
Baudž. byla Nr. 1-148-517/2013m.
(Proceso Nr. 1-88-1-00112-2013-8)
Bylos kategorija Nr. 4.8
Procesinio sprendimo kategorija Nr. 1.2.4.8.1, 1.2.4.8.2
(S)
T E I S M O B A U D Ž I A M A S I S Į S A K Y M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
Ukmergė, 2013m. gegužės 15d.
Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėjas R. Adamonis, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje
I. Z., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duiomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, turinti vidurinį išsilavinimą, išsiskyrusi, bedarbė, gyv. (duiomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1d.,
n u s t a t ė:
Kaltinamoji I. Z., mušdama, kitam žmogui sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai jį sužalojo, t.y padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, o būtent:
2013m. vasario 12d., apie 2100 val., vakare, kaltinamoji I. Z. savo namuose, esančiuose adresu: (duiomenys neskelbtini), kilusio šeimyninio konflikto metu, auklėdama, užsipuolė savo nepilnametę dukrą-pil. A. P., gim. 1995m., kuriai tyčia du kartus su ranka sudavė į veidą ir ne mažiau kaip aštuonis kartus su diržu sudavė jai į įvairias kūno vietas: nugarą, šonus, kojas, dėl ko pavartoto fizinio smurto pasekoje nukentėjusiajai A. P. buvo padarytos dauginės kraujosruvos nugaroje, krūtinės ląstoje, kairiame žaste, kairėje plaštakoje ir kairėje šlaunyje, ir tokiu būdu nukentėjusiajai ne tik buvo sukeltas fizinis skausmas, bet ir nežymiai sutrikdyta jos sveikata.
Kaip matyti iš kaltinamosios I. Z. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, 2013m. vasario 12d. ji visus savo vaikus išleido į Užgavėnių šventę. Paskambinęs sūnus D. pasakė, kad sesuo A. susitiko su A. L.. Ji su sugyventiniu labai supyko, kadangi draudžia A. su šiuo vaikinu susitikinėti. Paskambęs jos sugyventinis V. S., liepė A. grįžti į namus. A. grįžus į namus, ji pasikvietė dukrą pasikalbėti. Jai bekalbant pasirodė, kad A. ją tarsi provokuotų, kad jai yra viskas vienodai, todėl ji, būdama supykusi ant dukros, paėmė diržą, kabojusį ant virvės, ir juo sudavė savo dukrai per kojas ir rankas.Smūgių ji neskaičiavo, tačiau smūgiuota buvo ne daugiau 10 kartų į įvairias kūno vietas. Po to ji su ranka dar vieną kartą trenkė dukrai A. per veidą. Sugrįžęs į namus išgėręs sūnus D. buvo susinervinęs, kuris iš karto puolė prie savo sesers A. D. kelis kartus trenkė A. per galvos viršugalvį. Ji puolė, norėdama patraukti D., tačiau D. ją pastūmė ir ji nukrito. Po to sūnus D. dar kelis kartus su ranka sudavė A. per galvos sritį. Jos sugyventinis, paėmęs A. už rankos, liepė jai bėgti į lauką. Ji su sugyventiniu V. S. pastoviai kovoja su dukros A. netinkamu elgesiu, nes nori apsaugoti nuo blogos įtakos, dorai išauklėti, kad A. lankytų mokyklą, nepraleidinėtų pamokų, elgtųsi padoriai. Konfliktai su dukra A. vyksta pastoviai nuo lapkričio mėnesio. Tą vakarą, kai ji mušė dukrą A., ji tikrai nenorėjo smurtauti, o tik norėjo ją paauklėti. Ji su visais vaikais sutaria puikiai, jokių problemų šeima neturi(b.l. 38, 42).
Nežiūrint į tai, kad kaltinamoji I. Z. pilnai prisipažino padariusi nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 1d., be jos duotų parodymų kaltinimas yra grindžiamas A. P. ir E. S., S. P., V. S. ir A. L. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu(b.l. 16-19, 26-27, 29-30, 32-33), įvykio vietos apžiūros protokolu(b.l. 4-5) ir fotolentelėmis prie minėto protokolo(b.l. 6), daiktų apžiūros protokolu(b.l. 7) ir fotolentelėmis prie minėto protokolo(b.l. 8), teismo medicinos specialisto išvada(b.l. 22-23) ir visa kita byloje esančia medžiaga.
Kaip matyti iš nepilnametės nukentėjusiosios A. P. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, ji ir ankščiau yra patyrusi psichologinį smurtą iš savo motinos, tačiau nei vienas iš šeimos narių prieš ją nenaudojo fizinio smurto. Per Užgavėnių šventę ji susitiko su draugu A. L., apie ką sužinojusi motina labai supyko ir, paskambinusi, liepė grįžti į namus. Ji į namus sugrįžo apie 2100 val. Mama ją pasikvietė į kambarį, nuplėšė striukę ir, laikydama už kairės rankos, su diržu sudavė apie 15 smūgių, daugiausia per nugarą. Viską matė tėvas, kuris nieko nedarė, tik priekaištavo. Apie 2130 val. į namus grįžo jos brolis D., kuris pradėjo taip pat pradėjo jai priekaištauti ir kumščiu smogė per kairįjį skruostą, o jai pakartojus, kad jo(borolio D.) draugė Brigita jį vedžioja už nosies, brolis, būdamas įsiutęs, sudavė jai su kumščiu 6-7 smūgius į galvą ir ketino spirti iš kojos, tačiau tėtis ją atitraukė, po ko ji išbėgo iš namų. Paskambino seserei E., kuri ją nuvežė į Ukmergės ligoninę(b.l. 16-19).
Kaip matyti iš liudytojos E. S. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, 2013m. vasario 12d., apie 2030 val., ji telefonu kalbėjosi su seserimi A., kuri pasakė, kad ji buvo susitikusi su savo draugu A. L., tačiau apie tai sužinojusi motina, ją(A.) telefonu išvadino necenzūriniais žodžiais ir kad ji bijo grįžti į namus. Sakė, kad, jeigu ji grįš į namus, motina tikrai ją muš. Po kurio laiko seseuo A. vėl jai paskambino telefonu ir pasakė, kad motina ir brolis D. ją sumušė ir paprašė atvažiuoti jos pasiimti iš Taujėnų dvaro. Nuvažiavusi į Taujėnus, ji A. rado prie dvaro, kur ji buvo su vienais baltinukais, šoko būsenoje, visa šlapia, jautėsi blogai. Ji seserį nuvežė į Ukmergės ligoninės priimamąjį, kur A. suteikė pirmąją pagalbą ir liepė kreiptis į policijos komisariatą. Ji matė, kad A. buvo sumušta ranka, koja, ant nugaros matėsi mušimo žymės, veido viena pusė patinusi, jos rankų pirštai buvo mėlyni. Jos ir motinos santykiai yra blogi, mama yra priešiškai prieš ją nusiteikusi(b.l. 29-30).
Kaip matyti iš nepilnametės liudytojos S. P. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, 2013m. vasario 12d. ji buvo (duiomenys neskelbtini), kur vyko Užgavėnių šventė. Sugrįžus į namus apie 2100 val., namuose rado motiną, tėvą ir seserį A. Ji nematė kaip motina mušė A. Netrukus į namus grįžo ir jos brolis D., kuris buvo kažko supykęs. D. su A. pradėjo bartis. Prasidėjusio konflikto metu brolis D. su dešine ranka ne daugiau kaip tris kartus trenkė seseriai A. į skruostą. Motina ir tėvas bandė užstoti A. A. išbėgo į lauką(b.l. 32).
Kaip matyti iš liudytojo V. S. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, 2013m vasario 12d. vyko Užgavėnių šventė. Jo dukra A. išėjo į šventę. Jis su savo sugyventine I. liko namuose dviese. Sugyventinei į mobilaus ryšio telefoną paskambino sūnus D. P. ir pasakė, kad A. susitiko vaikinu, kuriam yra 26 metai, o I. buvo uždraudusi dukrai su tuo vaikinu bendrauti. Jis liepė dukrai A. grįžti į namus. A. parėjus namo, jis su sugyventine pradėjo priekaištauti A. dėl šventės ir žinučių kompiuteryje. Konflikto metu I. nuo kėdės paėmė diržą ir svetainės kambaryje stovinčiai A. su tuo diržu du kartus sudavė per petį. Daugiau sugyventinė I. dukrai A. netrenkė ir pati nusiramino. Maždaug po pusvalandžio grįžo kiti vaikai, sūnus D. grįžo paskutinis, kuris buvo išgėręs ir agresyvus, judesiai nekoordinuoti. D. užsipuolė A. ir trenkė jai kumščiu į galvą. Kiek buvo smūgiuota kartų, jis nematė, tačiau buvo daugiau negu vienas smūgis. Tada motina puolė ginti dukrą A., patraukdama D. nuo A., o jis, paėmęs A. už rankos, pasakė „ bėk greičiau į lauką “(b.l. 28-29).
Kaip matyti iš liudytojo A. L. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, A. P. yra jo mergina, su kuria jis pradėjo draugauti prieš du mėnesius. Jis žino, kad A. motina prieštarauja jų draugystei. A. bijojo motinai pasakyti, kad jie pora, tačiau motina iš kažkur apie tai sužinojo. 2013m. vasario 13d. po Užgavėnių šventės A. skambino jos tėvas ir liepė grįžti į namus. Kada jis nuvežė A. į Mažeikių kaimą, netrukus jam į mobilaus ryšio telefoną paskambino A. motina ir jį apšaukė(b.l. 34).
Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančio įvykio vietos apžiūros protokolo, įvykio vieta, kur įvyko smurtas šeimoje, yra gyvenamasis namas, esantis adresu: (duiomenys neskelbtini), kur gyvena kaltinamosios I. Z. šeima(b.l. 5-6).
Įvykio vietos apžiūros metu buvo paimtas šalia pečiaus, ant virvės kabojęs diržas, su kuriuo buvo mušama nukentėjusioji A. P.. Šis diržas buvo apžiūrėtas ir, kaip daiktinis įrodymas, prijungtas prie baudžiamosios bylos medžiagos(b.l. 7-9).
Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančios teismo medicinos specialisto išvados, kad, 2013m. vasario 13d. įvertinus išsireikalautoje asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelėje esančius medicininius įrašus ir papildomai atlikus nukentėjusiosios A. P. medicininę asmens apžiūrą dėl jos nusiskundimų, prieš ją pavartojus fizinį smurtą, buvo nustatyta, kad nukentėjusiajai konstatuoti sužalojimai buvo padaryti mažiausiai aštuoniais trauminiais poveikiais kietais bukais daiktais 2 parų laikotarpyje iki apžiūros. Nukentėjusiajai A. P. dėl padarytų kūno sužalojimų buvo konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas(b.l. 22-23).
Tokiu būdu, įvertinus ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, laikytina, kad kaltinamoji I. Z., dėl asmeninių paskatų kilusio šeimyninio konflikto panaudodama fizinį smurtą prieš savo dukrą-nukentėjusiąją A. P., ko pasekoje pastarajai ne buvo sukeltas fizinis skausmas, bet ir nežymiai sutrikdyta jos sveikata(b.l. 22-23), savo nusikalstamais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 1d., t.y. fizinio skausmo kitam žmogui sukėlimas ir nežymus jo sužalojimas, padarytas mušant.
Kaltinamosios I. Z. nusikalstama veika turtinė žala padaryta nebuvo, nes baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys nėra pareikštas.
Kaltinamoji I. Z. neprieštarauja prokuroro priimtam procesiniam sprendimui dėl bylos proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutikdama su jai siūloma paskirti bausmės rūšimi-viešaisiais darbais ir jos dydžiu(b.l. 75).
Sankcijoje už kaltinamajai I. Z. inkriminuojamo nusikaltimo, numatyto LR BK 140 str. 1d., padarymą viešieji darbai, kaip bausmės rūšis, yra numatyti kaip alternatyvinė, todėl teismas, priimdamas sprendimą pagal LR BPK XXXI skyriuje reglamentuotą bylų nagrinėjimo supaprastinta tvarka procesą, vadovaujasi bendrais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais LR BK 54 str.
Svarstant klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės nuostatų kaltinamosios I. Z. atžvilgiu taikymo, atsižvelgtina į tai, kad kaltinamoji anksčiau teista nebuvo, nusikalto pirmą kartą, visiškai pripažino savo kaltę dėl jai inkriminuojamo nusikaltimo ir nuoširdžiai gailisi dėl padarytų nusikalstamų veiksmų, kas lengvina jos atsakomybę. Sunkinančių aplinkybių kaltinamosios I. Z. atžvilgiu byloje nėra. Kadangi fizinis smurtas buvo panaudotas kilusio šeimyninio konflikto metu, todėl, atsižvelgiant tiek į padarytos veikos aplinkybes, tiek ir į pačios kaltinamosios I. Z., kaip įiuo metu niekur nedirbančio ir darbo biržoje registruoto asmens, asmenybę, pastarajai yra tikslinga skirti sankcijoje už padarytą veiką numatytą alternatyvią, su laisvės atėmimo nesusijusią bausmės rūšį,-viešuosius darbus, paliekant prokuroro siūlomos skirti šios bausmės rūšies trukmę(LR BK 49 str.).
Padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis LR BK 67, 68, 72, 721 ir 722 straipsniais, gali būti skiriamos viena arba daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, tarp kurių yra numatytas ir dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose(LR BK 42 str. 6d.). Atsižvelgiant į kaltinamosios I. Z. asmenybę, jos, kaip bedarbio asmens, užimtumą ir padarytos veikos pobūdį, kaltinamajai, kaip smurtavusiam asmeniui, yra paskirtina aukščiau minėta įstatymo numatyta baudžiamojo poveikio priemonė(LR BK 67 str. 2d. 9p.).
Remiantis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 421-422 str.str.
n u s p r e n d ė:
I. Z. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 1d., ir nuteisti, paskiriant viešuosius darbus šešiems mėnesiams, įpareigojant kaltinamąją neatlygintinai atidirbti po 25(dvidešimt penkias) valandas per mėnesį visuomenės labui.
LR BK 67 str. 2d. 9p. pagrindu kaltinamajai I. Z. paskirti ir baudžiamojo poveikio priemonę-dalyvavimą probacijos tarnybos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose, per tris mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos išklausant visą šių programų kursą.
Paskirtos viešųjų darbų bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos, į bausmės laiką įskaičiuojant laikotarpį nuo 2013m. vasario 13d., 0230 val., iki 2013m. vasario 14d., 1600 val., t.y. 2(dvi) kardomojo kalinimo(suėmimo) dienas, kada kaltinamoji I. Z. buvo laikinai sulaikyta, kaip asmuo, įtariamas padaręs nusikaltimą, vieną kardomojo kalinimo(suėmimo) dieną prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms.
Kaltinamoji, nesutikdama su viešųjų darbų bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas LR BPK nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.
Teisėjas R. Adamonis