Pranešėja R. Zubernienė                                                              Civilinė byla Nr. 2A-1138-112/2014

Teisėja L. J.                                              (Proceso Nr. 2-24-3-00017-2012-4)

                                        Procesinio sprendimo kategorija

(S)

                                               52.2; 52.1; 121.21.

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. spalio 20 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Rimvida Zubernienė, kolegijos teisėjai Erika Misiūnienė, Almantas Padvelskis, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovo A. L. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų A. Ž. ir A. Ž. ieškinį atsakovui A. L. dėl sutarties nutraukimo, pinigų išieškojimo ir neturtinės žalos atlyginimo,

n  u  s  t  a  t  ė :

ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė nutraukti 2010-11-06 lokaline sąmata patvirtintą faktinę rangos sutartį, priteisti iš atsakovo 20 000 Lt sumokėtą avansą, 121 Lt patirtas išlaidas, po 1 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimą grindžia 2010-11-16 sudaryta sutartimi, kuria atsakovas įsipareigojo atlikti kelio įrengimo darbus už 22 030 Lt. Ieškovai 2010-11-16 sumokėjo 5 000 Lt avansą, 2010-12-07 sumokėjo dar 10 000 Lt, 2011-05-08 – dar 5 000 Lt avanso, tačiau atsakovas savo įsipareigojimų neįvykdė, atliko ne visus darbus, atlikti darbai padaryti nekokybiškai, sumokėto avanso negrąžino. Dėl atsakovo veiksmų kilo daug problemų su rangovais, teko atidėti statybos darbus, ieškovai patyrė didžiulį nusivylimą, todėl prašė priteisti po 1000 Lt kiekvienam neturtinės žalos atlyginimo.

Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2014-03-18 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Nutraukė 2010-11-06 lokaline sąmata patvirtintą faktinę rangos sutartį tarp ieškovo A. Ž. ir atsakovo A. L.. Priteisė iš atsakovo A. L. 20 000 Lt sumokėtą avansą, 121 Lt patirtas išlaidas, iš viso 20 121 Lt, bei 5 498,87 Lt bylinėjimosi išlaidų (1059,24 Lt žyminio mokesčio, 4 109,30 Lt už advokato paslaugas, 330,33 Lt už antstolio paslaugas) ieškovų A. Ž. ir A. Ž. naudai. Priteisė iš atsakovo A. L. 111,76 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Kitą iekšinio dalį atmetė. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus duomenis bei atsižvelgęs į atsakovo patvirtinimą, jog įrengtas kelias turi trūkumų, padarė išvadą, kad įrengtas kelias neatitinka techninio projekto ir lokalinės sąmatos, nesivadovauta jokiais normatyviniais dokumentais, kelias netinkamas naudoti pagal paskirtį. Esant tokiems faktams konstatvo, kad yra esminis sutarties pažeidimas. Teismas atsakovo pateikto  2012-04-18 atliktų darbų akto nevertino, nes jį surašęs techninės priežiūros inžinierius E. A. pripažino, kad šį aktą surašė vadovaudamasis nuojauta, realiai nematęs techninio objekto. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, teismas sprendė, kad reikalavimas nutraukti sutartį ir priteisti sumokėtą avansą yra pagrįstas. Dėl neturtinės žalos atlyginimo teismas nurodė, kad ieškovai nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovai patyrė moralinę žalą. Teismas sprendė, kad ieškovų patirti dvasiniai išgyvenimai gali būti vertinami kaip momentiniai emociniai sukrėtimai, kurie nesukėlė tokių pasekmių, dėl kurių teismas galėtų konstatuoti atsakovo padarytą neturtinę žalą, todėl šį reikalavimą atmetė. Teismas atitinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinius skundu atsakovas prašo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014-03-18 sprendimą pakeisti – ieškinį visiškai atmesti. Apeliantas teigia, jog teismas neteisingai nurodė faktines bylos aplinkybes ir neatskleidė jos esmės. Teigia, jog sutarties raštu nebuvo sudarę, darbus atliko pagal sąmatą ir susisiekimo brėžinius, jokio kelio techninio projekto ieškovai neturėjo. Nurodė, kad iš pradžių kelio ilgis buvo 190 m, vėliau, kuomet „Klaipėdos regiono keliai“ nedavė leidimo kelio nuovažą įrenginėti nuo pagrindinio kelio Gargždai–Kretinga, susitarimas buvo pakeistas ir kelią reikėjo įrenginėti nuo kito šalia esančio kelio Baukštininkai–Šatriai. Dėl to kelio ilgis padidėjo iki 320 m. Kadangi ieškovai atsisakė primokėti dar 11 000 Lt, todėl kelias buvo padarytas pagal susitarimą ir finansines galimybes. Teigia, jog kelias įrengtas tiksliai taip, kaip buvo susitarta. Mano, kad teismas nepagrįstai nesirėmė liudytojo E. A. parodymais, kad jis neturi esminių priekaištų dėl įrengto kelio.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovai prašo atmesti atsakovo apeliacinį skundą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Nesutinka su apelianto teiginiu, kad tarp šalių nebuvo sudaryta rašytinė sutartis. Kadangi lokalinėje sąmatoje susitarta dėl atliekamų darbų, jų kainų bei įvykdymo termino, todėl toks susitarimas traktuojamas kaip rangos sutartis. Nesutinka ir su teiginiais dėl kelio pailgėjimo ir dėl to, kad nebuvo kelio techninio projekto. Teigia, kad kelią atsakovas įrenginėjo vadovaudamasis susisiekimo sistemos brėžiniu, iš kurio aiškiai matyti, kad kelias nuo pat pradžių buvo projektuojamas nuo šalutinio keliuko, nustatant servitutą per kaimyninį sklypą. Nurodo, kad kelio ilgis 190 m, jeigu būtų galėję įrenginėti kelią nuo rajoninio kelio, tai kelio ilgis būtų iki 100 m. Nesutinka su apelianto argumentu, jog teismas netinkamai vertino byloje pateiktas specialisto išvadas, ir nurodo, jog akivaizdžiai specialisto H. A. pateikta išvada yra išsamesnė. Pažymėjo, jog E. A. išvadoje yra nurodyta, kad kelio konstrukcija įrengta iš žvirgždo ir gamtinio žvyro, konstrukcijos storis 30–35 cm, tačiau šalys susitarė, kad kelio danga bus įrengiama iš malto asfaltbetonio arba malto statybinio laužo. Kadangi atsakovas tinkamai neįrengė kelio, kuriuo būtų galima naudotis, todėl teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovas privalo grąžinti gautas lėšas.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

Ginčas iš esmės byloje vyksta dėl to, ar atsakovas kokybiškai atliko kelio įrengimo darbus ir ar kelias atitiko susitarime numatytas sąlygas.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2010-11-06 atsakovas sudarė lokalinę sąmatą, kurioje nurodė, kad bus įrenginėjamas privažiuojamasis kelias (190 m) prie A. Ž. sodybos (duomenys neskelbtini) kaime, Klaipėdos r., už 22 030 Lt (t. 1, b. l. 7, 68). 2011-05-08 pakvitavime atsakovas papildomai nurodė, jog kelio įrengimo darbus baigs per 10 dienų. Kolegija nesutinka su atsakovo argumentu, jog jokios rašytinės sutarties su ieškovais nebuvo pasirašęs. 2010-11-06 lokalinėje sąmatoje yra numatytos visos sąlygos, leidžiančios teigti, jog tai rangos sutartis: susitarta dėl atliekamų darbų, dėl jų kainos bei atlikimo termino (CK 6.644 str.). Kadangi užsakovai buvo fiziniai asmenys – vartotojai, o atsakovas verslininkas, užsiimantis tam tikra veikla, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šalių santykius vertino kaip vartojimo rangos santykius.

Atmestini atsakovo argumentai, jog kelią įrenginėjo neturėdamas jokio techninio projekto. Teismui pateiktas techninio projekto susisiekimo sistemos brėžinys (t. 1, b. l. 8–9, 66–67). Byloje yra duomenys, kad atsakovas pats nurodė, jog kelią įrenginės pagal sąmatą ir susisiekimo sistemos brėžinį, kurį ieškovai įvardijo kaip techninį kelio projektą (t. 1, b. l. 13). Šią aplinkybę patvirtino ir teismo posėdžio metu (t. 1, b. l. 101). Lokalinėje sąmatoje nurodyta, jog įrengiamo kelio ilgis yra 190 m, tokią kelio atkarpą atsakovas įsipareigojo įrengti būtent pagal brėžinį (t. 1, b. l. 7, 13). Atsakovo teiginiai, kad reikėjo įrengti ne 190 m, kelio, o 320 m, nes pasikeitė planai ir reikėjo kelią įrengti ne nuo pagrindinio rajoninio kelio Gargždai–Kretinga, kaip iš pradžių buvo tartasi, o nuo rajoninio kelio Baukštininkai–Šatriai, yra nepagrįsti jokiais įrodymais. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog šalys iš pradžių būtų tarusios kelią įrenginėti nuo pagrindinio rajoninio kelio Gargždai–Kretinga. Priešingai, iš pateikto brėžinio, kuriuo įrenginėdamas kelią vadovavosi atsakovas, matyti, kad kelias turėjo būti įrengtas nuo rajoninio kelio Baukštininkai–Šatriai iki sodybos ir susitartas atstumas buvo 190 m, o ne 320 m, kaip nurodo atsakovas. Taigi kelio atstumas, jį įrenginėjant nuo rajoninio kelio Baukštininkai–Šatriai iki sodybos, yra 190 m. Esant šioms aplinkybėms, nepagrįsti atsakovo teiginiai, jog kelio kokybė gali būti prastesnė, nes reikėjo įrengti žymiai ilgesnę kelio atkarpą už tas pačias lėšas. Taigi iš esmės atsakovas pripažino, jog kelią įrengė ne pagal susitarimą. Be to, pažymėtina, jog atsakovas, matydamas, jog už susitartas lėšas neįmanoma įrengti kelio, turėjo teisę įspėti ieškovus. Atsakovas pateikė 2011 m. rugpjūčio mėnesio 33 380 Lt sąmatą, kur nurodyta, jog kelio ilgis – 320 m, tačiau ieškovai jos nepasirašė. Nepaisydamas to, atsakovas neatsisakė toliau vykdyti sutartį, vadinasi, prisiėmė riziką dėl atliktų darbų kokybės. Kadangi šalys susitarė įrengti 190 m kelio už 22 030 Lt, tai atsakovas privalėjo tokią kelio atkarpą ir įrengti. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad įrengtas kelias neatitiko jam keliamų kokybės reikalavimų bei sutarties sąlygų. Iš teismui pateiktos privažiuojamojo kelio fotonuotraukos ir atestuoto kvalifikuoto specialisto H. A. surašyto 2011-10-20 kontrolinių matavimų akto matyti, kad įrengtas kelias neatitinka techninio projekto ir lokalinės sąmatos. Nurodyta, jog nesivadovauta jokiais normatyviniais dokumentais, kelias netinkamas naudoti pagal paskirtį (t. 1, b. l. 21–65). Atsakovas teigia, jog teismas nepagrįstai suabejojo dėl E. A. surašyto atliktų darbų apžiūros akto teisingumo, kuriame nurodyta, jog neturi jokių esminių priekaištų tokiu būdu įrengtam keliui. Atsakovo prašymu 2012-04-18 techninės priežiūros inžinierius E. A. surašė atliktų darbų apžiūros aktą, kuriame nurodyta, jog privažiuojamasis kelias atitinka susisiekimo brėžinį, sunkiasvorių mašinų apkrovą kelias gali atlaikyti, eksploatavimo problemų nėra, laikytasi kelių technologijos. Teismo posėdžio metu liudytojas E. A. pripažino, jog, surašydamas atliktų darbų aktą, vadovavosi nuojauta, tikimybe, nebuvo matęs techninio projekto, jo nuomone, kelias nėra įrengtas visiškai. Remdamasis šiais duomenimis, teismas pagrįstai suabejojo akto patikimumu, todėl pagrįstai rėmėsi specialisto H. A. akto išvadomis. Be to, tai, kad kelias iš esmės neatitiko sutarties sąlygų, įrodo ir tai, kad privažiuojamojo kelio konstrukcija įrengta iš žvirgždo ir gamtinio žvyro (taip nurodyta abiejuose aktuose), tačiau lokaline sąmata susitarta, jog kelias turi būti įrengtas iš gamtinio žvyro mišinio ir malto asfaltbetonio arba malto statybinio laužo pagrindo (t. 1, b. l. 97–99.). Atsakovui nepateikus duomenų, kad jis ieškovui sutartus darbus atliko (įrengė kelią) tinkamai pagal šalių sudarytos sutarties sąlygas, o ieškovui pateikus rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad atlikti darbai neatitiko sutartyje aptartų sąlygų, pirmosios instncijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovas netinkami įvykdė sutartinius įsipareigojimus. Pirkėjas (vartotojas), vadovaujantis CPK 6.334 straipsnio 1 dalies bei 6.363 straipsnio nuostatomis, tuomet, kai parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų, turi teisę pasirinkti būdą savo pažeistai teisei apginti. Nagrinėjamu atveju ieškovai prašė nutraukti rangos sutartį ir grąžinti sumokėtą avansą (CK 6.334 str. 1 d. 4 p.). Kad ieškovai atsakovui sumokėjo 20 000 Lt avanso, patvirtinta bylos duomenimis (t. 1, b. l. 10–12). Kad kelias neatitinka sutartyje nustatytų reikalavimų, taip pat patvirtina byloje esantys duomenys. Atsakovas nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad kelias atitinka kokybės bei sutarties reikalavimas, neįrodė savo teiginių dėl kelio įrengimo (CPK 178 str.). Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, jų nekartodamas mano, kad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Pažymėtina, kad atsakovas nors teismo posėdžio metu ir nurodė, jog gautas lėšas iš ieškovų išleido kelio įrengimo medžiagoms, technikos nuomai, tačiau reikalavimo iš ieškovų priteisti šias lėšas atsakovas nepareiškė, duomenų apie panaudotas lėšas taip pat nepateikė, todėl teismas šioje byloje dėl to nepasisako. Atsakovas, manydamas, kad jo teisės yra pažeistos, jas turi teisę ginti įstatymo nustatyta tvarka (CPK 5 str.).

Esant išdėstytoms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą sprendimą, kurio remiantis apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo keisti ar naikinti, todėl jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320–331 straipsniais, teisėjų kolegija

n  u  t  a  r  i  a :

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė                                                                                            Rimvida Zubernienė

Kolegijos teisėjai                                                                                                     Erika Misiūnienė

                  Almantas Padvelskis