Administracinė byla Nr. 12-3290-811/2020 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01389-2020-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 8.1.2; 8.1.3.; 55.1.3

                                                        (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. birželio 19 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Petkevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Egidijos Puzinskaitės ir Jolitos Rasiukevičienės,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo H. R. S. (H. R. S.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus ir

nustatė:

Pareiškėjas Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateiktame skunde, kurį patikslino, prašo: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau - ir Migracijos departamentas) 2020 m. balandžio 6 d. sprendimą Nr. (15/4-1) 3I-00066/44U- 2544 „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir daugkartinės nacionalinės vizos Nr. 04350177 panaikinimo Indijos Respublikos piliečiui H. R. S. (toliau - ir Sprendimas); 2) įpareigoti atsakovą pareiškėjo prašymą išnagrinėti iš naujo; 3) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas (b. 1. 1-4, 12-16).

Pareiškėjas skunde nurodė 2020 m. vasario 26 d. Migracijos departamentui pateikęs prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau - ir leidimas laikinai gyventi) kaip perkeliamam įmonės viduje vadovui. Teigia, kad 2020 m. kovo 13 d. jam išduota daugkartinė nacionalinė viza laikotarpiui iki sprendimo dėl leidimo laikinai gyventi priėmimo, tačiau 2020 m. balandžio 6 d. gautu Sprendimu atsisakyta pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi ir panaikinta pareiškėjui išduota daugkartinė nacionalinė viza.

Pareiškėjas su Sprendimu ir jame nurodytais argumentais nesutinka. Nurodo esanti užsienio pilietis ir jam nebuvo žinoma informacija apie mažąją bendriją „LC paslaugų centras“ (toliau - Bendrija). Šią Bendriją nurodo susiradęs internete, kadangi buvo suinteresuotas turėti savo įmonės Sajh Impex Private Limited, esančios Indijoje, filialą Lietuvoje. Teigia susisiekęs su Lietuvos Respublikos piliečiu L.C. ir susitaręs, kad pastarasis parduos pareiškėjui uždarąją akcinę bendrovę (toliau - UAB) „Ramale“. Nurodo šiam sandoriui atlikti atvykęs į Lietuvą, sandoris dėl UAB „Ramale“ pirkimo buvo sudarytas pas notarą. Paaiškina, kad L.Č. teigimu pareiškėjas galėjo palikti tokį, koks buvo, UAB „Ramale“ deklaracijos adresą. Nurodo, jog jam nebuvo žinomos bendrovės, deklaravusios buveinę šiuo adresu, kadangi pareiškėjas šiuo adresu faktinės veiklos niekada nevykdė. Teigia, kad iš pareiškėjo atsakovui pateiktų dokumentų matyti, jog pareiškėjas faktinę veiklą vykdė adresu Kalvarijų g. 44-3, Vilniuje.

Tuo pačiu nurodo nesutinkantis su Sprendimo argumentu, kad vienintelė darbuotoja Lietuvos Respublikos pilietė V. J. UAB „Ramale“ įdarbinta tik 2020 m. vasario 19 d., jai už 8 darbo dienas buvo priskaitytas vos 34,25 Eur darbo užmokestis, kas reiškia, kad ši darbuotoja, dirbanti dar trijose įmonėse, iš viso priimančioje įmonėje dirbo ne daugiau kaip 9 valandas per 8 darbo dienas. Teigia, kad UAB „Ramale“ darbuotojai V. J. už vasario mėnesį buvo priskaitytas toks atlyginimas, kadangi ji neišdirbo pilno mėnesio, nes buvo nedaug darbo. Nurodo, kad už kovo mėnesį buhalterei V. J. yra priskaičiuotas ir išmokėtas pilnas mėnesio atlyginimas, UAB „Ramale“ vykdo veiklą ir planuoja ieškoti daugiau darbuotojų. Teigia nusprendęs įsteigti įmonės filialą Europoje, siekdamas plėsti savo verslą bei Europoje pardavinėti prekes.

Pareiškėjas nurodo, kad Migracijos departamentui paprašius pateikti papildomus dokumentus, pridėjęs banko sąskaitos išrašą, kuriame matyti, jog UAB „Ramale” gavo 14 500 Eur mokestį. Teigia, kad sąskaita - faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, jog buvo parduoti 13 padėklų basmati ilgagrūdžių ryžių (5 kg maišai) ir 7 padėklai basmati ilgagrūdžių ryžių (10 kg maišai), galutinė šių produktų kaina 29 000 dolerių. Teigia, kad pirkėjas buvo įpareigotas sumokėti minėtą sumą iki 2020 m. sausio 22 d. Iš banko sąskaitos išrašo matyti, kad pirkėjas 2020 m. sausio 16 d. sumokėjo 14 500 Eur avansą.

Nurodo nesutinkantis su atsakovo argumentu, kad pats pareiškėjas nėra įdarbintas UAB „Ramale“ ir kad neturi sau pavaldaus personalo. Pažymi, kad yra ne Lietuvos Respublikos pilietis ir jam nėra žinoma šios valstybės sistema, dėl įdarbinimo konsultavosi su buhaltere, kuri pareiškėjui nurodė, kas jis negalėjo būti įdarbintas įmonėje tol, kol jam nebus išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, kiti šios srities specialistai sakė tą patį, todėl pareiškėjas jais pasitikėjo. Teigia, jog filialui pradėjus vykdyti veiklą, nebuvo didelio poreikio iš karto samdyti darbuotojus, nes darbo krūvis nebuvo didelis, nebuvo gauta daug užsakymų. Tačiau užsakymų skaičiui imant didėti ir pradėjus svarstyti dėl papildomų darbuotojų paieškos, buvo paskelbtas karantinas dėl COVID-19. Taigi, verslas nustojo plėstis ne dėl pareiškėjo kaltės.

Pareiškėjas nesutinka su Sprendimo argumentu, kad darbo užmokesčio lapeliai, kuriuose nurodytas apmokėjimo būdas - grynieji, negali būti laikomi tinkamu įrodymu. Paaiškina, kad Indijos Respublikoje nėra institucijos, iš kurios būtų galima gauti įrodymą, kad žmogus yra draustas kaip darbuotojas, todėl neturi galimybės pateikti tokios atsakovo reikalautos pažymos. Teigia, kad Indijos Respublikoje įmonė gali turėti 2 direktorius, todėl tiek jis, tiek kita įmonės direktorė galėjo pasirinkti atlyginimą gauti bankiniu pavedimu arba grynaisiais. Nurodo, kad jam atlyginimas buvo išmokamas grynaisiais pinigais, o antrajai įmonės direktorei - bankiniu pavedimu. Teigia atsakovui pateikęs pareiškėjo darbo sutartį ir kvitus, kurie, pareiškėjo teigimu, įrodo, kad pareiškėjas perkeliančioje įmonėje dirba nuo 2017 m. (ši darbo sutartis nėra nutrūkusi), ir kad pareiškėjui buvo išmokėtas atlyginimas grynaisiais pinigais.

Nurodo buvęs pakviestas dirbti vadybininku/konsultantu statybų įmonėje Lenkijoje, į kurią atvykęs, pamatė, kad nebuvo sudarytos darbo sąlygos - realybė visiškai neatitiko to, ką žadėjo darbdavys, nebuvo suteikta normali darbo vieta, darbuotojai skundėsi negaunantys atlyginimų, o po pokalbio su darbdaviu pareiškėjas teigia supratęs, kad jo žiniomis ir patirtimi buvo norima pasinaudoti be atlygio. Teigia nežinojęs, kad daryti, Lenkijoje nieko nepažinojęs, į Indiją neturėjęs galimybės grįžti, todėl išvykęs į Norvegiją, kurioje yra gyvenęs ir turėjęs pažįstamų. Be to, teigia domėjęsis ir verslo Europoje plėtimu. Paaiškina, jog argumentus, kad Norvegija brangi šalis nurodęs siekdamas pasakyti, kad šioje šalyje gana dideli mokesčiai, o investuodamas į verslą, norėjęs pasirinkti valstybę, kurioje ne tik galėtų investuoti, bet ir uždirbti pragyvenimui. Todėl mano, kad atsakovas nepagrįstai šį faktą vertino kaip faktą prieš pareiškėją.

Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime nurodo su pareiškėjo skundu nesutinkantis, prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. 1. 33-40).

Nurodo, kad nagrinėjant pareiškėjo prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi ir kartu pridėtus dokumentus, nustatyta, kad pareiškėjas yra perkeliamas kaip vadovas j UAB „Ramale“ iš Indijos Respublikoje įregistruotos įmonės Sajh Impex Private Limited (toliau - Įmonė). UAB „Ramale“ įregistruota 2019 m. rugpjūčio 2 d. adresu Kaunas, Partizanų g. 61-806. Atsakovo duomenimis, šis adresas aktyviai naudojamas kaip įmonių registracijos adresas, kadangi juo yra registruota itin daug (daugiau nei 1 000) įmonių, kurių dalyviais tampa ir trečiųjų šalių piliečiai dažniausiai tik tam, kad galėtų kreiptis dėl nacionalinių vizų ir (ar) leidimų laikinai gyventi išdavimo, taip siekdami formaliai įteisinti savo buvimą Šengeno valstybėse. Šiuo adresu esanti 15,35 m2 negyvenamoji patalpa-garažas (boksas) nuosavybės teise priklauso Bendrijai, kuri kartu su jos vadovu Lietuvos Respublikos piliečiu L. Č. atsakovui žinomi kaip tarpininkai, padedantys trečiųjų šalių piliečiams, siekiantiems įteisinti savo buvimą Šengeno valstybėse, gauti nacionalines vizas ir (ar) leidimus laikinai gyventi. Taip pat nustatyta, kad Įmonė 2020 m. vasario 3 d., 2020 m. vasario 4 d., 2020 m. vasario 5 d. ir 2020 m. vasario 6 d. įsigijo po 20 paprastųjų vardinių 25 Eur nominalios vertės (80 procentų) UAB „Ramale“ akcijų. UAB „Ramale“ direktoriumi nuo 2019 m. liepos 31d. iki 2019 m. gruodžio 19 d. buvo paskirtas minėtas Lietuvos Respublikos pilietis L. Č., tačiau jis niekada nebuvo įdarbintas UAB „Ramale“. UAB „Ramale“ direktoriumi 2019 m. gruodžio 19 d. paskirtas pareiškėjas, tačiau jis taip pat nėra įdarbintas, nors 2020 m. vasario 14 d. jo terminuotoje darbo sutartyje nustatyta, kad darbo sutartis įsigalioja ir darbuotojas pradeda dirbti 2020 m. vasario 14 d., 40 valandų per savaitę, mokant jam 1 000 Eur mėnesinį darbo užmokestį. Vienintelė darbuotoja (Lietuvos Respublikos pilietė V. J.) priimančiojoje įmonėje įdarbinta buhaltere tik 2020 m. vasario 19 d, kuriai už 8 darbo dienas (2020 m. vasario 19 d. - 2020 m. vasario 29 d.) buvo priskaitytas vos 34,25 Eur darbo užmokestis. Tai reiškia, kad ši darbuotoja, dirbanti ir kitose trijose įmonėse, iš viso UAB „Ramale“ dirbo ne daugiau kaip 9 valandas per 8 darbo dienas. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad 8 darbo dienos - 40 procentų darbo dienų, todėl V. J. už mėnesį būtų mokamas 86 Eur darbo užmokestis, kas yra akivaizdžiai mažiau už minimalų darbo užmokestį, todėl pareiškėjo argumentus dėl jai mokėto užmokesčio dydžio laiko nepagrįstais. Be to, UAB „Ramale“ akcininke nuo 2019 m. rugpjūčio 2 d. iki 2019 m. gruodžio 23 d. buvo Bendrija. Įmonės paskyrimo raštas sudarytas Vilniuje 2020 m. vasario 13 d., pagal kurį pareiškėjas pats save perkelia į UAB „Ramale“ trejiems metams nuo darbo sutarties pasirašymo dienos (2020 m. vasario 14 d.), nors pareiškėjas priimančiosios įmonės direktoriumi jau buvo paskirtas prieš du mėnesius, t. y. 2019 m. gruodžio 19 d. Taigi, atsakovui buvo teikiami prieštaringi ir tikrovės neatitinkantys duomenys apie pareiškėjo paskyrimą UAB „Ramale“ direktoriumi. Atsakovas pažymi, kad UAB „Ramale“ negalėjo vykdyti jokios ekonominės veiklos, nes įmonėje nebuvo įdarbinti darbuotojai reikalingi tokios veiklos vykdymui. Pagal pareiškėjo atsakovui pateiktą dokumentą, kuriuo patvirtinta įmonės organizacinė struktūra, įmonėje nėra įdarbinti: logistikos vadovas, marketingo vadybininkas, administratorius, pardavėjai, tuo tarpu vienintelė įmonėje įdarbinta darbuotoja - buhalterė - yra pagalbinis personalas, nevykdantis priimančiosios įmonės ekonominės veiklos. Atsakovas, atsižvelgęs į nustatytas faktines aplinkybes, konstatavo, kad yra rimtas pagrindas manyti, kad UAB „Ramale“ iš tikrųjų jokios ekonominės veiklos nevykdo ir Įmonės buvo įsigyta tik tam, kad pareiškėjas turėtų formalų pagrindą kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ir įteisintų savo buvimą Šengeno valstybėse, o ne tam, kad būtų vykdoma reali ekonominė UAB „Ramale“ veikla.

Atsakovas nurodo, kad nepakakus duomenų ir dokumentų sprendimui dėl leidimo laikinai gyventi priimti, atsakovas kreipėsi į pareiškėją dėl papildomų įrodymų ir paaiškinimų pateikimo. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjo paprašius pateikti išsamų Įmonės veiklos pristatymą, buvo pateiktos

1       schemos su labai lakoniška ir abstrakčia informacija, nepridedant jokių pagrindžiančių įrodymų. Atsakovo vertinimu, kiti pareiškėjo papildomai pateikti dokumentai (Įmonės profilis, vienos puslapio verslo planas, vieno puslapio UAB „Ramale“ 2020 m. sausio 1 d. - 2020 m. kovo 13 d. banko sąskaitos išrašas) neįrodo, kad UAB „Ramale“ vykdo ir (ar) ateityje vykdys ekonominę veiklą. Tai kelia įtarimą, kad pareiškėjas iš tikrųjų yra suinteresuotas tik leidimo laikinai gyventi gavimu, o ne UAB „Ramale“ veikla ir darbu joje, t. y. darbas UAB „Ramale“ nėra tikrasis pareiškėjo atvykimo j Lietuvos Respubliką tikslas.

Atsakovas pažymi, kad nors pareiškėjo buvo prašoma pateikti dokumentus, patvirtinančius, kad pareiškėjas UAB „Ramale“ turės sau pavaldaus personalo, atsakovui buvo pateikta tik schema, kurioje pavaizduota UAB „Ramale“ struktūra (direktorius, buhalterė; būsimi 2 vadovai, administratorius, marketingo vadovas, 2 logistikos vadovai ir 3 pardavėjai). Pareiškėjas nepateikė nei įdarbintos buhalterės darbo sutarties, nei parengtų darbo sutarčių projektų su ketinamais įdarbinti darbuotojais, jų funkcijų ir pareigų aprašymų, nei įrodymų, kad pareiškėjas, turėdamas nacionalinę vizą, aktyviai užsiima parengiamais UAB „Ramale“ veiklos darbais ar personalo paieška ir atranka. Atstoko teigimu, ši aplinkybė kelia pagrįstą įtarimą, kad buhalterė UAB „Ramale“ įdarbinta tik formaliai, t. y. tik siekiant imituoti, neva pareiškėjas turi sau pavaldaus personalo, juo labiau kad atsakovui nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad būtų pradėtas personalo formavimo procesas.

Atsakovas taip pat nurodo, kad pareiškėjas buvo paprašytas pateikti dokumentus, patvirtinančius, kad pastarasis ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki atvykimo į UAB „Ramale“ dienos iš tikrųjų dirbo Įmonėje, t. y. kompetentingos Indijos Respublikos institucijos išduotą pažymą, kuri patvirtintų, kad pareiškėjas buvo (yra) apdraustas socialiniu draudimu Indijos Respublikoje ir kurioje būtų nurodytas laikotarpis, nuo kada buvo (yra) apdraustas socialiniu draudimu Įmonėje, ir (arba) banko sąskaitos išrašą, kuris patvirtintų reguliarų darbo užmokesčio iš Įmonės pervedimą į minėto užsieniečio banko sąskaitą per pastaruosius 6 mėnesius. Tačiau vietoje prašomų įrodymų buvo pateikti 8 darbo užmokesčio lapeliai už 2019 m. liepos mėn. - 2020 m. vasario mėn., kuriuose nurodyta: „Apmokėjimo būdas: grynieji“. Atsakovo vertinimu, nagrinėjamu atveju, nesant jokių kitų įrodymų darbo užmokesčio, lapeliai negali būti laikomi tinkamu įrodymu, kad pareiškėjas iš tikrųjų ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki atvykimo į UAB „Ramale“ dienos dirbo Įmonėje.

Įvertinęs pareiškėjo pateiktus paaiškinimus, atsakovas padarė išvadą, kad pastarasis, turėdamas darbo pagrindu išduotą Lenkijos Respublikos daugkartinę nacionalinę vizą, akivaizdžiai piktnaudžiavo migracijos procedūromis - iš tikrųjų neužsiėmė darbine veikla Lenkijos Respublikoje, o keliavo po Šengeno erdvei priklausančias valstybes ir ieškojo lengviausio būdo legalizuotis, todėl sprendė, jog yra rimtas pagrindas manyti, kad pareiškėjas nuo 2019 m. liepos 16 d., t. y. nuo atvykimo į Lenkijos Respubliką, faktiškai nedirbo Įmonėje. Atsakovas, išnagrinėjęs pateiktus dokumentus ir įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, konstatavo, kad aukščiau nurodyti pareiškėjo veiksmai rodo jo nesąžiningumą ir piktnaudžiavimą migracijos procedūromis bei leidžia daryti išvadą, kad yra rimtas pagrindas manyti, jog gali kilti pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmė.

Teismas

konstatuoja:

Skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2020 m. balandžio 6 d. sprendimo Nr. (15/4-1) 3I-00066/44U-2544 „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir daugkartinės nacionalinės vizos Nr. 04350177 panaikinimo Indijos Respublikos piliečiui H. R. S. teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas 2020 m. vasario 24 d., kaip perkeliamas įmonės viduje kaip vadovas, Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje Migris užpildė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi skubos tvarka, prie prašymo pridėjo leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindą patvirtinančių dokumentų kopijas (2020 m. vasario 13 d. paskyrimo raštą, 2020 m. vasario 14 d. darbo sutartį Nr. 1 ir kt.) (b. 1. 42-51).

Migracijos departamentas pareiškėjo prašyme nurodytais elektroninio pašto adresais išsiuntė 2020 m. kovo 10 d. pranešimą „Dėl prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje

nagrinėjimo termino sustabdymo“ Nr. (15/4-11) 10K-9913, kuriuo pareiškėją informavo, kad nepakanka prašymą pagrindžiančių duomenų ir dokumentų sprendimui dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo priimti (b. 1. 68-69). Pranešime pareiškėjas paprašytas iki 2020 m. kovo 31 d. atsakovui pateikti papildomus įrodymus ir paaiškinimą, kokiu tikslu pareiškėjui buvo išduota Lenkijos Respublikos daugkartinė nacionalinė viza, galiojusi nuo 2019 m. birželio 20 d. iki 2020 m. vasario 29 d., kiek laiko pareiškėjas faktiškai gyveno Lenkijos Respublikoje ir kokia veikla ten užsiėmė.

Migracijos departamente 2020 m. balandžio 1 d. gauti pareiškėjo 2020 m. kovo 16 d. paaiškinimai, kuriuose pareiškėjas nurodė, kad jis 2019 m. liepos 15 d. iš Indijos atvyko į Lenkiją, kurioje viešėjo apie savaitę tam, kad išsiaiškintų, kokių yra galimybių įkurti verslo bendrovės filialą (b. 1. 70- 72). Pareiškėjas paaiškino, kad jis dirbo koordinuojančioje bendrovėje, kuri pareiškėjui leido įkurti savo bendrovės Sajh Impex Private Limited filialą, tačiau pareiškėjui nepatiko ši koordinuojančioji bendrovė, pareiškėjas norėjo įkurti savo paties bendrovės filialą. Pareiškėjas taip pat paaiškino, kad po savaitės Lenkijoje, jis persikėlė į Norvegiją, kurioje turėjo draugų ir pažįstamų, nes joje gyveno apie trejus metus. Pareiškėjas išvyko į Norvegiją su tikslu patikrinti, kokių yra galimybių įkurti filialą. Kadangi Norvegijoje labai dideli mokesčiai, pareiškėjas 2019 m. gruodžio 9 d. persikėlė į Lietuvą. Pareiškėjas Lietuvoje nori atidaryti bendrovės filialą, kadangi Lietuvoje mato potencialą, gerų verslo ir jo vystymo galimybių, taip pat Lietuvoje nedideli mokesčiai. Pareiškėjas prie prašymo pridėjo papildomus dokumentus (darbo užmokesčio lapelius, patalpų panaudos sutartį ir kt.) (b. 1. 73-116).

Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 ir 10 punktais, 35 straipsnio 1 dalies 2, 12 ir 14 punktais bei 16 punkto d papunkčiu, 2019 m. balandžio 6 d. priėmė sprendimą „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir daugkartinės nacionalinės vizos Nr. 04350177 panaikinimo Indijos Respublikos piliečiui H. R. S., kuriuo atsisakė išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi ir panaikino pareiškėjui išduotą daugkartinę nacionalinę vizą (b. 1. 128-134). Migracijos departamentas konstatavo, kad atsakovui buvo teikiami prieštaringi ir tikrovės neatitinkantys duomenys apie pareiškėjo paskyrimą priimančiosios įmonės direktoriumi; todėl yra rimtas pagrindas manyti, kad priimančioji įmonė iš tikrųjų jokios ekonominės veiklos nevykdo ir perkeliančioj i įmonė buvo įsteigta tik tam, kad pareiškėjas turėtų formalų pagrindą kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ir įteisintų savo buvimą Šengeno valstybėse, o ne tam, kad būtų vykdoma reali ekonominė priimančios įmonės veikla; tai rodo pareiškėjo nesąžiningumą ir piktnaudžiavimą migracijos procedūromis, todėl yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmė; be to, pareiškėjas neturi ilgalaikių socialinių ryšių su Lietuvos Respublika, taip pat neturi šeimyninių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje.

Byloje susiklosčiusius teisinius santykius reglamentuoja Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nuostatos, kurio 40 straipsnio 1 dalis nustatyti leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindai. Šio straipsnio 1 dalies 42 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, jeigu jis perkeliamas įmonės viduje pagal šio Įstatymo 442 straipsnio nuostatas. Pagal Įstatymo 442 straipsnio 1 dalies 1 punktą, leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris perkeliamas įmonės viduje kaip vadovas, jeigu pateikiami dokumentai, kad jis: a) vadovaus priimančiajai įmonei, įsteigtai Lietuvos Respublikoje, ar jos struktūriniam padaliniui, turės sau pavaldaus personalo, įgaliojimus kontroliuoti personalo darbą ir atlikti su jo valdymu susijusius veiksmus; b) turi priimančiajai įmonei, įsteigtai Lietuvos Respublikoje, reikiamą kvalifikaciją ir profesinę patirtį; c) ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki atvykimo į priimančiąją įmonę, įsteigtą Lietuvos Respublikoje, dienos dirbo užsienio valstybėje, kuri nėra Europos Sąjungos valstybė narė, įsteigtoje įmonėje, kurios atstovybė ar filialas yra ši priimančioji įmonė, arba tai pačiai įmonių grupei priklausančioje įmonėje. Pagal Įstatymo 2 straipsnio 232 dalį, priimančioji įmonė-užsienio valstybėje, kuri nėra Europos Sąjungos valstybė narė, įsteigtos įmonės atstovybė, filialas ar tai pačiai įmonių grupei, kaip ji apibrėžiama Lietuvos Respublikos įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatyme, priklausanti įmonė, jos atstovybė ar filialas, kurie įsteigti Lietuvos Respublikoje arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ir į kuriuos užsienietis perkeliamas įmonės viduje.

Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti pagrindai, kada atsisakoma išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi užsieniečiui. Kaip antai, pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktą, išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas ar kad įmonė, kurios dalyvis, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, ar vadovas yra užsienietis, priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, arba priimantysis subjektas yra fiktyvi įmonė; pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 12 punktą - jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė; pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktą-jeigu jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu; o pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 16 punkto d papunktį - jeigu darbdavys, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, kai dėl leidimo laikinai gyventi kreipiamasi pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 ar 41 punktą, ar priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, ar priimantysis subjektas yra likviduojami, bankrutuojantys arba nevykdo ekonominės veiklos.

Įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, o išduota nacionalinė viza panaikinama, jeigu užsienietis nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų (2 punktas); yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė (10 punktas).

Nagrinėjant bylą, nustatyta, kad UAB „Ramale“, turinti 80 procentų Įmonės akcijų (b. 1. 65), į kurią kaip vadovas 2020 m. vasario 13 d. paskyrimo raštu buvo perkeltas pareiškėjas, įregistruota 2019 m. rugpjūčio 2 d. adresu Kaunas, Partizanų g. 61-806 (b. 1. 53, 63-64). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad šiuo adresu įregistruotas nekilnojamasis turtas - 15,35 m2 negyvenamoji patalpa-garažas (boksas) nuosavybės teise priklauso Bendrijai (b. 1. 118-119). Nuo 2019 m. rugpjūčio 2 d., t. y. UAB „Ramale“ įregistravimo dienos, iki 2019 m. gruodžio 23 d. jos direktoriumi buvo L. Č., kuris tuo pačiu yra ir Bendrijos, laikotarpyje nuo 2019 m. rugpjūčio 2 d. iki 2019 m. gruodžio 23 d. buvusios UAB „Ramale“ akcininke. Nors į bylą pateikta pareiškėjo 2020 m. vasario 14 d. darbo sutartis, kurioje nustatyta, kad darbo sutartis įsigalioja ir darbuotojas pradeda dirbti 2020 m. vasario 14 d., 40 valandų per savaitę, mokant jam 1 000 Eur mėnesinį darbo užmokestį, nei pareiškėjas, nei buvęs UAB „Ramale“ vadovas L. Č. nebuvo įdarbinti šioje bendrovėje (b. 1. 59-61, 66). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad vienintelė UAB „Ramale“ darbuotoja nuo 2020 m. vasario 19 d. buvo V. J. (b. I. 120), kuri tuo pačiu dirbo dar dvejose įmonėse ir kuri UAB „Ramale“ už 8 darbo dienas (2020 m. vasario 19 d. - 2020 m. vasario 29 d.) uždirbo tik 34,25 Eur (b. 1. 121-124), nors iš byloje esančio dokumento, kuriuo patvirtinta UAB „Ramale“ organizacinė struktūra matyti, kad joje turėtų būti įdarbinti logistikos vadovas, marketingo vadybininkas, administratorius, pardavėjai (b. 1. 74). Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad atsakovo išvada, jog AB „Ramale“ negalėjo vykdyti jokios ekonominės veiklos ir iš tikrųjų jos nevykdė, o Įmonės buvo įsigyta tik tam, kad pareiškėjas turėtų formalų pagrindą kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ir įteisintų savo buvimą Šengeno valstybėse, laikytina pagrįsta.

Pažymėtina tai, kad nei atsakovui, nei teismui pareiškėjas jokių šias aplinkybes paneigiančių duomenų nepateikė. Pareiškėjo argumentai, jog jam nebuvo žinoma aplinkybė apie bendroves, deklaravusias UAB „Ramale“ adresu buveinės vietą, jog UAB „Ramale“ darbuotojai V. J. už vasario mėnesį buvo priskaitytas toks atlyginimas, kadangi ji neišdirbo pilno mėnesio, nes buvo nedaug darbo, nepaneigia atsakovo nustatytų aplinkybių ir neįrodo, kad UAB „Ramale“ iš tiesų vykdė veiklą.

Byloje esanti 2019 m. gruodžio 30 d. patalpų nuomos sutartis Nr. 1, pagal kurią UAB „Ramale“ išnuomotos 15 kv. m. patalpos, esančios Kalvarijų g. 44-3, Vilniuje (b. 1. 73), nepatvirtina pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad UAB „Ramale“ faktinę veiklą vykdė būtent šiuo adresu. Iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad ši patalpa yra gyvenamosios paskirties - 42,93 kv. m. gyvenamojo ploto 3 kambarių butas, esantis antrame aukšte ir jokių duomenų apie sudarytą patalpų nuomos sutartį šiame įšraše nėra (b. 1. 125). Pareiškėjo į bylą pateiktų dokumentų, kuriais jis grindžia aplinkybę, susijusią su parduotais basmati ilgagrūdžiais ryžiais, kopijų (b. 1. 5-7, 17-19) teismas nevertina, kadangi jie nėra patvirtinti nei juos išdavusių, nei pateikusių asmenų. Pažymėtina, jog pateikti nustatyta tvarka patvirtintus dokumentus pareiškėjas buvo įpareigotas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 20 d. nutartimi (b. 1. 9-10).

Pareiškėjo nurodomos aplinkybės, susijusios su netinkamomis konsultacijomis dėl jo įdarbinimo įmonėje, poreikio samdyti darbuotojus, nėra svarbios nagrinėjamuoju atveju, kadangi iš visumos nustatytų faktų matyti, jog jokia veikla UAB „Ramale“ nebuvo vykdoma. Nors pareiškėjas teigia, jog nebuvo gauta daug užsakymų, byloje nėra jokių duomenų iš viso apie UAB „Ramale“ gautus užsakymus ar jų skaičiaus didėjimą iki paskelbiant karantiną. Be to, pareiškėjui 2020 m. vasario 24 d. kreipiantis į atsakovą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje dėl to, jog jis perkeliamas įmonės viduje kaip vadovas, karantinas dėl COVID-19 dar nebuvo paskelbtas.

Aplinkybę, jog pareiškėjas ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki atvykimo į UAB „Ramale“ dienos dirbo Įmonėje, pareiškėjas įrodinėjo darbo užmokesčio lapeliais apie grynųjų pinigų sumokėjimą. Pažymėtina tai, kad pareiškėjas 2020 m. kovo 16 d. rašte atsakovui nurodė, jog 2019 m. liepos 15 d. jis atvyko į Lenkiją, kurioje viešėjo savaitę, po to persikėlė į Norvegiją, iš kurios 2019 m. gruodžio 9 d. atvyko į Lietuvą (b. 1. 70). Todėl teismo vertinimu, nesant jokių kitų įrodymų, atsakovas pagrįstai darbo užmokesčio lapelius (b. 1. 88-110) nelaikė tinkamu įrodymu, kad pareiškėjas iš tikrųjų ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki atvykimo į UAB „Ramale“ dienos dirbo Įmonėje.

Sprendimas pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis, jame nurodytas teisinis pagrindas bei motyvai, dėl kurių atsakovas nusprendė atsisakyti išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi ir panaikino išduotą daugkartinę nacionalinę vizą Nr. 004350177 pareiškėjo nurodytu pagrindu. Sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų nuostatomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas. Esant šioms aplinkybėms, ginčijamas sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu, todėl nėra pagrindo jo naikinti nei skunde nurodytais argumentais, nei kitokiais motyvais.

Pareiškėjas tuo pačiu prašo įpareigoti Migracijos departamentą jo prašymą išnagrinėti iš naujo. Netenkinus pareiškėjo skundo reikalavimo panaikinti skundžiamą Sprendimą, nėra pagrindo tenkinti antrojo išvestinio reikalavimo, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 4 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo H. R. S. (H. R. S.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjos                                                                                       Violeta Petkevičienė

                                                                                                            Egidija Puzinskaitė

Jolita Rasiukevičienė