Civilinė byla Nr. 2-6648-375/2011
(Proceso Nr. 2-05-3-03132-2011-3)
Procesinio sprendimo kategorija
(S)
35.3.6.; 116.4.
KAUNO MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. lapkričio 14 d.
Kaunas
Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Irena Poderienė, sekretoriaujant Aušrai Drūlytei, dalyvaujant ieškovei M. S., jos atstovui advokatui Modestui Voguliui, atsakovui A. P., jos atstovei advokatei Vidai Kabečienei, nedalyvaujant išvadą duodančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei, žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. S. ieškinį atsakovui A. P., išvadą duodančiai institucijai Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir
n u s t a t ė :
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovo išlaikymą dukrai V. P. po 375 Lt per mėnesį mokamomis kasmėnesinėmis išmokomis iki pilnametystės, priteisti 13500 Lt išlaikymo įsiskolinimą, nustatyti dukros gyvenamąją vietą su motina, nustatyti bendravimo su vaiku tvarką bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškinys grindžiamas tuo, kad, atsakovas tėvystę gimusiai dukrai pripažino. Jie kartu gyveno iki 2007 m., po kurių jis jokių ryšių su dukra nepalaiko, ja nesirūpina, neišlaiko. Ji viena rūpinaisi dukros vystymusi ir išlaikymu, vedžioja į logopedo, sporto užsiėmimus dėl sutrikusios kalbos ir žemo raumenų tonuso. Mergaitė pasirodžius atsakovui jo baiminasi, nepažįsta, todėl atsakovas gali bendrauti su vaiku tik jai dalyvaujant.
Atsakovas su ieškiniu sutinka iš dalies, prašydamas ieškinį dėl išlaikymo įsiskolinimo tenkinti iš dalies, priteisiant 430 Lt išlaikymo įsiskolinimą, įpareigojant ieškovę netrukdyti bendrauti su dukra, priteisiant išlaikymą dukrai po 200 Lt kas mėnesį. Atsakovo atsikirtimas į ieškinį grindžiamas tuo, kad jis su ieškove buvo susitaręs teikti išlaikymą dukrai po 130 Lt kas mėnesį, be to duodavo ieškovei pinigus ir dukrai dovanėles. Jo prašymu tėvas pervesdavo lėšas dukters išlaikymui. Neturi galimybių padengti ieškovės prašomą išlaikymą, kadangi yra registruotas darbo biržoje, dabar dirba pagal verslo liudijimą, sudaręs santuoką, sutuoktinė laukiasi vaiko. Norėtų bendrauti su dukra nedalyvaujant ieškovei. Sutinka su reikalavimu dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymu su motina.
Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio vietą išlaiką pranešta tinkamai, prašymų negauta.
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Nustatyta, jog atsakovas A. P. yra ieškovės dukters V. P., gim.2006-04-11, tėvas (b.l. 7). Šalių dukra lankė Kauno 36-ąjį vaikų darželį nuo 2009-09-01 iki 2009-12-31, sumokėta 361,70 Lt, o nuo 2010-07-08 lanko Kauno Aleksoto darželio mokyklos „Vikruolių“ grupę, nuolaidų mokesčiui už vaiko išlaikymą neturi, laikotarpyje nuo 2010-07 iki 2011-01 mergaitės mama M. S. sumokėjo 702,24 Lt (b.l. 9, 10). Iš 2011-01-31 pažymos matyti, kad šalių dukra lanko logopedines pratybas nuo 2010-01-04, nustatytas nežymus kalbos neišsivystymas, per laikotarpį nuo 2010-01-04 iki 2011-01-31 už logopedines paslaugas sumokėta 1940 Lt (b.l. 11, 45, 46, 47). Ieškovės ir atsakovo vardu nėra registruotų transporto priemonių (b.l. 12, 33). Atsakovas neturi nekilnojamojo turto (b.l. 32). Ieškovė dirba UAB „Italija“ nuo 2010-08-28, vidutinis ieškovės darbo užmokestis yra 549 Lt, laikotarpyje nuo 2010-01-01 iki 2011-02-01 gavo 881,47 Lt socialinių išmokų (b.l. 13, 14, 15). Atsakovas buvo registruotas darbo biržoje, dabar dirba pagal verslo liudijimą (b.l. 25, 65). Atsakovas 2011-10-07 sudarė santuoką su G. K.. Sutuoktinei 2011-10-03 nustatytas 17 savaičių nėštumas (b.l. 61, 62).
Jungtinė Tautų vaiko teisių konvencija įtvirtina kiekvieno vaiko teisę turėti sąlygas, kokių reikia fiziniam, protiniam, dvasiniam ir socialiniam vystymuisi, nustatydama didžiausią atsakomybę visų pirma tėvams už šių sąlygų vaikams sudarymą. Teisinį reglamentavimą dėl išlaikymo tiek nacionalinė, tiek tarptautinė teisė grindžia prioritetinės vaiko teisių ir interesų pasaugos principu. Įstatymas imperatyvia forma nustatė pareigą teikti išlaikymą savo vaikams. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas ( CK 3.192 str.). Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas t.y. tėvų turtinė padėtis gali užtikrinti vaiko poreikių tenkinimą. Turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinius, tėvų elgesį siekiant uždirbti, gauti pajamas vaiko išlaikymui. Tėvų pareiga išlaikyti vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas ar siekis išlaikymą sumažinti negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis. Įstatymas numato abiejų tėvų lygias teises ir pareigas rūpintis savo vaiko sveikata, jį išlaikyti, sudaryti sąlygas, užtikrinančias harmoningą vaiko asmenybės raidą.
Įstatymo leidėjas, sureguliuodamas išlaikymo santykius, įtvirtino principą „pagal poreikius ir galimybes“. Tai reiškia, kad turi būti vertinami ne tik vaiko poreikiai, bet ir pačių tėvų galimybės. Tėvų turtinė padėtis yra vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių bei į elgesį, siekiant uždirbti , gauti pajamas vaikų išlaikymui t.y. kokių priemonių buvo imtasi, kad būtų gautos amžių bei profesines galimybes atitinkančios pajamos. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, pažiūros ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas, objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomu už jas atsakingu.
Atsakovas yra jaunas, sveikatos problemų neturintis, darbingo amžiaus vyras. Atsakovas į bylą nepateikė jokių duomenų, rodančių jo sveikatos problemas, duomenų apie esamus kitus išlaikytinius. Iš verslo liudijimo Nr.XA302233-1 matyti, kad atsakovas dirba pagal verslo liudijimą teikiant naujų statinių statybos paslaugas. Pažymėtina, kad atsakovas tiek atsiliepime nurodė tiek posėdžio metu nurodė, kad sutiktų mokėti po 200 Lt kas mėnesį, todėl darytina išvada, kad atsakovas sutinka su pareiga išlaikyti savo vaiką, o atsižvelgiant į tai, kad atsakovas dirba, jis ne tik turi pareigą, bet ir galimybes vykdyti išlaikymo pareigą.
Abiejų tėvų teisės vaiko atžvilgiu yra lygios. Vaiko interesus privalo saugoti ir ginti abu tėvai. Šalių nepilnametis vaikas yra dar tik mažametis, jo sparčiai augančiam organizmui neabejotinai reikalingas pilnavertis maistas, vitaminai. Ieškovė, vykdydama savo pareigą dukrai užtikrina jos teisę į gyvenamąjį būstą, į gerą mitybą, apavą ir drabužius. Mergaitė turi ne tik būtinų poreikių, tokių kaip fiziologiniai poreikiai maistui, aprangai, poilsiui, tačiau ir specialių poreikių, susijusių su nustatytu nežymiu kalbos neišsivytimu, dislalija, žemu raumenų tonusu. Dėl minėtų specialių poreikių, ieškovė neabejotinai patiria papildomas išlaidas logopedo užsiėmimams, mankštai, kineziterapijai. Darytina išvada, kad vaiko poreikiai, įvertinus tokius faktorius kaip pačio vaiko amžiaus didėjimas, kainų augimas ir šalies ekonominė būklė, tik padidėjo. Ieškovė nurodė, kad mergaitės poreikiams kas mėnesį išleidžia virš 750 Lt: perka maistą, aprangą, apavą, vaistus, vitaminus, higienos ir buitinės reikmės priemones, žaislus, moka už darželį. Mergaitei taip pat tenka ir komunalinių mokesčių dalis. Posėdžio metu ieškovė nurodė, kad sutiktų ir su 300 Lt išlaikymo suma per mėnesį. Šiuo metu visa vaiko išlaikymo ir auginimo našta tenka ieškovei, kurios materialinė padėtis yra sunki - jos pajamas sudaro gaunamas nedidelis darbo užmokestis, nesiekiantis 600 Lt. Sunkią ieškovės turtinę padėtį patvirtina ir tai, jog ieškovė su dukra gyvena pas tėvus, kurie jai padeda pragyventi. Tačiau sprendžiant išlaikymo dydžio klausimą turi būti vertinami ne tik vaiko poreikiai, bet ir pačių tėvų galimybės. Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, dabartinės atsakovo galimybės teikti prašomo dydžio išlaikymą vertintinos kaip pakankamos, nes jis yra dirbantis pagal verslo liudijimą, šiuo metu neturintis kitų išlaikytinių, neturintis sveikatos problemų . Būtina atsižvelgti ir į tai, kad negalima iš esmės pabloginti išlaikymą teikiančio tėvo (motinos) ar kitų šeimos narių padėties, nustatyti tokį išlaikymą, kuris darytų esminę žalą tėvui (motinai), teikiančiam išlaikymą, taip pat tais atvejais, kai dėl tėvo (motinos) turtinės padėties nustatytas išlaikymo dydis apskritai negalėtų būti įvykdytas. Sprendžiant dėl išlaikymo dydžio atsižvelgtina ir į tai, kad atsakovas net ir nedirbantis, būdamas registruotas darbo biržoje, surado galimybių mokėti vaikui išlaikymą.
Tėvų prievolė išlaikyti vaikus yra turtinė asmeninė (lot. intuitu personae), todėl jos negalima perleisti kitiems asmenims, taip pat negalima atsisakyti jos vykdyti. Vienam iš tėvų nevykdant išlaikymo prievolės, toks elgesys gali būti kvalifikuojamas kaip pagrindas riboti tėvų valdžią (CK 3.180 straipsnio 1 dalis). Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, išvykimu ar kitokiomis priežastimis. Tais atvejais, kai tėvai gyvena skyrium, vieno iš tėvų, kuris gyvena atskirai nuo vaiko, pareigų prižiūrėti vaiką ir įgyvendinti tėvų valdžią (inter alia, materialiai išlaikyti vaikus) turinys nesikeičia, kinta jų vykdymo sąlygos. Tėvams gyvenant skyrium vaikų išlaikymo pareiga negali būti įgyvendinama taip, jog su vienu iš tėvų gyvenančių vaikų gyvenimo sąlygos pablogėtų neproporcingai tėvų turtinei padėčiai (CK 3.193 straipsnio 1 dalis, 3.195 straipsnis), ar vienas iš tėvų sutiktų, kad kitas šios pareigos nevykdytų (CK 3.192 straipsnio 3 dalis, 3.159 straipsnio 1 dalis), ar vykdytų taip, jog vaiko išlaikymo lėšas su vaiku gyvenantis vienas iš tėvų naudotų savo, o ne vaiko poreikiams tenkinti (CK 3.203 straipsnio 1 dalis).
Įvertinus nurodytas aplinkybes ir vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, įvertinus šalių turtinę padėtį, vaiko būtinuosius bei specialiuosius poreikius, susijusius su sveikata, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra jaunas, darbingo amžiaus vyras, neturintis sveikatos problemų, kitų išlaikytinių iš jo priteistinas išlaikymas po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2011-03-01) iki pilnametystės (LR CPK 178, 197, 185, LR CK 3.156 str., 3.192 str., 3.194 str. 1 d., 3.196 str. 1 d. 1 p.).
Atitinkamai ir ieškinio reikalavimas dėl 13500 Lt išlaikymo įsiskolinimo tenkintinas iš dalies. Atsakovas, nesutikdamas su šiuo reikalavimu, pateikė mokėjimo pavedimus (b.l.26-31) ir teigė, kad su ieškove žodžiu buvo sutarta dėl 130 Lt išlaikymo per mėnesį teikimo. Tačiau atsakovo argumentai dėl egzistavusio žodinio susitarimo jokiais įrodymais nėra pagrįsti, juolab, kad ir ieškovė neigia tokį susitarimą (CPK 178 str.). Iš atsakovo pateiktų pavedimų vertintini tik tie, įeina į ieškovės nurodytą paskutiniųjų 3 metų laikotarpį. Šiuose pavedimuose nėra įvardinta, kad tai atsakovo mokamas išlaikymas savo mažametei dukrai. Mokėtoju įrašyta ne pats atsakovas, o jo tėvas R. P.. Pervestos lėšos įvardintos kaip dovana anūkei, sąskaitos papildymas, pervedimas ir kt. Tačiau ieškovė iš esmės neginčijo, jog tai buvo išlaikymui pervestos piniginės lėšos. Ji sutiko šias lėšas įskaityti, jei atsakovas teiktų 300 Lt išlaikymą per mėnesį, todėl priteistinas išlaikymo įsiskolinimas už 3 metus po 300 Lt minusuojant šiuo laikotarpiu ieškovei pervestas pinigines lėšas sumoje 3550 Lt. Tokiu būdu iš atsakovo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas už nurodytą laikotarpį nuo 2008-02-20 iki 2011-02-28 sumoje 7250 Lt ( 300 Lt x 36 mėn. lygu 10800 Lt. Pavedimais pervesta 2009 11 18- 2011 01 06 laikotarpiu 3550 Lt, todėl išlaikymo įsiskolinamas 10800 Lt – 3550 Lt lygu 7250 Lt (LR CPK 178, 197, 185 str., CK 3.192 str., 3.194 str.).
Ieškovė pareikštu ieškiniu taip pat prašo dukros gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ieškove. Atsakovas, atsiliepime buvo nurodęs ir posėdžio metu patvirtino, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymui su motina neprieštarauja, todėl ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nėra. Kadangi vaikas visą laiką gyvena su motina, o tarp šalių nėra ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos ieškinio reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo tenkintinas ir V. P. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove M. S. (CK 3.174 str. 2 d.).
Spręsdamas ieškovės prašymą dėl bendravimo tvarkos nustatymo teismas atsižvelgia išimtinai į vaiko interesus bei abiejų tėvų lygias teises bendrauti su savo vaiku. Pažymėtina, kad šeimos teisinių santykių reglamentavimo vienas pagrindinių principų yra prioritetinė vaiko teisių apsauga ir gynimas (LR CK 3.3 str. 1 d.). Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d. numato, kad imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų svarbiausia yra vaiko interesai. Vaiko teisių apsaugos įstatymo 4 str. 1 d. 1 p. pabrėžia, kad visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus. Tiek tarptautinėje teisėje, tiek Lietuvos teisės sistemoje yra įtvirtintas prioritetinis vaiko teisių ir interesų apsaugos gynimo principas (CK 3.3 str. 1 d.) reiškiantis, kad tiek priimant teisės aktus, tiek juos aiškinant, tiek juos taikant, tiek sprendžiant klausimus, kurių teisės aktai nereglamentuoja, visada būtina įvertinti sprendimą ar bet kokį veiksmą vaiko interesų požiūriu bei užtikrinti, kad jie nebūtų pažeisti. Vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams (LR CK 3.161 str. 3 d.). Abiejų tėvų teisės ir pareigos bendraujant ir auklėjant vaiką yra lygios, atskirai gyvenantis tėvas turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o motina, pas kurią gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (LR CK 3.170 str.).
Nustatant bendravimo su vaiku tvarką yra siekiama ne tik užtikrinti tėvo teisę ir pareigą bendrauti su vaiku, bei vaiko teisę bendrauti su abiem tėvais. Bendravimo tvarka yra būtina siekiant atkurti ir sustiprinti emocinį ryšį tarp tėvo ir vaiko. Taip bus įgyvendinta įstatymo leidėjo valia per bendravimo tvarkos nustatymo institutą atkurti, išlaikyti ar sustiprinti vaiko ryšį su atskirai gyvenančiu tėvu. Įvertinus tai, kad šalių dukra yra dar mažametė, turinti sveikatos problemų, susijusių su kalba, gyvenanti su mama, tėvą matanti retai ir nereguliariai ir nėra pratusi su juo bendrauti betarpiškai reikalingas pereinamasis laikotarpis. Šiuo pereinamuoju adaptaciniu laikotarpiu tikslinga, kad tėvui bendraujant su dukra dalyvautų ir vaiko mama. Mamos dalyvavimas sukurs vaikui saugumo ir stabilumo jausmą, nes perėjimas prie iš karto betarpiško bendravimo gali pakenkti tokio amžiaus vaiko, iki tol praktiškai nebendravusio su tėvu, psichologinei būsenai. Manytina, kad minėtas adaptacinis pereinamasis laikotarpis turėtų būti ne trumpesnis nei 3 mėnesiai, per kuriuos atsakovui įgyvendinant savo teisę bendrauti su mažametė dukra jai pakaks laiko priprasti ir suprasti, kad tai jos tėvas, o tuo pačiu atkurti ir sustiprinti tarpusavio ryšius. Iš esmės tarp šalių ginčo dėl bendravimo tvarkos nustatymo nėra. Ieškovė, suprasdamas tėvo vaidmenį vaiko gyvenime ir tokio bendravimo įtaką harmoningam vaiko, kaip asmenybės vystymui, pati inicijavo tokios tvarkos nustatymą. Atsakovas taip pat nori bendrauti su vaiku, tačiau ginčas kilo tik ieškovės dalyvavimo. Teismas, naudodamasis įstatymo leidėjo suteikta teise ir siekdamas visapusiškai apsaugoto vaiko interesus viršija pareikštą reikalavimą, nustatydamas tokią bendravimo tvarką: pirmuosius 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atsakovas su dukra bendrauja dalyvaujant ieškovei . Apie ketinimą bendrauti atsakovas per protingą terminą apie tai ieškovę privalo įspėti ir suderinti bendravimo vietą ir laiką (CPK 376 str. 3 d., CK 3.170 str.).
Sprendimas išlaikymo dalyje vykdytinas skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).
Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (LR CK 3.201 straipsnis).
Teismas šioje byloje patyrė 22 Lt pašto išlaidų. Vadovaujantis CPK 92 str., 93 str., 96 str., LR mokesčių administravimo įstatymo 66 str. 4 d., minėtos išlaidos valstybės naudai priteistinos iš atsakovo.
Iš atsakovo turėtų būti priteistas 326 Lt žyminis mokestis valstybei (LR CPK 80 str., 88 str.). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra sudaręs santuoką, kad santuokoje laukiamas šeimos pagausėjimas, kad atsakovas tik pradėjo įsitvirtinti darbo rinkoje ir turės vykdyti pareigą mokėti išlaikymą ir jo įsiskolinimą, manytina, kad minėtų išlaidų priteisimas iš esmės pablogintų jo ir jo šeimos turtinę padėtį, todėl atsakovas iš dalies atleistinas nuo minėtų išlaidų, priteisiant iš jo tik dalį žyminio mokesčio 100 Lt valstybei bei 135 Lt ieškovei (CPK 93 str. 1 d., 96 str. 7 d.).
Vadovaudamasi LR CPK 259-270 str. teismas
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo A. P., a.k(duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai V. P., gim.2006-04-11, materialinį išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300 Lt (tris šimtus litų) nuo 2011-03-01 iki jos pilnametystės, indeksuojant šią sumą LR Vyriausybės nustatyta tvarka, nustatant ieškovei M. S., a.k(duomenys neskelbtini), uzufruktą į šias lėšas.
Priteisti iš atsakovo A. P., a.k(duomenys neskelbtini) V. P., gim.2006-04-11, 7250 Lt (septynių tūkstančių dviejų šimtų penkiasdešimt litų) išlaikymo įsiskolinimą .
Sprendimą išlaikymo dalyje vykdyti skubiai.
N. V. P., gim.2006-04-11, gyvenamąją vietą su motina M. S., a.k(duomenys neskelbtini).
Nustatyti tokią atsakovo A. P., a.k(duomenys neskelbtini) bendravimo su dukra V. P., gim.2006-04-11, tvarką: pirmuosius 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atsakovas A. P., a.k(duomenys neskelbtini) bendrauja su dukra V. P., gim.2006-04-11, dalyvaujant jos motinai M. S., a.k(duomenys neskelbtini), pasirinktomis dienomis apie tai įspėjęs ir susiderinęs su ieškove M. S., a.k(duomenys neskelbtini) bendravimo vietą ir laiką. Pasibaigus pereinamajam 3 mėnesių laikotarpiui atsakovas A. P., a.k(duomenys neskelbtini) su dukra V. P., gim.2006-04-11, bendrauja nedalyvaujant ieškovei M. S., a.k(duomenys neskelbtini) apie tai įspėjęs ir suderinęs su ieškove M. S. a.k. (duomenys neskelbtini) bendravimo vietą ir laiką.
Priteisti iš atsakovo A. P. a.k. (duomenys neskelbtini) 135 Lt (vien šimtą trisdešimt penkis litus) žyminio mokesčio ieškovės M. S. a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.
Priteisti iš atsakovo A. P., a.k(duomenys neskelbtini) 22 Lt (dvidešimt du litus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų ir 100 Lt (vieną šimtą litų) žyminio mokesčio valstybės naudai, įmokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos (į.k. 188659752), sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) AB bankas ”Swedbank” (kodas 73000), bylinėjimosi išlaidų kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.
Teisėja Irena Poderienė