Pirmosios instancijos teismo                                                         Civilinė byla Nr. e2A-46-544/2020

teisėja Aistė Račkauskaitė – Burneikienė       Teisminio proceso Nr. 2-61-3-00924-2018-9

                          Procesinio sprendimo kategorija: 

 (S)

     2.4.1.4.; 2.6.16.12.; 3.3.1.18.1.

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

  N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

  2020 m. vasario 14 d.

 Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ramunės Čeknienės, kolegijos teisėjų Laimanto Misiūno ir Laimutės Sankauskaitės, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Edgira“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-626-989/2019 pagal ieškovės UAB „Edgira“ ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems asmenims UAB „Stop Servis“, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2018 m. vasario 21 d. rašto Nr. 1SS-336-(7.5) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2017 m. gruodžio 13 d. įsakymo Nr. 49VĮ-2214(14.49.2) panaikinimo ir

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „Edgira“ prašė: panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2017 m. gruodžio 13 d. įsakymą Nr. 49VĮ-2214(14.49.2) „Dėl Žemės sklypo dalių, reikalingų valstybinės žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini), esantiems pastatams ir statiniams eksploatuoti, nustatymo“; panaikinti NŽT 2018 m. vasario 21 d. raštą Nr. 1SS-336-(7.5) „Dėl skundo nagrinėjimo“; įpareigoti NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėją priimti sprendimą, kuriuo UAB „Stop Servis“ 2017 m. birželio 29 d. prašymas dėl Žemės sklypo dalių, reikalingų valstybinės žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini), esantiems pastatams ir statiniams eksploatuoti nustatymo pagal matininko M. K. 2015 m. spalio 29 d. parengtą Žemės sklypo planą būtų atmestas.

2. Nurodė, kad atsakovė, prieš priimdama ginčijamą 2017 m. gruodžio 13 d. įsakymą Nr. 49VĮ-2214(14.49.2) keisti nuomojamos valstybinės žemės sklypo dalis, privalėjo visapusiškai įvertinti objektyvias ir realiai egzistuojančias faktines aplinkybes, dėl kurių esama situacija neatitiko reikalavimo nuomoti valstybinės žemės sklypą tik savarankiškai funkcionuojančių statinių eksploatavimui pagal jų tiesioginę paskirtį, įrašytą Nekilnojamojo turto registre (toliau – NTR). Atsakovė privalėjo išsiaiškinti ir konstatuoti, kad ieškovės trečiajam asmeniui UAB „Stop Servis“ nuomojama valstybinės žemės sklypo dalis yra nepakankama ir nesudaro sąlygų trečiajam asmeniui naudotis jo nuosavybės teisėmis valdomais statiniais. Ginčijamu įsakymu priskiriant eksploatacijai reikalingą žemės sklypo dalį, atsakovė privalėjo vertinti, kad aikštelė negali būti laikoma savarankiškai funkcionuojančiu statiniu. Pagal šiuo metu galiojančias valstybinės žemės nuomos sutartis, Žemės sklypo dalys, nuomojamos ieškovės ir trečiojo asmens, yra nustatytos 2002 m. spalio 1 d. Žemės sklypo planu, kuris yra neatskiriama ieškovės ir atsakovės 2007 m. kovo 16 d. Valstybinės žemės nuomos sutarties dalis ir kurio pagrįstumą parašu patvirtino atsakingos institucijos, trečiasis asmuo ir ankstesnis parduotuvės dalies patalpų savininkas UAB „Norta“. Tuo tarpu ginčijamu įsakymu perskaičiuotos priskirtinos žemės sklypo dalys yra nepagrįstos Žemės įstatymo nuostatomis, nes valstybinė žemė ne aukciono būdu gali būti nuomojama tik statiniams eksploatuoti. Šiuo atveju nebuvo pagrindo nustatyti atskirą žemės sklypo dalį aikštelei eksploatuoti. Aikštelė faktiškai buvo pastatyta 1994 metais, tais pačiais metais buvo užbaigta ir parduotuvės statyba, o aikštelė pradėta eksploatuoti. 1996 metais aikštelė buvo aptverta tvora. 2002 m. spalio 1 d. plane, kuris yra neatskiriama su ieškove sudarytos 2007 m. kovo 16 d. valstybinės žemės nuomos sutarties dalimi, atsispindi (užfiksuota) ir aikštelė. Trečiasis asmuo, pasirašydamas 2002 m. spalio 1 d. žemės sklypo planą, laisva valia sutiko su jam tenkančiomis žemės sklypo dalimis ir su tuo, kad jam priskirta tik aikštelės dalis. Vienintelė pasikeitusi aplinkybė yra ta, kad trečiasis asmuo įregistravo nuosavybės teisę į aikštelę VĮ Registrų centre, tačiau teisės aktuose nenustatyta galimybė be aukciono išsinuomoti valstybinę žemę būsimam statiniui eksploatuoti ar ateityje planuojamai veiklai vykdyti.

3. Ieškovės teigimu, aikštelės kaip savarankiško daikto įregistravimas NTR, pats savaime nesudaro pagrindo nuomoti trečiajam asmeniui papildomą valstybinės žemės sklypo dalį be aukciono aikštelei eksploatuoti. Aikštelė NTR nurodyta kaip „kiti statiniai (inžineriniai – automobilių stovėjimo aikštelė)“. Atsakovė privalėjo vertinti ne tik aikštelės registraciją, bet ir jos naudojimo paskirtį, tačiau to nepagrįstai nepadarė. Ginčijamu įsakymu be pagrindo siekiama aikštelei priskirti eksploatuoti 1202 kv. m., t. y. nepagrįstai yra suteikiamas daugiau kaip 2 kartus didesnis plotas, palyginus su tvora aptvertos aikštelės faktiniu dydžiu. Be to, aikštelės eksploatavimo laikas jau yra suėjęs. Pagal NTR įregistruotą Žemės sklypo pagrindinę naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą, žemės sklype negali būti tokių pagrindinių daiktų kaip automobilių saugykla ir/ar kiemo aikštelė, kurios visais atvejais teisėtai negali būti pagrindiniu daiktu. Žemės sklypas pagal NTR įregistruotą jo naudojimo paskirtį ir būdą yra susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorija, todėl jis teisėtai negali būti naudojamas aikštelės eksploatavimui.

4. Ieškovė nurodė, kad ginčo žemės sklype ji nuosavybės teisėmis valdo 967,05 kv. m. ploto parduotuvę, kurios naudojimo paskirtis – prekybos. Parduotuvė yra ne maisto produktų prekybos paskirties pastatas, tokios paskirties pastatui priklausančio žemės sklypo ribose yra privalomos automobilių stovėjimo aikštelės, kurių minimalus skaičius priklauso nuo pastato paskirties bei prekybos salės ploto. Jos valdomai parduotuvei minimalus automobilių vietų skaičius turėtų būti +/-32 automobilių stovėjimo vietos. Šiuo atveju neaišku, kodėl skundžiamo įsakymo 2.2 punkte yra nurodyta 45962/96705 patalpų dalis, nors ji valdo 967,05 kv. m. bendro ploto 2 aukštų parduotuvę.

5. Ieškovės manymu, atsakovės raštas, kuriuo buvo išnagrinėtas skundas išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka, buvo priimtas neįgalioto viešojo administravimo subjekto. Skundžiami aktai neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3, 8 straipsnio reikalavimų, nes iš jų turinio nėra aišku, kodėl sprendimai yra tokie, o ne kitokie. Be to, skundžiamas NŽT raštas buvo priimtas nesilaikant nustatytų terminų: turėjo būti priimtas 2018 m. vasario 12 d., o buvo parengtas 2018 m. vasario 21 d. Jame buvo nurodyta apskundimo tvarka kreipiantis į Lietuvos administracinių ginčų komisiją, nors NŽT priimtas sprendimas galėjo būti apskųstas per 1 mėnesį Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka teismui.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. balandžio 4 d. sprendimu ieškinį atmetė.

7. Teismas nustatė, kad Vilniaus apskrities viršininko administracija 2004 m. spalio 11 d. Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartimi Nr. N01-2004-1360 UAB „Stop Servis“ išnuomojo 4897 kv. m dalį 8243 kv. m. žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). 2007 m. kovo 16 d. Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartimi Nr. N01-2007-425 likusi 3346 kv. m žemės sklypo dalis buvo išnuomota UAB „Edgira“. Vadovaujantis NTR duomenimis, šiuo metu UAB „Stop Servis“ Žemės sklype nuosavybės teise valdo: 1. Pastatą - gamybinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pagrindinė naudojimo paskirtis – sandėliavimo; 2. Pastatą - sandėlį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), daikto pagrindinė naudojimo paskirtis - gamybos, pramonės; 3. Kitą inžinerinį statinį - Automobilių stovėjimo aikštelę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), daikto pagrindinė naudojimo paskirtis - kiti inžineriniai statiniai (kiemo įrenginiai); 4. Gamybinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) priklausinį inžinerinį tinklą – dumblo aikštelę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), daikto pagrindinė naudojimo paskirtis - nuotėkų šalinimo tinklų; 5. Gamybinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) priklausinį inžinerinį tinklą - lietaus valymo įrengimai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), daikto pagrindinė naudojimo paskirtis - nuotėkų šalinimo tinklų; 6. Gamybinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) priklausinį inžinerinį tinklą - valymo įrengimai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), daikto pagrindinė naudojimo paskirtis - nuotėkų šalinimo tinklų. 7. Gamybinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) priklausinį inžinerinį statinį automobilių stovėjimo aikštelę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), daikto pagrindinė naudojimo paskirtis - kiti inžineriniai statiniai. Ieškovė Žemės sklype nuosavybės teise valdo 45962/96705 dalį Pastato – parduotuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daikto pagrindinė naudojimo paskirtis – prekybos. Šiame Pastate – parduotuvėje yra registruota negyvenamoji patalpa – parduotuvė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurią nuosavybės teisėmis valdo  ieškovė.

8. Nustatė, kad UAB „Stop Servis“ 2017 m. birželio 29 d. prašymu kreipėsi į atsakovės Vilniaus miesto skyrių, prašydama atnaujinti 2015 m. gruodžio 1 d. prašymo Nr. 49PR2-304 nagrinėjimą, kuriuo UAB „Stop Servis“ kreipėsi dėl 7049 kv. m ploto žemės sklypo dalies išnuomojimo pagal 2015 m. spalio 29 d. matininko M. K. parengtą Žemės sklypo planą ir prašė pakeisti 2004 m. spalio 11 d. Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį Nr. N01-2004-1360. Vilniaus miesto skyrius 2017 m. rugpjūčio 18 d. raštu Nr. 49SJN-1946-(14.49.105.) „Dėl valstybinės žemės sklypo nuomos“ atsisakė tenkinti 2017 m. birželio 29 d. UAB „Stop Servis“ prašymą dėl Žemės sklypo 7049 kv. m dalies išnuomavimo UAB „Stop Servis“ pagal 2015 m. spalio 29 d. matininko M. K. parengtą žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) planą, pakeičiant 2004 m. spalio 11 d. Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį Nr. NO 1-2004-1360, nes pirmiau minėtame plane turi būti išskirtos dalys tik savarankiškai funkcionuojantiems statiniams, o UAB „Stop Servis“ priklausanti automobilių stovėjimo aikštelė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nėra savarankiškai funkcionuojantis statinys, neturintis aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo kiemo įrenginys, todėl laikytinas pagrindinio daikto priklausiniu. Šį atsakovės Vilniaus miesto skyriaus raštą UAB „Stop Servis“ 2017 m. rugsėjo 14 d. apskundė centrinei institucijai – NŽT, kurios direktorius 2017 m. spalio 27 d. pavedimu Nr. 1PAV-421-(1.8 E) pavedė Vilniaus miesto skyriaus vedėjui pakartotinai išnagrinėti 2017 m. birželio 29 d. UAB „Stop Servis“ prašymą dėl žemės sklypo 7049 kv. m dalies išnuomavimo UAB „Stop Servis“ pagal 2015 m. spalio 29 d. matininko M. K. parengtą žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) planą (toliau – Planas) ir spręsti klausimą dėl 2004 m. spalio 11 d. Valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties Nr. NO 1-2004-1360 pakeitimo, taip pat nurodė matininko M. K. 2015 m. spalio 29 d. parengtą Žemės sklypo planą derinti su kitu Žemės sklypo nuomotoju UAB „Edgira“, o, priėmus įsakymą dėl Žemės sklypo dalių nustatymo, su šiuo įsakymu supažindinti UAB „Edgira“.

9. Teismas nurodė, kad atsakovės Vilniaus miesto skyriaus vedėjas 2017 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 49VĮ-2214(14.49.2) (toliau – Įsakymas) nustatė Žemės sklype esantiems savarankiškai funkcionuojantiems pastatams eksploatuoti reikalingas Žemės sklypo dalis, dėl kurio ieškovė 2018 m. sausio 15 d. NŽT pateikė skundą. NŽT 2018 m. vasario 2 d. raštu Nr. 1SS-336-(7.5) (toliau – Raštas) išnagrinėjo ieškovės skundą ir informavo, jog Vilniaus miesto skyriaus vedėjas priimdamas skundžiamą Įsakymą nepažeidė teisės aktų reikalavimų.

10. Pažymėjo, jog ginčijamame įsakyme nurodyta, kad pastatui – parduotuvei, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3E1g, eksploatuoti skiriama 1194 kv. m ploto žemės sklypo dalis, susidedant iš 1079 kv. m. ploto dalies, esančios 664 kv. m ploto bendram naudojimui skirtoje dalyje, žemės sklypo plane pažymėtoje indeksu „I“. M. K. planas, kurio pagrindu ir buvo priimti ginčijami aktai, patvirtina, kad aplinkui ieškovei priklausantį pastatą, plane pažymėtą skaičiumi Nr. 4, yra apibrėžta taisyklingos formos žemės sklypo dalis, skirta šio pastato eksploatacijai. Teismo nuomone, įsakymo 1.4 punktas patvirtina, kad ne atskiroms ieškovės valdomoms parduotuvės patalpoms, tačiau vientisam statiniui pastatui – parduotuvei, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nustatyta eksploatacijai reikalinga žemės sklypo dalis, skiriant jai 1194 kv. m ploto bendrame žemės sklypo plote. Įsakymo 2.2 punkte nurodyta, kad 567 kv. m ploto priskirta eksploatacijai reikalinga žemės sklypo dalis yra apibrėžta Įsakymo 1.4 dalyje. Taigi, Įsakymo 1.4 punkte parduotuvei eksploatuoti skirta žemės sklypo dalis buvo nustatyta pagal jos bendrą 967,05 kv. m plotą, o ne atskirai VĮ „Registrų centre“ valdoma ieškovės šio pastato dalis.

11. Teismas konstatavo, kad ieškovė nei skųsdama ginčijamus sprendimus, nei bylos nagrinėjimo metu savo siūlomo žemės sklypo plano, su statiniams reikalinga eksploatuoti reikalingomis žemės sklypo dalimis, nepateikė. Taigi, priešingais įrodymais nepaneigė, kad ginčijami sprendimai buvo priimti netinkamo plano pagrindu. Nagrinėjamu atveju teismas neturi pagrindo M. K. plano vertinti kaip pažeidžiančio Nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau – Nuomos taisyklės), reikalavimus.

12. Teismas nesutiko su ieškove, kad ginčijamais aktais jai nuosavybės teise priklausančiai parduotuvei eksploatuoti nustatytos žemės sklypo dalys bendrojo naudojimo plote yra nepakankamo ploto ir neužtikrina privalomo automobilių parkavimo vietų minimalaus skaičiaus. Nurodė, kad matininko M. K. žemės sklypo plane dalys, reikalingos statiniams eksploatuoti, išskirtos atsižvelgiant į Nuomos taisyklių reikalavimus (8, 33 punktai), siekiant, kad eksploatacijai priskirtinos žemės sklypo dalys būtų kiek įmanoma taisyklingesnės formos, vientisos, kad kiekvieno statinio savininkui (ieškovei ir trečiajam asmeniui) būtų patogu naudotis žemės sklypu, ir būtų tokio ploto, kad būtų užtikrintas kiekvieno statinio ar įrenginio tinkamas naudojimas pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Byloje nėra pateikta priešingų įrodymų, kurie paneigtų M. K. plane esantiems statiniams eksploatuoti išskirtų dalių nepagrįstumą (CPK 178 straipsnis).

13. Teismas vertino, jog  ieškovė nepagrįstai teigia, kad automobilių stovėjimo aikštelė negali funkcionuoti kaip savarankiškas statinys, kadangi tokia jos pozicija prieštarauja įsiteisėjusiais teismo sprendimais (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 12 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. e2-5994-465/2016, paliktas nepakeistas Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-793-614/2017; toliau – įsiteisėję teismų sprendimai) nustatytiems prejudiciniams faktams. Įsiteisėjusiais teismų sprendimais yra nustatytos aplinkybės, kad aikštelė yra savarankiškas daiktas, priklausantis trečiajam asmeniui UAB „Stop Servis“, be to, sukurta ją pastačius 1994, o ne 2013 metais. Pasak teismo, ieškovė savo pozicijos dėl reikiamo automobilių parkavimo vietų skaičiaus negali motyvuoti 2014 m. birželio 17 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-533 patvirtintu Statybos techniniu reglamentu STR 2.06.04:2011, kuris negali būti taikomas atgal (parduotuvės statybai 1994 metais). Esant nustatytai aplinkybei, kad aikštelė yra viešajame registre registruota kaip atskiras daiktas, kurio funkcinį atskirtumą patvirtino ir teismai, teismas atmetė ieškovės argumentus, kad UAB „Stop Servis“, valdanti aikštelę nuosavybės teisėmis, negali jai priskirtos Žemės sklypo dalies nuomoti ne aukciono tvarka.

14. Teismas konstatavo, jog ginčijamu Įsakymu ir Raštu nebuvo spręsti klausimai dėl valstybinės žemės nuomos termino, todėl nei Įsakymas, nei Raštas nėra sukėlę ieškovės nurodomų pasekmių dėl valstybinės žemės nuomos termino, nes bylos nagrinėjimo metu žemės nuomos sutartis nėra pakeista, t. y. nėra sudaryta tarp ginčo šalių.

15. Nurodė, kad pagal VĮ Registrų centre įregistruotą Aikštelės statusą – Automobilių stovėjimo aikštelė, tokio statinio eksploatacija nėra draudžiama kitos paskirties ginčo žemės sklype pagal jo naudojimo būdą – komercinės paskirties, pramonės ir sandėliavimo projektų teritorijos (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. Įsakymas Nr. 3D-37/D1-40 „Dėl žemės naudojimo būdų turinio aprašo patvirtinimo“).

16. Teismas nesutiko su ieškove, kad pagal B. K. parengtą planą Aikštelė yra mažesnio ploto nei 1089 kv. m., nes toks Aikštelės plotas įregistruotas VĮ „Registrų centre, todėl vadovavosi viešojo registro duomenimis.

17. Teismas nepagrįstu laikė ieškovės argumentą, kad Raštas yra priimtas neįgalioto asmens, tuo pažeidžiant NŽT direktoriaus 2010 m. rugsėjo 7 d. įsakymą „Dėl išankstinio ginčų nagrinėjimo Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos ne teismo tvarka taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Ginčų nagrinėjimo taisyklės). Darė išvadą, kad Raštas priimtas ne taikant Ginčų nagrinėjimo taisykles, o ieškovės skundą nagrinėjant pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo ir Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 87. Dėl to Raštas buvo priimtas bendra administracine tvarka, ir sprendimą dėl ieškovės skundo NŽT direktoriaus pavaduotojas galėjo priimti, taikant NŽT darbo reglamento 26 punktą. Šiuo atveju padarytas procedūrinis pažeidimas nepadarė įtakos skundo išnagrinėjimo esmei ir turiniui, t. y. formalus procedūrinis pažeidimas nelėmė iš esmės klaidingo situacijos išnagrinėjimo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

18. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Edgira“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti.

19. Nurodo, kad teismo išvada laikyti Įsakymą ir Raštą, kurie pagrindžiami matininko M. K. 2015 m. spalio 29 d. parengtu Planu, teisėtais neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.189 straipsnio 1 dalies, 6.547 straipsnio 2 dalies reikalavimų. Iki skyriaus vedėjo Įsakymo ir NŽT Rašto priėmimo 2007 m. kovo 16 d. Žemės nuomos sutartis, sudaryta tarp ieškovės ir NŽT, yra galiojanti,   o jos sudėtine (neatskiriama) dalimi yra galiojantis 2002 m. spalio 1 d. žemės sklypo planas. Šiuo atveju Skyrius ir NŽT vienašališkai nusprendė, kad reikia priskirti ieškovei, t. y. kitai šios sutarties šaliai, naudotis mažesnėmis žemės sklypo dalimis, palyginus su tomis, kurias numato galiojanti ir nepakeista 2007 m. kovo 16 d. Žemės nuomos sutartis.

20. Teigia, jog byloje ginčijamas Įsakymas, kuriame nustatomos naujos ieškovės ir trečiojo asmens naudotinos žemės sklypo dalys, iš esmės yra vienašalis administracinis sprendimas (administracinis aktas) dėl jau esančių žemės sklypo nuomos teisinių santykių modifikavimo (keitimo). Iš skyriaus vedėjo Įsakymo turinio akivaizdu, kad Įsakymas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 3, 8 straipsnių reikalavimų, nes iš jo turinio nėra aišku, kodėl juo įforminti sprendimai yra tokie, o ne kitokie, kokiomis konkrečiomis teisės normomis Skyriaus vedėjas, priimdamas Įsakymą, rėmėsi ir pan. Nagrinėjamu atveju tarp ieškovės ir NŽT jau yra sudaryta 2007 m. kovo 16 d. Žemės nuomos sutartis, todėl Įsakyme nebuvo jokio poreikio vadovautis Žemės įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostata, kuri nereglamentuoja klausimų, susijusių su valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimu ir nuomos santykių modifikavimu. Tuo pačiu teismas be pakankamo teisinio pagrindo ginčo teisiniam santykiui taikė Nuomos taisyklių 8, 33 punktus, nes juose esančios taisyklės gali būti taikomos ne jau susiklosčiusių valstybinės žemės nuomos teisinių santykių keitimo (modifikavimo) atveju, o atitinkamoms šalims siekiant sukurti valstybinės žemės nuomos teisinius santykius.

21. Mano, jog teismo sprendimas pažeidžia CK 6.223 straipsnį ir neatitinka kasacinio teismo praktikos, aiškinant ir taikant CK 6.223 straipsnio taisykles valstybinės žemės nuomos teisinių santykių modifikavimo (keitimo) atvejais. Nagrinėjamu atveju Skyrius, priimdamas Įsakymą, ir NŽT, priimdama Raštą, klausimą, spręstiną taikant CK 6.223 straipsnio taisykles, išsprendė vienašališkai, vadovaujantis Žemės įstatymu ir Nuomos taisyklėmis, kuriose nėra taisyklių, reglamentuojančių valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimo pagrindus bei tvarką.

22. Ieškovės vertinimu, priešingai nei sprendė teismas, nebuvo jokios objektyvios būtinybės ir pakankamo teisinio pagrindo Įsakymu keisti žemės sklype esančių ieškovei ir trečiajam asmeniui priklausančių statinių eksploatacijai reikalingų naudoti žemės sklypo dalių. Pagal byloje surinktus duomenis matyti, kad per laikotarpį nuo 2002 m. spalio 1 d. iki Įsakymo ir Rašto priėmimo neatsirado jokių reikšmingų faktinių aplinkybių, kurios įgalintų NŽT spręsti, kad ieškovės Parduotuvei eksploatuoti reikalinga turėti mažiau žemės sklypo dalies, palyginus su ta dalimi, kuri jai priklauso pagal galiojantį Žemės sklypo planą.

23. Nurodo, kad nei su trečiuoju asmeniu 2004 metais sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis, nei su ieškove 2007 m. sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis nenumatė galimybės valstybinės žemės sklypo naudoti Aikštelei, kaip pagrindiniam daiktui ir savarankiškai funkcionuojančiam statiniui, eksploatuoti (naudoti). Byloje esantys Nekilnojamojo turto kadastro ir NTR duomenys aiškiai rodo, kad Aikštelė viešajame registre yra įvardyta kaip „kiti statiniai (inžineriniai) - Automobilių stovėjimo aikštelė“, o Aikštelės tiesioginė paskirtis nurodyta kaip „kiti inžineriniai statiniai (kiemo įrenginiai)“. Taigi, Skyrius, spręsdamas dėl poreikio suteikti trečiajam asmeniui atskirą žemės sklypo dalį eksploatuoti tokiam statiniui kaip Aikštelė, privalėjo vertinti ne tik tai, ar ji NTR registruota savarankišku objektu (pagrindiniu daiktu), bet ir NTR įregistruotą Aikštelės pagrindinę naudojimo (tiesioginę) paskirtį. Be to, pagal Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktą valstybinė žemė be aukciono negali būti išnuomojama, jeigu ji užstatyta statiniais, neturinčiais aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo, kurie tarnauja pagrindiniam daiktui. Tai reiškia, kad Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktas tokiam tikslui valstybinės žemės nuomos sandorį imperatyviai draudžia. Tokiu būdu, Aikštelei eksploatuoti apskritai negali būti išnuomojama valstybinės žemės sklypo dalis be aukciono.

24. Teigia, jog iš Įsakymo turinio lieka neaišku, kokiu tikslu ir kokiu teisiniu pagrindu Aikštelei eksploatuoti siekiama suteikti beveik 2 kartus didesnį žemės sklypo plotą, palyginus su tvora aptvertos Aikštelės faktiniu dydžiu. Bylos duomenys įrodo, kad šiuo atveju Aikštelės, aptvertos tvora, plotas faktiškai siekia 646 kv. m., todėl Skyriaus vedėjo Įsakyme Aikštelei eksploatuoti priskiriamas 1202 kv. m. plotas negali būti pripažįstamas reikalingu Aikštelei eksploatuoti.

25.  Apeliantės vertinimu, nesuprantama, kodėl Įsakyme liko nepasisakyta dėl žemės sklypo dalies, skirtos Aikštelei eksploatuoti, nuomos termino, nes Žemės įstatymas ir Nuomos taisyklės įpareigoja NŽT, priimant sprendimą dėl valstybinės žemės nuomos, kartu apsispręsti dėl nuomos termino bei būtent sprendime dėl žemės nuomos pateikti aiškius motyvus šiuo klausimu. Ieškovės vertinimu, Skyriui įsakyme buvo privalu nurodyti motyvus, kodėl, priskiriant Aikštelei 1202 kv. m. žemės sklypo dalį, išlieka tas pats valstybinės žemės nuomos terminas, kuris buvo nustatytas kitiems trečiojo asmens pastatams ir statiniams, esantiems Žemės sklype, eksploatuoti (iki 2050 m. spalio 10 d.).

26. Mano, jog teismas turėjo pakankamą teisinį pagrindą pagal byloje surinktus duomenis konstatuoti, kad pagal NTR įregistruotą Žemės sklypo pagrindinę naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą žemės sklype negali būti kaip pagrindinių daiktų tokių statinių, kaip automobilių stovėjimo aikštelė, kuri bet kuriuo atveju negali būti teisėtai pripažįstama pagrindiniu daiktu. Tai reiškia, kad žemės sklypas pagal NTR įregistruotą jo naudojimo paskirtį ir būdą (susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorija) teisėtai negali būti naudojamas Aikštelės eksploatavimui. Dėl to Įsakymu nebuvo teisinio pagrindo priskirti trečiajam asmeniui atitinkamą žemės sklypo dalį Aikštelei eksploatuoti.

27. Akcentuoja tai, kad Skyrius, priimdamas įsakymą, visiškai nepaisė Parduotuvės, kaip statinio, tiesioginės paskirties, t. y. to, kad tai yra prekybos paskirties statinys, kuriam eksploatuoti reikalinga ne tik turėti galimybę patekti ir būti pačiose Parduotuvės patalpose, bet ir jos klientams reikia sudaryti sąlygas privažiuoti prie Parduotuvės, savo automobilius laikinai palikti atitinkamose automobilių stovėjimo (parkavimo) vietose. Kadangi Parduotuvė yra ne maisto produktų prekybos paskirties pastatas, tai tokios paskirties pastatui priklausančio žemės sklypo ribose pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus yra privalomas automobilių stovėjimo aikštelė su atitinkamu automobilių stovėjimo vietų skaičiumi. Šiuo atveju 967,05 kv. m. ploto parduotuvei minimalus automobilių stovėjimo vietų skaičius turi siekti +/- 32 automobilių stovėjimo vietas.

28. Nurodo, kad teismas, priimdamas sprendimą, neatkreipė dėmesio į tai, jog iš Įsakymo turinio lieka neaišku, kuo konkrečiai grindžiamas toks Skyriaus vedėjo įsakymu įforminamas sprendimas. Tuo tarpu bendrajam naudojimui priskiriamos valstybinės žemės ribos turi būti pagrįstos faktine situacija, konkrečiai pagristais atitinkamų pastatų ir statinių, esančių Žemės sklype, savininkų objektyviais poreikiais. Ieškovės įsitikinimu, Įsakymas visiškai nepagrindžia, kodėl 664 kv. m. Žemės sklypo teritorija yra reikalinga ne tik ieškovei, bet ir trečiajam asmeniui, kai toje Žemės sklypo dalyje nėra jokio įvažiavimo į jam priklausančius statinius ir yra įvažiavimas tik į ieškovei priklausančios Parduotuvės patalpas.

29. Mano, jog  įsiteisėję teismų sprendimai negali būti pagrįsta bei teisėta priežastimi Skyriaus vedėjui Įsakymu keisti 664 kv. m. ploto Žemės sklypo dalies paskirtį ir statusą, nustatant, jog tai bendro naudojimo Žemės sklypo dalis, o ne ieškovei priskirtina Žemės sklypo dalis.  Minėtose bylose ginčo dalyką sudarė tik klausimas, ar Aikštelė gali būti laikoma Parduotuvės priklausiniu atsižvelgiant į sandorius, kuriais ieškovė įsigijo nuosavybės teises į Parduotuvės patalpas. Ginčo dalyku byloje nebuvo Žemės sklypo naudojimo teisiniai santykiai, o NŽT nebuvo dalyvaujančiu asmeniu, todėl jai prejudicinių faktų taisyklė negali būti taikoma.

30. Tvirtina, jog ginčų nagrinėjimo taisyklės imperatyviai nurodo subjektą, įgaliotą priimti sprendimą dėl skundo, paduoto išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka, kuriuo yra NŽT direktorius. Byloje teismas turėjo konstatuoti, kad sprendimą dėl ieškovės skundo priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas. Nei NŽT direktoriaus pavaduotojas, nei jo funkcijas atliekantis kitas NŽT darbuotojas negali būti prilyginamas NŽT direktoriui. Dėl to Raštą pasirašiusi NŽT atitinkamo departamento atitinkamo skyriaus vedėja, atliekanti NŽT direktoriaus pavaduotojo funkcijas, veikė viršydama įgaliojimus. Šiuo teisiniu pagrindu teismas turėjo pakankamą teisinį pagrindą panaikinti NŽT Raštą kaip neteisėtai priimtą (Ginčų nagrinėjimo taisyklių 3 punktas).

31. Atsiliepimais į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė NŽT ir trečiasis asmuo UAB „Stop Servis“ prašo apeliacinį skundą atmesti.

32. Nurodo, kad sprendimas yra teisėtas, pagrįstas ir motyvuotas. Ginčijamame Įsakyme buvo pagrįstai išskirta ieškovės nuosavybės teise valdomam statiniui proporcingai atskiro naudojimo plotui tenkanti Žemės sklypo dalis bendrojo naudojimo plote. Įsakymas nepažeidžia Žemės sklypo nuomininkų interesų, nes žemės sklypo dalys, skirtos atskiram konkrečių statinių naudojimui, yra išskirtos po statiniais ir greta jų, yra vientisos, taisyklingos formos, prie atskirai naudojamų dalių yra numatyti privažiavimai, bendri plotai.

33. Teigia, jog bylą nagrinėjant apeliacine tvarka vėl iš naujo keliamas klausimas dėl Aikštelės teisinio statuso ir priklausomybės. Apeliantė tik iš kitos pusės – būtent per naudojimąsi žeme po Aikštele – siekia iš naujo nagrinėti Aikštelės priklausomybės UAB „Stop Servis“ klausimą. Tačiau šie klausimai jau yra išspręsti įsiteisėjusiais teismo sprendimais ir neturėtų būti nagrinėjami iš naujo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

34. Apeliacinis skundas atmetamas.

35. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis ištirtais ir įvertintais duomenimis, konstatuoja, kad absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas šioje byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

36. Byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės prašymą panaikinti NŽT skyriaus vedėjo 2017 m. gruodžio 13 d. įsakymą Nr. 49VĮ-2214(14.49.2) „Dėl Žemės sklypo dalių, reikalingų valstybinės žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini), esantiems pastatams ir statiniams eksploatuoti, nustatymo“ bei NŽT 2018 m. vasario 21 d. raštą Nr. 1SS-336-(7.5) „Dėl skundo nagrinėjimo“.

37. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi skundžiamo teismo sprendimo motyvus, apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentus bei įvertinusi byloje esančių duomenų visumą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo bei aiškinimo praktikos, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, su kurio motyvais ir išvadomis teisėjų kolegija iš esmės sutinka, todėl pirmosios instancijos teismo visų išvadų iš naujo nebekartoja. Apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 263 straipsnio 1 dalis). Vien tai, kad byloje esantys įrodymai įvertinti ne taip, kaip juos vertina apeliantė, nesuponuoja išvadų dėl netinkamo įrodymų vertinimo, sprendimo nepagrįstumo.

38. Pažymėtina, jog kasacinio teismo pripažįstama, kad apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, jeigu yra tinkamai atskleista bylos esmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010). Teismas neturi pareigos atsakyti į kiekvieną skundo argumentą, todėl pasisako tik dėl teisiškai reikšmingų ieškovės UAB „Edgira“ apeliacinio skundo argumentų.

39. Esminis apeliantės skundo argumentas yra tas, kad, jos manymu, nėra teisinio pagrindo keisti Žemės sklype esančių statinių eksploatacijai reikalingų nuomotinų valstybinės žemės sklypo dalių, išskiriant atskirą Žemės sklypo dalį Aikštelei eksploatuoti bei taip sumažinti jai nuomojamo valstybinės žemės sklypo dalį. Šiuo aspektu pažymėtina, kad valstybinės žemės savininkė yra Lietuvos valstybė, o valstybine žeme gali būti disponuojama ją perleidžiant nuosavybėn neatlygintinai, parduodant, išnuomojant ar perduodant neatlygintinai naudotis, sudarant sandorius dėl žemės servitutų įstatymų nustatyta tvarka. Valstybinės žemės sklypo socialinė paskirtis yra ta, kad žemė būtų naudojama pagal nustatytą pagrindinę tikslinę jos naudojimo paskirtį ir teiktų visuomeninę naudą. Žemės santykiai turi būti tvarkomi atsižvelgiant į įstatymuose įtvirtintus žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teisių apsaugos, būtinybės žemę naudoti pagal pagrindinę tikslinę paskirtį ir kitus principus. Teisiniams santykiams dėl valstybinės žemės būdingas teisinis apibrėžtumas. Šių teisinių santykių reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais – ir yra imperatyvus. Viešojoje teisėje yra įtvirtintas teisėtumo principas, kuris reikalauja, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų bei kad jų sprendimai būtų pagrįsti teisės normomis, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Pagal teisėtumo principą reikalaujama atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, bendriesiems teisės principams, įstatymo galią turintiems ir įstatymų įgyvendinamiesiems teisės aktams bei kt. Viešojo administravimo subjektų priimti sprendimai teritorijų planavimo srityje turi atitikti teisėtumo principo reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2014). Tokiu būdu, teisės ne aukciono tvarka įsigyti valstybinę žemę pagrindas – teisėtas šioje žemėje esančių ir statinio ar įrenginio statusą atitinkančių objektų valdymas, sudarant sąlygas pastatų savininkams užtikrinti tinkamą jų statinių eksploatavimą.

40. Žemės nuomos teisinius santykius ir valstybinės žemės pardavimo ar nuomos sutarties sudarymo, pakeitimo, nutraukimo tvarką reglamentuoja Žemės įstatymas bei Taisyklės. Pagal Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto nuostatas, valstybinės žemės sklypas be aukciono išnuomojamas, jeigu jis užstatytas fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui); žemės sklypai, užstatyti fizinių ar juridinių asmenų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išnuomojami tik šių statinių ar įrenginių nuomos terminui; žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 33 punktas nustato, kad, kai pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą keliems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ar įrenginiams, Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems atskirais objektais (pagrindiniais daiktais), eksploatuoti suformuotas vienas valstybinės žemės sklypas, šių statinių ar įrenginių savininkams (bendraturčiams) išnuomojamos žemės sklypo dalys, reikalingos kiekvienam atskiram statiniui ar įrenginiui eksploatuoti; išnuomojamų žemės sklypo dalių dydis nustatomas pagal žemės sklypo planą Taisyklių 8 punkte nustatyta tvarka (parduodamų žemės sklypo dalių dydis nustatomas pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“, nustatyta tvarka parengtą parduodamo žemės sklypo planą su nustatytais žemės sklypų ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje, kuriame turi būti išskirtos kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui su priklausiniais eksploatuoti reikalingos žemės sklypo dalys ir nustatytas šių dalių plotas). Taigi, valstybinės žemės sklype išskiriant kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalingą atskirą žemės sklypo dalį, turi būti siekiama, kad: ši dalis būtu taisyklingos formos; vientisa; kiekvieno statinio ar įrenginio savininkui (bendraturčiui) būtu patogu naudotis žemės sklypu; ji būtu tokio ploto, kad būtu užtikrinamas kiekvieno statinio ar įrenginio ir jų priklausinių tinkamas naudojimas pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Atsižvelgiant į tai, turi būti nustatomos žemės sklypo dalys, reikalingos jame esančių statinių ir pastatų eksploatavimui.

41. Tuo atveju, kai žemės sklype yra keli savarankiški statiniai, žemės sklypo dalys nustatomos vadovaujantis planu, kuriame išskiriamos žemės sklypo dalys, reikalingos kiekvienam iš žemės sklype esančių, Nekilnojamojo turto registre įregistruotų, savarankiškų statinių eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto registre įrašytą paskirtį, ir tokį planą turi pateikti būsimi nuomininkai. Tačiau konkretiems statiniams reikalingų žemės sklypo dalių nustatymas yra valstybinės žemės nuomotojo prerogatyva, todėl būtent valstybinės žemės nuomotojas, įvertinęs pateiktą planą su išskirtomis dalimis, skirtomis žemės sklype esantiems statiniams eksploatuoti, priima galutinį sprendimą dėl žemės sklypo dalių. Valstybinės žemės nuomos teisinius santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose nėra numatyta, kad žemės sklypo planas su savarankiškų statinių eksploatavimui skirtomis dalimis privalo būti suderintas ir pasirašytas visų žemės sklypo naudotojų, bet juose nurodyta, kad tuo atveju, kai naudotojams nepavyksta susitarti dėl žemės sklypo plano su išskirtomis dalimis, skirtomis statinių eksploatavimui, turinio, statiniams skirtas dalis nustato valstybinės žemės nuomotojas. Teismo kompetencijai nepavesta atsakyti į klausimą, kokio ploto žemės sklypas yra būtinas konkretiems pastatams eksploatuoti, tačiau teismas, remdamasis bylos medžiaga ir teisiniu reglamentavimu, nustato, ar ginčijamais administraciniais aktais ir nuomos sutartimis asmeniui eksploatuoti suteiktas žemės sklypas atitiko teisės aktų reikalavimus ir protingumo bei proporcingumo principus.

42. Apeliantė skunde nepagrįstai kelia abejones dėl ginčijamo Įsakymo teisėtumo ir reikalingumo, kai, jos manymu, Įsakymas netenkina Nuomos taisyklių 8 punkto reikalavimų, toje Žemės sklypo dalyje nėra jokio įvažiavimo į trečiajam asmeniui priklausančius statinius, iš Įsakymo turinio neaišku, kuo konkrečiai grindžiamas toks Skyriaus vedėjo įsakymu įforminamas sprendimas. Priešingai šiems argumentams, akivaizdu, jog NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjas, vadovaudamasis būtent Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 4 punktu, Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“, atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutartį Nr. 3P-754/2017, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-793-614/2017, į Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 12 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-5994-465/2016, NŽT direktoriaus 2017 m. spalio 27 d. pavedimą Vilniaus miesto skyriaus vedėjui Nr. 1PAV-421-(1.8 E.) „Dėl pakartotinio skundo išnagrinėjimo“, į 2017 m. birželio 29 d. gautą UAB „Stop Servis“ prašymą, matininko M. K. 2015 m. spalio 29 d. parengtą valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), planą su jame išskirtomis Žemės sklypo dalimis, reikalingomis Žemės sklype esančių pastatų bei statinių eksploatavimui, M 1:1000, veikdamas pagal NŽT direktoriaus 2017 m. lapkričio 20 d. įgaliojimą Nr. lĮ-437-(1.9.) „Dėl sprendimų disponuojant valstybine žeme priėmimo, bendraturčio teisių įgyvendinimo ir kitų funkcijų vykdymo“, 2017 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 49VĮ-2214-(14.49.2.) „Dėl valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr(duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), pastatų bei statinių eksploatacijai reikalingų žemės sklypo dalių dydžių nustatymo“ nustatė minėtame žemės sklype esantiems savarankiškai funkcionuojantiems pastatams eksploatuoti reikalingas dalis.

43. Taigi, NŽT Vilniaus miesto skyrius, pakartotinai išnagrinėjęs UAB „Stop Servis“ prašymą išnuomoti žemės sklypo dalį pagal pateiktą Planą, vadovavosi būtent šiuo metu galiojančiu reglamentavimu ir remdamasis Taisyklių 8 punktu ir Įsakymu nustatė žemės sklypo dalis, reikalingas visų savarankiškų sklype esančių statinių eksploatavimui. Pažymėtina, jog asmenys, pageidaujantys ir turintys teisę išsinuomoti savo naudojamus žemės sklypus be aukciono, pagal žemės sklypo buvimo vietą pageidaujamo išsinuomoti valstybinės žemės sklypo patikėtiniui – NŽT teritoriniam padaliniui, savivaldybės administracijos direktoriui arba centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui pateikia: prašymą išnuomoti žemės sklypą; sklypo suteikimą ar naudojimo teisę patvirtinančius dokumentus; naudojamo žemės sklypo plano, kuriame pažymėti tame žemės sklype esantys statiniai ir įrenginiai (kai prašymo pateikimo metu prašomas parduoti žemės sklypas yra suformuotas), įstatymų nustatyta tvarka patvirtintą kopiją.

44. Apeliantė skunde didelį dėmesį skiria sutarties  modifikavimą reglamentuojančioms teisėms  normoms, teigdama, jog ginčijami Įsakymas ir Raštas priimti galiojant ieškovės su NŽT sudarytai 2007 m. kovo 16 d. Žemės nuomos sutarčiai, kuri nuo 2007 m. balandžio 19 d. yra įregistruota NTR,  ir jais Skyrius ir NŽT vienašališkai nusprendė, kad reikia priskirti ieškovei naudotis mažesnėmis žemės sklypo dalimis, palyginus su tomis, kurias numato galiojanti ir nepakeista Žemės nuomos sutartis. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog apeliantės su NŽT 2007 m. balandžio 19 d. sudarytos sutarties teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas ar jos sąlygų keitimas (modifikavimas) nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Kaip minėta, ginčijamas Įsakymas yra priimtas ir bus įgyvendintas vadovaujantis Žemės įstatymo bei kitų teisės aktų nuostatomis. Apeliantė be pakankamo pagrindo vertina, kad ginčijamas Įsakymas, kuriuo nustatomos naujos ieškovės ir trečiojo asmens  pastatams (statiniams) eksploatuoti reikalingos žemės sklypo dalys, iš esmės yra vienašalis administracinis sprendimas (administracinis aktas) dėl galiojančios Žemės sklypo nuomos sutarties modifikavimo (keitimo). Ginčijamas Įsakymas nuomos teisinių santykių nekeičia (nemodifikuoja), kadangi  jo priėmimas yra ikisutartinis parengiamasis veikimas siekiant pasirengti galimos naujos nuomos sutarties sudarymui ir (ar) galiojančios sutarties pakeitimui atsižvelgiant į žemės sklypo plotą, jame esančių nekilnojamojo turto objektų skaičių ir plotą bei jų savininkų skaičių. Apeliantės apeliaciniame skunde cituojamos CK normos, reglamentuojančios žemės nuomos sutarties sudarymo, keitimo, pasibaigimo klausimus, nebuvo taikytos priimant ginčijamus aktus ir šioje byloje neaktualios. Dėl šių argumentų atmestinas kaip nepagrįstas skundo argumentas, kad teismas byloje be pakankamo teisinio pagrindo ginčo teisiniam santykiui taikė Nuomos taisyklių 8, 33 punktus.

45. Apeliantė skunde kelia ginčą dėl žemės sklype esančios aikštelės, kaip atskiro daikto, teisinio statuso. Apeliantės manymu, Skyrius, prieš priimdamas Įsakymą, turėjo pareigą išsiaiškinęs konstatuoti, kad trečiojo asmens nuomojama valstybinės žemės sklypo dalis yra nepakankama ir nesudaro sąlygų naudoti nuosavybės teise priklausančius statinius pagal jų tikslinę paskirtį, o ieškovės nuomojama žemės sklypo dalis yra akivaizdžiai per didelė parduotuvės eksploatacijai; be to, buvo privalu aiškintis, ar Aikštelė pagal jos Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą tiesioginę paskirtį gali būti laikoma savarankiškai funkcionuojančiu statiniu, turinčiu aiškią funkcinę priklausomybę ar apibrėžtą naudojimą bei ar toji paskirtis suderinama su paties žemės sklypo naudojimo paskirtimi ir pobūdžiu. Apeliantės teigimu, teismų sprendimais išnagrinėtos bylos ginčo dalyką sudarė tik klausimas, ar Aikštelė gali būti laikoma Parduotuvės priklausiniu ar ne, atsižvelgiant į sandorius, kuriais ieškovė įsigijo nuosavybės teises į Parduotuvės patalpas, o ginčo dalyku nebuvo žemės sklypo naudojimo teisiniai santykiai, taip pat NŽT nebuvo dalyvaujančiu asmeniu.

46. Teisėjų kolegija pažymi, kad  nutarties 45 punkte nurodytus apeliantės argumentus paneigia virš minėtu įsiteisėjusiu, o todėl turinčiu prejudicinę galią, teismo sprendimu nustatytos faktinės aplinkybės ir išvados (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Aikštelės, kaip savarankišką ir atskirą funkcinę paskirtį turinčio statinio, statusą pripažino teismai minėtais įsiteisėjusiais sprendimais. Teismo procesiniuose sprendimuose vienareikšmiškai konstatuota, kad Aikštelė yra savarankiškas daiktas, priklausantis trečiajam asmeniui UAB „Stop Servis“, sukurta ją pastačius 1994, o ne 2013 metais. VĮ Registrų centro išrašai patvirtina, kad ji yra įregistruota būtent kaip savarankiškai funkcionuojantis daiktas. Taigi ginčijamais Aktais kaip tik ir yra įgyvendinamas Nuomos taisyklėse numatytas reikalavimas, kad valstybinės žemės sklype būtų išskirta žemės sklypo dalis kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ir kad būtų užtikrinamas kiekvieno statinio ar įrenginio ir jų priklausinių tinkamas naudojimas pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.

47. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliante, kad per laikotarpį nuo 2002 m. spalio 1 d. iki Įsakymo ir Rašto priėmimo neatsirado jokių reikšmingų faktinių aplinkybių, kurios įgalintų NŽT spręsti, kad ieškovės Parduotuvei eksploatuoti reikalinga turėti mažesnę Žemės sklypo dalį, palyginus su ta dalimi, kuri jai priklauso pagal galiojantį 2002 m. spalio 1 d. Žemės sklypo planą. Nors apeliantei priklausančio pastato – parduotuvės plotai iš tiesų nekito, tačiau atsirado naujas nekilnojamojo turto objektas – ginčo Aikštelė, kuriai eksploatuoti reikia žemės sklypo dalies. Ta aplinkybė, kad trečiasis asmuo, pasirašydamas 2002 m. spalio 1 d. Žemės sklypo planą, suderintą su NŽT, tuo metu sutiko su jam tenkančiomis naudotis žemės sklypo dalimis ir su tuo, kad priskirta tik ta žemės sklypo dalis, kuri Plane pažymėta indeksu „A“, o indeksu „C“ pažymėta žemės sklypo dalis priskiriama būtent parduotuvės savininkui, niekaip neįtakoja šios bylos ginčo dalyko, kadangi šiuo metu faktinės aplinkybės yra pasikeitusios: tuomet Aikštelė dar nebuvo pripažinta savarankišku  trečiajam asmeniui priklausančiu nekilnojamuoju daiktu, turinčiu aiškią funkcinę priklausomybę.

48. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad 1089 kv. m. Aikštelės plotas yra įregistruotas VĮ Registrų centre. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 4 straipsnis nustato, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Ieškovė niekaip nepagrindė aplinkybės, kad Aikštelei eksploatuoti reikalingas mažesnis plotas ir kad VĮ Registrų centre registruotas Aikštelės 1089 kv. m plotas yra nuginčytas ir negaliojantis. Atsižvelgiant į tai, neturi teisinio pagrindo apeliantės dėstomi teiginiai, jog Aikštelei eksploatuoti siekiama suteikti beveik 2 kartus didesnį žemės sklypo plotą, palyginus su tvora aptvertos Aikštelės faktiniu dydžiu.

49. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apeliante nepagrįstai tvirtina, kad Įsakymu jai nuosavybės teise priklausančiai parduotuvei eksploatuoti sklypo dalys bendrojo naudojimo plote yra nepakankamo ploto ir neužtikrina privalomo automobilių parkavimo vietų minimalaus skaičiaus. Kaip matyti, ieškovės valdomam pastatui – parduotuvei, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir joje esančioms patalpoms, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), eksploatuoti skiriama 1194 kv. m ploto Žemės sklypo dalis (ginčijamo Įsakymo 1.4 punktas), susidedanti iš 1079 kv. m ploto Žemės sklypo dalies, Žemės sklypo plane pažymėtos skaičiumi „4“ ir 115 kv. m ploto dalies, esančios 664 kv. m ploto bendram naudojimui skirtoje dalyje, Žemės sklypo plane pažymėtoje indeksu „I“. Pagal matininko M. K. planą  yra pagrindas spręsti, kad ginčijamu Įsakymu nustatytos atskiro naudojimo dalys Žemės sklype yra pakankamos ir racionalios užtikrinti priėjimą, privažiavimą ir tinkamą naudojimąsi ieškovės nuosavybės teise priklausančiam pastatui – parduotuvei ir joje esančioms patalpoms, ką pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, su kurio motyvais ir argumentais šiuo aspektu sutinkama.

50. Pagal Taisyklių 8 punktą, valstybinės žemės sklype išskiriant kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui su priklausiniais eksploatuoti reikalingą žemės sklypo dalį, turi būti užtikrinamas patekimas (privažiavimas) nuo įvažiavimo į žemės sklypą į kiekvienam statiniui ar įrenginiui su priklausiniais eksploatuoti išskirtą atskirą žemės sklypo dalį. Žemės sklypo plane nurodyta žemės sklypo dalis nuo įvažiavimo į žemės sklypą iki kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti išskirtos atskiros žemės sklypo dalies laikoma visiems žemės sklype esantiems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ar įrenginiams reikalingu bendro naudojimo plotu. Jis paskirstomas proporcingai kiekvienam statiniui ar įrenginiui išskirtos atskiros žemės sklypo dalies plotui ir parduodamas šių statinių ar įrenginių savininkams, o jeigu statiniai ar įrenginiai priklauso keliems asmenims, – šių statinių ar įrenginių bendraturčiams. 

51. Kaip matyti, nagrinėjamu atveju Plane žemės sklypo dalys buvo išskirtos remiantis Taisyklių 8 punkto reikalavimais, siekiant, kad dalys būtų kiek įmanoma taisyklingesnės formos, vientisos, kad kiekvieno statinio ar įrenginio savininkui (bendraturčiui) būtų patogu naudotis žemės sklypu ir tokio ploto, kad būtų užtikrintas kiekvieno statinio ar įrenginio tinkamas naudojimas pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Pagal Planą Parduotuvei atskirai tenka 1079 kv. m ploto žemės sklypo dalis, plane pažymėta skaičiumi „4“, o pats statinys užima 610 kv. m plotą. Pagal Taisyklių 8 punkto reikalavimus žemės sklype, be savarankiškai funkcionuojantiems statiniams atskirai tenkančių žemės sklypo dalių, buvo išskirti ir bendro visiems (ar keliems) žemės sklype esantiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti reikalingi žemės sklypo plotai: 1342 kv. m bendro naudojimo žemės plotas, plane pažymėtas indeksu „II“, kuris skirtas UAB „Stop Servis“ priklausantiems statiniams eksploatuoti, ir 664 kv. m bendro naudojimo plotas, Plane pažymėtas indeksu „I“, kurio 115 kv. m ploto dalis atitenka apeliantei, o likęs 549 kv. m plotas – UAB „Stop Servis“. Žemės sklypo plane nurodyta žemės sklypo dalis nuo įvažiavimo į žemės sklypą iki kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti išskirtos atskiros žemės sklypo dalies laikoma visiems žemės sklype esantiems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ar įrenginiams reikalingu bendro naudojimo plotu.

52. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į žemės sklype esančių statinių išsidėstymą ir teisinį reglamentavimą, ginčijamu Įsakymu buvo pagrįstai nustatyta, kad nurodyti bendrojo naudojimo plotai – 1342 kv. m. ir 664 kv. m., kurie skirti visiems žemės sklype esantiems statiniams aptarnauti, yra išskirti laikantis teisės aktų reikalavimų. Pastebėtina ir tai, kad žemės sklype išskirtos dalys statiniams eksploatuoti yra ne realios, bet idealios, o bendrojo naudojimo plotas, tenkantis statiniams, ginčijamame Įsakyme paskaičiuotas proporcingai pagal kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui tenkantį atskirą žemės sklypo dalies plotą. Priešingai nei teigia apeliantė, Įsakyme buvo pagrįstai išskirta jos nuosavybės teise valdomam statiniui proporcingai atskiro naudojimo plotui tenkanti žemės sklypo dalis bendrojo naudojimo plote (pastatui – parduotuvei 115 kv. m plote skirta dalis, plane pažymėta indeksu „I“).

53. Pažymėtina, kad savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ir įrenginiams išskiriamos valstybinio žemės sklypo dalys tuo atveju, kai yra ketinama sudaryti valstybinio žemės sklypo pirkimo – pardavimo arba nuomos sutartį ir tik asmenų, pageidaujančių tokias sutartis sudaryti (žemės sklypo naudotojų) iniciatyva. Taisyklėse nurodyta, kad žemės sklypo planą, su išskirtomis žemės sklypo dalimis, skirtomis savarankiškai funkcionuojančių objektų eksploatavimui, parengia matininkas, suderinęs jo turinį su užsakovais – žemės sklypo naudotojais. Taigi, žemės sklypo naudotojams susitarus dėl savarankiškiems statiniams tenkančių dalių, NŽT iš esmės tik patvirtina jas, priimdama įsakymą dėl dalių nustatymo. Taigi, ne NŽT, o žemės sklypo naudotojai, siekdami įgyvendinti teisę nuomoti arba pirkti jų valdomų statinių/pastatų eksploatavimui tenkančią žemės sklypo dalį, pasitelkdami kvalifikuotus specialistus – matininkus, parengia žemės sklypo planą, su išskirtomis dalimis, reikalingomis savarankiškai funkcionuojančių statinių/pastatų eksploatavimui.

54. Nustatant konkrečias savarankiškų statinių eksploatavimui skirtas valstybinio žemės sklypo dalis, turi būti atsižvelgta į visų žemės sklype esančių statinių (įrenginių) savininkų (naudotojų) interesus ir siekiama užtikrinti jų teisių pusiausvyrą. Taisyklės nenumato, koks tiksliai plotas turėtų būti priskiriamas atskiro konkretaus statinio naudojimui, todėl šis klausimas yra paliekamas asmenų, siekiančių sudaryti nuomos sutartį ir rengiančių žemės sklypo planą, diskrecijai. Taisyklėse nustatyta, kad nustatant statinių eksploatavimui reikalingas valstybinio žemės sklypo dalis, gali būti paliekami bendrai naudojami žemės sklypo plotai, kurie bus naudojami bendrai statinių, kuriems jie priskirti, eksploatavimui. Bendro naudojimo žemės sklypo dalys yra skirtos bendram naudojimui, todėl kiekvienam konkrečiam naudotojui tenkanti bendro naudojimo dalis yra išreiškiama matematine išraiška, t. y. nėra reikalavimo žemės sklypo plane išskirti ir pažymėti grafiškai, kiek bendro naudojimo žemės sklypo dalies žemės priklauso konkrečiam naudotojui, visi naudotojai šiomis žemės sklypo dalimis naudojasi bendrai. Nagrinėjamu atveju matininko M. K. žemės sklypo plane dalys, reikalingos statiniams eksploatuoti, būtent išskirtos atsižvelgiant į Nuomos taisyklių reikalavimus (8, 33 punktai), siekiant, kad eksploatacijai priskirtinos žemės sklypo dalys būtų kiek įmanoma taisyklingesnės formos, vientisos, kad kiekvieno statinio savininkui (ieškovei ir trečiajam asmeniui) būtų patogu naudotis žemės sklypu ir tokio ploto, kad būtų užtikrintas kiekvieno statinio ar įrenginio tinkamas naudojimas pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, jog ginčijamas Įsakymas nepažeidžia Žemės sklypo nuomininkų interesų.

55. Atmestini kaip nesusiję su nagrinėjamos bylos dalyku apeliantės argumentai dėl valstybinės žemės nuomos sutarties termino nenustatymo, atsižvelgiant į tai, kad Aikštelės fizinis nusidėvėjimas buvo pasiektas dar 2017 metais, nes, kaip jau minėta, ginčijamu Įsakymu nebuvo sprendžiama dėl nuomos sutarties sąlygų keitimo, įskaitant ir sutarties termino nustatymą.  

56. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė apeliantės argumentus, kad jos valdomai Parduotuvei nėra priskirta pakankamai ploto, skirto automobilių parkavimu. Apeliantė, grįsdama aplinkybę dėl reikiamo automobilio parkavimo vietų skaičiaus neužtikrinimo, remiasi 2014 m. birželio 17 d. Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-533 patvirtintu Statybos techniniu reglamentu STR 2.06.04:2011 „Gatvės. Bendrieji reikalavimai.“, kuris tuo metu negaliojo (Parduotuvė pastatyta 1994 metais). Reglamente nenurodytas jo galiojimas atgal, todėl apeliantės argumentai šiuo apsektu vertinami nepagrįstais ir atmetami. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė neįrodė, kad bendro naudojimo sklypo dalyje galimų parkuoti automobilių jai nepakanka eksploatuoti savo patalpas.

57. Apeliantė teigia, kad tikrinant Įsakymo pagrįstumą pagal jos skundą NŽT vadovui nebuvo laikytasi išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarkos, jai nebuvo pranešta, kad skundas bus nagrinėjamas pagal Administravimo taisykles,  o Raštą pasirašiusi NŽT atitinkamo departamento atitinkamo skyriaus vedėja, atliekanti NŽT direktoriaus pavaduotojo funkcijas, veikė  viršydama suteiktus įgaliojimus, todėl šiuo teisiniu pagrindu teismas turėjo pakankamą teisinį pagrindą panaikinti  neteisėtai priimtą NŽT Raštą.

58. Pirmosios instancijos teismas sprendime  teisingai įvertino, kad  nutarties 57 punkte aptartas pažeidimas yra procedūrinis.  Teisėjų kolegija sutinka su teismo nurodymu, jog ne kiekvienas procedūrinis pažeidimas yra pakankamas administraciniam sprendimui panaikinti, o tik sąlygojantis ginčijamų NŽT administracinių aktų nepagrįstumą. Akivaizdu, jog šiuo atveju toks pažeidimas yra formalus, kai tiek Įsakymas, tiek Raštas yra pagrįsti taikytinomis teisės normomis bei įsiteisėjusiais teismų sprendimais, kurie buvo priimti ginčo situacijos atžvilgiu. Svarbu tai, kad formalus procedūrinis pažeidimas nelėmė iš esmės klaidingo situacijos išnagrinėjimo, o procedūros atlikimas iš naujo nepaneigtų nustatytų faktinių aplinkybių ir pagrindų, dėl kurių ieškovės ieškinio reikalavimai pripažinti nepagrįstais. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalį, skundžiamas aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra: neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams; neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas; neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju ieškovės prašomi panaikinti Įsakymas bei Raštas yra priimti vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, laikantis procedūrų ir tinkamai įvertinus apeliantės skunde nurodytas aplinkybes.

59. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2001 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 194 „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos“ patvirtinti Nacionalinės žemės tarnybos nuostatai (toliau – Nuostatai), kurių 11 punkte nurodyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos padalinių veiklą ir vidaus tvarką reguliuoja Nacionalinės žemės tarnybos darbo reglamentas, struktūrinių padalinių nuostatai, valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių aprašymai ir kiti Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus įsakymais tvirtinami teisės aktai. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos darbo reglamentas (toliau – Darbo reglamentas) (2018 m. sausio 10 d. įsakymo Nr. 1P-13-(1.3.) redakcija galiojusi iki 2018 m. spalio 23 d.) nustato Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) darbo tvarką. Remiantis Darbo reglamento 14 punktu, Nacionalinės žemės tarnybos direktorius (toliau - Direktorius) turi du pavaduotojus, kurie yra jam tiesiogiai pavaldūs. Darbo reglamento 15 punkte nurodyta, kad Direktoriaus pavaduotojai užtikrina efektyvų Nacionalinei žemės tarnybai iškeltų uždavinių ir pavestų funkcijų vykdymą, pagal direktoriaus įsakymu priskirtas kuruojamas veiklos sritis organizuoja Nacionalinės žemės tarnybos darbą, prižiūri, kuruoja direktoriaus įsakymu jiems priskirtų struktūrinių padalinių veiklą, atstovauja Nacionalinei žemės tarnybai visų lygių institucijose, darbo grupėse ir tarptautinėse organizacijose, įgyvendina valstybės politiką žemės tvarkymo ir administravimo srityse. Vadovaujantis Direktoriaus pavaduotojo pareigybės aprašymo (toliau – Pareigybės aprašymas) (patvirtintas Nacionalinės žemės tarnybos Direktoriaus 2017 m. vasario 13 d. įsakymu Nr. 1P- 196-(1.3)) 4 punktu, Direktoriaus pavaduotojo pareigybė užtikrina Nacionalinei žemės tarnybai iškeltų uždavinių ir deleguotų funkcijų vykdymą, koordinuojant ir kontroliuojant Žemės tvarkymo ir administravimo departamento ir Geodezijos ir žemės naudojimo kontrolės departamentų veiklą. Remiantis Pareigybės aprašymo 7.9. papunkčiu, direktoriaus pavaduotojas pagal kompetenciją dalyvauja nagrinėjant piliečių, kitų asmenų, įstaigų ir institucijų pateiktus prašymus, paklausimus, pareiškimus ir skundus, konsultuoja fizinius ir juridinius asmenims.

60. Atsižvelgiant į 59 punkte išdėstytą nurodymą (Darbo reglamentą, Pareigybės aprašymą), sutiktina su atsakovės pozicija, jog 2018 m. vasario 21 d. sprendimą Nr. 1SS-336-(7.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ pasirašiusi Geodezijos ir žemės naudojimo kontrolės departamento Geodezijos ir nekilnojamojo turto kadastro skyriaus vedėja, atliekanti direktoriaus pavaduotojo funkcijas, buvo tinkamas asmuo pasirašyti minėtą sprendimą, todėl atskiro įgaliojimo pasirašyti ginčijamą sprendimą nereikėjo.

61. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagal įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas įvertino byloje surinktus įrodymus,  teisingai nustatė visas reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti apeliantės apeliacinį skundą ir naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

62. Kiti apeliantės skundo argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.

63. Už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą trečiasis asmuo UAB „Stop Servis“ sumokėjo 816,75 Eur. Minėtas išlaidas patvirtina mokėjimo dokumentai, jų dydis neviršija LR Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, todėl šios išlaidos trečiajam asmeniui UAB „Stop Servis“ priteistinos iš ieškovės UAB „Edgira“, kurios apeliacinis skundas atmetamas (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93, 98 straipsniai).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Edgira“ (juridinio asmens kodas 124396032) trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Stop Servis“ (juridinio asmens kodas 121372389) naudai 816,75 Eur (aštuonis šimtus šešiolika eurų ir 75 euro centus) išlaidų advokato teisinei pagalbai pamokėti apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjų kolegija:                                                                                                           Ramunė Čeknienė

                                                                                                       Laimantas Misiūnas                                    

                                                                                                     Laimutė Sankauskaitė