Civilinė byla Nr. eB2-1940-1012/2023

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00325-2023-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.3; 

3.4.3.11

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. gegužės 3 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Jakutytė-Sungailienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Saulės galerija“.

Teismas

nustatė:

1.       Pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) pateikė pareiškimą, kuriuo prašo iškelti bankroto bylą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Saulės galerija“. Pareiškime, be kita ko, nurodė, kad atsakovė UAB „Saulės galerija“ yra pareiškėjos skolininkė. Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2023 m. kovo 14 d. duomenimis, bendrovės mokestinė nepriemoka buvo 19 291,17 Eur. Pareiškėja įvykdė Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 9 straipsnyje ir kitus įstatyme nurodytus reikalavimus, todėl turi teisę kreiptis į teismą inicijuojant atsakovei bankroto procesą.

2.       Atsakovė UAB „Saulės galerija“ pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė atsisakyti iškelti bankroto bylą, Atsiliepime nurodė:

2.1.                      Atsakovė yra viena iš labiausiai nukentėjusių verslo sektorių per pandemiją ir karantinus atstovė, kuriai ilgą laiką buvo taikomi su tuo susiję ribojimai. Reikėjo pakankamai ilgo laiko, net ir panaikinus apribojimus, susigrąžinti buvusiems klientams. Įmonė paskutiniu metu turi vis geresnių rezultatų ir labai stengiasi išlikti rinkoje.

2.2.                      2023 m. balandžio 20 d. atsakovė sudarė mokestinės nepriemokos perėmimo sutartį su bendrovės vadovu dėl 19 000 Eur mokesčių nepriemokos perėmimo, kuri pateikta VMI tvirtinti.

2.3.                      Pas atsakovę yra 6 dirbantys asmenys. Taip pat iš socialinių tinklų galima matyti, kad įmonės veikla vykdoma nuolat.

2.4.                      Atsakovė per 2022 m. gavo 40 486 Eur pajamų, iš kurių liko 35 Eur pelno. Šiais metais įmonė jau per pirmuosius 3 mėnesius gavo 11 206 Eur pajamų ir uždirbo 456 Eur pelno. Kiekvienas mėnuo yra augantis, įmonė deda maksimalias pastangas mažinti išlaidas.

2.5.                      Atsakovė be ieškovės turi dar vieną kreditorių – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą dėl 3 675,06 Eur, tačiau ši suma nėra pradelsta ir mokama dalimis.

Teismas

konstatuoja:

Dėl bankroto sąlygų 

3.       Ieškovė, siekdama įrodyti bankroto iškėlimo atsakovei sąlygas, iš esmės nurodė, kad atsakovė 2023 m. kovo 14 d. duomenimis yra skolinga 19 291,17 Eur. Atsakovė valstybės įmonei (toliau – VĮ) „Registrų centras“ nėra pateikusi finansinės atskaitomybės už vėlesnius nei 2019 metus, o 2023 m. kovo 10 d. duomenimis atsakovė neturi draudžiamų asmenų, skola Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai yra 3 889,60 Eur, iš jos 3 823,64 Eur skolos suma, kurios mokėjimo terminas yra atidėtas ar nesuėjęs.

4.       Sprendžiant bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą, mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 straipsnis, 178 straipsnis, JANĮ 20 straipsnio 2 dalis).

5.       Pagal JANĮ 21 straipsnio 2 dalį, bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Taigi siekiant juridiniam asmeniui iškelti bankroto bylą turi būti nustatomos tokios teisiškai reikšmingos aplinkybės: pirma, juridiniam asmeniui neturi būti keliama ir iškelta restruktūrizavimo byla (negatyvioji prielaida); antra, juridinis asmuo yra nemokus (pozityvioji prielaida).

6.       Nei iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO, nei iš byloje esančių duomenų nenustatyta, kad atsakovei UAB „Saulės galerija“ būtų keliama ar iškelta restruktūrizavimo byla (JANĮ 3 straipsnio 4 punktas, JANĮ 15 straipsnio 2 dalis, CPK 179 straipsnio 3 dalis).

7.       Įmonės nemokumo sąvoka apibrėžta JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje, kur nurodyta, kad įmonės nemokumas, tai – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Aptarta JANĮ 2 straipsnio 7 dalies formuluotė rodo, kad siekiant atsakovei iškelti bankroto bylą būtina vertinti dvi alternatyvias sąlygas: 1) ar juridinis asmuo (atsakovė) negali laiku vykdyti turtinių prievolių (likvidumo testas); 2) ar juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (balanso testas). Iš JANĮ projekto aiškinamojo rašto nustatyta, kad (Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2018 m. spalio 23 d. aiškinamasis raštas Nr. XIIIP-2777 dėl įstatymų projektų Reg. Nr. XIIIP-2777-XIIIP-2789): 1) skolininko negalėjimas apmokėti skolų suprantamas kaip situacija, kuomet prievolių apmokėjimo terminai suėję ir negalėjimas apmokėti skolų nėra laikinas; 2) taikant balanso testą turi būti nustatoma reali į balansą įrašyto turto vertė.

8.       Tam, kad būtų išsiaiškinta įmonės reali turtinė padėtis, teismas įmonės mokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis, taip pat turi remtis ir kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį bei realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę. Tai reiškia, kad į balansą įrašytas turtas turi realiai egzistuoti ir turi būti nustatyta tikroji jo vertė (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1492-241/2017).

9.       Nagrinėjamu atveju atsakovės vėliausiai teikti VĮ „Registrų centras“ finansinės atskaitomybės dokumentai yra už 2019 m. Atsižvelgiant į tai, teismas, siekdamas nustatyti realią finansinės situacijos dinamiką vertina ir analizuoja atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentus atsižvelgdamas į įrodymų visumą, taip pat naudodamas duomenis iš viešų registrų (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad atsakovės finansinė padėtis vertintina tiek pagal likvidumo, tiek pagal balanso testus.

Dėl įmonės nemokumo vertinimo

10.       Iš atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentų nustatyta, kad atsakovė 2019 metais turėjo turto už 80 053 Eur (54 017 Eur ilgalaikis turtas, 15 149 Eur trumpalaikis turtas ir 10 887 Eur ateinančių laikotarpių sąnaudos), o mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 146 185 Eur (28 500 Eur po vienerių metų mokėtinos sumos; 117 685 Eur per vienerius metus mokėtinos sumos). Iš 2019 metų pelno (nuostolių) ataskaitos teismas nustatė, kad 2019 finansinius metus atsakovė baigė patyrusi 106 809 Eur nuostolį. Teismui įvertinus šiuos duomenis, darytina išvada, kad 2019 m. atsakovės turėti įsipareigojimai ženkliai viršijo atsakovės turimo turto vertę. Vis dėlto pastebėtina, kad šie duomenys yra 3 metų senumo, todėl situacija iš esmės gali būti pasikeitusi. Tokį vertinimą suponuoja toliau nurodomos aplinkybės ir analizuojamos atsakovės mokumo galimybės.

11.       Atsakovė, įrodinėdama savo mokumą, teismui pateikė finansinės atskaitomybės dokumentus už 2022 metus bei 2023 m. pirmąjį ketvirtį. Iš teismui pateiktų atsakovės 2022 metų balanso duomenų nustatyta, kad atsakovė 2022 m. turėjo iš viso 77 828 Eur vertės turto (59 939 Eur vertės ilgalaikio ir 17 889 Eur vertės trumpalaikio turto), o mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 37 531 Eur (per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai – 37 162 Eur). Iš 2022 metų pelno (nuostolių) ataskaitos nustatyta, jog 2022 m. atsakovė fiksavo 35 Eur grynąjį pelną.

12.       Iš teismui pateiktų atsakovės 2023 m. kovo 31 d. balanso duomenų (nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. kovo 31 d.) nustatyta, kad atsakovė 2023 m. kovo 31 d. turėjo iš viso 73 245 Eur vertės turto (55 040 Eur vertės ilgalaikio ir 18 205 Eur vertės trumpalaikio turto), o mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 32 492 Eur (per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai – 29 612 Eur). Iš 2023 m. ketvirčio pelno (nuostolių) ataskaitos nustatyta, jog 2023 m. kovo 31 d. atsakovė gavo 456 Eur grynojo pelno.

13.       Šios nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad atsakovė tęsia veiklos vykdymą, per paskutinius metus atsakovės finansinė padėtis gerėjo, didėjo pardavimų pajamos, bendrovė pradėjo dirbti pelningai. Pagrindinį turtą visą laiką iš esmės sudarė ilgalaikis turtas, o turto dalis per nurodytus metus sumažėjo nežymiai (2022 metais nuo 77 828 Eur iki 73 248 Eur 2023 m. kovo 31 d.). Vis dėlto, kartu mažėjo ir mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – nuo 37 531 Eur iki 32 492 Eur. Tuo tarpu atsakovės pelningumas lyginant 2022 metus su 2023 m. kovo 31 d. duomenis išaugo ženkliai – nuo 35 Eur iki 456 Eur. Esant šioms aplinkybėms, teismas pažymi, kad vertinant vien balanse įrašytus duomenis, nėra pagrindo išvadai apie atsakovės nemokumą, nes formaliai atsakovės turimi įsipareigojimai neviršija turimo turto vertės.

14.       Teismui patikrinus teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nenustatyta, kad prieš atsakovę pastaruoju metu būtų iškeltos naujos bylos. Antstolių informacinės sistemos duomenimis, atsakovės atžvilgiu nėra vykdomų vykdomųjų bylų, išskyrus ieškovės VMI minėtą turtinį reikalavimą. Be to, atsakovė teismui pateikė rašytinius įrodymus, kurie patvirtina, kad atsakovė kreipėsi į ieškovę dėl mokestinės skolos perkėlimo bendrovės vadovui. Nors šiuo metu mokestinės skolos perkėlimo klausimas dar nėra išspręstas, tai patvirtina ieškovės siekį atsiskaityti su kreditore ir siekį toliau vykdyti veiklą. Atkreiptinas dėmesys, kad priešingai nei nurodė ieškovė, Valstybinio socialinio draudimo fondo duomenimis, UAB „Saulės galerija“ nuo 2022 m. lapkričio 17 d. turi 6 asmenis, apdraustus valstybiniu socialiniu draudimu. Taip pat pažymėtina, kad nuo pat 2018 m. įmonės darbuotojų skaičius iš esmės lieka pastovus ir nėra ženklių pokyčių. Nors šiuo metu atsakovė turi 132,83 Eur socialinio draudimo skolą, o 3 806,22 Eur skola atidėta, tai nesudaro pagrindo teismui spręsti, kad ieškovė susiduria su išimtiniais finansiniais sunkumais. Iš viešai prieinamų duomenų nustatyta, kad atsakovė reguliariai padengia socialinio draudimo įsiskolinimus (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Šios aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad atsakovė tęsia veiklos vykdymą, išlaiko darbuotojų skaičių, kas suponuoja vertinimą, jog atsakovės finansinė padėtis gerėjo, didėjo pardavimų pajamos, bendrovė pradėjo dirbti nenuostolingai. Tai kartu patvirtina atsakovės siekį ir toliau tęsti ūkinę komercinę veiklą bei atsiskaityti su ieškove ir kitais kreditoriais.

15.       Teismas, įvertinęs šalių pateiktus bei byloje surinktus duomenis apie atsakovės finansinius rodiklius bei atsakovės vykdomą veiklą, spendžia, jog šiuo atveju prioritetas turėtų būti teikiamas įmonės veiklos išsaugojimui. Visos aukščiau nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad atsakovė būtų patyrusi tokių rimtų finansinių sunkumų, dėl kurių negalėtų tęsti veiklos, ar, kad neegzistuotų jokios perspektyvos atkurti įprastą veiklos vykdymą bei stabilizuoti bendrovės finansinę būklę. Bankroto bylos iškėlimas atsakovei, kuri šiuo metu vykdo veiklą, būtų neproporcinga priemonė, prieštaraujanti nemokumo teisės reabilitaciniam tikslui, o taip pat ir kreditorių interesams, nes iš rinkos pašalinus atsakovę kreditorių finansinių reikalavimų patenkinimas galimai būtų minimalus.

16.       Įvertinęs atsakovės finansinę padėtį teismas sprendžia, jog atsakovės turtinė padėtis neatitinka JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje nurodyto nemokumo apibrėžimo. Atsakovės turimi įsipareigojimai neviršija turimo turto, įmonė šiuo metu vykdo veiklą, o iš byloje esančių duomenų tikėtina, kad atsakovė ateityje turės galimybę atsiskaityti su kreditoriais. Teismas konstatuoja, kad šiuo metu teisinis pagrindas atsakovei iškelti bankroto bylą nenustatytas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 22 straipsnio 3 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292 straipsniais,

nutaria:

ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Saulės galerija“, juridinio asmens kodas 303369087, netenkinti.

Atsisakyti iškelti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Saulės galerija“, juridinio asmens kodas 303369087, bankroto bylą.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja                                                                                        Asta Jakutytė-Sungailienė