DOK-340

Teisminio proceso Nr. 2-34-3-00708-2022-3 

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. vasario 12 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Jūratės Varanauskaitės ir Dalios Vasarienės, 

susipažinusi su 2024 m. sausio 24 d. paduotu atsakovių Prienų rajono savivaldybės administracijos ir Prienų rajono savivaldybės kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gruodžio 28 d. nutarties peržiūrėjimo

n u s t a t ė :

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2023 m. gruodžio 28 d. nutartimi paliko nepakeistą Alytaus apylinkės teismo 2023 m. gegužės 2 d. sprendimą, kuriuo teismas nusprendė:

„Ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti negaliojančiais Prienų rajono savivaldybės tarybos 2022 m. gegužės 26 d. sprendimą Nr. T3-191 ir 2022 m. birželio 30 d. sprendimą Nr. T3-237 nuo jų priėmimo momento bei juos panaikinti.

Pripažinti 2022 m. birželio 1 d. tarp Prienų rajono savivaldybės ir Prienų aeroklubo sudarytą Prienų rajono savivaldybės turto panaudos sutartį Nr. (9.27Mr)D1-408, 2022 m. birželio 3 d. pasirašytą turto perdavimo-priėmimo aktą Nr. (15.39Mr)AR4-1186 ir 2022 m. liepos 11 d. sudarytą papildomą susitarimą Nr. (15.43E)D1-590 prie panaudos sutarties Nr. (9.27Mr)D1-408 niekiniais ir negaliojančiais nuo jų sudarymo momento bei taikyti restituciją, įpareigojant Prienų aeroklubą grąžinti Prienų rajono savivaldybei turtą, perduotą jam pagal 2022 m. birželio 3 d. turto perdavimo-priėmimo aktą Nr. (15.39Mr)AR4-1186.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.“

Kasaciniu skundu atsakovės Prienų rajono savivaldybės administracija ir Prienų rajono savivaldybė prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gruodžio 28 d. nutartį ir Alytaus apylinkės teismo 2023 m. gegužės 2 d. sprendimą, ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui.

Atsakovių kasacinis skundas grindžiamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais kasacijos pagrindais – materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimu, turinčiu esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui, taip pat skundžiamame teismo sprendime (nutartyje) nukrypimu nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. 

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Atsakovių kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1.        Kasaciniame skunde keliamas klausimas, kad nesilaikant Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (VSTVNDĮ) 14 straipsnio 4 dalyje numatyto maksimalaus 10 m. termino, pirmosios instancijos teismas nuo 2010 m. galiojusios ir 2017 m. pasibaigusios sutarties galiojimą sprendimu pratęsė iki 2024-10-01 dienos, nors tokio reikalavimo ieškovas nebuvo pareiškęs. Apeliacinės instancijos teismas be jokių motyvų pritarė nepagrįstoms pirmosios instancijos teismo išvadoms. 

2.        Teismai nutarė perkelti Prienų rajono savivaldybei panaudos davėjo (Kūno kultūros ir sporto departamento prie Vyriausybės) teises bei pareigas pagal 2010 m. lapkričio 9 d. Valstybės turto panaudos sutartį Nr. SP-23 bei ją pratęsti. Kūno kultūros ir sporto departamento prie Vyriausybės teisės ir pareigos Prienų rajono savivaldybei negalėjo būti perkeltos vien dėl to, jog 2010 m. lapkričio 9 d. Valstybės turto panaudos sutarties NR. SP-23 šalimi buvęs Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Vyriausybės į bylą nebuvo įtrauktas jokiu procesiniu statusu. Be to, Prienų rajono savivaldybė ginčo turtą įgijo ne iš panaudos davėjo, o iš Vyriausybės (2021 m. balandžio 7 d. nutarimu Nr. 222), kuri į bylą taip pat nebuvo įtraukta. Pažymėtina, jog Vyriausybės 2021-04-07 nutarime nebuvo nurodyta, jog turtas Prienų rajono savivaldybei buvo perduotas su apribojimais, ar šio turto nesusigrąžinus iš Kūno kultūros ir sporto departamento prie Vyriausybės. 

3.        CK 6.478 str. 2d. nustatė, jog „nekilnojamųjų daiktų nuomos sutartis, sudaryta ilgesniam kaip vienerių metų terminui, prieš trečiuosius asmenis gali būti panaudota tik tuo atveju, jeigu ji įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešame registre“. Panaudos sutartis nebuvo įregistruota viešame registre, todėl pasibaigusi panaudos sutartis kaip faktas negalėjo sukelti ieškovui norimų teisinių pasekmių. 

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamos teismo nutarties ir sprendimo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti Prienų rajono savivaldybės administracijai (j. a. k. 288742590) 218 Eur (du šimtus aštuoniolika eurų) žyminį mokestį, sumokėtą už kasacinį skundą 2024 m. sausio 23 d. AB „Swedbank“ mokėjimo nurodymu Nr. 29044.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjos                                                                Sigita Rudėnaitė 

                                                                                                            Jūratė Varanauskaitė 

                                                                                                            Dalia Vasarienė