Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-121-635/2025

                                                          Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00165-2025-4

                                                          Procesinio sprendimo kategorijos: 12.31.1; 19.9; 21.11.10;     

                                                          21.11.11

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. birželio 18 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Jazbutienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. U. atstovės advokatės G. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. balandžio 18 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje.

Teismas

n u s t a t ė :

I.                      Bylos esmė

1.       Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – Institucija) vyriausiojo specialisto 2025-02-18 nutarimu A. U. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 291 straipsnio 4 dalį, 505 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2025-01-24, 15.20 val., žvejojo spiningu (duomenys neskelbtini) draustinyje, ties (duomenys neskelbtini). Taip pat A. U. nevykdė jį sustabdžiusių aplinkos apsaugos pareigūnų teisėtų reikalavimų: atsisakė pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, kelis kartus bandė pasišalinti ir išvengti patikrinimo, bandė sugriebti ir sugadinti tarnybinę vaizdo filmavimo kamerą „BodyCam“. Žvejo mėgėjo kortelės, suteikiančios teisę sugauti ir pasiimti šlakį, A. U. neturėjo, paaiškinti žuvies sugavimo aplinkybes atsisakė, vėliau teigė, kad šlakį rado upės pakrantėje ir pats jo nesugavo. Tokiais savo veiksmais A. U. pažeidė Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2019-07-23 įsakymu Nr. D1-435 (toliau – Mėgėjų žvejybos taisyklės) 9.1. ir 11.2.2. papunkčių reikalavimus bei Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 54 straipsnio 2 dalies nuostatas. Už šių administracinių nusižengimų padarymą, vadovaujantis ANK 38 straipsniu, A. U. paskirta galutinė 1 050 Eur bauda su administracinio poveikio priemone - žuvies (šlakio, 4 gabalų) ir 1 sudurtinio spiningo konfiskacija.

2.       Nesutikdama su 2025-02-18 Institucijos nutarimu, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. U. atstovė advokatė G. M. pateikė skundą apylinkės teismui, prašydama skundžiamą Institucijos nutarimą panaikinti ir nutraukti administracinę teiseną A. U. atžvilgiu. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025-04-18 nutartimi Institucijos nutarimas paliktas nepakeistas ir A. U. atstovės skundas netenkintas. Skundžiamoje nutartyje teismas konstatavo, kad Institucijos nutarimas administracinio nusižengimo byloje yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti nutarimą skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

II.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

3.       Apeliaciniame skunde apygardos teismui A. U. atstovė advokatė G. M. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025-04-18 nutartį ir patenkinti jos skundą – panaikinti Institucijos 2025-02-18 nutarimą, ir administracinio nusižengimo teiseną A. U. atžvilgiu nutraukti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

3.1.                      Teigia, kad skundžiama apylinkės teismo nutartis yra nepagrįsta, kadangi teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Šiuo atveju A. U. yra nubaustas už tai, kad sužvejojo žuvį, neturėdamas tam teisės. Skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad A. U. turėjo įsigijęs tik leidimą žvejoti, tačiau leidimo pasiimti sugautą vertingą žuvį (šlakį) tą dieną jis neturėjo. Atkreipia dėmesį į tai, kad teismas skundžiamoje nutartyje privalėjo nurodyti motyvus ir argumentus, kodėl padarė išvadą, jog žuvį sugavo būtent A. U., t. y. kokie surinkti įrodymai šią aplinkybę patvirtina, nes vien tai, kad A. U. turėjo išdorotą šlakį ir jį nešėsi su savimi, administracinėje byloje ginčo nebuvo. Be to, ANK nenumato administracinės atsakomybės už tokios žuvies įgijimą.

3.2.                      Pažymi, kad A. U. niekada nebuvo neetatiniu aplinkos apsaugos inspektoriumi, todėl apylinkės teismo išvados apie tai, kad jis žinojo būdus, kaip pažeidėjai siekia išvengti atsakomybės, yra nepagrįsti. Nurodo, kad neaišku kodėl pirmosios instancijos teismas nepatikėjo liudytojų S. S., R. K. ir R. L. parodymais. Be to, teisminio bylos nagrinėjimo metu Institucijos atstovas U. R. atsinešė žemėlapį tos vietovės, kurioje minėti liudytojai žvejojo ir siekė išsiaiškinti, kurioje vietoje šie asmenys žvejybos metu stovėjo, kur sugavo žuvį, iš kur prie jų atėjo A. U. ir visi minėti liudytojai nurodė analogiškas aplinkybes. Taigi, priešingai, nei nurodoma skundžiamoje nutartyje, liudytojai negalėjo numatyti tokių Institucijos atstovo veiksmų ir negalėjo tarpusavyje susitarti dėl atsakymų į jiems užduodamus klausimus.

3.3.                      Atkreipia dėmesį į tai, kad apylinkės teisme liudytoju apklausiamas Institucijos specialistas R. S. nurodė, kad įvykio dieną jis pasivijo pamiškės keliuko kelkraščiu einantį A. U. ir pirmiausia jo paklausė, ką jis nešasi krepšyje, t. y. pareigūnai iš karto neprisistatė, neparodė savo pažymėjimų, o sėdėdami automobilyje uždavė minėtą klausimą A. U.. Į klausimą, ar A. U. galėjo suprasti, kad tai yra aplinkos apsaugos pareigūnai, R. S. negalėjo atsakyti, nes automobilis buvo be skiriamųjų ženklų, jo ant liemenės pakabinto ženklo, kai pareigūnas šonu sėdėjo automobilyje, liudytojas pripažino, kad A. U. galėjo ir nematyti. Kitas su juo sėdėjęs asmuo buvo neetatinis pareigūnas. Vaizdo kamera tuo metu nebuvo įjungta. R. S., kai A. U. išsigandęs pradėjo bėgti, iššoko iš automobilio ir pradėjo jį vytis ir tik prisivijęs pasakė, kad tarnybinį pažymėjimą turi automobilyje ir sugrįžo jo atsinešti. Advokatės vertinimu, šiuo atveju pagrįstai kyla klausimas, ar A. U. privalėjo paklusti privažiavusiems pareigūnams, kurių pagal išorinius požymius negalėjo identifikuoti kaip aplinkos apsaugos pareigūnų, ar privalėjo atidaryti ir parodyti jiems savo krepšio turinį. Tvirtina, kad atsakomybė A. U., dėl teisėtų pareigūnų reikalavimų nevykdymo, gali atsirasti tik nuo to momento, kai pareigūnai jam pateikė savo tarnybinius pažymėjimus, nes pagal Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, visus įgaliojimus pareigūnai gali pradėti vykdyti tik pateikę tarnybinį pažymėjimą. Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje minėtu klausimu nepasisakė.

3.4.                      Skunde akcentuoja Institucijos pareigūnų padarytus pažeidimus: nutarime dėl administracinės nuobaudos paskyrimo yra išdėstyta ne ta Mėgėjų žvejybos taisyklių redakcija; nurodyta, jog konfiskuojami 4 vienetai žuvies, nors buvo rasta tik 1 išdorota žuvis; pareigūnai padarė poėmį neturėdami tam teisės, nesurašydami patvarkymo ir protokolo; pareigūnai netinkamai apklausė liudytojus, t. y. apklausoje dalyvavo ne vienas pareigūnas, o du, nors administracinio nusižengimo protokole nurodytas tik vienas asmuo; apklausdami liudytojus pareigūnai ėmė jų telefoną ir skambino, tikrino ar iš tikrųjų jie buvo atvežti tą dieną žvejoti, ir tokį patvirtinimą gavo, kas tik dar kartą įrodo, kad šie asmenys tikrai žvejojo ir tai paneigia teismo išvadą, jog buvo sukurta tik tokia bendra versija. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visus pareigūnų padarytus pažeidimus vertino kaip neesminius ir neturinčios įtakos A. U. atsakomybei atsirasti.

3.5.                      Pabrėžia, kad A. U. buvo sustabdytas einantis su spiningu ir krepšiu, ir priešingai nei nurodyta skundžiamoje nutartyje, ne šalia žvejybos vietos. Taigi patikrinimą atliekantys pareigūnai ne tik kad neužfiksavo A. U. žvejojančio, bet ir dorojančio žuvį, o išvadas apie tai, kad neva tai jis pagavo šlakį, tiek pareigūnai, tiek ir apylinkės teismas padarė spėjimo ir prielaidų būdu. Administracinėje teisėje, kaip ir baudžiamajame procese prielaidomis grįsti asmens atsakomybę negalima. Remiasi kasacinio teismo praktika ir pažymi, kad sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio l dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Išvadas dėl asmens kaltumo pirmosios instancijos teismas turėjo padaryti ypatingai išsamiai išanalizavęs bylos duomenis ir įrodymus, nes už tokį administracinį nusižengimą numatyta itin griežta sankcija ir didelė žala.

3.6.                      Teigia, kad Institucijos pareigūnai iš karto neprisistatė, todėl A. U. išsigando nepažįstamų 2 vyrų, nes aplinkui nebuvo jokių kitų žmonių, tik miškas, o jis jau turi patirtį, kai buvo užpultas, todėl ir pradėjo bėgti nuo tų vyriškių. Šie asmenys jį vijosi mišku, reikalavo sustoti, o A. U. veikiamas savisaugos instinkto, nesustojo. Be to, jį pasiviję aplinkos apsaugos pareigūnai jokių dokumentų su savimi neturėjo, todėl A. U. ir nepakluso jų reikalavimams. Advokatės manymu, šiuo atveju A. U. veiksmai atitiko Konstitucijoje įtvirtintam ir Konstitucinio teismo praktikoje plėtojamam teisinio saugumo principui, t. y., kad negali bet kas be realaus teisinio pagrindo tikrinti jo dokumentus, daiktus, jį sulaikyti. A. U. veiksmus administracinės atsakomybės požiūriu galima vertinti tik nuo to momento, kai R. S. prisistatė ir parodė savo pažymėjimą. Tačiau kaip matyti iš video įrašo, kuris buvo peržiūrėtas apylinkės teisme, nuo to momento A. U. sutiko parodyti, kas yra jo krepšyje ir net pats reikalavo, kad būtų iškviesti policijos pareigūnai ir ramiai ėjo su pareigūnais prie savo automobilio. Remiasi kasacinio teismo praktika ir pažymi, kad traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn už nusižengimo, įtvirtinto ANK 505 straipsnio l dalyje, padarymą, būtina nustatyti, kokie įstatymų, reglamentuojančių įgaliotų pareigūnų veiklą, reikalavimai buvo nevykdomi. Kiekvienu atveju turi būti nustatytas ne tik konkretus įstatymų įgalioto pareigūno nurodymas, bet ir įvertintas tokio nurodymo teisėtumas. 

4.       Institucija atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. U. atstovės apeliacinį skundą prašo jo netenkinti ir palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025-04-18 nutartį. Nurodo, kad žvejyboje neva dalyvavusių liudytojų ir A. U. apylinkės teisme nurodytos aplinkybės skyrėsi iš esmės: A. U. teismo posėdžio metu negalėjo nurodyti vietos, kur įvyko jo susitikimas su liudytojais, tik nurodė, kad jis juos sutiko kitoje upės pusėje nei pats stovėjo; liudytojas R. K. nurodė visai kitą susitikimo vietą nei A. U. ir tvirtino, kad visi susitiko toje pačioje upės pusėje; liudytojas S. S. parodė, kad žvejoti į (Duomenys neskeltini) upę atvažiavo pirmą kartą.

III.                      Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

5.       Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis), tačiau to nereikia suprasti kaip reikalavimo apeliacinės instancijos teismui pateikti detalų atsakymą į kiekvieną skundo argumentą, kadangi teismas skundą vertina iš esmės visų duomenų kontekste. 

6.       Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovė apygardos teismui paduotu apeliaciniu skundu nesutinka tiek su minėtu Institucijos nutarimu, tiek su šį nutarimą palikusio galioti apylinkės teismo nutartimi atliktu įrodymų vertinimu dėl A. U. inkriminuotų administracinių nusižengimų, numatytų ANK 291 straipsnio 4 dalyje, 505 straipsnio 1 dalyje ir prašo pirmosios instancijos teismo skundžiamą nutartį panaikinti, ir administracinio nusižengimo teiseną A. U. atžvilgiu nutraukti. Taigi, atsižvelgdamas į paminėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

7.       Apygardos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagos duomenis, skundžiamą teismo nutartį ir A. U. atstovės apeliacinio skundo ir Institucijos atsiliepimo į jį argumentus, neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neteisingai įvertino byloje nustatytas faktines aplinkybes ir netinkamai aiškino bei taikė ANK normas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį. Priešingai apeliacinio skundo teiginiams, abejoti skundžiama apylinkės teismo nutartimi ir ją panaikinti dėl advokatės skunde nurodytų motyvų nėra teisinio pagrindo. Kaip matyti iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovės apeliacinio skundo, jame dėstomi iš esmės analogiški apylinkės teismui pateiktame skunde dėl Institucijos 2025-02-18 nutarimo nurodyti argumentai, dėl kurių pasisakyta skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje. Naujų aplinkybių, kurios nebūtų žinomos ir neaptartos skundžiamoje nutartyje, apeliaciniame skunde nenurodoma.

Dėl ANK 291 straipsnio 4 dalies

8.       ANK 291 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog Mėgėjų žvejybos taisyklių pažeidimas, padarytas panaudojant draudžiamus žvejybos įrankius ar draudžiamu būdu (išskyrus elektros energiją ir ultragarsą), užtraukia baudą nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų. To paties straipsnio 11 dalyje, inter alia, numatyta, kad už šį pažeidimą privaloma skirti administracinio nusižengimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimą. Be to, ANK 291 straipsnio 4 dalies dispozicija yra blanketinė, t. y. nukreipianti į kitą (kitus) teisės aktą (aktus). Kaip matyti šiuo atveju, A. U. pagal ANK 291 straipsnio 4 dalį patrauktas administracinėn atsakomybėn pažeidus Mėgėjų žvejybos taisyklių 9.1. ir 11.2.2. papunkčių reikalavimus. Šių taisyklių 11.2.2. papunktyje nustatyta, kad draudžiama gaudyti be žvejo mėgėjo kortelių šlakius (Salmo trutta trutta). Kokie žvejybos būdai yra draudžiami, nurodyta Taisyklių 9.1. papunktyje, tarp kurių yra nurodyta, jog yra draudžiama veikla, pažeidžiant Taisyklių 11 punkto reikalavimus, žvejoti kiršlius, marguosius upėtakius, šlakius, lašišas natūralios kilmės masalais, bučiukais ar samteliais vėžiams gaudyti kitų rūšių žuvis nei siauražnypliai, žymėtieji ir rainuotieji vėžiai (toliau – draudžiami žvejybos būdai). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos mėgėjų žvejybos įstatymo 2 straipsnio 8 dalimi (nuo 2024-01-01 galiojanti redakcija), saugomos ir globojamos žuvų rūšys – žuvų rūšys, įrašytos į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą, Globojamų žuvų ir vėžių rūšių sąrašą ir (arba) Europos Bendrijos svarbos gyvūnų ir augalų rūšių sąrašus arba saugomos pagal tarptautinius susitarimus.  

9.       Kaip jau minėta, apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs A. U. administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo aspektu, daro išvadą, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta visapusišku įrodymų vertinimu, o vien tai, kad apylinkės teismas priėmė kitokį sprendimą nei tikėjosi administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ir jo atstovė, nesudaro pagrindo teigti, jog byloje esantys įrodymai buvo įvertinti neteisingai ar buvo netinkamai pritaikytos teisės aktų normos.

10.       Visų pirma skundą nagrinėjantis teismas atkreipia dėmesį į tai, kad A. U. nekaltumas grindžiamas analizuojant kiekvieną byloje nustatytą aplinkybę atskirai, nustatytus faktus vertinant selektyviai, t. y. atsietai vieną nuo kito ir tik tuos, kurie palankūs pažeidėjui, ir tokiu būdu teigiama, kad byloje nesurinkta įrodymų, kurie neginčijamai patvirtintų A. U. padarius inkriminuojamus administracinius nusižengimus. Tačiau, nagrinėjant administracinių nusižengimų bylas, įrodymai įvertinami pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, kas leidžia daryti išvadą, jog konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Priešingai nei teigia A. U. atstovė, apylinkės teismas, nagrinėdamas jos skundą dėl Institucijos nutarimo, bei priimdamas sprendimą, rėmėsi ne prielaidomis, o byloje teisėtai surinktais ir teismo ištirtais įrodymais ir jų visuma. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo sprendimo motyvams.

11.       Nors A. U. tiek tyrimo metu, tiek ir administracinio nusižengimo bylos tyrimo metu savo kaltę nuosekliai neigė, tvirtindamas, kad jis nežvejojo, minėtą žuvį – šlakį pagavo kitas asmuo, t. y. S. S. ir jam (A. U.) šią žuvį atidavė, kad pareigūnai jį sulaikė miške, o ne žvejojantį prie upės, tačiau šioje administracinio nusižengimo byloje nustatyta, kad A. U. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 291 straipsnio 4 dalį patrauktas už tai, kad 2025-01-24, 15.20 val., žvejojo spiningu (duomenys neskelbtini) draustinyje, ties (duomenys neskelbtini). Žvejo mėgėjo kortelės, suteikiančios teisę sugauti ir pasiimti šlakį, A. U. neturėjo, paaiškinti žuvies sugavimo aplinkybes atsisakė, vėliau teigė, kad šlakį rado upės pakrantėje ir pats jo nesugavo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pats A. U. pripažino, kad turėjo įsigijęs tik leidimą žvejoti, leidimo pasiimti sugautą vertingą žuvį (šlakį) tą dieną jis neturėjo.

12.       Taigi, kaip nustatyta byloje, A. U. nebuvo pareigūnų sulaikytas prie upės žvejojantis, todėl byloje nėra nustatyta tiesioginių įrodymų, patvirtinančių, kad būtent jis atliko neteisėtus veiksmus, tačiau jo kaltė įrodyta bylos duomenų visetu. Pagal nusistovėjusią teismų praktiką, asmens kaltė gali būti grindžiama tiek tiesioginiais, tiek ir netiesioginiais įrodymais, nes ne visada neteisėtos veikos aplinkybės ir šiuos veiksmus padariusio asmens kaltė nustatoma tiesioginiais įrodymais. Teismų praktikoje pripažįstama, kad svarbūs yra tiek duomenys, kurie tiesiogiai susiję su įrodinėjimo dalyku (tiesioginiai įrodymai), tiek ir tokie duomenys, kurie iš pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimą, o per šį faktą ir įrodinėtinas aplinkybes (netiesioginiai įrodymai), ir nei vieni neturi pranašumo prieš kitus. Reikalavimas, keliamas įrodinėjimui netiesioginiais įrodymais yra tai, kad šiais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje turi būti sujungti nuoseklia ir logiška grandine, kas šiuo atveju ir buvo padaryta skundžiamoje nutartyje.

13.       Iš byloje esančio vaizdo įrašo „epizodas Nr. 1 žvejo patikra“ nustatyta, kad 2024-01-24 užfiksuotas asmuo (nustatyta, kad A. U.) einantis nuo (duomenys neskelbtini) upės, kuris avėjo guminius batus, kamufliažines kelnes, per petį persimetęs daiktamaišį. Matyti, kad A. U. bėga nuo Institucijos pareigūnų, kurie vilki liemenes su skiriamaisiais ženklais. Institucijos pareigūnams pasivijus A. U., jis įspėjamas, kad yra daromas vaizdo įrašas, jis (A. U.) turi vykdyti teisėtus jų reikalavimus, tada A. U. savo daiktamaišį padeda ant žolės, jame randamas 1 sudurtinis spiningas (suvyniotas į maišelį) ir išdorotas šlakis (suvyniotas į maišelį). A. U. jokių paaiškinimų neteikia, tik pakeltu balso tonu teigia, kad jis nieko neteisėto nepadarė. Nevykdo teisėtų Institucijos pareigūnų reikalavimų, nepateikia asmens tapatybę patvirtinančio dokumento. Neetatiniam aplinkos apsaugos inspektoriui D. Š. nuėjus link automobilio, (Duomenys neskelbtini) gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyriausiajam specialistui R. S. paklausus A. U. kur yra jo automobilis, jis atsako, kad nėra automobilio, nes jį atvežė draugai ir pradeda bėgti. R. S. vejasi A. U.. Pasivijus A. U. jam paaiškina, kad jis nesišalintų, A. U. pakeltu balso tonu klausia R. S. kas jis toks yra. R. S. prisistato, parodo pažymėjimą, tada A. U. griebia R. S. tarnybinę vaizdo filmavimo kamerą „BodyCam“, ją numeta, bando sumindyti ir pasišalina. Institucijos pareigūnams pasivijus A. U., jis klausia R. S. kodėl jis taip draskosi, teigia, kad jis (A. U.) pažįsta visus jo draugus. R. S. paprašius A. U., kad jis pateiktų savo asmens dokumentą, A. U. atsako, kad neturi jokio dokumento, teigia, kad jis nežvejoja, o ėjo mišku. Atsisako rašyti paaiškinimą, Institucijos pareigūnams teigia, kad jie neturi jokios teisės jį tikrinti, sustabdyti. Nurodo, kad būtų iškviesti policijos pareigūnai. Taip pat A. U. teigia, kad jis nieko nežino apie R. S. tarnybinę vaizdo filmavimo kamerą, aiškina, kad R. S. griuvo ir jam iškrito ta kamera. Toliau iš vaizdo įrašo matyti, kad R. S. iškviečia policijos pareigūnus.

14.       Kaip matyti iš aukščiau aptarto vaizdo įrašo nustatyta, kad pas A. U., jo daiktamaišyje, buvo rasti 1 sudurtinis spiningas (suvyniotas į maišelį) ir išdorotas šlakis (suvyniotas į maišelį). A. U. buvo vienas, su juo kitų asmenų nebuvo. Be to, A. U. Institucijos pareigūnams nesakė, kad minėtą žuvį jam būtų atidavęs koks nors kitas asmuo. Be to, kaip nustatyta iš byloje esančių vaizdo įrašų Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4, A. U. turėjo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, kurį pateikė atvykus policijos pareigūnams, taip pat nustatyta, kad jis (A. U.) buvo atvykęs savo automobiliu, nors prieš tai Institucijos pareigūnams teigė, kad jį atvežė draugai. A. U. versija, kad šlakį pagavo kitas asmuo ir atidavė jam, atsirado 2025-01-30, t. y. jam (A. U.) atvykus į Instituciją protokolo surašymui. Iš bylos duomenų matyti, kad minėtą dieną (protokolo surašymui) į Instituciją kartu su A. U. atvyko dar trys asmenys – S. S., R. K. ir R. L.. Nors S. S. ir R. K. 2025-01-30 rašytiniuose paaiškinimuose nurodomos analogiškos aplinkybės apie tai, kad 2025-01-24 šlakį pagavo S. S., ir minėtą žuvį atidavė A. U. (t. 1., b. l. 24-25), tačiau teismas neturi pagrindo šių paaiškinimų laikyti patikimu įrodymu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apklausiamas liudytoju S. S. apylinkės teisme, teismo posėdžio metu parodė, kad meškerę jam davė R., ja jis pagavo vieną žuvį – šlakį, kurį numetė į žolę. Vėliau prie jo priėjo iš matymo pažįstamas A., kuris pasiguodė, kad nepagavo nei vienos žuvies, todėl jis jam pasiūlė pasiimti jo pagautą šlakį. Kadangi žvejoja iš sportinio intereso, žuvis jam nereikalinga, todėl ją atidavė ir pinigų už ją neprašė. A. šlakį įsidėjo į kuprinę ir nuėjo. Toje vietoje, kur žvejojo, jis buvo su R., kitame krante buvo dar vienas žvejys. Tas pačias aplinkybes parodė ir liudytojas R. K.. Vis dėlto, liudytoju apklausiamas R. K. 2025-01-30 Institucijoje (CD diskas Nr. 2, vaizdo įrašas Nr. 7) nurodė, kad jis turi savo meškerę, o S. S. pasiėmė savo meškerę, tačiau tą pačią dieną (2025-01-30, CD diskas Nr. 2, vaizdo įrašas Nr. 7) liudytoju apklausiamas S. S. nurodė, kad jam meškerę davė R. K., jis pats neturi meškerės. Akivaizdu, kad minėtų liudytojų parodymai nesutampa net dėl meškerės, kas neabejotinai patvirtina faktą, kad šie asmenys nagrinėjamo įvykio dieną, t. y. 2025-01-24, negalėjo žvejoti (Duomenys neskelbtini) upėje. Svarbu pažymėti ir tai, kad perklausius apylinkės teismo 2025-04-10 teismo posėdžio garso įrašą, nustatyta, kaip teisingai pažymėta ir Institucijos atsiliepime į apeliacinį skundą, kad žvejyboje neva dalyvavusių liudytojų ir A. U. apylinkės teisme nurodytos aplinkybės iš esmės skyrėsi, t. y. A. U. teismo posėdžio metu negalėjo nurodyti vietos, kur įvyko jo susitikimas su liudytojais, tik nurodė, kad jis juos sutiko kitoje upės pusėje nei pats stovėjo, tuo tarpu liudytojas R. K. nurodė visai kitą susitikimo vietą nei A. U. ir tvirtino, kad visi susitiko toje pačioje upės pusėje, o liudytojas S. S. nurodė, kad žvejoti į (Duomenys neskelbtini) upę atvažiavo pirmą kartą.

15.       Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs nustatytas ir šios nutarties 11-12 punktuose aptartas aplinkybes, neturi pagrindo tikėti liudytojų S. S. ir R. K. 2025-01-30 rašytiniais paaiškinimais bei jų parodymais, kad įvykio dieną šlakį pagavo S. S.. Kaip jau minėta, šių liudytojų parodymai nėra nuoseklūs, nesutampa net dėl paprasčiausių aplinkybių, t. y. tokių kaip meškerės turėjimas (Institucijoje R. K. nurodė, kad S. S. turėjo savo meškerę, o pats S. S. nurodė, kad meškerę jam davė R. K.). Be to, įvykio dieną A. U. Institucijos pareigūnams nenurodė, kad šlakį jam atidavė kitas asmuo. Šiuo atveju, nelogiška, kad A. U. būtų bėgęs nuo Institucijos pareigūnų, nevykdęs jų teisėtų reikalavimų ir neteikęs paaiškinimo, jeigu iš tikrųjų šlakį jam būtų atidavęs būtent S. S.. Taigi, liudytojų R. K. ir S. S. duoti parodymai apie tai, kad įvykio dieną šlakį pagavo S. S. ir šią žuvį atidavė A. U. nelaikytini patikimais ir vertintini kritiškai, kaip siekis padėti A. U. išvengti administracinės atsakomybės, kadangi šių liudytojų parodymai yra paneigti bylos duomenimis.

16.       Atsakant į apeliacinio skundo argumentus apie tai, kad A. U. niekada nebuvo neetatiniu aplinkos apsaugos inspektoriumi, todėl apylinkės teismo išvados apie tai, kad jis žinojo būdus, kaip pažeidėjai siekia išvengti atsakomybės, yra nepagrįsti, svarbu pažymėti, kad vaizdo įraše „epizodas Nr. 1 žvejo patikra“ užfiksuota, jog Institucijos pareigūnas R. S. sako A. U., kad „taigi, tu pats buvau neetatinis, pats ta veikla užsiiminėjai“ (garso įrašo 24:20 min). Taigi apylinkės teismas įvertinęs minėtas aplinkybes pagrįstai nurodė, kad A. U. pats yra buvęs neetatinis aplinkos apsaugos inspektorius, tad akivaizdu, kad jis turėjo žinoti ir žinojo ne tik tai, kad už tokios žuvies sugavimą įvykio metu ir įvykio vietoje yra numatyta administracinė ir materialinė atsakomybė, bet ir būdus, kaip pažeidėjai paprastai bando jos išvengti, ir jais įžūliai naudojosi, įskaitant ir trijų asmenų, sutikusių net savo atsakomybės (S. S.) sąskaita patvirtinti jo nurodytas aplinkybes, susiradimą, bendros versijos su jais sugalvojimą ir suderinimą, ignoruodamas net ir šiems asmenims galinčią kilti atsakomybę už melagingų parodymų davimą administracinio nusižengimo tyrimą atliekantiems pareigūnams ir teismui. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su minėta apylinkės teismo išvada, kadangi ji yra pagrįsta neginčijamais bylos duomenimis.

17.       Nors administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovė apeliaciniame skunde nurodo, kad neaišku kodėl pirmosios instancijos teismas nepatikėjo liudytojų S. S., R. K. ir R. L. parodymais, tačiau kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, teismas nurodė, kad minėti asmenys ir su jais susijusios itin svarbios šlakio sužvejojimo aplinkybės nebuvo nurodytos įvykio vietoje, o visus juos į Aplinkos apsaugos tarnybą, kur pats buvo iškviestas protokolo surašymui, atsivežė A. U., todėl apylinkės teismas minėtas aplinkybes vertino kaip jų liudijimų teisingumą ir patikimumą paneigiančias aplinkybes ir minėtais liudijimais nesirėmė. Svarbu pažymėti ir tai, kad dėl minėtų liudytojų parodymų patikimu pasisakyta šios nutarties 12-13 punktuose.

18.       Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Institucijos pareigūnų padaryti procesiniai pažeidimai turėjo būti pripažinti esminiais. Apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su tokiais apeliacinio skundo argumentais. Atsakant į apeliacinio skundo argumentą, jog Institucijos nutarime dėl administracinės nuobaudos paskyrimo yra išdėstyta ne ta Mėgėjų žvejybos taisyklių redakcija, pažymėtina, kad Institucijos 2025-02-18 nutarime yra nurodyta, kad A. U. pažeidė Mėgėjų žvejybos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2019-07-23 įsakymu Nr. D1-435 atitinkamų punktų reikalavimus, kas yra akivaizdu, kad A. U. pažeidė Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013-01-04 įsakymu Nr. D1-14 (nuo 2024-04-30 galiojančios redakcijos) atitinkamus papunkčių reikalavimus. Taigi, priešingai apeliacinio skundo argumentams, Institucijos nutarime yra išdėstyta tinkama Mėgėjų žvejybos taisyklių redakcija, tiesiog nutarime nėra nurodyta redakcija. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad tiek A. U., tiek jo atstovė suprato kuo yra kaltinamas A. U., atstovė teikė apeliacinius skundus, kas neabejotinai patvirtina, kad vien ta aplinkybė, jog Institucijos nutarime nebuvo nurodyta minėtų taisyklių redakcija, neapsunkino A. U. teisių į gynybą ir nesudaro pagrindo išvadai, kad A. U. nesuprato kuo yra kaltinamas.

19.       Nors Institucijos nutarime nurodyta, jog konfiskuojami 4 vienetai žuvies, tačiau iš bylos duomenų nustatyta, jog tiek Institucijos protokole, tiek nutarime yra aiškiai nurodyta, kad A. U. sugautą žuvį išdorojo, t. y. nei viename procesiniame dokumente nėra nurodyta, kad A. U. pagavo 4 žuvis ir toks kaltinimas jam nebuvo reiškiamas. Be to, šie netikslumai buvo ištaisyti apylinkės teismo skundžiama nutartimi. Nesutiktina su apeliacinio skundo teiginiu, jog pareigūnai padarė poėmį neturėdami tam teisės, nesurašydami patvarkymo ir protokolo. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 12 straipsnyje yra įtvirtintos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų teisės ir pareigos. Šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyta, kad aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai turi teisę įstatymų nustatyta tvarka atlikti asmens apžiūrą ir daiktų patikrinimą, paimti daiktus ir dokumentus, apžiūrėti įvykio vietą, priverstinai nuvežti neteisėtai pastatytus, laikomus ar apgyvendinimo, nakvynės, maitinimo ar kitiems tikslams naudojamus vagonėlius ar kitus kilnojamuosius objektus arba įrenginius. Tuo tarpu, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 39 straipsnyje nurodyta, kad dėl asmens apžiūros ir daiktų patikrinimo surašomas protokolas arba tai įrašoma juridinio asmens padaryto pažeidimo protokole. To paties įstatymo 40 straipsnyje nurodyta, kad daiktų ir dokumentų poėmio atveju surašomas jų paėmimo protokolas arba tai įrašoma juridinio asmens padaryto pažeidimo protokole. Akivaizdu, kad analogiški reikalavimai taikomi tiriant ir fizinių asmenų padarytus administracinius nusižengimus. Svarbu pažymėti, kad nagrinėjamu atveju byloje yra daiktų ir dokumentų paėmimo protokolas (t. 1, b. l. 11), apžiūros aktas (t. 1, b. l. 12-13), tarnybiniai pranešimai (t. 1, b. l. 14-15, 16-17), fotolentelės (t. 1, b. l. 18, 19), vaizdo įrašai. Taigi, akivaizdu, kad šiuo atveju pareigūnai jokių procesinių pažeidimų, susijusių su daiktų paėmimu ir kt., nepadarė ir laikėsi ANK 599 straipsnio reikalavimų.

20.       Atsakant į apeliacinio skundo argumentus apie tai, kad pareigūnai netinkamai apklausė liudytojus, t. y. apklausoje dalyvavo ne vienas pareigūnas, o du, nors administracinio nusižengimo protokole nurodytas tik vienas asmuo, apklausdami liudytojus pareigūnai ėmė jų telefoną ir skambino, tikrino ar iš tikrųjų jie buvo atvežti tą dieną žvejoti, ir tokį patvirtinimą gavo, kas tik dar kartą įrodo, kad šie asmenys tikrai žvejojo ir tai paneigia teismo išvadą, jog buvo sukurta tik tokia bendra versija, pažymėtina, kaip pagrįstai nurodyta ir skundžiamoje nutartyje, kad minėtų liudytojų apklausos buvo filmuojamos, vaizdo įrašai pateikti, teismas juos vertino apklausų metu surašytų protokolų ir teisme apklaustų pareiškėjo bei liudytojų parodymų visuma, o vien ta aplinkybė, jog šias apklausas atliko ne vienas, o du Institucijos pareigūnai, vertintina kaip neesminis procesinis pažeidimas. Šiuo atveju šis procesinis pažeidimas nesukliudė pirmosios instancijos teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nutartį, todėl nepripažintinas esminiu pažeidimu, dėl kurio skundžiama nutartis ir Institucijos nutarimas turėtų būti naikinami arba keičiami. Svarbu pažymėti ir tai, kad A. U. ar jo atstovė galėjo, dėl jų manymu netinkamų pareigūnų veiksmų, pateikti skundą Aplinkos apsaugos departamentui, tačiau kaip matyti iš bylos duomenų, jokių pretenzijų ar skundų dėl pareigūnų veiksmų nereiškė.

21.       Be to, vien tai, kad Institucijos pareigūnui telefonu paskambinus asmeniui (N. R.), jis patvirtino, kad įvykio dieną vežė žvejoti liudytojus R. K. ir S. S., nepatvirtina fakto, kad minėti asmenys įvykio dieną buvo atvežti žvejoti, ir kad šlakį pagavo S. S.. Pastebėtina tai, kad N. R. negalėjo nurodyti jokių konkrečių aplinkybių, t. y. kokią dieną minėtus asmenis vežė žvejoti ir t. t., teigė, kad jam yra blogai su atmintimi. Todėl nėra jokio pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad minėti asmenys įvykio dieną tikrai žvejojo (duomenys neskelbtini) upėje.

22.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių A. U. kaltę, padarius ANK 291 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Pirmosios instancijos teismo pripažintos įrodytomis faktinės pažeidimo aplinkybės buvo nustatytos įvertinus bylos įrodymų visetą, palyginus ir sugretinus teisėtais būdais gautus ir tiesiogiai teisme ištirtus duomenis, išsamiai ir nešališkai išnagrinėjus aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai išspręsti teisingai, patikrinus administracinėn atsakomybėn patraukto asmens parodymus visų bylos duomenų kontekste, todėl nėra pagrindo abejoti teismo nustatytų faktinių aplinkybių, kaip įrodymų vertinimo rezultato, patikimumu. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, naikinti pirmosios instancijos teismo skundžiamą nutartį ir administracinio nusižengimo bylą A. U. atžvilgiu nutraukti nėra pagrindo.

Dėl ANK 505 straipsnio 1 dalies

23.       ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už kliudymą įstatymų įgaliotiems pareigūnams ir visuomeniniais pagrindais veikiantiems aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų pagalbininkams – neetatiniams aplinkos apsaugos inspektoriams – įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas, šių pareigūnų ir neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių teisėtų nurodymų ir reikalavimų, taip pat valstybės pareigūnų ar kolegialių institucijų sprendimų (nutarimų) nevykdymą ar netinkamą vykdymą, išskyrus šio kodekso 224 straipsnio 1 dalyje, 317, 318, 322, 5051, 506 straipsniuose nurodytus atvejus, užtraukia baudą asmenims nuo aštuoniasdešimt iki septynių šimtų aštuoniasdešimt eurų. Šio administracinio nusižengimo sudėtis yra formali ir nereikalauja padarinių – nusižengimas laikomas baigtu, kai kaltininkas atlieka bent vieną iš alternatyvių veiksmų, vadinasi, pats įpareigojimų nevykdymo faktas yra neteisėtas ir užtraukia administracinę atsakomybę. 

24.       Be to, kaip pagrįstai nurodyta ir skundžiamoje, ANK 505 straipsnio 1 dalies norma yra blanketinė, todėl, traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn už šio nusižengimo padarymą, būtina nustatyti, kokie įstatymų, reglamentuojančių įgaliotų pareigūnų veiklą, reikalavimai buvo nevykdomi. Kiekvienu atveju kartu turi būti nustatytas ne tik konkretus įstatymų įgalioto pareigūno nurodymas, bet ir įvertintas tokio nurodymo teisėtumas. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad A. U. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį patrauktas už tai, kad nevykdė jį sustabdžiusių aplinkos apsaugos pareigūnų teisėtų reikalavimų: atsisakė pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, kelis kartus bandė pasišalinti ir išvengti patikrinimo, bandė sugriebti ir sugadinti tarnybinę vaizdo filmavimo kamerą „BodyCam“ ir tokiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 54 straipsnio 2 dalies nuostatas. Šioje teisės normoje įtvirtinta, kad fiziniai ir juridiniai asmenys privalo sudaryti visas sąlygas, būtinas aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams aplinkos apsaugos valstybinei kontrolei vykdyti, ir paklusti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų teisėtiems reikalavimams. To paties įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktuose nurodyta, kad aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai turi teisę tikrinti dokumentus, liudijančius gamtos išteklių įsigijimo teisėtumą bei gamtos išteklius – ar jų kiekis, rūšis, kokybė ir kt. atitinka dokumentuose nurodytus duomenis; įstatymų nustatyta tvarka atlikti asmens apžiūrą ir daiktų patikrinimą, paimti daiktus ir dokumentus, apžiūrėti įvykio vietą, priverstinai nuvežti neteisėtai pastatytus, laikomus ar apgyvendinimo, nakvynės, maitinimo ar kitiems tikslams naudojamus vagonėlius ar kitus kilnojamuosius objektus arba įrenginius. Nagrinėjamu atveju, aplinkos apsaugos pareigūnai aplinkosauginio reido metu tikrino žvejojančius žvejus (Duomenys neskelbtini) upėje, taigi, kaip pagrįstai nurodyta ir skundžiamoje nutartyje, pareigūnai vykdė savo tiesioginę funkciją, t. y. administracinių teisės nusižengimų atskleidimą ir tyrimą.

25.       Bylos duomenimis (liudytojo R. S. apylinkės teisme duotų parodymų, pareigūnų tarnybinių pranešimų bei vaizdo įrašuose užfiksuotos medžiagos) nustatyta, jog pareigūnai, įtarę, kad A. U. galimai padarė administracinį nusižengimą, paprašė A. U., kad jis sustotų ir parodytų ką nešasi savo krepšyje, tačiau jis pradėjo nuo pareigūnų bėgti. Apeliaciniame skunde teigiama, jog Institucijos pareigūnai iš karto neprisistatė, todėl A. U. išsigando nepažįstamų 2 vyrų, nes aplinkui nebuvo jokių kitų žmonių, tik miškas, o jis jau turi patirtį, kai buvo užpultas, todėl ir pradėjo bėgti nuo tų vyriškių. Šie asmenys jį vijosi mišku, reikalavo sustoti, o A. U. veikiamas savisaugos instinkto, nesustojo. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliacinio skundo teiginiais, kadangi jie yra deklaratyvus ir prieštaraujantys bylos duomenims, todėl laikytini A. U. gynybine pozicija, siekiant sušvelninti ar visai išvengti administracinės atsakomybės.

26.       Atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš vaizdo įrašo „epizodas Nr. 1 žvejo patikra“ nustatyta, jog pareigūnams automobiliu privažiavus prie A. U., jis pradeda nuo jų bėgti, nors pareigūnai yra išlipę iš tarnybinio automobilio ir dėvi liemenes su skiriamaisiais ženklais. Pareigūnams pasivijus A. U. ir pasakius, kad bus panaudoti koviniai veiksmai, įspėjus, jog yra daromas vaizdo įrašas, jis (A. U.) turi vykdyti teisėtus jų reikalavimus, tada A. U. savo daiktamaišį padeda ant žolės, jame randamas 1 sudurtinis spiningas (suvyniotas į maišelį) ir išdorotas šlakis (suvyniotas į maišelį). A. U. jokių paaiškinimų neteikia, tik pakeltu balso tonu teigia, kad jis nieko neteisėto nepadarė. Pareigūnui paprašius A. U. pateikti savo asmens dokumentą, jis (A. U.) atsako, kad neturi dokumento. Pareigūnas paaiškina A. U., kad už teisėtų pareigūnų reikalavimų nevykdymą ir pasišalinimą jam bus pritaikyta administracinė nuobauda. A. U. pakeltu balso tonu aiškina, kad jokio pažeidimo nepadarė. Toliau iš vaizdo įrašo matyti, kad vienam pareigūnui nuėjus iki tarnybinio automobilio, likęs pareigūnas vėl prašo A. U. pateikti asmens dokumentą, A. U. atsako, kad neturi dokumento. Tada pareigūnas A. U. klausia kur yra jo automobilis, A. U. atsako, kad jį atvežė draugai ir pradeda bėgti. Pareigūnas vejasi A. U.. Pasivijus pareigūnas jam paaiškina, kad jis nesišalintų, A. U. pakeltu balso tonu klausia R. S. (pareigūno) kas jis toks yra. R. S. prisistato, parodo pažymėjimą, tada A. U. griebia R. S. tarnybinę vaizdo filmavimo kamerą „BodyCam“, ją numeta, bando sumindyti ir pasišalina. Institucijos pareigūnams pasivijus A. U., jis klausia R. S. kodėl jis taip draskosi, teigia, kad jis (A. U.) pažįsta visus jo draugus. R. S. paprašius A. U., kad jis pateiktų savo asmens dokumentą, A. U. atsako, kad neturi jokio dokumento, teigia, kad jis nežvejoja, o ėjo mišku. Atsisako rašyti paaiškinimą, Institucijos pareigūnams teigia, kad jie neturi jokios teisės jį tikrinti, sustabdyti.

27.       Svarbu pažymėti ir tai, kad iš minėto vaizdo įrašo turinio galima daryti išvadą, kad A. U. pažįsta pareigūną R. S., kadangi A. U. teigė, jog pažįsta visus jo draugus. Taigi, akivaizdu, kad pamatęs R. S., nors iš pradžių ir sėdintį automobilyje, akivaizdu, kad A. U. suprato, kad tai yra aplinkos apsaugos pareigūnai. Atsakant į apeliacinio skundo argumentus apie tai, kad pagal Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, visus įgaliojimus pareigūnai gali pradėti vykdyti tik pateikę tarnybinį pažymėjimą, pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju šio įstatymo nuostatos nebuvo pažeistos. Nepaisant to, kad pareigūnai buvo su liemenėmis, kurios buvo skiriamaisiais ženklais, A. U. vis tiek nevykdė jų teisėtų reikalavimų, t. y. bėgo nuo jų, pareigūnams jį pasivijus ir pasakius, kad bus panaudoti koviniai veiksmai, įspėjus, jog yra daromas vaizdo įrašas, jis (A. U.) turi vykdyti teisėtus jų reikalavimus, nors tada A. U. leido patikrinti turimą daiktamaišį, tačiau asmens tapatybę patvirtinančio dokumento nepateikė ir vėl bėgo nuo pareigūnų. Pareigūnui pasivijus A. U. ir parodžius jam savo tarnybinį pažymėjimą, A. U. ir toliau nevykdė teisėtų pareigūnų reikalavimų - griebė pareigūno R. S. tarnybinę vaizdo filmavimo kamerą „BodyCam“, ją numetė, bandė sumindyti ir pasišalino, pareigūnams jį pasivijus tapatybę patvirtinančio dokumento nepateikė, aiškino, kad jo neturi. A. U. tapatybę patvirtinantį dokumentą pateikė tik atvykus policijos pareigūnams, ir parodė, kur yra jo automobilis.

28.       Apygardos teismo vertinimu, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, nagrinėjamu atveju buvo nustatyti visi administracinio nusižengimo, numatyto ANK 505 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymiai, nes A. U. pagal Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 54 straipsnio 2 dalies nuostatas privalėjo sudaryti visas sąlygas, būtinas aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams aplinkos apsaugos valstybinei kontrolei vykdyti, ir paklusti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų teisėtiems reikalavimams, t. y. jis turėjo pareigą pareigūnams pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, nesišalinti iš įvykio vietos ir nevengti patikrinimo, juo labiau jis negalėjo griebti ir bandyti sugadinti pareigūno tarnybinės vaizdo filmavimo kameros.

29.       Vertindamas tiek skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, tiek ir Institucijos nutarimo dėl administracinio nusižengimo pagrįstumą ir teisėtumą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad analizuojamu atveju visos aplinkybės, turinčios reikšmės A. U. veiksmų kvalifikavimui, buvo ištirtos ir įvertintos tinkamai, pagrįstai konstatuojant jo kaltę dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 505 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Nesutikti su tokiomis pirmosios instancijos teismo bei Institucijos išvadomis ir panaikinti skundžiamą nutartį, remiantis vien tik apeliaciniame skunde pateiktais samprotavimais dėl administracinio nusižengimo sudėties nebuvimo A. U. veiksmuose, teisinio pagrindo nėra.

30.       Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui Institucijos nutarimu pagal ANK 291 straipsnio 4 dalį skirta 1 050 Eur bauda, pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį skirta 4 00 Eur bauda. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, A. U. paskirta galutinė 1 050 Eur bauda su administracinio poveikio priemone - žuvies (šlakio, 4 gabalų) ir 1 sudurtinio spiningo konfiskacija. Administracinio nusižengimo byloje nebuvo nustatyta nei A. U. atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, jis nepripažino padaręs administracinius nusižengimus. Iš Administracinių nusižengimų registro duomenų matyti, kad jis administracine tvarka baustas septynis kartus, jam paskirtas baudas yra sumokėjęs. Be to, 2019 metais yra baustas ir už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 291 straipsnio 4 dalyje. Apeliacinės  instancijos teismo vertinimu, Institucijos nutarimu A. U. paskirtos administracinės nuobaudos už atskirus administracinius nusižengimus, tiek paskirta subendrinta administracinė nuobauda bei administracinio poveikio priemonė yra adekvati ir proporcinga jo padarytų administracinių nusižengimų pavojingumui ir nelaikytina jo teises suvaržanti labiau nei tai būtina pasiekti administracinės nuobaudos tikslams. Bauda administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirta tinkamai pritaikius ANK nuostatas. Sprendžiant, kad A. U. paskirta administracinė nuobauda buvo individualizuota tinkamai svarbu paminėti ir tai, kad skiriama nuobauda turėtų nubausti administracinį nusižengimą padariusį asmenį, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes ir sulaikyti nuo tolimesnių analogiško pobūdžio administracinių nusižengimų darymo.

31.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo, todėl skundžiama Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025-04-18 nutartis paliekama nepakeista, o administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. U. atstovės apeliacinis skundas atmetamas.

32.       Vis dėlto, skundžiamos nutarties aprašomojoje dalyje pastebėti aiškūs rašymo apsirikimai, t. y. skundžiamos nutarties 4 lape minimas ANK 506 straipsnis, nors šioje administracinio nusižengimo byloje administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo yra nubaustas pagal ANK 291 straipsnio 4 dalį ir 505 straipsnio 1 dalį. Skundžiamos nutarties 5 lape nepagrįstai nurodyta, kad A. U. tokiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių, patvirtintų Aplinkos ministro 2019 m. liepos 23 d. įsakymu Nr. D1-435, 9.1, 10.2 ir 10.7 punktus, ir už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 291 straipsnio 4 dalyje, padarymą jam paskirta 900 Eur bauda, taip pat skundžiamos nutarties 5 lape nurodyta, kad skundžiamo Institucijos nutarimo data yra 2025-01-30, nors skundžiamo Institucijos nutarimo data yra 2025-02-18. Skundžiamos nutarties 6 lape netinkamai nurodyta liudytojo pavardė, nurodyta S. S., nors liudytojas yra S. S.. Skundžiamos nutarties 7 lape nurodyta, kad A. U. galimai padarė nusikalstamą veiką, numatytą ANK 291 straipsnio 4 dalyje, nors turėtų būti nurodyta, kad A. U. galimai padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 291 straipsnio 4 dalyje. Šie skundžiamos nutarties netikslumai laikytini rašymo apsirikimais, kurie taisytini nekeičiant pačios nutarties.

         Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso      653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

n u t a r i a :

palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. balandžio 18 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. U. atstovės advokatės G. M. apeliacinio skundo netenkinti. 

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. balandžio 18 d. nutarties įžanginėje ir aprašomojoje dalyse ištaisyti rašymo apsirikimus, nurodant, kad: 

administracinė teisena pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį galėjo prasidėti tik tada, kai pareigūnai parodė savo pažymėjimus, o pareiškėjas toliau nevykdė reikalavimų, o ne pagal ANK 506 straipsnio 1 dalį;

dėl ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymo, tai vaizdo įraše akivaizdžiai matyti, jos pareiškėjas tris kartus bandė pabėgti, o pareigūnai turėjo jį vytis, o ne dėl ANK 506 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymo;

Institucijos nutarimo data yra 2025-02-18, o ne 2025-01-30;

liudytojas yra S. S., o ne S.;

A. U. galimai padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 291 straipsnio 4 dalyje, o ne nusikalstamą veiką, numatytą ANK 291 straipsnio 4 dalyje.

Pašalinti iš nutarties aprašomosios dalies nepagrįstai nurodytą aplinkybę, kad A. U. tokiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių, patvirtintų Aplinkos ministro 2019 m. liepos 23 d. įsakymu Nr. D1-435, 9.1, 10.2 ir 10.7 punktus, ir už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 291 straipsnio 4 dalyje, padarymą jam paskirta 900 Eur bauda.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja                                                Daiva Jazbutienė