Civilinė byla Nr. e2-1709-302/2019

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01342-2019-7

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.7.11

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gruodžio 5 d.

Vilnius

        Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, uždarosios akcinės bendrovės „CARAT“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 24 d. papildomos nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „MEDIA HOUSE“ ieškinį atsakovei biudžetinei įstaigai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo viešajame pirkime Nr. 435415, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „CARAT“,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „MEDIA HOUSE“ pateikė ieškinį atsakovei biudžetinei įstaigai (toliau – BĮ) Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų, priimtų viešajame pirkime Nr. 435415 (toliau – ginčo pirkimas), panaikinimo. Byloje trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, buvo patraukta UAB „CARAT“,

2.       Vilniaus apygardos teismas 2019 m. spalio 15 d. nutartimi tenkino ieškovės UAB „MEDIA HOUSE“ pareiškimą dėl ieškinio atsiėmimo ir ieškinį paliko nenagrinėtą.

3.       Trečiasis asmuo UAB „CARAT“ pateikė prašymą priteisti iš ieškovės UAB „MEDIA HOUSE“ 1 925,60 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2019 m. spalio 15 d. nutartimi tenkino pareiškimą dėl ieškinio reikalavimų atsiėmimo ir ieškinį paliko nenagrinėtą, tačiau neišsprendė klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų trečiajam asmeniui UAB „CARAT“ atlyginimo. Trečiasis asmuo pažymėjo, kad iki minėtos nutarties priėmimo trečiasis asmuo neturėjo galimybės realiai pateikti patirtas bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius dokumentus, kadangi pareiškimas dėl ieškinio atsiėmimo gautas ir nutartis, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtas, priimta tą pačią dieną. Trečiojo asmens teigimu, jis patyrė bylinėjimosi išlaidas dėl nepagrįstai pareikšto ieškinio, o, atsiimdama ieškinį, ieškovė tik patvirtino ieškinio nepagrįstumą.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Vilniaus apygardos teismas 2019 m. spalio 24 d. papildoma nutartimi trečiojo asmens UAB „CARAT“ prašymą tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovės BĮ Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos trečiajam asmeniui UAB „CARAT“ 850 Eur bylinėjimosi išlaidų.

5.       Teismas nustatė, kad ieškovė pareiškimą dėl ieškinio atsiėmimo pateikė 2019 m. spalio 14 d. (teisme užregistruotas 2019 m. spalio 15 d.). Vilniaus apygardos teismas 2019 m. spalio 15 d. nutartimi pareiškimą dėl ieškinio atsiėmimo tenkino ir ieškinį paliko nenagrinėtą. Minėta Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 15 d. nutartis priimta rašytinio proceso tvarka, apie posėdį nepranešant byloje dalyvaujantiems asmenims. Įvertinęs minėtas aplinkybes, teismas darė išvadą, kad trečiasis asmuo UAB „CARAT“ neturėjo galimybės teismui pateikti teisinės pagalbos išlaidų apskaičiavimo iki Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 15 d. nutarties priėmimo, todėl yra pagrindas priimti papildomą nutartį.

6.       Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė ieškinio atsisakė dėl to, jog po ieškinio pateikimo atsakovė nutraukė ginčijamą viešąjį pirkimą, teismas darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju ieškinio atsiėmimą sąlygojo būtent atsakovės sprendimas nutraukti viešojo pirkimo procedūras, todėl teismas sprendė, kad bylinėjimosi išlaidos turi būti priteisiamos ne iš ieškovės, o iš atsakovės.

7.       Nors trečiojo asmens prašomos priteisti teisinės pagalbos išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), tačiau, atsižvelgdamas į sugaištą darbo laiką rengiant procesinius dokumentus, procesinių dokumentų apimtį, taip pat procesiniuose dokumentuose analizuotus klausimus, į tai, kad teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones nors UAB „CARAT“ teiktame atsiliepime prašė jų netaikyti, į tai, kad ieškinys yra paliktas nenagrinėtas, o atskirasis skundas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neišnagrinėtas, teismas sprendė, jog protinga ir racionalu UAB „CARAT“ prašomas priteisti teisinės pagalbos išlaidas sumažinti iki 850 Eur.

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „CARAT“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 24 d. papildomą nutartį ir tenkinti prašymą dėl 1 925,60 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Nurodo šiuos esminius argumentus:

8.1.                      Trečiojo asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos yra tiesiogiai susijusios su ieškiniu ir jame pareikštais reikalavimais, šių išlaidų trečiasis asmuo nebūtų patyręs, jeigu ieškovė nebūtų pareiškusi nepagrįsto ieškinio. Tokios praktikos formavimas, kai, ieškovui atsiėmus ieškinį, bylinėjimosi išlaidos yra priteisiamos iš atsakovo, sudaro prielaidas ieškovui piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis ir reikšti nepagrįstus ieškinius, nepatiriant jokių neigiamų pasekmių.

8.2.                      Teismas nepagrįstai, nenurodydamas motyvų, prašytas priteisti bylinėjimosi išlaidas sumažino nuo 1 925,60 Eur iki 850 Eur. Teismas nepateikė argumentų, kodėl nesivadovavo Rekomendacijomis, nors kaip pats nurodė, trečiojo asmens prašytos priteisti teisinės pagalbos išlaidos atitinka Rekomendacijų reikalavimus.

9.       Ieškovė UAB „MEDIA HOUSE“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 24 d. papildomą nutartį palikti nepakeistą. Nurodo šiuos esminius argumentus:

9.1.                      Ieškovės elgesys viso proceso metu buvo sąžiningas, o trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidų atsiradimą sąlygojo ne ieškovės veiksmai, ką skundžiamoje nutartyje pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, o ta aplinkybė, kad atsakovė nutraukė ginčo pirkimą. Nutraukus ginčo pirkimo procedūras tais pagrindais, kuriais ieškovė skundė ginčijamą sprendimą, ieškovė atsiėmė ieškinį, kad išvengtų nereikalingo bylinėjimosi.

9.2.                      Vien ta aplinkybė, kad trečiasis asmuo prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas ne iš atsakovės, o iš ieškovės, netrukdo teismui savarankiškai nuspręsti dėl subjekto, kuriam tenka pareiga tas išlaidas atlyginti. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas yra teismo kompetencijai priskirta veikla. Atsižvelgęs į šalių procesinį elgesį, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis, todėl bylinėjimosi išlaidas priteisė iš atsakovės.

9.3.                      Pirmosios instancijos teismas pagrįstai, pasinaudodamas savo diskrecijos teise, sumažino trečiojo asmens prašytas priteisti bylinėjimosi išlaidas ir nurodė tokio savo sprendimo motyvus.

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

10.       Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 24 d. papildomos nutarties, kuria, ieškinį palikus nenagrinėtą, buvo paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo / neteisėtumo

11.       CPK 94 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

12.       Kasacinio teismo išaiškinta, kad, taikant CPK 94 straipsnio 1 dalies nuostatas tuo atveju, kai ieškovas atsisako ieškinio, turi būti įvertinamos ieškinio pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastys: ieškovas ieškinio atsisakė dėl svarbių priežasčių, nenurodydamas priežasčių ar dėl to, kad atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Jeigu ieškinio pareiškimo atsisakymą nulėmė atsakovo elgesys (atsakovas patenkino reikalavimus tik ieškovui pareiškus ieškinį arba dėl kitų su atsakovo elgesiu susijusių priežasčių ieškovas turėjo pagrindą reikšti reikalavimą teisme), laikytina, kad dėl bylinėjimosi išlaidų atsiradimo kaltas atsakovas, ir todėl būtent jam tenka bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje                      Nr. 3K-3-464/2013).

13.       Lietuvos apeliacinio teismo plėtojamoje praktikoje taip pat ne kartą išaiškinta, kad, nutraukus civilinę bylą, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos ne remiantis bendruoju bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principu „pralaimėjęs moka“, o vadovaujantis priežasties teorija (angl. the cause theory), pagal kurią lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežasčių įvertinimas, šalių apdairumas bei rūpestingumas atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą / atsiėmimą nulėmusių priežasčių identifikavimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-237-943/2017; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-205-516/2018).

14.       Bylos medžiaga patvirtina, kad nagrinėjamu atveju 2019 m. rugsėjo 13 d. ieškovė UAB „MEDIA HOUSE“ pateikė ieškinį, kuriuo prašė panaikinti 2019 m. rugpjūčio 29 d. BĮ Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pranešime nurodytą sprendimą atviro konkurso „Institucinės globos pertvarkos socialinės reklamos interneto portaluose paslaugos“ laimėtoju pripažinti UAB „CARAT“ pasiūlymą. Nesutikdama su tokiu sprendimu ieškovė UAB „MEDIA HOUSE“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama sprendimą panaikinti. 2019 m. spalio 15 d. teisme buvo gautas ieškovės  pareiškimas, kuriuo ji atsiėmė ieškinį, nurodydama, kad 2019 m. spalio 11 d. perkančioji organizacija priėmė sprendimą nutraukti ginčo pirkimo procedūras, todėl bylinėjimas netenka prasmės. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. spalio 15 d. nutartimi tenkino ieškovės UAB „MEDIA HOUSE“ pareiškimą dėl ieškinio atsiėmimo ir ieškinį paliko nenagrinėtą, o skundžiama papildoma nutartimi, atsižvelgęs į tai, kad ieškovė atsiėmė ieškinį dėl to, jog atsakovė nutraukė ginčo pirkimo procedūras, trečiajam asmeniui iš atsakovės priteisė 850 Eur bylinėjimosi išlaidų. Trečiasis asmuo atskirajame skunde tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas priteisė jam bylinėjimosi išlaidas iš netinkamo subjekto.

15.       Apeliacinės instancijos teismas neįžvelgia pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo konkrečiu atveju teisinga trečiojo asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas priteisti iš atsakovės, o ne iš ieškovės. Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje akcentavo tai, kad ieškinio atsiėmimą tiesiogiai sąlygojo būtent atsakovės sprendimas, prasidėjus civilinės bylos nagrinėjimo procesui, nutraukti viešojo pirkimo procedūras, tačiau, apeliacinės instancijos teismo nuomone, šiuo konkrečiu atveju trečiojo asmens pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atsiradimui esminę įtaką turėjo ne pats ginčo pirkimo procedūrų nutraukimas, o atsakovės veiksmai jos organizuotame pirkime, kuris jau po ieškinio pateikimo buvo nutrauktas dėl pačios atsakovės kaltės, t. y. atsakovės netinkamai paruoštų ginčo pirkimo sąlygų, ką patvirtina tai, jog naujas pirkimas buvo paskelbtas pakeitus techninę specifikaciją. Šią aplinkybę pati perkančioji organizacija pripažino 2019 m. spalio 11 d. teismui pateiktame sutikime dėl ieškinio atsiėmimo.

16.       Taip pat trečiasis asmuo skunde kelia klausimą dėl to, kad pirmosios instancijos teismas neva nepagrįstai sumažino jo prašytas priteisti bylinėjimosi išlaidas iki 850 Eur, nors prašytų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis atitiko Rekomendacijose įtvirtintus maksimalius dydžius.

17.       Vertinant minėto atskirojo skundo pagrįstumą, visų pirma, pažymėtina, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos už teisinę pagalbą gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008). Todėl vien ta aplinkybė, kad prašytų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis neviršija Rekomendacijų reikalavimų, savaime nereiškia, jog visos prašomos atlyginti teisinės pagalbos išlaidos visais atvejais turi būti priteistos iš priešingos šalies.

18.       Be to, atkreiptinas apeliantės dėmesys ir į tai, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymas tarp šalių yra teismo diskrecijos teisė. Kiekvienu atveju, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, teismas individualiai vertina: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę negu registruota advokato darbo vieta, turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas ir kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 punktas).

19.       Kaip matyti iš skundžiamos papildomos nutarties turinio, mažindamas trečiojo asmens prašytų priteisti teisinės pagalbos išlaidų dydį, teismas nagrinėjamu atveju įvertino advokato darbo sąnaudas rengiant procesinius dokumentus, procesinių dokumentų apimtį bei juose analizuotus klausimus, ir tai, kad ieškinys paliktas nenagrinėtas, o prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones buvo tenkintas, nors trečiasis asmuo prašė netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių.

20.       Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė iš esmės į visus nagrinėjamam atvejui aktualius ir atlygintinų teisinės pagalbos išlaidų dydžiui reikšmingus kriterijus, tinkamai įvertino jų visetą ir pakankamai išsamiai tai motyvavo, todėl nėra pagrindo sutikti ir su skundo argumentais, kad teismas skundžiamoje nutartyje nenurodė motyvų, kuriais remdamasis sumažino trečiajam asmeniui priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, ar kad prašytos priteisti bylinėjimosi išlaidos buvo sumažintos nepagrįstai.

Dėl bylos procesinės baigties

21.       Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino CPK nuostatas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, todėl trečiojo asmens atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 24 d. papildoma nutartis paliktina nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 338 straipsniu,

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 24 d. papildomą nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                        Romualda Janovičienė