Civilinė byla Nr. e2-11510-599/2023

  Teisminio proceso Nr. 2-68-3-06970-2023-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.4.1; 3.2.6.1., 2.6.1.4; 2.6.1.3.6; 2.6.10.2.4.1; 

(S)

 

 

 

 

       VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2023 m. gruodžio 5 d.

Vilnius

 

 

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Erika Stočkienė,

sekretoriaujant Ilonai Kaziukevičienei,

dalyvaujant ieškovui V. K.,

ieškovo atstovui advokatui Mariui Liatukui,

atsakovės Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovei D. V.,

atsakovės Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros atstovei prokurorei Daliai Kindurei,

 

 

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas.

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

 

1.       ieškovas V. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė teismo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros ir Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, solidariai 30 000 Eur neturtinės žalos ir 18 945,26 Eur turtinės žalos atlyginimą bei visas bylinėjimosi išlaidas. 

2.       Nurodė, ieškovas V. K. nuo 1995 m. dirbo AB „Ūkio bankas". Nuo pat darbo pradžios banke ieškovas savo pareigas ėjo atsakingai, buvo skatinamas, nuosekliai kilo karjeros laiptais. Nuo 2003 m. V. K. pradėjo eiti AB „Ūkio bankas" Ukmergės filialo valdytojo pareigas. 2008 m. pasaulinė ekonomikos krizė neigiamai paveikė absoliučią daugumą komercinių bankų, jų veiklos rodikliai stipriai krito žemyn, kadangi ėmė augti bankų skolininkų bankroto bylų skaičius, prasidėjo kreditorinių įsipareigojimų vykdymo vėlavimai, suteiktos paskolos dėl nukritusių nekilnojamojo turto kainų tapo labiau rizikingos.

3.       Pažymėjo, kad 2008-09-23 Ukmergės rajono policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 88-1-00776-08 pagal Baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį dėl galimai suklastoto UAB „Technologijų skliautai" paprastojo vekselio 150 000 Lt sumai, išduoto AB „Ūkio bankas" naudai.

4.       Ieškovo teigimu, baudžiamasis procesas pasibaigė 2022-11-10. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas galutine ir neskundžiamą nutartimi atmetė prokuroro kasacinį skundą palikdamas galioti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį, kuriuo V. K. išteisintas, kaip nepadaręs jokios nusikalstamos veikos.

5.       Nurodė, kad 2005-12-14 kredito linijos sutarties sudarymo aplinkybės pripažintos teisėtomis praėjus 17-ai metų. Visas baudžiamasis procesas truko 14 metų. Ieškovo vertinimu, tai rodo ypač didelio masto jo teisės į greitą baudžiamąjį procesą pažeidimą.

6.       Nurodė, kad šioje byloje aptariamas ikiteisminis tyrimas truko nuo 2008-09-23 iki 2013 m. balandžio mėn. t. y. apie 4 m. 7 mėn. (55 mėn.), t. y. daugiau negu 5 kartus ilgiau negu numato įstatymas. Ikiteisminis tyrimas nebuvo itin sudėtingas, tačiau nepagrįstai ilgą ikiteisminio tyrimo terminą lėmė netinkamas jo organizavimas.

7.       Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad dauguma asmenų liudytojais buvo apklausiami po keletą kartų, tačiau apklausų turinys praktiškai identiškas, t. y. asmenys net po keletą kartų buvo klausinėjami apie tas pačias aplinkybes. Kaip minėta, baudžiamojoje byloje teismai net keletą kartų konstatavo, jog kaltinamasis aktas yra surašytas netinkamai, pažeidžiant Baudžiamojo proceso kodekso 219 straipsnio reikalavimus. Dėl to teismas negalėjo pradėti baudžiamosios bylos nagrinėjimo daugiau negu dvejus metus nuo to laiko, kai buvo baigtas ikiteisminis tyrimas.

8.       Netinkamą ikiteisminio tyrimo organizavimą patvirtina ir minėtas prokurorės L. Balaišienės 2014-01-21 prašymas Vilniaus miesto apylinkės teismui. Jame prokurorė, nesant byloje jokių naujų duomenų, perkvalifikavo V. K. veikas iš numatytų Baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje ir 228 straipsnio 1 dalyje į numatytas Baudžiamojo kodekso 184 straipsnio 4 dalyje. Pasak prokurorės, V. K. veiksmai sudarant kredito linijos sutartį bei jos pakeitimą su UAB „Revensta" buvo nusikalstami, nes jis tyčia neteisėtai iššvaistė AB „Ūkio bankas" jam patikėtą ir jo žinioje buvusį banko turtą - lėšas, išduotas kredito būdu UAB „Revensta". To pasėkoje prokurorė atsisakė net 8 iš 9 V. K. inkriminuotų nusikalstamų veikų palikdama tik vieną - UAB „Revensta" epizodą. Vadinasi net keletą metų V. K. tose kaltinimo dalyse buvo persekiotas nepagrįstai, o tai ištęsė tyrimą ir tai pažeidė ieškovo teisę į kuo trumpesnį baudžiamąjį procesą jo atžvilgiu. Tai, kad baudžiamasis procesas iš esmės visų trijų kaltinamųjų - V. K., J. K. ir R. L. - atžvilgiu truko pakankamai ilgai konstatavo ir bylą pirma instancija išnagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas, to pasėkoje teismas taikė ir bausmės švelninimo institutą.

9.       Be to, baudžiamąjį procesą itin užvilkino bankininkystės teisminės ekspertizės skyrimas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Teismas ją skyrė savo iniciatyva, nesant nei gynybos, nei prokuroro ar nukentėjusių asmenų atitinkamo prašymo. Ekspertizė truko 17 mėnesius, tačiau nedavė jokio reikšmingo rezultato byloje ir tą buvo galima numatyti iš anksto. Iš ekspertizei užduotų klausimų matyti, kad Lietuvos apeliacinis teismas uždavė ne specialių žinių reikalaujančius klausimus, o teisinius klausimus.

10.       Be to, teismo ekspertas nemaža dalimi negalėjo kategoriškai atsakyti į klausimus ir nustatyti atitinkamų aplinkybių, kadangi nei ikiteisminio tyrimo, nei bylos nagrinėjimo pirma instancija metu nebuvo surinkta reikšminga medžiaga. Juo labiau, byloje dar 2012-12-07 buvo gautas AB „Ūkio bankas" raštas Nr. 160-03-2914, kuriame bankas patvirtino, kad sudarant kredito linijos sutartį su UAB „Revensta" banko darbuotojai savo pareigas atliko tinkamai, vidinių teisės aktų nepažeidė. Abejonių dėl rašto autentiškumo niekam nekilo, todėl šituo atveju nebuvo jokio poreikio ekspertizės skyrimui. 

11.       Pažymėjo, kad baudžiamąjį procesą nepagrįstai vilkino ir kaltinimą palaikančių prokurorų net keletą kartų teikti prašymai teismui pakeisti veikos aplinkybes, nurodytas kaltinime, į kitas - naujas. Iš to seka, kad prokurorai formuluodami kaltinimus aplaidžiai parengė kaltinamąjį aktą ir tai šioje byloje padaryta keletą kartų.

12.       Dėl padarytos žalos ir jos dydžio nurodė, kad ieškovas V. K. per visą baudžiamojo proceso laiką patyrė stiprius dvasinius išgyvenimus, pažeminimą ir kitas neigiamo pobūdžio emocijas. Ieškovas yra buvęs pirmasis Ukmergės miesto meras, praeityje žymus sportininkas, dėl savo užimamų pareigų banke jis buvo Ukmergėje žinomas, gerą reputaciją turintis asmuo, 2009 m. išrinktas Ukmergės Rotary klubo prezidentu. Dėl prasidėjusių ikiteisminių tyrimų ir pradėto baudžiamojo persekiojimo ieškovas V. K. neteko filialo valdytojo pareigų AB „Ūkio bankas". Be to, ikiteisminį tyrimą kontroliavusi ir valstybinį kaltinimą palaikiusi Vilniaus apygardos prokuratūra (tiesiogiai ir netiesiogiai) siekė daryti ieškovui spaudimą per visuomenės informavimo priemones.

13.       2013-03-06 portale Delfi.lt buvo publikuotas straipsnis „Ūkio banko darbuotojai įtariami padėję „išpumpuoti" beveik 2 mln. Lt". Dėl sukelto didelio susidomėjimo ir jį lydinčio darbdavių nenoro kaip nors sietis su kaltinamu banko valdytoju, ieškovas V. K. negalėjo susirasti savo kompetenciją ir išsilavinimą atitinkančio darbo. Savo ruožtu turtinės žalos ieškovas prašo priteisti 18945,26 Eur. Šią sumą sudaro išlaidos, patirtos advokato teisinei pagalbai apmokėti, vykusiame ilgame baudžiamajame procese.

14.       Atsakovės atstovė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija pateikė atsiliepimą, kuriame prašo ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą.

15.       Pažymėjo, kad baudžiamojo proceso pradžią ieškovas jo atžvilgiu nepagrįstai skaičiuoja nuo 2008 m. rugsėjo 23 d., kai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Ieškovas nurodo, kad pranešimas apie įtarimą jam buvo įteiktas 2012 m. sausio 12 d., tą pačią dieną buvo laikinai apribotos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą. Ieškovas nenurodo, kad ikiteisminio tyrimo pradėjimas lėmė kokius nors jo teisių suvaržymus ar kitokius neigiamus padarinius, todėl baudžiamojo proceso pradžia ieškovo atžvilgiu turi būti skaičiuojama nuo 2012 m. sausio 12 d., kai buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą ir pritaikyta procesinė prievartos priemonė. Baudžiamojo proceso pabaiga laikytina 2022 m. lapkričio 10 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, tačiau pažymėjo, kad jau pirmosios instancijos Vilniaus apygardos teismas 2015 m. birželio 17 d. nutartimi baudžiamąją bylą ieškovui dėl dalies kaltinimų nutraukė, o 2018 m. liepos 31 d. Vilniaus apygardos teismas nutraukė bylą ir dėl likusių kaltinimų. Vėlesniais teismų sprendimais ieškovas nebuvo pripažintas kaltu. Apeliacinį skundą dėl 2018 m. liepos 31 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimo teikė ne prokuroras, o patsai ieškovas, t. y. baudžiamasis procesas tęsėsi paties ieškovo iniciatyva. Be to, ieškovas nenurodo, kad viso baudžiamojo proceso metu jam buvo taikoma kokia nors kardomoji priemonė, kuri neproporcingai varžė jo teises.

16.       Nurodė, kad sprendžiant dėl baudžiamosios bylos sudėtingumo, nesutiktina su ieškovo teiginiu, kad byla buvo nesudėtinga. Baudžiamasis procesas vyko dėl pakankamai didelio skaičiaus nusikalstamų veikų, susijusių su keturių įtariamųjų/kaltinamųjų veiksmais įtariant, kad jie apgaule, klastojant dokumentus suteikė/įgijo banko kreditus. 2018 m. liepos 31 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendyje yra detaliai nurodyti visi proceso veiksmai, kurie buvo atlikti ikiteisminio tyrimo metu. Ilgesnė baudžiamojo proceso trukmė savaime nelemia ieškovo teisės į įmanomai trumpiausią procesą pažeidimo, ieškovas nenurodo jokių nepagrįsto delsimo laikotarpių, iš esmės ieškinys grindžiamas ieškovo subjektyviu vertinimu, kad prokuroras ir teismas neturėjo atlikti tam tikrų procesinių veiksmų, kurie buvo atlikti.

17.       Pažymėjo, jog iš dokumentų, kurie pateikti kartu su ieškiniu matyti, kad pranešimas apie įtarimą padarius BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą ieškovui buvo įteiktas 2012 m. sausio 12 d. Tą pačią dieną ieškovas apklaustas kaip įtariamasis. Vėliau ikiteisminio tyrimo eigoje keletą kartų buvo keičiama nusikaltimų, kurių padarymu įtartas ieškovas, kvalifikacija. 2013 m. balandžio 19 d. prokurorė surašė kaltinamąjį aktą, kurį teismas keletą kartų grąžino prokurorei, konstatavus, jog šis procesinis dokumentas neatitinka baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų. Prokurorė keletą kartų keitė kaltinamąjį aktą, tame tarpe ir kaltinimus, pareikštus ieškovui. 2015 m. birželio 17 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas nutraukė baudžiamosios bylos dalį dėl kaltinimų ieškovui padarius BK 228 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio dėl šios nusikalstamos veikos priėmimo senaties terminui. Prokurorei šią nutartį apskundus, Vilniaus apygardos teismas jį kartu su baudžiamąją byla perdavė nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui, kuris 2015 m. liepos 20 d. apeliacinį skundą grąžino pirmosios instancijos teismui, nes baudžiamoji byla buvo neparuošta nagrinėti apeliacine tvarka. 

18.       Ieškovas nurodo, kad Vilniaus apygardos teismo veiksmai, t. y. neparuoštos baudžiamosios bylos perdavimas apeliacinės instancijos teismui, ištęsė baudžiamąjį procesą. Pagal Liteko duomenis matyti, kad Vilniaus apygardos teismas baudžiamąją bylą su prokurorės apeliaciniu skundu perdavė Lietuvos apeliaciniam teismui 2015 m. liepos 17 d. Vilniaus apygardos teisme ši byla, kaip netinkamai paruošta apeliaciniam procesui, iš Lietuvos apeliacinio teismo gauta 2015 m. liepos 21 d. Ištaisęs trūkumus, Vilniaus apygardos teismas bylą perdavė Lietuvos apeliaciniam teismui 2015 m. rugpjūčio 10 d. Taigi, Vilniaus apygardos teismas trūkumus ištaisė per 20 dienų ir toks terminas yra laikytinas pakankamai operatyviu, o patsai teismo veiksmas laikytinas neesminiu pažeidimu.

19.       Pažymėjo, kad ieškovas, teigdamas, jog šiuo veiksmu Vilniaus apygardos teismas ištęsė baudžiamąjį procesą, turi nurodyti, kodėl šį veiksmą laiko neteisėtu, kokia konkrečiai žala jam buvo padaryta, taip pat turi įrodyti ir priežastinį ryšį tarp šio veiksmo ir žalos, tačiau ieškovas šių aplinkybių visumos neįrodė, todėl ieškovo teiginiai vertintini tik kaip deklaratyvūs. 

20.       Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą dėl likusių kaltinimų, 2018 m. liepos 31 d. priėmė nuosprendį, kuriuo pripažino, kad ieškovo veiksmai atitinka BK 184 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį, t. y. ieškovas AB Ūkio banko turtą iššvaistė dėl neatsargumo, tačiau bylą nutraukė dėl senaties. Šį nuosprendį ieškovas apskundė Lietuvos apeliaciniam teismui. 

21.       Ieškovas nurodo, jog Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartis, kuria buvo paskirta bankininkystės ekspertizė, itin užvilkino baudžiamąjį procesą, nes teismas skyrė ją savo iniciatyva, ekspertizė truko 17 mėnesių, tačiau nedavė jokio reikšmingo rezultato ir tą buvo galima numatyti iš anksto. Kitaip tariant, galima manyti, jog ieškovas Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartį laiko neteisėtu teismo veiksmu, nors to tiesiogiai ir neįvardija.

22.       Pažymėjo, kad apeliacinis procesas šioje baudžiamojoje byloje vyko pagal ieškovo, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla buvo nutraukta, pagal nuteistojo R. L., pagal J. K., kurios atžvilgiu baudžiamoji byla taip pat buvo nutraukta, ir pagal civilinio ieškovo bankrutuojančios AB Ūkio bankas atstovo apeliacinius skundus. Prokuroras apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 31 d. nuosprendžio neteikė. Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartyje, kuria buvo paskirta bankininkystės ekspertizė, yra pažymėta, kad iš asmenų, kuriems baudžiamoji byla nutraukta (t. y. ieškovo ir J. K.) apeliacinių skundų matyti, jog juose nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, kritikuojami į bylą pateikti AB Ūkio banko raštai, kuriais buvo grindžiami šiems asmenims pateikti vertinimai. Lietuvos apeliacinio teismo vertinimu, nei ikiteisminio tyrimo, nei baudžiamosios bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nebuvo patikrintos minėtuose raštuose nurodytos aplinkybės, pavedant tai padaryti su byla nesusijusiems, specialių žinių turintiems asmenims. Teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, turi pareigą nustatyti objektyvią tiesą. Būtent todėl BPK 324 straipsnio 6 dalyje nurodyta apeliacinės instancijos teismo teisė atlikti įrodymų tyrimą, taip pat prireikus – atnaujinti įrodymų tyrimą.

23.       Iš 2019 m. balandžio 18 d. nutarties matyti, kad šiuo atveju bankininkystės ekspertizės skyrimas yra grindžiamas apeliacinės instancijos teismo siekiu objektyviai ir nešališkai išnagrinėti baudžiamąją bylą, kad būtų įvertinti apeliantų (ieškovo ir J. K.) argumentai (nutarties 42 punktas), todėl teismas, skirdamas bankininkystės ekspertizę, elgėsi pagrįstai, teisėtai, atidžiai ir rūpestingai, nes būtent ieškovo apeliaciniame skunde nurodoma, kad prokuroras į bylą pateikė tik fragmentinius dokumentus, o pirmosios instancijos teismas atsisakė išreikalauti AB Ūkio banko tvarkas ir taisykles, kuriomis remiantis būtų galima įvertinti ieškovo veiksmų atitikimą paskolų išdavimo procedūroms ir pan. (nutarties 38.2. punktas, 38.4. – 38.5. punktai).

24.       Pažymėjo, kad BPK 286 straipsnio 1 dalis baudžiamąją bylą nagrinėjančiam teismui suteikia teisę ekspertizę paskirti ne tik proceso dalyvių prašymu, bet ir savo iniciatyva, todėl yra atmestini ieškovo argumentai, jog bankininkystės ekspertizės skyrimas teismo iniciatyva, nesant proceso dalyvių prašymų, kokiu nors būdu suponuoja šio teismo veiksmo nepagrįstumą ar neteisėtumą. Minėta, kad apeliacinės instancijos teismas turi diskrecijos teisę spręsti dėl procesinių veiksmų, susijusių su įrodymų tyrimu ar gavimu, kiek tai susiję su teismo pareiga priimti objektyvų ir nešališką sprendimą nagrinėjant apeliacinius skundus. 

25.       Be to, nesutiktina su ieškovo argumentais, jog teismas ekspertams suformulavo išimtinai teisės klausimus, kuriuos įrodymų tyrimo eigoje turi atsakyti pats teismas. Iš 2019 m. balandžio 18 d. nutarties turinio matyti, kad teismas ekspertams suformulavo 21 klausimą, kurių turinys yra susijęs su konkrečių paskolos ir kitų sutarčių sudarymo bei vykdymo aplinkybių vertinimu pagal konkretaus subjekto, t.y. AB Ūkio banko vidinius teisės aktus ir procedūras. Akivaizdu, kad šie klausimai nėra išimtinai teisės klausimai, nes baudžiamąją bylą nagrinėjantys teisėjai neturi specialiųjų žinių bankininkystės srityje.

26.       Taip pat nesutiktina ir su teiginiais, kad ekspertizės skyrimas buvo beprasmiškas, nes nedavė jokio reikšmingo rezultato ir tą buvo galima numatyti iš anksto. Šie teiginiai yra išimtinai subjektyvus ieškovo vertinimas, neparemtas jokiais objektyviais įrodymais. Ekspertizės išvada buvo vertinama tiek apeliacinės instancijos, tiek kasacinio teismo.

27.       Pažymėjo, kad jos vertinimas buvo palankus ieškovui. Dėl ieškovo teiginių, jog ekspertizė truko 17 mėnesių, pažymėtina, kad tokio pobūdžio ekspertizės atlikimas yra susijęs su didelio kiekio duomenų analize ir vertinimu, todėl objektyviai užtrunka.

28.       Remiantis Liteko duomenimis matyti, jog teismas, paskyręs ekspertizę, nesielgė pasyviai – 2019 m. rugsėjo 26 d. išsiųstas paklausimas dėl planuojamos ekspertizės atlikimo datos, 2019 m. gruodžio 12 d. teisme gautas atsakymas, jog ekspertizės atlikimui reikalinga pateikti papildomus dokumentus, 2019 m. gruodžio 27 d. teismas pateikė ekspertams atsakymą, 2020 m. gegužės 26 d. teismas vėl išsiuntė paklausimą dėl planuojamos ekspertizės atlikimo datos, 2020 m. birželio 3 d. gautas ekspertų atsakymas, jog ekspertizę numatoma atlikti ne anksčiau kaip 2020 m. liepos mėnesį, 2020 m. rugsėjo 9 d. teismas dar kartą kreipėsi su prašymu nurodyti ekspertizės atlikimo datą, ekspertizės aktas teisme gautas 2020 m. spalio 6 d.. 

29.       Nurodė, kad teismui nesuteikti įgaliojimai kontroliuoti ekspertų veiklą. Be to, ieškovas nenurodo, kaip konkrečiai ekspertizės atlikimo laikotarpis pažeidė jo teises ar sukėlė kokius nors neigiamus padarinius, atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas baudžiamąją bylą ieškovo atžvilgiu nutraukė (baudžiamosios atsakomybės prasme ieškovas buvo reabilituotas), prokuroras apeliacinio skundo neteikė, o pats ieškovas Lietuvos apeliacinio teismo prašė pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir jį išteisinti, nepadarius nusikalstamos veikos.

30.       Be to, ieškovas nepagrįstai teigia, jog pagrindas jam taikyti nuostolių atlyginimo institute yra tai, kad Vilniaus apygardos teismas 2018 m. liepos 31 d. nusprendžiu skirdamas bausmę vienam iš bylos dalyvių nuteistajam R. L. taikė bausmės vykdymo atidėjimą. Visų pirma, pažymėtina tai, kad teismas pasisakė ne dėl ieškovo, o dėl kito asmens situacijos vertinimo, kiek tai buvo būtina skiriant jam bausmę. Teismas atsižvelgė ne tik į proceso trukmę, tačiau ir į tai, kad minėtas asmuo buvo suimtas beveik du metus. Minėtame teismo nuosprendyje nėra konstatuota, nei kad baudžiamasis procesas ieškovo atžvilgiu vyko per ilgai, nei kad buvo pažeistos ieškovo teisės.

31.       Nurodė, kad ieškovas prašo priteisti jam 18 945,26 Eur turtinės žalos, kurią sudaro išlaidos, patirtos advokato teisinei pagalbai apmokėti. Pagal 2022 m. gegužės 1 d. įsigaliojusio BPK 106 straipsnio 3 dalyje nustatytą taisyklę, asmuo išlaidas gynėjo pagalbai apmokėti turi prašyti priteisti baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu. Kitaip tariant, gynėjo išlaidos laikomos procesinėmis išlaidomis, kurių atlyginimo asmuo turi reikalauti tame pačiame, šiuo atveju baudžiamajame procese. Baudžiamasis procesas byloje baigėsi 2022 m. lapkričio 10 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi, t. y. praėjus šešiems mėnesiams po minėtos BPK normos įsigaliojimo.

32.       Ieškovas nepateikė įrodymų, jog kasaciniam teismui teikė prašymą priteisti gynėjo išlaidų atlyginimą iš valstybės. Taigi, neįrodžius valstybės neteisėtų veiksmų, ieškovo prašymas priteisti gynėjo išlaidas remiantis BPK 106 straipsnio 3 dalimi šiuo atveju negali būti tenkinamas. Be to, priteisti gynėjo išlaidas kaip žalą, remiantis CK 6.272 straipsnio 1 dalimi, taip pat nėra teisinio pagrindo, kadangi ieškovas neįrodė neteisėtų valstybės veiksmų, kaip būtinosios deliktinės atsakomybės sąlygos.

33.       Be to, išanalizavus pateiktus duomenis apie patirtas gynėjo išlaidas galima daryti išvadą, kad ne visos išlaidos yra aiškios, t. y. sąskaitos nėra detalizuotos, pvz. 2015 m. liepos 9 d. PVM sąskaitoje - faktūroje Nr. 23659 nurodyta 100,01 Eur suma už pasirengimą 2015 m. liepos 9 d. Vilniaus apygardos teismo posėdžiui, tačiau nenurodytas nei bylos numeris, nei valandų skaičius. 2015 m. rugpjūčio 21 d. PVM sąskaitoje - faktūroje Nr. 23807 taip pat nėra nurodyta, kokioje byloje buvo suteiktos teisinės paslaugos. 2017 m. rugpjūčio 17 d. PVM sąskaitoje - faktūroje Nr. 27464, 2017 m. spalio 10 d. PVM sąskaitoje - faktūroje Nr. 27823, 2017 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitoje - faktūroje Nr. 28241, 2018 m. sausio 30 d. PVM sąskaitoje - faktūroje Nr. 28379, 2018 m. kovo 30 d. PVM sąskaitoje - faktūroje Nr. 28751, 2018 m. balandžio 30 d. PVM sąskaitoje - faktūroje Nr. 28969, 2018 m. gegužės 31 d. PVM sąskaitoje - faktūroje Nr. 29177, 2018 m birželio 29 d. PVM sąskaitoje - faktūroje Nr. 29369, 2021 m. kovo 31 d. PVM sąskaitoje - faktūroje Nr. 0097 nėra nurodyta nei bylos numerio, nei informacijos - kokios visgi konkrečiai teisinės paslaugos buvo suteiktos.

34.       Nurodė, kad ieškovas prašo priteisti ir 30 000 Eur neturtinės žalos, tačiau ieškovas tik deklaratyviai nurodė, jog patyrė neigiamus išgyvenimus, tačiau jų nekonkretizuoja ir niekaip nepagrindžia. Ieškovas, kaip ir kiekvienas baudžiamojon atsakomybėn patrauktas asmuo, galėjo patirti tam tikrus neigiamus išgyvenimus, tačiau neturtine žala pripažįstami ne bet kokie neigiami išgyvenimai, o tik tokie, kurie buvo labai intensyvūs ir turėjo stiprų neigiamą poveikį.

35.       Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad neteko darbo dėl prasidėjusio baudžiamojo proceso, jog negalėjo susirasti kito darbo ir kt. Nėra pateikta įrodymų ir teiginiams apie sumenkintą reputaciją pagrįsti.

36.       Be to, pateiktas „Delfi“ straipnis yra žiniasklaidos, o ne valstybės institucijų paviešinta informacija. Lietuvoje žiniasklaidos priemonės veikia laisvai, cenzūra netaikoma ir valstybės institucijos negali kontroliuoti nei žiniasklaidos priemonių kuriamų publikacijų turinio, nei jų kiekio.

37.       Ieškovas dėl prašomo neturtinės žalos dydžio nepagrįstai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-210-695/2020, nes priešingai, negu teigia ieškovas, bylų ratio decidendi nesutampa. Minėtoje civilinėje byloje teismas konstatavo, kad operatyvinė veikla ieškovės atžvilgiu buvo vykdoma neteisėtai, jos metu vykdyti veiksmai (pokalbių kontrolė, asmens sekimas, įsibrovimas į privatų gyvenimą) pažeidė ieškovės teises, neteisėtas baudžiamasis persekiojimas prieš ieškovę vyko ilgą laiką, panaudotos operatyvinės ir procesinės prievartos priemonės padarė didelį poveikį jos asmeninėms teisėms, sveikatai, profesiniam vertinimui, o nepagrįstas apkaltinimas ir nuteisimas už veiksmus, kurie nebuvo nusikalstami, sugriovė jos reputaciją, pakenkė karjerai ir galimybėms užsidirbti. Tuo tarpu ieškovas įrodinėja tik tai, kad baudžiamasis procesas jo atžvilgiu buvo per ilgas, tačiau neįrodinėja, jog baudžiamasis procesas jo atžvilgiu buvo pradėtas nepagrįstai, kad nepagrįstai buvo taikytos ir prievartos priemonės. Pažymėtina ir tai, kad ieškovas nei vienos instancijos teismo nebuvo nuteistas. Taigi akivaizdu, kad šiuo atveju nėra pagrindo vadovautis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210-695/2020 priteistu neturtinės žalos dydžiu.

38.       Atsakovės atstovė Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra pateikė atsiliepimą, kuriame prašo ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą.

39.       Nurodė, kad ieškovas neteisingai nurodo, jog visas baudžiamasis procesas truko 14 metų. Baudžiamasis procesas ieškovo atžvilgiu truko nuo įtarimo pareiškimo iki galutinio sprendimo ieškovo atžvilgiu baudžiamajame procese įsiteisėjimo. Ieškovui pranešimas apie įtarimą pirmą kartą buvo įteiktas 2012 m. sausio 12 d. Ikiteisminis tyrimas nuo įtarimo pareiškimo iki bylos perdavimo teismui, t. y. nuo 2012 m. sausio 12 d. iki 2013 m. balandžio 19 d., truko 1 metus ir 3 mėnesius, nuo 2013 m. liepos 10 d. iki 2013 m. rugpjūčio 14 d. (kada byla buvo grąžinta ikiteisminiam tyrimui papildyti), truko 1 mėnesį, o teisminis nagrinėjimas pirmojoje instancijoje - nuo 2013 m. balandžio 19 d. iki 2013 m. liepos 10 d. - beveik 3 mėnesius ir nuo 2013 m. rugpjūčio 14 d. iki 2018 m. liepos 31 d., t.y. apie 4 metus ir 11 mėnesių, apeliacijoje - iki 2021 m. gruodžio 14 d., t. y. apie 3 metus ir 5 mėnesius.

40.       Tokiu būdu, ikiteisminis tyrimas viso truko apie 1 metus ir 4 mėnesius, teisminis nagrinėjimas viso - 8 metai ir 7 mėnesiai. Būtina nustatyti, ar konkrečiu atveju valstybei atstovaujančios institucijos, vykdžiusios baudžiamąjį persekiojimą ieškovo atžvilgiu, teisės požiūriu elgėsi nepriekaištingai, t. y. ar yra pagrindas neteisėtų veiksmų konstatavimui. Įvertinus tirtų nusikalstamų veikų sunkumą (sunkūs ir apysunkiai nusikaltimai), skaičių ir pobūdį (bankinių operacijų srityje), daroma išvada, jog ikiteisminis tyrimas ieškovo atžvilgiu (1 metais 3 mėnesiai) netruko ilgiau nei būtina priimti pagrįstam sprendimui bylą su kaltinamuoju aktu ieškovo atžvilgiu perduoti nagrinėti teismui. Pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą ieškovo, tuo metu dirbusio AB „Ūkio bankas“ Ukmergės filialo valdytoju, atžvilgiu buvo. Tyrimo metu taip pat buvo gauta duomenų, kad asmuo 2007 m. vasario 14 d. teikė prašymą AB „Ūkio bankui“ dėl UAB „Revensta“ apyvartinių lėšų papildymo, teikė UAB „Revensta“ netikrą dokumentą, ko pasėkoje UAB „Revensta“ buvo padidinta kredito suma.

41.       Pažymėjo, kad ieškovo nurodytas 2009 m. liepos 28 d. prokuroro nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 10-1-00147-09, atliktą pagal BK 213 straipsnio 2 dalį, neturi įtakos ieškovo atžvilgiu atliktų veiksmų vertinimui, kadangi iki jo priėmimo ieškovui V. K. nebuvo pranešta apie įtarimą padarius nusikalstamąją veiką bei nutarime įvertintos aplinkybės dėl 2006 m. birželio 5 d. laiduotojų parašų klastojimo ir dėl vekselio originalo nebuvimo, tyrimo perspektyva bei baigtis. Ieškovui V. K. ir vėliau nebuvo pranešta apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką dėl 2006 m. birželio 5 d. vekselio, todėl aplinkybės, jog 2009 m. liepos 28 d. nutrauktas ikiteisminis tyrimas 2011 m. rugpjūčio 24 d. Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro nutarimu buvo atnaujintas, neturi jokios įtakos ieškovo atžvilgiu atlikto proceso vertinimui.

42.       Be to, perdavus baudžiamąją bylą į teismą ir tenkinant ieškovo advokato prašymą dėl kaltinamojo akto trūkumų, pirmą kartą Vilniaus miesto apylinkės teismui 2013 m. liepos 10 d. nutartimi grąžinus bylą ikiteisminiam tyrimui papildyti prokurorė nedelsdama nutraukė ikiteisminį tyrimą ieškovui V. K. dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 228 straipsnio 2 dalyje ir šios veikos buvo perkvalifikuotos į 228 straipsnio 1 dalį,         BK 182 straipsnio 2 dalis buvo perkvalifikuota į bendrininkavimą padedant kitiems asmenims įvykdyti sukčiavimą.

43.       2013 m. liepos 24 d. ieškovui V. K. buvo pranešta apie įtarimą padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 str. 2 d., 228 str. 1 d., 24 str. 6 d. (22 veikos). Teismas, grąžindamas bylą ikiteisminiam tyrimui papildyti, nutartyje nurodė trijų mėnesių terminą ikiteisminiam tyrimui papildyti, prokurorė praėjus mėnesiui, tai yra itin trumpam laikui, 2013 m. rugpjūčio 14 d. surašė kaltinamąjį aktą ir bylą, tame tarpe kaltinant ieškovą V. K. pagal BK 182 str. 2 d., 228 str. 1 d., 24 str. 6 d., vėl perdavė teismui.

44.       Pažymėjo, kad veikos perkvalifikavimas nereiškia, jog ikiteisminis tyrimas ieškovo atžvilgiu buvo pradėtas nepagrįstai. Pakeitus kaltinimą, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nesikeitė, nesikeitė veikų padarymo laikas, vieta ir veiksmai. Atsižvelgiant į tai bei į 2014 m. balandžio 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį kaltinimo pakeitimas nereiškia, kad visi procesiniai veiksmai atlikti medžiagoje, kurioje tyrimas pradėtas pagal kitą nusikalstamos veikos straipsnį, yra neteisėti, o prokuroro veiksmai keičiant kaltinimą, nepagrįsti.

45.       Nurodė, kad byla teisme nebuvo pradėta iš esmės dėl teismui teiktų kaltinamųjų ir jų gynėjų prašymų grąžinti bylą prokurorui dėl jų nurodytų kaltinamojo akto trūkumų ir atitinkamai dėl vėliau sekusių kaltinamųjų prašymus tenkinančių nutarčių priėmimo ir skundų dėl jų nagrinėjimo, todėl byla nebuvo pradėta nagrinėti teisme dėl proceso dalyvių pateiktų prašymų ir prokuroro skundų dėl tokių prašymų tenkinimo nagrinėjimo.

46.       Kaip matyti, aukštesnės instancijos teismai pripažino, kad bylos kaltinamasis aktas yra tinkamas bylai nagrinėti teisme, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar prokuroro padarytų pažeidimų nekonstatavo. Aplinkybės, jog proceso dalyviai aktyviai naudojasi teise skųsti, jų manymu, nepagrįstus teismo veiksmus, nėra priežastis tokių prašymų ir skundų nagrinėjimo trukmę laikyti nepateisinta. Priešingai ieškovo teiginiams, Lietuvos apeliacinis teismas nuosprendžio 45 punkte konstatavo, jog nebuvo nustatyti kaltinamojo akto trūkumai, kurie galėtų būti vertinami kaip esminis įstatymo reikalavimų neatitikimas. Be to, teisėjų kolegija taip pat darė išvadą, kad nebuvo pagrindo perduoti baudžiamąją bylą prokurorui dėl kaltinamojo akto neatitikimo BPK 219 straipsnio reikalavimams. Nurodytos Lietuvos apeliacinio teismo išvados patvirtina, kad atliktas ikiteisminis tyrimas ir kaltinamasis aktas buvo surašytas tinkamai.

47.       Pažymėjo, kad ieškovo pateikti dokumentai, neva, pagrindžiantys išlaidas, patirtas advokato pagalbai apmokėti, nėra tinkami. Pavyzdžiui, 2013 m. liepos 24 d. Pinigų priėmimo kvite Nr. 726, nurodant, kad sumokėta už suteiktas teisines paslaugas V. K. - 7837, 71 Lt, nenurodant, kokioje byloje ir už kokias konkrečiai paslaugas sumokėta, todėl tokios išlaidos negali būti laikomos pagrįstomis. Be to, kelia abejonių ir kitų išlaidų pagrįstumas, kuomet nenurodant konkrečių teiktų teisinių paslaugų ir kylant abejonėms, ar tos paslaugos suteiktos pinigų kvituose nurodytomis datomis baigiamo ikiteisminio tyrimo byloje bei nepradėjus bylos nagrinėti teisme iš esmės - šešiuose pinigų priėmimo kvituose 2013-03-28 (6266, 83 Lt), 2013-05-21 (2957, 94 Lt), 2013-06-21 (7252, 81 Lt), 2013-07-24 (7837, 71 Lt), 2013-09-30 (3158, 48 Lt), 2013-10-30 (233, 97 Lt) nurodyta bendra suma sudaro 27707, 74 litų. 

48.       Nurodė, kad pasisakant dėl ieškovo nurodytos patirtos neturtinės žalos, pastebėtina, jog ieškovo nurodyti neturtinę žalą pagrindžiantys veiksniai yra abstraktaus pobūdžio, nesukeliantys išliekamojo pobūdžio padarinių, sąlygoti ne procesinių pareigūnų ar teismo veiksmų.

49.       Ieškovas V. K. pateikė dubliką, kuriuo prašė ieškinį tenkinti pilnutinai.

50.       Papildomai nurodė, kad baudžiamasis ieškovo persekiojimas, net ir skaičiuojant nuo įtarimų ieškovui pareiškimo, truko daugiau nei dešimt metų. Be to, ieškovo manymu, nuo bylos iškėlimo iki įtarimų ieškovui pareiškimo baudžiamojoje byloje nebuvo padaryta jokių esminių tyrimo veiksmų. Atitinkamai, įtarimai tik po dviejų metų nuo tyrimo pradžios ieškovui buvo pareikšti remiantis iš esmės ta pačia surinkta bylos medžiaga, kuri buvo surinkta dar 2009 metais. 

51.       Pažymėjo, kad ikiteisminis tyrimas pagal Baudžiamojo kodekso 213 straipsnio 2 dalį dėl netikro UAB „Aušrida“ paprastojo vekselio pagaminimo, laikymo ir realizavimo jį pateikiant AB „Ūkio bankas“ buvo iš pradžių nutrauktas dar 2009-07-28, tačiau dėl neįvardintų priežasčių prokurorės iniciatyva vėl buvo atnaujintas daugiau nei po dvejų metų dėl to, jog tariamai jis buvo atliktas neišsamiai, tokiu būdu daugiau nei dvejus metus prokuratūra nesiėmė jokių veiksmų, kad būtų tinkamai ir objektyviai ištirta galima nusikalstama veika.

52.       Nurodė, kad kaltinamasis aktas buvo keičiamas net keletą kartų. Dėl kaltinamojo akto trūkumų ir neprofesionalumo pasisakė bylą nagrinėję teismai. Kaltinamojo akto tinkamas surašymas ir kaltinamojo informavimas apie tai, kuo jis yra kaltinamas ir nuo kokių veikų turi gintis yra viena esminių sąlygų, užtikrinančių kaltinamųjų teisę į gynybą. Kaltinamasis aktas, neatitinkantis baudžiamojo procesų normų reikalavimų, trukdo teismui nagrinėti bylą ir lemia esminius baudžiamojo proceso pažeidimus, iššaukiančius kaltinamų asmenų teisę žinoti, kuo jie yra kaltinami, t. y. suvaržo kaltinamųjų teisę į gynybą. 

53.       Be to, prokuratūra toliau palaikė baudžiamąjį persekiojimą, nors buvo suėjęs apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis. Baudžiamojo proceso kodekso 3 str. 1 d. 2 p. numato, jog baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas.

54.       Kaip jau minėta, 2015-03-24 buvo pateiktas prašymas nagrinėti baudžiamąją bylą pagal 2014-06-26 šios prokurorės prašyme nurodytus kaltinimus ir toksai prašymas prokuroro buvo grindžiamas poreikiu byloje aiškiai ir galutinai susisteminti prokuratūros poziciją ne kartą pakeitus kaltinimų apimtį. Pastebėtina, kad prašymo teikimo dieną buvo akivaizdu, jog nusikalstamoms veikoms pagal Baudžiamojo kodekso buvo 228 straipsnio 1 dalį yra suėjusi apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis.

55.       Atkreipė dėmesį, kad ieškovas dar pirmos instancijos teisme kėlė šiuos klausimus ir prašė išreikalauti dokumentus, kokių reikalavimų turėjo būti laikomasi išduodant paskolas, t. y. kokios AB „Ūkio bankas“ galiojo tvarkos ir ar jų buvo laikomasi. Tą buvo galima ir be ekspertizės patikrinti bei išanalizuoti, turint atitinkamus dokumentus (konkretaus ūkio subjekto kredito bylas). Tokie veiksmai galėjo ir turėjo būti atlikti atliekant ikiteismini tyrimą dar 2009 metais, tik pradėjus ikiteisminį tyrimą ir kol AB „Ūkio bankas“ pilnai veikė ir turėjo visą dokumentaciją, tačiau tokių veiksmų buvo imtasi tik bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje.

56.       Teismo posėdžio metu ieškovas argumentus, išdėstytus savo procesiniuose dokumentuose, palaikė pilnai ir prašė teismo ieškinį tenkinti pilnutinai.

57.       Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas argumentus, išdėstytus ieškovo procesiniuose dokumentuose, palaikė pilnai ir prašė teismo ieškinį tenkinti pilnutinai.

58.       Atsakovės atstovė Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra pateikė tripliką, kuriame prašė ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą.

59.       Papildomai nurodė, kad ieškovo argumentai dėl surinktų įrodymų ir aplinkybių, dėl kurių ieškovui galimai įtarimai buvo pareikšti po dviejų metų, neturi įtakos vertinant ieškinio dėl per ilgo persekiojimo patirtos žalos atlyginimui reikalavimus. Nurodytas laikotarpis (veiksmai nuo ikiteisminio tyrimo pradžios iki įtarimų pareiškimo) nėra įskaičiuojamas į baudžiamojo proceso trukmę. 

60.       Nurodė, kad ekspertizei skirti ikiteisminio tyrimo metu pagrindo nebuvo, o ji skirta įvertinus ieškovo gynėjo apeliaciniame skunde pateiktus argumentus. Ieškovo nurodytas 2009 m. liepos 28 d. prokuroro nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, atliktą pagal BK 213 straipsnio 2 dalį, neturi įtakos ieškovo V. K. atžvilgiu atliktų veiksmų vertinimui, kadangi iki jo priėmimo ieškovui nebuvo pranešta apie įtarimą padarius nusikalstamąją veiką bei nutarime įvertintos aplinkybės dėl 2006 m. birželio 5 d. laiduotojų parašų klastojimo ir dėl vekselio originalo nebuvimo, tyrimo perspektyva bei baigtis.

61.       Ieškovui ir vėliau nebuvo pranešta apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką dėl 2006 m. birželio 5 d. vekselio, todėl aplinkybės, jog 2009 m. liepos 28 d. nutrauktas ikiteisminis tyrimas 2011 m. rugpjūčio 24 d. Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro nutarimu buvo atnaujintas, neturi jokios įtakos ieškovo atžvilgiu atlikto proceso vertinimui.

62.       Pažymėjo, kad byla teisme nebuvo pradėta iš esmės dėl teismui teiktų kaltinamųjų ir jų gynėjų prašymų grąžinti bylą prokurorui dėl jų nurodytų kaltinamojo akto trūkumų ir atitinkamai dėl vėliau sekusių kaltinamųjų prašymus tenkinančių nutarčių priėmimo ir skundų dėl jų nagrinėjimo.

63.       Be to, ieškovo teisės teikti prašymus teismams, kurių didžioji dalis buvo susijusi su kaltinimo trūkumais ir su tuo siejamu teisės į gynybą pažeidimu, įgyvendinimas ilgino proceso trukmę, todėl akivaizdu, kad ieškovas taip yra prisidėjęs prie proceso pailginimo dėl ilgos proceso trukmės gavęs tokios procesinės naudos, nesuinteresuotumo įmanomai trumpiausiu procesu ir tai yra pagrindas daryti išvadą, jog už proceso trukmę atsakingas ir ieškovas, o ne tik valstybės institucijos.

64.       Juolab, kad įsiteisėjusiais teismų sprendimais buvo pripažinta, jog kaltinimas yra suformuluotas tinkamai, dėl ko kliūčių nagrinėti teisme nėra. Vadinasi, jei būtų nustatytas teisės į įmanomai trumpiausią procesą pažeidimas, tai ieškovui neturėtų būti priteistinas neturtinės žalos atlyginimas.

65.       Nurodė, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. gruodžio 14 d. nuosprendyje 45 punkte aiškiai konstatavo, jog nenustatyta tokių byloje surašyto kaltinamojo akto trūkumų, kurie galėtų būti vertinami kaip esminis įstatymo reikalavimų neatitikimas.

66.       Ieškovas nenurodė, dėl kokių konkrečių aplinkybių, susijusių su A. M. dalyvavimu šioje byloje ikiteisminis tyrimas, jo atžvilgiu baudžiamasis procesas užtruko. Prokuroras 2018 m. liepos 31 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžio apeliacine tvarka neskundė, A. M. ar jos gynėjai apeliacinio skundo taip pat neteikė.

67.       Pažymėjo, kad byla kasacine tvarka buvo nagrinėta ne vien dėl prokuroro kasacinio skundo, tačiau ir dėl tuo metu nuteistos gynėjo advokato skundo. Nors ieškovas bando įtikinti teismą atskirdamas visus įtariamuosius ir jų atžvilgiu vykdytą procesą bei veiksmus, tačiau atliekant ikiteisminį tyrimą ir nagrinėjant bylą teisme nėra taikoma praktika dėl tų pačių ar iš esmės panašių veikų, padarytų vieno nukentėjusiojo, šiuo atžvilgiu AB „Ūkio banko“ atžvilgiu, išskirti bylas dėl kiekvieno įtariamojo atskirai ir jas teisme nagrinėti atskirai, todėl nėra pagrindo išvadai, jog galutinis procesas buvo įtakotas neva nepagrįstai teikto prokuroro kasacinio skundo.

68.       Nurodė, kad baudžiamoji byla buvo sudėtinga ir didelės apimties. Jos sudėtingumą patvirtina tai, kad buvo tiriama ir nagrinėjama finansinio pobūdžio ir nusikaltimų valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams nusikalstamos veikos, priskiriamos sunkių ir apysunkių nusikaltimų kategorijai - 26 nusikalstamos veikos, asmenys buvo įtariami veikę bendrininkų grupėje, kas lėmė poreikį atlikti sudėtingus tyrimo veiksmus (be kitų, specialiųjų žinių reikalaujančius tyrimus), analizuoti tiriamų veikų padarymo mechanizmą, asmenų tarpusavio ryšius ir kt. Be to, byla į teismą atiduota keturių kaltinamųjų atžvilgiu, ikiteisminio tyrimo bylą sudarė 28 tomai medžiagos, kuri apeliacinės instancijos teisme jau sudarė daugiau nei 41 tomą. Ikiteisminio tyrimo metu paskirtos ir gautos šešios specialisto išvados, apklausta eilė liudytojų, nukentėjusiųjų, analizuotos sąskaitos, atlikta eilė kitų tyrimo veiksmų, bylos nagrinėjimo metu paskirta ir atlikta teismo bankininkystės ekspertizė. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, konstatuotina, jog esant didelei bylos apimčiai ir nagrinėtų klausimų sudėtingumui, baudžiamojo proceso trukmė buvo pagrįsta ir nelaikytina per ilga.

69.       Pažymėjo, kad nei viename iš teismų nuosprendžių ar nutarčių nebuvo konstatuoti padaryti baudžiamojo proceso pažeidimai ar ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro aplaidūs veiksmai. Priešingai ieškovo teiginiams, Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. gruodžio 14 nuosprendžio, priimto baudžiamojoje byloje 45 punkte konstatavo, kad nebuvo nustatyti kaltinamojo akto trūkumai, kurie galėtų būti vertinami kaip esminis įstatymo reikalavimų neatitikimas. Be to, teisėjų kolegija darė išvadą, jog nebuvo pagrindo perduoti baudžiamąją bylą prokurorui dėl kaltinamojo akto neatitikimo BPK 219 straipsnio reikalavimams, todėl teisėti ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar prokuroro veiksmai negali būti prievolės dėl žalos atlyginimo atsiradimo pagrindas.

70.       Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė argumentus, išdėstytus atsakovės procesiniuose dokumentuose, palaikė pilnai ir prašė teismo ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą.

71.       Atsakovės atstovė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija pateikė tripliką, kuriame prašė ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą.

72.       Papildomai nurodė, kad ieškovas nepagrįstai Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartį, kuria buvo paskirta bankininkystės ekspertizė, laiko neteisėtu teismo veiksmu.

73.       Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 31 d. nuosprendžio 57 puslapyje nurodyta : Baudžiamojoje byloje nukentėjusieji (fiziniai asmenys) ir juridiniai asmenys (bankai) pateikė civilinius ieškinius dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Teismui nustačius, kad kaltinamasis R. L. savo neteisėtais veiksmais padarė nusikalstamas veikas, jis turi pareigą atlyginti turtinę ir neturtinę žalą (CK 6.246 str., 6.247 str., 6.248 str., 6.250 str.). Teismo vertinimu nukentėjusiems fiziniams asmenims priteistinas 1000 Eurų neturtinės žalos atlyginimas, o jų civiliniai ieškiniai dėl turtinės žalos atlyginimo, taip pat ir bankų civiliniai ieškiniai dėl žalos atlyginimo turi būti sprendžiami civilinio proceso tvarka, kadangi nagrinėjant bylą teisme šie ieškiniai nebuvo tiksliai suformuluoti, o AB Ūkio banko patikslintas civilinis ieškinys pateiktas jau bylos nagrinėjimo pabaigoje ir siekiant jo dydį tiksliai apskaičiuoti turėjo būti atidėtas bylos nagrinėjimas ir išreikalauta papildoma medžiaga, o tai užvilkintų bylos nagrinėjimą, todėl BPK 115 str. 2 d. pagrindu bankams (ir nukentėjusiems-fiziniams asmenims) pripažintina teisė į ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotinas nagrinėti civilinio proceso tvarka. 

74.       Iš nurodytos Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 31 d. nuosprendžio dalies yra akivaizdu, jog teisė į civilinio ieškinio patenkinimą buvo pripažinta būtent iš R. L., kuris buvo teismo pripažintas kaltu, o ne iš ieškovo, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla buvo nutraukta.

75.       Nurodė, jog neneigia ieškovo, kaip ir kitų proceso dalyvių, įstatymo garantuotos teisės skųsti teismo sprendimus, tačiau naudojantis šia teise proceso trukmė ženkliai pailgėja. Šiuo atveju faktinės aplinkybės rodo, kad prokuroras Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 31 d. nuosprendžio neskundė, vadinasi, jei ieškovas nebūtų teikęs apeliacinio skundo ir prašęs pakeisti jo atžvilgiu priimtą sprendimą tuo pagrindu, jog jis nepadarė nusikalstamos veikos, baudžiamasis procesas ieškovo atžvilgiu būtų pasibaigęs Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 31 d. Tokiu atveju, kai ieškovas naudojosi teise skųsti iš esmės jam palankų teismo sprendimą ir dėl to procesas užsitęsė, ieškovas neturi pagrindo teigti, jog valstybė atliko kokius nors neteisėtus veiksmus.

76.       Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė argumentus, išdėstytus atsakovės procesiniuose dokumentuose, palaikė pilnai ir prašė teismo ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą.

77.       Trečiasis asmuo Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pateikė atsiliepimą, kuriame prašo ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą.

78.       Nurodė, kad prokuroras, vykdydamas ikiteisminio tyrimo organizavimo ir vadovavimo jam funkcijas, taip pat kontroliuodamas ikiteisminio tyrimo įstaigų darbą, atliekant ikiteisminį tyrimą, privalo imtis visų įmanomų priemonių, kad ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas kuo greičiau. Ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnai taip pat yra atsakingi už ikiteisminių tyrimų trukmę, todėl už tyrimo vilkinimą jiems gali būti taikytina drausminė atsakomybė.

79.       Nagrinėjamu atveju nėra duomenų, kad dėl per ilgo ikiteisminio tyrimo atlikimo termino, nesavalaikio procesinių veiksmų atlikimo, t. y. ikiteisminio tyrimo vilkinimo, ar nepakankamos ikiteisminio tyrimo kontrolės policijos pareigūnams ar prokurorams būtų taikytos drausminės nuobaudos. Jokių baudžiamojo proceso pažeidimų, ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro aplaidžių veiksmų nekonstatavo ir bylą nagrinėję kelių instancijų teismai. 

80.       Be to, nėra duomenų, kad pats ieškovas, kaip įtariamasis, būtų skundęs ikiteisminio tyrimo tyrėjo ar prokuroro veiksmus, ar pasinaudojęs BPK 215 straipsnyje numatyta galimybe paduoti skundą ikiteisminio tyrimo teisėjui dėl ikiteisminio tyrimo vilkinimo, jei per šešis mėnesius po pirmosios įtariamojo apklausos ikiteisminis tyrimas nebaigiamas.

81.       Pažymėjo, kad sprendžiant dėl bylos sudėtingumo atsižvelgiama į bylos apimtį, padarytų nusikalstamų veikų skaičių, jų pobūdį, įtariamųjų (kaltinamųjų) skaičių, jų organizuotumo darant nusikalstamą veiką lygį, faktų, kuriuos reikia nustatyti, pobūdį, įrodymų kiekį ir jų rinkimo sudėtingumą ir kt. Ar nagrinėjamos bylos sudėtingumas pateisina baudžiamojo proceso trukmę, sprendžiama pagal baudžiamojo proceso aplinkybių visumą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat vertina valstybės pareigūnų veiksmus konkrečioje byloje ir pagal juos sprendžia, ar ikiteisminis tyrimas buvo atliktas per tinkamą laiką. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat vertina valstybės pareigūnų veiksmus konkrečioje byloje ir pagal juos sprendžia, ar ikiteisminis tyrimas buvo atliktas per tinkamą laiką. Nagrinėjamu atveju baudžiamosios bylos sudėtingumą patvirtina ne tik didelė jos apimtis (ikiteisminio tyrimo medžiagą sudarė 28 tomai) dėl tirtų 26 nusikalstamų veikų, kurių padarymu įtarti 4 asmenys, bet ir tiriamų nusikalstamų veikų specifika (nusikaltimai finansų sistemai ir nuosavybei, valstybės tarnybai).

82.       Nurodė, kad siekiant veiksmus pripažinti neteisėtais, būtina konstatuoti, jog valdžios institucijos neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba buvo pažeista bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai. Pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką baudžiamosios bylos nutraukimas ar išteisinamojo nuosprendžio priėmimas savaime nereiškia iki tol buvusių baudžiamųjų procesinių sprendimų neteisėtumo, jeigu jie buvo priimti laikantis procesinių normų.

83.       Trečiojo asmens teigimu, sutiktina, kad ieškovas, kaip ir kiekvienas baudžiamojon atsakomybėn patrauktas asmuo, galėjo patirti tam tikrus neigiamus išgyvenimus, tačiau neturtine žala pripažįstami ne bet kokie neigiami išgyvenimai, o tik tokie, kurie buvo labai intensyvūs ir turėjo stiprų neigiamą poveikį ieškovas nepateikia jokių įrodymų, kad neteko darbo būtent dėl prasidėjusio baudžiamojo proceso. 

84.       Be to, nėra pateikta įrodymų ir teiginiams apie viešojoje erdvėje sumenkintą dalykinę reputaciją pagrįsti. Ieškovo patirtas neturtinės žalos dydis šiuo atveju yra neįrodytas, todėl reikalavimas atlyginti neturtinę žalą yra atmestinas. 

85.       Ieškovas prašo priteisti jam ir 18 945,26 Eur turtinės žalos, kurią sudaro išlaidos, susijusios su gautomis advokato teisinėmis paslaugomis. Prašymą argumentuoja tuo, jog nuo 2022 m. gegužės 1 d. baudžiamojo proceso įstatymas numato galimybę asmeniui, dėl kurio priimtas išteisinamasis nuosprendis, atlyginti gynėjo išlaidas, tačiau su tokia pozicija nesutiktina. Pagal 2022 m. gegužės 1 d. įsigaliojusio BPK 106 straipsnio 3 dalyje nustatytą taisyklę asmuo išlaidas gynėjo pagalbai apmokėti turi prašyti priteisti baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu ir tokios gynėjo išlaidos yra laikomos procesinėmis išlaidomis ir jų atlyginimo asmuo gali reikalauti tame procese, kuriame jos buvo patirtos, šiuo atveju baudžiamajame procese.

86.       Į teismo posėdį trečiojo asmens atstovas neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką trečiajam asmeniui yra pranešta tinkamai, prašymo atidėti šios civilinės bylos nagrinėjimą nepateikė, todėl ši civilinė byla yra nagrinėjama trečiajam asmeniui nedalyvaujant.

 

Ieškinys atmestinas.

 

87.       Iš šioje civilinėje byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog 2008-09-23 Ukmergės rajono policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 88-1-00776-08 pagal Baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį dėl galimai suklastoto UAB „Technologijų skliautai" paprastojo vekselio 150 000 Lt sumai, išduoto AB „Ūkio bankas" naudai ir tai patvirtina į bylą pateiktas 2008-09-23 pranešimas apie pradėtą ikiteisminį tyrimą. 2009 m. sausio 20 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo valdybos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriuje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas medžiagoje Nr. 10-1- 00147-09 pagal BK 213 str. 2 d. dėl AB „Ūkio banko“ išduoto paprastojo vekselio apmokėjimo. 2012 m. spalio 19 d. Vilniaus apskrities VPK NTV Nusikaltimų nuosavybei tyrimo skyriuje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas medžiagoje Nr. 10-1-01270-12 pagal BK 182 str. 2 d. dėl apgaule AB „Ūkio banke“ paimto kredito. 2013 m. vasario 8 d. Vilniaus apskrities VPK NTV Nusikaltimų nuosavybei tyrimo skyriaus tyrėjos tarnybiniame pranešime nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 88-1-00779-08 pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 182 straipsnio 2 d., 300 straipsnio 3 dalį. 2012 m. sausio 12 d. ieškovui V. K. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą, 2012 m. sausio 12 d. ieškovas V. K. buvo apklaustas įtariamuoju. Įtariamojo V. K. nekilnojamajam turtui 2012 m. sausio 12 d. prokuroro nutarimu buvo paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas. 2013 m. vasario 7 d. ieškovui V. K. buvo įteiktas galutinis pranešimas apie įtarimą.

88.       Į šią civilinę bylą yra pateiktas 2010 m. rugsėjo 22 d. liudytojo apklauso protokolas, kur kaip liudytojas buvo apklaustas V. K.. 2011-07-04 ieškovas V. K. pakartotinai buvo apklaustas liudytoju dėl kreditavimo sandorių, kuriuos jis pasirašė kaip AB „Ūkio bankas" Ukmergės filialo vadovas ir tai patvirtina į bylą pateiktas 2011-07-04 liudytojo apklauso protokolas.

89.       2009-07-28 prokuroro nutarimu 2009 m. sausio 20 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo valdybos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriuje pradėtas ikiteisminis tyrimas medžiagoje Nr. 10-1- 00147-09 pagal BK 213 str. 2 d. dėl AB „Ūkio banko“ išduoto paprastojo vekselio apmokėjimo buvo nutrauktas ir tai patvirtina į bylą pateiktas 2009-07-28 Vilniaus apygardos prokuratūros nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą. 2011-08-24 prokurorės nutarimu šis ikiteisminis tyrimas buvo atnaujintas.

90.       Į šią civilinę bylą yra pateiktas 2012-03-19 akistatos protokolas, kur ikiteisminiame tyrime Nr. 88-1-00776-08 buvo atlikta akistata tarp V. K. ir kito įtariamojo R. L..

91.       2013 m. balandžio 19 d. Vilniaus apygardos prokuratūros skyriaus prokuroras surašė kaltinamąjį aktą ir bylą perdavė Vilniaus miesto apylinkės teismui, kaltinant viso keturis asmenis įvykdžius sukčiavimą, suklastojus dokumentus, darius poveikį liudytojui, viso 25 nusikalstamomis veikomis. Ieškovas V. K. perduotas teismui kaltinant įvykdžius sukčiavimus, piktnaudžiavus tarnybine padėtimi, viso įvykdžius 22 nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 str. 2 d., 228 str. 2 d. 

92.       2013-07-10 nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismas konstatavo, kad prokurorė netinkamai surašė kaltinamąjį aktą ir grąžino baudžiamąją bylą prokurorui (Baudžiamojo proceso kodekso 219 straipsnis). Teismas konstatavo, kad V. K. ir J. K. inkriminuojamų nusikalstamų veikų aprašymas ir jų teisinis įvertinimas neatitinka vienas kito, kaltinamųjų neva panaudotos apgaulės turinys nėra atskleistas, neaišku kur, kada ir kokie veiksmai buvo suderinti, kokie suderinti veiksmai turėtų būti vertinami kaip apgaulė. Pasak teismo, iš kaltinamojo akto labiau panašu, kad būtent R. L. pagamintais netikrais ir suklastotais dokumentais suklaidino pačius V. K. ir J. K.. Nutartyje teismas taip pat pažymėjo, kad iš kaltinamojo akto nekonkrečių formuluočių teismui ir proceso dalyviams nėra aišku, kokias konkrečias nustatytas taisykles pažeidė kaltinamieji, kokį kredito limitą jie viršijo.

93.       2013-07-19 prokurorė nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą V. K. dalyje dėl nusikalstamų veikų, numatytų Baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 2 dalyje, kadangi ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta pakankamų faktinių duomenų, pagrindžiančių savanaudiškas paskatas įtariamiesiems V. K. ir J. K. piktnaudžiauti tarnybine padėtimi ir šios veikos buvo perkvalifikuotos į to paties 228 straipsnio 1 dalį, tokiu būdu V. K. buvo nutrauktas ir ikiteisminis tyrimas pagal Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį, o jo veiksmai (nesant nustatytų jokių naujų aplinkybių laikotarpyje nuo 2013-07-10 iki 2013-07-19) buvo perkvalifikuoti į bendrininkavimą padedant kitiems asmenims įvykdyti sukčiavimą.

94.       2013-08-14 prokurorė surašė kaltinamąjį aktą, kuriuo kaltino V. K. piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi padėjus apgaule kitam asmeniui įgyti didelės vertės svetimų turtų, tokiu būdu neva įvykdžius nusikaltimus, numatytus Baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje ir 228 straipsnio 1 dalyje. V. K. vėl tapačiai buvo kaltinamas, kad netinkamai įvertino kredito rizikų, t. y. skolininko galimybę grųžinti kreditų, neatliko pagrindinio valdyto uždavinio - užtikrinti filialo pelningų darbų, pažeidė Lietuvos Respublikos Civiliniame kodekse įtvirtintus teisingumo, protingumo ir sųžiningumo principus.

95.       2013-11-21 nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismas baudžiamojoje byloje Nr. 1-2598-654/2013 konstatavo, kad prokurorė netinkamai surašė kaltinamąjį aktą ir dar kartą grąžino bylą atgal prokurorei ir prokurorė šią teismo nutartį apskundė apeliacine tvarka. 2013-12-12 nutartimi Vilniaus apygardos teismas baudžiamojoje byloje Nr. 1S-1058-387/2013 tenkino prokurorės skundą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjo 2013-11-21 nutartį panaikino nurodydamas, jog baudžiamoji byla turi būti nagrinėjama pagal prokurorės surašytą 2013-08-14 kaltinamąjį aktą.

96.       2013-01-21 prokurorė pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą pakeisti kaltinimą nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme ir baudžiamąją bylą perduoti Vilniaus apygardos teismui. Prokurorė perkvalifikavo V. K. veikas iš numatytų Baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje ir 228 straipsnio 1 dalyje į numatytas Baudžiamojo kodekso 184 straipsnio 4 dalyje veikas. Prokurorė pateikė prašymą Vilniaus apygardos teismui pakeisti kaltinimą nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme. 2011-11-27 nutartimi Vilniaus apygardos teismas konstatavo, jog prokurorės naujai suformuluotas kaltinamasis aktas neatitinka jam keliamų baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų.

97.       2014-12-29 nutartimi Lietuvos apeliacinis teismas pažymėjo, kad prokurorės parengtas kaltinamasis aktas nėra visiškai aiškus ir visiškai atitinkantis jam keliamus reikalavimus, tačiau tenkino prokurorės skundą ir panaikino aukščiau aptartą 2014-11-27 Vilniaus apygardos teismo nutartį bei įpareigojo pirmos instancijos teismą nagrinėti baudžiamąją bylą pagal prokurorės suformuluotą kaltinamąjį aktą.

98.       2015-03-24 Vilniaus apygardos prokuratūros skyriaus prokuroras pateikė prašymą nagrinėti baudžiamąją bylą pagal 2014-06-26 prokurorės prašyme nurodytus kaltinimus.

99.       2015-06-17 nutartimi Vilniaus apygardos teismas baudžiamąją bylą Nr. 1-96-190/2015 dalyje, kurioje V. K. buvo kaltinamas pagal Baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 1 dalį, nutraukė suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.

100.       2015-07-20 Lietuvos apeliacinis teismas grąžino prokurorės apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui, kadangi pirmos instancijos teismas neįvykdė įstatyminių reikalavimų informuoti apie apeliacinį procesą, kaip tai numato Baudžiamojo proceso kodekso 317 ir 319 straipsniai.

101.       2015-11-02 nutartimi Lietuvos apeliacinis teismas baudžiamojoje byloje Nr. 1A-632-518/2015 atmetė prokurorės apeliacinį skundą ir paliko galioti Vilniaus apygardos teismo nutartį, kuria dalis baudžiamosios bylos V. K. buvo nutraukta suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.

102.       2016-05-19 Vilniaus apygardos teismas nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1-43-190/2016 suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senačiai nutraukė dalį baudžiamosios bylos R. L. atžvilgiu.

103.       2018-07-31 Vilniaus apygardos teismas baudžiamojoje byloje Nr. 1-15-190/2018 išnagrinėjęs bylą iš esmės priėmė nuosprendį ir likusią bylos dalį V. K. atžvilgiu nutraukė suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui. Pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl V. K. ir J. K. veiksmų neteisėtumo, padarė išvadas, kurios akivaizdžiai konstatavo, jog V. K. ir J. K. padarė nusikalstamas veikas.

104.       2019-04-18 nutartimi Lietuvos apeliacinis teismas baudžiamojoje byloje Nr. 1A-71-307/2019 skyrė byloje teismo bankininkystės ekspertizę. 2020-09-30 buvo parengtas teismo ekspertizės aktas Nr. 11-832(19).

105.       2021-12-14 Lietuvos apeliacinis teismas nuosprendžiu išteisino V. K. nurodydamas, kad pastarasis nepadarė jam inkriminuotos nusikalstamos veikos.

106.       2022-11-10 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas baudžiamojoje byloje Nr. 2K-221-1073/2022 galutine ir neskundžiama nutartimi atmetė prokuroro kasacinį skundą palikdamas galioti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį, kuriuo V. K. buvo išteisintas, kaip nepadaręs jokios nusikalstamos veikos.

107.       Pažymėtina tai, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje yra konstatuojama, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (LAT 2010-04-08 nutartis Nr. 3K-3-155/2010; LAT 2011-02-07 nutartis Nr. 3K-3-35/2011; 2012-11-08 nutartis Nr. 3K-3-486/2012). Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje taip pat yra konstatuojama, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (LAT 2011-10-04 nutartis Nr. 3K-3-371/2011; LAT 2015-07-15 nutartis Nr. e3K-3-420-969/2015).

108.       Sutinkamai su LR CPK nuostatomis, šalys civiliniame procese turi procesinę pareigą įrodyti savo reiškiamų reikalavimų ar atsikirtimų pagrįstumą bei teisėtumą, t. y. šalys iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos į civilinę bylą privalo pateikti visus turimus įrodymus, tiesiogiai susijusius su konkrečia civiline byla (LR CPK 176 str. – 179 str.). 

109.       Pažymėtina ir tai, kad civiliniame procese nėra teismo numatyta pareiga už proceso šalis rinkti byloje įrodymus ir tokia išimtinė pareiga teismui atsiranda tik tam tikrų kategorijų nagrinėjamose civilinėse bylose (iš darbo teisinių santykių, iš šeimos teisinių santykių ir kt.), tačiau šis tarp šalių kilęs ginčas nėra priskiriamas prie šių išimtinių kategorijų civilinių bylų, todėl pagal LR CPK galiojančias nuostatas šalių teisės ir pareigos šiuo atveju yra lygios ir šalių įrodinėjimo pareiga išlieka būtent joms pačioms (t. y. šalims), o ne kaip teismo pareiga už šalis byloje rinkti įrodymus (LR CPK 176 str. – 179 str.).

110.       Be to, pažymėtina ir tai, kad LR CPK galiojančiose nuostatose nėra tokių galiojančių nuostatų, kurios reglamentuotų baudžiamosios bylos (nagrinėjamos ar išnagrinėtos) prijungimo klausimą prie konkrečios nagrinėjamos civilinės bylos. Civilinėje byloje šalių yra pateikiami rašytiniai įrodymai, kurie yra griežtai reglamentuoti LR CPK nuostatomis ir kurių prijungimo klausimą griežtai reglamentuoja LR CPK nuostatos, tačiau teismas šiuo atveju negali taikyti tokios LR CPK normos, kuri iš viso neegzistuoja (t. y. kurios nėra), todėl teismas ir atmetė šalių prašymus išreikalauti ir prijungti prie šios konkrečios civilinės bylos išnagrinėtą baudžiamąją bylą.

111.       Pažymėta ir tai, kad šalis šioje civilinėje byloje atstovauja profesionalūs teisininkai (advokatas, prokurorė ir kt.). Be to, šalys, būdamos baudžiamojo proceso šalimis minėtoje baudžiamoje byloje ir atstovaujamos profesionalių teisininkų (advokato, prokurorės ir kt.), turi visas procesines teises, reglamentuotas LR BPK normomis, gauti iš išnagrinėtos baudžiamosios bylos visas norimas ir reikiamas dokumentų kopijas / susipažinti su medžiaga / ir kt..

112.       Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad civiliniame procese galioja šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principai, kurie iš esmės pačioms šalims suponuoja procesinę pareigą įrodinėti savo reiškiamų reikalavimų ir atsikirtimų pagrįstumą bei teisėtumą (LR CPK 176 str. – 179 str.).

113.       Be to, šioje civilinėje byloje buvo ruoštąsi parengiamųjų dokumentų būdu (dublikas / triplikas), todėl teismas daro išvadą, kad šalys šiuo atveju yra išnaudojusios visas joms suteiktas LR CPK nuostatų galimybes pateikti į šią civilinę bylą visus turimus įrodymus, pagrindžiančius ieškininius reikalavimus bei atsikirtimus į juos (LR CPK 176 str. – 179 str.).    

114.       Pažymėtina ir ta aplinkybė, kad ir šalys šioje civilinėje byloje yra ne kaip baudžiamojo proceso šalys, o būtent kaip civilinio proceso šalys (ieškovas / atsakovas), todėl ir jų teisės bei pareigos šiuo atveju yra griežtai reglamentuotos ne LR BPK nuostatomis, o būtent LR CPK nuostatomis.

115.       Be to, šalis šioje civilinėje byloje nuo pat šios civilinės bylos iškėlimo pradžios atstovauja profesionalūs teisininkai (advokatas, prokurorė ir kt.), todėl tinkamas ir savalaikis procesinių veiksmų atlikimas šioje civilinėje byloje yra priskiriamas būtent šiems profesionaliems teisinninkams, kurie tinkamai ir atstovauja savo pasirinktas šalis.        

116.       Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl turtinės ir neturtinės žalos, patirtos dėl ieškovo nurodomo perligo baudžiamojo proceso ir ikiteisminio tyrimo pareigūnų bei teismo neteisėtų veiksmų, kas ir nulėmė perilgą baudžiamąjį procesą ieškovo atžvilgiu. Ieškovas taip pat nurodė, jog dėl šių neteisėtų teisėsaugos institucijų veiksmų jis patyrė turtinę bei neturtinę žalą, kurią ir prašė priteisti iš atsakingų už neteisėtus pareigūnų veiksmus institucijų.

117.       Pažymėtina tai, kad valstybės pareiga atlyginti žalą, padarytą teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmais (neveikimu) baudžiamojo proceso srityje, yra įtvirtinta CK 6.272 straipsnio 1 dalyje. CK 6.272 straipsnio 1 dalyje nustatyta valstybės pareiga atlyginti žalą yra specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis. Įstatyme nustatyta, kad valstybės atsakomybė atsiranda nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės, o tai reiškia, kad civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų : neteisėtų pareigūnų veiksmų (neteisėto neveikimo), šiais veiksmais (neveikimu) padarytos žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei atsiradusios žalos ryšio. Taigi, ieškovas, reikalaudamas atlyginti nurodytos rūšies žalą, neturi įrodinėti, kad dėl žalos atsiradimo (padarymo) kalti pareigūnai ar teismas, tačiau jam tenka pareiga įrodyti kitas tris būtinąsias šios civilinės atsakomybės rūšies sąlygas : pareigūnų ir (ar) teismo neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir žalą (nuostolius). Neįrodžius bent vienos iš jų, žalos atlyginimas yra negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 4 d. nutartis Nr. 3K-3-5-2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 24 d. nutartis Nr. 3K-3-219/2010.).

118.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad valstybės civilinė atsakomybė už žalą, grindžiamą neteisėtais teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmais (neveikimu) baudžiamojo proceso metu, yra civilinės teisės institutas. Tai lemia, kad sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės, nurodytų pareigūnų veiksmų teisėtumo vertinimas netapatus tų pačių veiksmų vertinimui pagal baudžiamojo proceso teisę. Civilinę bylą dėl žalos, kurios atsiradimas grindžiamas neteisėtais teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmais (neveikimu) baudžiamojo proceso metu, teismas vertina nurodytus veiksmus pagal civilinio proceso normų nustatytas įrodinėjimo ir vertinimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 7 d. nutartis Nr. 3K-7-183/2006).

119.       Pažymėtina ir tai, kad sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės už teisėsaugos pareigūnų veiksmus, kiekvienu atveju reikia išsiaiškinti, ar konkretaus asmens baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad jis padarė nusikaltimą, be to, civilinės atsakomybės požiūriu reikšminga aplinkybė yra ikiteisminio tyrimo ar baudžiamosios bylos nutraukimo, asmens išteisinimo pagrindas, be to, yra reikšminga ir tai, kaip įvertintas baudžiamųjų procesinių veiksmų teisėtumas baudžiamojo proceso teisės normų nustatyta tvarka ir visą šią informaciją laikydamasis civilinių procesinių įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, civilinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų požiūriu turi įvertinti civilinę bylą dėl žalos atlyginimo nagrinėjantis teismas ir padarytų teisinių išvadų pagrindu spręsti apie pareikšto ieškinio dėl žalos atlyginimo pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. rugsėjo 25 d. nutartis Nr. 3K-3-487-915/2015).

120.       Iš šios civilinės bylos medžiagos turinio matyti, kad ieškovo ieškinys šiuo atveju yra grindžiamas ta esmine aplinkybe, jog ikiteisminis tyrimas bei patsai baudžiamasis procesas ieškovo atžvilgiu užtruko perilgai, be to, ikiteisminio tyrimo pareigūnai bei teismai padarė esminių teisės normų pažeidimų, kas ir sukėlė ieškovui šiuo atveju tiek turtinės, tiek neturtinės žalos atsiradimą.

121.       Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 2 straipsnyje numatyta, kad prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika. 

122.       Pagal BPK 166 straipsnio 1 dalį, ikiteisminis tyrimas yra pradedamas gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką arba prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius.

123.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad ikiteisminis tyrimas paprastai yra pradedamas vien gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką, o faktų patikrinimo galimybės BPK numatytomis priemonėmis nepradėjus ikiteisminio tyrimo yra ribotos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 18 d. nutartis Nr. 2K-7-336/2010).

124.       BPK 168 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad ikiteisminį tyrimą atsisakoma pradėti tik tuo atveju, kai nurodyti duomenys apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės, todėl ne ikiteisminio tyrimo pradėjimas, esant minėtoms sąlygoms yra neteisėtas veiksmas, o priešingai, t. y. jo nepradėjimas, esant BPK nustatytoms sąlygoms, yra vertinamas neteisėtu veiksmu.

125.       Iš šios civilinės bylos medžiagos turinio matyti, kad 2008-09-23 Ukmergės rajono policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 88-1-00776-08 pagal Baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį dėl galimai suklastoto UAB „Technologijų skliautai" paprastojo vekselio 150 000 Lt sumai, išduoto AB „Ūkio bankas" naudai ir tai patvirtina į bylą pateiktas 2008-09-23 pranešimas apie pradėtą ikiteisminį tyrimą. 2009 m. sausio 20 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo valdybos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriuje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas medžiagoje Nr. 10-1- 00147-09 pagal BK 213 str. 2 d. dėl AB „Ūkio banko“ išduoto paprastojo vekselio apmokėjimo. 2012 m. spalio 19 d. Vilniaus apskrities VPK NTV Nusikaltimų nuosavybei tyrimo skyriuje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas medžiagoje Nr. 10-1-01270-12 pagal BK 182 str. 2 d. dėl apgaule AB „Ūkio banke“ paimto kredito. 2013 m. vasario 8 d. Vilniaus apskrities VPK NTV Nusikaltimų nuosavybei tyrimo skyriaus tyrėjos tarnybiniame pranešime nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 88-1-00779-08 pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 182 straipsnio 2 d., 300 straipsnio 3 dalį. 2012 m. sausio 12 d. ieškovui V. K. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą, 2012 m. sausio 12 d. ieškovas V. K. buvo apklaustas įtariamuoju. Įtariamojo V. K. nekilnojamajam turtui 2012 m. sausio 12 d. prokuroro nutarimu buvo paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas. 2013 m. vasario 7 d. ieškovui V. K. buvo įteiktas galutinis pranešimas apie įtarimą.

126.       2009-07-28 prokuroro nutarimu 2009 m. sausio 20 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo valdybos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriuje pradėtas ikiteisminis tyrimas medžiagoje Nr. 10-1- 00147-09 pagal BK 213 str. 2 d. dėl AB „Ūkio banko“ išduoto paprastojo vekselio apmokėjimo buvo nutrauktas ir tai patvirtina į bylą pateiktas 2009-07-28 Vilniaus apygardos prokuratūros nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą. 2011-08-24 prokurorės nutarimu šis ikiteisminis tyrimas buvo atnaujintas.

127.       2013 m. balandžio 19 d. Vilniaus apygardos prokuratūros skyriaus prokuroras surašė kaltinamąjį aktą ir bylą perdavė Vilniaus miesto apylinkės teismui, kaltinant viso keturis asmenis įvykdžius sukčiavimą, suklastojus dokumentus, darius poveikį liudytojui, viso 25 nusikalstamomis veikomis. Ieškovas V. K. perduotas teismui kaltinant įvykdžius sukčiavimus, piktnaudžiavus tarnybine padėtimi, viso įvykdžius 22 nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 str. 2 d., 228 str. 2 d. 

128.       Teismas daro išvadą, kad šiuo atveju ikiteisminio tyrimo metu gauti duomenys buvo pakankami pradėti baudžiamąjį persekiojimą ieškovo atžvilgiu, todėl ieškovo argumentai šioje dalyje yra atmestini, kaip nepagrįsti bei neįrodyti (LR CPK 176 str. – 179 str.).

129.       Pažymėtina tai, kad vadovaujanti EŽTT praktika, įrodinėjimo standartas jas taikant, skiriasi nuo to, kuris yra taikomas teismui nagrinėjant baudžiamąją bylą bei sprendžiant dėl kaltinamojo kaltumo. Siekiant nuteisti asmenį yra taikomas įrodinėjimo standartas – bet kokių pagrįstų abejonių dėl jo nekaltumo pašalinimas – skiriasi nuo įrodinėjimo standarto, taikomo siekiant pradėti asmens baudžiamąjį persekiojimą, pagal kurį pakanka pagrįsto įtarimo, kad asmuo padarė nusikaltimą (Lavrechov v. the C. R., no. 57404/08, judgment of 20 June 2013).

130.       Be to, pagal EŽTT praktiką, asmuo negali teigti esąs teisės į teisingą bylos nagrinėjimą (sąžiningą) procesą) pažeidimo auka baudžiamajame procese vien todėl, kad jis buvo išteisintas arba procesas nutrauktas (Kalpachka v. Bulgaria, No. 49163/99, judgment of May 2005; Korobov v. Estonia, no 10195/08, judgment of 14 September 2010).

131.       Be to, gali būti atvejų, kai, išnagrinėjus pagrįstą įtarimą teisme, asmuo nėra nuteisiamas pašalinus bet kokias pagrįstas abejones dėl jam pareikštų įtarimų, tačiau ir tokiais atvejais egzistuoja teisėtas valstybės interesas tinkamai vykdyti baudžiamąjį procesą, kuriame turi būti įvertintas pagrįstai įtariamo asmens kaltumas ar nekaltumas, ir užtikrinti sklandžią šio proceso eigą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 19 d. nutartis Nr. 3K-3-393- 378/2015).

132.       Lietuvos Auksčiausiasis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad baudžiamosios bylos nutraukimas, netaikant asmeniui atsakomybės, savaime nereiškia, jog tyrimo metu visi prokuratūros ar teismo atlikti byloje veiksmai buvo neteisėti. Ikiteisminio tyrimo atlikimas yra įstatymais numatyta valstybės organų veikla, siekiant šalyje įtvirtinti ir palaikyti įstatymais grindžiamą tvarką. Ikiteisminio tyrimo veiksmai buvo teisėti tiek, kiek jie buvo atlikti pagal įstatyme numatytus pagrindus, jo nustatytas procedūras ir laikantis teisės aktais detalizuotos tvarkos, o neteisėti tiek, kiek šių reikalavimų nesilaikyta (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2002-01-30 nutartis Nr. 3K- 3-181/2022).

133.       Teismas pilnai sutinka su atsakovės atstovės argumentais, jog baudžiamojo proceso pradžią ieškovas jo atžvilgiu nepagrįstai skaičiuoja nuo 2008 m. rugsėjo 23 d., kai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Ieškovas nurodė, kad pranešimas apie įtarimą jam buvo įteiktas 2012 m. sausio 12 d. ir tą pačią dieną buvo laikinai apribotos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą. Ieškovas nenurodė, kad ikiteisminio tyrimo pradėjimas lėmė kokius nors jo teisių suvaržymus ar kitokius neigiamus padarinius, todėl baudžiamojo proceso pradžia ieškovo atžvilgiu turi būti skaičiuojama nuo 2012 m. sausio 12 d., t. y. kai buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą ir pritaikyta procesinė prievartos priemonė. Be to, baudžiamojo proceso pabaiga yra laikytina 2022 m. lapkričio 10 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, tačiau pažymėtina tai, kad jau pirmosios instancijos Vilniaus apygardos teismas 2015 m. birželio 17 d. nutartimi baudžiamąją bylą ieškovui dėl dalies kaltinimų nutraukė, o 2018 m. liepos 31 d. Vilniaus apygardos teismas nutraukė bylą ir dėl likusių kaltinimų ir vėlesniais teismų sprendimais ieškovas nebuvo pripažintas kaltu. Be to, apeliacinį skundą dėl 2018 m. liepos 31 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimo teikė ne prokuroras, o patsai ieškovas, t. y. baudžiamasis procesas tęsėsi paties ieškovo iniciatyva ir ieškovas nenurodė jokių aplinkybių apie tai, jog viso baudžiamojo proceso metu jam buvo taikoma kokia nors kardomoji priemonė, kuri neproporcingai varžė jo teises, todėl ieškovo argumentai šioje dalyje yra atmesti, kaip nepagrįsti bei neįrodyti (LR CPK 176 str. – 179 str.).

134.       Teismas daro išvadą, kad veikos perkvalifikavimas nereiškia, jog ikiteisminis tyrimas ieškovo atžvilgiu buvo pradėtas nepagrįstai. Be to, pakeitus kaltinimą, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nesikeitė, nesikeitė veikų padarymo laikas, vieta ir veiksmai ir atsižvelgiant į tai bei į 2014 m. balandžio 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį kaltinimo pakeitimas nereiškia, jog visi procesiniai veiksmai atlikti medžiagoje, kurioje tyrimas pradėtas pagal kitą nusikalstamos veikos straipsnį, yra neteisėti, o prokuroro veiksmai keičiant kaltinimą, yra teisiškai nepagrįsti.

135.       Iš šios civilinės bylos medžiagos turinio matyti, kad baudžiamoji byla teisme nebuvo pradėta iš esmės nagrinėti dėl teismui teiktų kaltinamųjų ir jų gynėjų prašymų grąžinti bylą prokurorui dėl jų nurodytų kaltinamojo akto trūkumų ir atitinkamai dėl vėliau sekusių kaltinamųjų prašymus tenkinančių nutarčių priėmimo ir skundų dėl jų nagrinėjimo, todėl byla ir nebuvo pradėta nagrinėti teisme dėl proceso dalyvių pateiktų prašymų ir prokuroro skundų dėl tokių prašymų tenkinimo nagrinėjimo.

136.       Be to, kaip matyti, aukštesnės instancijos teismai pripažino, kad bylos kaltinamasis aktas yra tinkamas bylai nagrinėti teisme ir jokių ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar prokuroro padarytų pažeidimų nekonstatavo. Pažymėtina tai, kad aplinkybės, jog proceso dalyviai aktyviai naudojosi teise skųsti, jų manymu, nepagrįstus teismo veiksmus, nėra priežastis tokių prašymų ir skundų nagrinėjimo trukmę laikyti nepateisinta. Priešingai ieškovo teiginiams, Lietuvos apeliacinis teismas nuosprendžio 45 punkte konstatavo, jog nebuvo nustatyti jokie kaltinamojo akto trūkumai, kurie galėtų būti vertinami kaip esminis įstatymo reikalavimų neatitikimas. Be to, teisėjų kolegija taip pat padarė išvadą, kad nebuvo pagrindo perduoti baudžiamąją bylą prokurorui dėl kaltinamojo akto neatitikimo BPK 219 straipsnio reikalavimams ir nurodytos Lietuvos apeliacinio teismo išvados patvirtina, jog atliktas ikiteisminis tyrimas ir kaltinamasis aktas buvo surašytas tinkamai, todėl ieškovo argumentai ir šioje dalyje yra atmestini, kaip nepagrįsti bei neįrodyti (LR CPK 176 str. – 179 str.).

137.       Teismas taip pat pilnai sutinka ir su šiais atsakovės atstovės argumentais, kad sprendžiant klausimą dėl baudžiamosios bylos sudėtingumo, yra nesutiktina su ieškovo teiginiu, jog ši baudžiamoji byla buvo nesudėtinga, nes baudžiamasis procesas vyko dėl pakankamai didelio skaičiaus nusikalstamų veikų, susijusių su keturių įtariamųjų / kaltinamųjų veiksmais įtariant, kad jie apgaule, klastojant dokumentus suteikė / įgijo banko kreditus. Be to, 2018 m. liepos 31 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendyje yra detaliai nurodyti visi proceso veiksmai, kurie buvo atlikti ikiteisminio tyrimo metu. Ilgesnė baudžiamojo proceso trukmė savaime nelemia ieškovo teisės į įmanomai trumpiausią procesą pažeidimo, be to, ieškovas nenurodė jokių nepagrįsto delsimo laikotarpių bei iš esmės ieškinys grindžiamas ieškovo subjektyviu vertinimu, jog prokuroras ir teismas neturėjo atlikti tam tikrų procesinių veiksmų, kurie buvo atlikti, todėl ir šioje dalyje ieškovo argumentai yra atmestini, kaip nepagrįsti bei neįrodyti (LR CPK 176 str. – 179 str.).

138.       Teismas daro išvadą, kad ieškovo nurodyti prokurorų ir teismų veiksmai (kaltinimo išvados papildymai, bylos grąžinimas paruošti apeliaciniam procesui, ekspertizės skyrimas ir kt.) negali būti laikytini kaip ikiteiminio tyrimo pareigūnų bei teismų atliktais neteisėtais veiksmais, kadangi tai yra išimtinai procesinio pobūdžio atlikti veiksmai, kur tiek prokurorai, tiek teismai turi išimtinę diskrecijos teisę juos atlikti / papildyti ir kt., todėl šiuos ieškovo nurodytus pareigūnų veiksmus laikyti kaip neteisėtais atliktais veiksmais, nėra jokio teisinio pagrindo, todėl ir šioje dalyje ieškovo argumentai yra atmestini, kaip nepagrįsti bei neįrodyti (LR CPK 176 str. – 179 str.). Pažymėtina ir ta aplinkybė, kad aukštesnės instancijos teismai savo priimtuose procesiniuose sprendimuose nenurodė / nenustatė jokių pažeidimų šiose srityse.

139.       Teismas pilnai sutinka su šiais atsakovės atstovės argumentais, kad iš Liteko duomenų turinio matyti, jog Vilniaus apygardos teismas baudžiamąją bylą su prokurorės apeliaciniu skundu perdavė Lietuvos apeliaciniam teismui 2015 m. liepos 17 d. Vilniaus apygardos teisme ši byla, kaip netinkamai paruošta apeliaciniam procesui, iš Lietuvos apeliacinio teismo buvo gauta 2015 m. liepos 21 d. ir ištaisęs trūkumus Vilniaus apygardos teismas šią baudžiamąją bylą perdavė Lietuvos apeliaciniam teismui 2015 m. rugpjūčio 10 d., tokiu būdu Vilniaus apygardos teismas trūkumus ištaisė per 20 dienų ir toksai procesinis terminas yra laikytinas pakankamai operatyviu, o patsai teismo veiksmas yra laikytinas neesminiu pažeidimu.

140.       Teismas daro išvadą, kad ieškovas, teigdamas, jog šiuo veiksmu Vilniaus apygardos teismas ištęsė baudžiamąjį procesą, turėjo nurodyti, kodėl šį veiksmą ieškovas laiko neteisėtu, kokia konkrečiai žala jam buvo padaryta, o taip pat turėjo įrodyti ir priežastinį ryšį tarp šio veiksmo ir žalos, tačiau ieškovas šių aplinkybių visumos neįrodė, todėl šie ieškovo teiginiai yra vertintini tik kaip deklaratyvūs ir atmestini (LR CPK 176 str. – 179 str.).

141.       Ieškovas nurodė, jog Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartis, kuria buvo paskirta bankininkystės ekspertizė, itin užvilkino baudžiamąjį procesą, nes teismas skyrė ją savo iniciatyva, ekspertizė truko 17 mėnesių, tačiau nedavė jokio reikšmingo rezultato ir tą buvo galima numatyti iš anksto.

142.       Teismas taip pat pilnai sutinka ir su šiais atsakovės atstovės argumentais, jog apeliacinis procesas baudžiamojoje byloje vyko pagal ieškovo, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla buvo nutraukta, pagal nuteistojo R. L., pagal J. K., kurios atžvilgiu baudžiamoji byla taip pat buvo nutraukta, ir pagal civilinio ieškovo bankrutuojančios AB Ūkio bankas atstovo apeliacinius skundus. Prokuroras apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 31 d. nuosprendžio neteikė. Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartyje, kuria buvo paskirta bankininkystės ekspertizė, yra pažymėta, kad iš asmenų, kuriems baudžiamoji byla nutraukta (t. y. ieškovo ir J. K.) apeliacinių skundų matyti, jog juose nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, kritikuojami į bylą pateikti AB Ūkio banko raštai, kuriais buvo grindžiami šiems asmenims pateikti vertinimai. Lietuvos apeliacinio teismo vertinimu, nei ikiteisminio tyrimo, nei baudžiamosios bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nebuvo patikrintos minėtuose raštuose nurodytos aplinkybės, pavedant tai padaryti su byla nesusijusiems, specialių žinių turintiems asmenims. Teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, turi pareigą nustatyti objektyvią tiesą, būtent todėl BPK 324 straipsnio 6 dalyje nurodyta apeliacinės instancijos teismo teisė atlikti įrodymų tyrimą, taip pat prireikus – atnaujinti įrodymų tyrimą.

143.       Iš 2019 m. balandžio 18 d. nutarties turinio matyti, kad šiuo atveju bankininkystės ekspertizės skyrimas buvo grindžiamas apeliacinės instancijos teismo siekiu objektyviai ir nešališkai išnagrinėti baudžiamąją bylą, kad būtų įvertinti apeliantų (ieškovo ir J. K.) argumentai (nutarties 42 punktas), todėl darytina išvada, kad teismas, skirdamas bankininkystės ekspertizę, elgėsi pagrįstai, teisėtai, atidžiai ir rūpestingai, nes būtent ieškovo apeliaciniame skunde nurodoma, jog prokuroras į bylą pateikė tik fragmentinius dokumentus, o pirmosios instancijos teismas atsisakė išreikalauti AB Ūkio banko tvarkas ir taisykles, kuriomis remiantis būtų galima įvertinti ieškovo veiksmų atitikimą paskolų išdavimo procedūroms ir pan. (nutarties 38.2. punktas, 38.4. – 38.5. punktai), tokiu būdu ir šioje dalyje ieškovo argumentai yra atmestini, kaip nepagrįsti bei neįrodyti (LR CPK 176 str. – 179 str.).

144.       Pažymėtina ir tai, kad BPK 286 straipsnio 1 dalis baudžiamąją bylą nagrinėjančiam teismui suteikia teisę ekspertizę paskirti ne tik proceso dalyvių prašymu, bet ir savo iniciatyva, todėl yra pilnai atmestini visi ieškovo argumentai, jog bankininkystės ekspertizės skyrimas teismo iniciatyva, nesant proceso dalyvių prašymų, kokiu nors būdu suponuoja šio teismo veiksmo nepagrįstumą ar neteisėtumą. Be to, apeliacinės instancijos teismas turi diskrecijos teisę spręsti dėl procesinių veiksmų, susijusių su įrodymų tyrimu ar gavimu, kiek tai susiję su teismo pareiga priimti objektyvų ir nešališką sprendimą nagrinėjant apeliacinius skundus. 

145.       Be to, taip pat atmestini ir šie ieškovo argumentai, jog teismas ekspertams suformulavo išimtinai teisės klausimus, kuriuos įrodymų tyrimo eigoje turi atsakyti tik patsai teismas. Iš 2019 m. balandžio 18 d. nutarties turinio matyti, jog teismas ekspertams suformulavo 21 klausimą, kurių turinys yra susijęs su konkrečių paskolos ir kitų sutarčių sudarymo bei vykdymo aplinkybių vertinimu pagal konkretaus subjekto, t.y. AB Ūkio banko vidinius teisės aktus ir procedūras, todėl yra akivaizdu, kad šie klausimai nėra išimtinai teisės klausimai, kadangi baudžiamąją bylą nagrinėjantys teisėjai neturi specialiųjų žinių bankininkystės srityje.

146.       Be to, taip pat yra atmestini ir šie ieškovo argumentai, kad ekspertizės skyrimas buvo beprasmiškas, nes nedavė jokio reikšmingo rezultato ir tą buvo galima numatyti iš anksto, kadangi šie teiginiai yra išimtinai subjektyvus bei deklaratyvus tik paties ieškovo vertinimas, neparemtas jokiais objektyviais įrodymais. Be to, pažymėtina ir tai, kad ekspertizės išvada buvo vertinama tiek apeliacinės instancijos, tiek kasacinio teismo.

147.       Ištyręs šioje civilinėje byloje esančių įrodymų visetą, teismas daro išvadą, kad ikiteisminį tyrimą vykdę pareigūnai ir teismai nepažeidė baudžiamajame procese įtvirtintų procedūrų bei BPK nuostatų įtariant ieškovą padarius inkriminuojamas nusikalstamas veikas bei nagrinėjant šią baudžiamąją bylą teisme, todėl visi ieškovo argumentai šioje dalyje yra atmestini, kaip nepagrįsti bei neįrodyti (LR CPK 176 str. – 179 str.).

148.       LR BPK 44 straipsnio 5 dalyje yra įtvirtinta kiekvieno nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens teisė į tai, kad jo byla būtų išnagrinėta per kuo trumpiausią laiką.

149.       Pažymėtina tai, kad asmens teisė į įmanomai trumpiausią procesą suponuoja atitinkamų valstybės institucijų ir jų pareigūnų pareigą veikti atsakingai, stropiai ir operatyviai, kad procesas vyktų be nereikalingo delsimo. Be to, baudžiamasis procesas yra vertinamas kaip jo stadijų visuma, todėl reikalavimas baudžiamąjį procesą atlikti per įmanomai trumpesnį laiką reiškia laiką nuo oficialaus kompetentingos institucijos pranešimo asmeniui apie įtarimą, kad jis padarė nusikalstamą veiką iki galutinio sprendimo dėl pareikšto kaltinimo priėmimo.

150.       Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje, atsižvelgiant į EŽTT jurisprudenciją, yra laikomasi nuostatos, kad proceso delsimu gali būti pripažintas toks laikotarpis, kuriuo yra neatliekami jokie procesiniai veiksmai arba tam tikrų veiksmų atlikimo trukmė laikytina per ilga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 6 d. nutartis Nr. 3K-3-7-7/2007).

151.       Pažymėtina tai, kad vertinant ikiteisminio tyrimo trukmę, yra būtina atsižvelgti į kriterijus, kurie taikomi EŽTT praktikoje, t. y. konkrečios bylos sudėtingumas, asmens, dėl kurio vykdytas baudžiamais persekiojimas, elgesys, valstybės institucijų elgesys, organizuojant bylos procesą, baudžiamajame procese sprendžiamų klausimų reikšmė pareiškėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-10-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-75/2010). Be to, kiekvienu atveju nurodyti kriterijai yra taikomi konkrečios bylos aplinkybėms, kurių visuma ir lemia teismo išvadą dėl konkretaus proceso trukmės pagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-02-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-7/2007, (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-75/2010).

152.       Ištyręs šioje civilinėje byloje esančių įrodymų visetą bei atsižvelgiant į nurodytą EŽTT praktiką bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, teismas daro išvadą, kad laikotarpis per kurį buvo vykdomas baudžiamasis procesas ieškovo atžvilgiu objektyviai negali būti laikomas per ilgu bei neteisėtu, be to, ieškovas į šią civilinę bylą nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių aplinkybę, jog ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu vyko esant ikiteisminio tyrimo pareigūnų bei teismo nereikalingam delsimui, todėl šiuo atveju ieškovo visi argumentai yra laikytini tik deklaratyvaus pobūdžio ir yra atmestini, kaip nepagrįsti bei neįrodyti (LR CPK 176 str. - 179 str.).

153.       Teismas daro išvadą, kad šiuo atveju yra nenustatyti ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokurorų ir teismų neteisėti veiksmai, neteisėtas neveikimas ar nevykdymas bendros pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, t. y. neįrodyta viena iš esminių sąlygų valstybės civilinei atsakomybei kilti, todėl ieškovo argumentai ir šioje dalyje taip pat yra atmestini, kaip nepagrįsti bei neįrodyti (LR CK 6.263 str. 1 d. ; LR CPK 176 str. – 179 str.).

154.       LR CK 6.249 straipsnio 1 dalis numato, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Nuostolių, kaip piniginės žalos išraiškos, turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado, nes toks atlyginimas atitinka žalos kompensavimo funkciją. Pateikti nuostolių dydį patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus yra ginčo šalių pareiga (CPK 12, 178 straipsniai). Be to, siekdamas įrodyti žalą, kaip civilinės atsakomybės sąlygą (CK 6.249 straipsnis), ieškovas paprastai privalo įrodyti du elementus : žalos padarymo faktą ir žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 15 d. nutartis Nr. e3K-3-8-248/2018).

155.       Be to, negautos pajamos, kaip netiesioginiai nuostoliai, yra asmens pagrįstai tikėtinos gauti lėšos, kurias asmuo būtų gavęs iš teisėtos veiklos, jeigu nebūtų neteisėtų veiksmų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje yra laikomasi nuostatos, kad negautos pajamos yra kvalifikuojamos, kaip turtinė žala, kai jos atitinka šiuos kriterijus : 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto ; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai ; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2021-06-23 nutartis Nr. e3K-191-611/2021). Be to, nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį, priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais, patirti nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2018-03-21 nutartis Nr.e3K-3-248-403/2018).

156.       Iš šios civilinės bylos medžiagos turinio matyti, kad šiuo atveju ieškovas prašo priteisti iš valstybės 18 945,26 Eur turtinę žalą, kurią sudaro išlaidos, patirtos advokato teisinei pagalbai apmokėti baudžiamojoje byloje.

157.       Pagal 2022 m. gegužės 1 d. įsigaliojusio BPK 106 straipsnio 3 dalyje nustatytą taisyklę, asmuo išlaidas gynėjo pagalbai apmokėti turi prašyti priteisti baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu. Kitaip tariant, gynėjo išlaidos laikomos procesinėmis išlaidomis, kurių atlyginimo asmuo turi reikalauti tame pačiame, šiuo atveju baudžiamajame, procese. Baudžiamasis procesas byloje baigėsi 2022 m. lapkričio 10 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi, t. y. praėjus šešiems mėnesiams jau po minėtos BPK normos įsigaliojimo.

158.       Teismas daro išvadą, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, jog kasaciniam teismui teikė prašymą priteisti gynėjo išlaidų atlyginimą iš valstybės, todėl šiuo atveju neįrodžius valstybės neteisėtų veiksmų ieškovo prašymas priteisti advokato išlaidas remiantis BPK 106 straipsnio 3 dalimi šiuo atveju negali būti tenkinamas ir yra atmestinas. Be to, priteisti advokato išlaidas kaip žalą, remiantis CK 6.272 straipsnio 1 dalimi, šiuo atveju taip pat nėra jokio teisinio pagrindo, kadangi ieškovas neįrodė neteisėtų valstybės veiksmų, kaip būtinosios deliktinės atsakomybės sąlygos.

159.       Be to, išanalizavus pateiktus duomenis apie patirtas advokato išlaidas galima daryti pagrįstą išvadą, kad ne visos išlaidos yra aiškios, t. y. sąskaitos nėra detalizuotos, pvz. 2015 m. liepos 9 d. PVM sąskaitoje - faktūroje Nr. 23659 nurodyta 100,01 Eur suma už pasirengimą 2015 m. liepos 9 d. Vilniaus apygardos teismo posėdžiui, tačiau nenurodytas nei bylos numeris, nei valandų skaičius. 2015 m. rugpjūčio 21 d. PVM sąskaitoje - faktūroje Nr. 23807 taip pat nėra nurodyta, kokioje byloje buvo suteiktos teisinės paslaugos. 2017 m. rugpjūčio 17 d. PVM sąskaitoje - faktūroje Nr. 27464, 2017 m. spalio 10 d. PVM sąskaitoje - faktūroje Nr. 27823, 2017 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitoje - faktūroje Nr. 28241, 2018 m. sausio 30 d. PVM sąskaitoje - faktūroje Nr. 28379, 2018 m. kovo 30 d. PVM sąskaitoje - faktūroje Nr. 28751, 2018 m. balandžio 30 d. PVM sąskaitoje - faktūroje Nr. 28969, 2018 m. gegužės 31 d. PVM sąskaitoje - faktūroje Nr. 29177, 2018 m birželio 29 d. PVM sąskaitoje - faktūroje Nr. 29369, 2021 m. kovo 31 d. PVM sąskaitoje - faktūroje Nr. 0097 nėra nurodyta nei bylos numerio, nei informacijos, kokios visgi konkrečiai teisinės paslaugos buvo suteiktos, todėl ieškovo argumentai ir šioje dalyje yra atmestini, kaip nepagrįsti bei neįrodyti (LR CPK 176 str. – 179 str.).

160.       LR CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Nurodyto straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinti bendrieji kriterijai, į kuriuos visais atvejais atsižvelgia teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį : neturtinės žalos padariniai, šią žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

161.       Ieškovas prašė priteisti ir 30 000 Eur neturtinę žalą, tačiau darytina išvada, kad ieškovas tik deklaratyviai nurodė, jog patyrė neigiamus išgyvenimus, tačiau jų nekonkretizavo ir niekaip nepagrindė. Ieškovas, kaip ir kiekvienas baudžiamojon atsakomybėn patrauktas asmuo, galėjo patirti tam tikrus neigiamus išgyvenimus, tačiau neturtine žala pripažįstami ne bet kokie neigiami išgyvenimai, o tik tokie, kurie buvo labai intensyvūs ir turėjo stiprų neigiamą poveikį.

162.       Teismas daro išvadą, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, jog neteko darbo dėl prasidėjusio baudžiamojo proceso, jog negalėjo susirasti kito darbo ir kt. Be to, nėra pateikta ir jokių įrodymų teiginiams apie sumenkintą reputaciją pagrįsti (LR CPK 176 str. – 179 str.).

163.       Teismas taip pat daro išvadą, kad pateiktas „Delfi“ straipnis yra žiniasklaidos, o ne valstybės institucijų / pareigūnų paviešinta informacija. Be to, Lietuvoje žiniasklaidos priemonės veikia laisvai, cenzūra yra netaikoma ir valstybės institucijos negali kontroliuoti nei žiniasklaidos priemonių kuriamų publikacijų turinio, nei jų kiekio, todėl ieškovo argumentai ir šioje dalyje yra atmestini, kaip nepagrįsti bei neįrodyti (LR CPK 176 str. – 179 str.).

164.       Teismas daro išvadą, kad šiuo atveju nenustačius ikiteisminio tyrimo pareigūnų bei teismų neteisėtų veiksmų (neveikimo), tenkinti ieškovo ieškininius reikalavimus dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, nėra jokio teisinio pagrindo, todėl ieškovo ieškininiai reikalavimai yra atmestini, kaip nepagrįsti bei neįrodyti (LR CPK 176 str. – 179 str.).

165.       Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad ieškovas šiuo atveju neįrodė visų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų atsakovės civilinei atsakomybei kilti, todėl ieškovo ieškinys yra atmestinas, kaip nepagrįstas bei neįrodytas (LR CPK 176 str. – 179 str.).

166.       Sutinkamai su LR CPK 92 str. ir 2014-09-23 LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro įsakymo Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Teisingumo ministro ir Finansų ministro įsakymo 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ nuostatomis, iš ieškovo valstybės naudai nėra priteistinos pašto išlaidos, kadangi jos neviršyja 5,00 Eur minimalios sumos.

167.       Kiti šalių nurodyti argumentai bei pateikti įrodymai neturi reikšmės teisingam šios civilinės bylos išnagrinėjimui.

 

     

 Vadovaudamasis LR CPK 259-260 str., 270 str. nuostatomis, teismas,

 

n u s p r e n d ž i a :

 

ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

 

 

Teisėja         Erika Stočkienė