Administracinė byla Nr. A-832-442/2017

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-03262-2015-7

                                          Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. balandžio 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje rašytine apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. G. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. G. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI), 16 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjas nurodė, kad ginčo laikotarpiu buvo laikomas Šiaulių tardymo izoliatoriuje nuo 2015 m. gegužės 1 d. iki 2015 m. lapkričio 13 d., pažeidžiant galiojančius teisės aktus, perpildytose kamerose, neatitinkančiose ir higienos normų reikalavimų. Teigė, kad dėl netinkamų jo kalinimo sąlygų buvo pažeistas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis. Kalinamas netinkamomis sąlygomis pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, t. y. dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinę depresiją, pažeminimą.

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Šiaulių tardymo izoliatorius padavė teismui atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriuo prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Šiaulių TI nurodė, kad pareiškėjas Šiaulių TI buvo laikomas skirtingose kamerose nuo 2015 m. gegužės 1 d. iki 2015 m. lapkričio 13 d. ir jam teko nuo 3,65 iki 12,1 kv. m kameros ploto. Atsakovo atstovas pabrėžė, kad Šiaulių TI administracija dėl objektyvių priežasčių ne visuomet turi galimybę užtikrinti vienam asmeniui 3,6 kv. m minimalią ploto normą, bet tokia situacija nėra pastovi, administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos nevisiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, t. y. atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras. Taip pat pabrėžė, kad pasivaikščiojimo (1 val. per dieną), medicininių apžiūrų, prausimosi pirtyje metu asmenys nebūna gyvenamojoje kameroje. Šiaulių TI paaiškino, kad laisvės atėmimo įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų palaikyti tvarką kamerose, už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji ir suimtieji. Kamerų remontas atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą ir esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip pat gavus lėšų iš valstybės biudžeto. Šiaulių TI teigimu, pareiškėjo nurodomos aplinkybės neįrodo realaus neturtinės žalos padarymo jam fakto. Taip pat pabrėžė, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinę, jog pažeidimo fakto pripažinimas irgi yra asmens pažeistų teisių gynybos būdas, kuris gali būti pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas priteisiamas konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti.

II.

Šiaulių apygardos administracinis teismas 2016 m. vasario 29 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies – priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 250 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nagrinėjamu atveju prašė, jog jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, būtų priteistas 16 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas už kalinimą netinkamomis sąlygomis laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 20 d. iki 2015 m. lapkričio 13 d. Kadangi Šiaulių apygardos administracinis teismas 2015 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2428-394/2015 priteisė pareiškėjui 1 300 Eur neturtinės žalos atlyginimą dėl netinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių TI laikotarpiu nuo 2012 m. liepos 27 d. iki 2015 m. balandžio 30 d., Šiaulių apygardos administracinis teismas 2015 m. lapkričio 20 d. nutartimi pareiškėjo skundą dalyje dėl reikalavimo atlyginti neturtinę žalą už netinkamas kalinimo sąlygas Šiaulių TI laikotarpiu iki 2015 m. balandžio 30 d. atsisakė priimti. Todėl teismas šioje byloje nagrinėjo pareiškėjo skundo dalį dėl neturtinės žalos priteisimo už netinkamas kalinimo sąlygas Šiaulių TI laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 1 d. iki 2015 m. lapkričio 13 d.

Ištyręs bylos duomenis, teismas konstatavo, kad pareiškėjui tenkantis kamerų plotas atitiko minimalaus ploto reikalavimus, todėl pareiškėjo teisė į kalinimą tinkamomis ploto sąlygomis nebuvo pažeista. Tačiau teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, nustatė, kad kameroje Nr. 32, kurioje pareiškėjas su pertraukomis buvo laikomas nuo 2015 m. gegužės 1 d. iki 2015 m. lapkričio 13 d., neatliktas pagrindinis patalpų valymas – nevalyti sienų, lubų, langų, palangių, įrenginių paviršiai (ant sienų ir lubų pajuodę plotai, santechnikos įrenginiai surūdiję), sienų, lubų danga nelygi, suskilusi, atšokusi, vietomis byrantis tinkas, todėl pažeisti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laivės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 76:2010) 59 ir 62 punktai. Kameroje Nr. 43, kurioje pareiškėjas buvo laikomas nuo 2015 m. liepos 21 d. iki 2015 m. liepos 22 d., nustatyta per žema oro temperatūra, per mažas oro judėjimo greitis, todėl pažeistas HN 76:2010 26 punktas.

Aplinkybė, kad pareiškėjas visą kalinimo Šiaulių TI laikotarpį nuolat turėjo sveikatos problemų, teismo nuomone, yra pagrindas išvadai, jog būtent netinkamos kalinimo sąlygos galėjo lemti pareiškėjo sveikatos pablogėjimą. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimų mastą, trukmę ir intensyvumą, teismas priteisė pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą.

III.

Pareiškėjas padavė teismui apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.

Pareiškėjas pažymi, kad kameroje Nr. 32 nebuvo atliktas kosmetinis remontas, tačiau ir toliau tokioje kameroje jis buvo laikomas. Teigia, kad būtent dėl netinkamų kalinimo sąlygų jam kilo sveikatos problemos. Pareiškėjas pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismo priteista suma yra neproporcinga jo patirtai žalai atlyginti.

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Šiaulių tardymo izoliatorius padavė atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti.

Šiaulių TI pažymi, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas išsamiai ir visapusiškai ištyrus ir įvertinus bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes. Atsakovo atstovo teigimu, pareiškėjas nenurodė jokių išgyvenimų, kurie būtų pagrindas jo neturtinei žalai kilti. Pareiškėjas taip pat nepagrindė savo teiginių, kad jis buvo kalinamas antisanitarinėmis sąlygomis. Šiaulių TI nurodo, kad ėmėsi visų įmanomų veiksmų, jog pareiškėjui būtų užtikrintos kuo palankesnės laikymo sąlygos ir niekaip neišskyrė jo iš kitų laisvės atėmimo įstaigoje laikomų asmenų. Aplinkybė, kad kalinimo sąlygos iš esmės pakenkė jo sveikatai, nenustatyta.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Byla apeliacine instancija Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme buvo pradėta nagrinėti iki 2016 m. liepos 1 d., todėl, vadovaujantis 2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalimi, ši administracinė byla nagrinėtina pagal procesines normas, galiojusias iki 2016 m. liepos 1 d.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus.

Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo pareiga.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis apie kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, plotą ir jose kartu su pareiškėju laikytų asmenų skaičių ginčui aktualiu laikotarpiu, t. y. nuo 2015 m. gegužės 1 d. iki 2015 m. lapkričio 13 d. (b. l. 24–27), sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas Šiaulių TI kamerose buvo laikomas tinkamomis ploto sąlygomis, t. y. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktas, kuriame numatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m ploto, nebuvo pažeistas.

Vertinant, ar pareiškėjo kalinimo kamerų sąlygos atitiko higienos normų reikalavimus, pabrėžtina, kad Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2015 m. liepos 30 d. patikrinimo akte Nr. EP-328 (b. l. 33–35) pažymėta, jog kamerose Nr. 89 ir 101 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laivės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ pažeidimų nenustatyta. Byloje nėra duomenų, ar kamera Nr. 105 atitiko HN 76:2010 reikalavimus. Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, duomenis apie sąlygas minėtoje kameroje neturi esminės reikšmės vertinant, ar pareiškėjui buvo užtikrintos tinkamos kalinimo sąlygos Šiaulių TI, kadangi pareiškėjas kameroje Nr. 105 buvo laikomas tik 2015 m. liepos 29 d. ne visą parą.

Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje esančius duomenis, t. y. Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2015 m. vasario 18 d. patikrinimo aktą Nr. EP-54 (68–71), nustatė, kad kameroje Nr. 32, kurioje pareiškėjas su pertraukomis buvo laikomas nuo 2015 m. gegužės 1 d. iki 2015 m. lapkričio 13 d., nebuvo atliktas pagrindinis patalpų valymas (ant sienų ir lubų pajuodę plotai, santechnikos įrenginiai surūdiję), sienų, lubų danga nelygi, suskilusi, atšokusi, vietomis byrantis tinkas, todėl pažeisti HN 76:2010 59 ir 62 punktai; kameroje Nr. 43, kurioje pareiškėjas buvo laikomas nuo 2015 m. liepos 21 d. iki 2015 m. liepos 22 d., nustatyta per žema oro temperatūra ir per mažas oro judėjimo greitis, todėl pažeistas HN 76:2010 26 punktas.

Šiaulių TI atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą neginčija minėtų pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių. Nors Šiaulių visuomenės sveikatos centras 2015 m. vasario 18 d. patikrinimo aktu Nr. EP-54 įpareigojo Šiaulių TI nustatytus HN 76:2010 pažeidimus kamerose Nr. 32 ir 43 pašalinti iki 2015 m. balandžio 20 d., tačiau atsakovo atstovas nenurodė ir nepateikė byloje duomenų, kad minėti pažeidimai pašalinti. Todėl pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisėjų kolegijos nuomone, yra pagrįstos.

Vertinant pirmosios instancijos teismo priteistos sumos dydžio pagrįstumą pareiškėjo patirtai neturtinei žalai atlyginti, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas netinkamomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-143-1966/2008, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-502-734/2009). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimą byloje S. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02)). Taigi ta aplinkybė, kad asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas netinkamomis sąlygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu neturtinės žalos atlyginimui.

Pažymėtina, kad pareiškėjas iš esmės visą ginčo laikotarpį (130 dienų) buvo laikomas kameroje Nr. 32 (kitose kamerose pareiškėjas buvo laikomas tik dalį dienos, o vėliau perkeliamas į kamerą Nr. 32), kurioje nustatyti HN 76:2010 59 ir 62 punktų pažeidimai, t. y. kameroje Nr. 32 neatliktas pagrindinis patalpų valymas, taip pat jai buvo būtinas einamasis remontas. Kameroje Nr. 43 pareiškėjas buvo laikomas tik dalį 2015 m. liepos 21 d. ir dalį 2015 m. liepos 22 d. Be to, kameroje Nr. 43 nustatyti HN 76:2010 26 punkto pažeidimai, t. y. per maža oro temperatūra ir per mažas oro judėjimo greitis, buvo užfiksuoti 2015 m. vasario mėn., o, kaip matyti, pareiškėjas ginčo laikotarpiu laikytas šiltuoju metų laiku. Taigi pareiškėjas iš esmės galėjo patirti nepatogumus tik kalėdamas kameroje Nr. 32. Šią aplinkybę patvirtina ir pats pareiškėjas, apeliaciniame skunde pateikdamas argumentus, susijusias tik su jo laikymų kameroje Nr. 32. Įvertinus nustatytas aplinkybes, t. y. kad kameroje Nr. 32 nustatyti pažeidimai nebuvo sunkaus pobūdžio, pareiškėjui negalėję sukelti itin sunkių ilgalaikių neigiamų pasekmių, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo pareiškėjui priteista 250 Eur suma yra pakankama pareiškėjo patirtai neturtinei žalai atlyginti.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Todėl Šiaulių apygardos administracinio teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo M. G. apeliacinį skundą atmesti.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai               Artūras Drigotas

              Dainius Raižys

                            Virginija Volskienė