Civilinė byla Nr. e2A-204-464/2021
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00524-2019-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.3; 2.4.4.5.5; 2.6.1.6.1
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. kovo 25 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Danguolės Martinavičienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Auto Baltija“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 17 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-639-577/2020 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Auto Baltija“ ieškinį atsakovėms likviduotai uždarajai akcinei bendrovei ,,Žiemgalos automobiliai“ ir atvirajai akcinei bendrovei ,,Minsko automobilių gamykla“-,,Belavtomaz“ holdingo valdančiajai kompanijai dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys notarė Loreta Stankevičienė ir G. G..
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė BUAB ,,Auto Baltija“ 2019 m. balandžio 2 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento jos ir atsakovių AAB „Minsko automobilių gamykla“-,,Belavtomaz“ holdingo valdančiosios kompanijos (toliau – AAB „Minsko automobilių gamykla“-„Belavtomaz“) bei LUAB ,,Žiemgalos automobiliai“ 2014 m. sausio 23 d. sudarytą maksimaliąją svetimo turto sutartinę hipoteką, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad ginčo sandoriu buvo įkeistas ieškovei priklausantis nekilnojamasis turtas – patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), juo užtikrinant atsakovės LUAB „Žiemgalos automobiliai“ (pastaba: Šiaulių apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. B2-34-856/2020, kuris įsiteisėjo 2020 m. spalio 29 d., šios bendrovės veiklą pripažino pasibaigusia) įsipareigojimus kreditorei AAB „Minsko automobilių gamykla“-„Belavtomaz“ pagal 2011 m. liepos 18 d. sutartį Nr. 142/392-440-09-11-103. Ieškovės vertinimu, hipotekos sandoris prieštaravo juridinio asmens (ieškovės) tikslams ir pažeidė bendrovės kreditorių interesus, todėl turi būti pripažintas negaliojančiu tiek pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.82 straipsnio 1 dalį, tiek ir pagal CK 6.66 straipsnį.
3. Tokią savo poziciją ieškovė grindė argumentais, kad hipotekos sandoriu buvo įkeistas didelės vertės (521 026,41 Eur) turtas, juo užtikrinant svetimo asmens – atsakovės LUAB ,,Žiemgalos automobiliai“ 10 000 000 Eur sumos sutartinius įsipareigojimus, nors už šį ypač rizikingą sandorį ieškovė negavo jokio atlygio ir / arba netiesioginės naudos. Todėl sandoris negali būti pateisinamas jokia ekonomine ar verslo logika ir neatitiko ieškovės veiklos tikslo – pelno siekimo. Pažymėjo, kad ieškovė su atsakove LUAB ,,Žiemgalos automobiliai“ buvo susijusios bendrovės, kurioms vadovavo artimais giminystės ryšiais susiję asmenys – tėvas ir sūnus, veikiantys ne bendrovių, o savo asmeninių interesų tenkinimo tikslu (CK 1.82 straipsnis).
4. Ieškovės teigimu, taip pat egzistuoja ir CK 6.66 straipsnyje numatytos sąlygos hipotekos sandorį pripažinti negaliojančiu. Ieškinys byloje reiškiamas specialaus subjekto – bankroto administratorės, kuri gina visų bendrovės kreditorių pažeistus, sudarant tokį sandorį, interesus. Ginčo sandoriu buvo sumažinta turto, iš kurio galėtų būti tenkinami kreditorių interesai, apimtis. Tokio sandorio ieškovė neprivalėjo sudaryti, o vien faktas, kad jis yra neatlygintinis, sudaro pagrindą spręsti apie jo šalių nesąžiningumą, juolab kad sandorio šalys buvo glaudžiai susijusios. Ieškovės nuomone, ieškinio senaties terminas sandoriui šiuo pagrindu ginčyti nėra praleistas, nes apie jo sudarymą bei ydingumą bankroto administratorei tapo žinoma tik 2019 m. sausio 17 d., kai į ją dėl sandorio nuginčijimo kreipėsi bendrovės kreditorė VĮ ,,Turto bankas“. Teismui sprendžiant kitaip, prašė šį terminą atnaujinti kaip praleistą dėl svarbių priežasčių – bankroto administratorės įgalioto asmens ligos, kreditorių nepagrįsto delsimo patvirtini bankroto administravimo išlaidų sąmatą, byloje egzistuojančio viešojo intereso.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. liepos 17 d. sprendimu ieškovės BUAB ,,Auto Baltija“ ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės administravimo išlaidoms skirtų lėšų atsakovei AAB „Minsko automobilių gamykla“-„Belavtomaz“ 10 000 Eur, o trečiajam asmeniui notarei L. Stankevičienei – 884 Eur bylinėjimosi išlaidas.
6. Teismas, visų pirma aptaręs actio Pauliana (Pauliana ieškinio) instituto taikymo sąlygas, įtvirtintas CK 6.66 straipsnyje, padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju jų visuma neįrodyta.
7. Pasisakydamas dėl atsakovių prašymo taikyti ieškinio senatį, teismas nurodė, kad CK 6.66 straipsnio 3 dalis nustato vienerių metų ieškinio senaties terminą actio Pauliana reikalavimams pareikšti, kuris skaičiuojamas nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį. Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 11 straipsnio 5 dalies 8 punkto nuostatas, administratoriaus sužinojimas apie bendrovės sudarytus sandorius siejamas su dokumentų apie šių sandorių sudarymą gavimo diena. Įvertinęs tai, kad ieškovei bankroto byla iškelta Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. nutartimi, įsiteisėjusia 2017 m. lapkričio 23 d., kuria, be kita ko, ieškovės buvęs vadovas buvo įpareigotas per 15 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti bankroto administratorei dokumentus, ir nesant byloje įrodymų, jog šie įpareigojimai nebuvo vykdomi, teismas pripažino, kad bankroto administratorė apie hipotekos sandorį sužinojo ar turėjo sužinoti ne vėliau kaip 2017 m. gruodžio 8 d. Šiame kontekste pažymėjo ir tai, kad hipoteka yra viešajame registre registruotinas sandoris, o tai reiškia, kad apie ją bankroto administratorė turėjo ir galėjo sužinoti net ir tuo atveju, jeigu dokumentų perdavimo jai terminas būtų pažeistas. Todėl ieškovė, kreipdamasi į teismą 2019 m. balandžio 2 d. dėl 2014 m. sausio 23 d. sudaryto sandorio nuginčijimo, yra praleidusi ieškinio senaties terminą.
8. Teismas, įvertinęs ieškovės įvardytas ieškinio senaties termino praleidimo bei praleisto termino atnaujinimo pagrindu nurodytas priežastis, jų svarbiomis nepripažino. Ieškovės bankroto administratorės iš karto po bankroto bylos iškėlimo parengtoje veiklos atskaitoje nurodyti visi ieškovės kreditoriai, skolininkai, ilgalaikis turtas, jo apsunkinimai, įkeitimai, areštai, hipoteka, piniginės lėšos, taigi administratorei turėjo būti žinomos visos su ginčo sandorio sudarymu susijusios aplinkybės. Iš viešai prieinamų duomenų teismas nustatė, kad ieškovės bankrotą administruojančioje bendrovėje dirbo keliolika asmenų, jos įgalioto asmens ligos metu bendrovė aktyviai vykdė veiklą, administruodama kitų juridinių asmenų bankrotus. Todėl ieškovės argumentai, susiję su bankroto administratorės vadovo liga, pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą nesudaro. Valdymo organų kaita neturi daryti įtakos juridinio asmens gebėjimui atlikti įstatymu priskirtas funkcijas. Teismas atkreipė dėmesį ir į tokią aplinkybę, kad bylos nagrinėjimo metu pats ieškovės atstovas pripažino, jog ankstesnis bankroto administratorės paskirtas įgaliotas asmuo, tikėtina, nelaikė ginčo sandorio pažeidžiančiu įstatymo reikalavimus, todėl ir nesikreipė į teismą su reikalavimu dėl jo pripažinimo negaliojančiu.
9. Teismo vertinimu, neįrodyta ir tokia būtinoji actio Pauliana instituto taikymo sąlyga, kaip neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės turėjimas. Pati ieškovė nurodo duomenų apie ginčo sandorio sudarymo metu buvusius pradelstus įsipareigojimus kreditoriams neturinti ir mananti, kad ši aplinkybė nėra reikšminga. Tačiau jeigu visi bankroto byloje patvirtinti kreditorių reikalavimai atsirado vėliau, nei buvo sudarytas ginčijamas sandoris, tai nesat vienos iš būtinųjų sąlygų actio Pauliana negalėtų būti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016-04-01 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-915/2016). Iš ieškovės 2013 m. gruodžio 31 d. balanso teismas nustatė, kad ieškovė turėjo 656 755 Lt vertės ilgalaikį turtą, jos įsipareigojimai siekė 780 607 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 72 935 Lt, o po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai – 707 672 Lt. Teismas šiuos duomenis apie ieškovės turto ir įsipareigojimų balansą įvertino atsižvelgdamas ir į tokias nustatytas aplinkybes: atsakovė LUAB ,,Žiemgalos automobiliai“ 2013 m. sausio 7 d. suteikė ieškovei 750 000 Lt paskolą, kuri turėjo būti grąžinta 2018 m. vasario 1 d.; iš paskolintų lėšų ieškovė 2013 m. gegužės 29 d. ir 2013 m. birželio 14 d. pirkimo–pardavimo sutartimis įgijo ginčo hipoteka įkeistą nekilnojamąjį turtą, kurį 2013 m. rugsėjo 2 d. išnuomojo atsakovei LUAB ,,Žiemgalos automobiliai“; atsakovė šiose patalpose vykdė MAZ prekės ženklo transporto priemonių surinkimo veiklą; atsakovė buvo įsipareigojusi į šių patalpų remontą investuoti ne mažiau kaip 150 000 Lt. Kadangi atsakovės suteiktos ieškovei paskolos grąžinimo terminas ginčo sandorio sudarymo metu (t. y. 2014 m. sausio 23 d.) dar nebuvo suėjęs ir byloje nėra įrodymų, kad nors vienas iš ieškovės bankroto byloje patvirtintų kreditorių reikalavimų būtų atsiradęs iki ginčo sandorio sudarymo, teismas šią sąlygą pripažino nenustatyta.
10. Teismas sprendė, kad byloje esančių įrodymų visuma nesudaro pagrindo ir tokiai išvadai, kad ginčo sandoris pažeidė kreditorių interesus. Pirma, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad sudarant ginčijamą hipotekos sandorį jau būtų buvę pagrindo tikėtis, jog pagrindinis skolininkas – atsakovė LUAB „Žiemgalos automobiliai“ – nevykdys prievolių ar kad suėjus jų vykdymo terminui AAB „Minsko automobilių gamykla“-„Belavtomaz“ naudosis savo, kaip hipotekos kreditoriaus, teisėmis patenkinti reikalavimus iš įkeisto turto. Antra, ieškovė ir atsakovė LUAB „Žiemgalos automobiliai“ bendrai vystė verslą, siekė abiems bendrovėms naudingų verslo sprendimų, o ginčo hipotekos sandorio sudarymas susijęs su anksčiau ieškovės sudarytais sandoriais ir vėliau vykdoma veikla bei iš jos gaunamomis pajamomis. Tai teismui sudarė pagrindą spręsti, kad sandorio sudarymas buvo logiškas, pagrįstas verslo rizika ir ieškovei naudingas. Tokią išvadą teismas padarė ne tik įvertinęs paskolos sutarties, turto nuomos ir investavimo į jo remontą sutartis, bet ir tokią aplinkybę, kad ginčo sandorio sudarymo dieną – 2014 m. sausio 23 d. – ieškovė su atsakove LUAB ,,Žiemgalos automobiliai“ sudarė susitarimą, kad ieškovė sutinka būti įkaito davėja LUAB „Žiemgalos automobiliai“ hipotekos kreditoriaus naudai, įkeisti jai nuosavybės teise priklausantį turtą, o LUAB „Žiemgalos automobiliai“ įsipareigoja nurašyti ieškovės įsiskolinimus, neviršijančius 550 000 Lt, tuo atveju, jeigu AAB „Minsko automobilių gamykla“-„Belavtomaz“ nukreiptų išieškojimą į hipoteka įkeistą turtą, be to, įsipareigojo atlyginti visus patirtus nuostolius dėl priverstinio turto pardavimo.
11. Teismas nesutiko su ieškovės argumentais, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2-1966-330/2017, nurodyta aplinkybė, jog ginčo sandoris ženkliai sumažino ieškovės turtą, turi prejudicinę reikšmę nagrinėjamai bylai. Pažymėjo, kad atitinkama išvada buvo padaryta bankroto bylos ieškovei iškėlimo klausimo nagrinėjimo kontekste, o ne sandorio ieškovei (ne)naudingumo ar kreditorių teisių ir interesų pažeidimo kontekste.
12. Atmesdamas kaip nepagrįstus ir ieškovės argumentus, susijusius su ginčo sandorio šalių nesąžiningumu, teismas nurodė, kad sandorių visuma buvo naudinga tiek ieškovei, tiek atsakovei LUAB ,,Žiemgalos automobiliai“, jie padėjo šioms bendrovėms toliau vykdyti veiklą, t. y. iš atsakovės paskolintų lėšų ieškovės įsigytose patalpose atsakovė vykdė surinkimo veiklą iš atsakovės AAB „Minsko automobilių gamykla“-„Belavtomaz“ pristatytų transporto priemonių rinkinių, o ieškovė parduodavo atsakovės surinktus automobilius.
13. Teismas nustatė, kad atsakovės LUAB „Žiemgalos automobiliai“ ir AAB „Minsko automobilių gamykla“-„Belavtomaz pradėjo bendradarbiauti dar 2011 metais. Iš šių bendrovių susirašinėjimo matyti, kad mokėjimų atidėjimas, pradelstų skolų mokėjimo terminų atidėjimas tarp šalių buvo įprasta verslo praktika, egzistavusi ir iki hipotekos sandorio sudarymo. Tai, teismo vertinimu, paneigia ieškovės atstovo samprotavimus, kad po hipotekos sandorio sudarymo mokėjimų terminai buvo atidedami tikslingai, laukiant atitinkamos įsiskolinimų sumos susikaupimo ir turint tikslą perimti hipoteka apsunkintą turtą. Priešingai, atsakovė LUAB „Žiemgalos automobiliai“ siekė padidinti prekybos limitą iki 1 mln. Eur, įskaitant jo 600 000 Eur dalį su nekilnojamojo turto įkeitimu. Teismo vertinimu, tai, kad AAB „Minsko automobilių gamykla“-„Belavtomaz“ tokiam prašymui pritarė, tik patvirtina atsakovų siekį tęsti ilgą laiką vykusį bendradarbiavimą ir paneigia ieškovės teiginius apie tikslą perimti ieškovės turtą, sukelti jos nemokumą. Situacija, kai prekybos limito suteikimas yra užtikrinamas hipoteka, yra natūrali, atitinkanti ekonominę verslo logiką ir nesudaro pagrindo spręsti apie atsakovų nesąžiningumą. Teismas pažymėjo ir tokią aplinkybę, kad ieškovės vadovas G. G. 2011 m. rugpjūčio 25 d. hipotekos sandoriu jau buvo įkeitęs jam asmeninės nuosavybės teise priklausančius žemės sklypą, gyvenamąjį namą, ūkinius pastatus atsakovės LUAB „Žiemgalos automobiliai“ įsipareigojimams atsakovei AAB „Minsko automobilių gamykla“-„Belavtomaz“ užtikrinti. Teismo vertinimu, ieškovės vadovo didelės vertės asmeninio turto įkeitimo galutinai paneigia bet kokias galimas abejones dėl šalių sąžiningumo.
14. Teismas taip pat atmetė kaip nepagrįstą ir ieškovės reikalavimą hipotekos sandorį pripažinti negaliojančiu CK 1.82 straipsnio 1 dalyje numatytu teisiniu pagrindu. Teismas nurodė, kad ginčo hipotekos sandoriu ieškovės kapitalas, finansinis turtas nesumažėjo, jo dydis, apimtis nepasikeitė, ieškovė toliau galėjo naudoti (ir naudojo) įkeistą turtą savo ūkinėje komercinėje veikloje, gavo iš jo pajamų. Šios ir pirmiau jau aptartos aplinkybės, kad ginčo sandorio sudarymo metu ieškovė buvo moki, po sandorio sudarymo tęsė veiklą, neteikia pagrindo pripažinti hipotekos sandorio žalingumo ieškovei. Ieškovės steigimo dokumentuose, įstatuose, teisės aktuose nėra įtvirtintas draudimas garantuoti už kitų asmenų prievoles savo turtu, sudaryti tuo tikslu hipotekos sandorius. Teismas nenustatė ir jokių kitų duomenų, leidžiančių konstatuoti, kad hipotekos sandorio sudarymas prieštaravo bendrovės veiklos tikslams.
15. Atmetęs kaip nepagrįstą ieškovės ieškinį, teismas sumažino atsakovės AAB „Minsko automobilių gamykla“-„Belavtomaz“ prašomas priteisti 20 752,11 Eur bylinėjimosi išlaidas iki 10 000 Eur sumos, o trečiajam asmeniui notarei L. Stankevičienei priteisė iš ieškovės visas jos turėtas 884 Eur bylinėjimosi išlaidas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
16. Ieškovė BUAB ,,Auto Baltija“ apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 17 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, priimti naujus rašytinius įrodymus. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
16.1. Teismas nepagrįstai ieškovės nurodytų priežasčių nepripažino svarbiomis ir neatnaujino ieškinio senaties termino. Ieškovės bankroto administratorės vadovas E. Š. buvo vienintelis asmuo, turintis įgaliojimus skirti ir keisti atsakingus bankroto administratorius konkrečioms bankroto procedūroms. Kadangi laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 13 d. iki 2018 m. kovo 23 d. bei nuo 2018 m. liepos 4 d. iki 2018 m. spalio 23 d. dėl sunkios sveikatos būklės E. Š. buvo nedarbingas. Jo sveikatos būklė buvo itin sunki, gyvybė palaikoma aparatais, objektyviai negalėjo būti užtikrinamas ieškovės administravimas.
16.2. Ieškovės bankroto administratorės vadovas E. Š. 2018 m. spalio 23 d. mirė, naujasis vadovas buvo paskirtas tik 2018 m. lapkričio 7 d., tik tada buvo paskirtas ir naujas už BUAB ,,Auto Baltija“ bankroto procedūras atsakintas fizinis asmuo, kuris ieškinį pareiškė po 4 mėnesių nuo jo paskyrimo. E. Š. buvo pagrindinis bendrovės darbuotojas, kiti bankroto administratoriai dirbo ne visu etatu, todėl buvusio vadovo ligos metu nebuvo galima perimti ieškovės administravimo. Tai, kad bankroto administratoriaus pasikeitimas dėl jo ligos laikytina svarbia priežastimi ieškinio senaties terminui atnaujinti, yra konstatuota ir Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-1324/2014.
16.3. Atsakovė AAB „Minsko automobilių gamykla“-„Belavtomaz“, kaip pagrindinė ieškovės kreditorė, kurios reikalavimas sudaro 94,81 proc. visų patvirtintų reikalavimų, tikslingai ir tyčia vilkino bankroto administravimo sąmatos tvirtinimą. Tik 2019 m. kovo 25 d. Vilniaus apygardos teismui patvirtinus administratorės atlyginimą ir bankroto administravimo sąmatą, bankroto administratorė galėjo inicijuoti šį ginčą.
16.4. Tai, kad bankroto administratorė yra tinkamas subjektas reikšti reikalavimą CK 6.66 straipsnio pagrindu, o ginčo sandoris pažeidė kreditorių interesus, patvirtina Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-1966-330/2017 jau konstatuotos faktinės aplinkybės, kad, sudarius ginčo hipotekos sandorį, ženkliai sumažėjo bendrovės turto, į kurį galėtų būti nukreiptas kreditorių reikalavimų tenkinimas, apimtis.
16.5. Teismas netinkamai vertino hipotekos sandorio sudarymo aplinkybes ir tikslus. Ginčo sandoriu atsakovės AAB „Minsko automobilių gamykla“-„Belavtomaz“ ir LUAB „Žiemgalos automobiliai“ nesąžiningai susitarė atsiskaityti už tiekiamas prekes hipoteka įkeičiamu ieškovės turtu, paliekant ieškovę nemokią bei nepaliekant jokio kito turto esamų ir būsimų kreditorių reikalavimams patenkinti. Atsakovės LUAB ,,Žiemgalos automobiliai“ skola atsakovei AAB „Minsko automobilių gamykla“-„Belavtomaz“ prieš sudarant ginčo sandorį siekė 372 489,01 Eur, po ginčo sandorio sudarymo atsakovės pardavimo pajamos sumažėjo 30 proc. Be to, po ginčo sutarties sudarytuose prekių tiekimo papildomuose susitarimuose nustatyti ilgesni atsiskaitymo atidėjimo terminai, taip siekiant padidinti skolą. Atsakovės LUAB ,,Žiemgalos automobiliai“ vadovui neperdavus bankroto administratorei visų dokumentų, neįmanoma nustatyti nagrinėjamam ginčui aktualių aplinkybių.
16.6. Sudarant ginčo sandorį tiek ieškovei, tiek atsakovei AAB „Minsko automobilių gamykla“-„Belavtomaz“ turėjo ir galėjo būti žinoma, kad atsakovės LUAB „Žiemgalos automobiliai“ finansinė būklė yra ypač sunki, o hipoteka užtikrinama didelės vertės prievolė, kurios dalis (372 489,01 Eur) jau buvo pradelsta. Todėl teismo išvada, kad byloje neva nėra duomenų, jog hipotekos sudarymo metu būtų pagrindas abejoti LUAB „Žiemgalos automobiliai“ finansiniais pajėgumais, yra nepagrįsta.
16.7. Teismas nepagrindė savo išvados, kad sėkmingai nekilnojamąjį turtą eksploatuojanti ieškovė, iš jo gaunanti nuomos pajamas, kurių pagrindu padengė dalį įsiskolinimo paskolos davėjai atsakovei LUAB ,,Žiemgalos automobiliai“, galėtų turėti verslo interesą rizikuoti netekti šio turto, jį neatlygintinai įkeičiant. Vien tai, kad turtą ji įsigijo iš atsakovės paskolintų lėšų, jos neįpareigojo sudaryti hipotekos sandorio.
16.8. Po 2014 metų ieškovė neatliko jokių prekių / paslaugų pardavimų, susijusių su MAZ prekės ženklo prekėmis / paslaugomis. Nesant jokių duomenų, kad ieškovė uždirbo pelną iš veiklos, susijusios su atsakovės AAB „Minsko automobilių gamykla“-„Belavtomaz“ tiekiamų prekių / detalių pardavimais per 2014 metus, teismo išvada dėl tariamo ieškovės verslo suinteresuotumo sudaryti hipotekos sutartį laikytina nepagrįsta. Ieškovė finansinę naudą, susijusią su MAZ detalių pardavimu, gavo tik todėl, kad vietoje atsakovės LUAB ,,Žiemgalos automobiliai“ dalyvaudavo viešuosiuose pirkimuose.
16.9. Ginčo sandorio šalys buvo nesąžiningos, nes joms buvo žinoma, kad atsakovės LUAB ,,Žiemgalos automobiliai“ finansinė padėtis yra bloga ir ji negalės vykdyti prisiimtų turtinių įsipareigojimų.
16.10. Ieškovei turėjo ir galėjo būti žinoma bei suprantama, kad atsakovės LUAB ,,Žiemgalos automobiliai“ turtinė padėtis buvo bloga, ji buvo faktiškai nemoki, todėl turėjo suprasti ir tai, kad ginčo sandoris yra pernelyg rizikingas ir nenaudingas bendrovei. Ginčo sandoriu buvo siekiama ne užtikrinti pradelstų prievolių įvykdymą, o sudaryti nesąžiningą susitarimą dėl ieškovės turto perėmimo.
16.11. Atsakovės AAB „Minsko automobilių gamykla“-„Belavtomaz“ prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo turėjo būti analizuojamas individualiai, atsietai nuo kitų ginčo šalių patirtų išlaidų. Atsižvelgiant į suteiktų teisinių paslaugų apimtį ir pobūdį, atsakovei galėjo būti priteista ne daugiau kaip 4 500 Eur šių išlaidų.
17. Atsakovė AAB „Minsko automobilių gamykla“-„Belavtomaz“ atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti, nepriimti ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų. Nurodo tokius argumentus:
17.1. Teismas padarė teisėtą ir pagrįstą išvadą, kad ieškovės bankroto administratorės vadovo liga ir vėlesnė mirtis nesudaro pagrindo spręsti, jog terminas ieškiniui pareikšti praleistas dėl svarbių priežasčių ir turėtų būti atnaujinamas. Ieškovės bankroto administratore buvo paskirtas ne fizinis, o juridinis asmuo, todėl valdymo organų kaita neturi ir negali daryti įtakos juridinio asmens gebėjimams atlikti įstatymu paskirtas funkcijas. Be to, pati bankroto administratorė prisiėmė riziką, jos vadovo ligos pradžioje nepaskirdama kito įgalioto asmens.
17.2. Ieškovė pati pripažįsta, kad naujasis bankroto administratorės vadovas buvo paskirtas 2018 m. lapkričio 7 d., t. y. likus mėnesiui iki ieškinio senaties termino pabaigos, skaičiuojant jį nuo to momento, kada administratorei buvo perduoti bendrovės dokumentai. Be to, ieškovės teiginius, kad vadovo ligos metu negalėjo būti atliekami su ieškovės administravimu susiję veiksmai, paneigia pačios ieškovės apeliacinio skundo argumentai, jog 2018 m. spalio 12 d. iki 2018 m. lapkričio 6 d. vyko ginčai dėl administravimo sąmatos tvirtinimo, kuriuos sprendžiant ji teikė paaiškinimus.
17.3. Ieškovės nurodyti Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-1324/2014 išaiškinimai dėl priežasčių ieškinio senaties terminui atnaujinti pripažinimo svarbiomis buvo pateikti kitokių nei nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių kontekste. Toje byloje bankroto administratoriumi buvo paskirtas fizinis, o ne juridinis asmuo.
17.4. Ieškovė tariamą kreditorių teisių pažeidimą įrodinėjo Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2-1966-330/2017, konstatuotomis faktinėmis aplinkybėmis, kurios vertintos bankroto bylos iškėlimo stadijoje. Teismas pagrįstai sprendė, kad joje nustatyti faktai neturi prejudicinės reikšmės nagrinėjamai bylai. Hipotekos sandoris buvo pagrįstas verslo logika, jis buvo naudingas ieškovei.
17.5. Vertinant ginčo sandorį yra svarbios aplinkybės, kurios egzistavo ir buvo žinomos sudarant šį sandorį. Ieškovei ir atsakovėms buvo žinoma, kad yra vykdomas bendradarbiavimas: atsakovė AAB „Minsko automobilių gamykla“-„Belavtomaz“ parduoda detales ir sunkvežimius atsakovei LUAB ,,Žiemgalos automobiliai“, pastaroji surenka automobilius ir perduoda ieškovei, kad ši juos realizuotų rinkoje. Tokie automobiliai nebuvo paprastai realizuojami – atsakovei LUAB ,,Žiemgalos automobiliai“ buvo reikalingi mokėjimo atidėjimai. Tokio bendradarbiavimo kontekste šalys ir nusprendė sudaryti sandorį dėl prievolių vykdymo užtikrinimo, tam pasirinkusios notaro tvirtinamą registruojamą sandorį – hipoteką.
17.6. Ginčo sandoris sudarytas siekiant išsaugoti atsakovių veiklą ir tęsti bendradarbiavimą. Sandoris sudarytas įprastomis ir elementaria verslo logika pagrįstomis sąlygomis.
17.7. Įrodinėdama, kad visos pajamos buvo susijusios su ginčo patalpų nuoma ir elektros energijos pardavimu, o ne veikla, susijusia su pagamintos technikos pardavimu, ieškovė nepateikė jokių šiuos teiginius patvirtinančių įrodymų. Nėra aišku, kokiais pirminiais dokumentais vadovaujantis buvo parengta pažyma ir kas ją parengė.
17.8. Vien tai, kad ieškovės vadovas G. G. ir atsakovės LUAB ,,Žiemgalos automobiliai“ vadovas S. G. yra susiję giminystės ryšiais, savaime neįrodo sandorio šalių nesąžiningumo. Hipotekos sandoris buvo pagrįstas verslo logika, jis buvo naudingas tiek ieškovei, kuri gavo beprocentinį prekinį kreditą, tiek atsakovei LUAB ,,Žiemgalos automobiliai“, kurios įsipareigojimai buvo užtikrinti hipoteka. Ginčo sandoriu buvo siekiama, kad tiek ieškovė, tiek atsakovė tęstų vykdomą veiklą, gautų pelną ir galėtų atsiskaityti su kreditoriais.
17.9. Ieškovės steigimo dokumentuose, įstatuose ar teisės aktuose nėra įtvirtintas draudimas garantuoti už kitų asmenų prievoles savo turtu, sudaryti tuo tikslu hipotekos sandorius. Byloje nenustatyta jokių duomenų, sudarančių pagrindą konstatuoti, kad ginčo sandorio sudarymas prieštaravo ieškovės veiklos tikslams.
17.10. Spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, teismas pagrįstai vertino byloje nagrinėto klausimo pobūdį, bylos apimtį ir kitas svarbias aplinkybes bei teisingai nustatė atlygintinų išlaidų dydį.
18. Atsakovė LUAB ,,Žiemgalos automobiliai“ atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Nurodo tokius argumentus:
18.1. Teismas teisingai nustatė, kad ieškovė CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatytą ieškinio senaties terminą praleido, o jos nurodytos šio termino praleidimo priežastys nelaikytinos svarbiomis ir nesudaro pagrindo jį atnaujinti, o tai sudaro savarankišką pagrindą atmesti ieškinį.
18.2. Ginčijamu sandoriu ieškovė tiesiogiai neperleido ir neprarado turto, bendra jos turto masė vien dėl hipotekos sandorio sudarymo fakto nesumažėjo. Ieškovė nepateikė duomenų, kad sudarant ginčijamą hipotekos sandorį jau būtų buvęs pagrindas tikėtis, jog pagrindinė skolininkė LUAB „Žiemgalos automobiliai“ nevykdys prievolių ir suėjus jų vykdymo terminui AAB „Minsko automobilių gamykla“-„Belavtomaz“ naudosis savo, kaip hipotekos kreditoriaus, teisėmis patenkinti reikalavimus iš įkeisto turto.
18.3. Ieškovė nepateikė jokių duomenų, sudarančių pagrindą teigti, kad dėl sandorio sudarymo ieškovės finansinė padėtis pablogėjo, o galimybė atsiskaityti su tuo metu buvusiais kreditoriais sumažėjo. Taip pat nepateikė ir duomenų, kad sandorio sudarymo metu ieškovė būtų turėjusi kreditorių, kurių reikalavimai tuo metu buvo pradelsti.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl naujų įrodymų ir rašytinių paaiškinimų
2. Apeliantė BUAB ,,Auto Baltija“ prie apeliacinio skundo pridėjo naują rašytinį įrodymą – UAB ,,Administratoriai Lt“ dirbančių asmenų sąrašą, o 2020 m. rugpjūčio 31 d. pateikė prašymą priimti dar vieną naują rašytinį įrodymą – VšĮ Vilniaus universitetinės ligoninės Santaros klinikų 2020 m. rugpjūčio 20 d. raštą bei 2018 m. spalio 23 d. paciento E. Š. stacionaro epikrizę. Pateiktaisiais įrodymais apeliantė siekia grįsti apeliacinio skundo argumentus, kad terminas reikalavimui dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu buvo praleistas dėl svarbios priežasties – dėl bankroto administratorės vadovo, kuris buvo atsakingas už BUAB ,,Auto Baltija“ administravimą, sunkios ligos.
3. Lietuvos apeliaciniame teisme teismo posėdžio dieną, t. y. 2021 m. kovo 2 d., buvo gautas dar vienas apeliantės procesinis dokumentas – rašytiniai paaiškinimai, kuriuose pasisakoma dėl, apeliantės vertinimu, nepagrįstų pirmosios instancijos teismo išvadų, susijusių su ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių svarbumu, ginčo sandorio įtakos apeliantės mokumui, jos bendradarbiavimo su atsakovėms naudingumo. Su šiais rašytiniais paaiškinimais teikiami ir nauji įrodymai, t. y. BUAB ,,Auto Baltija“ sąskaitos išrašai, pelno (nuostolių) ataskaita už 2014 metus, pažymos apie sumokėtą gyventojų pajamų mokestį 2012-2014 metais, pažyma apie sumokėtas valstybinio socialinio draudimo įmokas, pažyma apie antkainius, atsakovės AAB ,,Minsko automobilių gamykla“-,,Belavto-Maz“ prašymas patvirtinti kreditorinį reikalavimą, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. eB2-773-912/2020.
4. Apeliantė 2021 m. kovo 24 d., t. y. jau išnagrinėjus bylą iš esmės, Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė dar vieną anksčiau jos procesiniuose dokumentuose neįvardytą naują aplinkybę, kodėl, jos manymu, skundžiamas teismo sprendimas turėtų būti panaikintas. Paaiškinimuose teigia, kad atsakovės AAB ,,Minsko automobilių gamykla“-,,Belavtomaz“ savininke yra Baltarusijos Respublika, kurią netiesiogiai valdo asmuo, kuriam taikomos tarptautinės sankcijos pagal 2006 m. gegužės 18 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 765/2006 dėl Baltarusijai taikomų ribojamųjų priemonių nuostatas. Todėl ginčo sandoris laikytinas prieštaraujančiu Lietuvos Respublikos ekonominių ir kitų tarptautinių sankcijų įgyvendinimo įstatymo 9 straipsnio nuostatoms. Kartu su šiais rašytiniais paaiškinimais apeliantė pateikė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsakymą dėl tarptautinių sankcijų taikymo.
5. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – ir CPK) yra įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis. Ribotos apeliacijos modelio valstybėse apeliacija yra pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės mechanizmas (lot. revisio prioris instantiae), o ne pakartotinis bylos išnagrinėjimas, todėl ir apeliacinis procesas nėra pirmosios instancijos teismo proceso pakartojimas. Bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme taip pat vyksta pagal specialias taisykles ir nėra identiškas procesui pirmosios instancijos teisme.
6. Procesų abiejų instancijų teismuose skirtumai, be kita ko, lemia, kad visi įrodymai turi būti teikiami pirmosios instancijos teisme – su ieškiniu arba rengiantis bylos nagrinėjimui (CPK 7 straipsnio 2 dalis, 135 straipsnio 2 dalis,179 straipsnis, 181 straipsnio 2 dalis, 198 straipsnis, 226 straipsnis). Tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama optimizuoti bylos proceso eigą, juo skatinamas proceso koncentruotumas, nustatoma kiekvieno proceso dalyvio pareiga rūpintis kuo greitesniu bylos išnagrinėjimu, t. y. rūpestingai, laiku, atsižvelgiant į proceso eigą, teikti teismui įrodymus ir / ar argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai arba atsikirtimai į reikalavimus.
7. Įstatymų leidėjo valia apeliacinės instancijos teismas turi atsisakyti priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, nebent nustatytų tokias aplinkybes: 1) šiuos įrodymus nepagrįstai atsisakė priimti pirmosios instancijos teismas; 2) šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Pažymėtina, kad naujų įrodymų priėmimo aukštesnės instancijos teisme ribojimas yra nustatytas atsižvelgiant į apeliacinio proceso specifiką, kai pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas bei pagrįstumas vertinamas pagal byloje esančius, pirmosios instancijos teismo ištirtus bei šio teismo įvertintus duomenis, apeliacinės instancijos teismui patikrinant, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir pan.
8. Kadangi CPK 314 straipsnyje nustatytas naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme draudimas nėra absoliutus, apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo ir turėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, taip pat atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2014; 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-56-684/2021, 36 punktas).
9. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija visų pirma atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantė neįvardija jokių aplinkybių, objektyviai sukliudžiusių ar galėjusių sukliudyti aptartus įrodymus pateikti į bylą pirmosios instancijos teisme, taip pat neįrodinėja, kad juos teikė arba ketino teikti, tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė tokius įrodymus priimti, juo labiau kad visi šie įrodymai (dokumentai) egzistavo kreipimosi į teismą su ieškiniu metu, o jų turinys apeliantei turėjo ir galėjo būti žinomas. Dar daugiau, atsakovės AAB ,,Minsko automobilių gamykla“-,,Belavtomaz“ 2019 m. birželio 19 d. atsiliepime į ieškinį jo nepagrįstumas buvo grindžiamas, be kita ko, ir praleista ieškinio senatimi. Vadinasi, apeliantė neabejotinai turėjo ir galimybę, ir pareigą teikti visus, jos manymu, šio klausimo teisingam išsprendimui aktualius įrodymus iki skundžiamo teismo sprendimo priėmimo. Kitaip tariant, siekdama pagrįsti savo teiginius, susijusius su ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių svarbumu, apeliantė turėjo teikti tokio pobūdžio duomenis bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (CPK 7 straipsnio 2 dalis, 12 straipsnis, 178 straipsnis).
10. Toks procesinis elgesys, kuomet tik priėmus šaliai nepalankų teismo sprendimą yra teikiami įrodymai, pagrindžiantys tos šalies poziciją, kartu neįrodinėjant jokių objektyvių kliūčių juos pateikti pirmosios instancijos teisme, negali pateisinti išimties iš CPK 314 straipsnyje nustatytos bendrosios taisyklės taikymo. Įstatymų leidėjas, CPK 314 straipsnyje įtvirtinęs išimtinius atvejus, kuomet pirmosios instancijos teisme neįvertinti įrodymai galėtų būti teikiami į bylą paskesnėje ginčo nagrinėjimo stadijoje, siekė panaikinti bet kokią galimybę piktnaudžiauti procesu, skatindamas bylos dalyvius bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis (informaciją) pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant antrajai šaliai netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo.
11. Teisėjų kolegija, nenustačiusi, kad naujų įrodymų pateikimo būtinybė kilo tik po to, kai buvo priimtas skundžiamas teismo sprendimas, taip pat atsižvelgdama į naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme ribojimo tikslus, su apeliaciniu skundu, 2020 m. rugpjūčio 31 d. prašymu ir 2021 m. kovo 2 d. bei 2021 m. kovo 24 d. rašytiniais paaiškinimais pateiktų naujų dokumentų, taip pat ir rašytinių paaiškinimų nepriima.
12. Sprendžiant rašytinių paaiškinimų priėmimo klausimą, svarbu dar ir tai, kad, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, jį keisti ar papildyti naujais argumentais yra draudžiama (CPK 323 straipsnis). Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė savo rašytiniuose paaiškinimuose iš esmės siekia išplėsti apeliacinio skundo motyvus ir šį skundą papildyti naujais nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu argumentais. Dar daugiau, 2021 m. kovo 24 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodomas ir visiškai naujos faktinės aplinkybės, kuriomis motyvuojamas hipotekos sandorio pripažinimas negaliojančiu, nors šiomis faktinėmis aplinkybėmis ieškinys nebuvo grindžiamas ir jos nesudarė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme dalyko. CPK 312 straipsnyje yra įtvirtintas tiesioginis draudimas apeliaciniame procese kelti reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Todėl apeliantės prieš ir po bylos išnagrinėjimo iš esmės pateikti rašytiniai paaiškinimai nepriimami dar ir dėl šių įstatymo leidėjo nustatytų draudimų.
Dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo
13. Byloje pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad apeliantės reikalavimui pripažinti ginčijamą svetimo turto maksimalios hipotekos sandorį negaliojančiu pagal CK 6.66 straipsnį (actio Pauliana) yra praleistas vienerių metų ieškinio senaties terminas, nustatytas CK 6.66 straipsnio 3 dalyje, kas sudaro savarankišką pagrindą atmesti šį reikalavimą. Teismas sprendė, kad ieškinio senaties terminą apeliantė praleido dėl nesvarbių priežasčių ir jo neatnaujino. Diskrecija vertinti, ar atitinkamos priežastys leidžia atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, yra nustatyta būtent teismui (CK 1.131 straipsnio 2 dalis), taigi tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismas gali pateikti tų priežasčių teisinį vertinimą. Teisėjų kolegija sutinka su apeliante, kad jos nurodytos faktinės aplinkybės leidžia padaryti kitokią išvadą dėl termino praleidimo priežasčių svarbos, nei sprendė pirmosios instancijos teismas.
14. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana), tačiau tai turi padaryti per vienerių metų ieškinio senaties terminą (CK 6.66 straipsnio 3 dalis). Pagal CK 1.131 straipsnio 1 dalį, ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja (CK 1.126 straipsnio 2 dalis). Jeigu asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis), į šį pažeidimą per visą ieškinio senaties termino eigą nereaguoja ir nereiškia ieškinio, tai kita civilinio teisinio santykio šalis turi teisę pagrįstai tikėtis, kad toks asmuo arba apskritai atsisako savo teisės, arba nemano, jog jo teisė yra pažeista. Teisinio santykio šalis nuo jai keliamo reikalavimo gali gintis ieškinio senaties terminu, jei kita šalis nepateisinamai ilgą laiką neprašė savo teisės apsaugos, dėl ko pažeidimo pašalinimas gali nebeturėti tokios teisinės vertės kaip teisinių santykių stabilumas (vadinamoji apsauginė senaties termino funkcija) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425-686/2015).
15. Taigi, nors ieškinio senaties termino pasibaigimas ir nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą, prašant apginti pažeistą teisę, visgi ginčo šalies reikalavimas taikyti ieškinio senatį sudaro savarankišką, savaime pakankamą pagrindą atmesti ieškinį net ir nevertinant jo pagrįstumo, nebent teismas pripažįsta, kad šis terminas buvo praleistas dėl svarbios priežasties ir jį atnaujina (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1, 2 dalys).
16. CK arba kituose įstatymuose neįtvirtintos svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis laikytinos aplinkybės, kurias nustačius būtų pagrindas pasibaigusį ieškinio senaties terminą atnaujinti. Klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2012). Nagrinėjant ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimą, turi būti įvertinta, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvieną konkrečią situaciją būtina vertinti individualiai, kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai atsižvelgiant į asmens gebėjimą įvertinti susiklosčiusią teisinę situaciją, kitas aktualias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015).
17. Be to, svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik ieškinio senaties termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą ginti savo pažeistas teises ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2013; 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479-687/2017).
18. Apeliacinės instancijos teisme iš esmės nekilo ginčo dėl to, kad kreipimosi į teismą su actio Pauliana ieškiniu dieną, t. y. 2019 m. balandžio 2 d., apeliantės bankroto administratorė jau buvo praleidusi įstatyme numatytą vienerių metų terminą, per kurį toks reikalavimas turėjo būti pareikštas. Tačiau apeliantė yra įsitikinusi, kad priežastys, dėl kurių laiku toks ieškinys nebuvo paduotas, t. y. iki 2018 metų gegužės mėnesio trukę mėginimai užginčyti bankroto bylos iškėlimą apeliantei, buvusio jos įgalioto atstovo (bankroto administratorės vadovo) sunki liga, o vėliau ir mirtis, užtrukusios naujojo vadovo paskyrimo procedūros, atsakovės AAB ,,Minsko automobilių gamykla“-,,Belavto-Maz“ elgesys bankroto byloje, yra svarbios.
19. Pirmosios instancijos teismas iš nagrinėjamos bylos medžiagos bei duomenų, esančių Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO (toliau – LITEKO) (CPK 179 straipsnio 3 dalis), nustatė, kad bankroto byla apeliantei iškelta Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eB2-300-912/2021 ir įsiteisėjusia 2017 m. lapkričio 23 d., Lietuvos apeliaciniam teismui atmetus BUAB ,,Auto Baltija“ atskirąjį skundą (Lietuvos apeliacinio teismo civilinė byla Nr. e2-1966-330/2017). Minėta teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. nutartimi bankrutuojančios bendrovės bankroto administratore buvo paskirta UAB ,,Administratoriai Lt“, kuri ir dabar administruoja BUAB ,,Auto Baltija“ bankroto procesą.
20. Iš bylos medžiagos matyti, kad pagal viešai deklaruojamus duomenis UAB ,,Administratoriai Lt“ vadovu nuo 2012 m. balandžio 10 d. iki 2018 m. lapkričio 12 d. buvo įregistruotas E. Š. (el. b. 3 t., b. l. 38). Be to, iš bankroto bylos Nr. eB2-300-912/2021 duomenų matyti, kad nuo pat bankroto proceso pradžios būtent E. Š. atliko visus ĮBĮ numatytus administravimo veiksmus, t. y. 2017 m. gruodžio 19 d. teikė prašymą dėl administravimo sąmatos patvirtinimo, 2018 m. vasario 5 d. prašymą dėl kreditorių reikalavimų patvirtinimo bei jį tikslinančius 2018 m. vasario 12 d., kovo 28 d., balandžio 3 d. prašymus. Taigi, darytina išvada, kad paskirtoji bankroto administratorė UAB ,,Administratoriai Lt“ būtent E. Š. buvo pavedusi apeliantės bankroto procedūros administravimą, jis disponavo ir visais perduotais bendrovės dokumentais, o kiti UAB ,,Administratoriai Lt“ darbuotojai jokių procesinių veiksmų bankroto byloje neatliko.
21. Aplinkybę, kad dar nesant suėjusiam terminui actio Pauliana ieškiniui pareikšti E. Š. negalėjo vykdyti savo funkcijų dėl objektyvių priežasčių – ligos, patvirtina byloje esantis išrašas iš Sodra duomenų bazės (el. b. 3 t., b. l. 81), iš kurio matyti, kad šiam asmeniui laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 13 d. iki 2018 m. kovo 23 d. bei nuo 2018 m. liepos 4 d. iki 2018 m. spalio 23 d. buvo suteiktas nedarbingumas dėl ligos. Bylos duomenimis, E. Š. 2018 m. spalio 23 d. mirus, 2018 m. lapkričio 7 d. UAB ,,Administratoriai Lt“ vadovu paskirtas G. T. (el. b. 3 t., b. l. 82). Iš apeliantės bankroto byloje teiktų procesinių dokumentų matyti, kad naujai paskirtasis vadovas perėmė ir apeliantės administravimą (žr. 2018 m. gruodžio 20 d. prašymą patikslinti kreditorinius reikalavimus, 2019 m. sausio 17 d. pranešimą dėl kreditorių susirinkimo ir kt.).
22. Teisėjų kolegija, viena vertus, sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad apeliantės bankroto administratore buvo paskirtas ne fizinis asmuo, o tokias paslaugas teikiantis juridinis asmuo, todėl vieno iš juridinio asmens darbuotojų nebegalėjimas atlikti savo pareigų dėl ligos savaime nebūtų pakankamas pagrindas praleistam ieškinio senaties terminui atnaujinti. Antra vertus, šiuo konkrečiu atveju svarbu dar ir tai, kad tas pats asmuo buvo ir juridinio asmens vadovu, o tai reiškia, jog būtent jis buvo atsakingas ir už juridinio asmens, paskirto apeliantės bankroto administratoriumi, veiklos organizavimą, taigi ir už konkretaus asmens konkrečioms bankroto procedūroms atlikti paskyrimą.
23. Nėra jokios abejonės, kad vadovo liga, o vėliau ir mirtis turėjo įtakos bendrovės veiklai ne tik dėl to, kad turėjo būti paskirtas naujas vadovas, bet ir dėl poreikio perskirstyti darbus, perimti bankrutuojančių bendrovių administravimą. Vien faktas, kad bendrovėje dirbo ir daugiau asmenų, nesudaro pagrindo išvadai, kad toks perėmimas neturėjo įvykti, o naujai paskirtiems asmenims nereikėjo laiko susipažinti su administruojamomis bendrovėmis. Be to, iš apeliantės pateiktos informacijos iš Creditinfo duomenų bazės apie UAB ,,Administratoriai Lt“ matyti, kad nuo 2017 m. lapkričio 23 d., t. y. kai įsiteisėjo nutartis dėl bankroto bylos apeliantei iškėlimo, iki 2019 m. liepos 9 d., UAB ,,Administratoriai Lt“ kaip bankrutuojančių juridinių asmenų atstovė dalyvavo 58 civiliniuose procesuose (el. b. 3 t., b. l. 38-80). Ši aplinkybė, teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat teikia pagrindą spręsti, kad šio juridinio asmens veiklai iš naujo organizuoti objektyviai reikėjo daugiau laiko.
24. Taigi, nagrinėjamoje byloje susiklosčiusi išskirtinė faktinė situacija suponuoja tokią teisėjų kolegijos išvadą, kad terminas ieškiniui pareikšti buvo praleistas dėl svarbios priežasties. Pažymėtina, kad naujai paskirtas atsakingas asmuo su actio Pauliana ieškiniu į teismą kreipėsi praėjus penkiems mėnesiams nuo jo paskyrimo ir keturiems mėnesiams nuo termino tokiam ieškiniui pareikšti pasibaigimo, taigi šis terminas nelaikytinas pernelyg ilgu ar neprotingu ir todėl neatnaujintinu. Nėra ir tokių duomenų, kad apeliantės bankroto procedūras paskirtas administruoti asmuo visą šį laiką, iki pareiškė atitinkamą ieškinį, buvo pasyvus. Priešingai, kaip minėta pirmiau, iš karto po jo paskyrimo buvo teikiami prašymai apeliantės bankroto byloje.
25. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad bankroto ir restruktūrizavimo bylose viešojo intereso egzistavimą lemia tai, kad bankroto bylos iškėlimas skolininkui sukelia erga omnes (lot. dėl visų, visiems) padarinius daugeliui kreditorių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2012; 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2013; 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479-687/2017).
26. Atsižvelgdama į nurodytų aplinkybių visumą bei į šiuos kasacinio teismo išaiškinimus, teisėjų kolegija praleistą dėl svarbių priežasčių ieškinio senaties terminą apeliantei atnaujina.
Dėl actio Pauliana ieškinio tenkinimo sąlygų
27. Ieškinio senaties termino atnaujinimas nėra tapatus ieškinio patenkinimui iš esmės, o tik sudaro teisines prielaidas ginti galbūt pažeistas teises ir interesus teisme, naudojantis teisminės gynybos priemonėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2012). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas apeliantės ieškinį atmetė ne tik nustatęs tai, kad buvo praleistas ieškinio senaties terminas, bet ir dėl to, kad nebuvo įrodytos būtinosios actio Pauliana instituto taikymo sąlygos, su kuo teisėjų kolegija visiškai sutinka.
28. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai plėtojamoje praktikoje yra išskyręs tokias būtinas actio Pauliana ieškino tenkinimo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010; 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012; 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; 2017 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401-695/2017). Actio Pauliana pagrindu reiškiamas reikalavimas gali būti patenkintas, jeigu egzistuoja įvardytų sąlygų visetas. Bent vienos sąlygos nebuvimas eliminuoja actio Pauliana ieškinio patenkinimo galimybę.
29. Apeliantė savo nesutikimą su teismo išvadomis, kad ji neįrodė jau pačios pirmosios sąlygos, t. y. kreditoriaus neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės turėjimo, grindžia argumentais, kad šios sąlygos įrodinėti jai nė nereikėjo, kadangi reikalavimas reiškiamas specialaus subjekto – bankrutavusios bendrovės, kuriai atstovauja bankroto administratorė, ginant tiek bendrovės, teik jos kreditorių interesus, taip pat kaip prejudicija remiasi Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2-1966-330/2017, konstatuotu faktu, jog ginčo sandoris pažeidė kreditorių interesus. Teisėjų kolegija su tokiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka.
30. Tokio pobūdžio ginčuose kasacinis teismas yra pasisakęs, kad teismui aiškinantis, ar kreditorius turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę, svarbu nustatyti kreditorių ir skolininką siejančios prievolės atsiradimo momentą. Šio momento nustatymas yra reikšmingas, nes paprastai kreditoriaus teises ir interesus gali pažeisti tik tie sandoriai, kurie sudaryti po prievolės atsiradimo: skolininkas negali pažeisti būsimos prievolės, priešingu atveju netektų prasmės įstatymo nustatyta sąlyga dėl skolininko žinojimo apie kreditoriaus teisių pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; 2020 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-310-916/2020, 27 punktas). Kreditorius turi įrodyti ne tik neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės turėjimą, bet ir aplinkybę, kad ši teisė atsirado iki ginčijamo sandorio sudarymo. Be to, priešingai nei tvirtina apeliantė, šios actio Pauliana sąlygos nustatymas yra privalomas nepriklausomai nuo to, koks subjektas pareiškia tokį reikalavimą, t. y. ar atitinkamą ieškinį reiškia kreditorius, ar kreditoriui atstovaujantis bankroto administratorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010; 2017 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401-695/2017, 21 punktas).Todėl ir tais atvejais, kai actio Pauliana yra pareikštas bankrutuojančios įmonės kreditorių teisėms apginti, būtina išsiaiškinti, ar bankroto bylos procese patvirtinti kreditorių reikalavimai nėra atsiradę jau po ginčijamo sandorio sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-191-915/2016, 28 punktas).
31. Taigi, bankroto administratorė nėra atleidžiama nuo tokios sąlygos įrodinėjimo pareigos ir, kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, šios pareigos ji neatliko, nusišalindama nuo jos įrodinėjimo. Kitokio vertinimo nesuponuoja ir apeliacinio skundo argumentai, kad nagrinėjamai bylai prejudicinėmis laikytinos aplinkybės, nustatytos Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartyje, priimtoje tikrinant Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. nutarties iškelti apeliantei bankroto bylą teisėtumą bei pagrįstumą.
32. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs tokias teismo sprendimo prejudicinę galią patvirtinančias nuostatas (byloje turi būti nustatytas jų visetas): prejudiciniais faktais laikytinos teismo sprendimu kitoje byloje nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukuria teisinius padarinius ir byloje nedalyvaujantiems asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad nustatomas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-331-248/2017).
33. Apeliantės nurodytos Lietuvos apeliacinio teismo nagrinėtos civilinės bylos Nr. e2-1966-330/2017 dalyku buvo teismo nutarties, kuria apeliantei buvo iškelta bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Kitaip tariant, toje byloje buvo sprendžiama, ar pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo metu bendrovė atitiko nemokios bendrovės būseną, t. y. buvo vertinamas jos turimo turto ir pradelstų mokėjimų kreditoriams santykis. Bendrovės, kuriai buvo siekiama iškelti bankroto bylą, sudarytų sandorių teisėtumo klausimas nebuvo ir net negalėjo būti toje byloje keliamas, todėl sandorių teisėtumas nesudarė tos bylos nagrinėjimo dalyko. Išvadas dėl bendrovės mokumo teismas padarė įvertinęs viešai prieinamus duomenis ir tuos, kuriuos kartu su pareiškimu pateikė kreditorė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, tarp kurių ginčo sutarties nebuvo. Kadangi sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą nebuvo (ir negalėjo būti) vertinamos ginčo sandorio sudarymo aplinkybės, visiškai pritartina pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad teismų toje byloje nustatytos aplinkybės ir padarytos išvados bankroto bylos iškėlimo kontekste nagrinėjamai bylai neturi prejudicinės reikšmės.
34. Šiame kontekste pažymėtina, kad nors pati apeliantė sąlygą dėl kreditoriaus neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės turėjimo vertino kaip teisiškai nereikšmingą, pirmosios instancijos teismas visgi atliko byloje esančių ir pačiam teismui prieinamų įrodymų (apeliantės finansinės atskaitomybės duomenų už 2013 metus, apeliantės bankroto byloje esančių duomenų, susijusių su kreditorių reikalavimų dydžiu bei jų atsiradimo pagrindu, duomenų apie 2013-2014 metais apeliantės sudarytus sandorius, Creditinfo duomenų bazėje esančios informacijos apie bendrovę) teisinį vertinimą. Šių duomenų visuma neteikė pagrindo teismui spręsti, kad ginčo sandorio sudarymo metu apeliantė jau turėjo pradelstų mokėjimų savo kreditoriams, priešingai, nė vienas iš apeliantės bankroto byloje patvirtintų kreditorių reikalavimų dar neegzistavo ginčo sandorio sudarymo metu. Taip pat bendrovė ginčo sandorio sudarymo metu neatitiko ĮBĮ įtvirtino nemokios bendrovės apibrėžimo.
35. Kaip minėta, apeliantė ir apeliaciniame skunde nurodo mananti, kad aplinkybės, susijusios su ginčo sandorio sudarymo metu bendrovės turėtais įsipareigojimais savo kreditoriams, nėra aktualios, nes reikalavimas reiškiamas siekiant apginti bankrutavusios bendrovės kreditorius. Apie tai, kad tokia jos pozicija aiškiai stokoja pagrįstumo, šioje nutartyje jau pasisakyta. Apeliacinio skundo argumentais nepaneigus pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, kad nėra įrodyta kreditorių neabejotina ir galiojanti reikalavimo teisė ginčo sandorio sudarymo metu, sutiktina ir su teismo išvada dėl actio Pauliana ieškinio nepagrįstumo.
36. Apeliantė taip pat kvestionuoja pirmosios instancijos teismo poziciją, kad ji neįrodė ir kreditorių teisių pažeidimo ginčijamo sandorio sudarymu. Kasacinis teismas, savo praktikoje pateikdamas CK 6.66 straipsnio 1 dalies formuluotės „kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės“ aiškinimą, yra nurodęs, kad teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali konstatuoti kreditoriaus teisių pažeidimo atvejus, kurie tiesiogiai neišvardyti šioje teisės normoje, svarbu yra tai, kad tokių pažeidimų kvalifikavimas sietinas su prievolių kreditoriui nevykdymu ir skolininko galimybių tokias prievoles įvykdyti ateityje pasikeitimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012). Kreditoriaus teises gali pažeisti sandoriai, kurie nors ir nesukėlė bendro skolininko nemokumo, bet sumažino turto, į kurį gali būti nukreipiamas išieškojimas, vertę, ir sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditoriaus finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2008). Todėl sprendžiant, ar ginčijamu sandoriu nebuvo „kitaip pažeistos kreditoriaus teisės“, būtina nustatyti, kad galimybė skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę sumažėja ar jos realiai nebelieka. Ši actio Pauliana taikymo sąlyga yra vertinamojo pobūdžio, todėl teismai kiekvienu atveju nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu sprendžia, ar buvo kreditorių teisių pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-502-313/2018, 30 punktas).
37. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, padarė išvadą, kad apeliantė ir atsakovė LUAB ,,Žiemgalos automobiliai“ bendrai vystė verslą ir siekė abiems šalims naudingų verslo sprendimų, o hipotekos sandoris, kuriuo apeliantei priklausantis turtas – patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), buvo įkeistas siekiant užtikrinti LUAB ,,Žiemgalos automobiliai“ įsipareigojimų, prisiimtų pagal 2011 m. liepos 18 d. kontraktą, sudarytą su atsakove AAB ,,Minsko automobilių gamykla“-,,Belavtomaz“, tinkamą įvykdymą taip pat buvo sudarytas siekiant ir toliau vykdyti bendrą visų šių asmenų verslą. Teismo vertinimu, toks šalių susitarimas neprieštaravo verslo logikai.
38. Apeliantė, nesutikdama su tokia teismo pozicija, teigia, kad vien faktas, jog hipotekos sandorio sudarymo metu atsakovė LUAB ,,Žiemgalos automobiliai“ finansinė padėtis buvo sunki, o apeliantė įkeitė turtą, kurio nuoma buvo jos vykdomos veiklos pagrindas ir vienintelis pajamų šaltinis, patvirtina, kad tokiu būdu atsakovė LUAB ,,Žiemgalos automobiliai“ atsiskaitė su atsakove AAB ,,Minsko automobilių gamykla“-,,Belavtomaz“ už prekes, paliekant ieškovę ne tik nemokią, bet ir be turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą jos kreditorių naudai.
39. Teisėjų kolegija jau pasisakė, kad pati apeliantė ginčo sandorio sudarymo metu neturėjo pradelstų mokėjimų kreditoriams (tokie įrodymai į bylą nepateikti), taigi jokių apribojimų laisvai disponuoti jai priklausančiu turtu ir įkeisti jį už didžiausios savo kreditorės LUAB ,,Žiemgalos automobiliai“, kuriai mokėjimo terminas taip pat dar nebuvo suėjęs, prievoles kitiems asmenims nebuvo. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad byloje esančių įrodymų visuma patvirtina apeliantės ir atsakovių veiklos bendrumą. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovės AAB ,,Minsko automobilių gamykla“-,,Belavtomaz“ ir LUAB ,,Žiemgalos automobiliai“ 2011 m. liepos 18 d. sudarė sutartį, pagal kurią pardavėja AAB ,,Minsko automobilių gamykla“-,,Belavtomaz“ įsipareigojo parduoti, o pirkėja LUAB ,,Žiemgalos automobiliai“ nupirkti autotechnikos ,,MAZ“ automobilių komplektus, išrinkimo laipsnis – SKD, įsigytas prekes naudojant autotechnikai ,,MAZ“ surinkti. Sutarties bendra suma – 10 000 000 Eur (sutarties 1.1-1.3, 2.2 punktai; el. b. 2 t., b. l. 87-90). Iš byloje esančių PVM sąskaitų faktūrų, išrašytų laikotarpiu nuo 2012 m. liepos 31 d. iki 2014 m. gruodžio 29 d., 2014 m. gruodžio 22 d. pirkimo–pardavimo sutarčių (el. b. 5 t., b. l. 68-91) taip pat matyti, kad atsakovė LUAB ,,Žiemgalos automobiliai“ iš atsakovės AAB ,,Minsko automobilių gamykla“-,,Belavtomaz“ įsigytų ,,MAZ“ automobilių komplektų surinktas transporto priemones bei jų dalis parduodavo apeliantei. Apeliantė pardavusi transporto priemones už jas atsiskaitydavo su atsakove LUAB ,,Žiemgalos automobiliai“, tai patvirtina ir byloje esantys išrašai iš banko sąskaitų už laikotarpius nuo 2012 m. birželio 7 d. iki 2014 m. gruodžio 11 d. (el. b. 5 t., b. l. 31, 34, 36-37, 40-43, 59, 61, 65).
40. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada apie šių dviejų bendrovių ir jų verslo ryšius, apie tai, kad jos buvo priklausomos viena nuo kitos, t. y. jų verslas buvo grįstas tarpusavio bendradarbiavimu, nepaneigta. Siekdama, kad atsakovei LUAB ,,Žiemgalos automobiliai“ ir toliau būtų tiekiami automobilių detalių komplektai, apeliantė įkeitė jai priklausantį nekilnojamąjį turtą ir hipoteka užtikrino LUAB ,,Žiemgalos automobiliai“ įsipareigojimų atsakovei AAB ,,Minsko automobilių gamykla“-,,Belavtomaz“ tinkamą įvykdymą. Pažymėtina, kad bankroto administratorei nėra suteikta galimybė spręsti dėl verslo sprendimų pagrįstumo, reikalingumo ar jų rizikingumo, jeigu šie sprendimai nenulėmė bendrovės nemokumo ar kitokio tuo metu jau buvusių kreditorių interesų pažeidimo, o tokios aplinkybės nagrinėjamu atveju nėra nustatytos.
41. Pasisakant dėl apeliacinio skundo argumentų, kad šiam ginčui teisingai išspręsti aktuali ne tik apeliantės, bet ir atsakovės LUAB ,,Žiemgalos automobiliai“ finansinė padėtis ginčo sandorio sudarymo metu, visų pirma pažymėtina, kad iki 2014 m. sausio 23 d. ginčo sandorio sudarymo, taip pat ir po jo – bent jau iki 2014 m. gruodžio mėnesio, bendrovės vykdė veiklą, surenkant ir parduodant techniką, tuo leidžia įsitikinti pirmiau aptartos sąskaitos faktūros, sutartys ir išrašai iš atsakovės LUAB ,,Žiemgalos automobiliai“ banko sąskaitų. Taigi, sandorio sudarymo metu jo šalims pagrįstai nekilo klausimo dėl LUAB ,,Žiemgalos automobiliai“ mokumo. Apeliantė, atstovaujama valdymo organų, priėmė labiausiai jos interesus tuo metu atitikusį verslo sprendimą ir įkeitė savo turtą, labiau tikėtina, siekiama toliau tęsti bendrą su atsakovėmis veiklą, o jos elgesio rizikingumo vertinimas, nors tuo metu nebuvo kreditorių, į kurių reikalavimus ji turėjusi atsižvelgti, nepatenka į bankroto administratoriaus turimų įgalinimų apimtį ir negali lemti paties sandorio retrospektyvinio vertinimo kaip itin rizikingo, atsižvelgiant į vėliau įvykusį bankrotą.
42. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime detaliai išdėstė ir turto, kuris buvo įkeistas ginčo sandoriu, įsigijimo aplinkybes. Kaip byloje nustatyta, atsakovė LUAB ,,Žiemgalos automobiliai“ ir apeliantė 2013 m. sausio 7 d. sudarė paskolos sutartį, kuria buvo įformintas 750 000 Lt paskolos apeliantei suteikimas, pervedant ją atskirais pavedimais į apeliantės sąskaitą per laikotarpį nuo 2012 m. balandžio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d., o apeliantė įsipareigojo skolą grąžinti iki 2018 m. vasario 1 d. (el. b. 5 t., b. l. 27-29). Po paskolos sutarties pasirašymo apeliantė 2013 m. gegužės 29 d. ir 2013 m. birželio 14 d. pirkimo–pardavimo sutartimis įgijo ginčo patalpas (žr. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išrašus, el. b. 5 t., b. l. 44-52). Šias patalpas apeliantė 2013 m. rugsėjo 9 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties pagrindu perdavė valdyti ir naudotis atsakovei LUAB ,,Žiemgalos automobiliai“ (el. b. 5 t., b. l. 53-57). Susitarimu, sudarytu 2013 m. rugsėjo 9 d., atsakovė LUAB ,,Žiemgalos automobiliai“ įsipareigojo iki 2014 m. balandžio 30 d. atlikti administracinių patalpų ir gamybinių patalpų remontą, investuojant ne mažiau 150 000 Lt, o apeliantė – sumažinti nuomos mokestį iki 3 000 Lt (el. b. 5 t., b. l. 58). Be to, 2014 m. sausio 23 d. sutartimi, kuria apeliantė sutiko būti įkaito davėja pagal ginčo hipotekos sutartį, atsakovė LUAB ,,Žiemgalos automobiliai“ įsipareigojo nurašyti apeliantės visus įsiskolinimus, neviršijančius 550 000 Lt, jeigu atsakovė AAB ,,Minsko automobilių gamykla“-,,Belavtomaz“ imsis skolą išieškoti priverstinio turto pardavimo būdu (sutarties 1.1-1.2, 2.1-2.2 punktai; el. b. 5 t., b. l. 25-26).
43. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad aptartų sandorių sudarymo aplinkybės bei jų chronologinė seka patvirtina atsakovių atsikirtimuose išdėstytas faktines aplinkybes, jog ginčo turtas buvo įgytas iš atsakovės LUAB ,,Žiemgalos automobiliai“ paskolos sutarties pagrindu apeliantei perduotų lėšų, o ši teismo išvada apeliacinio skundo argumentais taip pat nėra paneigta. Vadinasi, jei ši atsakovė nebūtų skolinusi apeliantei nurodyto dydžio sumos, paskolos sumos lėšomis ji būtų galėjusi atsiskaitinėti / atsiskaityti su atsakove AAB ,,Minsko automobilių gamykla“-,,Belavtomaz“, be to, atsakovė galėjo pareikalauti iš apeliantės suteiktos paskolos užtikrinimo hipoteka tuo pačiu turtu, kuris įgytas už jos paskolintas lėšas. Labiau tikėtina, kad ginčo turtas įkeistas ne pačios skolintojos, t. y. atsakovės LUAB ,,Žiemgalos automobiliai“, o jos sutarties kontrahentės AAB ,,Minsko automobilių gamykla“-,,Belavtomaz“ naudai šalims įžvelgiant bendradarbiavimo potencialą ir ekonominį interesą būtent tokio sandorio sudarymui.
44. Pasisakant dėl argumentų, susijusių su ginčo sandorio šalių elgesio sąžiningumu, pažymėtina, kad nesąžiningumui patvirtinti būtina nustatyti nesąžiningus ketinimus ar tikslus, sudarant sandorį, arba veikimą prieš kitus skolininko kreditorius, siekiant sumažinti jų galimybes išsiieškoti turimas reikalavimo teises iš skolininko turto. Hipotekos kreditoriaus reikalavimo pirmumas bankroto procese kitų kreditorių atžvilgiu yra nustatytas ĮBĮ, nes tokį pirmumą lemia hipotekos kaip prievolės užtikrinimo priemonės pobūdis. Tokiu teisiniu reglamentavimu nesiekiama sumenkinti kitų kreditorių galimybių išsiieškoti skolas iš skolininko turto, bet nustatomas kreditorių reikalavimų eiliškumas, laikantis jų reikalavimų tenkinimo tvarkos, bankroto byloje iš skolininko turto, jį pardavus, gautų lėšų pirmiausia tenkinant pagal įstatymą prioritetinės svarbos kreditorių reikalavimus. Todėl hipotekos sandoriu įkeičiant skolininko turtą kreditoriui toks sandoris dar nereiškia kitų skolininko kreditorių teisių pažeidimo CK 6.66 straipsnio prasme, jeigu įkeitimo paskirtis buvo prievolės užtikrinimas, o turto įkeitimas buvo atliktas įprastomis rinkoje sąlygomis ir nepablogino skolininko mokumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017, 68 punktas).
45. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad ginčo hipotekos sandorio sudarymo metu apeliantės vadovą ir vienintelį akcininką G. G. ir atsakovės LUAB ,,Žiemgalos automobiliai“ vadovą ir akcininką S. G. siejo artimi giminystės ryšiai (tėvas ir sūnus). Tačiau įrodymų, kad ir atsakovę AAB ,,Minsko automobilių gamykla“-,,Belavtomaz“ su šiais asmenimis bei jų vadovaujamomis bendrovėmis siejo kiti, nei verslo santykiai, byloje nėra. Todėl nėra pagrindo prezumpcijai, kad, sudarant ginčo sandorį, ši atsakovė buvo nesąžininga šalimi. Kaip jau minėta, nėra duomenų ir apie tai, kad ginčo sandorio sudarymo metu apeliantė buvo nemoki ar turėjo pradelstų įsiskolinimų kreditoriams, todėl jai priklausančiu turtu laisvai disponuoti negalėjo, t. y. negalėjo įkeisti jo didžiausios savo kreditorės (LUAB ,,Žiemgalos automobiliai“) kreditorei (AAB ,,Minsko automobilių gamykla“-,,Belavtomaz“).
46. Todėl teisėjų kolegija sutinka ir su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo konkrečiu atveju neįrodyta dar viena būtinoji actio Pauliana taikymo sąlyga – ginčo sandorio šalių nesąžiningumas. Be to, neįrodžius atsakovės AAB ,,Minsko automobilių gamykla“-,,Belavtomaz“ nesąžiningumo, nebuvo pagrindo ginčo sandorį pripažinti negaliojančiu ir pagal CK 1.82 straipsnio nuostatas, nes tik esant kitos šalies nesąžiningumui prieštaraujantis juridinio asmens tikslams sandoris galėtų būti pripažintas negaliojančiu.
47. Apibendrindama argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ginčą išsprendė teisingai ir abu apeliantės reikalavimus pagrįstai atmetė.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimo
48. Apeliantė nesutinka ir su teismo sprendimo dalimi, kuria buvo išspręstas bylinėjimosi išlaidų šalims paskirstymo klausimas. Pirmosios instancijos teismas iš apeliantės atsakovės AAB ,,Minsko automobilių gamykla“-,,Belavtomaz“ naudai priteisė 10 000 Eur bylinėjimosi išlaidas, o apeliantė tvirtina, kad, atsižvelgiant į teiktų teisinių paslaugų pobūdį ir apimtis, maksimali priteistina suma galėjo būti ne didesnė nei 4 500 Eur. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su tokiais apeliacinio skundo argumentais.
49. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.
50. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr.1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (toliau – Rekomendacijos) maksimalaus dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Šio straipsnio nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (CPK 98 straipsnio 3 dalis).
51. Apeliantės ieškinį atmetus kaip nepagrįstą, jai tenka pareiga atlyginti priešingos šalies patirtas bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, gali būti pripažintos teismo išlaidomis, jeigu jos yra realios, būtinos ir pagrįstos (CPK 88 straipsnis). Pagal CPK 88, 93, 98 straipsnius, teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, turi pirmiausia nustatyti: 1) ar šios išlaidos padarytos (CPK 88 straipsnis); 2) pagal išvardytus reikalavimus nustatyti jų dydį, o ne vien vadovautis atliktais mokėjimais (CPK 98 straipsnis); 3) nustatytą bylinėjimosi išlaidų sumą paskirstyti pagal bylos nagrinėjimo rezultatus (CPK 93 straipsnis). Išlaidos suprantamos kaip išleistos lėšos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2017 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-687/2017, 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-969/2017).
52. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia. Taigi, kaip išlaidavimo nuostoliai jie liktų neatlyginti juos padariusiai šaliai. Išvadą dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies pagrįstumo teismas turi motyvuoti. Spręsdamas dėl jų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į: 1) Rekomendacijose nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-443-969/2017).
53. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad atsakovės AAB ,,Minsko automobilių gamykla“-,,Belavtomaz“ prašomas priteisti 20 752,11 Eur užmokestis už advokato suteiktą teisinę pagalbą viršija Rekomendacijose nurodytus maksimalius dydžius bei atsižvelgdamas į tai, kad pati apeliantė nurodė patyrusi 9 976,84 Eur išlaidas, sprendė, kad ir atsakovės būtinomis ir pagrįstomis laikytinos analogiško dydžio išlaidos, t. y. 10 000 Eur.
54. Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovės 2020 m. vasario 25 d. ir 2020 m. liepos 8 d. prašymuose nurodytų jai suteiktų teisinių paslaugų pobūdį, t. y. keturių prašymų, tripliko parengimą, atstovavimą teismo posėdžiuose, dokumentų analizę ir konsultaciją, sutinka su apeliante, kad teismo priteistas atlyginimo dydis ne tik viršija Rekomendacijose nurodytus maksimalius dydžius, kadangi maksimali priteistina suma sudaro 6 171 Eur (Rekomendacijų 8.3, 8.16, 8.17, 8.19 punktai), bet ir nėra pagrindo spręsti, kad šiuo atveju turėtų būti nukrypstama nuo rekomenduotinų priteistinų dydžių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-248/2020). Byloje buvo sprendžiamas dažnai praktikoje pasitaikantis sandorio galiojimo klausimas, reikalavimas grindžiamas teisės institutais, kurie nėra nauji ar retai pasitaikantys. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas dar labiau mažinti priteistinų išlaidų dydį, t. y. iki 6 171 Eur.
55. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas iš esmės nepakeistas (CPK 328 straipsnis), patikslinant tik jo rezoliucinę dalį dėl atsakovės AAB ,,Minsko automobilių gamykla“-,,Belavtomaz“ bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimo, t. y. sumažinant jai iš apeliantės priteistinų atstovavimo išlaidų dydį iki 6 171 Eur.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo
56. Apeliacinį skundą iš esmės atmetus kaip nepagrįstą, jį rengiant patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliantei neatlygintinos. Taip pat netenkintinas ir atsakovės AAB ,,Minsko automobilių gamykla“-,,Belavtomaz“ prašymas dėl bylinėjimosi išlaidos atlyginimo (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
57. Atsakovė AAB ,,Minsko automobilių gamykla“-,,Belavtomaz“ 2021 m. kovo 1 d. pateikė prašymą dėl 7 369,03 Eur išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo kartu su juo pateikdama ir 2021 m. vasario 1 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą. Tačiau šios sąskaitos apmokėjimo įrodymai – 2021 m. kovo 12 d. patvirtinimas apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą, pateikti jau po bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, t. y. 2021 m. kovo 15 d.
58. Kaip minėta, pagal bendrąją CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą taisyklę išlaidos advokato pagalbai apmokėti negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų faktą bei dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Įstatyminis draudimas priteisti bylinėjimosi išlaidas, į bylą laiku nepateikus jų faktą bei dydį pagrindžiančių įrodymų, kasacinio teismo praktikoje aiškinamas kaip nepaneigiantis asmens, kurio naudai priimtas sprendimas, teisės gauti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, be kita ko, išlaidų advokato pagalbai, atlyginimą ir pasibaigus procesui byloje, kurioje teikta teisinė pagalba, tačiau tik tokiu atveju, jeigu jis objektyviai neturėjo galimybės įrodymus apie patirtas išlaidas pateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Kitokiu aiškinimu būtų pažeisti bendrieji teisingumo ir protingumo principai bei CPK 2 straipsnyje įtvirtintas civilinio proceso tikslas ginti asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-313/2015). Tik byloje nustačius reikšmingas aplinkybes, įrodančias, kad asmuo tikrai neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų priteisimo ir (arba) jų dydį patvirtinančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyti ribojimai gali būti netaikomi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2013).
59. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju atsakovė tokių išskirtinių aplinkybių neįrodė. Byla su apeliaciniu skundu ir atsakovės 2020 m. rugsėjo 7 d. atsiliepimu į jį Lietuvos apeliaciniame teisme buvo gauta 2020 m. rugsėjo 8 d., apie tai šalys buvo informuotos pirmosios instancijos teismo 2020 m. rugsėjo 8 d. pranešimu. Teisėjų kolegija apeliaciniam skundui nagrinėti sudaryta ir teismo posėdis paskirtas Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2021 m. vasario 19 d. nutartimi, pranešimas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką teismų informaciniame portale paskelbtas tą pačią dieną.
60. Taigi, atsakovė, kuriai atstovauja profesionalūs advokatai ir kuriems neabejotinai žinomi CPK reikalavimai dėl dokumentų, patvirtinančių bylinėjimosi išlaidų realumą (žr. šios nutarties 73 punktą), pateikimo būtinybės iki bylos išnagrinėjimo iš esmės rašytiniame procese pabaigos, turėjo pakankamai laiko tiek sąskaitai už suteiktas teisines paslaugas parengti, tiek ir jos apmokėjimą pagrindžiančiam įrodymui gauti. Šių dokumentų apimtis nėra didelė, todėl ir jų vertimas į atsakovei suprantamą kalbą objektyviai negalėjo trukti daugiau nei pusę metų. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovė neįrodė neturėjusi galimybės įrodymus apie patirtas išlaidas pateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Prašymo argumentai, kad išrašytos PVM sąskaitos faktūros apmokėjimo terminas baigėsi 2021 m. kovo 15 d. (t. y. po bylos išnagrinėjimo iš esmės), teisiškai neaktualūs, kadangi bylinėjimosi išlaidų paskirstymui taikomos specialios procesinės taisyklės, vienodai privalomos visiems byloje dalyvaujantiems asmenims.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 17 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą, patikslinant rezoliucinę jo dalį ir nurodant, kad iš ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Auto Baltija“ (juridinio asmens kodas 302726472) administravimo išlaidoms skirtų lėšų atsakovei atvirajai akcinei bendrovei ,,Minsko automobilių gamykla“-,,Belavtomaz“ holdingo valdančiajai kompanijai (juridinio asmens kodas 100320487) priteisiama 6 171 Eur (šeši tūkstančiai vienas šimtas septyniasdešimt vienas euras) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.
Teisėjos Rasa Gudžiūnienė
Dalia Kačinskienė
Danguolė Martinavičienė