Civilinė byla Nr. e2A-1731-936/2023

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-19843-2022-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.8; 2.1.1.3.1; 2.1.1.3.5;  2.1.1.3.7; 2.8.2.1; 3.3.1.18.2; 3.3.1.20.  

(S)

 

 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

 

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2023 m. spalio 26 d.

Vilnius

 

 Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Pikelienės, Urmilos Valiukienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Lino Zinkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (atsakovės) Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 8 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Perlas Energija“ ieškinį atsakovei Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai dėl Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisijos 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutarimo Nr. 10E-841.

 

Apeliacinės instancijos teismas

 

n u s t a t ė:

 

I. Ginčo esmė

 

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Perlas Energija“ pareikštu ieškiniu prašo panaikinti atsakovės Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (toliau – ir VVTAT) komisijos 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutarimą Nr. 10E-841 (toliau – ir Nutarimas) ir pripažinti, kad Elektros energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo buitiniams vartotojams sutarties (toliau – ir Sutartis) Bendrosios dalies 7.4 ir 7.5 punktų sąlygos nėra nesąžiningos, priteisti iš VVTAT turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

1.1.                      VVTAT komisija 2022 m. rugpjūčio 31 d. priėmė Nutarimą, kuriuo nutarė pripažinti, kad Sutarties Bendrosios dalies 7.4 punkto sąlyga ta dalimi, kuri įtvirtina abstrakčią ieškovės teisę vienašališkai, be Sutartyje numatyto ar pakankamo pagrindo keisti Sutarties sąlygas, įskaitant elektros energijos kainą ir tarifus, nenurodant skaidrių kainų ir tarifų keitimo priežasčių ir būdų, atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.2284 straipsnio 2 dalies 10 punkto vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijų, o ta dalimi, kuria numato, kad apie Sutarties sąlygų pakeitimą vartotojas informuojamas ieškovės interneto svetainėje (o ne raštu ar elektroninių ryšių priemonėmis), atitinka CK 6.2284 straipsnio 2 dalies bendrąjį vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijų. Nutarime taip pat konstatuota, kad Sutarties Bendrosios dalies 7.5 punkto sąlyga atitinka CK 6.2284 straipsnio 2 dalies bendrąjį vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijų.

1.2.                      VVTAT nagrinėjimą dėl nesąžiningų Sutarties sąlygų nustatymo pradėjo po to, kai ieškovė, vykdydama nepriklausomo elektros energijos tiekėjo veiklą, 2022 m. rugpjūčio 5 d. išplatino pranešimą klientams, jog nuo 2022 m. rugsėjo 5 d. vienašališkai keičia klientams, pasirinkusiems elektros energijos planą su fiksuota elektros energijos kaina, elektros energijos planą į kintamos kainos planą. Pranešime ieškovė nurodė pakeitimo priežastis (nekontroliuojami elektros energijos kainos pokyčiai), taip pat nurodė, kad klientai, nesutinkantys su plano pakeitimu, turi teisę nutraukti su jais sudarytas sutartis. Nepaisant šio pranešimo, ieškovės akcininkai 2022 m. rugpjūčio 12 d. priėmė sprendimą stabdyti nepriklausomo elektros energijos tiekėjo veiklą. Nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. buvo sustabdytas ieškovės turėto leidimo vykdyti nepriklausomo elektros energijos tiekimo veiklą galiojimas. Iki pat šio momento ieškovės su vartotojais sudarytos sutartys liko galioti tomis pačiomis sąlygomis, kokiomis buvo sudarytos. Nepaisant to, VTAT ne nutraukė nagrinėjimą dėl nesąžiningų Sutarties sąlygų nustatymo, bet jį toliau tęsė ir priėmė Nutarimą.

1.3.                      Sutarties planas turėjo būti keičiamas ir pakeitimo priežastys negalėjo būti numatytos sutarčių su vartotojais sudarymo metu. Įvykusio elektros kainų pokyčio 2022 m. liepos mėn. nebuvo galima prognozuoti pagal jokius istorinius duomenis. Dėl kainų pokyčio ieškovės turėtos finansinės išvestinės priemonės nebebuvo pakankamos efektyviam rizikos valdymui. Sutarties 7.4 punkto sąlygą ieškovė derino su VVTAT dar iki 2022 m. rugpjūčio 5 d. pranešimo klientams išsiuntimo. 2021 m. gruodžio mėn. ieškovė siūlė koreguoti Sutarties 7.4 punktą, tačiau VTAT atsakymo nepateikė. Informuodama apie elektros plano pakeitimą, ieškovė nepiktnaudžiavo savo teise vienašališkai keisti sutartis, apie pakeitimą klientus informavo pranešimais, išsiųstais elektroniniu paštu, taip pat telefonu ir paskelbdama viešai bendrovės interneto puslapyje.

1.4.                      Sutarties nuostatos turi būti aiškinamos sistemiškai ir taikomos kartu. Sutarties 3.4 punkte aiškiai ir nedviprasmiškai numatyta, kad ieškovė turi informuoti vartotoją apie ketinimą pakeisti sutarties sąlygas ir kad tokiu atveju vartotojas taip pat informuojamas apie teisę per trisdešimt kalendorinių dienų nuo informacijos apie ketinimą pakeisti sutarties sąlygas gavimo dienos nepritarti sutarties sąlygų pakeitimui ir (ar) nutraukti sutartį. Pagal Sutarties 7.4 punktą ieškovė turėjo teisę keisti Sutarties sąlygas (įskaitant ir kainas) pranešdama apie tai ne vėliau kaip trisdešimt dienų, o Sutarties 7.5 punkte numatyta vartotojo teisė atsisakyti sutarties, jeigu nesutinka su sutarties pakeitimais. Teisė nepritarti sutarties sąlygų pakeitimui ir teisė nutraukti sutartį nėra dvi atskiros, savarankiškos teisės, jos yra viena su kita susijusios ir viena nuo kitos priklausomos. Tai yra, vartotojui nepritarus sąlygų pakeitimui, jis įgyja teisę nutraukti sutartį. Sisteminis Sutarties nuostatų aiškinimas nesuponuoja vartotojų teisės nesutikti su Sutarties pakeitimu ir reikalauti toliau taikyti Sutarties sąlygas, kurias ketinama pakeisti. Tokį tapačių sąlygų turinio aiškinimą pateikė ir VVTAT 2021 m. liepos 12 d. nutarime Nr. 10E-1787, vertindama analogišką UAB „Elektrum Lietuva“ elektros pirkimo–pardavimo ir elektros energijos persiuntimo paslaugos teikimo sutarčių sąlygą. Bendrieji lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principai reikalauja, kad tapačios ar panašios aplinkybės būtų vertinamos vienodai. Be to, analogiškos sąlygos aiškinimas pateiktas ir Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-487-656/2017. CK 6.2284 straipsnio 2 dalies 12 punkte nustatyta, kad sutarties sąlyga, leidžianti tiekėjui vienašališkai keisti kainas, nesąžininga būtų tik tuo atveju, jeigu vartotojui nebūtų suteikta teisė atsisakyti sutarties. Tokie teisė vartotojams buvo suteikta.

2.       Atsiliepime į ieškinį atsakovė VVTAT prašė ieškinį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

2.1.                      VVTAT turi teisę pagal Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo (toliau – VTAĮ) 351 straipsnio 2 dalį, Vartojimo sutarčių nagrinėjimo dėl nesąžiningų sąlygų nustatymo taisyklių (toliau – Nagrinėjimo taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2021 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1R-446, 24.2 punktą pradėti nagrinėjimą dėl nesąžiningų sąlygų nustatymo savo iniciatyva. Šiuo konkrečiu atveju VTAT 2022 m. rugpjūčio 10 d. nusprendė pradėti ieškovės Sutarties nagrinėjimą dėl nesąžiningų sąlygų nustatymo įvertinusi ieškovės klientams 2022 m. rugpjūčio 5 d. išplatintame pranešime pateiktą informaciją, taip pat Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos viešai išdėstytas pozicijas dėl ieškovės veiksmų galimo neteisėtumo ir Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos 2022 m. rugpjūčio 8 d. kreipimąsi Nr. 3-1321.

2.2.                      VVTAT 2022 m. rugpjūčio 29 d. gavo ieškovės atstovės paaiškinimus dėl Sutarties sąlygų ir nurodė, kad su vartotojais sudarytos sutartys liks galioti tokiomis pačiomis sąlygomis, kokiomis buvo sudarytos, iki 2022 m. rugpjūčio 31 d, t. y. paskutinės ieškovės kaip nepriklausomo elektros energijos tiekėjo veiklos vykdymo dienos, ir kad Sutarties Bendrosios dalies 7.4 ir 7.5 punktų sąlygos nebus taikomos ir realizuotos. Tačiau rašytinio įsipareigojimo netaikyti nurodytų Sutarties punktų, sudarant naujas vartojimo sutartis ir vykdant sudarytas sutartis, ieškovė nesutiko pateikti (Nagrinėjimo taisyklių 16 punktas). Nepateikus rašytinio įsipareigojimo netaikyti ginčo sąlygų, VVTAT neturėjo pagrindo nutraukti Sutarties nagrinėjimo dėl nesąžiningų sąlygų nustatymo procedūros.

2.3.                      Sutarties 7.4 punkte nenurodyta, kokiais pagrindais vadovaujantis ieškovė gali keisti Sutarties sąlygas, įskaitant kainas. Tokių pagrindų aiškus nurodymas yra svarbus, kad vartotojas gautų visą reikšmingą informaciją apsisprendimui sudaryti sutartį, o pagrindai, kuriais tiekėjas galėtų realizuoti vienašalio sutarties keitimo teisę, neturi prieštarauti teisingumo, sąžiningumo ar protingumo principams bei privalo atitikti pakankamo pagrindo kriterijų. Pagal CK 6.2284 straipsnio 2 dalies 10 punktą, sutarčių sąlygos, kuriomis verslininkui suteikiama teisė vienašališkai be sutartyje numatyto ar pakankamo pagrindo keisti sutarties sąlygas, yra nesąžiningos.

2.4.                      Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių (toliau – EETN Taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2020 m vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-162, 57 punkte nustatyta, kad siekiant įvertinti, ar standartinė sutarties sąlyga, pagal kurią tiekėjas pasilieka teisę vienašališkai pakeisti su elektros energijos tiekimu susijusias kainas ir tarifus, atitinka sąžiningumo, pusiausvyros ir skaidrumo reikalavimus, sutartyje turi būti skaidriai pateikta šių kainų ir tarifų keitimo priežastis ir būdas, kad vartotojas, remdamasis aiškiais ir suprantamais kriterijais, galėtų numatyti galimus šių kainų ir tarifų pasikeitimus. Informacijos šiuo klausimu nebuvimo prieš sudarant sutartį iš principo neturėtų kompensuoti vien tai, kad jau vykdant sutartį vartotojams iš anksto pranešama apie kainų ir tarifų pakeitimą ir apie jų teisę nutraukti sutartį, jeigu jie nesutinka su šiuo pakeitimu.

2.5.                      Sutarties 7.4 punktu ieškovė įtvirtino savo absoliučią teisę keisti Sutartį vienašališkai. Tokia sąlyga riboja vartotojo galimybę įsivertinti jam tiekėjo siūlomų kainų ir tarifų stabilumą, nusimatyti rizikas, kurios galėtų kilti, jei ieškovė ketintų vienašališkai pakeisti kainas ar tarifus. Prekės ar paslaugos kaina paprastai yra vienas esminių kriterijų, nulemiančių vartotojo apsisprendimą sudaryti sandorį ar ne. Todėl kaina vartotojui turi būti pateikiama aiškiai, suprantamai ir neklaidinančiai. Nenurodant Sutarties keitimo pagrindų, ieškovei suteikta galimybė piktnaudžiauti padėtimi ir keisti Sutartį dėl bet kokių priežasčių. Dėl to Sutarties 7.4 punkto sąlyga neatitinka EETN Taisyklės 57 punkte nustatytų reikalavimų ir atitinka CK 6.2284 straipsnio 2 dalies 10 punkte numatytą vartojimo sutarties nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijų.

2.6.                      EETN Taisyklės 53.3 papunktyje nustatyta, kad vartotojai apie tiekėjo ketinimą pakeisti sutarties sąlygas turi būti informuojami raštu ar elektroninių ryšių priemonėmis. EETN Taisyklėse nenumatyta, kad tiekėjas turi teisę tokią informaciją pateikti tik savo interneto tinklalapyje. Tokia informacija, įvertinus jos reikšmę, vartotojui turi būti pateikta tinkamai. Informacijos perdavimo būdas, kai apie sutarties pakeitimus paskelbiama tik tiekėjo interneto tinklalapyje, gali būti netinkamas ir nepasiekiamas vartotojui. Sutarties 7.4 punkto sąlyga, suteikianti teisę ieškovei apie Sutarties sąlygų pakeitimus paskelbti tik savo interneto tinklapyje, nepagrįstai apsunkina vartotojo padėtį, nes vartotojas įpareigojamas nuolat sekti tiekėjo interneto svetainėje skelbiamą informaciją.

2.7.                      VVTAT, atlikdama vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų kontrolę, nesprendžia ginčų dėl elektros energijos tiekėjų veiksmų, neanalizuoja sutarties vykdymo, o tik vertina sutarties sąlygų sąžiningumą. Verslo subjekto veiksmų sąžiningumas ir pagrįstumas bei jo parengtų sutarčių standartinių sąlygų sąžiningumas nėra tapatūs. Dėl to ieškovės veiksmai Sutarties nesąžiningų sąlygų procedūroje neturi reikšmės.

2.8.                      Pagal Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo (toliau – EEĮ) 51 straipsnio 2 ir 3 dalis, Buitinių vartotojų su tiekėjais sudaromų elektros energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutarčių standartinių sąlygų aprašo (toliau – Aprašas), patvirtinto Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2020 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 1-162, 20.10 papunktį, vartotojui, kuriam pranešta apie ketinimą pakeisti sutarties sąlygas, turi būti suteikiama teisė per 30 kalendorinių dienų nuo informacijos apie ketinimą pakeisti sutarties sąlygas gavimo dienos nepritarti sutarties sąlygų pakeitimui ir (ar) nutraukti sutartį. Sutarties 7.5 punkte aptariama tik vartotojo teisės nutraukti Sutartį realizavimo tvarka. Nei šiame, nei kitose Sutarties nuostatose nėra numatyta vartotojo teisės nepritarti Sutarties sąlygų pakeitimui įgyvendinimo tvarka. Sistemiškai vertinant Sutarties 3.4, 7.4 ir 7.5 punktų sąlygas, nėra aišku, kokias būtent teises turi vartotojas, gavęs ieškovės pranešimą apie ketinimą vienašališkai pakeisti Sutartį, ir kaip jam kiekviena iš jų pasinaudoti.

2.9.                      EEĮ 51 straipsnio 3 dalies, EETN Taisyklių 53.3 papunkčio, Aprašo 20.10 papunkčio normos patvirtina, kad elektros energijos sritį reglamentuojantys teisės aktai teisę nepritarti sutarties sąlygų pakeitimui ir (ar) teisės nutraukti sutartį, kitaip nei įrodinėja ieškovė, formuluoja kaip dvi atskiras vartotojo teises. Ieškovės minima Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 24 d. nutartis priimta byloje, kurioje ginčo šalys buvo juridiniai asmenys. Taigi šioje nutartyje pateikti išaiškinimai yra neaktualūs.

2.10.                      VVTAT komisijos 2021 m. liepos 12 d. nutarime Nr. 10E-1787 nebuvo pateiktas ieškovės minimas aiškinimas. Priešingai, VVTAT komisija konstatavo, kad UAB „Elektrum Lietuva“ nevykdo EETN Taisyklėse ir Apraše numatytų pareigų, t. y. tinkamai informuoti vartotoją apie keičiamus įkainius ir nesuteikia teisės nesutikti su pakeitimais, teisės nutraukti sutartį, nemokant netesybų, ir tokiu būdu pažeidžia vartotojo teises ir teisėtus interesus.

 

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

3.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. gegužės 8 d. sprendimu ieškovės UAB „Perlas Energija“ ieškinį tenkino visiškai: panaikino Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisijos 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutarimą Nr. 10E-841; nepripažino, kad ieškovės UAB „Perlas Energija“ Elektros energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo buitiniams vartotojams sutarties Bendrosios dalies 7.4 ir 7.5 punktų sąlygos yra nesąžiningos, priteisė ieškovei iš atsakovės 3 100 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

3.1.                      Nagrinėjimas dėl Sutarties nesąžiningų sąlygų buvo pradėtas iki paaiškėjo, kad ieškovė nebevykdys elektros energijos tiekimo paslaugų veiklos. VVTAT pradėtą procedūrą pagal VTAĮ 351 straipsnio 8 dalį ir Nagrinėjimo taisyklių 17 punktą gali nutraukti tik tuo atveju, jeigu pardavėjas, paslaugų teikėjas pripažįsta, kad vartojimo sąlygos yra nesąžiningos, ir pateikia VTAĮ 351 straipsnio 7 dalyje nurodytą rašytinį įsipareigojimą jų netaikyti sudarant naujas ir vykdant sudarytas vartojimo sutartis. Nesant bent vienos iš dviejų nurodytų būtinųjų VTAĮ 351 straipsnio 8 dalyje numatytų sąlygų, kitų išlygų, kurioms esant VVTAT turėtų teisę nutraukti nagrinėjimo dėl sutarties nesąžiningų sąlygų procedūrą, nei VTAĮ, nei Nagrinėjimo taisyklėse nėra nustatyta. Teismas pažymėjo, kad Nutarimu atlikta abstrakti Sutarties sąlygų sąžiningumo kontrolė. VVTAT nevertino ir negalėjo vertinti, ar Sutarties sąlygos yra sąžiningos ar ne atsižvelgiant į ieškovės pagal Sutarties sąlygas sudarytų vartojimo sutarčių vykdymo faktinę praktiką. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad klausimas, ar taikydamas konkrečias sutarties sąlygas verslininkas faktiškai nepažeidė vartotojų teisių, objektyviai negali būti VVTAT vykdomos procedūros nagrinėjimo dalyku.

3.2.                      Sutarties Bendrosios dalies 7.4 punkto sąlyga suformuluota taip: „Tiekėjas pasilieka teisę vienašališkai keisti sutarties sąlygas, įskaitant kainas, apie planuojamą sutarties sąlygų ir (arba) kainų pasikeitimą pranešdamas viešai savo interneto svetainėje www.perlasenergija.lt, likus mažiausiai 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų iki pasikeitusių ar naujų Sutarties sąlygų įsigaliojimo dienos. Visas naujos redakcijos sutarties tekstas taip pat pasikeitusios sąlygos paskelbiamos tiekėjo interneto svetainėje.“. Nurodyta sąlygos formuluotė patvirtina, kad joje buvo įtvirtinta ieškovės teisė vienašališkai keisti sutarties sąlygas, nedetalizuota, kokiais atvejais tokia teise ieškovė galės pasinaudoti. Šioje vietoje išskirtina, kad byloje nėra kilusio ginčo dėl to, jog dėl elektros energijos tiekimo buitiniams vartotojams veiklos specifikos Nutarimo priėmimo metu galiojusiuose teisės aktuose buvo numatyta tiekėjų teisė vienašališkai keisti sutarčių sąlygas. Taigi tiekėjo teisė keisti sutarties sąlygas yra įprasta ginčo veiklos dalis.

3.3.                      CK 6.2284 straipsnio 2 dalies 10 ir 12 punktų nurodytos sąlygos, kurių nesąžiningumas preziumuojamas, viena kitos nepaneigia, nes CK 6.2284 straipsnio 2 dalies 12 punkte numatyta sąlyga yra specialioji CK 6.2284 straipsnio 2 dalies 10 punkto sąlygos atžvilgiu ir taikoma tik atvejams, kai verslininkui vartojimo sutartimi suteikta keisti sutarties kainą

3.4.                      Pirmosios instancijos teismas vertindamas EETN Taisyklių 57.1 papunkčio sąlygos antro sakinio galima spręsti, kad pirmame sakinyje nustatytų reikalavimų dėl informacijos pateikimo apie kainų ir tarifų keitimo priežastis neatitinkanti elektros energijos tiekimo sutarties standartinė sąlyga pati savaime dėl to automatiškai neturėtų būti vertinama kaip nesąžininga. Tokį vertinimą lemia antro sakinio kalbinė formuluotė, kurioje pavartoti ne kategoriški, bet santykiniai žodžiai – „iš principo neturėtų“. Tai yra, Taisyklių 57.1 papunkčio antro sakinio sąlyga suponuoja, kad tiekėjas informacijos apie kainų ir tarifų pakeitimo priežastis ir būdus nepateikimą standartinėse sutarties sąlygose, jeigu sutarties vykdymo metu pradėtų vienašališkai keisti kainas ir tarifus, galėtų kompensuoti papildoma informacija apie keitimo priežastis. Dėl to negalima kategoriška išvada, prie kurios priėjo VVTAT, kad sprendžiant dėl to, ar Sutarties Bendrosios dalies 7.4 punkto sąlyga toje apimtyje, kiek joje nedetalizuotos prielaidos, kurioms esant ieškovė turi teisę pakeisti kainą, bendro vertinimo požiūriu neatitinka EETN Taisyklių 57.1 papunkčio pirmame punkte nustatytų reikalavimų, kad turėtų būti objektyviai pripažinta nesąžininga.

3.5.                      Pagal CK 6.2284 straipsnio 2 dalies 12 punktą, sąlygos, suteikiančios verslininkui teisę vienašališkai keisti kainą, nesąžiningumą iš esmės turi eliminuoti sutartyje numatyta išlyga, suteikianti kainos pakeitimo atveju vartotojui besąlyginę ir papildomomis sąlygomis nesuvaržytą teisę atsisakyti sutarties. Sutarties Bendrosios dalies 7.5 punkte buvo numatyta vartotojo teisė, nesutinkant su sutarties pakeitimu, atsisakyti sutarties. Tai reiškia, kad informacijos apie kainos keitimo priežastis ir pagrindus stoka Sutarties Bendrosios dalies 7.4 punkte iš esmės buvo kompensuota Sutarties Bendrosios dalies 7.5 punkte numatyta vartotojo teise, nesutinkant su pakeitimu, be jokių išlygų ar pasekmių atsisakyti sutarties.

3.6.                      Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad Sutarties Bendrosios dalies 7.4 punkto sąlyga toje apimtyje, kiek joje numatyta ieškovės teisė vienašališkai keisti kainas, neatitinka CK 6.2284 straipsnio 2 dalies 12 punkte įtvirtintos preziumuojamos nesąžiningos sąlygos požymių, tai savaime lemia išvadą, kad toje pačioje apimtyje Sutarties Bendrosios dalies 7.4 punkto sąlyga negali būti traktuojama kaip atitinkanti CK 6.2284 straipsnio 2 dalies 10 punkte numatytą vartojimo sutarties nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijų.

3.7.                      Nurodyta, kad būtų užtikrintas Sutarties sąlygų sąžiningumo vertinimo tolygumas, taip pat suponuoja, kad Sutarties Bendrosios dalies 7.4 punkto sąlyga toje apimtyje, kuria ieškovei suteikta teisė vienašališkai be sutartyje numatyto ar pakankamo pagrindo keisti sutarties sąlygas (išskyrus kainą), objektyvaus aiškinimo požiūriu negali būti pripažinta nesąžininga, t. y. kaip be išlygų atitinkanti CK 6.2284 straipsnio 2 dalies 10 punkte numatytą vartojimo sutarties nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijų. Sutarties Bendrojoje dalyje nenumatyta jokių priežasčių, kurios būtų aiškios ar pakankamai konkrečios, kad užtikrintų, jog teise keisti sutartį ieškovė nepasinaudotų išimtinai savo interesais ir kad dėl to dar labiau nebūtų iškreipta ieškovės ir vartotojų interesų pusiausvyra ieškovės naudai. Šiuo aspektu Sutarties Bendrosios dalies 7.4 punkto sąlyga toje apimtyje, kuria ieškovei suteikta teisė vienašališkai be sutartyje numatyto ar pakankamo pagrindo keisti sutarties sąlygas (išskyrus kainą), yra tolygi CK 6.2284 straipsnio 2 dalies 10 punkte nustatytos kaip nesąžiningos preziumuojamos sąlygos turiniui. Vis dėlto, kaip prieš tai pasisakyta, Sutarties Bendrosios dalies 7.5 punkte įtvirtinta ieškovės teisę vienašališkai keisti Sutarties sąlygas amortizuojanti vartotojo teisė, nesutinkant su sutarties pakeitimu, atsisakyti sutarties. Vartotojo teisės atsisakyti sutarties, kai verslininkas vienašališkai keičia jos sąlygas pasinaudodamas neribota savo teise, bendruoju požiūriu iš esmės turi pakakti sumažinti neigiamą poveikį vartotojo ir verslininko interesų pusiausvyrai. Sutarties Bendrosios dalies 7.4 punkto sąlygų sąžiningumą VVTAT vertino iš esmės ignoruodama sąlygų ryšį su kitomis sąlygomis, nustatančiomis papildomas vartotojų teises tuo atveju, jei ieškovė pasinaudotų teise keisti Sutartį. Tai yra, pagal Sutarties Bendrosios dalies sąlygas ieškovė vienašališkai negalėjo nustatyti vartotojams tokių sutartinių sąlygų, kurių jiems nepriėmus, jos taptų vartotojų sutartinių prievolių dalimi.

3.8.                      Sprendžiant dėl to, ar konkreti vartojimo sutarties sąlyga yra nesąžininga bendrojo vertinimo požiūriu, sąlygos negali būti analizuojamos atskirai, ignoruojant jų ryšį ir santykį su kitomis sutarties sąlygomis. Sutarties Bendrosios dalies 7.4 punkte sąlygoje iš tiesų aiškiais žodžiais be jokių išlygų numatyta, kad ieškovė apie planuojamą sutarties sąlygų ir (arba) kainų pasikeitimą praneša viešai savo interneto svetainėje. Tačiau Sutarties Bendrosios dalies 3.4 punkte numatyta, kad ieškovė raštu arba elektroninių ryšių priemonėmis informuoja vartotoją apie ketinimą pakeisti sutarties sąlygas. Taigi informavimo apie ieškovės planuojamą sutarties sąlygų ir (arba) kainų pakeitimą tvarka bei būdais numatyti ne tik Sutarties Bendrosios dalies 7.4 punkte, bet ir 3.4 punkte. Šios sąlygos turi būti aiškinamos bendrai. Sutarties Bendrosios dalies 3.4 punkto sąlyga iš esmės pažodžiui atitinka prieš tai nurodytą EETN Taisyklių 53.3 papunkčio sąlygą, taip pat Nutarimo priėmimo metu galiojusios EEĮ redakcijos 51 straipsnio 3 dalies sąlygos pirmą sakinį. Nėra pagrindo laikyti, kad Sutarties Bendrosios dalies 7.4 punkto sąlyga dėl informavimo būdo pakeičia ar panaikina Sutarties Bendrosios dalies 3.4 punkto sąlygą. Dėl to VVTAT pozicija, kad Sutarties Bendrosios dalies 7.4 punkto sąlyga ta dalimi, kuria numato, kad apie Sutarties sąlygų pakeitimą vartotojas informuojamas ieškovės interneto svetainėje (o ne raštu ar elektroninių ryšių priemonėmis), atitinka CK 6.2284 straipsnio 2 dalies bendrąjį vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijų, yra nepagrįsta ir prieštarauja Sutarties Bendrosios dalies sąlygų visumai. Aplinkybės, kad teisinės technikos požiūriu Sutarties Bendrosios dalies 3.4 ir 7.4 punktų sąlygos išdėstytos nenuosekliai, abstrakčios kontrolės atveju nepakanka pripažinti, jog konkreti sąlyga yra nesąžininga, ignoruojant sąlygų visumą ir objektyvius jų tarpusavio sisteminius ryšius.

3.9.                      Aprašo 20.10 papunktyje, galiojančiame nuo Aprašo įsigaliojimo momento, įtvirtinta nurodytą EEĮ 51 straipsnio 3 dalies normą atitinkanti nuostata, kad, kai tiekėjas nutaria keisti sutarties sąlygas, vartotojas kartu turi būti informuotas ir apie teisę per 30 kalendorinių dienų nuo informacijos apie ketinimą pakeisti sutarties sąlygas gavimo dienos nepritarti sutarties sąlygų pakeitimui ir (ar) nutraukti sutartį. Sutarties Bendrosios dalies 3.4 punkto sąlygos formuluotė iš esmės pažodžiui atitinka nurodytą Aprašo 20.10 papunktį. Nuo 2023 m. kovo 1 d. įsigaliojo nauja EEĮ 51 straipsnio 3 dalies redakcija, kurios antrame sakinyje numatyta, kad, tiekėjui teikiant informaciją apie ketinimą pakeisti sutartį, turi būti pranešama apie vartotojų teisę nepritarti sutarties sąlygų pakeitimui ir, vartotojui neišreiškus savo valios dėl tiekėjo siūlomų sutarties sąlygų pakeitimo, sutartis laikoma nepakeista. Šiuo pakeitimu įstatymų leidėjas nustatė, kad elektros energijos tiekimo sutartį tiekėjas gali pakeisti tik tuo atveju, jeigu su tuo sutinka vartotojas. Kartu atliktu pakeitimu atsisakyta iki 2023 m. kovo 1 d. galiojusios teisės vartotojams atsisakyti sutarties taikymo. Kas rodo, kad įstatymų leidėjas iš esmės pripažino, kad iki 2023 m. kovo 1 d. galiojusi EEĮ 51 straipsnio 3 dalies redakcijos normos antro sakinio sąlyga, apibrėžusi vartotojo teises, kai tiekėjas ketina keisti sutarties sąlygas, nebuvo visiškai aiški.

3.10.                      Priešingai nei teigia VVTAT, EEĮ 51 straipsnio 3 dalies (redakcija, galiojusi iki 2023 m. kovo 1 d.) antro sakinio formuluotė kalbiniu požiūriu nėra aiški. Nei kitose EEĮ nuostatose, nei EEĮ 51 straipsnio 3 dalį įgyvendinusiose poįstatyminių teisės aktų nuostatose nėra jokių papildomų išlygų, nuorodų apie tai, koks teisių minimumas pagal EEĮ 51 straipsnio 3 dalį turėjo būti suteiktas vartotojui, kai tiekėjas nutaria pasinaudoti teise vienašališkai pakeisti standartines sutarties sąlygas. EEĮ, Apraše nebuvo pasisakyta, kokios turėjo kilti pasekmės, jeigu vartotojas (laikant, kad vartotojas tokią teisę turėjo turėti), tiekėjui pranešus apie ketinimą keisti sutarties sąlygas, būtų pareiškęs, kad nesutinka su pakeitimu. EEĮ 51 straipsnio 3 dalies (redakcija, galiojusi iki 2023 m. kovo 1 d.) normos kalbinė, loginė ir sisteminė konstrukcija suponuoja, kad sutarties nutraukimas teisės aktuose buvo įtvirtintas kaip vienintelė reali ir faktiškai pritaikoma vartotojo teisė, jam nesutinkant su tiekėjo ketinimu keisti sutartį. Prie paminėtos išvados pirmiausia prieitina dėl to, kad EEĮ 51 straipsnio 3 dalyje aiškiai buvo įtvirtinta, jog vartotojas, nesutikdamas su tiekėjo ketinimu pakeisti sutartį, turėjo teisę nesutikti su pakeitimu ir nutraukti sutartį. Taigi vartotojo teisė nutraukti sutartį buvo apibrėžta kaip nesutikimo su pakeitimu pasekmė. Alternatyvus aiškinimas, kad toje pačioje situacijoje vartotojas turėjo turėti teisę arba nesutikti su pakeitimu, arba nutraukti sutartį, yra prieštaringas, akivaizdžiai neatitinka kalbinės normos konstrukcijos toje apimtyje, kiek yra vartojamas jungtukas „ir“. Jeigu pagal EEĮ be vartotojo sutikimo tiekėjas nebūtų galėjęs pakeisti sutarties, tuomet negalima racionaliai pagrįsti, kodėl vartotojui turėjo būti suteikta teisė nutraukti sutartį. Tai yra, jeigu vartotojas būtų galėjęs išvengti sutarties pakeitimo išreikšdamas nesutikimą su tiekėjo ketinimu, tuomet teisė atsisakyti sutarties būtų betikslė. Juolab, kad tokioje situacijoje sutarties atsisakymas pagal savo esmę yra nepritarimas tiekėjo ketinimui pakeisti sutartį. Aiškinimas, kad EEĮ 51 straipsnio 3 dalyje buvo įtvirtintos dvi savarankiškos vartotojo teisės: nesutikti su ketinimu pakeisti sutartį ir nutraukti sutartį, neatitinka normos loginės konstrukcijos. Dėl nurodyto spręstina, kad EEĮ 51 straipsnio 3 dalies antrame sakinyje jungtuko „ar“ įrašymas yra įstatymo teksto rengimo techninio pobūdžio klaida, negalinti lemti tokio teisės normos turinio aiškinimo rezultato, kokį Nutarime ir procesiniuose dokumentuose pateikia VVTAT.

3.11.                      Sutarties Bendrosios dalies 3.4 punktas atitiko EEĮ ir Apraše nustatytus reikalavimus. Šio sprendimo 32 punkte pasisakyta, kad sutarties sąlygos turi būti aiškinamos sistemiškai. Sutarties Bendrosios dalies 7.5 punktas nepaneigė ir nepanaikino teisės pareikšti vartotojui nesutikimą su ieškovės ketinimu keisti Sutartį, kaip tai numatyta Sutarties Bendrosios dalies 3.4 punkte. Vien tik tai, kad Sutarties Bendrosios dalies 7.5 punkte vartotojo nesutikimas prilygintas sutarties atsisakymui, negali lemti išvados, jog Sutarties Bendrosios dalies 7.5 punktas iš esmės pažeidžia sutarties šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą vartotojo nenaudai bei vartotojo teises ir interesus. Sutarties Bendrojoje dalyje nebuvo nustatyta sąlygų, apibrėžiančių vartotojų teises ieškovei išreiškus ketinimą keisti sutarties sąlygas, bloginančių vartotojų padėtį, lyginant su ta, kuri buvo nustatyta EEĮ ir kituose teisės aktuose. Vien tik aplinkybė, kad Sutarties Bendrosios dalies 7.5 punkte nedetalizuota, kaip vartotojas galėtų išreikšti nesutikimą su ieškovės ketinimu keisti sutartį, kuris nebūtų prilygintas sutarties atsisakymui, savaime negali lemti išvados, kad šio punkto sąlyga atitinka CK 6.2284 straipsnio 2 dalies bendrąjį vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijų. Juolab, kad sąlyga kaip tik įtvirtina vieną esminių vartotojų teisių – atsisakyti sutarties, jeigu nesutinka su ieškovės ketinimu ją keisti, ir taip nebūti susaistytas ketinamų atlikti pakeitimų be jokių papildomų pasekmių.

 

 

 

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

 

4.       Atsakovė Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pripažinti, kad UAB „Perlas Energija“ Sutarties bendrosios dalies 7.4 punkto sąlyga „Tiekėjas pasilieka teisę vienašališkai keisti sutarties sąlygas, įskaitant kainas, apie planuojamą sutarties sąlygų ir (arba) kainų pasikeitimą pranešdamas viešai savo interneto svetainėje www.perlasenergija.lt, likus mažiausiai 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų iki pasikeitusių ar naujų Sutarties sąlygų įsigaliojimo dienos. Visas naujos redakcijos sutarties tekstas taip pat pasikeitusios sąlygos paskelbiamos tiekėjo interneto svetainėje“ ta dalimi, kuria įtvirtina abstrakčią bendrovės teisę vienašališkai, be sutartyje numatyto ar pakankamo pagrindo keisti Sutarties sąlygas, įskaitant elektros energijos kainą ir tarifus, nenurodant skaidrių kainų ir tarifų keitimo priežasčių ir būdų, atitinka CK 6.2284 straipsnio 2 dalies 10 punkto vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijų, o ta dalimi, kuria numato, kad apie Sutarties sąlygų pakeitimą vartotojas informuojamas UAB „Perlas Energija“ interneto svetainėje (o ne raštu ar elektroninių ryšių priemonėmis), atitinka CK 6.2284 straipsnio 2 dalies bendrąjį vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijų, Sutarties bendrosios dalies 7.5 punkto sąlyga „Jei vartotojas nesutinka su sutarties pakeitimu, apie kurį pranešta sutarties 7.4. punkte nurodyta tvarka, jis turi teisę atsisakyti sutarties, apie tai informuodamas tiekėją per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo pranešimo apie sutarties pakeitimą gavimo dienos“ atitinka CK 6.2284 straipsnio 2 dalies bendrąjį vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijų. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

4.1.                      Sutarties bendrosios dalies 7.4 punktas atitikimo nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijams. Sutartyje nėra nurodoma, kokiais pagrindais vadovaujantis bendrovė gali keisti Sutarties sąlygas, įskaitant kainas, o tik abstrakčiai nurodoma, jog tiekėjas tokią teisę turi, apie Sutarties sąlygų pakeitimą pranešdamas viešai, likus mažiausiai 30 kalendorinių dienų iki pasikeitimų įsigaliojimo dienos, paskelbdamas apie tai savo interneto svetainėje. Verslininkas, standartinėje vartojimo sutartyje, norėdamas numatyti sau teisę vienašališkai keisti sutartį, privalo elgtis sąžiningai, nepiktnaudžiauti savo padėtimi, nepažeisti vartotojų teisių ir nustatyti tik tokius vienašališko sutarties keitimo pagrindus, kurie būtų objektyviai pagrįsti ir būtini ir kuo labiau atitiktų vartotojų interesus.

4.2.                      Įvertinus Sutarties bendrosios dalies 7.4 punkte įtvirtintos sąlygos formuluotę matyti, kad UAB „Perlas Energija“ Sutartyje įtvirtina savo absoliučią teisę keisti Sutartį vienašališkai ir detalizuoja šios teisės įgyvendinimo tvarką, tačiau nenumato, kokiais atvejais, kokiais pagrindais ir dėl kokių priežasčių, jis įgis galimybę šią savo teisę realizuoti. Todėl vartotojas, kuris Sutartį sudaro prisijungimo būdu, negali iki Sutarties sudarymo tinkamai ir visapusiškai įsivertinti jam tiekėjo siūlomų kainų ir tarifų stabilumo viso Sutarties ar konkretaus šalių sutarto (šiuo atveju – fiksuotos kainos plano termino) laikotarpiu, taip pat nusimatyti ir įsivertinti rizikų, kurios galėtų kilti ir kokiais atvejais jos kiltų, jei tiekėjas ketintų pakeisti bet kokias Sutarties sąlygas, įskaitant kainas ir tarifus, vienašališkai. Be to, prekės ar paslaugos kaina paprastai yra vienas esminių kriterijų, nulemiančių vartotojo apsisprendimą sudaryti sandorį su konkrečia bendrove ar ne, todėl ji vartotojui turi būti pateikiama aiškiai, suprantamai ir neklaidinančiai. Be to, nenurodant pagrindų, kuriems esant UAB „Perlas Energija“ įgis teisę vienašališkai keisti Sutartį (įskaitant kainas ir tarifus), bendrovei suteikiama galimybė piktnaudžiauti savo padėtimi ir Sutartį keisti dėl bet kokių priežasčių, net ir nesant tam pakankamo pagrindo.

4.3.                      Nei teismų praktikoje, nei jurisprudencijoje nėra suformuluotos pozicijos, kad tam tikras CK 6.2284 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijus turi pirmumą prieš kitą. Priešingai, CK 6.2284 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas nesąžiningų vartojimo sutarčių sąlygų prezumpcijų pavyzdinis sąrašas, kuriame prezumpcijos išdėstytos kaip lygiavertės. Pareiga įrodyti, kad minėto straipsnio 2 dalyje numatyta sutarties sąlyga nėra nesąžininga, tenka verslininkui. Pažymėtina, kad vien aplinkybė, jog tam tikra vartojimo sutarties sąlyga neatitinka 6.2284 straipsnio 2 dalies 12 punkte įtvirtinto nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijaus, neleidžia spręsti, jog automatiškai vartojimo sutarties sąlyga neatitinka ir CK 6.2284 straipsnio 2 dalies 10 punkte įtvirtinto nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijaus. Pastebėtina ir tai, kad CK 6.2284 straipsnio 2 dalies 10 ir 12 punktuose įtvirtinti nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijai formuluojami kaip atskiri, savarankiški, o ne alternatyvūs, kas, Tarnybos nuomone, reiškia, jog viena vartojimo sutarties sąlyga, atsižvelgiant į sutarties sąlygos turinį ir įvairias konkrečiam atvejui reikšmingas aplinkybes, galėtų būti pripažinta tiek atitinkanti CK 6.2284 straipsnio 2 dalies 10 ir 12 punktus, tiek atitinkanti vieną iš jų, tiek ir neatitinkanti nei vieno iš CK 6.2284 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijų.

4.4.                      UAB „Perlas Energija“ Sutarties bendrosios dalies 7.4 punkto sąlygoje įtvirtinama bendrovės teisė keisti sutarties sąlygas, įskaitant kainas, t. y. tiek bet kokias Sutarties sąlygas, nesusijusias su kainos pakeitimu, tiek ir kainas. Tuo tarpu CK 6.2284 straipsnio 2 dalies 12 punkto sąlygoje įtvirtintas nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijus yra susijęs būtent su vienašališku kainų keitimu. Tačiau, tarnybos nuomone, tai neeliminuoja fakto, jog kainos, kaip vienos iš sutarties sąlygų keitimui, vartojimo sutartyje reikalinga numatyti pakankamą pagrindą, siekiant užtikrinti, kad vartotojas, kuris yra silpnesnioji sutarties šalis ir sudaro sutartį su tiekėju prisijungimo būdu, iki sutarties sudarymo gautų aiškią ir suprantamą informaciją apie atvejus, kada tiekėjas įgis teisę vienašališkai keisti sutarties sąlygas (įskaitant kainą), tam kad jis galėtų priimti sau tinkamą sprendimą.

4.5.                      Tarnybos nuomone, netinkama praktika būtų laikyti, kad sąžiningumo aspektu vertinant sutarties sąlyga, kurioje įtvirtinama verslininko teisė vienašališkai keisti sutarties kainą, nėra būtina atsižvelgti į tai, ar sutartyje yra numatyti pagrindai (objektyvūs), kuriems esant verslininkas įgis galimybę pasinaudoti teise vienašališkai pakeisti sutarties kainą. Manytina, kad kitoks vertinimas galėtų sudaryti sąlygas verslininkui piktnaudžiauti savo padėtimi ir sutartyje numatytas kainas vienašališkai didinti savo nuožiūra, o vartotojas, nesutikdamas su kainos padidinimu, turėtų tik galimybę sutartį nutraukti. Tokiu būdu galėtų būti pabloginama vartotojo padėtis verslininko atžvilgiu, nes jis turėtų tik galimybę sutikti su kainos padidinimu arba nutraukti sutartį ir ieškoti kito pardavėjo ar paslaugų teikėjo, taip pat galėtų būtų pažeidžiamas vartotojo teisėtų lūkesčių principas, kad sutartis bus vykdoma pagal sąlygas, dėl kurių susitarta, o verslininkui nekiltų jokių neigiamų teisinių pasekmių. Teismo sprendime išsakytos pozicijos, būtų suformuotas ydingas ir vartotojų teisės apsaugą užtikrinantiems teisės aktams prieštaraujantis precedentas, kuomet verslininko teisę vienašališkai keisti sutarties sąlygas, nesant sutartyje nustatyto pakankamo pagrindo, būtų „amortizuojama“ vartotojo teise, nesutinkant su sutarties pakeitimu, atsisakyti sutarties. Toks precedentas, tarnybos nuomone, iš esmės paneigtų vartojimo sutarties instituto, kuris yra grindžiamas silpnesnės sutarties šalies (vartotojo) teisinės apsaugos doktrina, taip pat ir 1993 m. balandžio 5 d. Tarybos direktyvos 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais, kurios tikslas uždrausti pardavėjo, paslaugų teikėjo su vartotojais sudaromose sutartyse esančias nesąžiningas sąlygas, o, jeigu tokių būtų, kad jos vartotojui nebūtų privalomos, paskirtį.

4.6.                      Teismo sprendime nurodyti argumentai, jog Sutarties bendrojoje dalyje nėra numatyta jokių priežasčių, kurios būtų aiškios ar pakankamai konkrečios, kad užtikrintų, jog teise keisti sutartį UAB „Perlas Energija“ nepasinaudotų išimtinai savo interesais ir kad dėl to dar labiau nebūtų iškreipta bendrovės ir vartotojų interesų pusiausvyra UAB „Perlas Energija“ naudai, nepaneigia fakto, kad Sutarties bendrosios dalies 7.4 punkto sąlyga, ta dalimi, kuria įtvirtina abstrakčią bendrovės teisę vienašališkai, be sutartyje numatyto ar pakankamo pagrindo keisti Sutarties sąlygas, įskaitant elektros energijos kainą ir tarifus, nenurodant skaidrių kainų keitimo priežasčių ir būdų, atitinka Civilinio kodekso 6.2284 straipsnio 2 dalies 10 punkto vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijų.

4.7.                      Sutarties bendrosios dalies 7.4 punkto sąlyga yra specialioji Sutarties bendrosios dalies 3.4 punkto atžvilgiu, konkretizuojanti Sutarties bendrosios dalies 3.4 punkte įtvirtintą bendrą tiekėjo pareigą raštu arba elektroninių ryšių priemonėmis informuoti vartotoją apie ketinimą pakeisti sutarties sąlygas, t. y., numatanti konkretų bendrovės pasirenkamą būdą informuoti vartotoją apie keičiamas sutarties sąlygas, įskaitant kainas, elektros energijos tiekėjo svetainėje www.perlasenergija.lt. Nepaisant to, kad Sutarties 3.4 punkto sąlygoje ir yra aptariama vartotojo teisė ne tik nutraukti sutartį, bet ir nesutikti su sutarties keitimu, tačiau vartotojui, kuris nėra teisininkas, tiekėjas ir neturi specialių žinių elektros energetikos srityje, negali žinoti, kaip suprasti panašias Sutarties sąlygas (Sutarties bendrosios dalies 3.4 ir 7.4 punktai), kurios iš jų yra bendrosios, o kurios specialiosios bendrųjų sąlygų atžvilgiu, taip pat kurias sąlygas ir ar tinkamai taiko tiekėjas, vykdydamas savo sutartinius įsipareigojimus.

4.8.                      Vartotojui, kuriam pranešta apie ketinimą pakeisti sutarties sąlygas turi būti suteikiama teisė per 30 kalendorinių dienų nuo informacijos apie ketinimą pakeisti sutarties sąlygas gavimo dienos nepritarti sutarties sąlygų pakeitimui ir (ar) nutraukti sutartį. sistemiškai vertinant Sutartį matyti, kad Sutarties bendrosios dalies 7.5 punkto sąlygoje aptariama tik vartotojo teisės nutraukti Sutartį, jei jis su siūlomais Sutarties pakeitimais nesutinka, realizavimo tvarka, bet nei joje, nei kitose Sutarties nuostatose nėra nenumatyta vartotojo teisės nepritarti Sutarties sąlygų pakeitimui įgyvendinimo tvarka, nors Sutarties bendrosios dalies 3.4 punkte įtvirtinama galimybė vartotojui nepritarti Sutarties sąlygų pakeitimu. sistemiškai vertinant Sutartį matyti, kad Sutarties bendrosios dalies 7.5 punkto sąlygoje aptariama tik vartotojo teisės nutraukti Sutartį, jei jis su siūlomais Sutarties pakeitimais nesutinka, realizavimo tvarka, bet nei joje, nei kitose Sutarties nuostatose nėra nenumatyta vartotojo teisės nepritarti Sutarties sąlygų pakeitimui įgyvendinimo tvarka, nors Sutarties bendrosios dalies 3.4 punkte įtvirtinama galimybė vartotojui nepritarti Sutarties sąlygų pakeitimu.

4.9.                      Kaip minėta aukščiau, vartotojai turi būti raštu ir (ar) elektroninių ryšių priemonėmis informuojami apie elektros energetikos įmonės ketinimą pakeisti sutarties sąlygas. Teikiant informaciją apie šį ketinimą, turi būti pranešama apie vartotojų teisę nepritarti sutarties sąlygų pakeitimui ir (ar) nutraukti sutartį (Elektros energetikos įstatymo 51 straipsnio 3 dalis). Teikiant informaciją apie tiekėjo ketinimą pakeisti sutarties sąlygas, turi būti pranešama apie vartotojų teisę nepritarti sutarties sąlygų pakeitimui ir (ar) nutraukti sutartį (Taisyklių 53.3 papunktis). Aprašo 20.10 papunktyje įtvirtinta analogiška nuostata, numatanti vartotojo teisę per 30 kalendorinių dienų nuo informacijos apie ketinimą pakeisti sutarties sąlygas gavimo dienos nepritarti sutarties sąlygų pakeitimui ir (ar) nutraukti sutartį. Taigi, lingvistinis minėtų normų aiškinimas suponuoja išvadą, jog elektros energijos sritį reglamentuojantys teisės aktai teisę nepritarti sutarties sąlygų pakeitimui ir (ar) teisė nutraukti sutartį formuluoja kaip dvi atskiras vartotojo teises, būtent – teisę nesutikti su sutarties pakeitimu ir nutraukti sutartį bei teisę nesutikti su sutarties pakeitimu, tačiau nereikšti noro sutartį nutraukti. 

4.10.                      Nagrinėjamu atveju atkreiptas dėmesys ir į tai, jog spręsdamas dėl Sutarties bendrosios dalies 7.5 punkto (ne)sąžiningumo, Teismas visiškai nevertino atsiliepime į UAB „Perlas Energija“ ieškinį paminėtų Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos, valstybinio elektros energijos srities reguliuotojo, viešai paskelbtų pranešimų.

4.11.                      Tarnyba nors ir sutiktų, kad, Elektros energetikos įstatymo 51 straipsnio 3 dalies, galiojusios iki 2023 m. kovo 1 d., formuluotė nebuvo išdėstyta visiškai aiškiai, tačiau lingvistinė šios normos analizė suponuoja, kad vartotojas turi teisę tiek nesutikti su tiekėjo siūlomu sutarties pakeitimu, tiek nesutikti ir nutraukti sutartį. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba 2022 m. rugpjūčio 5 d. išplatino pranešimus, kuriuose nurodė, kokias teises turi vartotojai, nepriklausomiems elektros energijos tiekėjams keičiant sutarčių sąlygas. Tarnyba, atlikdama vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų kontrolę, neturėjo teisinio pagrindo neatsižvelgti į valstybinio elektros energijos srities reguliuotojo pateiktą poziciją dėl elektros energijos srities teisės aktų taikymo.

4.12.                      Priešingai nei nurodoma teismo sprendime, bendrovei 2022 m. rugpjūčio 5 d. išplatinus pranešimą spaudai, UAB „Perlas Energija“ faktiškai nesuteikė vartotojams galimybės pareikšti vartotojui nesutikimą su bendrovės ketinimu keisti Sutartį. Būtent tokie bendrovės veiksmai tik patvirtina, jog Sutarties bendrosios dalies 7.5 punkte įtvirtintas vartotojo nesutikimas su keičiamomis sutarties sąlygomis prilygintas sutarties atsisakymui, iš esmės pablogina vartotojo padėtį palyginus su ta, kuria numato teisės aktai.

4.13.                      Aplinkybė, jog kitose Sutarties bendrosios dalies punktuose nebuvo nustatyta sąlygų, apibrėžiančių vartotojų teises UAB „Perlas Energija“ išreiškus ketinimą keisti sutarties sąlygas, bloginančių vartotojų padėtį, lyginant su ta, kuria nustato teisės aktai, nėra reikšminga atliekant raštu išreikštų vartojimo sutarties sąlygų kontrolei. Taip pat, aplinkybė, jog kitose Sutarties bendrosios dalies punktuose nebuvo nustatyta sąlygų, apibrėžiančių vartotojų teises UAB „Perlas Energija“ išreiškus ketinimą keisti sutarties sąlygas, bloginančių vartotojų padėtį, per se nelemia Sutarties bendrosios dalies 7.5 punkto sąlygos, atitinkančios Civilinio kodekso 6.2284 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bendrąjį vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų kriterijų, sąžiningumo.

5.       Ieškovė  UAB „Perlas Energija“ pateikė atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą, kuriuo prašė apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

5.1.                      Nutarimas dėl Sutarties sąlygų nagrinėjimo turi būti panaikintas ir Sutarties sąlygų nagrinėjimo procedūra nutraukta, kadangi Nutarimo priėmimo metu jau buvo aišku, kad ieškovė UAB „Perlas Energija“ stabdo veiklą ir vertinamų Sutarties sąlygų vykdant sudarytas vartojimo sutartis netaikys. Atliekamos Sutarčių sąlygų vertinimo procedūros tikslas buvo pasiektas dar iki atsakovei VVTAT priimant ginčijamą Nutarimą. 2023 m. vasario 8 d. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba nutarimu Nr. O3E-130 panaikino ieškovės UAB „Perlas Energija“ leidimo vykdyti nepriklausomo elektros energijos tiekėjo veiklą galiojimą, todėl ieškovė UAB „Perlas Energija“ objektyviai negalėtų atnaujinti nepriklausomo elektros energijos tiekėjo veiklos ir taikyti atsakovės VVTAT nesąžiningomis pripažintų Sutarties sąlygų.

5.2.                      Nagrinėjamo ginčo atveju Sutarčių 7.4 ir 7.5 punktų sąlygomis iš esmės nėra pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra, dėl ko sąlygos negali būti laikomos nesąžiningomis.

5.3.                      Teismo išvados neprieštarauja teismų praktikai. Ieškovė UAB „Perlas Energija“ klientus apie numatomą Sutarties pakeitimą informavo išsiųsdamas pranešimus vartotojams el. paštu, telefonu ir paskelbdamas viešai savo interneto puslapyje, dėl ko nėra teisinio pagrindo teigti, kad kokiu nors būdu buvo pažeisti vartotojų interesai. Nėra pagrindo išvadai, kad Sutarties 7.4 sąlyga yra nesąžininga ar kad dėl jos atsiranda „ryškus“ iš sutarties kylančių šalių teisių ir pareigų neatitikimas vartotojo nenaudai. UAB „Perlas Energija“ nesiekė taikyti Sutarties 7.4. punkto prieš vartotojo valią, o vartotojai, gavę pranešimą apie Sutarties sąlygų pakeitimą, turėjo neribotą teisę nutraukti sutartį.

5.4.                      Atsakovė VVTAT nurodytą Sutarties sąlygą aiškina taip, kaip suteikiančią teisę vartotojui nesutikti su Sutarties pakeitimu ir reikalauti, kad Sutartis būtų toliau vykdoma senomis sąlygomis. Tačiau būtent toks Sutarties nuostatų aiškinimas prieštarauja elementariai logikai ir Sutarties sąlygas aiškinant tokiu būdu iš esmės yra iškraipoma sutarties šalių pusiausvyra. Vieši institucijos pranešimai privalomos įrodomosios reikšmės teismui neturi ir yra vertinami kartu su kitais bylos įrodymais bei atsižvelgiant į teismo nustatytas konkrečias bylos faktines aplinkybes.

5.5.                      Teismo aiškinimas atitinka visuotinai formuojamą visuomeninių paslaugų teikimo praktiką (finansinių paslaugų, telekomunikacijų ir ryšio paslaugų ir pan.), remiantis kuria pripažįstama tiekėjų teisė keisti sutarties sąlygas jose nustatyta tvarka, tokiu atveju vartotojams, nesutinkantiems su sutarties sąlygų pakeitimu, turi būti sudarytos sąlygos nutraukti sutartį.  Atsiliepime į ieškinį VVTAT iš esmės nutyli paminėtas 2021 m. liepos 12 d. nutarime Nr. 10E-1787 išdėstytas išvadas. Šio teisminio proceso metu VVTAT nenurodė argumentų, kurie pagrįstų kardinalų VVTAT pozicijos pasikeitimą.

 

Apeliacinės instancijos teismas

 

k o n s t a t u o j a:

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

6.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 – 2 dalys).

7.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 – 7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

8.       Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 8 d. sprendimo, kuriuo ieškovės ieškinys tenkintas visiškai, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl Sutarties sąlygų nagrinėjimo procedūros nutraukimo

9.       Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba vartojimo sutartis nagrinėja dėl nesąžiningų sąlygų nustatymo pagal Civilinio kodekso 6.2284 straipsnį (VTAĮ 351 straipsnio 1 dalis). Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba turi teisę pradėti vartojimo sutarties nagrinėjimą dėl nesąžiningų sąlygų nustatymo savo iniciatyva (VTAĮ 351 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjimo taisyklių 24.1 ir 24.2 punkte nustatyta, kad tarnyba turi teisę pradėti vartojimo sutarties nagrinėjimą dėl nesąžiningų sąlygų nustatymo savo iniciatyva: atlikdama stebėseną (monitoringą); kilus įtarimų, kad tam tikroje standartinėje vartojimo sutartyje yra nesąžiningų sąlygų. Nagrinėjant vartojimo sutartį dėl nesąžiningų sąlygų nustatymo savo iniciatyva, mutatis mutandis taikomos taisyklių II, III ir VII skyrių nuostatos (Nagrinėjimo taisyklių 25 punktas).

10.       Pardavėjai, paslaugų teikėjai turi teisę pateikti Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai rašytinius paaiškinimus ir kitus dokumentus. Pardavėjai, paslaugų teikėjai taip pat turi teisę pripažinti, kad vartojimo sutarties sąlygos yra nesąžiningos, ir pateikti Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai rašytinį įsipareigojimą jų netaikyti sudarant naujas vartojimo sutartis ir vykdant sudarytas vartojimo sutartis (VTAĮ 351 straipsnio 7 dalis). Jeigu pardavėjas, paslaugų teikėjas pripažįsta, kad vartojimo sutarties sąlygos yra nesąžiningos ir pateikia šio straipsnio 7 dalyje nurodytą rašytinį įsipareigojimą, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba ne vėliau kaip per 14 dienų priima sprendimą dėl rašytinio įsipareigojimo patvirtinimo ir nutraukia vartojimo sutarties nagrinėjimą dėl nesąžiningų sąlygų nustatymo (VTAĮ 351 straipsnio 8 dalis). Rašytinio įsipareigojimo reikšmė VVTAT procedūros nutraukimui įtvirtinta ir Nagrinėjimo taisyklių 15, 17 punktuose. Kitu atveju VVTAT dėl nesąžiningų sąlygų nustatymo, išnagrinėjusi vartojimo sutartį, priima vieną iš šių nutarimų: pripažinti kad vartojimo sutarties sąlyga ar tam tikros sąlygos yra nesąžiningos, ir įpareigoti pardavėją, paslaugų teikėją netaikyti šių sąlygų sudarant naujas vartojimo sutartis ir vykdant sudarytas vartojimo sutartis; arba nepripažinti, kad vartojimo sutarties sąlygos yra nesąžiningos (VTAĮ 351 straipsnio 10 dalies 1-2 punktai). Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad nei VTAĮ, nei Nagrinėjimo taisyklės nenustato, kitų galimybių nutraukti nagrinėjimo dėl sutarties nesąžiningų sąlygų procedūrą.

11.       Nagrinėjamu atveju Sutarties nesąžiningų sąlygų vertinimo metu ieškovė nepateikė rašytinio įsipareigojimo, kuriuo pripažintų, kad Sutarties bendrosios dalies 7.4 ir 7.5 punktų sąlygos yra nesąžiningos, ir neįsipareigojo jų netaikyti, todėl VVTAT pagrįstai įvertino sutarčių atitiktį pagal nesąžiningų sąlygų vertinimo kriterijus, nustatytus CK 6.2284 straipsnyje. Tai, kad po procedūros dėl nesąžiningų sąlygų įvertinimo pradėjimo, pasikeitė faktinė situacija, t. y. ieškovė nusprendė nebevykdyti elektros energijos teikimo veiklos, ir kad nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba sustabdė UAB „Perlas Energija“ išduoto leidimo vykdyti nepriklausomo elektros energijos tiekimo veiklą Nr. L1-139 (NET) galiojimą, nėra pagrindas nutraukti tokių Sutarties sąlygų vertinimo nesąžiningumo aspektu pradėtą procedūrą.

12.       Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams, kad kaip ieškovė taiko tokias sąlygas, nepatenka į VTAĮ 351 straipsnyje apibrėžtos procedūros nagrinėjimo ribas, nes pagal šią procedūrą VVTAT sprendžia ne konkretų ginčą, bet atlieka prevencinę funkciją, kad užkirstų kelią nesąžiningų sąlygų naudojimui.

Dėl nesąžiningų sąlygų taikymo tam tikrų aspektų

13.       Būtinybę užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių ir teisėtų interesų apsaugą savo nutartyse yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, konstatuodamas, kad vartotojų gynimas yra prioritetinė valstybės ekonominės ir socialinės politikos dalis, konstitucinis valstybės ūkio tvarkymo principas; su vartotojų teisių apsauga susijusiuose ginčuose neretai peržengiamos privačių santykių ribos, vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2001; 2008 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008).

14.       Sąlygų nesąžiningumą vartojimo sutartyse reglamentuoja CK 6.2284 straipsnis, įgyvendinantis 1993 m. balandžio 5 d. Tarybos Direktyvą 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais (toliau – ir Direktyva 93/13/EEB), kuri iš dalies pakeista Europos parlamento ir Tarybos 2019 lapkričio 27 d. direktyva 2019/2161. Vienas pagrindinių šios Direktyvos tikslų – nustatyti bendrąjį sąžiningumo standartą Europos Sąjungoje ir harmonizuoti nesąžiningų sąlygų vartojimo sutartyse kontrolės institutą. Direktyvos preambulėje inter alia pabrėžiama valstybių narių pareiga užtikrinti, kad pardavėjo ar tiekėjo su vartotojais sudaromose sutartyse nebūtų naudojamos nesąžiningos sąlygos, o, jeigu vis dėlto tokių sąlygų yra, kad jos vartotojui nebūtų privalomos. Direktyvos preambulės 18 pastraipoje atskleistas sąžiningumo vartojimo sutartyse kontrolės turinys: būtinybė įvertinti kolektyvinius vartotojų ir įvairius susijusius interesus; reikalavimas, vertinant sutarčių sąlygas, atsižvelgti į šalių derybinių pozicijų tvirtumą, į tai, ar vartotojas turėjo paskatų sutikti su sąlyga ir ar prekės arba paslaugos buvo parduotos arba suteiktos pagal specialų vartotojo užsakymą; pardavėjo ar tiekėjo sąžiningo elgesio kriterijus – ar jis dorai ir teisingai veikia kitos šalies, į kurios teisėtus interesus jis turi atsižvelgti, atžvilgiu; išvardytų kriterijų pagrindu.

15.       Pažymėtina, kad vertinant sutarčių sąlygas nesąžiningumo aspektu yra aktuali Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) praktika tokiais klausimas. Pagal Europos suformuotą jurisprudenciją Direktyva 93/13 nustatyta apsaugos sistema pagrįsta mintimi, kad vartotojo padėtis yra mažiau palanki nei verslininko tiek dėl galimybių derėtis, tiek dėl informacijos lygio (žr., be kita ko, 2017 m. sausio 26 d. Sprendimo Banco Primus, C‑421/14, 40 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją). Direktyvoje nustatyta apsaugos sistema pagrįsta idėja, jog vartotojo padėtis yra mažiau palanki nei pardavėjo ar tiekėjo tiek dėl galimybių derėtis, tiek dėl informacijos lygio, dėl to jis priverstas sutikti su pardavėjo ar tiekėjo iš anksto nustatytomis sąlygomis ir negali daryti įtakos jų turiniui (ESTT 2012 m. kovo 15 d. Sprendimo Pereničová ir Perenič, C‑453/10, 27 punktas ir jame nurodyta teismo praktika).

16.       Direktyvos 3 straipsnyje suformuluota nesąžiningos sutarties sąlygos sąvokos apibrėžtis. Direktyvos 3 straipsnyje nustatyta, kad sutarties sąlyga, dėl kurios nebuvo atskirai derėtasi, yra laikoma nesąžininga, jeigu pažeidžiant sąžiningumo reikalavimą dėl jos atsiranda ryškus neatitikimas tarp iš sutarties kylančių šalių teisių ir pareigų vartotojo nenaudai.  Priede, į kurį daroma nuoroda direktyvos 3 straipsnio 3 dalyje, pateikiamas tik orientacinis ir neišsamus sąlygų, kurias galima laikyti nesąžiningomis, sąrašas (žr. ESTT 2009 m. birželio 4 d. sprendimo Pannon GSM, C‑243/08, Rink. p. I‑4713, 37 ir 38 punktus; 2010 m. lapkričio 16 d. nutarties Pohotovosť, C‑76/10, Rink. p. I‑11557, 56 ir 58 punktus). Nors atsižvelgiant vien į aptariamo priedo turinį nėra savaime akivaizdu, kad ginčijama sąlyga yra nesąžininga, tai yra esminis elementas, kuriuo remdamasis kompetentingas teismas gali pagrįsti šios sąlygos nesąžiningumo vertinimą (ESTT 2012 m. balandžio 26 d. sprendimo byloje C‑472/10, 26 punktas).

17.       Iš esmės analogiška nuostata įtvirtinta CK 6.2284 straipsnio 2 dalyje – nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos ir kuriomis dėl sąžiningumo reikalavimo pažeidimo iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai. Taigi šio įstatymo prasme nesąžininga gali būti pripažinta individualiai neaptarta vartojimo sutarties sąlyga, atitinkanti du vienas kitą papildančius kriterijus: pirma, prieštaraujanti bendriesiems sąžiningumo reikalavimams, antra, tuo iš esmės pažeidžianti šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą vartotojo nenaudai. Pavyzdiniai esminio šalių teisių ir pareigų pusiausvyros pažeidimo vartotojo nenaudai požymiai pateikiami CK 6.2284 straipsnio 2 dalyje nustatytame nesąžiningų sąlygų sąraše, kuriems esant preziumuojama, kad sutarties sąlygos yra nesąžiningos. Pažymėtina, kad kiekviena sąlygą turi būti suprantama kaip savarankiška, preziumuojamosios nesąžiningumo sąlygos nėra specialios viena kitos atžvilgiu, ką nepagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas.

18.       Vertindamas sutarties sąlygos, dėl kurios nebuvo atskirai derėtasi, nesąžiningumą nacionalinis teismas, atsižvelgdamas į Direktyvos 93/13 3 straipsnio 1 dalyje ir 5 straipsnyje numatytus kriterijus, turi nustatyti, ar nagrinėjamo atvejo aplinkybėmis tokia sąlyga atitinka šioje direktyvoje numatytus sąžiningumo, teisių ir pareigų pusiausvyros ir skaidrumo reikalavimus (žr. ESTT 2019 m. kovo 26 d. Sprendimo Abanca Corporación Bancaria ir Bankia, C‑70/17 ir C‑179/17, EU:C:2019:250, 50 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją). Žinoma, nacionalinis teismas, atlikdamas sutarties sąlygos, kurios pagrindu yra pareikštas jo nagrinėjamas ieškinys, galimo nesąžiningumo vertinimą, privalo atsižvelgti į visas kitas tos sutarties sąlygas (2021 m. sausio 27 d. Sprendimo Dexia Nederland, C‑229/19 ir C‑289/19, 58 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija), nes, priklausomai nuo šios sutarties turinio, gali prireikti įvertinti visų tos sutarties sąlygų kumuliacinį poveikį (šiuo klausimu žr. 2020 m. kovo 11 d. Sprendimo Lintner, C‑511/17, 47 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

19.       Direktyvos 4 straipsnio 2 dalyje numatytas sutarties sąlygų skaidrumo reikalavimas reiškia, kad ši sąlyga vartotojui turi būti ne tik suprantama formaliuoju ir gramatiniu aspektais, bet ir kad vidutinis, pakankamai informuotas ir protingai pastabus bei nuovokus vartotojas galėtų suvokti, kaip konkrečiai ta sąlyga veikia, ir remdamasis konkrečiais ir suprantamais kriterijais įvertinti galimai reikšmingas tokios sąlygos ekonomines pasekmes jo finansiniams įsipareigojimams (ESTT 2021 m. birželio 10 d. Sprendimo BNP Paribas Personal Finance, C‑776/19–C‑782/19, 64 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija). Ši nuoroda į vidutinį vartotoją yra objektyvus kriterijus. Be to, dėl „vartotojo“ sąvokos, kaip ji suprantama pagal Direktyvos 93/13 2 straipsnio b punktą, pažymėtina, kad ji yra objektyvi ir nepriklauso nuo konkrečių žinių, kurių gali turėti atitinkamas asmuo, arba informacijos, kurią jis faktiškai turi (žr. ESTT 2019 m. kovo 21 d. Sprendimo Pouvin ir Dijoux, C‑590/17, 24 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

20.       Nagrinėjamu atveju yra aktualios dvi preziumuojamosios nesąžiningos sutarties sąlygos, t. y. verslininkui suteikiama teisė vienašališkai be sutartyje numatyto ar pakankamo pagrindo keisti sutarties sąlygas (CK 6.2284 straipsnio 2 dalies 10 punktas) ir verslininkui suteikiama teisė prekių perdavimo ar paslaugų teikimo metu vienašališkai nustatyti jų kainas arba teisė vienašališkai padidinti kainą be vartotojo teisės atsisakyti sutarties, jeigu galutinė kaina yra didesnė už sutartyje nustatytąją (CK 6.2284 straipsnio 2 dalies 12 punktas). Kurios, kaip minėta, aukščiau yra savarankiškos, ir dėl kiekvienos atskirai Sutarties sąlygos gali būti pripažintos nesąžiningomis.

21.       Ar vartojimo sutarties sąlyga nesąžininga, turi būti vertinama atsižvelgiant į sutartyje nurodytų prekių ar paslaugų prigimtį ir visas sutarties sudarymo metu buvusias ir jos sudarymui turėjusias įtakos aplinkybes, ir visas kitas tos sutarties ar kitos sutarties, nuo kurios ji priklauso, sąlygas (CK 6.2284 straipsnio 5 dalis).

22.       Paminėtina, kad ESTT praktikoje nurodyta, jog prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, priimdamas sprendimą dėl vartotojų vardu pagal nacionalinės teisės aktus paskirto subjekto pareikšto ieškinio viešajam interesui ginti dėl su vartotojais sudaromų sutarčių bendrųjų sąlygų nuostatos uždraudimo, turi, atsižvelgdamas į 1993 m. balandžio 5 d. Tarybos direktyvos 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais 3 straipsnio 1 ir 3 dalis, įvertinti šios nuostatos, pagal kurią pardavėjas ar tiekėjas vienašališkai numato su paslaugos teikimu susijusių išlaidų pakeitimą ir aiškiai nenurodo šių išlaidų apskaičiavimo metodo ir rimtų šio pakeitimo priežasčių, nesąžiningumą. Vertindamas šis teismas konkrečiai turi patikrinti, ar, atsižvelgiant į visas su vartotojais sudarytų sutarčių bendrųjų sąlygų nuostatas, tarp kurių numatyta ir ginčijama sąlyga, bei į nacionalinės teisės aktus, kuriuose numatytos teisės ir pareigos, kuriomis gali būti papildytos numatytosios minėtose bendrosiose sąlygose, su paslaugos teikimu susijusių išlaidų keitimo priežastys ir metodas yra nustatytas aiškiai ir suprantamai ir, jei reikia, ar vartotojai turi teisę nutraukti sutartis (ESTT 2012 m. balandžio 26 d. sprendimas Pest Megyei Bíróság, byloje C‑472/10).

Dėl Sutarties 7.4 ir 7.5 punktų vertinimo nesąžiningumo aspektu

23.       Sutarties Bendrosios dalies 7.4 punkte nustatyta, kad tiekėjas pasilieka teisę vienašališkai keisti sutarties sąlygas, įskaitant kainas, apie planuojamą sutarties sąlygų ir (arba) kainų pasikeitimą pranešdamas viešai savo interneto svetainėje www.perlasenergija.lt, likus mažiausiai 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų iki pasikeitusių ar naujų Sutarties sąlygų įsigaliojimo dienos. Visas naujos redakcijos sutarties tekstas taip pat pasikeitusios sąlygos paskelbiamos tiekėjo interneto svetainėje. Sutarties Bendrosios dalies 7.5 punkte nustatyta, kad jei vartotojas nesutinka su sutarties pakeitimu, apie kurį pranešta sutarties 7.4. punkte nurodyta tvarka, jis turi teisę atsisakyti sutarties, apie tai informuodamas tiekėją per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo pranešimo apie sutarties pakeitimą gavimo dienos.

24.       Pirmiausia, kaip jau minėta, kad vertindamas vartotojų sutarčių sąlygas, teismas privalo įvertinti teisės aktus, reglamentuojančius atitinkamą sritį. Nagrinėjamu atveju Energijos tiekimo sutartiniams santykiams reguliuoti yra skirtas CK šeštosios knygos IV dalies XXIII skyriaus septintasis skirsnis „Energijos pirkimo–pardavimo sutartys“. Be to, nagrinėjant su energijos pirkimu–pardavimu susijusius ginčus yra aktualūs specialieji įstatymai bei poįstatyminiai teisės aktai. Energijos pirkimo–pardavimo sutarties samprata pateikta CK 6.383 straipsnio 1 dalyje. Energijos pirkimo–pardavimo sutartimi šio įstatymo prasme kvalifikuojamas visų rūšių energijos ar energijos išteklių pirkimas-pardavimas: elektros, šilumos energijos, dujų, naftos ir naftos produktų, vandens ir kitų rūšių energijos tiekimas per jų tiekimo tinklus, su įstatymuose numatytomis arba pačios prievolės esmės nulemtomis išimtimis (CK 6.391 straipsnis). Tuo atveju kai ji sudaroma su vartotoju, taikomos teisės normos nustatantys vartojimo pirkimo–pardavimo sutarčių ypatumus ir vartotojų teisių apsaugos garantijas (CK 6.383 straipsnio 4 dalis). Pažymėtina, kad aiškinant vartojimo energijos pirkimo–pardavimo sutartis turi būti taikoma contra proferentem – sutarties aiškinimo vartotojo naudai – taisyklė (CK 6.193 straipsnio 4 dalis). 

25.       Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2020 m vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-162, 57 punkte nustatyta, kad su vartotojais sudaromų sutarčių sąlygos turi būti sąžiningos ir skaidrios, aiškiai ir suprantamai apibrėžtos, jose neturi būti kliūčių, trukdančių vartotojams naudotis savo teisėmis. Tiekėjams draudžiama vartotojų atžvilgiu taikyti nesąžiningus ar klaidinančius pardavimo metodus. Siekiant įvertinti, ar standartinė sutarties sąlyga, pagal kurią tiekėjas pasilieka teisę vienašališkai pakeisti su elektros energijos tiekimu susijusias kainas ir tarifus, atitinka sąžiningumo, pusiausvyros ir skaidrumo reikalavimus, sutartyje turi būti:  skaidriai pateikta šių kainų ir tarifų keitimo priežastis ir būdas, kad vartotojas, remdamasis aiškiais ir suprantamais kriterijais, galėtų numatyti galimus šių kainų ir tarifų pasikeitimus. Informacijos šiuo klausimu nebuvimo prieš sudarant sutartį iš principo neturėtų kompensuoti vien tai, kad jau vykdant sutartį vartotojams iš anksto pranešama apie kainų ir tarifų pakeitimą ir apie jų teisę nutraukti sutartį, jeigu jie nesutinka su šiuo pakeitimu (57.1 punktas); numatytos sąlygos vartotojui ne tik formaliai nutraukti sutartį, bet ir konkrečiomis aplinkybėmis galimybė faktiškai ja pasinaudoti (57.2 punktas).

26.       Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismo vertinimu svarbu pažymėti ESTT teismo praktiką energetikos tiekimo srityje, 2013 m. kovo 21 d. sprendimą dėl Bundesgerichtshof , byloje C‑92/11, kuriame teismas sprendė, kad: Direktyvos 93/13 3 ir 5 straipsnius, siejamus su 2003 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/55/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinančios Direktyvą 98/30/EB, 3 straipsnio 3 dalimi, reikia aiškinti taip, kad, siekiant įvertinti, ar standartinė sutarties sąlyga, pagal kurią tiekimo įmonė pasilieka teisę vienašališkai pakeisti su dujų tiekimu susijusius mokesčius, atitinka šiose nuostatose įtvirtintus sąžiningumo, pusiausvyros ir skaidrumo reikalavimus, svarbiausia nustatyti: ar sutartyje skaidriai pateikta šių mokesčių keitimo priežastis ir būdas, kad vartotojas, remdamasis aiškiais ir suprantamais kriterijais, galėtų numatyti galimus šių mokesčių pasikeitimus. Informacijos šiuo klausimu nebuvimo prieš sudarant sutartį iš principo neturėtų kompensuoti vien tai, kad jau vykdant sutartį vartotojams iš anksto pranešama apie mokesčių pakeitimą ir apie jų teisę nutraukti sutartį, jeigu jie nesutinka su šiuo pakeitimu, ir ar vartotojas ne tik formaliai turi teisę nutraukti sutartį, bet ir konkrečiomis aplinkybėmis gali faktiškai ja pasinaudoti. Taigi EETN Taisyklių 57.1 punktas ir 57.2 punktas punktai visiškai atitinka ESTT suformuotą praktiką.

27.       ESTT 2013 m. kovo 21 d. sprendime Bundesgerichtshof , byloje C‑92/11, be kita ko, pažymėjo, kad „Direktyvos 93/13 5 straipsnyje įtvirtinta įmonės pareiga sąlygas suformuluoti aiškia ir suprantama kalba. Direktyvos 93/13 dvidešimtoje konstatuojamojoje dalyje šiuo klausimu pažymėta, kad vartotojui faktiškai turi būti suteikta galimybė išnagrinėti visas sutarties sąlygas.  Iš tiesų vartotojui itin svarbu prieš sudarant sutartį būti informuotam apie sutarties sąlygas ir jos sudarymo pasekmes. Būtent remdamasis šia informacija jis nusprendžia, ar nori susisaistyti sąlygomis, kurias iš anksto suformulavo įmonė. Be to, Sąjungos teisės aktų leidėjas tokiam vartotojo informavimui suteikė ypatingos reikšmės ir Direktyvoje 2003/55, būtent kiek tai susiję su dujų tiekimo sutartimis. Pagal šios direktyvos 3 straipsnio 3 dalį valstybės narės privalo užtikrinti aukštą vartotojų apsaugos lygį, kiek tai susiję su sutarčių sąlygų skaidrumu. Šiuo klausimu iš Direktyvos 2003/55 A priedo a, c ir d punktų matyti, kad valstybės narės visų pirma privalo imtis priemonių, skirtų užtikrinti, kad šios sąlygos būtų sąžiningos ir skaidrios, išdėstytos aiškia ir suprantama kalba, kad jos būtų pateiktos vartotojams prieš sudarant sutartį ir kad pastarieji gautų skaidrią informaciją apie galiojančias kainas ir tarifus bei taikomas bendrųjų tiekimo sąlygų. Be to, šiame priede pažymėta, kad jame nurodytos priemonės taikomos nepažeidžiant Direktyvos 93/13. Nors reikalaujamos informacijos kiekis gali kisti atsižvelgiant į konkretaus atvejo aplinkybes ir atitinkamas prekes ar paslaugas, informacijos šiuo klausimu nebuvimo prieš sudarant sutartį iš principo negali kompensuoti vien tai, kad jau vykdant sutartį vartotojams laikantis tinkamo termino pranešama apie mokesčių pakeitimą ir apie jų teisę nutraukti sutartį, jeigu jie nesutinka su šiuo pakeitimu. Nors pagal Direktyvos 93/13 priedo 2 dalies b punktą ir Direktyvos 2003/55 A priedo b punktą aprūpinimo įmonė privalo laikydamasi tinkamo termino informuoti vartotojus apie bet kokį tarifų padidėjimą ir apie jų teisę nutraukti sutartį (apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad panašios nuostatos yra nustatytos ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2009/72/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinanti Direktyvą 2003/54/EB), ši pareiga, numatyta tam atvejui, kai minėta įmonė nori faktiškai pasinaudoti teise keisti tarifus, yra papildoma, palyginti su pareiga prieš sudarant sutartį aiškia ir suprantama kalba informuoti vartotoją apie naudojimosi tokia vienašališko pakeitimo teise pagrindines sąlygas.  Šie griežti reikalavimai dėl vartotojui teikiamos informacijos tiek sudarant tiekimo sutartį, tiek ją vykdant, kiek tai susiję su įmonės teise vienašališkai keisti šios sutarties sąlygas, skirti subalansuoti abiejų šalių interesus. Įmonės teisėtą interesą apsisaugoti nuo aplinkybių pasikeitimo atitinka taip pat teisėtas vartotojo interesas žinoti ir turėti galimybę numatyti pasekmes, kurių ateityje jam gali sukelti toks pasikeitimas, ir tokiu atveju turėti informacijos, leidžiančios kuo tinkamiau reaguoti į susidariusią naują situaciją. Labai svarbu, kad vartotojas ne tik formaliai turėtų teisę nutraukti sutartį, bet ir galėtų faktiškai ja pasinaudoti. Taip nėra, jei dėl priežasčių, susijusių su pasinaudojimo teise nutraukti sutartį tvarka ar su atitinkamos rinkos sąlygomis, vartotojas neturi realios galimybės pakeisti tiekėjo arba jeigu jam tinkamai ir laiku nepranešama apie numatomus pakeitimus ir taip iš jo atimama galimybė patikrinti skaičiavimo metodą ir prireikus pakeisti tiekėją. Šiuo klausimu pirmiausia reikia atsižvelgti į tai, ar atitinkama rinka yra konkurencinė, į sąnaudas, kurių vartotojas gali patirti dėl sutarties nutraukimo, į laikotarpį nuo pranešimo ir naujų tarifų įsigaliojimo, į pranešant suteikiamą informaciją bei į sąnaudas ir laiką, reikalingus tiekėjui pakeisti“.

28.       Atsižvelgiant į ESTT praktiką, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino EETN Taisyklių 57.1 punktą, kuris priešingai nei nurodo pirmosios instancijos teismas, reiškia, kad nesant sutartyje skaidriai pateiktos mokesčio keitimo priežasties ir būdo, kad vartotojas, remdamasis aiškiais ir suprantamais kriterijais, galėtų numatyti galimus šių mokesčių pasikeitimus, nekompensuoja nustatyta teisė nutraukti sutartį ar tokios informacijos pateikimas prieš pat sutarties sąlygų pakeitimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia išvada darytina, nes paslaugos kaina yra vienas esminių kriterijų, nulemiančių vartotojo apsisprendimą sudaryti sandorį ar ne, todėl ji vartotojui turi būti pateikiama aiškiai, suprantamai ir neklaidinančiai, taip pat tokios kainos keitimo sąlygos ir metodika.

29.       Sutarties Bendrosios dalies 7.4 punkte nėra detalizuota, kokiais atvejais ieškovė gali pasinaudoti nustatyta teise keisti sutarties sąlygas, įskaitant ir kainas. Kitos Sutarties Bendrosios dalies sąlygos taip pat nedetalizuoja kokiu atveju sąlygos bus keičiamos. Atsižvelgiant į tai, galima daryti išvadą, kad Sutarties Bendrosios dalies 7.4 punktas, nesant skaidriai pateiktos mokesčio keitimo priežasties ir būdo, taip pat nenurodant, kokiu atveju gali būti keičiamos sutarties sąlygos, ar tam tikri kriterijai, dėl jų atsiranda ryškus neatitikimas tarp iš sutarties kylančių šalių teisių ir pareigų vartotojo nenaudai. Vartotojui itin svarbu prieš sudarant sutartį būti informuotam apie sutarties sąlygas ir jos sudarymo pasekmes. Būtent remdamasis šia informacija jis nusprendžia, ar nori susisaistyti sąlygomis, kurias iš anksto suformulavo įmonė. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad 7.4 punktas neatitinka sąžiningumo, teisių ir pareigų pusiausvyros ir skaidrumo kriterijų. Tai, kad Sutarties Bendrosios dalies 7.5 punkte vartotojui nustatyta teisės nutraukti sutartį, neeliminuoja verslininko pareigos bendrosiose sąlygose, kurioms vartotojas negali turėti jokios įtakos, konkrečiai apibrėžti tam tikrus kriterijus dėl sąlygų, kainos keitimo. Jų neapibrėžus, galima spręsti, kad sąlyga yra nesąžininga (preziumuojama, kad nesąžininga, kai verslininkui suteikiama teisė vienašališkai be sutartyje numatyto ar pakankamo pagrindo keisti sutarties sąlygas (CK 6.2284 straipsnio 2 dalies 10 punktas).  Šiuo atveju 7.4 punktas užtikrino įmonės teisėtą interesą apsisaugoti nuo aplinkybių pasikeitimo, tačiau neatitiko teisėto vartotojų intereso žinoti ir turėti galimybę numatyti pasekmes.

30.       Taip pat vertinant Sutarties Bendrosios dalies 7.4 punktą pažymėtina, kad EETN Taisyklių 53.3 punkte nustatyta, kad vartotojai apie tiekėjo ketinimą pakeisti sutarties sąlygas turi būti informuojami raštu ar elektroninių ryšių priemonėmis. Tačiau šiuo atveju Sutarties Bendrosios dalies 7.4 punkte nustatyta, kad „apie planuojamą sutarties sąlygų ir (arba) kainų pasikeitimą pranešdamas viešai savo interneto svetainėje www.perlasenergija.lt <...> Visas naujos redakcijos sutarties tekstas taip pat pasikeitusios sąlygos paskelbiamos tiekėjo interneto svetainėje.“ Taigi nėra nustatyta, kad apie ketinimą pakeisti sutarties sąlygas turi būti informuojami raštu ar elektroninių ryšių priemonėmis. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad šiuo aspektu Sutarties Bendrosios dalies 7.4 punktas turėtų būti vertinamas kartu su 3.4 punktu, kuriame nurodoma, kad tiekėjas raštu arba elektroninių ryšių priemonėmis informuoja vartotoją apie ketinimą pakeisti sutarties sąlygas. Tokiu atveju vartotojas kartu informuojamas ir apie teisę per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo informacijos apie ketinimą pakeisti sutarties sąlygas gavimo dienos nepritarti sutarties sąlygų pakeitimui ir (ar) nutraukti sutartį. Pažymėtina, kad 3.4 punktu reglamentuotas skyriuje „Tiekėjo teisės ir pareigos“, o 7.4 punktas – „Sutarties įsigaliojimo, keitimo ir nutraukimo tvarka“. Šiuo atveju laikytina, kad 7.4 yra specialioji norma, nustatanti būtent tokią informavimo tvarką – pranešama viešai savo interneto svetainėje, sutarties keitimo atveju. 

31.       Paminėtina, kad sutarties sąlygų aiškumas ir suprantamumas turi būti vertinamas pagal konkrečias bylos aplinkybes, apibūdinančias vartotojo sugebėjimus suprasti tikrąjį sutarties sąlygų turinį bei atsižvelgiant į vidutiniškai gerai informuoto, protingai atidaus ir apdairaus vartotojo suvokimo standartą. ,,Vidutinis vartotojas“ bendrąja prasme reiškia protingai gerai informuotą, protingai atidų ir apdairų vartotoją (ETT 2003 m. balandžio 8 d. Sprendimas Pippig Augenoptik C-44/01, 55 punktas, 2001 m. spalio 25 d. Sprendimas Toshiba Europe C-112/99, 52 punktas, 1998 m. liepos 16 d. Sprendimas Gut Springenheide ir Tusky C-210/96, 31, 37 punktai ir kt.). Taip pat paminėtina, kad aiškumo reikalavimas reiškia, kad sutarčių sąlygos turi būti parengtos suprantamai, nedviprasmiškai, aiškiai ir tiksliai. Suprantamumo reikalavimas reiškia, kad sutarčių sąlygos turi būti tokios, kad vartotojas gebėtų suprasti jų tikrąją prasmę.

32.       Nagrinėjamu atveju spręstina, kad Sutarties Bendrosios dalies 7.4 punkte nustatytas informavimo būdas kelia neaiškumo pojūtį, kadangi, visų pirma, informavimo būdas nustatytas specialioje sąlygoje, nustatančioje vienašališką pakeitimą, kuris ir nurodo, kaip bus informuojama apie tokį pakeitimą, jokių nuorodų į kitas Sutarties Bendrųjų sąlygų nuostatas nepateikiama. Šio punkto turinys neleidžia daryti išvados, kad verslininkas informuos apie pakeitimą vartotojus EETN Taisyklių 53.3 punkto tvarka. Atsižvelgiant į tai, negalima daryti išvados, kad informavimo požiūriu sąlygą yra aiški, tiksli ir lengvai suprantama, todėl pažeidžiami vartotojų teisėti interesai jau sutarties sudarymo metu būti aiškiai informuotam dėl sudaromos sutarties sąlygų.

33.       VVTAT Nutarime konstatavo, kad Sutarties 7.5 punkto sąlyga atitinka CK 6.2284 straipsnio 2 dalies bendrąjį vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijų, kadangi nors Sutarties 3.4 punkte (kuris atitinka teisinio reguliavimo nuostatas) numatoma vartotojo teisė, nesutinkant su ieškovės pasiūlymu dėl Sutarties pakeitimo, su pasiūlymu nesutikti ir (ar) nutraukti Sutartį, tačiau Sutarties 7.5 punkte įtvirtinama tik vartotojo teisės nutraukti Sutartį realizavimo tvarka, tokiu būdu neužtikrinamas Sutarties sąlygų skaidrumo bei civilinių santykių subjektų teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių principo įgyvendinimas.

34.       Iki 2023 m. kovo 1 d. galiojusios EEĮ 51 straipsnio 3 dalyje buvo nustatyta, kad vartotojai turi būti raštu ir (ar) elektroninių ryšių priemonėmis informuojami apie elektros energetikos įmonės ketinimą pakeisti sutarties sąlygas. Teikiant informaciją apie šį ketinimą, turi būti pranešama apie vartotojų teisę nepritarti sutarties sąlygų pakeitimui ir (ar) nutraukti sutartį. Tokia pat nuostata buvo įtvirtinta Aprašo 20.10 punkte.

35.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši nuostata nėra visiškai aiški, visgi, vertinant dviejų jungtukų – ir (ar) – kurių vienas dar įrašytas į skliaustelius, vartojimą vienu metu, galima spręsti, kad ši nuostata reiškia, jog vartotojas turi du pasirinkimus: gali arba nesutikti su pakeitimu, tačiau nereikšti noro nutraukti sutartį, arba nutraukti sutartį. Taip pat nėra aiškiai apibrėžta, kaip tokia sutarties bendrosios dalies nuostata koreliuoja su tiekėjo ir vartotojo susitarimu  konkrečiam laikotarpiui užfiksuoti energijos kainą. Pažymėtina, kad visi neaiškumai turėtų būti vertintini vartotojo naudai. Tokią teismo išvadą pagrindžia ir atsakovės nurodomi įrodymai, t. y. Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos, valstybinio elektros energijos srities reguliuotojo, viešai paskelbti pranešimai. Valstybinės energetikos reguliavimo taryba 2022 m. rugpjūčio 5 d. išplatino informaciją, kad vartotojas, gavęs informaciją apie tiekėjo ketinimą pakeisti sutarties sąlygas, turi teisę per 30 dienų raštu ar elektroniniu paštu atsakyti tiekėjui, t. y. 1) pritarti pasiūlytam sutarties pakeitimui; 2) nepritarti pasiūlytam sutarties pakeitimui; 3) nepritarti pasiūlytam sutarties pakeitimui ir nutraukti sutartį; 4) vartotojui išreiškus nepritarimą pasiūlytam sutarties pakeitimui, tačiau nenurodžius, kad pageidaujama nutraukti sutartį, lieka galioti tokios sutarties sąlygos, dėl kurių šalys jau yra sutarusios (https://www.vert.lt/Puslapiai/naujienos/2022-metai/2022-08-05/vert-net-privalo-laikytis-sudarytu-sutarciu-salygu.aspx). Taip pat apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokį aiškinimą pagrindžia ir aplinkybė, kad nuo EEĮ 51 straipsnio 3 dalis buvo pakeista, siekiant aiškumo, nurodant, kad teikiant informaciją apie šį ketinimą, turi būti pranešama apie vartotojų teisę nepritarti sutarties sąlygų pakeitimui ir, vartotojui neišreiškus savo valios dėl energetikos įmonės siūlomų sutarties sąlygų pakeitimo, sutartis laikoma nepakeista. Taip pat pažymėtina, kad ryškus teisių ir pareigų neatitikimas, gali atsirasti vien dėl to, kad pakankamai rimtai kenkiama teisinei padėčiai, kurioje vartotojas, kaip nagrinėjamos sutarties šalis, atsiduria dėl taikomų nacionalinės teisės nuostatų, nesvarbu, ar tai pasireiškia teisių, kurių pagal šias nuostatas jam atsiranda iš šios sutarties, turinio apribojimu, trukdymu jas įgyvendinti arba nacionalinės teisės nuostatose nenumatytos papildomos pareigos jam nustatymu (2019 m. spalio 3 d. Sprendimo Kiss ir CIB Bank, C‑621/17, EU:C:2019:820, 51 punktas). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nesutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad EEĮ 51 straipsnio 3 dalies (redakcija, galiojusi iki 2023 m. kovo 1 d.) normos kalbinė, loginė ir sisteminė konstrukcija suponuoja, kad sutarties nutraukimas teisės aktuose buvo įtvirtintas kaip vienintelė reali ir faktiškai pritaikoma vartotojo teisė, jam nesutinkant su tiekėjo ketinimu keisti sutartį.

36.       Nors Sutarties Bendrųjų sąlygų 3.4 punkte įtvirtinta, vartotojui teisė nepritarti sutarties sąlygų pakeitimui ir (ar) nutraukti sutartį, tačiau faktiškai 7.5 punktu nustatyta tik galimybė nutraukti sutartį, nepaliekant vartotojui pasirinkimo sutarties galiojimo laikotarpiu likti prie tų pačių susitartų tiek Bendrojoje, tiek Specialiojoje dalyje (kuri būna įprastai suderinta individualiai) nustatytų sąlygų, ypač įvertinant galimą šalių susitarimą tam tikram konkrečiam laikotarpiui elektros energijos kainą užfiksuoti. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis) ir sutarties šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Teisės aktai leido tam tikromis sąlygomis ieškovei keisti Sutartį vienašališkai, tačiau kai neužtikrinama vartotojui teisė nesutikti su tokiu pasiūlymu, tokiu būdu neužtikrinamas Sutarties sąlygų skaidrumo bei civilinių santykių subjektų teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių principo įgyvendinimas, pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai. 

37.       Apibendrinant apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad tiek Sutarties Bendrosios dalies 7.4, tiek 7.5 punktai pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą vartotojo nenaudai bei vartotojo teises ir interesus, todėl pagrįstai VVTAT Nutarimu šios sąlygos pripažintos nesąžiningomis.

Dėl bylos baigties

38.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines aplinkybes, taikė teisės aktus susijusius su ginčo dalyku, ir teismų praktiką, todėl tenkindamas ieškovės ieškinį, priėmė neteisėtą bei nepagrįstą sprendimą, todėl apeliacinis skundas tenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškovės ieškinį dėl Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisijos 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutarimo Nr. 10E-841 panaikinimo atmesti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

39.       Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).

40.       Ieškovės ieškinį atmetus, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Duomenų apie atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikta.

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

 

n u t a r i a:

 

Apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Perlas Energija“ ieškinį atsakovei Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai dėl Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisijos 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutarimo Nr. 10E-841 panaikinimo, kuriuo pripažinta, kad Sutarties bendrosios dalies 7.4 punkto sąlyga ta dalimi, kuria įtvirtina abstrakčią bendrovės teisę vienašališkai, be sutartyje numatyto ar pakankamo pagrindo keisti Sutarties sąlygas, įskaitant elektros energijos kainą ir tarifus, nenurodant skaidrių kainų ir tarifų keitimo priežasčių ir būdų, atitinka Civilinio kodekso 6.2284 straipsnio 2 dalies 10 punkto vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijų, o ta dalimi, kuria numato, kad apie Sutarties sąlygų pakeitimą vartotojas informuojamas UAB „Perlas Energija“ interneto svetainėje (o ne raštu ar elektroninių ryšių priemonėmis), atitinka Civilinio kodekso 6.2284 straipsnio 2 dalies bendrąjį vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijų, Sutarties bendrosios dalies 7.5 punkto sąlyga atitinka Civilinio kodekso 6.2284 straipsnio 2 dalies bendrąjį vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijų.

 

 

Teisėjai                                                 Asta Pikelienė

                                                                                                                              Urmila Valiukienė

                                                                                                        Linas Zinkevičius