Civilinė byla Nr. 2-659-374/2011
Proceso Nr. 2-28-3-00189-2011-7
Procesinio sprendimo kategorija
116.1.; 11.9.10.8.; 18.2.2.
Marijampolės rajono apylinkės teismas
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. birželio 22 d.
Marijampolė
Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Rūta Gustienė, sekretoriaujant G. D., dalyvaujant ieškovui V. P., jo atstovui advokato padėjėjui V. R., atsakovų Kazlų Rūdos savivaldybės ir Kazlų Rūdos savivaldybės Kultūros centro atstovui advokato padėjėjui V. R., teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. P. ieškinį atsakovams Kazlų Rūdos savivaldybei, Kazlų Rūdos savivaldybės Kultūros Centrui dėl neteisėto darbo sutarties nutraukimo, ir
NUSTATĖ :
Ieškovas V. P., patikslinęs ieškinį, teismo prašo : pripažinti neteisėtu ir panaikinti atsakovo Kazlų Rūdos savivaldybės tarybos 2010 m. gruodžio 14 d. sprendimą Nr. TS 39-1111 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo Kazlų Rūdos savivaldybės kultūros centro direktoriui V. P." bei pripažinti atleidimą iš Kazlų Rūdos kultūros centro direktoriaus pareigų neteisėtu ir grąžinti į ankstesnį darbą; priteisti iš atsakovų vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo, priteisti iš atsakovų neturtinės žalos atlyginimą - 5 000 Lt; priteisti iš atsakovų 5 proc. dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Atsakovas Kazlų Rūdos savivaldybė su ieškiniu nesutinka, laiko, kad yra netinkamas atsakovas, todėl prašo ieškinį atmesti.
Atsakovas Kazlų Rūdos savivaldybės Kultūros centras su ieškiniu nesutinka, prašo taikyti ieškinio senatį, ieškinį laiko nepagrįstu ir prašo atmesti.
Ieškinys atmestinas.
Nustatyta, kad ieškovas V. P., 2007 m. rugpjūčio 27 d. su Kazlų Rūdos savivaldybe, atstovaujama Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos direktoriaus V. K., sudarė darbo sutartį Nr. DS-15 (I t. b.l. 11-12). Šia sutartimi ieškovas buvo priimtas dirbti Kazlų Rūdos Kultūros centro direktoriaus pareigose. 2010 m. gruodžio 17 d. minėta darbo sutartis buvo nutraukta vadovaujantis LR DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktu. Darbo sutartis nutraukimo pagrindas - Kazlų Rūdos savivaldybės tarybos 2010 m. gruodžio 14 d. sprendimas Nr. TS 39-1111 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo Kazlų Rūdos savivaldybės kultūros centro direktoriui V. P." (I t. b.l. 14-15). Šiame dokumente nurodoma, kad ieškovui drausminė nuobauda paskirta už Lietuvos Respublikos darbo kodekso 144 straipsnio. 147 straipsnio. 160 straipsnio. 161 straipsnio, 186 straipsnio. Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 1.2 ir 6 punktų. Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo 10 straipsnio 1 punkto, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 8-1 straipsnio. Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimo Nr. 526 „Dėl Tarnybinių komandiruočių išlaidų apmokėjimo biudžetinėse įstaigose taisyklių patvirtinimo", Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugpjūčio 19 d. nutarimo Nr. 1043 „Dėl atskirų darbo sutarčių ypatumų patvirtinimo", Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugpjūčio 7 d. nutarimo Nr. 990 ,,Dėl darbo laiko nustatymo valstybės ir savivaldybių įmonėse, įstaigose ir organizacijose", Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. sausio 27 d. nutarimo Nr. 78 „Dėl Darbo laiko apskaitos žiniaraščio pavyzdinės formos ir jo pildymo tvarkos aprašo patvirtinimo". Lietuvos Respublikos finansų ministro 2003 m. gegužės 8 d. įsakymu Nr. IK-123 patvirtintų Minimalių finansų kontrolės reikalavimų, Lietuvos Respublikos finansų ministro 2005 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. 1 K-170 patvirtintų Biudžetinių įstaigų buhalterinės apskaitos organizavimo taisyklių 17 punkto, Lietuvos Respublikos kultūros ministro 1999 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. 248 „Dėl kultūros įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo", Kazlų Rūdos savivaldybės tarybos 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimo Nr. TS 11-390 „Dėl Kazlų Rūdos savivaldybės kultūros centro autobuso teikiamų paslaugų kainų", Kazlų Rūdos savivaldybės tarybos 2010 m. balandžio 2 d. sprendimo Nr. TS 31-884 „Dėl Kazlų Rūdos savivaldybės biudžeto sudarymo ir vykdymo, asignavimų administravimo tvarkos aprašo patvirtinimo" (ankstesnė redakcija Kazlų Rūdos savivaldybės tarybos 2007 m. spalio 1 I d. sprendimas Nr. TS 5-144). Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. liepos 25 d. įsakymo Nr. AT-264 „Dėl Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos Centralizuoto vidaus audito skyriaus veiklos organizavimo" pažeidimus.
Ieškovas nurodo, kad jis atleistas iš darbo pažeidžiant LR Darbo kodekse nustatytus reikalavimus. Tai: Darbo kodekso 241 straipsnio 1 d., kurioje nurodoma, kad „drausminė nuobauda skinama tuoj pat, paaiškėjus darbo drausmės pažeidimui, bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos, kai pažeidimas paaiškėjo, neįskaitant laiko, kurį darbuotojas darbe nebuvo dėl ligos". Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos Centralizuoto vidaus audito skyriaus Aiškinamojo rašto „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo Kazlų Rūdos savivaldybės Kultūros centro direktoriui V. P." drausminė nuobauda ieškovui buvo paskirta už pareigų nevykdymą, kuris buvo nustatytas atlikus vidaus auditą. Ieškovo nuomone, drausmės pažeidimo paaiškėjimo diena yra 2010 m. spalio 28 d., t.y. kada buvo parengta vidaus audito ataskaita. Nuo 2010 m. lapkričio 25 d. iki 2010 m. gruodžio 1 d. (7 dienas), ieškovas darbe nebuvo dėl ligos, o drausminė nuobauda - atleidimas iš darbo buvo paskirta 2010 m. gruodžio 14 d. sprendimu Nr. TS 39-1111, t. y., praleidus Darbo kodekso 241 straipsnio 1 dalyje nurodytą 1 mėnesio terminą. Ieškovas teigia, kad drausminės nuobaudos paskyrimo paskutinė diena, atsižvelgiant į 7 dienas, kurias jis nebuvo darbe dėl ligos, - 2010 m. gruodžio 5 d.
Ieškovas taip pat nurodo, jog priimant Kazlų Rūdos savivaldybės tarybos 2010 m. gruodžio 14 d. sprendimą Nr. TS 39-1111, kuriuo jis buvo atleistas iš darbo, buvo pažeista tarybos posėdžiui pateikiamų svarstyti klausimų rengimo tvarka, įtvirtinta Kazlų Rūdos savivaldybės tarybos 2009 m. vasario 27 d. sprendimu Nr. TS 18-594 patvirtintame Kazlų Rūdos savivaldybės tarybos veiklos reglamente. Veiklos reglamento 74 punkte nurodyta, jog „užregistruoti sprendimų projektai perduodami tarybos nariams svarstyti komitetuose ". Ieškovo žiniomis, 2010 m. gruodžio 14 d. sprendimo Nr. TS 39-1111 projektas nebuvo pateiktas tarybos nariams svarstyti komitetuose. Tuo buvo apribota veiklos reglamento 75 punkte numatyta tarybos narių teisė raštu ir žodžiu pateikti pastabas dėl sprendimo projekto ir detaliai susipažinti su nuobaudos skyrimo pagrindais ir priežastimis.
Ieškovas nurodo, kad Darbo kodekso 240 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „prieš skirdamas drausminą nuobaudą, darbdavys turi raštu pareikalauti, kad darbuotojas raštu pasiaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimo". Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos 2010 m. lapkričio 10 d. rašte Nr. SD-(34.8)-3670 „Dėl pasiaiškinimo pateikimo" iš vis nebuvo nurodyta, kad minėtas dokumentas siunčiamas Darbo kodekso pagrindu ir, kad ieškovas esą įtariamas padaręs darbo drausmės pažeidimą. Iš minėto dokumento nėra galimybės suprasti ir nustatyti, jog ieškovas įtariamas padaręs drausmės pažeidimą ir bus sprendžiamas jo drausminės atsakomybės klausimas. Kadangi Kazlų Rūdos savivaldybės kultūros centre, kuriam ieškovas vadovavo, buvo atliekamas valdymo ir veiklos organizavimo auditas su vidaus kontrolės sistemos vertinimu, ieškovas teigia, kad pagrįstai buvo įsitikinęs, jog pasiaiškinimas yra susijęs su vidaus audito ataskaita bei joje nurodytų rekomendacijų įgyvendinimu. Ieškovo nuomone, nežiūrint į tai, kad jo pasiaiškinimas darbdaviui pasirodė neišsamus, ieškovas nebuvo paprašytas pateikti trūkstamą būtiną informaciją.
Ieškovas nurodo, kad Darbo kodekso 238 straipsnyje nustatyta, kad „skiriant drausminę nuobaudą turi būti atsižvelgiama į darbo drausmės pažeidimo sunkumą ir sukeltas pasekmes, darbuotojo kaltę, į aplinkybes, kuriomis šis pažeidimas buvo padarytas, į tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau". Ieškovas laiko, jog tariamo darbo drausmės pažeidimo tyrimas buvo atliktas formaliai, turint išankstinį neigiamą nusistatymą prieš ieškovą ir visapusiškai neišsiaiškinus visų Darbo kodekso 238 straipsnyje nurodytų aplinkybių. Ieškovas teigia, kad nei vidaus audito ataskaitoje nurodytų Kultūros centro veiklos trukumų, nei kokių nors neigiamų padarinių, niekada nesiekė ir nenorėjo, kad jie kiltų. Priešingai, daugelis Kultūros centro veiklos trūkumų buvo pradėti šalinti ir netgi pašalinti dar vidaus audito atlikimo metu. Ieškovas akcentuoja ir tai, kad savo pareigas visada stengėsi atlikti kuo kruopščiau, teisingiau ir vadovaudamasis visais teisės aktų reikalavimais. Už savo, kaip Kultūros centro direktoriaus veiklą, ne kartą gavo padėkas iš įvairių įstaigų ir organizacijų: Vilkaviškio vyskupijos jaunimo centro, Marijampolės apskrities viršininkės, Kazlų Rūdos savivaldybės sporto centro (I t. b.l. 183-192). Ieškovo nuomone, liko neįvertinta ir ta aplinkybė, kad daugelis veiklos trūkumų, kurie yra nurodyti aiškinamajame rašte, atsirado dėl Kultūros centro darbuotojų (vyriausiojo buhalterio ir kt.) netinkamo pareigų vykdymo. Tokiu būdu, kaip nurodo ieškovas, skiriant jam drausminę nuobaudą nebuvo įvertintas tariamo pažeidimo sunkumas ir sukeltos pasekmės. Ieškovas įsitikinęs, kad įsitikinęs, jog aiškinamajame rašte bei Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos 2010 m. lapkričio 10 d. rašte Nr. SD-(34.8)-3670 „Dėl pasiaiškinimo pateikimo" nurodyti Kultūros centro veiklos trūkumai vertintini kaip nesunkūs pažeidimai ir didžioji dauguma nurodytų trūkumų yra formalūs, t. y., nesukeliantys konkrečių neigiamų padarinių. Visi nurodyti trūkumai yra susiję su Kultūros centro vidaus veikla, ir neturėjo bei negalėjo turėti tiesioginės įtakos Kultūros centro atliekamoms funkcijoms, kurios yra įtvirtintos Kultūros centro nuostatų, patvirtintų Kazlų Rūdos savivaldybės tarybos 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu TS 11-392, 12 punkte. Kartu, jie nesukėlė ir neigiamų padarinių, kadangi dėl jų nesutriko įstaigos funkcijų vykdymas. Šias aplinkybes patvirtina tiek aukščiau nurodytos padėkos, tiek ir faktas, jog visos Kultūros centro kasmetinės veiklos ataskaitos steigėjo, t. y., Kazlų Rūdos savivaldybės tarybos, buvo patvirtintos.
Ieškovas teigia, kad dėl neteisėto darbo sutarties nutraukimo padaryta neturtinė žala.
Dėl neteisėtų darbdavio veiksmų ieškovas patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, ženkliai sumažėjo pasitikėjimas savimi bei visą laiką jaučia emocinę įtampą ir stresą, pergyvena dėl ateities. Taip pat slogi nuotaika tvyrojo ir šeimoje, kadangi šiuo metu, kai bedarbystė Lietuvoje yra ypač didelė, prarasti darbą yra didelis smūgis tiek asmeniškai, tiek ir visai šeimai. Be to, kaip nurodyta 2011 m. sausio ll d. medicininėje pažymoje, 2010 m. spalio 18 d. ieškovui buvo diagnozuota pirminė (esencilinė) hipertenzija (padidėjęs kraujospūdis, Tarptautinės ligų ir sveikatos problemų klasifikacijos (TLK) kodas 110). Ieškovas teigia, kad pergyvena, kad dėl to patiriama nuolatinė įtampa ir stresas neigiamai įtakos ir ligą. Dėl šios priežasties prašo teismo priteisti dėl neteisėto atleidimo iš darbo padarytą neturtinę žalą - 5 000 Lt.
Atsakovas Kazlų Rūdos savivaldybė atsiliepime į ieškinį nurodo, kad ieškovas dirbo Kazlų Rūdos savivaldybės kultūros centre, todėl ši įstaiga ir yra darbdavys. Kazlų Rūdos savivaldybės kultūros centro savininkas yra Kazlų Rūdos savivaldybė, o savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija - Kazlų Rūdos savivaldybės taryba. Nei įstaigos, kurioje dirbo ieškovas savininkas, nei savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija nebuvo ieškovo darbdavys. Civilinėje byloje dėl įstaigos direktoriaus atleidimo iš darbo atsakovu turi būti ne juridinio asmens (įstaigos) dalyvis (savininkas), o juridinis asmuo (įstaiga), kuriame direktorius dirbo, jstaigos dalyvio (savininko) sprendimai sukuria darbdaviui teises ir pareigas. Darbo ginčas neturi būti vedamas su juridinio asmens (darbdavio) dalyviu, o tik su pačiu darbdaviu. Šiuo atveju darbdavys yra Kazlų Rūdos savivaldybės kultūros centras, o ne Kazlų Rūdos savivaldybės taryba.
Atsakovas Kazlų Rūdos savivaldybė paaiškino, kad 2010 m. spalio 28 d. parengtas audito ataskaitos projektas buvo pateiktas Kazlų Rūdos savivaldybės kultūros centro vadovui susipažinimui ir nuomonės išreiškimui. Kazlų Rūdos savivaldybės kultūros centro 2010-11-05 raštu Nr. SD-117 buvo pateikta nuomonė dėl parengto vidaus audito ataskaitos projekto. Šis vidaus audito ataskaitos projektas 2010 m. lapkričio 9 d. aptartas su audituojamo Kazlų Rūdos savivaldybės kultūros centro vadovu ir atsakingais darbuotojais. Galutine vidaus audito ataskaita buvo parengta 2010 m. lapkričio 10 d. ir užregistruota Centralizuoto vidaus audito skyriaus Vidaus audito ataskaitų registre (bylos numeris 34.4), jai suteiktas registracijos numeris 8-(AA). Minėta vidaus audito ataskaita ieškovui buvo įteikta 2010 m. lapkričio 10 d., ką ieškovas savo parašu patvirtino. Atsakovas nurodo, kad LR darbo kodekso 241 str. 1 dalyje nurodytas terminas, per kurį ieškovui turėjo būti paskirta drausminė nuobauda, prasidėjo rytojaus dieną po 2010 m. lapkričio 10 d. vidaus audito ataskaitos parengimo, t.y. 2010 m. lapkričio 11 d. Atsakovo nuomone, ieškovas pripažįsta faktą, kad 2010 m. lapkričio 25 - gruodžio 1 dienomis nebuvo darbe dėl ligos. Sutinkamai su LR darbo kodekso 241 str. 1 dalimi, ligos laikotarpis neįskaitomas į terminą drausminei nuobaudai skirti, terminas, per kurį ieškovui turėjo būti paskirta drausminė nuobauda, pasibaigė 2010 m. gruodžio 17 d. Drausminė nuobauda ieškovui buvo paskirta Kazlų Rūdos savivaldybės tarybos 2010 m. gruodžio 14 d. sprendimu Nr. TS 39-1111 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo Kazlų Rūdos savivaldybės kultūros centro direktoriui V. P.". Atsakovas įsitikinęs, kad skiriant ieškovui drausminę nuobaudą LR darbo kodekso 241 str. 1 dalyje nurodytas terminas nebuvo pažeistas.
Atsakovas, atsakydamas į ieškovo motyvą dėl savivaldybės tarybos sprendimų priėmimo procedūros pažeidimo, pasisako, kad tokia ieškovo nuomonė nėra pagrįsta. Savivaldybės tarybos sprendimo projektas „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo Kazlų Rūdos savivaldybės kultūros centro direktoriui V. P." buvo užregistruotas 2010 m. lapkričio 16 d. Nr. TSP-1152. Ginčijamas sprendimas buvo apsvarstytas Kazlų Rūdos savivaldybės tarybos švietimo, kultūros, sporto ir jaunimo reikalų komiteto 2010 m. lapkričio 23 d. posėdyje, kuriame komitetas sprendimo projektui pritarė.
Atsakovas taip pat nurodo, kad ieškovo padaryti teisės aktų pažeidimai pagrįstai kvalifikuoti kaip šiurkštus darbo drausmės pažeidimas. Vertinant ieškovo padarytą darbo drausmės pažeidimą buvo atsižvelgta į tai, kad ieškovas pažeidė ne tik savo pareigybės aprašyme bei savivaldybės institucijų teisės aktuose įtvirtintus reikalavimus, bet ir penkių įstatymų bei keturių Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų nuostatas. Teisės aktų pažeidimai padaryti tiek veikimu tiek neveikimu. Pažeidžiantys darbo drausmę veiksmai buvo tęstinio pobūdžio, nuolat pasikartojantys, pažeidimas yra susijęs ne tik su darbdavio nustatytos tvarkos, bet kartu ir viešosios tvarkos, su įstaigos, kurioje ieškovas dirbo, savininko interesų nepaisymu, su viešosios nuosavybės įsigijimo bei naudojimo tvarkos pažeidimu. Ieškovas kaip įstaigos vadovas netinkamai vykdė pareigas iš esmės visose pagrindinėse vadovo darbo srityse, t.y. įstaigos veiklos planavimas, personalo valdymas, įstaigos turto bei finansinių išteklių naudojimas, kontrolės procedūrų nustatymas. Kadangi drausminė atsakomybė yra individualizuoto pobūdžio, todėl pagrįstai skiriant drausminę nuobaudą buvo atsižvelgta ir į darbuotoją charakterizuojančius duomenis, susijusius su jo ankstesniu darbu. Atsakovas nurodo, kad Kazlų Rūdos savivaldybės kultūros centro veikla buvo audituota 2007 metais. 2010 metais atlikto vidaus audito metu ir vėl buvo nustatyti analogiški veiklos trūkumai. Ši aplinkybė liudija, kad ieškovas, net ir nuolat raginamas, nepaisė jam skirtų rekomendacijų ir veiklos trūkumų nepašalino. Tokiu būdu, kai biudžetinės įstaigos vadovas netenka darbdavio pasitikėjimo dirbti jam pavestą darbą dėl padarytų įstatymų, reglamentuojančių tiek įstaigos, tiek įstaigos vadovo veiklą, pažeidimų, tokie įstaigos vadovo neteisėti veiksmai gali būti įvertinami kaip šiurkštus darbo pareigų pažeidimas ir darbdaviui atsiranda pagrindas nutraukti darbo sutartį su įstaigos vadovu pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą, 235 straipsnio 2 dalies 11 punktą..
Atsakovas Kazlų Rūdos savivaldybės Kultūros centras iš esmės palaiko atsakovo Kazlų Rūdos savivaldybės atsiliepime į ieškinį nurodytus motyvus. Tačiau savo, kaip atsakovo atžvilgiu prašo taikyti ieškinio senatį.. Nurodo, kad ieškovo pradiniame ieškinyje atsakovu buvo nurodyta Kazlų Rudos savivaldybės taryba. Ieškovas, patikslindamas ieškinį, nekeitė nei savo reikalavimų nei ieškinio faktinio bei teisinio pagrindo, tačiau nurodė naujus atsakovus - Kazlų Rūdos savivaldybę ir Kazlų Rūdos savivaldybės kultūros centrą. Ieškovas apie ginčijamą sprendimą sužinojo 2010 m. gruodžio 14 d. Reikalavimui dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ieškinio senaties terminas baigėsi 2011 m. sausio 14 d. Patikslintas ieškinys Marijampolės rajono apylinkės teisme gautas 2011 m. balandžio 1 d. Remdamasis šiomis aplinkybėmis, atsakovas Kazlų Rūdos savivaldybės Kultūros centras daro išvadą, kad ieškovas pareiškė reikalavimą atsakovams Kazlų Rūdos savivaldybei ir Kazlų Rūdos savivaldybės kultūros centrui, praleidęs ieškinio senaties terminą, kas sudaro pagrindą ieškiniui atmesti.
Darbo drausmės užtikrinimo pagrindai – tai pagrindiniai būdai, priemonės ir sąlygos, su kurių pagalba įmonėse užtikrinamas ir palaikomas optimalus darbo drausmės lygis. Darbo proceso organizavimas ir vadovavimas jam, taip pat ekonominių sąlygų sudarymas yra darbdavio prerogatyva (DK 227 str.). Subjektyviu požiūriu darbo drausmė suvokiama kaip konkretaus darbuotojo pareiga laikytis jam privalomų norminių teisės aktų reikalavimų bei vykdyti teisėtus darbdavio ir administracijos nurodymus, duodamus remiantis sudaryta darbo sutartimi. DK aiškiai apibrėžiama, kas yra darbo drausmės pažeidimas. Tai darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės (DK 234 str.). Teisme tikrinant darbuotojui paskirtos drausminės nuobaudos pagrįstumą, pareiga įrodyti darbuotojo neteisėtų veiksmų ar neveikimo ir kaltės buvimą tenka darbdaviui, nes darbuotojo kaltė nėra preziumuojama (DK 246 str.). Darbdavio įrodinėjamos konkrečios aplinkybės turi būti pagrįstos ne formaliais darbuotojo darbo trūkumais, o konkrečiu darbo drausmės pažeidimu. Teismų praktika vadovaujasi nuostata, kad darbo drausmės pažeidimas yra tada, kai vienu metu yra visos drausminės atsakomybės sąlygos: konkretaus darbuotojo neteisėti veiksmai arba neveikimas; žalingi padariniai; priežastinis darbuotojo neteisėtų veiksmų arba neveikimo ir žalingų padarinių ryšys; darbuotojo kaltė. Nesant bent vienos minėtos sąlygos, taikyti drausminės atsakomybės negalima (LAT CBS teisėjų kolegijos 2002-11-20 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-1388/2002).
Ieškovo padaryti teisės aktų pažeidimai yra konstatuoti 2010 m. lapkričio 10 d. vidaus audito ataskaitoje Nr. 8-(AA) (I t. b.l. 47-71). Ataskaitoje išsamiai nurodyta, kuo faktiškai pasireiškė ginčijamame Kazlų Rūdos savivaldybės tarybos 2010 m. gruodžio 14 d. sprendime Nr. TS 39-1111 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo Kazlų Rūdos savivaldybės kultūros centro direktoriui V. P." nurodyti teisės aktų pažeidimai ir kokios šių pažeidimų pasekmės, kas sudarė faktinį drausminės atsakomybės taikymo pagrindą. Minėtoje ataskaitoje taip pat pateiktas teisinis nustatytų aplinkybių kvalifikavimas. Iš baigiamojo susitikimo su audituojamu subjektu 2010 m. lapkričio 9 d. protokolo (I t. b.l. 43-46) matyti, kad ieškovas iš esmės sutiko su vidaus audito metu nustatytais veiklos trūkumais. Konstatuotina, kad vienas iš darbo drausmės pažeidimo elementų - neteisėti veiksmai ir neveikimas yra tinkamai nustatyti. Nors ieškovas nesutinka su tuo, kad dėl jo veiksmų atsirado neigiamos pasekmės, tačiau teismo nuomone, ieškovo padaryti ir audito nustatyti teisės pažeidimai sukėlė neigiamas pasekmes. Dėl Kultūros centro direktoriaus priimtų sprendimų suteikiant transporto nuomos paslaugą, Kultūros centras negavo pajamų, nebuvo užtikrintas efektyvus turto naudojimas; buvo formuojamas pavyzdys, kad biudžetinių įstaigų vadovai ir darbuotojai gali nevykdyti Lietuvos Respublikos bei savivaldybės institucijų teisės aktų, priimti jiems prieštaraujančius sprendimus; nevykdžius funkcijų pasiskirstymo tarp pareigybių analizės, darbuotojams nustatytos funkcijos sutapo ir darbo užmokestis buvo mokamas už tų pačių pareigų atlikimą; nevykdoma dirbamo darbo laiko kontrolė formavo blogą pavyzdį ir darbuotojams sudarė įspūdį, kad galima nesilaikyti darbo laiko režimo, nedirbti nustatytu pagal darbo grafikus darbo laiku ir už tai gauti darbo užmokestį; vidaus audito metu nustatytais atvejais darbuotojams buvo išmokėtas darbo užmokestis už faktiškai nedirbtą darbo laiką (vidaus audito ataskaita – I t. b.l. 47-71). Faktas, kad darbo užmokestis buvo mokamas už faktiškai nedirbtą darbo laiką įrodo, kad lėšos buvo naudojamos neracionaliai, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.
Ieškovui kaip įstaigos vadovui yra keliami aukšti kvalifikaciniai reikalavimai (I t. b.l. 104-106). Tiek Kazlų Rūdos savivaldybės kultūros centro direktoriaus pareigybės aprašymo II skirsnyje nustatyti kvalifikaciniai reikalavimai šias pareigas einančiam darbuotojui, tiek darbuotojui priskirtos funkcijos bei nustatyta atsakomybė suponavo ieškovui reikalavimą žinoti ir išmanyti vykdomos veiklos teisinį reglamentavimą. Drausmės pažeidimo subjektyvusis požymis - asmens kaltė, kuri gali reikštis tyčiniais ar nerūpestingumo veiksmais. Ieškovo kaltė pasireiškė tuo, kad jis žinojo (privalėjo žinoti) teisės aktų, reglamentuojančių jo vykdomą darbinę veiklą, reikalavimus, tačiau jų nesilaikė. Dėl dalies vidaus audito ataskaitoje nurodytų trūkumų ieškovas jau anksčiau buvo įspėtas ir ragintas juos šalinti (I t. b.l. 109-114). Ieškovo darbo pareigų vykdymas buvo svarstomas jungtiniame Kontrolės ir Švietimo, kultūros, sporto ir jaunimo reikalų komitetų posėdyje (I t. b.l. 156-164). Buvo siūloma skirti ieškovui drausminę nuobaudą, tačiau jis neatsižvelgė į pastabas dėl netinkamo pareigų vykdymo, neužtikrino, kad būtų pašalinti veiklos trūkumai ir jų atsiradimą lemiantys veiksniai. Šios aplinkybės įrodo, kad ieškovas žinojo ir suprato netinkamo pareigų vykdymo padarinius, tačiau nesiėmė priemonių, kad jų būtųjų išvengta.
Ieškovas neigia savo kaltę nurodydamas, kad daugelis veiklos trūkumų atsirado dėl kitų darbuotojų netinkamo pareigų vykdymo. Teismas sutinka su atsakovų nuomone, kad Kultūros centre funkcijos ir atsakomybė dėl daugelio veiklos sričių, kuriose buvo nustatyti trūkumai, darbuotojams daugeliu atvejų nebuvo deleguota, nebuvo sukurtos vidaus kontrolės procedūros, už kurių sukūrimą atsakingas vadovas, todėl vadovas prisiėmė riziką ir atsakomybę dėl Kultūros centro darbo organizavimo bei šios įstaigos ūkinės ir finansinės veiklos.
Svarbu, kad juridinio asmens vadovas tinkamai vykdytų savo funkcijas, tačiau nagrinėjamu atveju tai ypač svarbu ir dėl to, kad ieškovas vadovavo juridiniam asmeniui, įsteigtam viešosios nuosavybės pagrindu, išlaikomam iš savivaldybės biudžeto asignavimų ir tenkinančiam viešuosius interesus. Teismas sutinka su atsakovų nuomone, kad valstybės ir savivaldybės lėšų efektyvus panaudojimas yra viešasis interesas, todėl jo apsaugai užtikrinti šiomis lėšomis finansuojamų įstaigų veiklai būtina griežtesnė kontrolė, nei ištaigų, finansuojamų privačiomis lėšomis. Konstitucinis atsakingo valdymo principas suponuoja įstaigos vadovui aukštus lojalumo, rūpestingumo, atidumo, sąžiningumo, kvalifikacijos reikalavimus, o įstaigos savininkui - pareigą netoleruoti pažeidimų, susijusių su viešosios nuosavybės įsigijimu ir naudojimu, o asmenims padariusiems tokio pobūdžio pažeidimus - taikyti griežčiausią atsakomybę. 2010 m. lapkričio 10 d. vidaus audito ataskaitos Nr. 8-(AA) išvadoje teigiama, kad „...Kultūros centre vidaus kontrolė, įskaitant finansų kontrolę, nefunkcionavo, ne visa rizika buvo nustatyta, nebuvo vykdomas rizikos valdymas. Vidaus audito metu nustatyti vidaus kontrolės trūkumai yra akivaizdūs, darantys neigiamą įtaką Kultūros centro veiklos rezultatams, todėl vidaus kontrolė vertinama silpnai... Kultūros centro direktorius nesiėmė būtinų savalaikių veiksmų dėl ankstesnio vidaus audito metu nustatytų vidaus kontrolės trūkumų pašalinimo, visiškai nesidomėjo šio vidaus audito eiga ir rezultatais bei vadovaujamos įstaigos veiklos gerinimo galimybėmis, tai leidžia manyti, kad Kultūros centro direktorius nėra suinteresuotas savo vadovaujamos įstaigos veiklos gerinimu ir efektyvios vidaus kontrolės sukūrimu“ (I t. b.l. 71). Atsakovas, vadovaudamasis aukščiau minėtame akte nurodytais faktiniais duomenimis, pagrįstai pripažino, kad ieškovo padaryti pažeidimai atitinka šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo sudėtį. Biudžetinės įstaigos vadovo atliekamos funkcijos ir jų svarba konkrečios įstaigos veiklai lemia tai, kad biudžetinės įstaigos savininkui yra svarbu, jog jis pasitikėtų asmeniu, turinčiu įstatymo įtvirtintą pareigą organizuoti biudžetinės įstaigos darbą, kad būtų įgyvendinami biudžetinės įstaigos tikslai ir atliekamos nustatytos funkcijos, užtikrinti, kad būtų laikomasi įstatymų, kitų teisės aktų ir biudžetinės įstaigos nuostatų, užtikrinti racionalų ir taupų lėšų bei turto naudojimą, veiksmingą biudžetinės įstaigos vidaus kontrolės sistemos sukūrimą, jos veikimą ir tobulinimą (Biudžetinių įstaigų įstatymo 9 str. 2 d.). Todėl tuo atveju, kai biudžetinės įstaigos vadovas netenka darbdavio pasitikėjimo dirbti jam pavestą darbą dėl padarytų įstatymų, reglamentuojančių tiek įstaigos, tiek įstaigos vadovo veiklą, pažeidimų, tokie įstaigos vadovo neteisėti veiksmai gali būti įvertinami kaip šiurkštus darbo pareigų pažeidimas ir darbdaviui atsiranda pagrindas nutraukti darbo sutartį su įstaigos vadovu pagal DK 136 str. 3 d. 2 p., 235 str. 2 d. 11 p.
Nustatyta, kad vertinant ieškovo padarytą darbo drausmės pažeidimą, buvo atsižvelgta į tai, kad ieškovas pažeidė ne tik savo pareigybės aprašyme bei savivaldybės institucijų teisės aktuose įtvirtintus reikalavimus, bet ir įstatymų bei Vyriausybės nutarimų nuostatas. Teismas sutinka su atsakovų nuomone, jog teisės aktų pažeidimai padaryti tiek veikimu tiek neveikimu. Pažeidžiantys darbo drausmę veiksmai buvo tęstinio pobūdžio, nuolat pasikartojantys, pažeidimas yra susijęs ne tik su darbdavio nustatytos tvarkos, bet kartu ir viešosios tvarkos, su įstaigos, kurioje ieškovas dirbo, savininko interesų nepaisymu, su viešosios nuosavybės įsigijimo bei naudojimo tvarkos pažeidimu. Ieškovas kaip įstaigos vadovas netinkamai vykdė pareigas iš esmės visose pagrindinėse vadovo darbo srityse, t.y. įstaigos veiklos planavimas, personalo valdymas, įstaigos turto bei finansinių išteklių naudojimas, kontrolės procedūrų nustatymas. Kadangi drausminė atsakomybė yra individualizuoto pobūdžio, todėl pagrįstai skiriant drausminę nuobaudą buvo atsižvelgta ir į darbuotoją charakterizuojančius duomenis, susijusius su jo ankstesniu darbu. Pažymėtina, kad Kazlų Rūdos savivaldybės kultūros centro veikla buvo audituota 2007 metais (I t. b.l. 128-155). 2010 metais atlikto vidaus audito metu ir vėl buvo nustatyti analogiški veiklos trūkumai. Ši aplinkybė liudija, kad ieškovas, net ir nuolat raginamas, jam skirtų rekomendacijų ir veiklos trūkumų nepašalino.
Ieškovo nuomone, drausminė nuobauda jam buvo paskirta praleidus LR darbo kodekso 241 straipsnyje nustatytus terminus. Ieškovas tokią išvadą grindžia teiginiu, kad darbo drausmės pažeidimas paaiškėjo 2010 m. spalio 28 d., kai buvo parengta vidaus audito ataskaita. 2010-10-28 buvo parengtas audito ataskaitos projektas. Remiantis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2003 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 1K-117 „Dėl pavyzdinės vidaus audito metodikos, vidaus auditorių profesinės etikos taisyklių ir vidaus audito poreikio įvertinimo analizės metmenų patvirtinimo" patvirtintos Pavyzdinės vidaus audito metodikos 31 punktu, Centralizuoto vidaus audito skyriaus 2010-11-02 raštu Nr. SD-(34.8)-3567 „Dėl vidaus audito ataskaitos projekto" (I t. b.l. 172), buvo pateiktas Kazlų Rūdos savivaldybės kultūros centro vadovui susipažinimui ir nuomonės išreiškimui. Kazlų Rūdos savivaldybės kultūros centras 2010-11-05 raštu Nr. SD-117 pateikė nuomonę dėl parengto vidaus audito ataskaitos projekto (I t. b.l. 173). Šis vidaus audito ataskaitos projektas 2010 m. lapkričio 9 d. buvo aptartas su audituojamo Kazlų Rūdos savivaldybės kultūros centro vadovu ir atsakingais darbuotojais (I t. b.l. 43-46). Galutine vidaus audito ataskaita buvo parengta 2010 m. lapkričio 10 d. (I t. b.l. 47) ir užregistruota Centralizuoto vidaus audito skyriaus Vidaus audito ataskaitų registre (bylos numeris 34.4), jai suteiktas registracijos numeris 8-(AA). Minėta vidaus audito ataskaita ieškovui buvo įteikta 2010 m. lapkričio 10 d. Ieškovas savo parašu patvirtino galutinės audito ataskaitos įteikimą jam (I t. b.l. 71 antra pusė). Tokiu būdu, terminas, per kurį ieškovui turėjo būti paskirta drausminė nuobauda, prasidėjo rytojaus dieną po 2010 m. lapkričio 10 d. vidaus audito ataskaitos parengimo, t.y. 2010 m. lapkričio 11 d. Ieškovas pripažįsta faktą, kad 2010 m. lapkričio 25 - gruodžio 1 dienomis nebuvo darbe dėl ligos. Sutinkamai su LR DK 241 str. 1 d., ligos laikotarpis neįskaitomas į terminą drausminei nuobaudai skirti, terminas. per kurį ieškovui turėjo būti paskirta drausminė nuobauda, pasibaigė 2010 m. gruodžio 17 d. Drausminė nuobauda ieškovui buvo paskirta Kazlų Rūdos savivaldybės tarybos 2010 m. gruodžio 14 d. sprendimu Nr. TS 39-1111 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo Kazlų Rūdos savivaldybės kultūros centro direktoriui V. P." ( I t. b.l. 72-73).Tokiu būdu, spręstina, kad skiriant ieškovui drausminę nuobaudą LR darbo kodekso 241 str. 1 dalyje nurodytas terminas nebuvo pažeistas.
Ginčijamo sprendimo priėmimo procedūros pažeidimų taip pat nenustatyta.. Savivaldybės tarybos sprendimo projektas „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo Kazlų Rūdos savivaldybės kultūros centro direktoriui V. P." buvo užregistruotas 2010 m. lapkričio 16 d. Nr. TSP-1152 (I t. b.l. 74-75). Ginčijamas sprendimas buvo apsvarstytas Kazlų Rūdos savivaldybės tarybos švietimo, kultūros, sporto ir jaunimo reikalų komiteto 2010 m. lapkričio 23 d. posėdyje, kuriame komitetas sprendimo projektui pritarė (I t. b.l. 76-80).
Svarbi drausminės nuobaudos skyrimo teisėtumo garantija yra darbuotojo rašytinis pasiaiškinimas dėl darbo drausmės pažeidimo. DK 240 str. nurodyta, kad darbdavys pasiaiškinimo iš darbuotojo turi pareikalauti raštu. Rašte turėtų būti aiškiai suformuluota, kokį konkretų darbo drausmės pažeidimą yra įtariamasis padaręs darbuotojas, nurodoma jo padarymo laikas, vieta, pagrindiniai darbuotojo kaltės įrodymai, kitos reikšmingos aplinkybės, taip pat nustatomas terminas pateikti pasiaiškinimą. DK nenurodo minimalaus termino, per kurį darbuotojas turi surašyti pasiaiškinimą, tačiau šio termino turėtų pakakti darbuotojui ne tik surašyti pasiaiškinimą, bet ir surinkti ir pateikti darbdaviui reikiamus įrodymus. Jeigu per nustatytą terminą darbuotojas pasiaiškinimo nepateikia ar atsisako jį pateikti, drausminę nuobaudą darbdavys gali skirti ir be pasiaiškinimo. Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos direktorius 2010-11-10 raštu N r. SD-(34.8)-3670 „Dėl pasiaiškinimo pateikimo" (I t. b.l. 81-82) paprašė ieškovo pateikti rašytinį paaiškinimą dėl konkrečiai nurodytų 17 darbo drausmės pažeidimo epizodų. Ieškovas teigia, kad jis nesupratęs, jog šis reikalavimas yra susijęs su drausminės atsakomybės taikymu. Tokie ieškovo argumentai vertintini kritiškai. Ieškovas buvo susipažinęs su audito ataskaita ir jos išvadomis, kuriose nedviprasmiškai teigiama, kad vadovas visiškai nesidomėjo vidaus audito eiga ir rezultatais bei vadovaujamos įstaigos veiklos gerinimo galimybėmis, kas leidžia manyti, kad direktorius nėra suinteresuotas įstaigos veiklos gerinimu ir efektyvios vidaus kontrolės sukūrimu (I t. b.l. 71). Vien tai protingam ir rūpestingam žmogui buvo pakankamas pagrindas suvokti, kad reikalavimas pateikti paaiškinimą yra susijęs su drausminės nuobaudos skyrimo procedūra.
Darbdavys privalo laikytis tvarkos, nustatytos drausminei nuobaudai skirti. Tačiau neesminiai šios tvarkos pažeidimai, pavyzdžiui, nepareikalavimas pasiaiškinti raštu, darbuotojo nesupažindinimas su įsakymu, nėra besąlyginis pagrindas atleidimą iš darbo pripažinti neteisėtu (DK 240 str. komentaras). Nagrinėjamuoju atveju atsakovo rašte dėl pasiaiškinimo pateikimo nėra konkrečios nuorodos į tai, kad ieškovą ketinama atleisti iš darbo. Tačiau tai nelaikytina esminiu drausminei nuobaudai skirti tvarkos pažeidimu. Ieškovui nebuvo jokių kliūčių papildomai pasiaiškinti su atsakovais dėl susidariusios situacijos.
Kitų atleidimo iš darbo procedūros ar įstatyme įtvirtintų nuostatų pažeidimų nenustatyta. Tokiu būdu, laikytina, kad ieškinys dalyje dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu yra nepagrįstas ir atmestinas (CPK 178 str.). Kaip pasekmė atmestini ir kiti ieškovo reikalavimai – priteisti darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką, neturtinę žalą ir kt.
Atsakovas Kazlų Rūdos savivaldybės Kultūros centras nurodo, kad ieškovo pradiniame ieškinyje atsakovu buvo nurodyta Kazlų Rūdos savivaldybės taryba (I t. b.l. 1-10). Ieškovas, patikslindamas ieškinį, nekeitė nei savo reikalavimų nei ieškinio faktinio bei teisinio pagrindo, tačiau nurodė naujus atsakovus - Kazlų Rūdos savivaldybę ir Kazlų Rūdos savivaldybės kultūros centrą (II t. b.l. 3-12). Atsakovo teigimu, ieškovas apie ginčijamą sprendimą sužinojo 2010 m. gruodžio 14 d., todėl reikalavimui dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ieškinio senaties terminas baigėsi 2011 m. sausio 14 d. Patikslintas ieškinys Marijampolės rajono apylinkės teisme gautas 2011 m. balandžio 1 d. Remdamasis šiomis aplinkybėmis, atsakovas Kazlų Rūdos savivaldybės Kultūros centras daro išvadą, kad ieškovas pareiškė reikalavimą atsakovams Kazlų Rūdos savivaldybei ir Kazlų Rūdos savivaldybės kultūros centrui, praleidęs ieškinio senaties terminą, kas sudaro pagrindą ieškiniui atmesti.
LR CK 1.124 str. numato, kad ieškinio senatis – tai įstatymo nustatytas terminas, per kurį galima ginti savo pažeistas teises ar interesus, pareiškiant ieškinį teisme, kitaip tariant, tai laiko tarpas, per kurį galima priverstinai, valstybės pagalba, įgyvendinti savo teises. Pasibaigus įstatymo nustatytam terminui, išnyksta teisė į ieškininę pažeistos teisės gynybą. Kadangi senaties terminai nepriskiriami prie naikinamųjų, pasibaigus senaties terminui subjektinė teisė neišnyksta, o tik išnyksta teisė į priverstinį pažeistos teisės gynimą. Pagal bendrąją ieškinio senaties termino eigos pradžios skaičiavimo taisyklę ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Tačiau ieškinio senaties termino negalima painioti su teise pareikšti ieškinį, nes šio termino pasibaigimas neatima galimybės apginti pažeistas teises teisme (DK 27 str. komentaras). Nagrinėjamuoju atveju ieškovas, nepažeisdamas įstatyme nurodyto 1 mėnesio termino, kreipėsi į teismą su ieškiniu, siekdamas apginti savo galimai pažeistas teises. Ta aplinkybė, kad ieškovas nurodė ne tą atsakovą, nėra reikšminga sprendžiant ieškinio senaties termino pažeidimo klausimą. Tai terminas, per kurį darbuotojas įgyvendina savo teisę kreiptis į teismą. Šio termino ieškovas nepažeidė, nes ieškinys teismui išsiųstas 2011-01-14 (I t. b.l. 18).
Kiti posėdžio metu šalių nurodyti motyvai nenagrinėtini kaip neturintys esminės reikšmės bylai.
Iš ieškovo atsakovui Kazlų Rūdos savivaldybei priteistinos išlaidos už advokato pagalbą – 400 Lt (II t. b.l. 84, ), atsakovui Kazlų Rūdos savivaldybės Kultūros centrui – 250 Lt išlaidų už advokato pagalbą (b.l. 83) bei valstybės naudai – išlaidos, susiję su dokumentų įteikimu (CPK 93, 96, 98 str.).
Vadovaudamasi LR CPK 42, 178, 270, 410-418 str.,
NUSPRENDĖ:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo V. P., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) atsakovo Kazlų Rūdos savivaldybės, į/k (duomenys neskelbtini), buveinės adresas Atgimimo g. 12, Kazlų Rūda, naudai 400 Lt (keturis šimtus litų) išlaidų už advokato pagalbą.
Priteisti iš ieškovo V. P., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)., atsakovo Kazlų Rūdos savivaldybės Kultūros centro, į/k (duomenys neskelbtini), buveinės adresas S. Daukanto g. 19, Kazlų Rūda, naudai 250 Lt (du šimtus penkiasdešimt litų) už advokato pagalbą.
Priteisti iš ieškovo V. P., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) 27 Lt teismo pašto išlaidų valstybei.
Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.
Teisėja Rūta Gustienė