Civilinė byla Nr. e3K-3-2-378/2025
Teisminio proceso Nr. 2-13-3-02576-2021-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.4.2.7; 3.3.4.6

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. vasario 13 d. 

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Gražinos Davidonienės (pranešėja) ir Algirdo Taminsko,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo klubo „Erelis“ kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 3 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal medžiotojų klubo „Ąžuolas“ pareiškimą dėl įstatymo nustatyto termino atnaujinimo, suinteresuotas asmuo Aplinkos apsaugos departamentas prie Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių proceso atnaujinimą tuo pagrindu, kad sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 366 straipsnio 2 dalies 7 punkto), taip pat termino prašymui atnaujinti procesą paduoti eigos pradžią, aiškinimo ir taikymo.

2.       Pareiškėjas klubas „Erelis“ prašė teismo: atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2YT-6106-835/2021 CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu ir įtraukti klubą „Erelis“ kaip suinteresuotą asmenį į civilinės bylos nagrinėjimą; atnaujinus procesą, priimti naują nutartį – atmesti medžiotojų klubo „Ąžuolas“ prašymą atnaujinti praleistą Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje nustatytą terminą pateikti prašymui pratęsti 2006 m. spalio 16 d. išduotų leidimų naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienetuose „Ąžuolas 1“ ir „Ąžuolas 2“ (toliau – ir 2006 m. leidimai) galiojimo laiką.

3.       Pareiškėjas nurodė, kad Alytaus apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 16 d. nutartimi atnaujino medžiotojų klubui „Ąžuolas“ praleistą terminą prašymui pratęsti leidimų galiojimo laiką pateikti, nors tuo metu medžioklės plotų vienetus „Ąžuolas 1“ ir „Ąžuolas 2“ jau beveik metus teisėtai valdė klubas „Erelis“. Pareiškėjas apie šią teismo nutartį sužinojo tik 2024 m. vasario 1 d., atsitiktinai prisijungęs prie Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo (toliau – EPP) paskyros ir taip sužinojęs apie Regionų administracinio teismo nagrinėjamą administracinę bylą Nr. eI3-631-426/2024, iškeltą pagal medžiotojų klubo „Ąžuolas“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos (toliau – ir Departamentas) dėl įpareigojimo pratęsti leidimus naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienetuose „Ąžuolas 1“ ir „Ąžuolas 2“, kuriuos teisėtai naudoja klubas „Erelis“.

4.       Teismo 2021 m. gruodžio 16 d. nutartimi nuspręsta dėl neįtraukto dalyvauti byloje klubo „Erelis“ teisių. Įvykdžius šią nutartį, klubo „Erelis“ teisinė padėtis pasikeistų – jis netektų teisės 2021 m. sausio 28 d. ir 2021 m. vasario 1 d. išduotais leidimais naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienetuose „Ąžuolas 1“ ir „Ąžuolas 2“, nes du subjektai tokia pačia teise naudotis negali. Be to, 2021 m. gruodžio 16 d. nutartis, kuri palikta nepakeista Kauno apygardos teismo 2022 m. vasario 3 d. nutartimi, yra neteisėta ir nepagrįsta, nes buvo netinkamai pritaikytos imperatyvios Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo normos, nukrypta nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) formuojamos praktikos, nepagrįstai nesivadovauta prejudiciniais faktais administracinėje byloje Nr. A‑1664‑520/2019, dėl to padaryta neteisėta ir nepagrįsta išvada, jog terminas prašymui dėl išduotų medžiotojų klubui „Ąžuolas“ 2006 m. leidimų galiojimo laiko pratęsimo pateikti yra procedūrinio pobūdžio ir gali būti atnaujintas, nors LVAT išaiškino, kad šis terminas yra naikinamasis ir negali būti atnaujintas, ir nėra reikšminga, dėl kokių priežasčių jis praleistas. Teismai nepagrįstai vertino ir konstatavo, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, ir jį atnaujino.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

5.       Alytaus apylinkės teismas 2024 m. gegužės 7 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2YT-6106-835/2021.

6.       Teismas konstatavo, kad Alytaus apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 16 d. nutartimi nebuvo nuspręsta dėl klubo „Erelis“ materialiųjų teisių ir pareigų, nebuvo pažeistos pareiškėjo teisės ir (ar) įstatymo saugomi interesai. 2021 m. gruodžio 16 d. nutartyje, kaip nustatė teismas, nėra tiesiogiai pasisakyta dėl neįtraukto į bylos nagrinėjimą pareiškėjo klubo „Erelis“ teisių ar pareigų. Šia nutartimi medžiotojų klubui ,,Ąžuolas“ atnaujintas praleistas terminas prašymui pratęsti 2006 m. leidimų galiojimo laiką pateikti. Civilinėje byloje buvo nagrinėjamas klausimas dėl pagrindo atnaujinti nurodytą terminą, jį praleidus dėl svarbių priežasčių. Taigi buvo sprendžiama tik dėl prašymo atnaujinti terminą procedūriniams veiksmams atlikti, o pačių leidimų išdavimo ar jų galiojimo laiko pratęsimo klausimai nespręsti. Leidimų pratęsimo klausimą, kaip nurodyta Kauno apygardos teismo 2022 m. vasario 3 d. nutartyje, priimtoje bylą dėl termino atnaujinimo išnagrinėjus apeliacine tvarka, sprendžia Aplinkos apsaugos departamentas Medžioklės įstatymo nustatyta tvarka. Teismas pažymėjo, kad ginčas dėl leidimų pratęsimo sprendžiamas Regionų administracinio teismo nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. eI3-631-426/2024, iškeltoje pagal pareiškėjo medžiotojų klubo ,,Ąžuolas“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Klubas ,,Erelis“ į šią administracinę bylą įtrauktas kaip trečiasis asmuo.

7.       Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas prašymą dėl proceso atnaujinimo pateikė praleidęs CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, nes apie teismo 2021 m. gruodžio 16 d. nutartį civilinėje byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, turėjo sužinoti 2023 m. lapkričio 30 d. Būtent nuo 2023 m. lapkričio 30 d. skaičiuotinas įstatyme nustatytas trijų mėnesių terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti, o pareiškėjas prašymą teismui pateikė 2024 m. kovo 8 d. Teismo vertinimu, pareiškėjas nepateikė aplinkybę, kad apie teismo 2021 m. gruodžio 16 d. nutartį jis sužinojo tik 2024 m. vasario 1 d., patvirtinančių duomenų. Teismas nustatė, kad klubas ,,Erelis“ į Regionų administracinio teismo nagrinėjamą administracinę bylą Nr. eI3-631-426/2024 kaip trečiasis asmuo įtrauktas 2023 m. lapkričio 29 d., tą pačią dieną jam per EPP išsiųsti medžiotojų klubo ,,Ąžuolas“ skundas, kuriame nurodyta ir Alytaus apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 16 d. nutartis, atsakovo Aplinkos apsaugos departamento atsiliepimas, lydraštis ir instrukcija prisijungti prie vaizdo konferencijos programos „Zoom“. Procesiniai dokumentai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 74 straipsnio 8 dalimi, laikomi įteiktais 2023 m. lapkričio 30 d.

8.       Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal pareiškėjo klubo „Erelis“ atskirąjį skundą, 2024 m. rugsėjo 3 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą.

9.       Teismas laikė nepagrįstais pareiškėjo argumentus, kad, atnaujinus terminą medžiotojų klubui „Ąžuolas“ dėl prašymo pratęsti 2006 m. leidimų galiojimo laiką pateikimo, buvo nuspręsta dėl klubo „Erelis“ materialiųjų teisių ir pareigų, nes teismo nutarties pagrindu medžiotojų klubui „Ąžuolas“ sudaryta galimybė pretenduoti į tuos pačius medžioklės plotų vienetus, kuriuos leidimo pagrindu šiuo metu jau valdo pareiškėjas klubas „Erelis“.

10.       Teismas pažymėjo, kad prašyme atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu nepakanka nurodyti vien procesinio pobūdžio aplinkybes, pareiškėjas turi nurodyti materialiosios teisės norma pagrįstą konkrečią teisę ar įstatymo saugomą interesą, dėl kurių teismas nusprendė, neįtraukęs jo į procesą, pateikti visus įrodymus ir argumentus, kurie pagrįstų pareiškėjo dalyvavimo įtaką šalių materialiesiems teisiniams santykiams ir teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, taip pat nurodyti momentą, kada pareiškėjas sužinojo apie jo teisėms ir pareigoms turintį įtakos teismo sprendimą.

11.       Šioje byloje, kaip nurodė teismas, buvo sprendžiamas klausimas dėl Medžioklės įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje nustatyto dviejų mėnesių termino pratęsimo, taigi vertintos aplinkybės, išimtinai susijusios su medžiotojų klubo „Ąžuolas“ nurodytomis termino praleidimo priežastimis ir termino atnaujinimo galimybėmis. Alytaus apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 16 d. nutartimi, kuri palikta galioti Kauno apygardos teismo 2022 m. vasario 3 d. nutartimi, prašymas buvo patenkintas – medžiotojų klubui „Ąžuolas“ atnaujintas įstatyme nustatytas terminas prašymui dėl atitinkamų leidimų galiojimo pratęsimo pateikti. Teismo vertinimu, šiose nutartyse teismai nepasisakė dėl klubo „Erelis“ teisių ir pareigų, teismų priimti procesiniai sprendimai klubui nesukuria ir jokių teisių bei pareigų ir (ar) jų nepažeidžia. Teismai nesprendė nei dėl medžiotojų klubui „Ąžuolas“ išduotų leidimų galiojimo laiko pratęsimo, nei dėl leidimų išdavimo. Vien tai, kad, atnaujinus terminą, medžiotojų klubas „Ąžuolas“ įgijo teisę kreiptis į Aplinkos apsaugos departamentą dėl atitinkamų leidimų galiojimo pratęsimo, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo daryti priešingas išvadas.

12.       Teismas nurodė, kad Regionų administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eI3-631-426/2024 priimtu procesiniu sprendimu buvo patenkintas medžiotojų klubo „Ąžuolas“ skundas ir panaikintas Aplinkos apsaugos departamento 2022 m. kovo 21 d. sprendimas atsisakyti pratęsti medžiotojų klubui „Ąžuolas“ leidimą, Departamentas įpareigotas iš naujo išnagrinėti klausimą dėl 2006 m. leidimų pareiškėjui pratęsimo. Tačiau teismas Aplinkos apsaugos departamento sprendimą iš esmės panaikino tuo pagrindu, jog jame nebuvo aiškiai suformuluotų motyvų ir jis neatitiko Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio reikalavimų. Teismas Aplinkos apsaugos departamentui nenustatė, kaip teigia pareiškėjas, įpareigojimo išduoti medžiotojų klubui „Ąžuolas“ jo prašomus leidimus, atsižvelgiant į Alytaus apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 16 d. nutartį. Pareiškėjas administracinėje byloje dalyvauja kaip trečiasis asmuo, todėl, manydamas, kad yra pažeistos jo teisės ar įstatymo saugomi interesai, turi teisę juos ginti įstatymo nustatyta tvarka.

13.       Teismas nenagrinėjo pareiškėjo argumentų dėl šioje byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, priimtame procesiniame sprendime padarytų teisės normų pažeidimų, vertino, kad jie iš esmės susiję su CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintu proceso atnaujinimo pagrindu, kuriuo pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo nebuvo grindžiamas pirmosios instancijos teisme, be to, neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys gali paduoti prašymus atnaujinti procesą tik CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytu pagrindu.

14.       Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nepaaiškina, kokios konkrečios aplinkybės tik 2024 m. vasario 1 d. jam leido atsitiktinai sužinoti apie Regionų administracinio teismo nagrinėjamą administracinę bylą Nr. eI3-631-426/2024, pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad procesiniai dokumentai minėtoje administracinėje byloje, vadovaujantis ABTĮ 74 straipsnio 8 dalimi, laikomi įteiktais 2023 m. lapkričio 30 d.

15.       Teismas rėmėsi ABTĮ 74 straipsnio 7 dalimi, Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų, teikiamų naudojantis LITEKO VEP posistemiu, sąlygas ir tvarką reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis – Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo, patvirtinto teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332, (toliau – Aprašas) 21, 22, 24 punktais bei Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklių, patvirtintų Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. 6P-141-(1.1), (toliau – Taisyklės) 3.2, 3.6, 7.1–7.3, 8, 9.1, 9.4, 10.2, 34, 35 punktais. Nurodė, kad pareiškėjas nepatenka į adresatų, privalančių gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, ratą, tačiau, kaip patvirtina LITEKO duomenys, jis yra aktyvus EPP vartotojas. Sukurdamas ir aktyvuodamas savo paskyrą LITEKO VEP posistemyje, pareiškėjas kartu išreiškė sutikimą gauti į šią paskyrą procesinius dokumentus bylose, kuriose jis dalyvauja (Taisyklių 7.2, 8, 9.1, 34 punktai). Pareiškėjas aktyviai naudojasi EPP – yra pateikęs ne vieną procesinį dokumentą teismams per šią sistemą (administracinėje byloje Nr. eI3-1286-644/2024 – skundą, inicijuojantį administracinę bylą; toje pačioje byloje – apeliacinį skundą; administracinėje byloje Nr. eI3‑631‑426/2024 – įvairius procesinius dokumentus). Pareiškėjas nėra pateikęs duomenų, kad nors vienoje iš bylų jis būtų atšaukęs sutikimą gauti procesinius dokumentus per EPP, paskyra administracinėje byloje Nr. eI3‑631‑426/2024 procesinių dokumentų pareiškėjui siuntimo metu buvo aktyvi. Sužinojimo minimoje administracinėje byloje apie siųstus procesinius dokumentus aplinkybės, teismo vertinimu, iš esmės yra paremtos subjektyviais teiginiais, todėl nėra pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pareiškėjas yra praleidęs CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

16.       Kasaciniu skundu pareiškėjas klubas „Erelis“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 3 d. nutartį ir         Alytaus apylinkės teismo 2024 m. gegužės 7 d. nutartį, pareiškėjo prašymą tenkinti – atnaujinti procesą byloje Nr. e2YT-6106-835/2021. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

16.1.                      Teismai, atsisakydami atnaujinti procesą, neįvykdė teisingumo ir nepašalino su teise nesuderinamos situacijos, kai tuo pačiu klausimu yra priimti ir galioja skirtingi teismų sprendimai. Klausimas dėl Medžioklės įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje nustatyto termino, kurį medžiotojų klubas „Ąžuolas“ prašė atnaujinti šioje civilinėje byloje, jau buvo išspręstas įsiteisėjusia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1664-520/2019. 

16.2.                      Teismai netinkamai taikė CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatas, nepagrįstai, neįvertinę Medžioklės įstatyme įtvirtinto reglamentavimo, nusprendė, kad Alytaus apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 16 d. nutartyje nebuvo nuspręsta dėl klubo „Erelis“ teisių ar pareigų. Po to, kai buvo priimta galutinė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1664-520/2019 ir nuspręsta, kad nėra pagrindo pratęsti medžiotojų klubui „Ąžuolas“ Medžioklės įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje nurodyto termino, šios nutarties pagrindu į medžiotojų klubo „Ąžuolas“ naudotus plotus naudojimo teisę įgijo klubas „Erelis“. Remiantis Medžioklės įstatymo 10 straipsnio 3 dalies nuostatomis, leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete gali būti išduotas tik vienam medžioklės plotų naudotojui ne trumpesniam kaip 10 metų laikotarpiui. Todėl medžiotojų klubui „Ąžuolas“ atnaujinus terminą neišvengiamai yra sprendžiamas klausimas, kuris iš dviejų medžiotojų klubų turės teisę naudotis medžioklės plotų vienetais „Ąžuolas 1“ ir ,,Ažuolas 2“. Taigi teismo 2021 m. gruodžio 16 d. nutartis sukėlė klubui „Erelis“ teises ir pareigas – medžiotojų klubas „Ąžuolas“ įgijo teisę pretenduoti į tuos pačius medžioklės plotus. Atnaujinus terminą neliko jokių įstatyme nustatytų kliūčių pratęsti leidimo galiojimą medžiotojų klubui „Ąžuolas“ (Medžioklės įstatymo 10 straipsnio 5 dalis). 2024 m. rugpjūčio 21 d. Regionų apygardos administracinis teismas sprendime administracinėje byloje Nr. eI3-631-426/2023 nurodė, kad, remiantis Alytaus apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-6106/835/2021, yra laikoma, jog medžiotojų klubas „Ąžuolas“ nėra praleidęs termino dėl prašymo gauti leidimus medžioti pateikimo, todėl jam tokie leidimai turi būti išduoti. Interesų derinimas tarp asmenų, kuriems atnaujinamas terminas, ir asmenų, kurių teises ir pareigas paveiktų tokio termino atnaujinimas, turi vykti sprendžiant klausimą dėl termino atnaujinimo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012), o ne po to, įtraukiant tokius asmenis į papildomus teisminius ginčus, sukeliant teisinio netikrumo, teisinių santykių nestabilumo situaciją. Pareiškėjas pateikė teismui rodymus, pagrindžiančius argumentus dėl jo dalyvavimo įtakos teismo procesinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Alytaus apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 16 d. nutartimi civilinėje byloje buvo pakeista neįtraukto dalyvauti į bylą klubo ,,Erelis“ teisinė padėtis, šiuo metu ji neapibrėžta, o tai suponuoja pagrindą atnaujinti procesą šioje byloje, vadovaujantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktu.

16.3.                      Teismai netinkamai nustatė CPK 368 straipsnyje įtvirtinto termino, per kurį asmuo gali kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą, eigos pradžią, nepagrįstai konstatavo, kad jis praleistas, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos dėl dokumentų įteikimo proceso dalyviui pirmą kartą. Apie Alytaus apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 16 d. nutartį klubas „Erelis“ sužinojo iš Regionų administracinio teismo nagrinėjamos administracinės bylos Nr. eI3-631-426/2024, o apie šią bylą sužinojo tik 2024 m. vasario 1 d. teikdamas per EPP apeliacinį skundą kitoje administracinėje byloje Nr. eI3-1286-644/2024. 2024 m. vasario 1 d. klubas „Erelis“ teikė teismui prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, nurodė, kad apie bylą sužinojo tik 2024 m. vasario 1 d. ir kad nebuvo informuotas apie šią bylą jokiais kitais būdais. Taisyklių 7, 8 punktai įtvirtina, kad asmuo, pirmą kartą sukurdamas EPP paskyrą, duoda sutikimą gauti dokumentus tik per EPP. Kauno apygardos teismas laikė, kad toks sutikimas galioja visoms byloms, iki jis nėra atšaukiamas konkrečioje byloje, remiantis Taisyklių 35 punktu. Sutiktina su tuo, kad jeigu asmuo, kuriam pagal įstatymą nėra pareigos gauti dokumentus tik per EPP, žino apie iškeltą bylą arba jis yra tos bylos iniciatorius ir teikė procesinius dokumentus per EPP, jam gali būti taikomas nurodytas reglamentavimas. Tačiau jeigu asmuo nežino apie jo atžvilgiu pradėtą bylą, pirmą kartą jam įteikti procesinius dokumentus per EPP ir laikyti, kad šie jam tinkamai įteikti, nėra jokio pagrindo. Toks asmuo, nežinodamas apie jo atžvilgiu pradėtą bylą, negali atšaukti savo pradinio sutikimo, duoto pirmą kartą sukuriant EPP paskyrą. Pareiškėjas negavo elektroninio laiško, kaip nustato Taisyklių 32 punktas. Kauno apygardos teismas nusprendė, kad, remiantis ABTĮ 74 straipsnio nuostatomis, procesiniai dokumentai administracinėje byloje Nr. eI3-631-426/2024 buvo įteikti tinkamai 2023 m. lapkričio 30 d. (kitą dieną po jų išsiuntimo), tačiau toks teismo aiškinimas neatitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimų, kad asmuo sutikimą gauti dokumentus per EPP paskyrą turi išduoti kiekvienoje konkrečioje byloje (2021 m. rugsėjo 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-595-662/2021; 2024 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-145-575/2024). Kauno apygardos teismas nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjas aktyviai naudojasi savo EPP paskyra. Laikotarpiu nuo 2023 m. lapkričio 30 d. iki 2024 m. vasario 1 d. pareiškėjas jokių dokumentų per EPP paskyrą nekėlė, netikrino. Teismai objektyviai neįvertino, kada pareiškėjui tapo žinoma apie administracinę bylą ir 2021 m. gruodžio 16 d. nutartį. Pareiškėjas nebuvo asmeniškai informuotas, procesiniai dokumentai jam nebuvo įteikti paštu klubo buveinės adresu, pareiškėjas nepriskirtas prie asmenų gauti procesinius dokumentus tik per EPP ir neturi pareigos nuolatos tikrinti savo EPP paskyrą. Procesinių dokumentų įteikimo pareiškėjui tvarkos pažeidimas pripažintinas esminiu ir kvalifikuotinas pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą kaip pagrindas atnaujinti procesą, t. y. kaip aiški teisės normos taikymo klaida (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2014). Regionų administracinis teismas ištaisė (formalaus dokumentų įteikimo per EPP pareiškėjui) pažeidimą, pamatęs EPP portale, kad pareiškėjas pirmą kartą prie bylos prisijungė tik 2024 m. vasario 1 d., patenkino prašymą atidėti terminą atsiliepimui į medžiotojų klubo „Ąžuolas“ skundą pateikti, taip pat atidėjo suplanuotą teismo posėdį.

17.       Medžiotojų klubas „Ąžuolas“ atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti, skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

17.1.                      Pareiškėjas neteikė teisinių argumentų, paneigiančių teismų išvadą, kad apie proceso atnaujinimą sudarančias aplinkybes jis turėjo sužinoti 2023 m. lapkričio 30 d. Kasaciniame skunde pasisakoma vien dėl subjektyviojo sužinojimo momento. Tačiau sprendžiant, ar nėra praleistas terminas prašymui atnaujinti procesą pateikti, turi būti nustatytas ir objektyvusis sužinojimo momentas – tai, kada asmuo turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-1075/2018). Sužinojimo momento nustatymas yra fakto klausimas.         Pareiškėjas neteigia, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino CPK 368 straipsnio 1 dalį, jokios teisės aiškinimo problemos nekelia, tiesiog siekia, kad nebūtų atsižvelgiama į tai, kada jis turėjo sužinoti minėtas aplinkybes. Atsitiktinio prisijungimo prie EPP, kurį nurodė prašyme atnaujinti procesą, pareiškėjas neįrodė. Vėliau nurodė kitokias sužinojimo versijas. Kasaciniame skunde neleidžiama remtis naujais įrodymais bei aplinkybėmis, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme. Nors klubas „Erelis“ nurodė, kad jis apie administracinėje byloje Nr. eI3-631-426/2024 nagrinėjamą skundą (ir apie Alytaus apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 16 d. nutartį) sužinojo tik 2024 m. vasario 1 d. prisijungęs prie EPP paskyros, akivaizdu, kad visa tai klubas „Erelis“ turėjo sužinoti dar 2023 m. lapkričio 30 d., kai gavo teismo siųstus dokumentus administracinėje byloje Nr. eI3-631-426/2024 (ABTĮ 74 straipsnio 8 dalis). Kauno apygardos teismo nutartyje pateikta išsami Apraše ir Taisyklėse nustatyto teisinio reglamentavimo analizė, dėl šios pareiškėjas nereiškia pretenzijų. EPP suteikia ir tam tikras pareigas, be kita ko, gauti procesinius dokumentus per šią sistemą. Aktyvuodamas paskyrą asmuo žino, kokias pasekmes tai sukels. Teismai nenustatė faktinės aplinkybės, kad pareiškėjas negavo elektroninio laiško, o kasaciniame skunde naujomis aplinkybėmis remtis negalima (šia aplinkybe pareiškėjas anksčiau nesirėmė), be to, pareiškėjas nepateikė nurodytą aplinkybę patvirtinančių įrodymų.

17.2.                      2024 m. balandžio 17 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-145-575/2024, 2021 m. rugsėjo 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-595-662/2021, priešingai nei nurodo pareiškėjas, nėra išaiškinta, kad asmuo sutikimą gauti dokumentus per EPP paskyrą turi išduoti kiekvienoje konkrečioje byloje.

17.3.                      Administracinis teismas, priešingai nei teigia pareiškėjas, neturėjo pareigos įteikti jam dokumentus paštu buveinės adresu. Pareiškėjas neginčija, kad jo EPP paskyra buvo aktyvi, todėl administracinis teismas procesinius dokumentus 2023 m. lapkričio 29 d. ir siuntė į klubo „Erelis“ LITEKO VEP posistemio paskyrą (Aprašo 22 punktas); klubui „Erelis“ procesiniai dokumentai laikomi įteiktais asmeniškai 2023 m. lapkričio 30 d. – paties klubo asmeninėje paskyroje, laikantis Aprašo ir Taisyklių reikalavimų (ABTĮ 75 straipsnio 8 dalis). Prisijungimas prie EPP paskyros yra subjektyvi, nuo paties klubo „Erelis“ valios priklausiusi aplinkybė, kuri neturi reikšmės sprendžiant dėl to, kada procesiniai dokumentai jam buvo įteikti. Pareiškėjas turėjo tikrinti savo paskyrą (Taisyklių 34 puntas), o to nedarydamas turi prisiimti savo aplaidaus elgesio pasekmes. Teismai teisingai nustatė, kad pareiškėjas praleido CPK 370 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, o tai yra savarankiškas pagrindas atsisakyti atnaujinti procesą (CPK 370 straipsnio 3 dalis).

17.4.                      Pareiškėjas nepagrindė teiginio, kad administracinis teismas, atsižvelgęs į pareiškėjo prisijungimo per EPP datą, ištaisė neva padarytą klaidą ir atidėjo terminą atsiliepimui pateikti. Administracinis teismas ne tenkino pareiškėjo prašymą atidėti terminą, o išaiškino, kad jis neturi pareigos teikti atsiliepimą; posėdį teismas atidėjo tam, kad pareiškėjas sudarytų sutartį su advokatu.

17.5.                      Pareiškėjas nepagrįstai ir nelogiškai teigia, kad administracinio teismo administracinėje byloje atliktas procesinių dokumentų įteikimas kvalifikuotinas pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą kaip pagrindas atnaujinti procesą Alytaus apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 16 d. nutartimi užbaigtoje civilinėje byloje Nr. e2YT-6106-835/2021. Remiantis CPK 365 straipsnio 1 dalimi, klubas „Erelis“, kaip neįtrauktas į bylos nagrinėjimą asmuo, gali paduoti prašymą atnaujinti procesą tik CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytu pagrindu. Be to, prašymas nebuvo grindžiamas šiuo pagrindu, apeliacinis teismas tokių argumentų nevertino, todėl jie nevertintini ir kasaciniame teisme.

17.6.                      Pareiškėjas kasaciniame skunde neteigia, kad teismai neteisingai išaiškino CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą, siekia kitokių išvadų dėl bylos faktinių aplinkybių. Pareiškėjo įrodymai nepagrindžia jo dalyvavimo įtakos teismo procesinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Teiginiai apie gerą klubo „Erelis“ pirmininko sveikatą – deklaratyvūs, klubo įstatai pagrindžia, kad būtent pirmininkas buvo atsakingas už prašymo pratęsti leidimų galiojimo terminą pratęsimą, teismai įvertino termino praleidimo priežasčių svarbą. Pareiškėjas neįrodė ir kitų proceso atnaujinimo sąlygų – kad 2021 m. gruodžio 16 d. nutartyje tiesiogiai pasisakyta dėl jo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas sukuria jam teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu jo teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti. 2021 m. gruodžio 16 d. nutartis nepadarė jokios įtakos pareiškėjo teisių ir pareigų apimčiai, joje teismas išsprendė tik vieną klausimą – nutarė atnaujinti praleistą terminą. Argumentai dėl neapibrėžtos pareiškėjo teisinės padėties, dėl medžiotojų klubo „Ąžuolas“ įgytos teisės pretenduoti į tuos pačius medžioklės plotus, dėl teismo pareigos sprendžiant dėl termino atnaujinimo įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų interesai, – nauji. Kita vertus, teismas, 2021 m. gruodžio 16 d. nutartimi atnaujindamas terminą, įvertino aplinkybių visumą, o apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad, suinteresuoto asmens teigimu, termino atnaujinimas pareiškėjo teisėms ir teisėtiems interesams įtakos neturės.

17.7.                      Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad tuo pačiu klausimu yra priimti skirtingi teismų sprendimai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. rugsėjo 11 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1664-520/2019 sprendė dėl Aplinkos apsaugos departamento 2017 m. rugsėjo 14 d. sprendimo atsisakyti atnaujinti terminą medžiotojų klubui „Ąžuolas“ paduoti prašymą dėl leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete galiojimo pratęsimo teisėtumo ir pagrįstumo, o ne dėl termino atnaujinimo CPK XXXVIII skyriuje „Bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo“ nustatyta tvarka. Tai, kad, LVAT 2019 m. rugsėjo 11 d. nutartį priėmusios teisėjų kolegijos manymu, Medžioklės įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje nustatytas terminas yra naikinamasis, savaime nereiškia, jog toks aiškinimas yra teisingas. LVAT neformuoja bendrosios kompetencijos teismų praktikos.

17.8.                      Šiuo atveju kasacijos dalykas nėra Alytaus apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 16 d. nutartyje pateikto Medžioklės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies išaiškinimo teisingumas. Pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą pateiktas vadovaujantis CPK 366 straipsnio 2 dalies 7 punkto pagrindu, o ne CPK 366 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribų

18.       Bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribas apibrėžia CPK 353 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Aiškindamas šią teisės normą kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad pagal ją kasacinis teismas sprendžia tik teisės klausimus, be to, tik tuos teisės klausimus, kurie yra tiesiogiai iškelti kasaciniame skunde (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje 3K-7-50-313/2024 56 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

19.       Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad atrankos kolegijos padarytas kasacinio skundo apibendrintas vertinimas (kaip atitinkančio įstatymo reikalavimus) ne visada reiškia, kad kiekvienas skundo argumentas ar jų grupė atitinka įstatymo nustatytus reikalavimus – suformuluoja kasacinio nagrinėjimo dalyką. Detalų skundo argumentų vertinimą atlieka bylą kasacine tvarka nagrinėjanti teisėjų kolegija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2013). 

20.       Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas prašė teismo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2YT-6106-835/2021 CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, įtraukti pareiškėją kaip suinteresuotą asmenį į civilinės bylos nagrinėjimą, atnaujinus procesą priimti naują nutartį – atmesti kito pareiškėjo prašymą atnaujinti praleistą Medžioklės įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje nustatytą terminą. Kasaciniame skunde pareiškėjas argumentuoja, kad: buvo pažeistos CPK 368 straipsnio 1 dalies nuostatos teismams sprendžiant klausimą dėl termino, per kurį pareiškėjas gali kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą, eigos pradžios, neteisingai nustačius šio termino eigos pradžią, nepagrįstai konstatuotas CPK 370 straipsnio 3 dalyje nustatytas savarankiškas pagrindas atsisakyti atnaujinti procesą (kai prašymas paduotas praleidus įstatyme nustatytą terminą); neteisingai aiškintos CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatos, todėl padarytos nepagrįstos teismų išvados, kad Alytaus apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 16 d. nutartyje nebuvo nuspręsta dėl pareiškėjo klubo „Erelis“ teisių ar pareigų, ir nepagrįstai nekonstatuotas pagrindas patenkinti pareiškėjo prašymą atnaujinti procesą. Dėl šių argumentų, kurie, atsižvelgiant į teismų šioje byloje spręstus klausimus, patenka į kasacinės bylos nagrinėjimo ribas, pagrįstumo teisėjų kolegija pasisakys šioje nutartyje. Dėl pareiškėjo argumento, kad, atsisakydami atnaujinti procesą, teismai neįvykdė teisingumo ir nepašalino su teise nesuderinamos situacijos, kai tuo pačiu klausimu yra priimti ir galiojantys skirtingi teismų sprendimai, teisėjų kolegija pasisakys tik tiek, kiek leidžia kasacinės bylos nagrinėjimo ribos, įvertinusi tai, kuriame etape yra prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimas, ir atsižvelgdama į tai, kokia teismo pozicija šiuo aspektu pateikta skundžiamoje nutartyje.        

Dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto aiškinimo, pagrindo atnaujinti procesą

21.       CPK 365 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas XVIII skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka. CPK 366 straipsnyje įtvirtinti pagrindai, kuriems esant gali būti atnaujinamas procesas byloje.

22.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad proceso atnaujinimo institutas – išskirtinis būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Jį galima taikyti tik konstatavus CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytą pagrindą, kuris konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas, peržiūrint bylą instancine tvarka. Šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai ir laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms (Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) 1999 m. spalio 28 d. sprendimas byloje Brumarescu prieš Rumuniją, peticijos Nr. 28342/95; 2002 m. liepos 25 d. sprendimas byloje Sovtransavto Holding prieš Ukrainą, peticijos Nr. 48553/99; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-111/2010).

23.       Pareiškėjas prašymą atnaujinti procesą šioje byloje teismui teikė, vadovaudamasis CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtintu pagrindu – kai teismas sprendimu nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų.

24.       Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, pagrindas pripažinti, kad sprendime teismas pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti asmens teisių ar pareigų pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą, yra tada, kai: 1) sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) teismui įvertinus neįtraukto asmens pateiktus įrodymus, bus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos. Neįtrauktas į bylos nagrinėjimą asmuo neturi galimybių ginti savo pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teismų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės būdais – naudotis instancine teismų sistema, todėl proceso atnaujinimas yra vienintelė šio asmens galimybė ginti savo teises ir teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-378/2019, 33, 34 punktai).

25.       Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą, pažymėta, kad procesas šiuo pagrindu atnaujinamas todėl, kad nagrinėjant bylą pažeidžiamas vienas pagrindinių sąžiningo teismo proceso principų – teisė būti išklausytam. Atnaujinus bylą šiuo pagrindu, teismo procesas turi būti pakartotas tam, kad anksčiau į bylos nagrinėjimą neįtrauktas asmuo galėtų pasinaudoti visomis savo procesinėmis teisėmis nuo pat bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pradžios (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2006; 2011 m. lapkričio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2011; 2014 m. birželio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2014; kt.). Teisės būti išklausytam pažeidimas savo ruožtu gali lemti, kad, į bylą neįtraukus asmens ir jo neišklausius apie svarbias bylai aplinkybes, netinkamai buvo išnagrinėta byla, o sprendžiant dėl faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės padaryta klaida, pasisakant dėl neįtraukto į bylą asmens teisių ir pareigų, kurią reikia ištaisyti. Pareiškime dėl proceso atnaujinimo suinteresuotas asmuo nurodo, kokios aplinkybės liko neišnagrinėtos ar buvo netinkamai nustatytos ir tai buvo klaidos pagrindas. Tai gali būti faktinės ar teisinės aplinkybės. Šių pareiškėjo dėl proceso atnaujinimo nurodytų aplinkybių ištyrimas ir įvertinimas kartu su kitomis bylos aplinkybėmis yra proceso atnaujinimo tikslas pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą, kartu jis apibrėžia bylos nagrinėjimo po proceso atnaujinimo šiuo pagrindu ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2011).

26.       Pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą nagrinėjamu atveju buvo grindžiamas tuo, kad šioje civilinėje byloje, kurią išnagrinėjus patenkintas medžiotojų klubo „Ąžuolas“ prašymas – atnaujintas terminas šiam klubui pateikti prašymą dėl jam išduotų leidimų galiojimo laiko pratęsimo, Alytaus apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 16 d. nutartimi nuspręsta dėl neįtraukto dalyvauti byloje medžiotojų klubo „Erelis“ teisių. Įvykdžius šią nutartį, klubo „Erelis“ teisinė padėtis pasikeistų – jis netektų teisės pagal jam 2021 m. sausio 28 d. ir 2021 m. vasario 1 d. išduotus leidimus naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius tuose pačiuose medžioklės plotų vienetuose „Ąžuolas 1“ ir „Ąžuolas 2“, nes pagal teisinį reguliavimą du subjektai tokia pačia teise naudotis negali. 

27.       Bylą nagrinėję teismai atsisakė atnaujinti procesą, be kita ko, konstatavę, kad pareiškėjas neįrodė CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtinto proceso atnaujinimo pagrindo, t. y. neįrodė, kad 2021 m. gruodžio 16 d. nutartimi buvo nuspręsta dėl pareiškėjo, neįtraukto į bylos nagrinėjimą, materialiųjų teisių ar pareigų. Tokią išvadą teismai grindė nurodydami, kad išnagrinėtoje byloje spręstas vien klausimas dėl Medžioklės įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje nustatyto dviejų mėnesių termino medžiotojų klubui „Ąžuolas“ pateikti prašymą pratęsti leidimų galiojimo laiką, vertintos aplinkybės, išimtinai susijusios su medžiotojų klubo „Ąžuolas“ nurodytomis šio termino praleidimo priežastimis bei jo atnaujinimo galimybėmis; nespręsta nei dėl medžiotojų klubui „Ąžuolas“ išduotų leidimų galiojimo laiko pratęsimo, nei dėl tokių leidimų išdavimo. Skundžiamoje nutartyje apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad Alytaus apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 16 d. nutartyje ir Kauno apygardos teismo 2022 m. vasario 3 d. nutartyje nepasisakyta dėl pareiškėjo klubo „Erelis“ teisių ar jo pareigų, procesiniai sprendimai nepažeidžia pareiškėjo teisių (nepaneigia jo teisės naudotis medžioklės plotų vienetais „Ąžuolas 1“ ir „Ąžuolas 2“), nesukuria jam teisių ar pareigų. 

28.       Teisėjų kolegija pažymi, kad galimos situacijos, kai nusprendimas dėl nedalyvaujančių byloje asmenų teisių bei pareigų CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto prasme gali būti konstatuojamas ne tik tada, kai teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje tiesiogiai išsprendžiama dėl tokio asmens teisių ar pareigų (sprendime nustatomos konkrečios pareigos, priteisiamos konkrečios sumos,  įpareigojama atlikti tam tikrus veiksmus ir pan.), bet ir tuo atveju, kai teismo sprendime nusprendžiama dėl bylos dalyvio teisių ar pareigų, kurias tiesiogiai lemia kito asmens, kuris nedalyvauja byloje, teisės ar pareigos.

29.       Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstu kasacinio skundo argumentą, kad nagrinėjamu atveju teismai neteisingai aiškino CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatas, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad Alytaus apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 16 d. nutartyje nebuvo nuspręsta dėl pareiškėjo klubo „Erelis“ teisių ar pareigų.

30.       Nors teismo 2021 m. gruodžio 16 d. nutartyje tiesiogiai nepasisakyta dėl pareiškėjo klubo „Erelis“ teisių ir pareigų, tačiau šia nutartimi sudarytos prielaidos medžiotojų klubui „Ąžuolas“ pradėti procesus, kuriais siekiama įgyvendinti teises, galinčias padaryti tiesioginę įtaką pareiškėjo teisėms ir pareigoms. Teismų nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad klausimas dėl leidimų medžiotojų klubui „Ąžuolas“ pratęsimo, atnaujinus terminą, vadovaujantis šioje byloje priimtomis 2021 m. gruodžio 16 d. ir 2022 m. vasario 3 d. nutartimis, sprendžiamas iš naujo. Aplinkos apsaugos departamentui 2022 m. kovo 21 d. raštu atsisakius pratęsti 2006 m. spalio 16 d. išduotus leidimus, medžiotojų klubo „Ąžuolas“ iniciatyva iškelta nauja administracinė byla, kurioje pareiškėjas klubas „Erelis“ dalyvauja kaip trečiasis asmuo. Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija 2024 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI3-631-426/2023 tenkino medžiotojų klubo „Ąžuolas“ skundą, panaikino Departamento sprendimą ir įpareigojo Departamentą iš naujo išnagrinėti klausimą dėl medžiotojų klubui „Ąžuolas“ išduotų leidimų naudoti medžiojamų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienetuose „Ąžuolas 1“ ir „Ąžuolas 2“ pratęsimo. Iš LITEKO duomenų matyti, kad 2024 m. rugpjūčio 21 d. nutartis apskųsta Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui ir administracinė byla Nr. eA-958-624/2025 dar neišnagrinėta.

31.       Pirmiau nurodytos aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, suponuoja pagrindą išvadai, kad prašomoje atnaujinti byloje pareiškėjui nedalyvaujant priimtomis nutartimis sukurtas pagrindas medžiotojų klubui „Ąžuolas“ siekti leidimų pratęsimo (išdavimo) tuose pačiuose medžioklės plotų vienetuose, kuriuose, kaip nurodė pareiškėjas, šiuo metu leidimai naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius išduoti pareiškėjui, jis yra laimėjęs viešus aukcionus, sumokėjęs už naudojimosi teisę bei investavęs lėšas, o pagal Medžioklės įstatyme įtvirtintą reguliavimą, teisę į išteklių naudojimą tame pačiame vienete gali turėti tik vienas subjektas, be to, atsižvegiant į Medžioklės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies nuostatas, atnaujinus terminą neliko jokių įstatyme nustatytų kliūčių pratęsti leidimo galiojimą medžiotojų klubui „Ąžuolas“.

32.       Pažymėtina, kad, vadovaujantis kasacinio teismo CPK 370 straipsnio, reglamentuojančio prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo tvarką, išaiškinimais, toks prašymas turi būti nagrinėjamas trimis etapais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-308-823/2020 23 punktą). Antrajame prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo etape, spręsdamas dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, teismas turi vertinti, ar, atsižvelgiant į teisinio santykio, dėl kurio buvo nuspręsta įsiteisėjusiu teismo sprendimu byloje, kurios procesą prašoma atnaujinti, pobūdį, pareiškėjas pagal jo prašyme atnaujinti procesą nurodytas aplinkybes laikytinas suinteresuotu asmeniu, kuris turėjo būti teismo įtrauktas į prašomą atnaujinti bylą, t. y. ar yra pagrįstas pagrindas teigti, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra nuspręsta dėl pareiškėjo materialiųjų teisių ir pareigų, nesudarant pareiškėjui galimybės dėl to pasisakyti teismo procese. Tuo tarpu dėl to, ar pareiškėjo neįtraukimas į teismo procesą konkrečiu atveju lemia byloje priimtų teismų procesinių sprendimų neteisėtumą (pareiškėjo teisių pažeidimą) bei būtinybę juos keisti ar naikinti, turi būti sprendžiama ne antrajame, o trečiajame prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo etape (nagrinėjant bylą atnaujintame procese) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-106-823/2022, 29 punktas).

33.       Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, atsižvelgiant į teisinį santykį, dėl kurio buvo nuspręsta įsiteisėjusia teismo 2021 m. gruodžio 16 d. nutartimi, procesui šioje byloje atnaujinti pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą buvo pakankama nustatyti, kad pareiškėjas pagal jo prašyme atnaujinti procesą nurodytas aplinkybes laikytinas suinteresuotu asmeniu, kuris turėjo būti teismo įtrauktas į bylos, kurią prašoma atnaujinti, nagrinėjimą. O dėl to, ar pareiškėjo neįtraukimas į teismo procesą konkrečiu atveju lemia byloje priimtų teismų procesinių sprendimų neteisėtumą (pareiškėjo teisių pažeidimą) bei būtinybę juos keisti ar naikinti, turėtų būti sprendžiama tolesniame prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo etape – nagrinėjant bylą atnaujintame procese.

34.       Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismams nagrinėjamoje byloje dėl pareiškėjo teisių pažeidimo iš esmės nusprendus jau antrajame prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo etape (konstatavus, kad jos nepažeistos), buvo ne tik neteisingai išspręstas klausimas dėl pagrindo atnaujinti procesą pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą, bet ir iš esmės apribotos pareiškėjo procesinės teisės, pažeista jo teisė į teisminę gynybą ir tinkamą teismo procesą.

Dėl CPK 368 straipsnio 1 dalies aiškinimo, termino prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti eigos pradžios

35.       CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą.

36.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pareiga pateikti sužinojimo apie proceso atnaujinimo pagrindą momentą įrodančius duomenis tenka prašymą atnaujinti procesą teikiančiam asmeniui. Tokią šio asmens pareigą suponuoja civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), kuris lemia, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-310-916/2020, 33 punktas).

37.       Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad, siekdamas užtikrinti teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkirsti kelią piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, įstatymų leidėjas nustatė, kad, skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias (atidus, rūpestingas ir apdairus žmogus), t. y. apdairiai ir rūpestingai, rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-607-916/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Prašymo atnaujinti procesą padavimo terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo tada, kai pareiškėjas turėjo objektyviai sužinoti esant ar atsiradus aplinkybes, kurios yra pagrindas atnaujinti procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-378/2019, 24 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

38.       Teisiškai reikšmingo fakto – sužinojimo apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, momento – nustatymas yra fakto klausimas, dėl kurio sprendžiama pagal šalių pateiktus įrodymus (CPK 353 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-378/2019, 26 punktas). Kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu; yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų faktinių aplinkybių ir iš naujo jų nenustato, tačiau patikrina, ar, jas nustatant, nebuvo pažeistos įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančios civilinio proceso normos, taip pat ar nebuvo nukrypta nuo kasacinio teismo atitinkamu klausimu formuojamos praktikos (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

39.       Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų byloje teismų nustatyta, kad Regionų apygardos administraciniame teisme buvo nagrinėjama administracinė byla Nr. eI3-1286-644/2024 pagal pareiškėjo klubo „Erelis“ skundą atsakovei Alytaus rajono savivaldybės administracijos komisijai medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Pareiškėjas įrodinėjo, kad būtent dėl šios bylos 2024 m. vasario 1 d. atsitiktinai tikrindamas procesinius dokumentus jis sužinojo apie kitą Regionų administraciniame teisme tuo metu nagrinėtą administracinę bylą Nr. eI3-631-426/2024, kartu ir apie šią civilinę bylą, kurios procesą prašoma atnaujinti. 

40.       Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nusprendė, kad pareiškėjas klubas „Erelis“ turėjo sužinoti apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, dar 2023 m. lapkričio 30 d., ir nuo šios datos skaičiavo CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino eigos pradžią. Tokią išvadą teismai grindė Regionų administracinio teismo administracinės bylos Nr. eI3‑631-426/2024 duomenimis, kurie patvirtina, kad 2023 m. lapkričio 29 d. įvykusio teismo posėdžio metu protokoline teismo nutartimi klubas „Erelis“ buvo įtrauktas į nagrinėjamą administracinę bylą kaip trečiasis asmuo. Tą pačią dieną klubui „Erelis“ per EPP išsiųsti dokumentai – medžiotojų klubo ,,Ąžuolas“ skundas, kuriame nurodyta ir Alytaus apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2YT‑6106‑835/2021, taip pat Departamento atsiliepimas, lydraštis ir instrukcija prisijungti prie vaizdo konferencijos programos „Zoom“. Teismai, vadovaudamiesi ABTĮ 74 straipsnio 8 dalimi, laikė, kad procesiniai dokumentai administracinėje byloje pareiškėjui buvo įteikti kitą darbo dieną (2023 m. lapkričio 30 d.). O        tai, kad, kaip teigia klubas „Erelis“, jis sužinojo apie administracinėje byloje Nr. eI3-631-426/2024 nagrinėjamą skundą (o iš pastarojo – apie 2021 m. gruodžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2YT-6106-835/2021) tik 2024 m. vasario 1 d. prisijungęs prie savo EPP paskyros, teismų vertinimu, yra subjektyvaus pobūdžio, teisiškai nereikšminga aplinkybė, parodanti nebent klubo „Erelis“, kaip EPP naudotojo, nerūpestingą ir aplaidų elgesį.

41.       Pareiškėjas kasaciniame skunde iš esmės teigia, kad teismų išvados dėl CPK 368 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto termino eigos pradžios, taigi ir dėl šio termino pasibaigimo negali būti laikomos pagrįstomis, tinkamai (pakankamai) motyvuotomis. Sprendžiant dėl dokumentų įteikimo byloje, taigi ir sužinojimo apie juos momento, pareiškėjo įsitikinimu, svarbu nustatyti, ar pareiškėjui apskritai buvo žinoma apie administracinės bylos Nr. eI3-631-426/2024 iškėlimą, kurioje per EPP jam buvo siunčiami procesiniai dokumentai, įskaitant 2021 m. gruodžio 16 d. nutartį. Teisėjų kolegijos vertinimu, su šiais kasacinio skundo argumentais yra pagrindo sutikti.

42.       Pažymėtina, kad nors, pagal ABTĮ 74 straipsnio 7, 8 dalis, per EPP siųstas procesinis dokumentas laikomas įteiktu jau kitą dieną, tai nereiškia, kad teismas neturi pareigos kruopščiai ištirti susijusius įrodymus ir įvertinti teisiškai reikšmingas aplinkybes, kada asmeniui tapo žinoma ar objektyviai galėjo tapti žinoma apie pradėtą procesą ir siųstą dokumentą.

43.       Realaus susižinojimo apie pradėtą teisminį procesą svarba ne kartą akcentuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalis, kurioje įtvirtinta teisė į teismą, nenustato konkretaus procesinių dokumentų įteikimo būdo (žr., pvz., EŽTT 2017 m. vasario 16 d. sprendimo byloje Karakutsya prieš Ukrainą, peticijos Nr. 18986/06, 53 punktą). Tačiau bendrasis teisės į teisingą teismą principas, apimantis taip pat esminį proceso rungimosi principą, reikalauja, kad visos šalys turėtų galimybę susipažinti su pastabomis ar pateiktais įrodymais bei juos komentuoti, taip siekdamos daryti įtaką teismo sprendimui. Visa tai suponuoja, kad asmuo, prieš kurį yra pradėtas teismo procesas, turi būti informuotas apie šį faktą (žr. EŽTT 2016 m. birželio 9 d. sprendimo byloje Gyuleva prieš Bulgariją, peticijos Nr. 38840/08, 35 punktą; 2015 m. gegužės 21 d. sprendimo byloje Zavodnik prieš Slovėniją, peticijos Nr. 53723/13, 70 punktą; 2014 m. kovo 4 d. sprendimo byloje Dilipak ir Karakaya prieš Turkiją, peticijų Nr. 7942/05, 24838/05, 77 punktą). Jeigu teismo dokumentai, įskaitant teismo šaukimus, nėra įteikiami asmeniškai, asmeniui gali būti užkertamas kelias ginti save teismo proceso metu (žr. EŽTT 2015 m. spalio 8 d. sprendimo byloje Aždajić prieš Slovėniją, peticijos Nr. 71872/12, 48 punktą).

44.       Nors įvairūs teisės kreiptis į teismą ribojimai gali būti taikomi, Konvencijos 6 straipsnis leidžia valstybėms narėms organizuoti savo teisinę sistemą tokiu būdu, kuris palengvintų greitus ir veiksmingus teisminius procesus (žr. EŽTT 2017 m. sausio 17 d. sprendimo byloje Gakharia prieš Gruziją, peticijos Nr. 30459/13, 34 punktą; 2016 m. gegužės 31 d. sprendimo byloje Gankin ir kiti prieš Rusiją, peticijų Nr. 2430/06, 1454/08, 11670/10 ir 12938/12, 26 punktą), tačiau tai negali būti daroma kitų procesinių garantijų, ypač šalių lygiateisiškumo principo, sąskaita (ten pat; taip pat žr. mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) cituoto Zavodnik prieš Slovėniją 72 punktą). Šie ribojimai neturi suvaržyti asmens teisės kreiptis į teismą taip, kad būtų pažeista pati tokios teisės esmė.

45.       Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo 22 punktu, jei adresatas privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis arba yra pateikęs sutikimą gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP posistemio paskyroje ir jo LITEKO VEP posistemio paskyra yra aktyvi, atsakingas teismo darbuotojas išsiunčia procesinius dokumentus į adresato LITEKO VEP posistemio paskyrą. Apie tai proceso dalyvis informuojamas elektroniniu pranešimu savo LITEKO VEP posistemio paskyroje ir nurodytu elektroniniu paštu. Patvirtinus dokumentų siuntimą LITEKO VEP posistemyje automatiškai fiksuojamas jų išsiuntimo momentas.

46.       Naudojimosi EPP sistema sąlygas ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklės, patvirtintos Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. 6P-141-(1.1) „Dėl Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklių patvirtinimo“. Šių taisyklių 3.2 punkte nustatyta, kad paslaugų gavėjas – LITEKO VEP posistemiu besinaudojantis fizinis asmuo (jo įstatyminis atstovas) ar juridinis asmuo, kuris vadovaujantis galiojančiais teisės aktais turi teisę teikti teismui ir (ar) pareigą gauti iš teismo elektroninės formos procesinius dokumentus naudodamasis LITEKO VEP posistemiu, arba teismo mediatorius. Paslaugų gavėjas aktyvuoja paskyrą, kai, pirmą kartą prisijungęs prie LITEKO VEP posistemio ir autentifikavęsis šių taisyklių nustatyta tvarka, atlieka visus šiuos veiksmus: įveda privalomus pateikti registracijos duomenis arba patvirtina LITEKO VEP posistemyje nurodytų duomenų tinkamumą (7.1 punktas); patvirtina, kad susipažino su šiomis taisyklėmis ir sutinka laikytis jų sąlygų (šis sutikimas kartu laikomas pradiniu paslaugų gavėjo sutikimu gauti procesinius dokumentus jo paskyroje) (7.2 punktas); patvirtina, kad sutinka, jog jo asmens duomenys būtų tvarkomi paslaugų teikimo tikslais (7.3 punktas). Paslaugų vartotojai privalo susipažinti su paslaugų gavėjo paskyroje pateiktu Paslaugų vartotojo vadovu ir laikytis jame nustatytų taisyklių (9.2 punkas). Taisyklių 32 punktas nustato, kad, jei teisės aktuose nustatytais atvejais adresatas privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis arba yra pateikęs sutikimą gauti procesinius dokumentus savo paskyroje ir jo paskyra yra aktyvi, jis procesinius dokumentus gauna į savo paskyrą. Apie tai paslaugų gavėjas informuojamas elektroniniu pranešimu jo paskyroje bei nurodytu elektroniniu paštu. Teismui patvirtinus dokumentų siuntimą, LITEKO automatiškai fiksuojamas jų išsiuntimo momentas. Taisyklių 34 punkte nustatyta, jog tuo atveju, jei adresatas neprivalo procesinių dokumentų gauti elektroninių ryšių priemonėmis, tačiau yra pateikęs galiojantį sutikimą gauti procesinius dokumentus savo paskyroje, jis privalo naudotis savo paskyra procesiniams dokumentams gauti viso bylų, kuriose jis dalyvauja, nagrinėjimo teismuose proceso metu. Ši nuostata netaikoma, jei paslaugų gavėjas konkrečioje byloje 35 punkte nustatyta tvarka atšaukia savo sutikimą gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis arba V skyriuje nustatyta tvarka deaktyvuoja savo paskyrą.

47.       Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas dėl šių teisės aktų nuostatų yra pateikęs išaiškinimus, pagal kuriuos, asmeniui esant prisijungus prie LITEKO VEP posistemio, neatšaukus savo sutikimo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis konkrečioje byloje ir neinicijavus paslaugų gavėjo paskyros deaktyvavimo proceso, toks procesinių dokumentų įteikimas elektroninių ryšių priemonėmis per LITEKO VEP yra galimas. Tačiau asmuo apie jo paskyroje gautus procesinius dokumentus turi būti tinkamai informuotas, t. y. Aprašo 22 punktas ir Taisyklių 32 punktas nustato, kad apie adresato LITEKO VEP posistemio paskyroje gautus procesinius dokumentus proceso dalyvis informuojamas elektroniniu pranešimu savo LITEKO VEP posistemio paskyroje ir nurodytu elektroniniu paštu. Taisyklių 9.2 punkte minimo Paslaugų vartotojo vadovo 4.6 punkte „Naujienų užsakymas, atsisakymas“ nurodyta, kad „EPP sistemoje tam, kad galėtumėte gauti informacinius pranešimus, neužtenka patvirtinti elektroninio pašto ar telefono numerio. Tam turėtumėte nueiti į skirtuką „Paskyros nustatymai“ ir pasirinkti kokio tipo pranešimus norėtumėte gauti“, ir išvardyti veiksmai, kuriuos reikia atlikti, norint gauti informacinius pranešimus. Taigi Paslaugų vartotojo vadovas sukuria papildomą pareigą EPP vartotojui, siekiančiam pasinaudoti Aprašo 22 punkte ir Taisyklių 32 punkte įtvirtinta teise būti informuotam apie jo LITEKO VEP posistemio paskyroje gautus procesinius dokumentus ne tik elektroniniu pranešimu savo LITEKO VEP posistemio paskyroje, bet ir nurodytu elektroniniu paštu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. kovo 6 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eP-1-502/2024 61 punktą). Teisėjų kolegija pažymi, kad, nors šie išaiškinimai pateikti sprendžiant dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje, tačiau į juos atsižvelgtina ir nagrinėjamoje byloje, juolab kad teisiškai reikšmingos yra būtent procesinių dokumentų įteikimo pareiškėjui administracinėje byloje aplinkybės, aktualios įteikimą reglamentuojančios ABTĮ nuostatos.

48.       Nagrinėjamu atveju teismų nustatyta, kad administracinėje byloje Nr. eI3-631-426/2024 dokumentai pareiškėjui siųsti tik per EPP. Teismai netyrė ir nenustatė aplinkybių, kada pareiškėjas administracinėje byloje prisijungė prie savo paskyros, ar pareiškėjas buvo nurodęs reikiamus duomenis ir ar jam buvo elektroniniu paštu siųstas pranešimas apie dokumentų išsiuntimą per EPP paskyrą, kaip administracinis teismas vertino tokį dokumentų įteikimą, t. y. aplinkybių, teisiškai reikšmingų išvadai, kada iš tiesų pareiškėjui realiai tapo žinoma ar objektyviai galėjo tapti žinoma apie nutartį byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, padaryti.

49.       Pagal CPK 370 straipsnio 3 dalį, termino prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti praleidimas yra savarankiškas pagrindas atsisakyti atnaujinti procesą, net ir konstatavus esant CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus proceso atnaujinimo pagrindus. Teisėjų kolegija nurodo, kad šiuo atveju teismų išvados dėl šio pagrindo buvimo (termino praleidimo) stokoja pagrįstumo, nes termino prašymui dėl proceso atnaujinimo eigos pradžia nustatyta visapusiškai neištyrus reikšmingų duomenų, vien formaliai pasiremiant teisiniu reguliavimu ir nepagrįstai laikant, kad dokumentų išsiuntimas per EPP savaime suponuoja pagrindą išvadai, jog pareiškėjas apie 2021 m. gruodžio 16 d. nutartį sužinojo kitą dieną.  

Dėl kitų kasacinio skundo argumentų

50.       Pareiškėjas kasaciniame skunde nurodo, kad teismai, atsisakydami atnaujinti procesą, neįvykdė teisingumo ir nepašalino su teise nesuderinamos situacijos, kai tuo pačiu klausimu yra priimti ir galiojantys skirtingi bendrosios kompetencijos ir administracinių teismų sprendimai. Pažymėjo, kad klausimas dėl Medžioklės įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje nustatyto termino, kurį medžiotojų klubas „Ąžuolas“ prašė atnaujinti šioje civilinėje byloje, jau buvo išspręstas įsiteisėjusia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1664-520/2019 ir prašymas atsisakytas tenkinti konstatavus, kad teisės aktuose nenustatyta tokia galimybė. Todėl teismai prašomoje atnaujinti civilinėje byloje neturėjo teisės kitaip aiškinti ir spręsti tą patį klausimą.

51.       Apeliacinės instancijos teismas dėl šių argumentų, kurie buvo nurodyti ir pareiškėjo apeliaciniame skunde, nurodė, kad pareiškėjo argumentai dėl padarytų teisės normų pažeidimo yra susiję su CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintu proceso atnaujinimo pagrindu, todėl nenagrinėtini. Teisėjų kolegija sutinka, kad, pagal teisinį reguliavimą, neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys gali paduoti prašymus atnaujinti procesą tik CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytais pagrindais (CPK 365 straipsnio 1 dalis). Tačiau pažymėtina, kad pareiškėjas, teikdamas prašymą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, turi teisę nurodyti teisinius argumentus dėl, jo manymu, teismo procesinio sprendimo neteisėtumo ir nepagrįstumo, t. y. pateikti savo poziciją dėl bylos dalyko taip, kaip būtų ją grindęs, jei būtų buvęs įtrauktas į medžiotojų klubo „Ąžuolas“ inicijuotos bylos dėl termino atnaujinimo nagrinėjimą. 

52.       Minėta, kad dėl to, ar pareiškėjo neįtraukimas į teismo procesą konkrečiu atveju lemia byloje priimtų teismų procesinių sprendimų neteisėtumą (pareiškėjo teisių pažeidimą) bei būtinybę juos keisti ar naikinti, turėtų būti sprendžiama trečiajame prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo etape – nagrinėjant bylą atnaujintame procese (žr. šios nutarties 33, 34 punktus).

53.       Kasacinio teismo praktikoje pateikti išaiškinimai dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos vienodumo svarbos. Nurodyta, kad bendrosios ir specialiosios kompetencijos teismų jurisdikcijos atskyrimo (rūšinio teismingumo) principas nėra absoliutus – taikant vyraujančio teisinio santykio doktriną tas pats teisinis ginčas vienu atveju gali būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos, kitu atveju – administracinio teismo, todėl iškyla bendrosios kompetencijos ir administracinių teismų praktikos suderinamumo poreikis. Kasacinio teismo taip pat pažymėta, kad konstitucinė maksima, pagal kurią tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, taikytina ir sprendžiant bendrosios kompetencijos ir administracinių teismų praktikos suderinamumo problemą. Konstitucijoje įtvirtintų teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principų neatitiktų tokia situacija, kai bendrosios kompetencijos ir administraciniai teismai tokius pat (analogiškus) teisinius ginčus spręstų skirtingai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. spalio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-114-469/2022 17, 19 punktus).

54.       Taigi kasacinio teismo išaiškinimai patvirtina, kad teismų praktika turi būti formuojama tas pačias teisės normas aiškinant vienodai. Todėl tuo atveju, jei, tinkamai išnagrinėjus pareiškėjo prašymą antrajame etape, būtų konstatuotas pagrindas atnaujinti procesą, bylą nagrinėjant iš esmės turėtų būti sprendžiama ir dėl pareiškėjo argumentų, nurodytų šios nutarties 50 punkte, pagrįstumo.

Dėl bylos procesinės baigties  

55.       Apibendrindama šioje nutartyje nurodytus motyvus teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai netinkamai taikė CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatas, nepagrįstai nekonstatavo pareiškėjo suinteresuotumo prašomos atnaujinti bylos baigtimi, nesilaikė prašymo nagrinėjimo tvarkos. Teismai taip pat netinkamai taikė CPK 368 straipsnio 1 dalies nuostatas, tinkamai nemotyvavo, nepagrindė visapusišku reikšmingų duomenų ištyrimu išvadų dėl termino prašymui atnaujinti procesą eigos pradžios, šio termino pasibaigimo ir padarinių. Nustatyti pažeidimai sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, atsižvelgiant į šioje nutartyje pateiktus išaiškinimus (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 362 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

56.       Perdavus bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas paliktinas spręsti šiam teismui (CPK 93 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 3 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Kauno apygardos teismui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                                                               Sigita Rudėnaitė

Gražina Davidonienė

Algirdas Taminskas