Civilinė byla Nr. e2-486-798/2022
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01762-2019-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.1;
3.4.3.14 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. gegužės 19 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Martinavičienės, Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Almos Urbanavičienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „LINSANA“ prašymą patvirtinti finansinį reikalavimą bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ bankroto byloje, suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gegužės 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-708-803/2022 iškėlė bankroto bylą uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Nekilnojamojo turto valdymas“; nemokumo administratore paskyrė UAB „Lideres“ (nutartis įsiteisėjo 2021 m. rugsėjo 6 d.).
2. Bankrutuojančios UAB (toliau – ir BUAB) „Nekilnojamojo turto valdymas“ nemokumo administratorė UAB „Lideres“ 2021 m. lapkričio 26 d. pateikė prašymą atsakovės bankroto byloje patvirtinti neginčijamus kreditorių finansinius reikalavimus, o taip pat antros eilės kreditorės UAB „LINSANA“ 141 311,91 Eur dydžio reikalavimą. Prie šio prašymo (priedas Nr. 40) administratorė pridėjo pareiškėjos UAB „LINSANA“ 2021 m. spalio 4 d. prašymą dėl įtraukimo į BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ kreditorių finansinių reikalavimų sąrašą su 141 311,91 Eur reikalavimu.
3. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2021 m. gruodžio 2 d. pateikė prieštaravimus ir taip pat dėl pareiškėjos UAB „LINSANA“ pareikšto 141 311,91 Eur dydžio reikalavimo. VMI nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-29-942/2016 UAB „LINSANA“ vadovas A. B. (A. B.) pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 2 dalyje. Nurodė, kad šiuo metu Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-2025-1122/2021, kurioje be kitų kaltinamųjų, kaltinimai pareikšti ir BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, R. B., UAB „LINSANA“ vadovui A. B.. UAB „LINSANA“ ir BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ yra tarpusavyje susijusios bendrovės, todėl pareiškėjos reikalavimas turi būti vertinamas itin atidžiai, nepasitikint vienašališkai pasirašytais dokumentais. Pažymėjo, kad pirminiai apskaitos dokumentai – kasos pajamų orderio kvitai– abstraktūs, neaišku, kokiu pagrindu grynieji pinigai buvo mokami, jeigu jie iš viso buvo mokami ir nėra pateiktų nuomos sutarčių, kurių pagrindu buvo vykdomi mokėjimai.
4. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gruodžio 20 d. nutartimi patvirtino nemokumo administratorės neginčijamą BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ kreditorių reikalavimų sąrašą (ir antros eilės kreditorės VMI 5 841 812,65 Eur dydžio reikalavimą), o ginčijamus kreditorių reikalavimus išskyrė į atskiras civilines bylas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. kovo 22 d. nutartimi pareiškėjos UAB „LINSANA“ prašymą tenkino iš dalies – BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ bankroto byloje patvirtino antros eilės kreditorės UAB „LINSANA“ 131 006,50 Eur dydžio finansinį reikalavimą. Kitą prašymo dalį atmetė.
6. Teismas nustatė, kad pareiškėja pateikė vienašališkai sudarytą 2021 m. rugsėjo 23 d. Aktą dėl skolų suderinimo (toliau – ir Aktas). Šio Akto duomenimis BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ skolos pareiškėjai UAB „LINSANA“ likutis 2021 m. sausio 1 d. buvo 10 266,81 Eur. Pagal išrašytas pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) sąskaitas faktūras BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ turėjo 2021 m. rugpjūčio 23 d. sumokėti pareiškėjai 135 927,10 Eur, tačiau sumokėjo 4 872 Eur, todėl likusi nesumokėta suma sudaro 141 311,91 Eur. Taip pat pareiškėja pateikė BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ išrašytus kasos pajamų orderių kvitus (15 vienetų) dėl grynųjų pinigų sumokėjimo BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“. Pareiškėja pateikė BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ išrašytus neprotestuotinus paprastuosius vekselius ir notaro atliktus vykdomuosius įrašus.
7. Teismas susipažinęs su Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-263-1122/2022 (buvęs Nr. 1-2025-1122/2021) gautu (registruotu) prokuroro kaltinamuoju aktu, nustatė, jog dokumentų klastojimu, apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymu, siekiu neteisėtai įgyti kuo didesnę Europos Sąjungos paramą ir valstybės lėšas bei nepagrįstai suformuoti kuo didesnį PVM, neinvestuojant asmeninių lėšų, buvo kaltinami fiziniai ir juridiniai asmenys, įskaitant BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, kurios vadovas ir UAB „LINSANA“ vadovas buvo A. B.. Šioje baudžiamojoje byloje UAB „LINSANA“ vadovas kaltinamas dėl 2012–2015 metų laikotarpiu įvykdytų veikų. Teismas konstatavo, kad suinteresuoto asmens VMI nurodytose baudžiamosiose bylose nustatytos arba jose nagrinėjamos aplinkybės neturi jokios įtakos šioje iškelto UAB „LINSANA“ finansinio reikalavimo pagrįstumo klausimo nagrinėjimui.
8. 2021 m. rugsėjo 23 d. Aktą dėl skolų suderinimo teismas vertino kaip pareiškėjos vidaus dokumentą, nes jis pasirašytas tik UAB „LINSANA“ vadovo, BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ atstovo parašo nėra. Skolų suderinimo akte nurodytas skolas nusprendė patikrinti pagal UAB „LINSANA“ pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus. UAB „LINSANA“ pateikė septynis paprastuosius neprotestuotinus vekselius ir notaro vykdomuosius įrašus. Šių galiojančių dokumentų pagrindu BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ turi sumokėti pareiškėjai iš viso 131 006,50 Eur.
9. Teismas iš UAB „LINSANA“ finansinės atskaitomybės dokumentų nustatė, kad 2020 m. pabaigoje bendrovė turėjo 54 088 Eur turto, o pinigai ir jų ekvivalentai sudarė 2 143 Eur ir per metus gautinos sumos sudarė 44 617 Eur. UAB „LINSANA“ 2020 m. patyrė 20 512 Eur nuostolių. Teismui nepateikti duomenys, kad pareiškėja 2021 m. negavo pelno ir jai nebuvo suteiktos paskolos. UAB „LINSANA“ 2020 m. finansinės atskaitomybės dokumentai nepripažintini galinčiais paneigti pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus (kasos pajamų orderių kvitus) ir 2021 m. išrašytus vekselius su notaro atliktais vykdomaisiais įrašais.
10. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo pripažinti notaro atliktus vykdomuosius įrašus negaliojančiais. Pareiškėjos pateiktuose kasos pajamų orderių kvituose, kurių numeriai: 2920, 2921, 2922, 2923, 2924, 2925 ir 2926 nurodytos datos ir sumos atitinka BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ vekselių išrašymo datas ir juose nurodytas sumas. Patys vekseliai ir jų rekvizitai atitinka Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatyme nustatytus reikalavimus. Byloje nėra duomenų, kad vykdomieji įrašai buvo perduoti antstoliui vykdyti ir dalis juose nurodytų sumų buvo išieškotos.
11. Taip pat UAB „LINSANA“ pateikė kasos pajamų orderių kvitus, numeriai: 2919, 2921, 2924, 2927, 2928, 2930, 2932, 2935, kuriuose nurodyta, kad pareiškėja sumokėjo BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 9 500 Eur už patalpų nuomą. Tačiau UAB „LINSANA nepateikė teismui sutarties, kuri galėtų patvirtinti, kokiu pagrindu buvo sumokėtos atsakovei lėšos. Teismas vertino, kad kvituose esantys įrašai už patalpų nuomą patvirtina labiau tikėtiną aplinkybę, jog UAB „LINSANA galėjo mokėti nuomos mokestį, tačiau teismui nepateikta duomenų, galinčių atskleisti BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ pareigą grąžinti pareiškėjai 9 500 Eur sumokėtus už patalpų nuomą.
12. Teismas atsakovės BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ bankroto byloje patvirtino kreditorės UAB „LINSANA“ 131 006,50 Eur reikalavimo dalį, grindžiamą notaro atliktais vykdomaisiais įrašais. Likusios pareiškėjos reikalavimo dalies, grindžiamos kvitais už patalpų nuomą, teismas netvirtino.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
13. Atskirajame skunde atsakovė BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, atstovaujama nemokumo administratorės UAB „Lideres“, prašo Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 22 d. nutarties dalį dėl nepatvirtintos pareiškėjos UAB „LINSANA“ reikalavimo dalies panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ bankroto byloje patvirtinti kreditorės UAB „LINSANA“ 9 500 Eur finansinio reikalavimo dalį. Nurodo šiuos atskirojo skundo argumentus:
13.1. Nemokumo administratorė nesutinka su pirmosios instancijos teismu dėl 9 500 Eur finansinio reikalavimo, grindžiamo aštuoniais kasos pajamų orderių kvitais už patalpų nuomą, netvirtinimo skolininkės bankroto byloje, nes 9 500 Eur reikalavimo dalis grindžiama: 1) 2021 m. rugsėjo 23 d. Aktu (savo turiniu atitinkantį sąskaitų apyvartos žiniaraštį), kuriame pagal dvejybinio įrašo sistemą atvaizduotos visos UAB „LINSANA“ ir BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ vykdytos ūkinės operacijos; 2) pirminiais apskaitos dokumentais – kasos pajamų orderių kvitais, kurie pasirašyti abiejų bendrovių (kreditoriaus ir skolininko) vadovų ir juose esantys duomenys atitinka Akte nurodytus duomenis apie skolas.
13.2. Sąskaitų apyvartos žiniaraštyje, t. y. 2021 m. rugsėjo 23 d. Akte dėl skolų suderinimo nurodytos nuo 2021 m. sausio 4 d. iki 2021 m. rugpjūčio 2 d. BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ išrašytos aštuonios sąskaitos kreditorei UAB „LINSANA“, numeriai: KNTV00005035 KNTV00005055 KNTV00005075 KNTVV00005098 KNTV00005125 KNTV00005147 KNTV00005171 KNTV00005193. Vadinasi, iki bankroto bylos iškėlimo skolininkė BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ (nutartis, kuria iškelta bankroto byla UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ įsiteisėjo 2021 m. rugsėjo 2 d.) yra visiškai atsiskaičiusi už patalpų nuomą. BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ išrašytos sąskaitos pareiškėjai UAB „LINSANA“ buvo sudengiamos su gautomis lėšomis pagal vekselius ir šalių nesiejo jokie kiti nuomos teisiniai santykiai. Tai yra pinigų sumos, perduotos atsakovei BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ pagal aštuonis kasos pajamų orderių kvitus, numeriai: 2919, 2921, 2924, 2927, 2928, 2930, 2932 ir 2935 yra traktuotinos kaip kreditorės UAB „LINSANA“ permoka, susidariusi kreditorei avansu mokant už patalpų nuomą. Taigi, kreditorės UAB „LINSANA“ avansu sumokėta atsakovei 9 500 Eur suma (permoka už nuomą) turi būti sugrąžintina UAB „LINSANA“.
13.3. Nemokumo administratorė išanalizavo tarp BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir UAB „LINSANA“ susiklosčiusių santykių turinį ir nustatė, kad UAB „LINSANA“ vekselių pagrindu skolindavo lėšas BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, todėl mano, jog permokos buvo suformuotos skolintais pinigais. Teismas pripažino kreditorės UAB „LINSANA“ dalies reikalavimo pagrįstumą pagal aštuoniais kasos pajamų kvitų orderiais, numeriai: 2919, 2921, 2924, 2927, 2928, 2930, 2932 ir 2935, atliktus mokėjimus, todėl, atmesdamas likusią reikalavimo dalį, turėjo pareigą konstatuoti, jog UAB „LINSANA“ gavo nuomos paslaugas.
14. Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėja UAB „LINSANA“, atstovaujama direktorius A. B. (A. B.), prašo atsakovės skundą tenkinti, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 22 d. nutarties dalį, kuria atmesta UAB „LINSANA“ reikalavimo dalis, panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ bankroto byloje patvirtinti kreditorės UAB „LINSANA“ likusią 9 500 Eur finansinio reikalavimo dalį.
15. Nurodo, kad UAB „LINSANA“ visiškai sutinka su BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nemokumo administratore, kad Aktas dėl skolų suderinimo savo turiniu yra sąskaitų apyvartos žiniaraštis. UAB „LINSANA“ vekselių pagrindu skolindavo lėšas BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ (vykdė finansavimą) ir šiais piniginiais mokėjimais buvo suformuotos permokos. Teismas, vertindamas kreditorės 9 500 Eur reikalavimo pagrįstumą, rėmėsi tik kasos pajamų orderių kvituose nurodytos ūkinės operacijos pavadinimu „už patalpų nuomą“ ir nevertino reikšmingos aplinkybės, jog pirminiuose buhalterinės apskaitos dokumentuose esantys duomenys sutampa su sąskaitų apyvartos žiniaraštyje užfiksuotais duomenimis. Taigi, mokėjimai pagal kasos pajamų orderių kvitus, kurių numeriai: 2919, 2921, 2924, 2927, 2928, 2930, 2932 ir 2935, traktuotini kaip kreditorės UAB „LINSANA“ permoka, kuri susidarė kreditorei pagal avansinius mokėjimus už patalpų nuomą. Sumokėta avansinė suma (9 500 Eur) turi būti grąžinta (priteista) kreditorei UAB „LINSANA“ .
16. Suinteresuotas asmuo (kreditorė) VMI atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti ir priimti naujus įrodymus: Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Specialiųjų užduočių valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus 2022 m. kovo 22 d. rašto Nr. IBPS-S-149196-22 nuorašą ir 2017–2021 klientų apyvartos žiniaraščius. Pažymi, kad teismas pagrįstai netvirtino UAB „Linsana“ 9 500 Eur reikalavimo dalies. Nors nemokumo administratorė akcentuoja, kad 2021 m. rugsėjo 23 d. Aktas dėl skolų suderinimo savo turiniu yra sąskaitų apyvartos žiniaraštis, tačiau šis Aktas nepasirašytas BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ vadovo. Nemokumo administratorės teiginius dėl permokos paneigia BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ klientų apyvartos žiniaraščiai, kurių duomenimis pareiškėja UAB „LINSANA“ buvo skolinga atsakovei BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, todėl 9 500 Eur, sumokėti pagal kasos pajamų orderių kvitus, numeriai: 2919, 2921, 2924, 2927, 2928, 2930, 2932 ir 2935, galėtų būti traktuojami kaip įsiskolinimo mažinimas, o ne permoka.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
17. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų kolegija nenustatė, taip pat nėra pagrindo išeiti už atskirojo skundo ribų.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
18. Kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo (kreditorė) VMI atsiliepime į atskirąjį skundą prašo priimti naujus įrodymus: 1) Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Specialiųjų užduočių valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus 2022 m. kovo 22 d. rašto Nr. IBPS-S-149196-22 nuorašą ir 2) BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 2017–2021 metų klientų apyvartos žiniaraščius. Nurodo, kad Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Specialiųjų užduočių valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus 2022 m. kovo 22 d. raštas gautas po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, todėl negalėjo būti pateiktas iki skundžiamos nutarties priėmimo. Kitas naujas įrodymas – Klientų apyvartos žiniaraščiai paneigia nemokumo administratorės atskirajame skunde nurodytus teiginius dėl permokos.
19. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, taip pat atsižvelgti į prašomo pridėti naujo įrodymo įtaką šalių ginčui išspręsti. Susipažinus su pateiktų dokumentų datomis ir turiniu, vertintina, kad dokumentai negalėjo būti pateikti į bylą, klausimą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, o VMI pagrindė, kodėl šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, todėl nauji įrodymai priimami ir vertinami su kitais byloje esančiais įrodymais.
Dėl pareiškėjos UAB „LINSANA“ reikalavimo dalies (9 500 Eur) netvirtinimo
20. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo savo teisine galia atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės išsprendžiamas klausimas dėl kreditoriaus materialinio teisinio reikalavimo pagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3- 160/2011; 2012 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2012).
21. Iš valstybės įmonės Registrų centro Juridinių asmenų registro viešai teikiamų duomenų nustatyta, kad UAB „LINSANA“ direktoriaus pareigas nuo 2018 m. kovo 13 d. iki šiol eina A. B.. BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ direktoriaus pareigas nuo 2007 m. vasario 6 d. iki 2021 m. rugsėjo 6 d. ėjo R. B..
22. Ginčijamas 9 500 Eur reikalavimas grindžiamas šiais dokumentais: 1) 2021 m. rugsėjo 23 d. Aktu dėl skolų suderinimo, kuris pasirašytas UAB „LINSANA“ direktoriaus A. B.; UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nepasirašytas; 2) BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ aštuoniais kasos pajamų orderių kvitais (iš viso 9 500 Eur), pasirašytais kasininko R. B. (t. y. buvusio atsakovės direktoriaus), kuriuose nurodytas ūkinės operacijos ar ūkinio įvykio turinys – už patalpų nuomą, paimtos iš UAB „LINSANA“ A. B. (direktoriaus), išskyrus kvitą Nr. 2928 (5 500 Eur paimti iš UAB „LINSANA“): 1) 2021 m. sausio 8 d. kvitas Nr. 2919 (500 Eur); 2) 2021 m. vasario 12 d. kvitas Nr. 2921 (500 Eur); 3) 2021 m. kovo 12 d. kvitas Nr. 2924 (500 Eur); 4) 2021 m. balandžio 7 d. Nr. 2927 (500 Eur); 5) 2021 m. balandžio 13 d. kvitas Nr. 2928 (5 500 Eur); 6) 2021 m. gegužės 12 d. Nr. 2930 (500 Eur); 7) 2021 m. birželio 4 d. kvitas Nr. 2932 (1 000 Eur) 2021 m. liepos 2 d. kvitas Nr. 2935 (500 Eur); 6) 2021 m. liepos 2 d. kvitas Nr. 2935 (500 Eur).
23. Atskirajame skunde atsakovės nemokumo administratorė nurodo, kad grynų pinigų sumos (9 500 Eur) perduotos pareiškėjai UAB „LINSANA“ pagal aštuonis kasos pajamų orderių kvitus, numeriai: 2919, 2921, 2924, 2927, 2928, 2930, 2932 ir 2935 traktuotinos kaip UAB „LINSANA“ permoka, susidariusi pagal avansu sumokėtas sumas už patalpų nuomą, nes 2021 m. rugsėjo 23 d. Akto dėl skolų suderinimo duomenimis BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ išrašytų UAB „LINSANA“ aštuonių avansinių sąskaitų faktūrų, numeriai: KNTV00005035 KNTV00005055 KNTV00005075 KNTVV00005098 KNTV00005125 KNTV00005147 KNTV00005171 KNTV00005193 (484 Eur × 8 vnt.) sumos (iš viso 3 872 Eur) buvo sudengiamos su gautomis lėšomis (iš viso 130 350 Eur) pagal vekselius ir šalių nesiejo jokie kiti nuomos teisiniai santykiai.
24. Suinteresuotas asmuo (kreditorė) VMI prie atsiliepimo į atskirąjį skundą pridėjo naujus įrodymus, taip pat BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 2017–2021 metų klientų apyvartos žiniaraščius, kuriais įrodinėja, kad UAB „LINSANA“ skolinga atsakovei BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, todėl 9 500 Eur, sumokėti pagal kasos pajamų orderių kvitus, numeriai: 2919, 2921, 2924, 2927, 2928, 2930, 2932 ir 2935, galėtų būti traktuojami kaip įsiskolinimo mažinimas, o ne permoka.
25. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. gegužės 16 d. gavo atsakovės BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, atstovaujamos nemokumo administratorės UAB „Lideres“, rašytinius paaiškinimus (nuomonę) į VMI pateiktus naujus įrodymus. Paaiškinimuose nurodyta, kad UAB „Linsana“ reikalavimo 9 500 Eur dalis grindžiama Aktu dėl skolų suderinimo bei pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais – kasos pajamų orderių kvitais. VMI į bylą pateikė subendrintus buhalterinės apskaitos dokumentus (apyvartos žiniaraščius), kurie administratorei nebuvo perduoti, dėl to UAB „Lideres“ neturi galimybės įvertinti, ar apyvartos žiniaraščiuose atsispindi visos bendrovės vykdytos ūkinės operacijos, įskaitant kasos pajamų orderių kvitus, skolų suderinimo aktus ir kitus dokumentus.
26. PVM sąskaita faktūra pati savaime negali patvirtinti patalpų nuomos paslaugų suteikimo fakto. PVM sąskaitos faktūros paskirtis – įforminti įvykusį prekių tiekimą ar paslaugų suteikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2009; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-916/2020, 75 punktas). PVM sąskaitos faktūros teismui neturi iš anksto nustatytos galios (CPK 185 straipsnio 2 dalis), tai tik viena iš įrodinėjimo priemonių, todėl realių sutartinių santykių buvimo, sandorio vykdymo faktas įrodinėjamas kitomis įrodinėjimo priemonėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-248-686/2015).
27. Kilus ginčui dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo, kai reikalavimai yra grindžiami PVM sąskaitų faktūrų duomenimis, kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad šalių sutartinių santykių pobūdis bei aplinkybės, susijusios su sutartinių įsipareigojimų vykdymu, gali būti įrodinėjami visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, o išvados apie tokių reikalavimų pagrįstumą daromos vadovaujantis CPK 185 straipsnyje nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2008; 2012 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55/2012 ir kt.).
28. Pagal įrodinėjimo civiliniame procese taisykles teismo procesinis sprendimas negali būti grindžiamas spėjimu ar prielaidomis, o tais atvejais, kai byloje nepakanka įrodymų patvirtinti šalies nurodomoms aplinkybėms, sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo pareiga (negatyvusis įrodinėjimo pareigos aspektas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1140-823/2018; 2018 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1189-798/2018).
29. Byloje nustatyta, kad 2021 m. rugsėjo 23 d. Aktas dėl skolų suderinimo pasirašytas UAB „LINSANA“ direktoriaus A. B., o BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ atstovo parašo nėra. Nors šis išvestinis dokumentas (Aktas dėl skolų suderinimo) yra surašytas pirminių dokumentų pagrindu, tačiau jis nėra sandoris, sukuriantis šalims prievolinius teisinius santykius. Į nagrinėjamą bylą nėra pateikta dokumentų, pagrindžiančių nuomos teisinius santykius, susiklosčiusius tarp UAB „LINSANA“ ir BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, bei duomenų, kad nuomos paslaugos buvo faktiškai suteiktos.
30. Nemokumo administratorė nurodo, kad 9 500 Eur suma perduota BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ pagal aštuonis kasos pajamų orderių kvitus. Iš kasos pajamų orderių kvituose, numeriai: 2919, 2921, 2924, 2927, 2928, 2930, 2932 ir 2935 nurodytų duomenų nustatyta, jog BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ paėmė iš UAB „LINSANA“ iš viso 9 500 Eur pinigų sumą už patalpų nuomą. Kvituose, numeriai: 2919, 2921, 2924, 2927, 2928, 2930, 2932 ir 2935 nurodytas operacijos ar ūkinio įvykio turinys abstraktus – „už patalpų nuomą“. Nurodytuose kvituose nėra duomenų apie nuomojamas patalpas (pavadinimas, adresas, unikalus ar kadastro numeris, plotas ir pan.). Taigi, nėra aišku nei kokios patalpos nuomotos, nei kokiais įkainiais šios paslaugos buvo teikiamos / gautos (CPK 178 straipsnis).
31. Pažymėtina, kad nemokumo administratorė rašytiniuose paaiškinimuose neteisingai nurodo, kad ginčijama reikalavimo suma (9 500 Eur) yra grindžiama pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais – pasirašytais kasos pajamų orderių kvitais, kurie atitinka Akto dėl skolų suderinimo duomenis. Du kvitai, numeriai: 2924 ir 2927 (500 Eur × 2 kvitai = 1 000 Eur) nėra įtraukti (nurodyti) į Aktą dėl skolų suderinimo.
32. Teisėjų kolegija, susipažinusi su VMI pateiktais BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ klientų apyvartos nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. žiniaraščiais, nustatė, kad UAB „LINSANA“ debeto likutis sudarė 152 375,46 Eur, kreditas buvo 0,00 Eur. Kredito likutis pradžiai sudarė 122 791,52 Eur, o pabaigai – 122 807,52 Eur (debeto likutis sudarė 0,00 Eur). Taigi, šalys turėjo vienai kitai skolų.
33. Nors BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nemokumo administratorė nurodo, kad jai nebuvo perduoti apyvartos žiniaraščiai, tačiau šie dokumentai, kaip VMI pateikti rašytiniai įrodymai, kuriais neigiama ginčijamo reikalavimo dalis, UAB „Lideres“ buvo išsiųsti Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 3 d. ir suteikta pakankamai daug laiko (iki 2022 m. gegužės 16 d.) su jais susipažinti bei pateikti savo nuomonę. Todėl atmestini kaip nepagrįsti nemokumo administratorės teiginiai, kad ji neturėjo galimybės įvertinti pateiktų dokumentų.
34. Kreditoriaus finansinis reikalavimas bankroto byloje gali būti tvirtinamas tuomet, kai jis yra pagrįstas įrodymais; neįrodyto reikalavimo patvirtinimas neatitiktų bankroto proceso tikslų bei pažeistų kitų bankrutuojančios įmonės kreditorių, pagrindusių savo reikalavimus ir turinčių teisėtą interesą į savo reikalavimo patenkinimą kuo didesne apimtimi, teisėtus interesus. Teismas tvirtina kreditoriaus reikalavimą tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima daryti išvadą, jog jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014).
35. Atsižvelgus į tai, kad pagal klientų apyvartos žiniaraščių duomenis UAB „LINSANA“ buvo skolinga BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir skolos buvo dengiamos, teisėjų kolegija sutinka su suinteresuotu asmeniu (kreditore) VMI, kad BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ paimta (gauta) iš UAB „LINSANA“ 9 500 Eur suma pagal aštuonis kasos pajamų orderių kvitus turi būti vertinama kaip UAB „LINSANA“ įsiskolinimo atsakovei mažinimas, o ne permoka pagal avansinius mokėjimus (3 872 Eur), sumokėtus BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ aštuonių 2021 m. sausio–rugpjūčio mėn. avansinių PVM sąskaitų faktūrų, kurių numeriai: KNTV00005035 KNTV00005055 KNTV00005075 KNTVV00005098 KNTV00005125 KNTV00005147 KNTV00005171 KNTV00005193, pagrindu. Priešingų įrodymų nepateikta (CPK 178 straipsnis). Inter alia (be kita ko) ginčijamas pareiškėjos UAB „LINSANA“ reikalavimas negali būti tvirtinamas BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ bankroto byloje, nes nemokumo administratorė pripažįsta, kad nėra įvertinusi klientų apskaitos dokumentų (neatlikusi kryžminio duomenų patikrinimo), todėl šiuo metu neturi galimybių nustatyti, ar klientų apyvartos žiniaraščiuose atsispindėtos visos tarp bendrovės kontrahentų vykdytos operacijos.
36. Pažymėtina, kad ši nutartis neužkerta kelio BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nemokumo administratorei įvertinti teismo pateiktus (arba gautus) klientų apyvartos žiniaraščių duomenis (atlikti kryžminį duomenų patikrinimą), o taip pat UAB „LINSANA“ ir BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ vykdytas operacijas (debetus ir kreditus) bei kreiptis į teismą su prašymu dėl BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ bankroto byloje patvirtinto kreditorės UAB „LINSANA“ reikalavimo patikslinimo, t. y. patvirtinimo reikalavimo sumos, grindžiamos pirmiausia klientų apyvartos žiniaraščių duomenimis, o po to Aktu dėl skolų suderinimo, kuris atitinka sąskaitų apyvartos žiniaraštį (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 3 dalis) ir pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais: avansinėmis PVM sąskaitomis faktūromis bei kasos pajamų orderių kvitais.
37. Teisėjų kolegija, apibendrinusi tai, kas buvo nurodyta, sprendžia atsakovės BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, atstovaujamos nemokumo administratorės UAB „Lideres“, atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 22 d. nutarties dalį, kuria atsakovės BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ bankroto byloje nepatvirtintas pareiškėjos UAB „LINSANA“ 9 500 Eur dydžio reikalavimas, palikti nepakeistą (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
38. Atskirasis skundas atmestas, todėl BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir UAB „LINSANA“ bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Dėl suinteresuoto asmens (kreditorės) VMI bylinėjimosi išlaidų priteisimo teisėjų kolegija nepasisako, nes iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateiki tokias išlaidas pagrindžiantys įrodymai.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 22 d. nutarties dalį, kuria atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ bankroto byloje nepatvirtintas pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „LINSANA“ 9 500 Eur dydžio reikalavimas, palikti nepakeistą.
Teisėjai Danguolė Martinavičienė
Antanas Rudzinskas
Alma Urbanavičienė