Civilinė byla Nr. e2S-651-896/2022

Teisminio proceso Nr.

 (S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 31 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Romeika,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens P. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Jonavos rajono savivaldybėje prašymą dėl teismo leidimo paimti vaikus iš jo tėvo išdavimo, suinteresuoti asmenys P. P., Š. B., J. P., P. P..

Teismas 

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Pareiškėjas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Jonavos rajono savivaldybėje (toliau – pareiškėjas, Tarnybos skyrius) prašė išduoti teismo leidimą paimti nepilnamečius vaikus P. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir J. P., gim. (duomenys neskelbtini), iš jų tėvo P. P., gim. (duomenys neskelbtini).

2.       Pareiškėjas prašyme nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė P. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir J. P., gim. (duomenys neskelbtini), mama D. B.. 2021 m. lapkričio 17 d. Tarnybos skyriuje buvo gautas Kauno AVPK Jonavos r. PK pranešimas (registracijos Nr. 4VTP-1721) dėl smurto artimoje aplinkoje, jog biologinis vaiko tėvas paskambino savo nepilnametei dukrai ir ją išgąsdino. Policijos pareigūnams nuvykus adresu (duomenys neskelbtini) juos pasitiko Š. B., kuris nurodė, jog jo podukrai paskambino jos biologinis tėvas P. P. ir pasakė, kad ją ir jos sesę pasiims globai pas save. Pareigūnams nepilnametė J. P. paaiškino, kad ji vakar buvo savo mamos laidotuvėse, šiandien jai paskambino tėvas ir pasakė, kad nori ją ir jos seserį pasiimti gyventi pas save, o jos to visiškai nenori, ryšių su savo tėvu nepalaiko. J. nurodė, jog jai dėl to prasidėjo nerimo priepuolis ir atvykusi Greitoji medicininė pagalba davė jai vaistų nusiraminti. Tą pačią dieną į VTAS atvykęs Š. B. surašė prašymą (registracijos Nr. 4PR-1304) „Dėl P. P. ir J. P. globos“, prašė jam leisti auginti nepilnamečius vaikus P. ir J. P. bei jomis rūpintis, mirus jų mamai, kadangi biologinis mergaičių tėvas jų neaugino ir neišlaikė. Kartu atvykusios nepilnametės surašė paaiškinimus, jog atsisako gyventi kartu su savo tėčiu P. P.. P. paaiškinime nurodė, jog ji su tėčiu niekada negyveno ir nenori su juo gyventi, nori likti gyventi pas Š. B., kuris visada rūpinosi ir augino. J. paaiškinime nurodė, jog yra gyvenusi su savo tėčiu, tuo metu jis jai neleisdavo bendrauti su mama, nors J. labai to norėjo, tėtis J. yra mušęs su diržu, tėtis geria alkoholį, tėčio žmona S. naudojo J. atžvilgiu psichologinį smurtą. Tarnybos skyrius gautą J. P. pranešimą apie galimai naudotą fizinį bei psichologinį smurtą jos atžvilgiu perdavė Kauno apskrities VPK Jonavos r. PK su prašymu imtis teisės aktuose numatytų veiksmų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3.       Kauno apylinkės teismas 2022 m. vasario 24 d. nutartimi pareiškėjo prašymą tenkino, leido paimti nepilnamečius vaikus – P. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir J. P., gim. (duomenys neskelbtini), iš jų tėvo P. P., gim. (duomenys neskelbtini).

4.       Teismas nustatė, kad Tarnybos skyrius, atsižvelgdamas į vaikų išsakytą nuomonę, jog jie atsisako grįžti gyventi pas savo biologinį tėvą P. P., 2021 m. lapkričio 19 d. priėmė sprendimus vaikus laikinai apgyventi su jų mirusios motinos buvusiu sutuoktiniu Š. B., gyvenančiu (duomenys neskelbtini); buvo užpildyti vaiko laikino apgyvendinimo aktai Nr. 4VLA-687 ir Nr. 4VLA-688. 2021 m. lapkričio 24 d. Tarnybos skyrius užpildė vaiko situacijos vertinimo anketas Nr. 4VSV-1778 (dėl J. P.) bei Nr. 4VSV-1779 (dėl P. P.), atsižvelgiant į vaikų nuomones, kad su Š. B. sutaria gerai, jis jomis rūpinasi, jį vadina tėčiu. 2021 m. lapkričio 24 d. Tarnybos skyrius užpildė Vaiko laikinosios priežiūros organizavimo vaiko ir tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą gyvenamoje vietoje/vaiką laikinai prižiūrinčių asmenų gyvenamoje vietoje aktą Nr. 4LPA-55, kuriuo nepilnamečių vaikų J. ir P. P. prižiūrinčiu asmeniu buvo paskirtas Š. B.. Vaikų tėvas P. P. neprieštaravo. 2021 m. gruodžio 6 d. Tarnybos skyriaus mobilioji komanda - (toliau - Tarnybos Skyriaus MK) paruošė intensyvios pagalbos šeimai planą. MK įvertino, jog iki J. ir P. mamos mirties jų tėvas su dukromis ryšį palaikė retai, kartais susitikdavo su J., su P. ryšys buvo nutrūkęs. 2021 m. gruodžio 29 d. Tarnybos skyrius išklausė nepilnamečių vaikų J. P. (vaiko nuomonės išklausymo aktas Nr. 4TSD-3518) ir J. P. (vaiko nuomonės išklausymo aktas Nr. 4TSD-3516) nuomonę. J. nurodė, jog patėvio Š. namuose ji jaučiasi saugesnė, mylima ir norėtų pasilikti gyventi iki pilnametystės. Nurodė, jog gerų prisiminimų apie savo tėvą neturi, tėvas jai pasakė, kad „viskas ne dėl jos vyksta, o dėl P.“. P. nurodė, kad su Š. sutaria labai gerai, gyvena puikiai ir toliau nori su juo gyventi. Su tėčiu buvo susitikusi kelis kartus, svečiuose pas tėvą jai patiko, tačiau su juo gyventi nenori ir baiminasi, jog tėčiui ją pasiėmus ji daugiau negrįš pas Š. Mergaitėms nesant pasiruošusioms grįžti gyventi pas savo tėvą, Tarnybos skyriaus 2021 m. gruodžio 29 d. sprendimu Nr. LPP-4 vaikų J. ir P. P. laikinoji priežiūra pratęsta iki 2022 m. sausio 24 d.

5.       Teismas nustatė, kad 2022 m. sausio 20 d. Kauno miesto socialinių paslaugų centre įvyko šeimos atvejo vadybos antras posėdis (pagalbos planas Nr. 6.41-01-69), posėdyje dalyvavo su atveju dirbančių institucijų specialistai, taip pat vaikų tėvas P. P. su sutuoktine, vaikų laikinas prižiūrėtojas Š. B. bei nepilnametės J. ir P. P.. Posėdžio metu nepilnametė J. P. nurodė, norinti likti gyventi su patėviu, teigė, jog su savo tėčiu jau yra gyvenusi ir nebenori pas jį grįžti. J. išreiškė nuoskaudą, jog tėtis nepasidomėjo kaip ji jaučiasi mirus mamai. J. nurodė, jog šiuo metu nenori matytis su tėčiu, su juo susitikusi jaučiasi blogai, kai nereikia susitikti su tėčiu jaučiasi geriau. Su tėčiu nebendravo ir nesimatė nuo 2021 m. gruodžio 29 d. P. nurodė sutinkanti su sesės nuomone, su tėčiu nenori bendrauti. Posėdyje dalyvavę specialistai įvertino, jog, siekiant atkurti bei stiprinti tėvo ryšį su dukromis, reikia daugiau laiko, dukros savo tėvo nepažįsta tiek, kiek turėtų pažinti savo biologinį tėvą. Posėdyje priimtas sprendimas J. ir P. P. nutraukti taikytą laikinosios priežiūros priemonę nuo 2022 m. sausio 24 d. ir inicijuoti vaiko laikinosios globos (rūpybos) nustatymo procesą. 2022 m. sausio 25 d. Tarnybos skyrius užpildė vaiko laikino apgyvendinimo aktus Nr. 4VLA-62 ir 4VLA-61, kuriais nusprendė paimti vaikus P. P. ir J. P. ir laikinai jas apgyvendinti (duomenys neskelbtini), pas Š. B..

6.       Teismas nurodė, kad nepilnamečiai vaikai J. ir P. P. saugiai laikinai apgyvendintos pas savo mirusios motinos buvusį sutuoktinį Š. B., iki bus priimtas sprendimas grąžinti vaikus į šeimą ar nustatyti vaikams laikinąją globą (rūpybą) ir tai visiškai atitinka jų geriausius interesus susidariusioje situacijoje. Aplinka, kurioje vaikai laikinai apgyvendinti, yra vaikams įprasta, jie gyvena ten pat, kur anksčiau ilgą laiką gyveno kartu su savo motina, kartu su jos buvusiu sutuoktiniu, kuris kartu su jų mama jomis rūpinosi. Vaiko situacijos vertinimo anketa ir Vaiko laikino apgyvendinimo aktas patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) mirus nepilnamečių J. P. ir P. P. motinai D. B., o vaiko tėvui P. P. neturint su dukterimis artimo ir nuoširdaus kontakto bei šiltų emocinių ryšių bei jų patėviui Š. B. ir toliau, po jų motinos mirties, rūpinantis mergaitėmis kaip savo dukterimis, mergaitėms pagrįstai buvo taikyta laikinoji priežiūra joms įprastoje aplinkoje su, jų nuomone, artimiausiu priežiūrą vykdančiu asmeniu – Š. B. mergaičių nuolatinėje ir įprastoje gyvenamojoje vietoje, kur joms sudarytos visos tinkamos gyvenimo ir bendravimo sąlygos.

7.       Teismas, atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, į nepilnamečių mergaičių išsakytą nuomonę, kuri išklausyta dalyvaujant psichologei, į tai, jog biologiniam tėvui P. P. nepavyko atstatyti ryšių su nepilnamečiais vaikais per laiką kai mergaitėms buvo taikoma laikina priežiūra nuo 2021 m. lapkričio 23 d. iki 2021 m. gruodžio 23 d., pratęsta iki 2022 m. sausio 24 d., į priežastis, dėl kurių joms nustatytas apsaugos poreikis nėra išnykusios, į tai, kad mergaičių ir jų biologinio tėvo P. P. ryšys nebuvo atstatytas, vaikai atsisako gyventi pas savo biologinį tėvą, jų grąžinimas biologiniam tėvui neatitiktų geriausių vaikų interesų, vaikų mama mirusi, turimas vienintelis iš tėvų laikinai negali rūpintis vaikais dėl susiklosčiusių svarbių aplinkybių, kurių neįmanoma skubiai pašalinti, esant svarbioms priežastims, siekiant nepakenkti vaikų interesams, esant teisiniam ir faktiniam pagrindui, nutarė išduoti leidimą paimti vaikus P. P. ir J. P. iš jų tėvo P. P..

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8.       Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo P. P. prašo Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 24 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo prašymą dėl vaikų paėmimo iš tėvo atmesti kaip nepagrįstą, skirti nepilnametėms dukroms P. P. ir J. P. teismo psichologo ekspertizę, skirtą įvertinti ar mergaitėms nedaromas poveikis dėl gyvenamosios vietos pasirinkimo su Š. B.. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1.                      Suinteresuotas asmuo pateikė visus įrodymus, jog nėra jokių objektyvių kliūčių neleidžiančių jam rūpintis savo vaikais. Teismas nutartyje net nepasisakė ar egzistuoja CK 3.254 straipsnyje numatytos aplinkybės, kurioms esant galima paimti vaikus. Teismas nenurodė ir neargumentavo ar egzistuoja teisinis pagrindas vaikų paėmimui. Tokie teismo veiksmai yra esminiai proceso pažeidimai, nulėmę neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimą.  

8.2.                      Teismas sprendime visiškai nepasisakė dėl suinteresuoto asmens išsakytų argumentų, kad byloje yra pateikta daug melagingos informacijos, kuri yra nuginčyta į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais.

8.3.                      Teismas atmetė suinteresuoto asmens prašymą skirti teismo psichologinę ekspertizę įvertinti ar mergaitėms nedaromas poveikis, nurodant, kad ekspertizės atlikimas gali užtrukti. Teismas taip pat nepatenkino prašymo išreikalauti Š. B. charakterizuojančius duomenis. Teismas turėjo būti aktyvus ir imtis aktyvių veiksmų išsiaiškinti objektyvią tiesą, t. y. išsiaiškinti ar vaikams nedaromas poveikis.

8.4.                      Priimta nutartis pažeidžia suinteresuoto asmens interesus, jam daromos dirbtinės kliūtys vykdyti savo kaip tėvo pareigas. CK 3.254 straipsnyje aiškiai nustatytos sąlygos, kurioms esant vaikai galėtų būti paimami iš tėvo, t. y. tėvas neturi turėti galimybių pasirūpinti vaikais. Tačiau suinteresuotas asmuo turi ženkliai geresnes sąlygas nei mergaitės turėjo iki šiol.

8.5.                      Vienintelis tiek teismo, tiek Tarnybos motyvas, kuriuo remiantis vaikai turėtų būti paimti iš tėvo, yra vaikų noras. Byloje apklausiant mergaites buvo akivaizdu, kad mažesnioji mergaitė P. P. išreiškia ne savo poziciją, o sesės. Mergaitė aiškiai nurodė, kad sesei ji prieštarauti negali ir su sese sutinka, net jei galvoja kitaip. Tokios mergaitės mintys akivaizdžiai rodo ją esant pažeidžiamai, taip pat per mažai, kad galėtų pati priimti sprendimus, susijusius su gyvenamąja vieta. Be to, teismo posėdžio metu paaiškėjo, kad mergaitė turėjo daug netikslios informacijos, susijusios tiek su P. P., tiek su gyvenimu pas jį. P. P. įvykdė visus Tarnybos siūlymus ir dar daugiau, t. y. pakeitė darbo grafiką, kad daugiau laiko galėtų skirti mergaitėms, pakeitė gyvenamąją vietą – išsinuomojo keturių kambarių butą, kad visiems būtų vietos. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie tai, kad kokie nors jo veiksmai mergaitėms kenktų ar darytų žalą.     

9. Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėjas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius prašo palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 24 d. nutartį, suinteresuoto asmens atskirąjį skundą atmesti, prijungti prie bylos Jonavos rajono socialinių paslaugų centro 2022 m. kovo 10 rašto Nr. IS7-590 kopiją. Atsiliepime nurodo šiuos esminius motyvus:

9.1. Teismas skundžiamoje nutartyje įvertino, jog yra nustatyti CK 3.254 straipsnyje nurodyti pagrindai bei pasisakė, jog Vaiko situacijos vertinimo anketa ir Vaiko laikino apgyvendinimo aktas patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) mirus nepilnamečių J. P. ir P. P. motinai D. B., o vaiko tėvui P. P. neturint su dukterimis artimo ir nuoširdaus kontakto bei šiltų emocinių ryšių bei jų patėviui Š. B. ir toliau, po jų motinos mirties, rūpinantis mergaitėmis kaip savo dukterimis, mergaitėms pagrįstai buvo taikyta laikinoji priežiūra joms įprastoje aplinkoje su, jų nuomone, artimiausiu priežiūrą vykdančiu asmeniu – Š. B. mergaičių nuolatinėje ir įprastoje gyvenamojoje vietoje, kur joms sudarytos visos tinkamos gyvenimo ir bendravimo sąlygos.

9.2. Nepilnamečiai vaikai J. P. ir P. P. ne kartą išsakė savo nuomonę dėl grįžimo gyventi į tėvo šeimą šiuo metu bei savo nuomonę išsamiai, pagal savo amžių bei sugebėjimus, pagrindė. Visais atvejais vaikai išsakė vienodą nuomonę – jog jie šiuo metu nenori grįžti gyventi pas savo tėvą bei nori likti gyventi pas savo mirusios mamos buvusį sutuoktinį Š. B., nes jį gerai pažįsta, su juo jaučiasi saugūs bei labai gerai su juo sutaria. Tarnybos skyriaus nuomone, vaikų išskyrimas prieštarautų jų interesams, su vaikais dirbę specialistai yra pastebėję, jog abi seserys yra labai prisirišusios viena prie kitos, apie būtinybę neišskirti dukrų teismo posėdyje pasisakė ir suinteresuotas asmuo P. P. Su šeima dirbę specialistai yra įvertinę, jog J. yra brandi asmenybė, galinti priimti adekvačius asmeninius sprendimus. P. yra daug kartų pagrindusi savo nuomonę tuo, jog nuo mažumės augo su savo mama, patėviu bei seserimi, biologinio tėvo nepažįsta. P. išgyvena mamos gedulą bei baimę dėl ateities, specialistai rekomenduoja užtikrinti mergaitei kiek įmanoma didesnį saugumą, kurti saugų, pasitikėjimą formuojantį ryšį su biologiniu vaiko tėvu. Neatsižvelgimas į išsakytą vaikų nuomonę bei vaikų perdavimas tėvui neatkūrus vaikų ryšių su tėvu, pažeistų teisėtus vaikų interesus bei prieštarautų geriausių vaiko interesų prioriteto principui.

9.3.Tarnybos skyrius neturi objektyvių duomenų, patvirtinančių P. P. teiginius, jog Š. B. pažeistų nepilnamečių vaikų P. ir J. P. interesus bei nevykdytų su šeima dirbančių specialistų rekomendacijų ar teiktų melagingą informaciją. Tokių įrodymų nepateikė ir pats P. P.

9.4. Paėmus vaikus iš šeimos, tėvui ir toliau teikiama pagalba, teismo leidimas nesukelia negrįžtamų padarinių, t. y. situacijai pasikeitus, vaikai turi būti nedelsiant grąžinami į šeimą.

Teismas 

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). Todėl toliau spręstinas klausimas dėl skundžiamos nutarties materialinių aspektų (turinio) teisėtumo / neteisėtumo.

11.       Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria patenkintas pareiškėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus prašymas išduoti leidimą paimti nepilnamečius vaikus iš jo tėvo.

Dėl naujų įrodymų

12.       Pareiškėjas su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naujus įrodymus – Jonavos rajono socialinių paslaugų centro 2022 m. kovo 10 rašto Nr. IS7-590 kopiją, kurį prašo prijungti prie bylos. 2022 m. kovo 30 d. Kauno apygardos teisme pateiktas suinteresuoto asmens P. P. prašymas prijungti P. P. 2022 m. kovo 21 d. skundą su priedais Dėl Jonavos rajono socialinių paslaugų centro veiklos, adresuotą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai.

13.       Įvertinus pateiktus duomenis nustatyta, kad pareiškėjas pateikė Jonavos rajono socialinių paslaugų centro informaciją apie suinteresuoto asmens P. P. ir mergaičių vykusį susitikimą 2022 m. vasario 3 d. ir P. P. vykusį susitikimą su dukra P. ir Š. B.. P. P. pateikė skundą dėl Jonavos rajono socialinių paslaugų centro darbuotojos veiksmų organizuojant jos ir dukrų susitikimus. Teismo vertinimu, nors pateikta informacija yra susijusi su byloje dalyvaujančiais asmenimis, tačiau iš pateiktų duomenų nenustatyta aplinkybių, paneigiančių pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes ir padarytas išvadas, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šių duomenų plačiau nepasisako.

Dėl teismo leidimo paimti nepilnamečius vaikus iš jo tėvo išdavimo

14.       Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma, situaciją turi įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Šis principas taip pat įtvirtintas Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau - VTAPĮ) 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad vaiko interesus nulemia vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jam turi būti suteikta galimybė turėti savo aplinką (tiek fizine, tiek socialine prasme), kurioje jis galėtų būti, užsiimti savo vystymuisi reikalingais dalykais, todėl kiekvienu atveju sprendžiant dėl vaiko interesų turi būti įvertinama reikšmingų faktų visuma. Nustatant vaiko interesų turinį, reikia atsižvelgti į objektyvius kriterijus, visų pirma, įvertinti vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2014). Sprendžiant tokio pobūdžio bylas, svarbiausia yra nustatyti vaiko interesus ir kas juos geriausiai galėtų užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015; 2017 m. spalio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-280-969/2017, 33 punktas).

15.       CK 3.2541 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kai yra CK 3.254 straipsnyje nustatyti pagrindai, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija VTAPĮ nustatyta tvarka gali paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą. Pagal CK 3.254 straipsnį vaiko laikinoji globa (rūpyba) nustatoma, kai vaiko: 1) tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų yra dingę ir jų ieškoma (kol teismas tėvus pripažins nežinia kur esančiais arba paskelbs mirusiais); 2) tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų laikinai negali rūpintis vaiku dėl abiejų tėvų ar vieno iš jų ligos, suėmimo, bausmės atlikimo ar kitų svarbių priežasčių; 3) tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų nesirūpina, nesidomi vaiku, netinkamai auklėja, naudoja smurtą arba kitaip piktnaudžiauja tėvų valdžia ir dėl to kyla pavojus vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui.

16.       VTAPĮ 42 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, nustatęs vaiko apsaugos poreikį arba gavęs atvejo vadybininko motyvuotą siūlymą imtis veiksmų ir įvertinęs jo pagrįstumą, vadovaudamasis VTAPĮ 365 straipsniu paima vaiką iš jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą ir CK 3.2541 straipsnyje nustatyta tvarka ir per 3 darbo dienas, o išimtiniais atvejais, kai tai objektyviai neįmanoma, – per 5 darbo dienas, turi kreiptis į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą (CK 3.2541 straipsnio 2 dalis). Prašymas išduoti leidimą paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą nagrinėjamas CPK XXXIX skyriuje nustatyta supaprastinto proceso tvarka. CPK 582 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad kai sprendžiamas klausimas, susijęs su vaiko teisėmis, leidimo išdavimo klausimą teismas turi spręsti, atsižvelgdamas išimtinai į vaiko interesus.

17.       Apelianto teigimu, teismas nutartyje net nepasisakė ar egzistuoja CK 3.254 straipsnyje numatytos aplinkybės, kurioms esant galima paimti vaikus, nenurodė ir neargumentavo ar egzistuoja teisinis pagrindas vaikų paėmimui. Tokie teismo veiksmai yra esminiai proceso pažeidimai, nulėmę neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimą.

18.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie apelianto argumentai yra nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog yra teisinis ir faktinis pagrindas išduoti leidimą paimti vaikus P. P. ir J. P. iš jų tėvo P. P., kadangi turimas vienintelis iš tėvų P. P. laikinai negali rūpintis vaikais dėl susiklosčiusių svarbių aplinkybių, kurių neįmanoma skubiai pašalinti, esant svarbioms priežastims, siekiant nepakenkti vaikų interesams. Tai yra šis nurodytas teisinis pagrindas įtvirtintas CK 3.254 straipsnio 2 punkte - tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų laikinai negali rūpintis vaiku dėl abiejų tėvų ar vieno iš jų ligos, suėmimo, bausmės atlikimo ar kitų svarbių priežasčių. Kitos svarbios priežastys nagrinėjamuoju atveju buvo nustatytos įvertinus byloje surinktus rodymus, t. y. kad mergaičių ir jų biologinio tėvo P. P. ryšys nebuvo atstatytas, vaikai atsisako gyventi pas savo biologinį tėvą, jų grąžinimas biologiniam tėvui neatitiktų geriausių vaikų interesų. Nepilnamečiai vaikai J. P. ir P. P. ne kartą išsakė savo nuomonę dėl grįžimo gyventi į tėvo šeimą šiuo metu bei savo nuomonę išsamiai, pagal savo amžių bei sugebėjimus, pagrindė. Visais atvejais vaikai išsakė vienodą nuomonę – jog jie šiuo metu nenori grįžti gyventi pas savo tėvą bei nori likti gyventi pas savo mirusios mamos buvusį sutuoktinį Š. B., nes jį gerai pažįsta, su juo jaučiasi saugūs bei labai gerai su juo sutaria. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, kuomet mergaičių ir jų biologinio tėvo P. P. ryšys nebuvo atstatytas bei mergaitėms nesutinkant gyventi su biologiniu tėvu, vaikų perdavimas tėvui neatkūrus vaikų ryšių su tėvu, pažeistų teisėtus vaikų interesus bei prieštarautų geriausių vaiko interesų prioriteto principui.

19.       Apeliantas prašo skirti nepilnametėms dukroms P. P. ir J. P. teismo psichologo ekspertizę, skirtą įvertinti ar mergaitėms nedaromas poveikis dėl gyvenamosios vietos pasirinkimo su Š. B..

20.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto prašymas skirti ekspertizę, siekiant įvertinti ar nedaromas jo dukroms poveikis dėl gyvenamosios vietos pasirinkimo, yra nepagrįstas jokiais objektyviais duomenimis apie esą jo manymu daromą poveikį nepilnametėms dukroms. Apeliantas nenurodė jokių argumentų, bei nepateikė šiuos argumentus patvirtinančių įrodymų, jog toks poveikis galimai daromas. Be to, šiame procese, t.y. sprendžiant klausimą dėl teismo leidimo paimti vaikus iš jų teisėto atstovo, ypatingai svarbus yra operatyvaus teismo sprendimo priėmimas. Tuo tarpu teismo ekspertizės skyrimas, akivaizdu, nepateisinamai užvilkintų šio klausimo išsprendimą.

21.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje įtvirtinta nuostata, kad, sprendžiant ginčus dėl vaikų, būtina išsiaiškinti vaiko pažiūras ir norus jį liečiančiu klausimu, nepriklausomai nuo vaiko amžiaus, svarbu, kad vaikas sugebėtų suformuluoti savo pažiūras (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-280-969/2017).

22.       VTAPĮ 4 straipsnio 4 punkte, 11 straipsnyje įtvirtintas vaiko nuomonės išklausymo ir vaiko dalyvavimo užtikrinimo principas. Vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas visais su juo susijusiais klausimais ir į vaiko nuomonę, įvertinus jo amžių ir brandą, turi būti atsižvelgiama, jeigu tai neprieštarauja vaiko interesams. Vaikas turi būti išklausytas tiesiogiai, o jeigu tai neįmanoma, – per vaiko atstovą pagal įstatymą ar per įstatymu nurodytus asmenis (11 straipsnio 1 dalis). Vaiko teisė būti išklausytam garantuojama sukuriant aplinką, leidžiančią vaikui pasinaudoti šia teise, suteikiant būtiną informaciją, patarimų, atsižvelgiant į jo amžių ir brandą, pagal galimybes pasitelkus specialių žinių turinčius asmenis, kai tai būtina (11 straipsnio 2 dalis).

23.       Pažymėtina, kad byloje pateikti duomenys patvirtina, jog mergaitės Tarnybos skyriaus specialistų buvo apklaustos ne vieną kartą. Be to, J. P. ir P. P. teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme buvo išklausytos dalyvaujant psichologei K. S..  Mergaitės išreiškė norą gyventi su patėviu Š. B.. P. P. paaiškino, kad visą laiką gyvena su tėčiu Š. B., nori gyventi su tėčiu Š. B. ir sese J. P.. Su tėčiu P. P. nenori gyventi, nes jo beveik nepažįsta, bijo, kad jis paims ir negražins į namus pas tėtį Š. B.. J. P. posėdyje, dalyvaujant psichologei K. S., paaiškino, kad yra gyvenusi tėčio P. P. šeimoje, jai nebuvo skiriamas dėmesys, be to, P. P. piktnaudžiauja alkoholiu, nenori gyventi jo šeimoje. Tėtis P. P. buvo suklaidinęs ir išvežęs be sutikimo gyventi į Angliją. Būtų buvusi nesugražinta į Lietuvą, jei atsitiktinai nereikėtų grįžti tėvui į laidotuves Lietuvoje. Yra girdėjusi pokalbį tėvo P. P. ir jo sutuoktinės, sutuoktinė kaltino P. P., kad šis pasiėmęs auginti P. P.. Grįžus į Lietuvą jau keturis metus gyveno mamos šeimoje, nori pasilikti gyventi tėčio Š. B. šeimoje su sese, bijo, kad P. P. už išsakytą nuomonę pyks, nežino, ko gali tikėtis, yra mačiusi jo agresiją. Vis viena, greitai sukaks 18 metų, su biologiniu tėčiu kartu negyvens. Taigi, mergaitės teismo posėdžio metu išsakė aiškią nuomonę dėl noro gyventi Š. B. šeimoje, paaiškino dėl kokių priežasčių nenori gyventi su biologiniu tėvu. 

24.       Apelianto teigimu, jis yra sudaręs mergaitėms tinkamas gyvenimo sąlygas, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, jog kokie nors jo veiksmai mergaitėms kenktų ar darytų žalą.

25.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog byloje nebuvo keliamas klausimas dėl netinkamų buities/gyvenimo sąlygų (ne)sudarymo. Teismo skundžiama nutartis buvo priimta konstatavus, jog nėra atkurtas tarpusavio ryšys tarp biologinio tėvo ir jo dukrų, o neatkūrus emocinio ryšio bei pakeitus įprastą mergaičių gyvenimo aplinką, kurioje jos jaučiasi saugiai, būtų padaryta žala mergaičių psichologinei būklei.       

26.       Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas, reglamentuojančias vaiko paėmimą iš jo atstovų pagal įstatymą, todėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 24 d. nutartis paliktina nepakeista. 

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,

n u t a r i a :

      Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                                    Tomas Romeika