Civilinė byla Nr. 2S-2716-221/2014

Teisminio proceso Nr. 2-21-3-00993-2012-4

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

121.21; 110.1; 110.4

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. gruodžio 23 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Lozoraitytė rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo M. Č., atstovaujamo advokato Vytauto Dargio, atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2563-214/2014 pagal ieškovo M. Č. ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Imber“, J. Č. ir L. V. dėl įrašų akcininkų sąraše pripažinimo negaliojančiais bei visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų pripažinimo negaliojančiais, ir

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas M. Č. (mirusiojo ieškovo Z. Č. teisių ir pareigų perėmėjas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti negaliojančiomis: 2009 m. balandžio 16 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 9/001; 2011 m. birželio 3 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 11/001; 2011 m. rugsėjo 13 d. akcininkų sąrašą; 2010 m. gegužės 05 d. akcininkų sąrašą; 2011 m. rugsėjo 13 d. akcininkų sąrašą; 2011 m. rugsėjo 7 d. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą Nr. 11-002;  2011 m. rugsėjo 19 d. neeilinio visuotinio akcininku susirinkimo sprendimą Nr. 11-003;  2011 m. rugsėjo 20 d. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą Nr. 11-004; 2011 m. rugsėjo 21 d. prokūrą; 2011 m. rugsėjo 22 d. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą Nr. 11-005;  2011 m. lapkričio 23 d. akcininkų sąrašą; 2011 m. gruodžio 2 d akcininkų sąrašą; 2011 m. gruodžio 2 d. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą Nr. 11-002; 2011 m. gruodžio 21 d. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą Nr. 11-006;  2012 m. balandžio 3 d. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą Nr. 11-002;  2012 m. balandžio 4 d. prokūrą ir priteisti iš atsakovių bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovės J. Č. atstovė advokatė V. L. 2014 m. spalio 6 d. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje įpareigoti Kauno miesto 15-ojo notarų biuro notarę A. P. paveldėjimo bylose, užvestose po Z. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties 2014 m. balandžio 16 d. ir J. P. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties 2010 m. birželio 22 d., neišduoti paveldėjimo teisės liudijimų į UAB „Imber“ akcijas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2014 m. spalio 8 d. nutartimi atsakovės J. Č. atstovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino – įpareigojo Kauno miesto 15-ojo notarų biuro notarę A. P. paveldėjimo bylose, užvestose po Z. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties 2014 m. balandžio 16 d. ir J. P. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties 2010 m. birželio 22 d., neišduoti paveldėjimo teisės liudijimų į UAB „Imber“, į. k. 132670369, akcijas. Laikinąją apsaugos priemonę taikė iki teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2563-214/2014 įsiteisėjimo dienos.

Teismas nustatė, kad 2012 m. rugsėjo 17 d. antstolė S. V., vykdydama Kauno miesto 15-ojo notarų biuro pavedimą Nr. 1-23782/2010, sudarė turto apyrašą, kuriuo į mirusiosios J. P. Č. paveldimą turtą įtraukė 50 procentų UAB „Imber“ akcijų. Turto apyraše nurodyta, kad UAB „Imber“ akcijos priklauso Z. Č., mirusiosios sutuoktiniui. Šioje byloje vyksta ginčas dėl 2009 m. balandžio 16 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 9/001 ir 2011 m. birželio 3 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutarties, kuriomis Z. Č. pardavė J. Č. ir L. V. po 50 procentų UAB „Imber“ akcijų, pripažinimo negaliojančiomis. Šiuo metu, UAB „Imber“ akcijos teisėtai priklauso atsakovėms J. Č. ir L. V., tačiau notarui išdavus paveldėjimo teisės liudijimą dėl turto apyraše nurodytų 50 procentų UAB „Imber“ akcijų, atsakovės byloje būtų priverstos ginčyti tokius paveldėjimo teisės liudijimus ir byloje reikšti priešieškinį. Teismui priėmus sprendimą ir pripažinus, kad akcijų pirkimo–pardavimo sutartys yra sudarytos teisėtai (atmetus ieškinį), toks teismo sprendimo vykdymas labai pasunkėtų ar net pasidarytų neįmanomas. Atsižvelgiant į tai, atsakovė turi pagrindo prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jas pritaikius, bus užtikrinta šalių interesų pusiausvyra.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Ieškovo atstovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 8 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti.

Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones pagal atsakovės prašymą, jos atsikirtimams į ieškinį užtikrinti, kadangi laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik ieškinio reikalavimams užtikrinti. Įstatymas nenumato galimybės taikyti laikinųjų apsaugos priemonių atsiliepimo į ieškinį atsikirtimams užtikrinti (CPK 147 straipsnis).

2. Skundžiama nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neriboja byloje dalyvaujančių asmenų teisių, susijusių su byloje pareikštų reikalavimų užtikrinimu. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės riboja notarės A. P. įstatymines pareigas paveldėjimo teisiniuose santykiuose, kurie nėra šios bylos dalykas.

3. Skundžiama nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos iš esmės pažeidžia ieškovo teises, t. y. riboja ieškovui CK V knygos suteiktas teises paveldėjimo teisiniuose santykiuose, nors šioje byloje nėra pareikšta jokių reikalavimų, kurie būtų nukreipti panaikinti ieškovo paveldėjimo teises. Įstatymų nustatyta tvarka išduotas paveldėjimo teisės liudijimas būtų svarbus įrodymas sprendžiant dėl ginčą UAB „Imber“ akcijų nuosavybės, nes pagal jį būtų galima spręsti, kiek UAB „Imber“ akcijų priklausė mirusiajam jo mirties dieną. Skundžiama nutartimi pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, ieškovas nebegali gauti šio įrodymo.

4. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepasisakė apie visas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas, todėl nutartis yra nepagrįsta.

Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė J. Č. prašo teismo Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nurodė, kad skundžiama nutartimi taikyta laikinąja apsaugos priemone nesiekiama apriboti konkretaus notaro veiklos ar jo atliekamų funkcijų, bet siekiama išvengti neigiamų padarinių atsakovių atžvilgiu, notarei atlikus notarinį veiksmą – išdavus paveldėjimo teisės liudijimą. Šiuo metu UAB „Imber“ akcijos de jure priklauso atsakovėms J. Č. ir L. V.. Teismo taikyta laikinąją apsaugos priemone siekiama apsaugoti atsakovių teisę į nuosavybę. Notarei išdavus paveldėjimo teisės liudijimą į UAB „Imber“ akcijas, dabartinės UAB „Imber“ akcijų savininkės, be jų valios ar įsiteisėjusio teismo sprendimo, netektų nuosavybės teise priklausančio turto – dalies UAB „Imber“ akcijų. Tokiu būdu būtų šiurkščiai pažeista UAB „Imber“ akcijų savininkių teisė į nuosavybę. Teismui priėmus sprendimą, kuriame būtų pripažinta, kad UAB „Imber“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartys yra sudarytos teisėtai, toks teismo sprendimo vykdymas pasunkėtų ar net pasidarytų neįmanomas, nes atsakovės turėtų užvesti naują civilinę bylą ir ginčyti notaro išduotus paveldėjimo teisės liudijimus.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal CPK 320 straipsnį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatyta.

Nagrinėjamu atveju spręstinas klausimas, ar skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, yra pagrįsta ir teisėta.

Įstatymas numato, kad teismas, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti būsimo procesinio sprendimo byloje realų ir tinkamą įvykdymą. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė. CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Pažymėtina, kad bet kuris teismo atliekamas procesinis veiksmas yra neatsiejamas nuo tikslo užtikrinti ginčo šalių ir kitų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų pusiausvyrą, nes to reikalauja minėti universalieji civilinio proceso teisės principai. Tai suponuoja būtinumą vertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingas jų taikymu siekiamiems tikslams (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rusėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1337/2014). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – asmens, kurio atžvilgiu jos taikomos, didesnio ar mažesnio masto teisių ir interesų varžymas – suponuoja šio instituto taikymo išimtinumą, todėl asmeniui, kuris teismui teikia tokį prašymą, tenka pareiga pagrįsti tokių priemonių taikymo būtinumą.

Nagrinėjamojo byloje ieškovas M. Č. (mirusiojo ieškovo Z. Č. teisių ir pareigų perėmėjas) ieškinyje be kitų reikalavimų, prašo pripažinti negaliojančiomis 2009 m. balandžio 16 d. akcijų prikimo–pardavimo sutartį Nr. 9/001 ir 2011 m. birželio 3 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 11/001, kuriomis Z. Č. pardavė J. Č. ir L. V. po 2635 vnt. UAB „Imber“ akcijų. Bendras UAB „Imber“ akcijų skaičius yra 5 270 vnt. 2012 m. rugsėjo 17 d. antstolė S. V., vykdydama Kauno miesto 15-ojo notarų biuro pavedimą Nr. 1-23782/2010, sudarė turto apyrašą, kuriuo į mirusiosios J. P. Č. paveldimą turtą įtraukė 50 procentų UAB „Imber“ akcijų, kurių vertė 263 500 Lt. Turto apyraše nurodyta, kad UAB „Imber“ akcijos priklauso Z. Č., mirusiosios sutuoktiniui. Kaip nurodė atsakovė J. Č. prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ji apie antstolės sudarytą turto apyrašą sužinojo 2014 m. rugsėjo 26 d. vykusio parengiamojo teismo posėdžio metu. Atsakovė prarado galimybę skųsti šį antstolio veiksmą, suėjus naikinamajam terminui. Paveldėjimo bylos po J. P. Č. ir Z. Č. mirties yra užvestos Kauno miesto 15-ajame notarų biure (notarė A. P.). Kaip minėta, nagrinėjamoje byloje vyksta ginčas dėl 2009 m. balandžio 16 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 9/001 ir 2011 m. birželio 3 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutarties. Prašymo pateikimo teismui metu UAB „Imber“ akcijos priklausė atsakovėms J. Č. ir L. V..

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentais, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik ieškinio (priešieškinio) reikalavimams užtikrinti. Kaip jau minėta, įstatymas numato galimybę dalyvaujantiems byloje ar kitiems suinteresuotiems asmenims prašyti teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio (priešieškinio) reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnis).

Įstatymas nenumato galimybės taikyti laikinųjų apsaugos priemonių atsiliepimo į ieškinį atsikirtimams užtikrinti, kadangi prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones galima pateikti ieškinyje, priešiniame ieškinyje, pareiškime išduoti teismo įsakymą, taip pat paduoti kartu su ieškiniu arba atskirai jau iškėlus bylą teisme esant bet kuriai civilinio proceso stadijai. Pavyzdiniame laikinųjų apsaugos priemonių sąraše (CPK 145 straipsnis) numatytos priemonės skirtos suvaržyti būtent atsakovų teises. Be to, asmens teises ir laisves galima suvaržyti tik esant pakankamam teisiniam pagrindui. Tokiu pagrindu pripažįstamas su teise į efektyvią teisminę gynybą susijęs būtinumas užtikrinti pažeistų teisių realią gynybą, t. y. užtikrinti teisme pareikštų materialinio teisinio pobūdžio reikalavimų įgyvendinamumą, jų patenkinimo atveju. Dėl to laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalimas, kai nėra pareikšti ar ruošiami reikšti materialinio teisinio pobūdžio reikalavimai teisme (CPK 147 straipsnis).

Pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį priėmė, motyvuodamas tuo, kad notarei išdavus paveldėjimo teisės liudijimą dėl turto apyraše nurodytų 50 procentų UAB „Imber“ akcijų, atsakovės byloje būtų priverstos ginčyti tokius paveldėjimo teisės liudijimus ir byloje pareikšti priešieškinį. Teismui priėmus sprendimą ir pripažinus, kad akcijų pirkimo–pardavimo sutartys yra sudarytos teisėtai (atmetus ieškinį), toks teismo sprendimo vykdymas labai pasunkėtų ar net pasidarytų neįmanomas, nes atsakovėms tektų užvesti naują civilinę bylą ir ginčyti notaro išduotą paveldėjimo teisės liudijimą.

Kaip jau minėta, atsakovui suteikiama teisė prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pareiškus byloje priešieškinį, t. y. pateikus reikalavimus ieškovui. Nagrinėjamu atveju, atsakovės jokių reikalavimų ieškovui nėra pareiškusios. Atsakovė prašyme nurodė, kad notarui išdavus paveldėjimo teisės liudijimą, atsakovės būtų priverstos byloje teikti priešieškinį. Net ir traktuojant atsakovės prašymą kaip prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki priešieškinio pateikimo, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje apie tai nepasisakė, nenustatė termino atsakovei priešieškiniui pateikti.

Taip pat sutiktina su apeliantu, kad skundžiama nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės riboja notarės A. P. įstatymines pareigas paveldėjimo teisiniuose santykiuose, kurie nėra šios bylos dalykas. Nagrinėjamoje byloje nėra pareikšti reikalavimai, siekiant panaikinti ieškovo paveldėjimo teises, todėl sutiktina su apeliantu, kad šios jo teisės negali būti ribojamos. Skundžiama nutartimi pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, ieškovas negali gauti paveldėjimo teisės liudijimo, todėl pripažintina, kad tokiu būdu buvo pažeisti rungimosi (CPK 12 straipsnis) ir šalių lygiateisiškumo (CPK 17 straipsnis) principai.

              Informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 1752 straipsnio 2 dalis), Kauno apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-2563-214/2014 išnagrinėta, 2014 m. gruodžio 8 d. sprendimu teismas ieškovo ieškinį tenkino iš dalies – pripažino negaliojančiais 2010 m. spalio 5 d. UAB „Imber“ akcininkų sąrašą ir 2011 m. lapkričio 23 d. UAB „Imber“ akcininkų sąrašą. Likusią ieškinio dalį atmetė. Nors pirmosios instancijos teismo sprendimas dar nėra įsiteisėjęs, apeliacinės instancijos teismo nuomone, atsakovės turi teisę apie priimtą pirmosios instancijos teismo sprendimą informuoti Kauno miesto 15-ojo notarų biuro notarę A. P., kurios žinioje yra paveldėjimo byla, ir jai teikti prašymus, susijusius su paveldėjimo teisės liudijimų išdavimu.

Kiti atskirojo skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi įtakos procesinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir esančius įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones, todėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 8 d. nutartis naikintina (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 339 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas,

n u t a r i a:

Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 8 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2716-214/2014 taikytas laikinąsias apsaugos priemones – įpareigojimą Kauno miesto 15-ojo notarų biuro notarei A. P. paveldėjimo bylose, užvestose po Z. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties 2014 m. balandžio 16 d. ir J. P. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties 2010 m. birželio 22 d., neišduoti paveldėjimo teisės liudijimų į UAB „Imber“, į. k. 132670369, akcijas

Teisėja                                                                                                    Virginija Lozoraitytė