Nuorašas

Skundas Nr. 1S-27-209/2019

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.10.; 2.5.19. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2019 m. sausio 21 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Stasys Lemežis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo S. G. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 17 d. nutarties, kuria buvo atmestas nuteistojo skundas dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018 m. lapkričio 20 d. nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo, panaikinimo,   

n u s t a t ė :

I.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

1.       S. G. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 3 d. nuosprendžiu, pakeistu 2017 m. rugsėjo 26 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu, pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- BK) 178 straipsnio 2 dalį(17 veikų), 187 straipsnio 3 dalį (2 veikos), 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį (4 veikos), 302 straipsnio 1 dalį ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi jam paskirta subendrinta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 11 nuosprendžiu paskirta 2 metų 1 mėnesio 15 parų laisvės atėmimo ir 25 MGL dydžio bauda ir S. G. skirta galutinė subendrinta 4 metų laisvės atėmimo bausmė su 25 MGL dydžio bauda. Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme  ir suėmime išbūtas laikas nuo 2014 m. lapkričio 24 d. iki 2015 m. gegužės 23 d. bei bausmės laikas atliktas pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 24 d. nuosprendį bei šiame nuosprendyje įskaitytus laikotarpius. Nuosprendis įsiteisėjo 2017 m. rugsėjo 26 d.

2.       Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 28 d. nuosprendžiu, pakeistu 2017 m. lapkričio 30 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu, pripažintas kaltu pagal 189 straipsnio 1 dalį (2 veikos),178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi jam skirta subendrinta 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose ir bausmės pradžią skaičiuojant nuo 2017 m. liepos 28 d. Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime S. G. išbūtas laikas nuo 2016 m. lapkričio 24 d. iki 2017 m. liepos 28 d. Nuosprendis įsiteisėjo 2017 m. lapkričio 30 d.

3.       Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi subendrintos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 3 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžiu, ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 28 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu, nuosprendžiais skirtos galutinės bausmės, ir nuteistajam S. G. skirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 5 metams 9 mėnesiams su 25 MGL (941,26 EUR) dydžio bauda, laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose bei bausmės pradžią skaičiuojant nuo 2018 m. vasario 7 d. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, 66 straipsniu į bausmės laiką įskaitytos iki 2018 m. vasario 7 d. atliktos bausmės dalys pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 3 d. ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 28 d. nuosprendžius. Nutartis įsiteisėjo 2018 m. kovo 22 d.

4.       Bausmės pradžia 2016 m. lapkričio 24 d., pabaiga - 2022 m. vasario 21 d. S. G. 1/2 bausmės faktiškai atliks 2019 m balandžio 8 d., neatliktos bausmės dalis 2018 m. lapkričio 15 d. buvo 3 metai 3 mėnesiai ir 6 dienos.

5.       Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija 2018 m. lapkričio 20 d. nutarimu atsisakė taikyti lygtinį paleidimą nuteistojo atžvilgiu.

6.       2018 m. gruodžio 17 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismas atmetė nuteistojo skundą dėl komisijos nutarimo. Teismas nurodė, kad atsižvelgiant į apylinkės teismui pateiktus duomenis, nuteistojo asmenybę, vidutinę nusikalstamo elgesio riziką, nustatytą pagal OASys metodiką, jo elgesį bausmės atlikimo metu, kitus charakterizuojančius duomenis, gan didelę neatliktos bausmės dalį, bei siekiamus paskirtos bausmės tikslus, nėra pagrindo jam taikyti lygtinį paleidimą.

II.                      Skundo argumentai

7.       Skundu apygardos teismui nuteistasis S. G. prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą. Skunde nurodo, kad jo elgesys laisvės atėmimo įstaigoje sudaro pagrindą taikyti jam lygtinį paleidimą, be to, jis atitinka tiek formalias, tiek materialias lygtinio paleidimo sąlygas. Akcentuoja teigiamą savo elgesį atliekant bausmę, asmenybės pokyčius, kurie irgi yra pagrindas paleisti jį į laisvę. Jo neatliktos bausmės dalis neturi būti kriterijus sprendžiant dėl lygtinio paleidimo. Pabrėžia, kad savo elgesiu jau įrodė, kad gailisi padaryto nusikaltimo ir yra pasikeitęs, pasirengęs gyventi nepažeisdamas įstatymų. Jam paskirta bausmė jau atliko savo funkciją, todėl tolesnis jos atlikimas nebėra tikslingas. Nuteistasis taip pat akcentuoja, kad turi nuolatinių sveikatos problemų, į ką neatsižvelgė apylinkės teismas. Jis palaiko ryšius su artimaisiais, laisvėje turėtų gyvenamąją vietą, be to – neturi jokių ryšių su neigiama aplinka. Nuteistasis teigia, kad komisijos vertinimo išvada yra šabloninė, visiems nuteistiesiems yra atkartojami tie patys teiginiai, kas taip pat pažeidžia jo teises.

III.                      Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Nuteistojo skundas atmetamas.

8.       Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalį, inter alia, laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Nuteistąjį paleisti lygtinai yra teismo teisė, o ne pareiga – BVK 157 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nuteistieji „gali būti“, o ne „turi būti“ lygtinai paleisti. Teismai pabrėžia, kad taikyti konkrečiam nuteistajam lygtinį paleidimą kompetentingos institucijos gali, įvertinusios klausimo sprendimui reikšmingų aplinkybių visumą ir padariusios išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Lygtinio paleidimo institutas negali būti suprantamas kaip savitikslis, automatinis procesas, nes tai prieštarautų įstatymų leidėjo valiai. Būtent teismui yra suteikta kompetencija spręsti dėl to, ar konkretus asmuo jau yra pasirengęs gyventi laisvėje nepažeisdamas įstatymų, o kadangi šiuo konkrečiu atveju tokios vienareikšmiškos išvados padaryti nėra galimybės, skundas atmetamas.

9.       Skunde nuteistasis akcentuoja teigiamus jo asmenybės pokyčius bei skundžiamų procesinių sprendimų neišsamumą bei formalumą. Apygardos teismas sutinka, kad byloje iš tiesų yra duomenų, apibūdinančių nuteistojo asmenybę teigiamai, tačiau vien jų buvimas nėra pagrindas lygtiniam paleidimui. Apie nuteistojo socialinius ryšius bei jo užimtumą bausmės atlikimo metu išsamiai pasisakė apylinkės teismas, todėl apygardos teismas tų pačių argumentų nekartoja. Dėl procesinių sprendimų turinio bei kokybės pažymėtina, jog tiek komisijos nutarimas, tiek apylinkės teismo nutartis atitinka įstatymų jiems keliamus reikalavimus. Komisijos nutarimas negali būti laikomas šablonišku ar paviršutinišku, nes komisija tokio pobūdžio nutarimus priima nuolat, todėl natūralu, kad jų struktūra bei argumentacija, gramatinės išvadų konstrukcijos yra panašios, tačiau tai nereiškia, kad išvados rengiamos mechaniškai ar šabloniškai. Komisijos nutarimas pakankamai individualizuotas, iš jo turinio akivaizdu, kad kalbama būtent apie S. G., o ne kitą nuteistąjį.

10.       Sutiktina su nuteistojo argumentu, kad jo neatliktos bausmės dydis neturėtų būti kriterijus sprendžiant dėl lygtinio paleidimo. Įstatymų leidėjas, nustatydamas ribą, nuo kurios asmuo įgyja teisę į lygtinį paleidimą, nesuteikė teismui diskrecijos spręsti, kad atliktos bausmės dalis yra per maža. Kita vertus, tai nepaneigia teismo teisės konstatuoti, kad per likusį bausmės atlikimo laiką asmuo gali labiau teigiamai pakeisti savo elgesį ir asmenybę, kas šiuo atveju ir buvo padaryta.

11.       Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos yra specifinis teisės institutas, nes šiuo atveju yra vertinamas, tiksliau prognozuojamas, asmens elgesys ateityje – vertinama, ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų. Toks vertinimas yra nukreiptas į ateitį ir tokios prognozės negali būti padaromos jokiu kitu būdu, kaip tik atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje bei jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes. Iš apygardos teismui pateiktų duomenų matyti, kad praeityje S. G. daug kartų teistas, jo nusikaltimams būdingas modelis, be to, kas itin svarbu, jo atžvilgiu ankščiau jau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas bei lygtinis paleidimas, tačiau jis ir vėl nusikalto, nepateisino jam parodyto pasitikėjimo. Taigi, jau ankstesniais savo veiksmais nuteistasis parodė, jog nepasinaudoja jam suteiktais šansais, toliau pažeidinėja įstatymus.

12.       Bausmei keliami tikslai nėra formalus kriterijus, o bausmės paskirtis nėra tik įstatyminė konstrukcija. Matyti, jog S. G. turi atlygintinų civilinių ieškinių, kurių bendra suma yra 101374, 05 eurų, tačiau iš šios pinigų sumos nėra atlyginęs nieko. Lygtinis paleidimas turi užtikrinti ir apginti ne tik nuteistojo, tačiau ir visuomenės bendrojo saugumo bei teisinės valstybės interesus. Nuteistojo teisės ir lūkesčiai negali būti iškeliami aukščiau visuomenės intereso. Šiuo gi atveju teisėjas vertina, jog lygtinis paleidimas nepasiųstų tinkamos žinios visuomenei, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo susilaukė pakankamo poveikio (bausmės). S. G. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra 63 balai, kas stipriai viršija mažos rizikos maksimalią ribą, kuri yra 40 balų. Iš minėtų 63 balų net 23 yra priskiriami dinaminiams, t.y. nuteistasis turi galimybes juos sumažinti. Taigi, toliau atlikdamas bausmę S. G. gali dar labiau pakeisti savo elgesį ir padaryti tokią pažangą, kokios yra siekiama laisvės atėmimo bausme.

13.       Nuteistasis skunde akcentuoja, kad Europos Tarybos Ministrų kabinetas įtvirtino, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos yra viena efektyviausių auklėjimo priemonių. Su šia nuteistojo skundo pozicija sutiktina tik iš dalies. Visų pirma, Europos Tarybos Ministrų kabineto 1999-09-30 rekomendacijoje Nr. R(99)22 dėl laisvės atėmimo vietų perpildymo ir kalinių skaičiaus augimo, 24 punkte nurodė būtent tai, ką akcentuoja nuteistasis, tačiau tame pačiame punkte pažymėta, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos yra naudingas ir planiniam (suplanuotam) kalinčio asmens sugrįžimui į visuomenę. Tokiu atveju konstatuotina, kad nuteistojo nurodomos Europos Tarybos Ministrų kabineto rekomendacijose įtvirtintos nuostatos negali būti taikomos automatiškai, be to, pati procesinio dokumento rūšis – rekomendacija, suponuoja, kad dokumentas negali būti taikomas tiesiogiai ir besąlygiškai. Be to, tokia tvarka, kaip ir Lietuvos Respublikoje, susijusi su lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taisyklėmis, yra nustatyta ir kitose Europos Sąjungos valstybėse ir Europos Žmogaus Teisių Teismas yra konstatavęs, kad tokia tvarka neprieštarauja Europos Žmogaus Teisių ir Pagrindinių Laisvių Apsaugos Konvencijos nuostatoms (bylos Choreftakis ir Choreftaki prieš Graikiją, Torkoly prieš Turkiją ir kt.). Teisė į lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos negali būti suprantama kaip valstybės pareiga paleisti asmenį į laisvę visais atvejais, kai egzistuoja formalūs tam nustatyti įstatymo pagrindai. Lygtinis paleidimas veiksminga ir pozityvi priemonė (institutas) yra tada, kai paleidžiamas į laisvę asmuo savo elgesiu įrodo, kad yra pasirengęs gyventi visuomenėje laikydamasis įstatymų. Vertinant šias aplinkybes svarbų vaidmenį atlieka socialinio tyrimo išvada, kurios rengime dalyvauja ir psichologijos specialistai. Šioje nutartyje apygardos teisėjas jau argumentavo, kodėl netikslinga taikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos S. G., todėl šių jo argumentų kontekste apygardos teismas pakartotinai tų pačių argumentų nenurodo.

14.       Atlikdamas bausmę nuteistasis vieną kartą buvo drausminamas už režimo taisyklių nesilaikymą, skatintas nebuvo, taigi, ir atlikdamas laisvės atėmimo bausmę S. G. sugebėjo pažeisti nustatytą tvarką, kas taip pat kelia abejonių dėl to, ar būdamas laisvėje, kur jo kontrolė būtų gerokai mažesnė, jis elgtųsi tinkamai. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad S. G. mąstymas stokoja lankstumo, jis yra linkęs kartoti tas pačias klaidas, o priimdamas sprendimus dėmesį sutelkia į teigiamas pasekmes, ignoruodamas neigiamas.

15.       Taigi, visuma byloje esančių duomenų nesudaro pagrindo manyti, kad paleistas į laisvę nuteistasis pateisins jam parodytą pasitikėjimą ir daugiau nebedarys naujų nusikalstamų veikų. Taip pat teisėjas sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju S. G. per likusį jam paskirtos bausmės atlikimo laiką gali padaryti didesnę pažangą, pakeisti savo elgesį bei pasiruošti gyvenimui laisvėje. Skunde apygardos teismui nuteistasis daug akcentuoja bendruosius lygtinio paleidimo instituto požymius, tikslus ir t.t., todėl šių jo argumentų kontekste pažymėtina, kad kiekvienu atveju nuteistojo asmenybė bei pasirengimas gyventi laisvėje yra vertinamas atskirai. Bendros nuostatos yra reikšmingos ir negali būti ignoruojamos, tačiau formalus įstatymo taikymas yra nepateisinamas. Šiuo konkrečiu atveju teisėjas negali padaryti išvados, jog S. G. paskirta bausmė pasiekė savo tikslus. Vien tai, kad nuteistasis atlikdamas bausmę nesukėlė išimtinių problemų pataisos įstaigos administracijai ir netapo kriminalinės subkultūros šalininku (dalimi), nėra išimtinės aplinkybės. Kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje, geras elgesys laisvės atėmimo įstaigoje yra privalomas tiems asmenims, kurie siekia lygtinio paleidimo.

16.       Apygardos teisėjas vertina, jog skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti ją nuteistojo skundo motyvais nėra objektyvaus teisinio pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis BPK 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

atmesti nuteistojo S. G. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 17 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjas                (parašas)                        Stasys Lemežis

Nuorašas tikras

Teisėjas                                         Stasys Lemežis