Baudžiamoji byla Nr. N1-260--498/12

                                                                                                           Teisminio proceso Nr. 1-13-1-01228-2011-3

                                                                                                          Procesinio sprendimo kategorija

(S)

                                                                                                             1.2.14.1.2.3., 2.3.6.4.5.

                                                                                                                                                                                                                   VILNIAUS MIESTO 3 APYLINKĖS TEISMAS

                                                                                                                                                                                                                                               N U O S P R E N D I S

                                                          Lietuvos Respublikos vardu

          2012 m. birželio 20 d.

                                                                                   Vilnius                                                                                                               

              Vilniaus m.3 apylinkės teismo teisėjas O.Šibkovas, sekretoriaujant  G.Vasilevskai,   dalyvaujant prokurorui T.Tukleriui, gynėjoms advokatėms J.Kleinauskienei, E.Vasiliauskienei, nukentėjusiesiems A. K., I. K., A. S., jo atstovui pagal įstatymą E. Ž., P. T., jo atstovei pagal įstatymą ir civilinei ieškovei, L. Ž., R. G. atstovo pagal įstatymą ir civilinio atsakovo Vilniaus Minties vaikų socialinės globos namų  atstovei K.Gudelienei, vaikų teisių apsaugos tarnybos atstovei N.Senovaitienei, vertėjai I.Paltanavičienei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. M. , a/k (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis,    8 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirba, mokosi Saulėtekio vidurinėje mokykloje 9 klasėje, gyvena (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., 178 str. 2 d.,

R. G. , a/k (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini),  Lietuvos Respublikos pilietis,    pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirba, mokosi Vilniaus Komunalinių paslaugų mokykloje 10 klasėje,   gyvena (duomenys neskelbtini),  Vilniuje,  teistas 2012-01-18 Vilniaus rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 1 d. , remiantis LR BK 93 str. nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., 178 str. 2 d.,

                            n u s t a t ė :

A. M. atvirai pagrobė svetimą turtą, o būtent: 2011-05-23 13.00 val., būdamas prie Vilniaus Saulėtekio vidurinės mokyklos, esančios Kaminkelio g. 10, Vilnius, veikdamas kartu su R. G., priėjo prie nepilnametės A. K., gim. 1995 m., R. G. paėmė iš A. K. mobilaus ryšio telefoną NOKIA VODAFONE, 150 Lt vertės, priklausantį I. K., o A. K. pareikalavus grąžinti mobilaus ryšio telefoną, perdavė jį A. M., po ko A. M. kartu su R. G., negrąžinęs telefono, pasišalino, tokiu būdu atvirai pagrobė I. K. turtą - mobilaus ryšio telefoną NOKIA VODAFONE, 150 Lt vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajai I. K. 150 Lt žalą.

Taip pat A. M. atvirai pagrobė svetimą turtą, o būtent: 2011-07-03 20.30 val., prie UAB „Lelija“ parduotuvės, esančios Dzūkų g. 22, Vilniuje, priėjo prie A. S., gim. 1997 m., ir paprašė parodyti mobiliojo ryšio telefoną NOKIA 6300, 200Lt vertės, priklausantį N. S., o kai pastarasis davė pažiūrėti minėtą telefoną, jį paėmė ir negrąžinęs pabėgo, tokiu būdu atvirai pagrobė N. S. priklausantį 200 Lt vertės turtą.

R. G. atvirai pagrobė svetimą turtą, o būtent:  2011-05-23 13.00 val., būdamas prie Vilniaus Saulėtekio vidurinės mokyklos, esančios Kaminkelio g. 10, Vilnius, veikdamas kartu su A. M., priėjo prie nepilnametės A. K., gim. 1995 m., ir, A. M. stovint šalia, paėmė iš A. K. mobilaus ryšio telefoną NOKIA VODAFONE, 150 Lt vertės, priklausantį I. K., o A. K. pareikalavus grąžinti mobilaus ryšio telefoną, perdavė jį A. M., po ko kartu su A. M. negrąžinęs telefono , pasišalino, tokiu būdu atvirai pagrobė I. K. 150 Lt vertės turtą.

Taip pat, R. G. atvirai pagrobė svetimą turtą, o būtent:  2011-03-09 apie 14.00 val. prie namo, esančio Dariaus ir Girėno g. 13, Vilnius, paprašė nepilnamečio P. T., gim. 1994 m. duoti pasižiūrėti auksinę apyrankę 17 g svorio, 1500Lt vertės, o pastarajam davus, paėmė apyrankę ir negrąžinęs išėjo, tokiu būdu atvirai pagrobė P. T. ir L. Ž. turtą 1500Lt vertės.

I. K. turto vagystė.

              A. M. dėl jam inkriminuotos I. K. mobilaus ryšio telefono vagystės kaltu neprisipažino ir parodė, kad minėtą dieną, datos tiksliai neatsimena, buvo prie Saulėtekio vidurinės mokyklos. Kartu lauke buvo A. K., R. G. ir mergina vardu Marta. Jie bendravo. Nuskambėjo skambutis ir jis nuėjo į pamoką. Telefono iš A. K. neėmė ir nežino ar kas nors paėmė. Mano, kad jį apkalbėjo R. G..

              R. G. dėl jam inkriminuotos I. K. mobilaus ryšio telefono vagystės kaltu neprisipažino ir parodė, kad minėtą dieną, datos tiksliai neatsimena, po antros pamokos jis su A. M. išėjo iš mokyklos į lauką parūkyti. Lauke buvo dvi merginos – A. K. ir Marta. Jie stovėjo, bendravo, paskui A. M. jam pasakė „davai paprikolinsim“. Po to A. M. priėjo prie A. K. ir paprašė duoti litą. A. K. pasakė, kad neturi, tada A. M. įkišo ranką į jos turimą rankinę, ją apžiūrėjo ir išsitraukė iš rankinės A. K. mobilaus ryšio telefoną. Jis iš karto perdavė telefoną jam. A. K. prašė grąžinti jai telefoną, tačiau jie metė telefoną vienas kitam ir telefono neatiduodavo. Tai truko apie 10 minučių, po ko A. K. pasakė, kad ji rašys pareiškimą į policiją dėl telefono.  Kadangi telefono jam iš tikrųjų nereikėjo, jis pasakė A. K. pasiimti telefoną, tačiau A. K. atsakė, kad jau nebereikia, kad ji rašys pareiškimą. Tada jis padėjo telefoną ant mokyklos laiptų ir jį paliko. A. K. tuo metu buvo apie 10 metrų atstumu ir turėjo matyti, kad jis padėjo telefoną. Palikęs telefoną ant laiptų jis nuėjo į mokyklą ir kas toliau vyko su telefonu, nematė. Po pamokų jis susitiko su A. M., kuris jam pasakė, kas sugrįžo ir paėmė telefoną. A. M. jam taip pat sakė, kad telefoną pardavė. Ikiteisminio tyrimo metu davė neteisingus parodymus, kadangi tuomet su A. M. buvo draugai, be to jo atžvilgiu jau buvo pardėtas kitas ikiteisminis tyrimas, o A. M. teistas  nebuvo. Teisminio nagrinėjimo metu duoda teisingus parodymus, kadangi nusprendė nebedangstyti A. M..

              Nukentėjusioji A. K. parodė, kad mokosi Saulėtekio vidurinėje mokykloje. 2011-05-23 per pertrauką kartu su M. P. buvo lauke. Netoli stovėjo A. M. ir R. G..  Jai suplyšo rankinės dirželis, rankinė nukrito, iš jo išbyrėjo telefonas ir kiti daiktai. Kažkas iš vaikinų paėmė jos telefoną. Ji tiksliai neatsimena, kuris iš jų paėmė telefoną, tačiau atsimena, kad ji prašė grąžinti jai telefoną o A. M. ir R. G. telefono grąžinti nenorėjo o  perduodavo jį vienas kitam. Tai truko apie 10 minučių, paskui vaikinai apsisuko ir nuėjo išsinešdami telefoną. Pas kurį iš vaikinų liko telefonas, ji neatsimena. Ji apsiverkė ir nuėjo į mokyklą. Mokykloje papasakojo apie įvykį klasės vadovei.  Vaikinų daugiau tą dieną mokykloje nebuvo. Grįžusi namo po pamokų apie viską taip pat papasakojo motinai. Kitą dieną ji su motina nuvyko į policiją ir parašė pareiškimą. Atsimena, kad po kažkiek laiko prie jos buvo priėjęs A. M., kuris pasakė, kad telefonas parduotas.

              Nukentėjusioji I. K. parodė, kad A. K. yra jos dukra. Tą dieną dukra grįžo iš mokyklos ir papasakojo, kad A. M. ir R. G. atėmė iš jos mobilaus ryšio telefoną „Nokia“. Iš dukros pasakojimų žino, kad minėti vaikinai mokykloje atiminėjo telefonus ir iš kitų mokinių. Be to, vėliau dukra jai pasakojo, kad A. M. ir R. G. jai grasino, sakė nerašyti pareiškimo į policiją. Telefono vertė buvo 150 Lt. Civilinio ieškinio atsisako.

              Liudytoja J. F. parodė, kad dirba saulėtekio vidurinėje mokykloje mokytoja. Tą dieną prie jos priėjo A. K. ir M. P. bei papasakojo, kad A. M. ir R. G. paėmė iš A. K. telefoną pažiūrėti, paskui Ruslanas telefono negrąžino. Mergaitės pasakojo, kad kažkas iš vaikinų, ar  Artiom ar Ruslanas paprašė telefoną pažiūrėti, A. K. telefoną davė, bet vaikinai telefono negrąžino. Kaip tiksliai įvyko įvykis, papasakoti negali, kadangi apie įvykį sužinojo iš susijaudinusių mergaičių. Ji patarė A. K. rašyti pareiškimą į policiją, taip pat nukreipė ją pas socialinį pedagogą.

              Liudytoja M. P. parodė, kad tą dieną kartu su A. K. iš mokyklos išėjo į lauką. Lauke sutiko A. M. ir R. G.. Ruslanas paprašė iš A. K. litą, A. K. jam nedavė. Ji tuo metu praėjo toliau o A. K. liko su vaikinais, Artiom taip pat praėjo truputį toliau. Ji atsisuko ir pamatė, kad Ruslanas laiko A. K. telefoną. A. K. prašė telefoną grąžinti, tačiau Ruslanas telefono neatidavė. Ji nematė, kad Ruslanas būtų perdavęs telefoną Artiomui. A. K. prašė grąžinti telefoną keletą minučių, paskui nuėjo. Telefono jai taip ir negrąžino. Jos nuėjo į mokyklą kur apie įvykį papasakojo klasės auklėtojai.

              Vertinant byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad A. M. ir R. G. kaltė padarant jiems inkriminuotą I. K. priklausančio mobilaus ryšio telefono vagystę iš A. K. yra visiškai įrodyta. Vertinant įrodymus teismas pažymi, kad kaltinamųjų, nukentėjusiosios ir liudytojų parodymai dėl įvykio yra iš dalies skirtingi, tačiau šių įrodymų visuma leidžia daryti neginčijamą išvadą dėl kaltinamųjų kaltės.

Nukentėjusioji A. K. parodė kokiomis aplinkybėmis A. M. ir R. G. pagrobė iš jos mobilaus ryšio telefoną, paaiškino, kad telefoną iš jos paėmė abu kaltinamieji, kurie metė telefoną vienas kitam, po ko telefono negrąžino, išėjo išsinešdami telefoną. Tokie nukentėjusiosios parodymai dalyje dėl telefono paėmimo ir metimo vienas kitam, patvirtina kaltinamojo R. G. parodymais. Tą aplinkybę, kad R. G. paėmė iš A. K. mobilaus ryšio telefoną ir jo negrąžino, taip pat patvirtina liudytojos M. P. parodymai. Pažymėtina, kad nors šie paminėti parodymai iš dalies skiriasi, šių parodymų visuma patvirtina  faktą, kad iš A. K. buvo pagrobtas mobilaus ryšio telefonas.

Atskirai vertinant kiekvieno kaltinamojo atliktų veiksmų pobūdį ir įrodymų, patvirtinančių ar paneigiančių kiekvieno kaltinamojo kaltę dėl jiems inkriminuotos vagystės, konstatuotina, kad byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, leidžiančių pripažinti A. M. ir R. G. kaltais dėl telefono vagystės iš A. K.. Nukentėjusioji A. K. kategoriškai patvirtino, kad telefoną paėmė abu vaikinai, kurie metė jį vienas kitam o paskui kartu išėjo išsinešdami telefoną. Tą aplinkybę, kad abu kaltinamieji išėjo kartu išsinešdami telefoną ir telefono vėliau negrąžino taip pat patvirtina liudytojos M. P. parodymai. M. P. parodymai taip pat patvirtina faktą,. Kad telefoną iš A. K. rankinės paėmė R. G..

Pačių kaltinamųjų parodymai apie įvykio aplinkybes nėra pakankamas pagrindas pripažinti, kad jie nėra padarę jiems inkriminuotos vagystės. Kaltinamojo A. M. parodymus apie tai, kad tokio įvykio aplamai nebuvo, paneigia kito kaltinamojo – R. G., nukentėjusiosios A. K., liudytojos M. P. aprodymai. Kaltinamojo R. G. parodymus apie tai, kad jis nepavogė telefoną, paneigia nukentėjusiosios ir liudytojos M. P. parodymai, kurie vienodai parodė, kad R. G. kartu su A. M. pirmi išėjo iš įvykio vietos išsinešdami telefoną ir niekur jo nepaliko.

Tą aplinkybę, kad telefono vagystę įvykdė abu kaltinamieji, netiesiogiai įrodo ir nukentėjusiosios I. K. ir liudytojos J. P. parodymais, kurioms iš karto po įvykio A. K. ir M. P. papasakojo, kad telefoną pagrobė abu kaltinamieji.

Tokiu būdu, byloje nustatyta, kad A. M. ir R. G. atvirai, veikdami bendrininkų grupėje pagrobė iš A. K. jos motinai I. K. priklausantį mobilaus ryšio telefoną Nokia Vodafone 150 Lt vertės. Kaltinamųjų veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d.

N. S. turto vagystė.

              A. M. dėl jam inkriminuotos mobilaus ryšio telefono vagystės iš A. S. savo kaltę pripažino pilnai ir parodė, kad minėtą dieną eidamas su draugu Dzūkų gatve, prie parduotuvės „Lelija“ sutiko iš matymo pažįstamą A. S.. Pas pastarąjį pamatė mobilaus ryšio telefoną „Nokia“. Norėdamas gauti šį telefoną pasiūlė A. S. pasikeisti telefonais, tačiau A. S. atsisakė. Tada jis paėmė iš A. S. rankų jo telefoną ir pasakė, kad telefono jam negrąžins. Telefoną paėmė sau ir išėjo. Po kelių valandų buvo sulaikytas policijos pareigūnų, kurie paėmė iš jo telefoną. Telefoną būtų pardavęs.

              Nukentėjusysis A. S. parodė, kad minėtą dieną, datos tiksliai neatsimena, eidamas Dzūkų gatve prie parduotuvės „Lelija“ sutiko iš matymo pažįstamus vaikinus, vienas iš jų buvo A. M.. A. M. paprašė parodyti turimą telefoną, jis sutiko ir parodė vaikinams turimą mobilaus ryšio telefoną „Nokia6300“. A. M. apžiūrėjo telefoną ir pasiūlė pasikeisti telefonais. Jis atsisakė, kadangi jo telefonas buvo naujas. Tada A. M. pasiėmęs jo telefoną nuėjo. Jis nubėgo pas draugą, iškvietė policiją. Atvažiavus policijos pareigūnams jie kartu važinėjo per miestą ir pamatė A. M. su draugu.

              Liudytojas A. I. parodė, kad minėtą dieną, datos tiksliai neatsimena, kartu su A. M. ėjo Dzūkų gatve. Prie parduotuvės „Lelija“ sutiko pažįstamą vaikiną A. S.. Artiom su Artūru pradėjo apie kažką kalbėtis, o jis nuėjo pas draugę. Prieš išeinant girdėjo, kad Artiom siūlė Artūrui keistis telefonais. Kas vyko toliau jis nematė, kadangi nuėjo. Po kurio laiko jis vėl susitiko su A. M.. Jie ėjo gatve, tuo metu juos sulaikė policija.

              Vertinant byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad A. M. kaltė pagrobiant iš A. S. N. S. priklausantį mobilaus ryšio telefoną „Nokia 6300“ yra pilnai įrodyta paties kaltinamojo visišku savo kaltės pripažinimu ir duotais parodymais, nukentėjusiojo A. S. ir liudytojo A. I. parodymais, , daiktų apžiūros protokolu (T.1, 47-48 b.l.), daiktų parodymo atpažinti protokolu (T.1, 50 b.l.). A. M. savo kaltę pripažino pilnai, parodė kokiomis aplinkybėmis pagrobė iš A. S. mobilaus ryšio telefoną, jo parodymai atitinka nukentėjusiojo N. S. ir liudytojo A. I. aprodymus. Byloje nustatyta, kad mobilaus ryšio telefoną iš A. S. A. M. pagrobė atvirai, jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d.

              P. T. ir L. Ž. turto vagystė.

              R. G. savo kaltės dėl jam inkriminuotos auksinės grandinėlės vagystės iš P. T. nepripažino ir parodė, kad grandinėlės iš P. T. neėmė. Anksčiau buvo matęs tą grandinėlę pas P. T.. Minėtą dieną per pamoką P. T. rodė jam grandinėlę, sakė, kad grandinėlės susegimas sugadintas. Po pamokų P. T. buvo priėjęs prie rūbinėje, jie susistumdė, tačiau tai buvo ne  konfliktas, o žaidimas. Po to kai jie apsistumdė P. T. pasakė, kad dingo grandinėlė, visi, kas buvo rūbinėje ieškojo grandinėlės, bet nerado. Grandinėlės jis neėmė.

              Nukentėjusysis P. T. parodė, kad 2000 metais buvo suradęs grandinėlę. Iš pradžių nežinojo, kad grandinėlė yra auksinė, tai sužinojo tik 2009 metais, kuomet nešė grandinėlę į lombardą pataisyti. Lombardas yra jo name adresu Dariaus ir Girėno 8. 2009 metais grandinėlę nešė į lombardą pats, o 2011 metais nešė močiutė L. Ž.. Lombarde priėmėjas patikrino grandinėlę ir pasakė, kad ji yra auksinė, sveria 17,5 gramų. Apie tai, kad grandinėlė yra auksinė, lombarde taip pat sakė ir jo močiutei 2011 metais. Šią grandinėlę jis nešiojo ant rankos. 2011-03-09 mokykloje, pamokos metu R. G. jo paklausė kodėl jis nešioja netikrą grandinėlę, jis atsakė R. G., kad grandinėlė yra auksinė. R. G. pasakė, kad netiki ir kad grandinėlę reikia patikrinti. Jis sutiko patikrinti ir davė grandinėlę R. G.. Po pamokų jis, R. G. ir J. B. nuėjo tikrinti grandinėlę, ji buvo pas R. G.. Einant gatve R. G. pasakė, kad netoli gyvena jo teta, kuri gali patikrinti ar grandinėlė yra auksinė. Jis pasakė jam ir J. B. laukti gatvėje, o pats užėjo į namą dariaus ir Girėno 13. Jie pralaukė R. G. apie 20 minučių, po ko J. B. pasakė, kad jam reikia eiti ir išėjo. Jis dar palaukė apie 20 minučių, tačiau R. G. nebuvo. Tuo metu jam paskambino močiutė kuri paklausė, kur jis yra. Jis jai papasakojo apie grandinėlę, močiutė atėjo prie jo ir jie nuvažiavo į policiją parašyti pareiškimą. Kai jie buvo policijoje, jam paskambino R. G. ir pasakė, kad grandinėlę iš jo paties pavogė. 

              Liudytojas J. B. parodė, kad 2011 metais mokėsi vienoje klasėje kartu su P. T. ir R. G.. Atsimena, kad vieną dieną kartu su Pavelu ir Ruslanu ėjo prie kažkokio bendrabučio Dariaus ir Girėno gatvėje. Kokiu tikslu jie ėjo, jis tuomet nežinojo. Atsimena, kad prie kažkokio namo Ruslanas kažkur nuėjo, pasakė jo laukti. Jie jo ilgai laukė, tačiau Ruslanas neatėjo. Jam buvo pamoka, todėl jis pasakė Pavelui, kad išeina ir išėjo. Vėliau iš kalbų mokykloje sužinojo, kad Ruislanas galimai paėmė Pavelo grandinėlę. Apie tai, kad Pavelas turi grandinėlę, jis žinojo, matė kaip Pavelas nešioja ją ant rankos, bet ar grandinėlė buvo auksinė, jis nežino.

              Liudytojas A. R. parodė, kad dirba priėmėju lombarde adresu Dariaus ir Girėno 8, Vilniuje. Šiame lombarde dirba jau apie tris su puse metų. Atsimena, kad pas jį į lombardą buvo atėjęs berniukas, kuris prašė pažiūrėti grandinėlės užsegimą, kuris sugedo. Berniukas atėjo paklusti ar galima ką nors padaryti. Jis pažiūrėjo grandinėlę. Grandinėlės užsegimas buvo truputį sulenktas, remontas buvo minimalus, todėl jis nemokamai pataisė grandinėlę, t.y. tiesiog užlenkė užsegimą. Dėl tokio smulkaus remonto dokumentų jis nepildė. Kadangi prieš remontą reikėjo patikrinti koks yra metalas, jis patikrino grandinėlę reaktyvu. Reaktyvas parodė, kad grandinėlė yra iš aukso, be to ant grandinėlės buvo aukso prabos ženklas. Jis tikrai įsitikino, kad grandinėlė auksinė. Jis buvo pasvėręs grandinėlę, ji svėrė apie 20 gramų. Žino, kad tas berniukas, kuris atnėšė grandinėlę, gyvena tame pačiame name, kur yra lombardas. Minimali grandinėlės vertė tuo metu buvo 1500 Lt, šiuo metu grandinėlė kainuotų daugiau, apie 2000 Lt., nes auksas pabrango.

              Liudytoja J. F. parodė, kad yra klasės, kur mokėsi R. G. ir P. T., auklėtoja. Matė, kad Pavelas nešiojo ant rankos grandinėlę. Vieną dieną jai paskambino P. T. močiutė L. Ž. ir pasakė, kad Ruslanas pavogė iš Pavelo grandinėlę. Vėliau iš pasakojimų sužinojo, kad Ruslanas paprašė Pavelo duoti jam grandinėlę pažiūrėti ir grandinėlė dingo.

              Vertinant visus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad R. G. kaltė pagrobiant iš P. T. auksinę grandinėlę yra visiškai įrodyta. Nukentėjusysis P. T. parodė, kad auksinę grandinėlę davė R. G., pastarasis grandinėlės negrąžino. P. T. parodymus iš dalies patvirtina liudytojo J. B. parodymai, kuris patvirtino nukentėjusiojo P. T. parodymus dalyje dėl to, kad jie visi trys ėjo prie bendrabučio, kur R. G. išėjo, o jie su P. T. jo ilgai laukė. P. T. parodymus taip pat netiesiogiai patvirtina liudytojos J. F. parodymai, kuri parodė, kad po įvykio jai paskambino P. T. močiutė ir pranešė apie tai, kad R. G. pavogė iš P. T. auksinę grandinėlę.

              Paties R. G. parodymai apie tai, kad jis neėmė iš P. T. grandinėlės, tiesiogiai paneigiami jau aptartais P. T. ir J. B. parodymais. Tokiu būdu, byloje nustatyta, kad R. G. pagrobė iš P. T. auksinę grandinėlę.

              Vertinant byloje esančius duomenis ir įrodymus dėl pagrobtos grandinėlės vertės, teismas daro išvadą, kad byloje esančių įrodymų visuma leidžia konstatuoti, kad iš P. T. buvo pagrobta grandinėlė iš aukso. Nukentėjusysis P. T. parodė, kad jo turima grandinėlė buvo patikrinta lombarde, lombardo priėmėjas jam nurodė, kad grandinėlė yra auksinė. Tokius P. T. parodymus patvirtino liudytojas A. R., kuris parodė, kad tikrino jam atneštą grandinėlę reaktyvais, kurie parodė, kad grandinėlė yra iš aukso, be to, ant jos buvo aukso prabos ženklas. Liudytojas taip pat nurodė, kad grandinėlė svėrė apie 20 gramų. Teismas neturi pagrindo abejoti šiais nukentėjusiojo ir liudytojo parodymais. Teismas taip pat pažymi, kad byloje nėra jokių įrodymų, paneigiančių P. T. ir liudytojo A. R. nurodytą aplinkybę apie tai, kad grandinėlė yra auksinė. Esant tokioms aplinkybėms konstatuotina, kad R. G. atvirai  pagrobė iš P. T. auksinę grandinėlę, kurios vertė vagystės metu buvo 1500 Lt. R. G. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d.

              Lengvinančių ir sunkinančių kaltinamųjų atsakomybę aplinkybių nenustatyta.

              Skiriant kaltinamiesiems bausmes,  teismas atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, į kaltės formą ir rūšį, į veikų tikslus ir motyvus, į kaltinamųjų asmenybes. A. M. tiesiogine tyčia padarė du apysunkius nusikaltimus, anksčiau neteistas, nusikaltimus būdamas 15 metų amžiaus. Vertinant kaltinamojo amžių, išsilavinimą ir turtinę padėtį teismas mano, kad A. M. nėra tikslinga skirti baudos ar arba arešto bausmių. Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei siekiant tikslų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 81 str., A. M. skirtina laisvės apribojimo bausmė.

              Kaltinamasis R. G. tiesiogine tyčia padarė du apysunkius nusikaltimus, šiuos nusikaltimus padarė būdamas nepilnametis bei būdamas neteistas, tačiau 2012-01-18 nuosprendžiu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo padarymą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, į kaltinamojo amžių, išsilavinimą bei turtinę padėtį, į tai, kad šiuo metu nepilnametis gyvena globos namuose, jam skirtina laisvės atėmimo bausmė atidedant jo vykdymą.

              Civilinė ieškovė L. Ž. civilinį ieškinį 3000 Lt dydžio, nurodydama, kad jai padaryta 2000 Lt dydžio turtinė žala ir 1000 Lt neturtinė žala dėl grandinėlės pagrobimo. Pareikštas civilinis ieškinys tenkintinas dalinai dėl turtinės žalos atlyginimo, dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo paliktinas nenagrinėtu.

              Dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo ieškinys tenkintinas dalinai priteisiant L. Ž. 1500 Lt. Byloje nustatyta, kad vagystės metu pagrobtos auksinės grandinėlės vertė buvo 1500 Lt. Ta aplinkybė, kad nuo vagystės momento aukso ir, atitinkamai, auksinės grandinėlės vertė išaugo, neturi reikšmės sprendžiant žalos atlyginimo klausimą, kadangi patirta žala atsiradusi vagystės momentu, buvo 1500 Lt. Byloje taip pat nustatyta, kad žala buvo padaryta nepilnamečio R. G. veiksmais. 

Lietuvos Respublikos CPK 6.276 str. 2 d. nurodyta, kad tais atvejais, kai nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį turi atlyginti jo tėvai ar rūpintojas, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės. Tokios pat teisinės pasekmės atsiranda, jeigu nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų žalos padarymo metu buvo mokymo, auklėjimo, sveikatos priežiūros ar globos (rūpybos) institucijos prižiūrimas. Nustatyta, kad R. G. tėvų neturi, yra globojamas Vilniaus Minties vaikų socialinės globos namų. Tokiu būdu, atsiradusi turtinė žala L. Ž. atlygintina solidariai iš R. G. ir Vilniaus Minties vaikų socialinės globos namų.

              Civilinis ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo paliktinas nenagrinėtu, kadangi reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo buvo pareikštas netinkamai, prasidėjus įrodymų tyrimo stadijai.

              Bylos nagrinėjimo metu nukentėjusioji I. K. civilinio ieškinio atsisakė.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297,298,302 str.str.             

                            n u s p r e n d ė :

              A. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (I. K. turto vagystė)  ir skirti jam 1 metus laisvės apribojimo, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., mokytis, uždrausti bendrauti su R. G., pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos  BK 178 str. 2 d. (N. S. turto vagystė)  ir skirti jam 10 mėnesių  laisvės apribojimo, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., mokytis, uždrausti bendrauti su R. G..

              Remiantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d, 4 d. paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, galutinę subendrintą bausmę skirti 1 metus 3 mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., mokytis, uždrausti bendrauti su R. G..

              Kardomąsias priemones A. M. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir nepilnamečio atidavimą prižiūrėti, nuosprendžiui įsiteisėjus kardomąsias priemones panaikinti.

              R. G. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos  BK 178 str. 2 d. (I. K. turto vagystė)  ir skirti jam 9 mėnesius laisvės atėmimo, pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (P. T. ir L. Ž. turto vagystė) ir skirti jam 10 mėnesių laisvės atėmimo.

              Remiantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d. paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, subendrintą bausmę skirti 1 metus laisvės atėmimo.

              Remiantis Lietuvos Respublikos BK 92 str. atidėti R. G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą 1 metams, paskiriant jam auklėjamojo poveikio priemones – įspėjimą ir elgesio apribojimą 12 mėnesių laikotarpiui įpareigojant R. G. šiuo laikotarpiu būti gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 6.00 val., uždrausti bendrauti su A. M.. 

Kardomąsias priemones R. G. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir nepilnamečio atidavimą prižiūrėti, nuosprendžiui įsiteisėjus kardomąsias priemones panaikinti.

              L. Ž. civilinį ieškinį tenkinti dalinai, priteisti iš R. G., o jam neturint turto ar uždarbio, priteisti iš  Vilniaus Minties vaikų socialinės globos namų 1500 Lt L. Ž. naudai turtinei žalai atlyginti. L. Ž. civilinį ieškinį dalyje dėl 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtu.

Bylą dalyje dėl I. K. pareikšto civilinio ieškinio nutraukti.

              Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus m. 3 apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                          O.Šibkovas                                                                                                                  /parašas/