Administracinė byla Nr. eI-26-283/2019

                                                                 Teisminio proceso Nr. 2-54-3-00786-2016-4

                                                                           Procesinio sprendimo kategorijos: 20.1, 20.2.1.1,

 (S)

                                                                           20.2.1.2, 20.2.3.1; 20.2.3.2.; 55.1.3

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. lapkričio 19 d.

Panevėžys

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėja Dalytė Zlatkuvienė,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Danei Gvildienei,

dalyvaujant pareiškėjai B. R. ir jos atstovei advokatei Ingai Maskoliūnienei,

           viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos B. R. patikslintą skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Alytaus pataisos namų, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

           Teismas

n u s t a t ė :

        pareiškėja B. R. (toliau – ir pareiškėja, ir B. R.) kreipėsi skundu į teismą  ir prašė iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) ir Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN), priteisti 8 037,03 Eur turtinei ir 1 500 Eur neturtinei žalai atlyginti  bei turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėja skunde nurodė, kad 2015 m. balandžio 22 d., apie 12 val. jai į mobilųjį telefoną paskambino vyriškis, kuris prisistatė Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) ar Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir FNTT) pareigūnu S. Š.. Skambinęs asmuo paaiškino, jog per pareiškėjai priklausančias banko sąskaitas yra „plaunami“ pinigai ir kad dėl to pradėtas tyrimas. B. R. buvo nurodyta atiduoti banko kortelę, prisijungimo kodus bei tam tikras pinigų sumas pervesti į nurodytas sąskaitas, kurias skambinęs asmuo įvardino kaip itin saugias“. Patikrinusi viešoje erdvėje skambinusiojo duomenis, pareiškėja įsitikino, kad FNTT dirba pareigūnas S. Š., kuris vadovauja Pinigų plovimo prevencijos valdybai. B. R. paaiškino, kad 2015 m. balandžio 22 d. iš jai priklausančios sąskaitos akcinės bendrovės (toliau – AB) (duomenys neskelbtini) bankomatuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), buvo išgryninta 820 Eur. Pareiškėja teigė, kad, būdama paveikta skambinusiojo,  2015 m. balandžio 23 d. pervedė 558 Eur  D. K., kurios banko sąskaitą nurodė paskambinęs asmuo. Kaip paaiškėjo, D. K. gautus pinigus pervedė į savo motinos J. K. banko sąskaitą. Be to, 2015 m. balandžio 24 d., pareiškėja, toliau būdama paveikta skambinusiojo, V. K., kurio banko sąskaitą nurodė paskambinęs asmuo, pervedė 2 809 Eur ir 4 060 JAV dolerių (3 769,03 Eur). Pareiškėja 2015 m. balandžio 25 d. kreipėsi į Zarasų rajono policijos komisariatą, kur jai buvo paaiškinta, kad skambinusysis negali būti FNTT Pinigų plovimo prevencijos valdybos viršininkas S. Š., ir buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo. Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, jog B. R. skambino nenustatytas asmuo, atliekantis bausmę Alytaus PN. Pareiškėja teigė, kad Alytaus PN yra Kalėjimų departamentui pavaldi įstaiga, jos paskirtis – valstybės politikos įgyvendinimas vykdant laisvės atėmimo bausmes. Tai reiškia, kad Alytaus PN yra viešosios teisės subjektas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio prasme. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 1R-65 patvirtintų Alytaus PN nuostatų 8.1 punkte yra aiškiai įtvirtinta, jog Alytaus PN privalo užtikrinti įstatymų nustatytą įstaigoje laikomų nuteistųjų apsaugą, priežiūrą ir šių asmenų izoliavimo reikalavimus. Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir Bausmių vykdymo kodeksas) 75 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir 74 straipsnio 1 dalies 1 punktą, nuteistiesiems yra leidžiama ribotai paskambinti, tačiau Bausmių vykdymo kodekso 102 straipsnis draudžia nuteistiesiems turėti telefono aparatus, SIM korteles.  Kadangi ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad asmuo, apsimetęs pareigūnu, skambino iš Alytaus PN, akivaizdu, kad ši pataisos įstaiga neveikė tinkamai, t. y. neužtikrino nuteistų asmenų izoliavimo reikalavimų, kad šie asmenys negalėtų naudotis mobiliaisiais telefonais. Dėl šios priežasties Alytaus PN kalinami asmenys turėjo galimybes iš pareiškėjos apgaule išvilioti pinigus ir taip padaryti  8 037,03 Eur turtinę žalą. Ikiteisminio tyrimo meru buvo nustatyti asmenys, kuriems B. R., paveikta neteisėtų skambinusiojo veiksmų, pervedė pinigus – D. K., J. K. ir V. K., kurie negalėjo nežinoti, kad pinigai jiems buvo pervesti be pagrindo. Pareiškėja nurodė, jog yra vieniša, neturi sutuoktinio, vaikų, kurie ligos ar nelaimės atveju galėtų ja pasirūpinti. Pasisavinti 8 037,03 Eur buvo santaupos, kurias planavo panaudoti susirgus ar įvykus nenumatytam atvejui. Po šio įvykio bijo atsiliepti telefonu, prarado pasitikėjimą žmonėmis, didelės sumos santaupų praradimas sukėlė didžiulį stresą, išgyvenimus, pareiškėja jaučiasi netikra dėl savo ateities, lankosi pas psichiatrą, geria raminančius vaistus. Patirtą neturtinę žalą įvertino 1 500 Eur.

Teismo posėdžio metu B. R. ir jos atstovė advokatė Inga Maskoliūnienė, iš esmės pakartojusios skundo argumentus, motyvus ir remdamosi jame nurodytomis aplinkybėmis, prašė tenkinti skundą.

Pareiškėjos atstovė advokatė Inga Maskoliūnienė, teikdama paaiškinimus, nurodė, kad bendrosios kompetencijos teismai priimtais nuosprendžiais priteisė iš kaltininkų visą padarytos  turtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjos atstovė vertino, kad valstybė, kurios institucijos neužtikrino tinkamos nuteistųjų izoliacijos, turi pareigą solidariai atlyginti B. R. patirtą turtinę žalą. Teigė, kad aplinkybė, jog iš kaltininkų yra priteistos piniginės lėšos turtinei žalai atlyginti, neatleidžia valstybės nuo jos pareigos, tuo labiau, kad kaltininkai neturi turto, iš kurio galėtų būti išieškota priteista suma. Pagrįsdama neturtinės žalos dydį, pareiškėjos atstovė nurodė, kad B. R., praradusi santaupas, patyrė didelį stresą, gilius išgyvenimus, kurių padariniai juntami ir bylos nagrinėjimo metu. 

Pareiškėja B. R. naujų papildomų paaiškinimų nepateikė.

Atsakovės Lietuvos valstybei atstovaujančių Alytaus pataisos namų ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovai į teismo posėdį neatvyko, jiems apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) nustatyta tvarka.

 Alytaus PN ir Kalėjimų departamentas atsiliepimais prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Alytaus PN atsiliepime nurodė, kad, vadovaudamiesi Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 90 ir 113 punktais, 2015 metais vykdė 27 priemones, skirtas  užkardyti draudžiamųjų turėti nuteistiesiems daiktų patekimą į Alytaus PN. Nurodė, kad Kalėjimų departamento nuostatų 8.6 punkte nustatyta, kad prioritetiniu uždaviniu laikoma su Kalėjimų departamentui pavaldžiomis įstaigomis organizuojama ir vykdoma teisės pažeidimų prevencija. Kalėjimų departamentas skyrė lėšų Alytaus PN ilgalaikiam turtui – mobiliųjų telefonų ryšio blokavimo sistemoms - įsigyti: 2010 m. buvo skirta 10 506,15 Eur, už kuriuos įrengta mobiliojo ryšio blokavimo stotis 1, 8, 9 lokaliniame sektoriuose, 2012-2013 m. - 11 294,98 Eur, už kuriuos įrengta mobiliojo ryšio blokavimo ryšio stotis 8 ir 9 lokaliniuose sektoriuose, 2015 m. -  17 905,24 Eur mobiliojo ryšio blokavimo stoties papildomiems įrenginiams įsigyti. Alytaus PN teigė, kad ėmėsi galimų, tinkamų ir pakankamų priemonių, siekiant užtikrinti, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems nepatektų mobilieji telefonai ir kad būtų tinkamai, kiek tai objektyviai įmanoma, vykdoma valstybės pozityvioji pareiga apsaugoti visuomenę nuo nusikalstamų nuteistų asmenų, laikomų bausmės atlikimo vietose, veiksmų. Alytaus PN tvirtino, kad veikė taip, kaip pagal teisės aktus privalėjo veikti. Vertino, kad pareiškėja neįrodė valstybės neteisėtų veiksmų, skunde rėmėsi abstrakčiais teiginiais,  nepagrindė bei konkrečiai neįvardino valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veiksmo ir kilusių pasekmių. Paaiškino, kad taikomi teisės aktai nustato, jog nuteistieji pataisos namuose bausmę atlieka ne kameros tipo patalpose, o bendrabučių tipo pastatuose didelėmis asmenų grupėmis, todėl pataisos namų administracijai užtikrinti nuteistųjų nuolatinę priežiūrą ir kad nuteistieji visada laikytųsi teisės aktų nuostatų reikalavimų, nedarytų teisės pažeidimų yra neįmanoma. Alytaus PN teigė, kad  pagal savo kompetenciją atliko visus veiksmus, kad užkardytų neteisėtas nuteistųjų veikas. Pareiškėja, reikalaudama, kad Alytaus PN užtikrintų, jog nė vienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis nedarytų teisės pažeidimų, reikalauja iš Alytaus PN neįmanomo. Alytaus PN nurodė, kad pataisos įstaigos darbuotojų neteisėtas neveikimas (jei toks byloje būtų nustatytas) tik netiesiogiai galėjo turėti įtakos žalos atsiradimui, priešingai nei baudžiamojoje byloje nenustatytų asmenų nusikalstami veiksmai, kuriais tiesiogiai buvo padaryta žala B. R.. Nagrinėjamu atveju galima tik dalinė Lietuvos valstybės atsakomybė už pareiškėjai padarytą žalą. Nurodė, kad pareiškėja, su banku pasirašydama elektroninių paslaugų sutartį ir gavusi kodų kortelę, žinojo apie jos panaudojimo ribas, t. y. kad kodų kortelės duomenys yra slapti ir kad jų negalima atskleisti niekam. Pabrėžė, jog B. R. nesilaikė jai nustatytų sutartinių įsipareigojimų duomenis laikyti slaptai, todėl turi prisiimti ir jai kylančias civilines pasekmes. Vertino, kad  pareiškėja nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog patyrė dvasinių kančių dėl nusikaltimo.  

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Kalėjimų departamentas atsiliepime nurodė, kad Specialioji kolegija 2017 m. kovo 8 d. nutartimi konstatavo, jog reikalavimai valstybei teismingi administraciniam teismui, o reikalavimai fiziniams asmenims - bendrosios kompetencijos teismui. Pareiškėjai pasirinkus savo teisių gynimo būdą  civilinėje byloje pareikšti  reikalavimą visą turtinę ir neturtinę žalą priteisti iš atsakovų D. K., J. K. ir V. K., šioje administracinėje byloje nėra teisinio pagrindo taikyti Lietuvos valstybės atsakomybės dėl pareiškėjos patirtos turtinės žalos atlyginimo. Priešingu atveju pareiškėja gautų daugiau, nei ji realiai patyrė turtinės žalos, o tai prieštarautų žalos atlyginimą reglamentuojančių teisės normų nuostatoms. (CK 6.249, 6.251 straipsniai). Vertino, kad net ir nustačius Kalėjimų departamento ar Alytaus PN pareigūnų neteisėtą neveikimą, nėra teisinio pagrindo turtinės žalos atlyginimo reikalauti iš Lietuvos valstybės, nes turtinė žala pareiškėjai buvo padaryta asmenų nusikalstamais veiksmais, o administracinėje byloje turėtų būti svarstomas klausimas tik dėl neturtinės žalos atlyginimo. Kalėjimų departamentas, nurodęs, kad Alytaus PN 2015 m. vykdė priemones, skirtas  užkardyti draudžiamųjų turėti nuteistiesiems daiktų patekimą į šią pataisos įstaigą teigė, jog ši pataisos įstaiga ėmėsi tinkamų ir pakankamų priemonių užtikrinant, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems nepatektų mobilieji telefonai ir kad būtų tinkamai, kiek tai objektyviai įmanoma, vykdoma valstybės pozityvioji pareiga apsaugoti visuomenę nuo nusikalstamų nuteistų asmenų, laikomų bausmės atlikimo vietose, veiksmų. Kalėjimų departamentas pripažino, kad laisvės atėmimo vietų įstaigose paplitus mobiliesiems telefonams, atsirado telefoninių sukčiavimų problema. Kalėjimų departamentas paaiškino, kad 2010 m. buvo priimtas sprendimas įgyvendinti radijo ryšio trukdymo įrangos diegimą visose laisvės atėmimo vietose įstaigų teritorijose. Kalėjimų departamentas teigė, kad pareiškėja rėmėsi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindė bei konkrečiai nenurodė valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veiksmo ir kilusių pasekmių. Todėl nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nėra pagrindo priteisti žalos atlyginimą. Kalėjimų departamentas tvirtino, kad ėmėsi būtinų veiksmų ir veikė taip, kaip pagal nurodytus teisės aktus privalėjo veikti. Kalėjimų departamentas teigė, kad Alytaus PN darbuotojų neteisėtas neveikimas (jei toks byloje būtų nustatytas) tik netiesiogiai galėjo turėti įtakos žalos atsiradimui, nes žala pareiškėjai buvo padaryta fizinių asmenų nusikalstamais veiksmais. Pabrėžė, kad  nustačius Alytaus PN pareigūnų neteisėtą neveikimą, turi būti taikoma Lietuvos valstybės dalinė atsakomybė. Nurodė, kad Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos internetiniame tinklalapyje, įvairiose  informavimo priemonėse piliečiai nuolat buvo ir yra informuojami bei perspėjami nepatekti telefoninių sukčių pinkles, netikėti gaunamomis žinutėmis į mobiliuosius telefonus dėl, neva, laimėtų prizų, pareigūnu arba giminaičiu prisistatančio asmens skambučiais dėl ištikusios nelaimės. Pažymėjo, jog banko įstaigos tinklalapyje, kurio adresas (duomenys neskelbtini) aiškiai  ir išskirtiniame fone pateiktas informacinis pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) (šiuo metu – (duomenys neskelbtini))  bankas niekuomet neprašo pateikti ar keisti tik klientams žinomų slaptažodžių elektroniniais laiškais ar telefonu. Teigė, kad pareiškėja, pasirašydama su banko įstaiga  susitarimą dėl naudojimosi banko paslaugomis internete, patvirtino, kad užtikrins jai ar jos sąskaitų valdytojui patikėtų kredencialų (prisijungimo kodo, slaptažodžio, PIN, TAN kodų, slaptažodžių generatoriaus) ar mobilųjį elektroninį parašą formuojančios įrangos sudaromų slaptažodžių saugumą. Pareiškėjai buvo skambinama apie 12 val., tai nėra vėlus paros metas, kuris galėtų paveikti priimamus sprendimus ir sumažinti asmens rūpestingumą. Pareiškėja, paveikta skambinusių asmenų, bankinius pavedimus nepažįstamiems asmenims vykdė net tris dienas. Kalėjimų departamentas, atsižvelgęs į tai, jog pareiškėja nėra itin garbaus amžiaus asmuo, mokėjo naudotis kompiuteriu bei internetinėmis priemonėmis, jai buvo skambinta ne vėlyvu paros metu, skambinusiųjų asmenų reikalavimus vykdė net tris dienas, jai suteiktos informacijos detaliai nepatikrino, nesikreipė dėl to nei į artimus asmenis, nei į banką ar policijos komisariatą, vertino, jog pareiškėja nesilaikė apdairaus, rūpestingo, atidaus ir protingo asmens elgesio kriterijų, elgėsi itin neatsargiai, nepaisė prisiimtų bako įsipareigojimų bei viešojoje erdvėje skelbiamų pranešimų apie telefoninius sukčius. Nurodė, jog pareiškėja nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad patyrė dvasinių kančių dėl nusikaltimo.  

Skundas tenkinamas iš dalies.

Remiantis Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 3 d., 2019 m. sausio 24 d., 2019 m. balandžio 29 d. ir Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 10 d. nuosprendžių duomenimis, nustatyta, jog  2015 m. balandžio 22 d., 14 val. 58 min., Alytaus PN, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), nenustatytas asmuo paskambino B. R. ir prisistatė Valstybės saugumo departamento pareigūnu bei pranešė, kad per jos banko sąskaitą „plaunami“ pinigai ir todėl juos reikia pervesti į tariamai saugesnę banko sąskaitą. Nenustatytas asmuo nurodė, jog atsiųs darbuotoją, kuriam B. R. turi perduoti pasirašytą pareiškimą panaikinti seną banko kortelę ir išduoti naują tariamai saugią banko kortelę, tokiu būdu apgaule įtikindamas pareiškėją atiduoti banko kortelę, pasakyti jos PIN kodą bei pervesti pinigus į kitų asmenų sąskaitas. J. O. 2015 m. balandžio 22 d., apie 20 val. 00 min., nuvyko pas B. R. į namus, esančius (duomenys neskelbtini), paėmė iš pareiškėjos (duomenys neskelbtini) banko kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir iš nenustatytų bendrininkų sužinojęs jos identifikavimo duomenimis – PIN kodą, 2015 m. balandžio 22 d., nuo 20 val. 29 min. iki 20 val. 51 min., AB „Swedbank“ bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini) išgrynino 800 Eur, AB SEB banko bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini) išgrynino  20 Eur bei inicijavo 100 Eur išgryninimą, tačiau paskutinės operacijos nebaigė, nes banko sąskaitoje buvo nepakankamas lėšų likutis. 2015 m. balandžio 23 d. D. S. paskambino J. K. ir D. K., kurios nieko nežinojo apie vykdomą nusikaltimą, ir su jomis susitarė, kad pinigai iš B. R. banko sąskaitos bus pervesti į D. K. banko sąskaitą. B. R., V. K. prisistačiusio asmens apgaulės įtakoje, 2015 m. balandžio 23 d. iš savo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) banke, pervedė 558 Eur į D. K. sąskaitą  Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB DNB banke, o D. K. 2015 m. balandžio 23 d. bei 2015 m. balandžio 24 d. šiuos pinigus pervedė į J. K. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB DNB banke. 2015 m. balandžio 24 d. D. S. nurodymu J. K. 558 Eur išgrynino iš savo sąskaitos AB (duomenys neskelbtini) banko bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), ir  (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), 350 Eur įnešė į R. S. virtualią sąskaitą.   Po to B. R. iš savo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) banke, pervedė 4025 JAV dolerius (3736,54 Eur) į V. K. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB DNB banke, o V. K. 2015 m. balandžio 24 d. pinigus išgrynino AB DNB banko (duomenys neskelbtini) skyriuje, esančiame (duomenys neskelbtini). Po to B. R. iš savo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) banke, pervedė 2 890 Eur  į V. K. sąskaitą  Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Šiaulių banke, o V. K. 2015 m. balandžio 24 d. juos išgrynino AB Šiaulių banko skyriuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Tokiais veiksmais D. S., J. O. ir V. K. apgaule įgijo svetimą turtą – B. R. pinigus.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu, priimtu  baudžiamojoje byloje Nr. 1-2705-917/2018, V. K. buvo pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalyje dėl sukčiavimo B. R. atžvilgiu ir nubaustas 7 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri subendrinta su už kitas nusikalstamas veikas paskirtomis bausmėmis. Šiame nuosprendyje konstatuota, jog B. R. pateikė civilinį ieškinį 8 054,03 Eur sumai. Kadangi D. S. atžvilgiu byla buvo atskirta į atskirą baudžiamąją bylą dėl tos pačios nusikalstamos veikos, todėl teismas B. R. naudai iš V. K. priteisė pusę prašomos sumos - 4027,03 Eur nusikalstama veika padarytai turtinei žalai atlyginti bei nurodė, jog likusi civilinio ieškinio dalis bus išspręsta iš esmės išnagrinėjus kaltinamojo D. S. atžvilgiu išskirtą baudžiamąją bylą. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, B. R. civilinį ieškinį tenkino iš dalies ir jos naudai iš V. K. priteisė 4 027,03 Eur turtinei žalai atlyginti.

Be to, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. sausio 24 d. nuosprendžiu, priimtu  baudžiamojoje byloje Nr. 1-28-917/2019, D. S. buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje dėl sukčiavimo B. R. atžvilgiu ir nubaustas 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri subendrinta su už kitas nusikalstamas veikas paskirtomis bausmėmis. Nuosprendyje nurodyta, kad šioje baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji B. R. pareiškė civilinį ieškinį 8 054,03 Eur sumai, nukentėjusios patirta turtinė žala yra akivaizdi, reali, pagrįsta byloje esančiais dokumentais, todėl pagrįsta. Be to, teismas įvertino tai, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-2705-917/2018 B. R. naudai iš V. K. priteista pusė civiliniu ieškiniu prašomos sumos - 4027,03 Eur, todėl likusią sumą nusprendė priteisti iš D. S.. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. sausio 24 d. nuosprendžiu buvo nuspręsta B. R. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir jos naudai priteisti iš D. S. 4 027 Eur turtinei žalai atlyginti. Kauno apygardos teismo 209 m. birželio 10 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-393-579/2019 pakeistas D. S. paskirtų bausmių subendrinimas.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1061-725/2019, J. O. buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 215 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje bei 182 straipsnio 1 dalį, ir nubaustas subendrinta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Nukentėjusiosios B. R. civilinis ieškinys buvo atmestas, kadangi nustatyta, jog J. O. nusikalstamomis veikomis nukentėjusiajai B. R. buvo padaryta 820 Eur turtinė žala, kuri nukentėjusiajai buvo visiškai atlyginta, o Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-2705-917/2018, ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. sausio 24 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-28-917/2019, B. R. naudai iš V. K. ir D. S. priteista iš kiekvieno po 4 027,03 Eur nusikalstama veika padarytai turtinei žalai atlyginti.

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, aukščiau išvardinti nuosprendžiai yra įsiteisėję. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 345 straipsnio 1 dalis nustato, kad įsiteisėję teismo nuosprendis yra privalomas visoms valstybės ir savivaldybių institucijoms ir pareigūnams, įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms bei asmenims ir turi būti be prieštaravimų ir netrukdomai vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 4 dalis nurodo, kad įsiteisėjęs teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje yra privalomas teismui, nagrinėjančiam administracines bylas dėl asmens, kuriam priimtas teismo nuosprendis, veiksmų administracinių teisinių pasekmių. Nagrinėjamoje byloje B. R. aplinkybių, nustatytų teismo nuosprendžiuose, priimtuose baudžiamosiose bylose, kuriose ji dalyvavo kaip nukentėjusioji ir civilinė ieškovė, neginčijo.

Nagrinėjamoje byloje  atlygintina žala kildinama iš Alytaus PN ir Kalėjimų departamento pareigūnų neteisėtų veiksmų neužkardžius nuteistiesiems draudžiamų turėti daiktų – mobiliojo ryšio telefonų, jų priedų – patekimo į pataisos įstaigos teritoriją, dėl kurių panaudojimo ir  buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnis nustato, kad viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Taigi, nagrinėjamo ginčo atveju tam, jog būtų konstatuotas Lietuvos valstybei atstovaujančių institucijų veiksmų neteisėtumas, būtina nustatyti, jog Alytaus PN ir Kalėjimų departamentas ir šių institucijų pareigūnai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

        Bausmių vykdymo kodekso 1 priedo, reglamentuojančio daiktus ir reikmenis, kuriuos draudžiama turėti laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems, 6 punkte kaip draudžiami turėti nurodyti telefonai (jų dalys ir priedai). Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194, 90 punkte nustatyta, jog pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti, kad kiti daiktai, išskyrus spaudą, drabužius ir avalynę, nuteistiesiems nepatektų; rasti kiti daiktai, išskyrus spaudą, drabužius ir avalynę, perduodami saugoti, greitai gendantys daiktai ir maisto produktai, sunaikinami šių taisyklių 59 punkte nustatyta tvarka. Taisyklių 113 punkte nustatyta, kad pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti, jog daiktai ir reikmenys, kuriuos nuteistiesiems draudžiama turėti, jiems nepatektų. Pagal Taisyklių XIX skyriuje įtvirtintas teisės normas, pataisos įstaigos direktoriui nustatyta pareiga užtikrinti, kad nuteistiesiems būtų sudarytos sąlygos paskambinti telefonu ir reglamentuojama skambinimo telefonu tvarka.

        Alytaus PN ir Kalėjimų departamentas atsiliepimuose nurodė, jog ėmėsi galimų ir tinkamų priemonių, skirtų užtikrinti, kad mobilieji telefonai ir jų priedai, kuriuos turėti nuteistiesiems yra draudžiama, nepatektų asmenims, Alytaus PN atliekantiems laisvės atėmimo bausmę. Atsakovės atstovai paaiškino ir pateikė dokumentus, kad 2015 metais Alytaus PN buvo organizuojami netikėti įeinančių (išeinančių) į pataisos namus asmenų ir daiktų patikrinimai; asmenų, einančių į pasimatymus, daiktai, drabužiai, avalynė, siuntiniai, paštas tikrinami bagažo patikros prietaisu; vykdomas patruliavimas Alytaus PN ir vietose, kur permetimų tikimybė didesnė; organizuojamos planinės ir neplaninės kratos, kurių metu naudojamas tarnybinis šuo; pasimatymų biuro laukiamajame iškabinta informacija apie narkotikų ir draudžiamųjų priemonių paėmimą bei atsakomybę nuteistiesiems; vykdoma išeinančių iš pasimatymų visa asmens bei kūno ertmių apžiūra, pasitelkiant medikus; analizuojama draudžiamųjų daiktų (permetimų) patekimo vieta ir laikas bei taikomos prevencinės priemonės; vaizdo stebėjimo sistemos pagalba nuolat stebima pataisos namų teritorija, nuteistųjų judėjimas gyvenamojoje, gamybinėje ir uždaroje zonose; įrengtos gaudyklės tose vietos, kur yra didesnė permetimų tikimybė; įrengti nauji stacionarūs priežiūros postai 2, 3 ir 5-10 lokaliniuose sektoriuose; įrengtos mobiliojo ryšio slopinimo sistemos, vaizdo stebėjimo kameros ir jos pradėtos eksploatuoti 4-6 ir 8-10 lokaliniuose sektoriuose; įrengtos vaizdo stebėjimo kameros KPP-6 ir KPP-4; efektyvesniam patruliavimui įrengti praėjimai tarp 1, 2 ir 3 lokalinių sektorių; suremontuotos 4 valdymo kameros; įrengta kamerinė sistema 4-7 lokaliniuose sektoriuose; įrengta pusiau kamerinė sistema 1-3, 8-10 lokaliniuose sektoriuose; koridoriai nakčiai rakinami, gyvenamojoje ir uždaroje zonoje patruliuojant nuolat naudojami vaizdo ir garso įrašymo registratoriai; įrengti vaizdo monitoriai išorei stebėti apsaugos budinčios pamainos patalpose. Be to, 2015 metais buvo atliktos 42 planinės ir neplaninės kratos, 104 netikėtos įeinančių asmenų apžiūros, užfiksuoti 79 permetimo atvejai, paimta 422 mobilūs telefonai ir 305 SIM kortelės, atlikti 39 tarnybiniai tyrimai. Atsakovės  atstovai pateikė duomenis, kad, prasidėjus telefoniniams sukčiavimams, 2011 ir 2012 m. buvo paskelbti du viešųjų pirkimų konkursai, kurių vienas neįvyko dėl per didelės tiekėjų pasiūlytos kainos. Įvykus antrajam konkursui, sutartis buvo pasirašyta ir darbai buvo pradėti, bet šalių susitarimu nutraukti dėl tiekėjų neprofesionalumo ar galimai ribotų pačios įrangos galimybių, siekiant pilnai padengti numatytas blokuoti radijo ryšį įstaigų teritorijas, kadangi dėl fizikinių dėsnių, pastatų konstrukcijų ši įranga nebuvo pajėgi tinkamai blokuoti įstaigų teritorijas, buvo per daug neblokuojamų zonų. Atsižvelgus į turimą biudžetą, buvo planuota įsigyti pasyviąją budėjimo režimu dirbančią antrosios kartos radijo ryšio blokavimo įrangą, tačiau paaiškėjo, kad ir jos galimybės didelėje teritorijoje ribotos. Kalėjimų departamentas nusprendė mažinti diegimo apimtis ir suplanavo diegti trečios kartos radijo ryšio blokavimo įrangą. Vykdant šį sprendimą, 2012 m. Alytaus PN buvo įdiegti keli radijo ryšio trukdymo įrangos moduliai. Be to, Kalėjimų departamentas, įvertinęs naujos kartos radijo ryšio blokavimo įrangos galimybes, per 2013 ir 2014 m. paskelbė du viešųjų pirkimų konkursus naujos kartos radijo ryšio blokavimo įrangai įsigyti ir diegti Alytaus PN dalinėje teritorijoje. Marijampolės pataisos namuose 2015 m. buvo įdiegta trečios kartos „išmanioji“ sistema, imamasi priemonių projektą įgyvendinti ir Alytaus PN, nors uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „ATEA“ vėlavo įgyvendinti darbus. Diegiant įrangą, UAB „ATEA“ bei įrangos gamintojo atstovai pripažino, kad dėl Alytaus PN vietos specifikos (labai arti gyvenamieji pastatai ir visuomeninės paskirties patalpos), įrangą sudėtinga tinkamai suderinti. Kalėjimų departamentas skyrė Alytaus PN lėšų ilgalaikiam turtui – mobiliųjų telefonų ryšio blokavimo sistemoms  - įsigyti, t. y. 2010 m. buvo skirta 10 506,15 Eur ir buvo įrengta mobiliojo ryšio blokavimo stotis 1, 8, 9 lokaliniame sektoriuose; 2012-2013 m. buvo skirta 11 294,98 Eur ir įrengta mobiliojo ryšio blokavimo ryšio stotis 8 ir 9 lokaliniuose sektoriuose; 2015 m. buvo skirta 17 905,24 Eur mobiliojo ryšio blokavimo stoties papildomi įrenginiai.

        Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog Alytaus PN ir Kalėjimų departamentas ėmėsi draudžiamų nuteistiesiems turėti daiktų patekimo į Alytaus PN užkardymo, prevencinių bei profilaktinių priemonių, Tačiau teismas vertina, kad šie veiksmai nebuvo pakankami ir efektyviai neužtikrino, jog mobilieji telefonai ir jų priedai nepatektų į Alytaus PN teritoriją, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, negalėtų naudotis patekusiais mobiliaisiais telefonais ir  daryti nusikalstamas veikas.

        Nagrinėjamoje byloje nustačius faktinę aplinkybę, kad mobiliuoju telefonu B. R. skambino laisvės atėmimo bausmę Alytaus PN atliekantis asmuo, kuriam  teisės aktai draudžia turėti mobiliuosius telefonus, sprendžiama,  jog Alytaus PN ir Kalėjimų departamento taikomos priemonės ir veiksmai, skirti užkirsti mobiliųjų telefonų, SIM kortelių patekimą pas nuteistuosius, nebuvo pakankami, kad būtų užkardytas jų patekimas į pataisos įstaigą.

        Remiantis tuo, kas nurodyta, konstatuojamas Alytaus PN ir Kalėjimų departamento veiksmų neteisėtumas, kaip būtina sąlyga valstybės deliktinei atsakomybei kilti.

        Pagal CK 6.247 straipsnį, priežastinis ryšys gali būti tiesioginis, kai dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmų žala atsirado tiesiogiai, ir netiesioginis, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadaryta žalos, tačiau sudarytos sąlygos žalai atsirasti ar jai padidėti. Netiesioginis priežastinis ryšys yra tada, kai asmens veikos (veikimas, neveikimas) nėra vienintelė žalos atsiradimo priežastis, jie tik prisideda prie sąlygų šiai žalai kilti sudarymo, t. y. kartu su kitomis neigiamų padarinių atsiradimo priežastimis pakankamu laipsniu lemia šių padarinių atsiradimą. Nustačius, kad teisinę pareigą pažeidusio asmens elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, jam irgi atsiranda teisinių padarinių.

        Teismas vertina, kad byloje nagrinėjamu atveju atsakovės atstovų neteisėtas neveikimas neužtikrinant, kad nuteistieji neturėtų mobiliųjų telefonų ir SIM kortelių, buvo neabejotina žalingų padarinių pareiškėjai atsiradimo sąlyga. Sprendžiant, ar atsakovės atstovų neteisėtas neveikimas nebuvo pernelyg nutolęs nuo kilusių žalingų padarinių, atsižvelgiama į tai, kad mobilieji telefonai ir SIM kortelės patenka į pataisos namų teritoriją ne dėl vienkartinio, atsitiktinio ar trumpalaikio pareigos prižiūrėti, kad mobilieji telefonai nepatektų į pataisos namų teritoriją, neatlikimo, o dėl to, kad valstybė, žinodama apie kilusias dėl mobiliųjų telefonų patekimo į pataisos įstaigas ir jų neteisėto naudojimo problemas, per savo įgaliotas institucijas negali efektyviai užtikrinti, jog mobiliojo ryšio telefonai nepatektų į pataisos namų teritoriją. Vertinant Kalėjimų departamento atsiliepimo teiginį, jog mobiliojo ryšio blokavimo įrangą Alytaus PN yra sudėtinga tinkamai suderinti dėl arti šios pataisos įstaigos esančių gyvenamųjų namų ir visuomeninių patalpų, daroma išvada, kad šios priežastys, nors ir turinčios objektyvų pobūdį, visgi neatleidžia Kalėjimų departamento nuo pareigos organizuoti techniniu požiūriu kitokių mobiliojo ryšio blokavimo priemonių įrengimą. Teismo vertinimu, Kalėjimų departamentui priskirtos funkcijos yra prižiūrėti ir kontroliuoti bausmių (išskyrus baudas) vykdymą Kalėjimų departamentui pavaldžiose įstaigose; laisvės atėmimo vietų įstaigose kartu su Kalėjimų departamentui pavaldžiomis įstaigomis organizuoti ir vykdyti teisės pažeidimų prevenciją, prireikus imtis priemonių tvarkai atkurti ir palaikyti; organizuoti veikiančių laisvės atėmimo vietų rekonstrukcijos darbus. Šios funkcijos įtvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. 1R-58 patvirtintuose Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos nuostatuose. Įstatymo leidėjas BK 41 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatė, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Teismo vertinimu, tokia įstatyme įtvirtinta bausmės paskirtis lemia sustiprintą pozityvią valstybės institucijų pareigą užtikrinti visuomenės apsaugą nuo nusikalstamų nuteistų asmenų, laikomų bausmės atlikimo vietose, veiksmų ir jos vykdymui kelia aukštesnius reikalavimus.

        Atsižvelgus į tai, kas nurodyta, daroma išvada, kad nustatytos aplinkybės sudaro  pakankamą pagrindą konstatuoti, jog Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus PN ir Kalėjimų departamento, netinkamai vykdė savo bendrąsias ir teisės aktuose numatytas pareigas taip, kaip pati teisės aktuose nustatė, todėl elgėsi nerūpestingai, t. y. CK 6.246 straipsnio 1 dalies prasme veikė neteisėtai. Teismas sprendžia, kad valstybei nesiėmus visų galimų, tinkamų ir efektyvių priemonių užkirsti kelią pavojui, kad visuomenės narių, kaip potencialių nukentėjusiųjų, teisės būtų veiksmingai apsaugotos, valstybė privalo prisiimti ir dėl to kilusias neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, tuo atveju, jeigu Alytaus PN ir Kalėjimų departamentas būtų tinkamai įvykdę pareigą užtikrinti, kad nuteistiesiems nepatektų draudžiami turėti daiktai, Alytaus PN atliekantys įkalinimo bausmę nuteistieji nebūtų turėję mobiliojo telefono, nebūtų skambinę pareiškėjai ir išvilioję iš jos pinigus. Atsižvelgus į tai, kas nurodyta, konstatuojamas priežastinis ryšys tarp Alytaus PN ir Kalėjimų departamento neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

        Teismas sprendžia, kad priežastinio ryšio tarp neteisėtos veikos (neveikimo) ir atsiradusios žalos pobūdis lemia, kad Lietuvos valstybės atsakomybė yra dalinė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. birželio 18 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2013, nurodė, kad nors buvo nustatytas Marijampolės pataisos namų pareigūnų neteisėtas neveikimas, atsakovei Lietuvos valstybei kyla dalinė, o ne solidarioji atsakomybė (CK 6.271 straipsnio 1 ir 4 dalys), kadangi akivaizdu, jog pataisos įstaigos pareigūnų neteisėtas neveikimas tik netiesiogiai galėjo turėti įtakos žalos atsiradimui, priešingai nei kaltininko nusikalstami veiksmai, kuriais tiesiogiai buvo padaryta žala. Darydamas tokią išvadą, teismas vadovaujasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama teismine praktika (žr., pvz., 2019 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-864-662/2019).

        B. R. prašė iš Lietuvos valstybės priteisti 8 037,03 Eur turtinei žalai atlyginti.

        Byloje nustatyta, jog nuteistojo J. O. nusikalstamomis veikomis nukentėjusiajai padaryta 820 Eur turtinė žala visiškai atlyginta, tai konstatuota įsiteisėjusiame Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. balandžio 29 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-1061-725/2019. Be to, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-2705-917/2018 ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. sausio 24 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-28-917/2019 B. R. naudai iš V. K. ir D. S. priteista iš kiekvieno po 4 027,03 Eur nusikalstama veika padarytai turtinei žalai atlyginti. 

        Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, sprendžiama, kad  B. R. patirtos turtinės žalos  atlyginimo klausimas yra nustatyta tvarka  išspręstas bendrosios kompetencijos teismuose, todėl pagrindo tenkinti pareiškėjos reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo administracinėje  byloje nėra. Teismas sprendžia, kad Lietuvos valstybės pareiga atlyginti pareiškėjai padarytą turtinę žalą nekyla dėl to, jog skolininkai neturi turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas pagal pareiškėjai išduotus vykdomuosius raštus.

        Pareiškėja prašė iš Lietuvos valstybės priteisti 1 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.  

              Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti finansinėmis lėšomis. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

         Pareiškėja, apibūdindama jai padarytą neturtinę žalą, skunde ir teismo posėdyje nurodė, kad ji gyvena viena, neturi artimųjų, kurie ligos ar nelaimės atveju galėtų ja pasirūpinti, pasisavintos piniginės lėšos buvo jos santaupos, kauptos ligos ar kitam  nenumatytam atvejui, jų praradimas sukėlė didžiulį stresą, išgyvenimus, po įvykio išsivystė baimės atsiliepti telefonu jausmas, netikrumas dėl ateities, pareiškėja lankosi pas psichiatrą, geria skirtus raminančius vaistus. Teismas sprendžia, kad pareiškėjos suprastėjusią psichinės sveikatos būklę patvirtina pateikti medicininiai dokumentai.

        Įvertinus nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad B. R. patyrė dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus, kurių ji nebūtų patyrusi, jei jos atžvilgiu nebūtų padarytos nusikalstamos veikos, kurias kaltininkai įvykdė, skambindami mobiliuoju telefonu iš Alytaus PN.

Teismas sprendžia, kad nustatant priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydį, atsižvelgtina į CK 6.253 straipsnio nuostatas. Teismas vertina, kad nagrinėjamu atveju žalos atsiradimą nulėmė ir pačios nukentėjusiosios neatsargus ir neapdairus elgesys. Pasirašiusi su banku elektroninių paslaugų sutartį, pareiškėjai tapo žinoma apie gautų įrankių ir duomenų panaudojimo ribas, t. y. kad kodų kortelės duomenys yra slapti ir jų negalima niekam atskleisti. Tačiau pareiškėja šių įsipareigojimų nesilaikė. Be to, policijos įstaigos, bankų institucijos per įvairias visuomenės informavimo priemones nuolat įspėdavo ir įspėja šalies gyventojus apie telefoninius sukčius, ragina elgtis atsargiai disponuojant banko įstaigose esančiomis  ar grynais saugomomis piniginėmis lėšomis. Bylos duomenys leidžia daryti išvadą, kad B. R. nebuvo pakankamai atidi ir į šiuos perspėjimus neatsižvelgė, jai nepažįstamiems asmenims atidavė savo  banko kortelę, atskleidė jos PIN kodą, mokėjimus iš banko sąskaitos vykdė kelias dienas iš eilės, nors, būdama atsargi ir apdairi, esamoje situacijoje galėjo kreiptis į banko įstaigą dėl informacijos apie piniginių lėšų judėjimą jos banko sąskaitoje patikrinimo ar į policijos įstaigą dėl informacijos apie vykdomą tyrimą dėl neteisėtų operacijų su jos banko sąskaitoje esančiomis lėšomis. Atsižvelgus į tai, kas nurodyta,  bei vadovaujantis CK 6.282 straipsnio 1 dalies nuostatomis, neturtinės žalos atlyginimas mažinamas.

Nustačius, kad Alytaus PN ir Kalėjimų departamentas, nors ir ėmėsi priemonių mobiliųjų telefonų ir jų priedų patekimui į pataisos namus bei naudojimuisi jais užkardyti, tačiau šios priemonės buvo nepakankamai efektyvios, įvertinus, jog neturtinės žalos atsiradimui turėjo įtakos pačios pareiškėjos neatsargūs veiksmai, atsižvelgus į dėl nusikalstamos veikos atsiradusias  pasekmes asmens psichinei sveikatai, Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjai B. R. iš atsakovės Lietuvos valstybės priteisiama 1 300 Eur neturtinei žalai atlyginti. Atsižvelgus į Alytaus PN ir Kalėjimų departamento atliekamas funkcijas, susijusias su mobiliųjų telefonų ir jų priedų patekimo į pataisos namus bei naudojimosi jais užkardymu, šių funkcijų pobūdį, jų atlikimo vietą ir paskirtį, sprendžiama, kad iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN, priteisiama 70 proc., o iš  Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento, - 30 proc. atlyginamos neturtinės žalos.

Pareiškėja prašė atlyginti 1004 Eur turėtų išlaidų už jos atstovės advokatės Ingos Maskoliūnaitės suteiktas paslaugas, kurias sudaro 384 Eur už skundo surašymą, 620 Eur už 2 val. trukmės pasiruošimą bylos nagrinėjimui ir atstovavimą teismuose. Pareiškėja turėtoms išlaidoms pagrįsti pateikė advokatės Ingos Maskoliūnaitės išduotus pinigų priėmimo kvitus.

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal šio straipsnio  5 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti; atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija), 7 punktas nustato, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, sprendžiant dėl taikomo vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio, atsižvelgiama į suteiktos teisinės paslaugos laiką (žr., pvz., 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartys administracinėse bylose Nr. AS-781-492/2017 ir Nr. eAS-764-438/2017). Pagal Rekomendacijas, už vieną atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą taikomas koeficientas 0,1 (8.19 punktas); teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis; minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinamas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda (9 punktas).

Sprendžiama, kad pareiškėjos turėtos 384 Eur dydžio išlaidos už teismui paduoto skundo surašymą neviršija Rekomendacijų 8.2 punkte nustatyto maksimalaus rekomenduojamo dydžio.

Nustatyta, kad pareiškėjos atstovė advokatė Inga Maskoliūnaitė dalyvavo teismo posėdžiuose, iš kurių 2017 m. gegužės 30 d. ir 2019 m. spalio 22 d. posėdžiai truko po 40 min., kiti posėdžiai truko mažiau nei 30 min.

Atsižvelgus į aukščiau nurodytas Rekomendacijų nuostatas, daroma išvada, kad pareiškėjos turėtų išlaidų už atstovavimą 2017 m. gegužės 30 d. ir 2019 m. spalio 22 d. teismo posėdžiuose ir 2 val. trukmės pasiruošimą jiems dydis neviršija Rekomendacijų 8.19 punkte nustatyto maksimalaus rekomenduojamo dydžio.

Apibendrinus nustatytas aplinkybes, sprendžiama, kad B. R. atlyginamų advokato darbo apmokėjimo išlaidų suma yra 704 Eur. Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjos skundas dėl žalos atlyginimo buvo patenkintas iš dalies, pareiškėjos turtinę padėtį ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, B. R. atlyginama 400  Eur atstovavimo išlaidų. 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40-42 straipsniais, 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

pareiškėjos B. R. skundą dėl žalos atlyginimo tenkinti iš dalies.

Priteisti B. R. neturtinei žalai atlyginti: iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, - 910 Eur (devynis šimtus dešimt eurų), iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos  Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, - 390 Eur (tris šimtus devyniasdešimt eurų).  

Kitą skundo dėl žalos atlyginimo dalį atmesti.

Pareiškėjos B. R. prašymą dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo tenkinti iš dalies.

Priteisti B. R. turėtoms atstovavimo išlaidoms atlyginti: iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, - 280 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt eurų), iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, - 120 Eur (vieną šimtą dvidešimt eurų).

Kitą prašymo dalį dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.

 Teisėja                               Dalytė Zlatkuvienė