Civilinė byla Nr. e2-1290-934/2022

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01377-2021-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.4; 2.6.11.4.1

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. vasario 7 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Žilvinas Terebeiza,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Eurovia Lietuva“ ieškinį atsakovei valstybės įmonei „Lietuvos automobilių kelių direkcija“ dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, – uždaroji akcinė bendrovė „Plungės lagūna“, uždaroji akcinė bendrovė „Telšių keliai“,  išvada byloje teikianti institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba,

n u s t a t ė :

I. Dalyvaujančių byloje asmenų procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių ir argumentų santrauka

1.       Akcinė bendrovė (toliau – AB) „Eurovia Lietuva“ (toliau – ieškovė) pateikė teismui ieškinį atsakovei valstybinei įmonei „Lietuvos automobilių kelių direkcija“ (toliau – atsakovė) dėl viešojo pirkimo, kuriuo prašė panaikinti atsakovės 2021-11-12 rašte Nr. (11.7)2-18921 nurodytus sprendimus dėl pasiūlymų eilės, laimėjusio pasiūlymo ir pirkimo sutarties sudarymo bei atmesti ūkio subjektų grupės, kurią sudaro uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Plungės lagūna“ ir UAB „Telšių keliai“, pasiūlymą.

2.       Ieškovės ieškinys, dublikas iš esmės grindžiami šiomis aplinkybėmis ir argumentais (1 t., b. l. 1-11, 12-24, 2t., b. l. 106-114):

2.1.       Trečiojo asmens pasiūlymas nepagrįstai ir neteisėtai pripažintas laimėjusiu ir turi būti atmestas dėl neatitikimo pirkimo dokumentų reikalavimams, kaip dėl pasiūlytos nepilnos reikalaujamos pirkimo objekto apimties, ir dėl pasiūlytų nerealių bei nepagrįstai mažos pasiūlymo kainos (Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 57 straipsnio 1 ir 3 dalies). Nurodė, kad neįprastai mažos pasiūlytos kainos prezumpcija – jeigu tiekėjų pasiūlymai yra 30 ir daugiau procentų mažesni už visų tiekėjų, kurių pasiūlymai neatmesti dėl kitų priežasčių, pasiūlytų kainų arba sąnaudų aritmetinį vidurkį;

2.2.       Laimėtojo pasiūlyme nurodytos darbų – ryšių kabelių apsaugojimas PE D110 futliarais (el.nr. 1.23) ir žemės sankasos gruntų pagerinimas, h=0,25 m (vadovautis ĮT ŽS 17,MN GPSR 12) (eil. nr. 2.11) pasiūlyti įkainiai sudaro vos po 0,01 Eur už nurodytus darbus bei vienareikšmiškai laikytini neįprastai mažais;

2.3.       Pagal Sistela patvirtintas statybos darbų 2021 m. balandžio mėn. rinkos kainas atitinkamų kabelių apsaugos darbų vieneto kaina yra 29,74 Eur, kurią sudaro darbų vertė – 6,24 Eur, medžiagų vertė – 22,65 Eur ir mechanizmų vertė – 0,85 Eur, tačiau laimėtojo pasiūlyme visų šių sudėtinių dalių vertė sumoje įvertinta vos 0,01 Eur;

2.4.       Pagal Sistela patvirtintas statybos darbų 2021 m. balandžio mėn. rinkos kainas atitinkamų gruntų pagerinimo vieneto kaina yra 6,14 Eur, kurią sudaro darbų vertė – 0,38 Eur, medžiagų vertė – 3,03 Eur ir mechanizmų vertė – 2,73 Eur (priedas Nr. 8), tačiau laimėtojo pasiūlyme visų šių sudėtinių dalių vertė sumoje įvertinta vos 0,01 Eur;

2.5.       Akivaizdu, kad laimėtojas šiems darbams nurodė nerealius ir dirbtinius įkainius, taip įgaudamas nepagrįstą konkurencinį pranašumą kitų pirkimo dalyvių atžvilgiu, kurie pirkimui paskaičiavo ir pasiūlė ne dirbtinai sumažintas, o realias darbų kainas, pagal kurias būtų įvykdyta sutartis. Pavyzdžiui, skirtumas tarp AB „Eurovia Lietuva“ ir laimėtojo pasiūlymų bendrų kainų pasiūlymų eilėje sudaro 55 955,70 Eur (2 253 702,59 Eur – 2 197 746,89 Eur), tačiau dėl aukščiau nurodytoms dviem darbų pozicijoms pasiūlytų dirbtinai sumažintų kainų laimėtojas įgavo sumoje net 296 322,17 Eur pranašumą prieš ieškovę. Atitinkamiems darbams ieškovės pasiūlytos darbų vieneto kainos yra 11,16 Eur ir 4,97 Eur, tačiau laimėtojo pasiūlyme vos 0,01 Eur;

2.6.       Šiuo atveju atsakovė vertino, kad laimėtojo pasiūlyta kaina nėra neįprastai maža, nors pirkime numatyta fiksuoto įkainio kainodara, o dvejose pozicijose pasiūlytas 0,01 Eur įkainis. Daugiau nei akivaizdu, kad atsakovė netinkamai vertino laimėtojo pasiūlytą kainą ir pažeidė pareigą vertinti kainos pagrįstumą bei pasiūlymo atitikimą pirkimo dokumentams. Darbų vykdymas už 0,01 Eur įkainį negali būti vykdomas ne nuostolingai, o nuostolingas prekių, paslaugų ar darbų teikimas prieštarauja VPĮ 17 straipsnio skaidrumo, lygiateisiškumo ir sąžiningos konkurencijos principams;

2.7.       Pažymėjo, kad pagal pirkimų sąlygų 9, 90 punktus ir pirkimo sutarties projekto 12 punktą pirkimo sutarties kainodara yra įkainio, pirkimo sąlygose nurodyti darbų kiekiai yra preliminarūs ir nustatyti pasiūlymų palyginimo tikslu, o pirkimo sutarties vykdymo metu keisis. Su rangovu bus atsiskaitoma už faktiškai įvykdytus darbus pagal pasiūlyme nurodytas darbų vieneto kainas, o ne pagal bendrą palyginamąją pasiūlymų kainą, todėl ypač svarbu kad darbų vieneto kainos būtų realios. Sutarties vykdymo metu gali būti poreikis atlikti ne visus, o atskirus darbus, todėl vertinant kainos pagrįstumą, turi būti vertinamas kiekvienas pasiūlytas įkainis atskirai be galimybės tiekėjui vieno įkainio pelno marža padengti kito įkainio nuostolį;

2.8.       Laimėtojas vieno cento darbų kainų pasiūlymu iš esmės diskredituoja pasiūlymų rengimo ir vertinimo bei atsiskaitymo pagal įkainio kainodarą metodą, nes tuomet tiekėjai nebeturi prievolės apskaičiuoti realių darbų kainų pasiūlymuose, o gali pasirinkti didesnes darbų kainas nurodyti tik kai kuriose savo nuožiūra pasirinktose pozicijose, kitose įrašydami tik po vieną centą, pavyzdžiui: dėl aplaidumo, arba nespėdami laiku apskaičiuoti realių įkainių ir taip tinkamai parengti pasiūlymą, arba siekdami piktnaudžiauti darbų kiekių kitimu pirkimo sutarties vykdymo metu (apie tokią riziką pažymima ir aukščiau nurodytoje Viešųjų pirkimų tarnybos konsultacijoje), arba dėl kitų nepagrįstų subjektyvių priežasčių. Perkančiajai organizacijai toleruojant tokį nepagrįstą laimėtojo elgesį ir jam neturint prievolės užpildyti sąmatas realiais darbų įkainiais, neatmetama galimybė, kad ateityje šis laimėtojas arba ir kiti pirkimo dalyviai, nurodys pusę ar daugiau realios darbų apimties (vertės) su nerealia vieno cento vieneto kaina. Šiuo metu nurodytose dviejose darbų pozicijose, įvertinus realias darbų rinkos kainas ir įvertintus ieškovės pasiūlyme nurodytas darbų kainas, laimėtojas jau dabar apie 10 – 20 proc. darbų nuo visos realios darbų apimties įvertino dirbtinai sumažintu vos vieno cento įkainiu;

2.9.       Vertinant atsakovės pateiktą atsakymą į pretenziją, atsakymas į pretenziją pateiktas lakoniškai, neanalizuojant ir nevertinant pretenzijoje pateiktų argumentų ir nurodytų aplinkybių;

2.10.       Atsakovė tik deklaratyviai ir formaliai nurodžiusi, kad atmeta tiekėjos pretenziją, ir nepateikusi jokių tokį sprendimą pagrindžiančių įrodymų, neanalizuodama ir nevertindama pretenzijoje pateiktų argumentų, grubiai pažeidė, įskaitant, bet neapsiribojant, ieškovės teisę į teisminę gynybą, todėl toks atsakovės elgesys negali būti laikomas teisėtu;

2.11.       Perkančioji organizacija kaip įstaiga, atsakinga už racionalų valstybės biudžeto lėšų panaudojimą, turi atsakingai elgtis iki procedūrinėje stadijoje ir pirkimo procedūrų vykdymo etape. Neatsakingi ir neracionalūs perkančiosios organizacijos sprendimai suponuoja valstybės lėšų švaistymą ir viešojo intereso pažeidimą;

2.12.       Stebėtina, bet atsakovė atsiliepime į ieškinį laikėsi pozicijos, kad 0,01 Eur įkainis už ryšių kabelių apsaugojimo PE D110 futliarais (el.nr. 1.23) ir žemės sankasos gruntų pagerinimo, h=0,25 m (vadovautis ĮT ŽS 17,MN GPSR 12) (eil. nr. 2.11), darbus yra įprastas įkainis ir ji nemato pagrindo tokį pasiūlytą įkainį laikyti neįprastai mažu;

2.13.       Formali ir lakoniška atsakovės pozicija, kuri suformuota ignoruojant akivaizdžiai darbų savikainos viršijimą pasiūlytam įkainiui, nėra pagrįsta. Atsakovė neteikia jokių argumentų, kurie patvirtintų, kad pasiūlytas įkainis yra realus ar nenukrypsta nuo rinkos kainų bei kitų tiekėjų pasiūlytų šių darbų įkainių. Atsakovė neanalizuoja ir nevertina ar į pasiūlytą įkainį yra įskaičiuotos išlaidos tokius darbus atlikti, pvz. išlaidos darbo užmokesčiui, medžiagoms, įrankiams ir jų amortizacijai, administravimo išlaidos ir pan. Vieno cento įkainis yra visiškai nerealus ir atsakovei, kuri yra viena didžiausių perkančiųjų organizacijų Lietuvoje, tokie darbų įkainiai vienareikšmiškai turėjo kelti įtarimų ir abejonių vertinant pasiūlymą;

2.14.       Objektyviai nepaaiškinamas atsakovės nesinaudojimas diskrecija sudaro kliūtis sąžiningam tiekėjų varžymuisi, prieštarauja viešajam interesui ir sudaro prielaidas korupcijai viešajame pirkime. Atsakovė nepaaiškina su kokiomis objektyviomis aplinkybėmis ji sieja VPĮ 57 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos diskrecijos (ne)naudojimą ir kodėl diskreciją atriboja nuo viešojo intereso, kurio pagrindu turi veikti atsakovė kaip valstybės įmonė ir perkančioji organizacija;

2.15.       Atsakovė nepateikia jokių argumentų kodėl vertindama pasiūlymą ignoravo ieškinio 18 punkte nurodytą Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – VPT) 2021-09-01 konsultaciją, kurioje pažymėta, kad esant įkainio kainodarai, turi būti vertinamas atskirai kiekvienas įkainis ir vertinama ar jis nėra neįprastai mažas bei ar ne per didelis. VPT taip pat pažymėjo: tiekėjai gali dirbtinai padidinti įkainius tų prekių, kurių, jų žiniomis, perkančioji organizacija pirks gerokai daugiau negu yra nurodžiusi (arba apskritai nenurodžiusi). Jeigu ydingai paruoštos pirkimo sąlygos lemia tai, jog bus neracionaliai naudojamos lėšos, pirkimą gali tekti nutraukti;

2.16.       Daugiau nei akivaizdu, kad atsakovė netinkamai vertino laimėtojo pasiūlytą kainą ir pažeidė pareigą vertinti kainos pagrįstumą bei pasiūlymo atitikimą pirkimo dokumentams. Darbų vykdymas už 0,01 Eur įkainį negali būti vykdomas ne nuostolingai, o nuostolingas prekių, paslaugų ar darbų teikimas prieštarauja VPĮ 17 straipsnio skaidrumo, lygiateisiškumo ir sąžiningos konkurencijos principams;

2.17.       Atsiliepimo į ieškinį 4.2 punkte ir jo papunkčiuose atsakovė teigė neva atsakymas į pretenziją buvo motyvuotas bei neapribojo ieškovės galimybės tinkamai ir veiksmingai ginti savo pažeistas teises, tačiau nepateikia nuorodų kur atsakyme į pretenziją buvo pasisakyta dėl vienų ar kitų pretenzijos motyvų ir argumentų. Pažymėjo, kad pretenziją sudaro 3 lapai, kuriuose pateiktas konkretus teisinis reguliavimas, teismų praktika ir VPT konsultacija, tačiau atsakyme į pretenziją visa tai nevertina ir pateiktame atsakyme į pretenziją buvo tik pakartotas sprendimas įkainių nevertinti kaip neįprastai mažų tokio sprendimo nemotyvuojant ir neteikiant argumentų dėl pretenzijoje nurodytų argumentų nepagrįstumo. Toks atsakymas į pretenziją nėra išsamus ar pagrįstas bei tinkamai motyvuotas, todėl ieškovė negalėjo tinkamai pasisakyti dėl sprendimo atmesti pretenziją kaip nepagrįstą teisėtumo ir pagrįstumo ginant savo pažeistas teises;

2.18.       Trečiasis asmuo teigė, kad perkančioji organizacija gali, bet neprivalo kainą pripažinti neįprastai maža kai jai kyla abejonių dėl sutarties vykdymo. Trečiasis asmuo atsiliepime į ieškinį teigė, kad perkančioji organizacija nėra saistoma viešojo intereso vykdydama viešojo pirkimo procedūras, bet toks teiginys visiškai nepagrįstas;

2.19.       Perkančioji organizacija negali veikti priešingai viešajam interesui, veikti kaip privatus subjektas ar negebėti motyvuoti priimtų sprendimų. Taip pat teiginys, kad perkančioji organizacija neturi lyginti įkainių, yra paremtas „užmerktų akių“ principu, kuris nekorealiuoja su viešaisiais pirkimais, perkančiosios organizacijos tikslais, funkcijomis ar veikimo principais. Trečiojo asmens atsiliepime į ieškinį pateikti teiginiai yra deklaratyvūs ir tiesiogiai susiję su trečiojo asmens suinteresuotumu bylos baigtimi. Atsiliepime į ieškinį manipuliuojama situacija 0,01 Eur įkainį prilyginant natūraliam nuokrypiui nuo kitų tiekėjų pasiūlytų įkainių;

2.20.       Atsiliepimo į ieškinį 2.2 punkte nurodė, kad statybų srityje pasiūlymus dažnu atveju sudaro dešimtys, šimtai ar net tūkstančiai įkainių. Šis teiginys iš viso nėra susijęs su ginču, o yra bendro pobūdžio pamąstymai, kurie nesusieti su konkrečiais viešaisiais pirkimais ir yra tik priemonė dėmesiui atitraukti nuo ginčo esmės. Trečiasis asmuo pasiūlė 0,01 Eur įkainį dėl dviejų pozicijų ir toks įkainis nėra ir negali būti laikomas kaip įprastas, neturintis neįprastai mažos kainos požymių įkainis, kuris protingam, apdairiam subjektui yra įprastas ir priimtinas;

2.21.       Trečiasis asmuo atsiliepimo į ieškinį 28 punkte pažymėjo, kad pasisakant dėl laimėtojo pasiūlyme nurodyto 0,01 Eur įkainio žemės sankasos gruntų pagerinimo darbams, paminėtina, jog laimėtojas savo iniciatyva prieš teikiant pasiūlymą pasitikrino, ar tokie darbai vykdant ginčo viešojo pirkimo sutartį apskritai bus tikėtinai reikalingi ir nustatė, kad šių darbų atlikti greičiausiai apskritai nereikės. Akivaizdu, kad trečiasis asmuo savarankiškai formuoja pirkimo objektą ir nustato atsakovės poreikį pasiūlymo pateikimo metu, nors tokią funkciją atlieka išimtinai perkančioji organizacija, kuri poreikį vertina iki paskelbiant viešąjį pirkimą, o pirkimo dokumentuose nurodo jau suformuotą poreikį įsigyti konkrečias prekes, paslaugas ar darbus;

2.22.       Atkreipė dėmesį, kad pirkimo sąlygų 16 punkte įtvirtintas draudimas teikti alternatyvius pasiūlymus pirkime, o pateiktus alternatyvius pasiūlymus numatoma atmesti. Ši nuostata tik patvirtina, kad tiekėjai teikdami pasiūlymą negali nukrypti nuo pirkimo dokumentų ar nurodyto pirkimo objekto;

2.23.       Taip pat trečiasis asmuo atsiliepimo į ieškinį 28 punkte nurodė: „šių darbų atlikti greičiausiai apskritai nereikės“ naudoja sąvoką „greičiausiai“. Tai patvirtina, kad nebuvo pasiūlymo pateikimo metu objektyvių aplinkybių, kurios būtų sudariusios galimybę siūlyti 0,01 Eur darbų įkainius, o pasiūlymą tiekėjas pateikė vadovaudamasis prielaidomis. Be kita ko, toks trečiojo asmens paaiškinimas patvirtina, kad pasiūlymo ryšių kabelių apsaugojimo PE D110 futliarais (el.nr. 1.23) ir žemės sankasos gruntų pagerinimo, h=0,25 m (vadovautis ĮT ŽS 17,MN GPSR 12) (eil. nr. 2.11), darbams atlikti jis iš viso nepateikė, nes vertino, kad šių darbų jam atlikti nereikės, ir dėl šios priežasties trečiasis asmuo tik formaliai pasiūlyme nurodė 0,01 Eur įkainį;

2.24.       Nepaisant nurodytų argumentų ir vertinant tai, kad trečiasis asmuo teisus ir darbų, dėl kurių pasiūlyti 0,01 Eur įkainiai, atlikti nereikės, laimėtoju paskelbtas ne geriausią pasiūlymą pateikęs tiekėjas. Nevertinant tiekėjų pasiūlytų įkainių dėl ryšių kabelių apsaugojimo ir žemės sankasos pagerinimo darbų, ieškovės pasiūlymas yra ekonomiškai naudingesnis nei trečiojo asmens, kuris paskelbtas laimėtoju;

2.25.       Atsiliepimo į ieškinį 29.2 punkte pateikiama nuoroda į techninę specifikaciją (projektą), kurioje nurodyta, kad patikrinus ir nustačius “Ev?45 Mpa, suderinus su projektuotoju ir užsakovu, žemės sankasos sustiprinimo-pagerinimo priemonių netaikyti. Kyla klausimas ar trečiasis asmuo tokius derinimo veiksmus atliko prieš teikiant pasiūlymą? Jeigu derinimo veiksmai buvo atlikti, tai tokiu būdu gali būti sudarytas nepagrįstas pranašumas vienam tiekėjui kitų tiekėjų atžvilgiu ir galimai sudaryti neteisėti susitarimai tarp atsakovės ir trečiojo asmens. Jeigu tokie veiksmai nebuvo atlikti, trečiasis asmuo pateikė pasiūlymą vadovaudamasis išimtinai prielaidomis, o pateiktas pasiūlymas yra sąlyginis ir siejamas su konkrečių darbų neatlikimu sutarties vykdymo etape;

2.26.       Kita vertus, atsiliepimo į ieškinį 29.2 punkte nurodytas argumentas taip pat yra pagrindas vertinti ar pirkimo dokumentai buvo pakankamai aiškūs, tikslūs, be dviprasmybių ir tiekėjai juos galėjo vienodai vertinti teikiant pasiūlymus;

2.27.       Šiuo atveju atsakovė, nurodydama ryšių kabelių apsaugojimo ir žemės sankasos pagerinimo darbus kaip pirkimo objektą ir nurodydama pareigą tiekėjams pateikti tokių darbų įkainio pasiūlymą, sudarė pagrindą tiekėjams pagrįstai tikėtis, kad atsakovė turi tokių darbų poreikį. Jeigu visgi atsakovė nenumato, kad tokie darbai bus atliekami sutarties vykdymo metu, akivaizdu, kad pirkimo dokumentais tiekėjai buvo suklaidinti dėl pirkimo objekto ir realaus atsakovės poreikio ir tai lėmė netinkamą pasiūlymų pateikimą. Pažymėtina, kad tik trečiasis asmuo šiuo atveju vertino, kad tokie darbai nebus atliekami;

3.       Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsiliepimas, triplikas iš esmės grindžiami šiomis aplinkybėmis ir argumentais (2 t., b. l. 26-34, 125-135):

3.1.       Pirkimo laimėtojo pasiūlyta kaina nebuvo neįprastai maža (VPĮ 57 straipsnis) ir atsakovė neturėjo pareigos vertinti priešingai, kadangi toks vertinimas yra atsakovės diskrecija, todėl nebuvo jokio teisinio pagrindo pirkimo laimėtojo pasiūlymą atmesti (VPĮ 45 straipsnis);

3.2.       Sprendimas dėl pretenzijos atmetimo buvo motyvuotas, todėl nebuvo pažeista nei ieškovės teisė į teisminę gynybą, nei skaidrumo principas (VPĮ 17 straipsnis);

3.3.       Ieškinyje ieškovė nepagrįstai nurodė, jog pirkimo laimėtojo pasiūlyta kaina yra nepagrįstai maža ir nereali, todėl atsakovė turėjo pirkimo laimėtojo pasiūlymą atmesti;

3.4.       Atsakovė su tokiais ieškovės teiginiais kategoriškai nesutiko ir pabrėžė, jog pirkimo laimėtojo pasiūlyta kaina nebuvo neįprastai maža (VPĮ 57 straipsnis) ir atsakovė neturėjo pareigos vertinti priešingai, kadangi toks vertinimas yra atsakovės diskrecija, todėl nebuvo jokio teisinio pagrindo pirkimo laimėtojo pasiūlymą atmesti (VPĮ 45 straipsnis);

3.5.       Neįprastai mažos pasiūlytos kainos prezumpcija yra tuomet, jeigu tiekėjų pasiūlymai yra 30 ir daugiau procentų mažesni už visų tiekėjų, kurių pasiūlymai neatmesti dėl kitų priežasčių, pasiūlytų kainų arba sąnaudų aritmetinį vidurkį;

3.6.       Nagrinėjamu atveju apskaičiuotas pasiūlytų kainų vidurkis yra 2 452 172,70 Eur, o pirkimo laimėtojo pasiūlyta yra 2 197 746,89 Eur. Taigi, pirkimo laimėtojo pasiūlyta kaina yra vos 10 procentų mažesnė už visų tiekėjų, kurių pasiūlymai neatmesti, pasiūlytų kainų aritmetinį vidurkį. Tai reiškia, kad šiuo atveju negali būti taikoma neįprastai mažos pasiūlytos kainos prezumpcija, kadangi pirkimo laimėtojo pasiūlymo kaina nėra 30 ir daugiau procentų mažesnė nei visų tiekėjų pasiūlytų kainų vidurkis. Kitaip tariant, nebuvo nustatyta neįprastai mažos pasiūlytos kainos prezumpcija pagal VPĮ 57 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą aritmetinį metodą, todėl šiuo pagrindu atsakovė neturėjo pareigos kreiptis į pirkimo laimėtoją dėl kainos pagrindimo;

3.7.       Pirkimo laimėtojo pateikto pasiūlymo kainos kaip neįprastai mažos. Šiame kontekste atsakovė taip pat pabrėžė, jog pirkimo laimėtojo pasiūlyta kaina yra tik 55 955,70 Eur mažesnė už ieškovės pasiūlymo kainą, o tai sudaro vos 2,5 procentų;

3.8.       Be to, priešingai nei nepagrįstai įrodinėjo ieškovė, atsakovė neprivalėjo vertinti kiekvieno atskiro įkainio pagal neįprastai mažos kainos institutą, kadangi tokios pareigos VPĮ 57 straipsnio 1 dalis nenustato. Analizuojant ir vertinant VPĮ 57 straipsnio 1 dalį yra matyti, kad antrame šios dalies sakinyje, nustatančiame neįprastai mažos kainos prezumpciją, kai pagal matematinį metodą nustatoma neįprastai maža kaina, yra kalbama tik apie pasiūlyme nurodytą bendrą prekių, paslaugų ar darbų kainą, absoliučiai nieko neužsimenant apie įkainius ar sudedamųjų dalių kainą. Tuo tarpu VPĮ 57 straipsnio 1 dalies pirmame sakinyje, įtvirtinančiame perkančiųjų organizacijų diskreciją pačioms įvertinti, ar konkrečiu atveju pateikta kaina ekonomiškai racionali, jau yra kalbama ne tik apie bendrą pasiūlymo kainą, bet ir apie sudedamųjų dalių kainą;

3.9.       VPĮ 57 straipsnio 1 dalis nenustato pareigos perkančiosioms organizacijoms vertinti kiekvieno įkainio pagal neįprastai mažos kainos institutą. VPĮ 57 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta tik perkančiųjų organizacijų diskrecija vertinti įkainius, tačiau ne pareiga;

3.10.       Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju atsakovei nekilo (ir neturėjo kilti) net menkiausios abejonės, jog pirkimo laimėtojas už pasiūlytą kainą, kuri, be kita ko, buvo tik 2,5 procentais mažesnė už ieškovės pasiūlytą kainą, nesugebėtų tinkamai įvykdyti pirkimo sutarties. Todėl atsakovė pagrįstai ir teisėtai, nelaikė pirkimo laimėtojo pasiūlytos kainos neįprastai maža;

3.11.       Tai tik patvirtina ir įrodo, kad ieškovė visiškai nepagrįstai ir netinkamai aiškina VPĮ 57 straipsnio 1 dalyje nustatytą neįprastai mažos kainos institutą, siekdamas perkančiosios organizacijos (šiuo atveju atsakovės) diskreciją vertinti, ar pasiūlyta kaina nėra neįprastai mažam, apriboti daugiau nei to reikalauja imperatyvios įstatymo normos;

3.12.       Atsakovei yra visiškai nesuprantamas ieškovės teiginys, jog neatsakingi ir neracionalūs atsakovės sprendimai suponuoja valstybės lėšų švaistymą ir viešojo intereso pažeidimą. Nors ieškovė šio teiginio ieškinyje nedetalizavo, atsakovė pabrėžė, jog pirkimo laimėtojo pasiūlymo kaina buvo mažiausia (tą ieškinyje akcentuoja ir pati ieškovė), o be to, ir kokybės balų pirkimo laimėtojas surinko daugiausiai, todėl su pirkimo laimėtoju, pasiūliusiu ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą, sudarius pirkimo sutartį kaip tik bus racionaliai naudojamos viešosios lėšos, ir priešingai nei teigė ieškovė, viešasis interesas ne tik nebus pažeistas, tačiau bus pasiektas imperatyvus VPĮ 17 straipsnio 2 dalyje 1 punkte nustatytas viešojo pirkimo tikslas;

3.13.       Atsakovė, vadovaudamasi, be kita ko, šia teismų praktika, tinkamai motyvavo savo sprendimą dėl pretenzijos atmetimo, todėl, priešingai nei bando nepagrįstai įrodyti ieškovė, nebuvo pažeista nei ieškovės teisė į teisminę gynybą, nei skaidrumo principas (VPĮ 17 straipsnis);

3.14.       Dublike ieškovė pati pripažino, jog kiekvieno kainą sudarančio įkainio vertinimas pagal neįprastai mažos kainos institutą yra ne perkančiosios organizacijos pareiga, o diskrecija. Tai patvirtina net kelios ištraukos ir ieškovės dublike pateiktų teiginių: 1) Diskrecija turi naudotis ar nesinaudoti pagal objektyvius ir skaidrius kriterijus; 2) Objektyviai nepaaiškinamas atsakovės nesinaudojimas diskrecija;

3.15.       Tai reiškia, byloje nebėra ginčo dėl to, kad, kaip atsiliepime išsamiai išdėstė atsakovė, VPĮ 57 straipsnio 1 dalis nenustato pareigos perkančiosioms organizacijoms vertinti kiekvieno įkainio pagal neįprastai mažos kainos institutą. VPĮ 57 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta tik perkančiųjų organizacijų diskrecija vertinti įkainius, tačiau ne pareiga. Todėl atsakovė neprivalėjo vertinti kiekvieno atskiro įkainio pagal neįprastai mažos kainos institutą, kadangi tokios pareigos VPĮ 57 straipsnio 1 dalis nenustato;

3.16.        VPT 2022-01-10 į bylą pateiktoje išvadoje, kurioje nurodė, jog VPĮ minėtą prezumpciją, pagal kurią 30 ir daugiau procentų mažesnė tiekėjo kaina yra laikoma neįprastai maža, nustato kainai, bet ne jos sudedamosioms dalims, todėl perkančioji organizacija kreiptis į tiekėją dėl jo siūlomų paslaugų sudedamųjų dalių neįprastai mažos kainos pagrindimo privalo tuomet, jei ji nustato, kad sudedamųjų dalių kaina jai atrodo neįprastai maža;

3.17.       Ieškovė siekia paneigti atsakovės kaip perkančiosios organizacijos diskrecijos esmę ir siekia įrodyti, jog nagrinėjamu atveju atsakovė tariamai privalėjo naudotis savo diskrecija ir įsitikinti dviejų 0,01 Eur įkainių pagrįstumu;

3.18.       Atsakovė pažymėjo, jog vieno cento įkainis, vertinant bendrą pirkimo laimėtojo pasiūlytą kainą, nekėlė jokių „įtarimų ir abejonių“ vertinant pasiūlymą. Kaip minėta, atsakovė turi pareigą vertinti kainą pagal neįprastai mažos kainos institutą tik kai kalbama apie bendrą pasiūlymo kainą, o ne vieną konkretų įkainį (VPĮ 57 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad pirkimo laimėtojo pasiūlyta kaina yra vos 10 procentų mažesnė už visų tiekėjų, kurių pasiūlymai neatmesti, pasiūlytų kainų aritmetinį vidurkį ir tik 2,5 procentais mažesnė už ieškovės pasiūlytą kainą, Atsakovė neturėjo pareigos kreiptis į pirkimo laimėtoją dėl kainos ar įkainių pagrindimo;

3.19.       Siekiant patvirtinti, kad atsakovė pagrįstai naudojosi diskrecija, reikia vertinti faktines aplinkybes. Atsakovė pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju pirkime pasiūlymus sudarė 95 įkainiai. Ieškovė neįprastai mažais laiko du įkainius iš 95 – „ryšių kabelių apsaugojimas PE D110 futliarais“ ir „žemės sankasos gruntų pagerinimas“;

3.20.       Atsakovė pabrėžė, jog pirkimo objektas yra „Rajoninio kelio (duomenys neskelbtini) kapitalinis remontas“. Esminiai pagal apimtį ir vertę darbai pagal pirkimo dokumentus yra tokie kaip asfalto pagrindo dangos sluoksnio įrengimas, skaldos pagrindo įrengimas, apsauginio šalčiui atsparaus sluoksnio įrengimas ir kiti darbai. Tuo tarpu ieškovės nurodyti 0,01 Eur įkainio darbai (ryšių kabelių apsaugojimas futliarais bei žemės grunto pagerinimas) yra ypač neesminiai palyginti su prieš tai nurodytais. Tai reiškia, jog iš esmės yra neįmanoma, jog visos pirkimo sutarties įvykdymui kiltų kokia nors grėsmė dėl dviejų neesminių darbų mažesnio įkainio. Šie du įkainiai niekaip neiškreipia viso pirkimo laimėtojo pasiūlymo esmės ir niekaip negalėtų nulemti pirkimo sutarties neįgyvendinimo;

3.21.       Be to, kaip savo atsiliepime į ieškinį pagrįstai išdėstė pirkimo laimėtojas, žemės sankasos gruntų pagerinimo darbų greičiausiai apskritai nereikės atlikti. Tai pirkimo laimėtojas nustatė savo iniciatyva prieš teikiant pasiūlymą pasitikrinęs (atlikęs esamų kelio pagrindų statinio deformacijos modulio Ev2 matavimus štampu pagal LST 1360-5:2019, vadovaujantis techninio darbo projekto sprendiniais), ar tokie darbai vykdant pirkimo sutartį apskritai bus tikėtinai reikalingi, kadangi žemės sankasos gruntų pagerinimo darbai vykdomi ne visada, o tik tuomet, kai atliekant sankasos gruntų tankinimą nepasiekiamas reikalingas deformacijos modulis. Be to, ir pirkimo techninio projekto (techninės specifikacijos) bendrosios dalies 3.2 dalyje yra numatyta rangovo teisė grunto pagerinimo priemonių netaikyti, kai tam nėra poreikio. Taigi, akivaizdu, jog du minėti vieno cento įkainiu įkainoti darbai, kai vieno iš darbų greičiausiai apskritai nereikės atlikti, negali būti lyginami su kitais esminiais darbais nei savo apimtimi, nei verte. Šie du darbai akivaizdžiai nėra esminiai, todėl jų įtaka pirkimo sutarties įvykdymui yra ypač maža;

3.22.       Todėl visų pirkimo dalyvių pasiūlytoms kainoms esant 10 procentų skirtumo rėžiuose, atsakovė neturėjo teisės ir pareigos vertinti ir nevertino pirkimo laimėtojo pateikto pasiūlymo kainos kaip neįprastai mažos. Atsakovei nekilo ir neturėjo kilti net menkiausios abejonės, jog pirkimo laimėtojas už pasiūlytą kainą nesugebėtų tinkamai įvykdyti pirkimo sutarties;

3.23.       Dar daugiau, pasirašydamas pirkimo sutartį pirkimo laimėtojas įsipareigoja tinkamai ir laiku atlikti visus darbus pagal pasiūlyme nurodytas kainas, kaip tai nustatyta pirkimo sutarties projekto 7 punktas. Be to, pirkimo sutarties projekto 91 punkte yra nustatyta, jog rangovas privalo per 10 (dešimt) darbo dienų po sutarties pasirašymo dienos savo sąskaita pateikti „Rajoninio kelio (duomenys neskelbtini) kapitalinis remontas“ konkurso sąlygų 95.1.2 punkte nurodytos sumos dydžio banko ar kitos kredito įstaigos išduotą sutarties sąlygų įvykdymo užtikrinimo banko garantiją, draudimo bendrovės išduotą laidavimo draudimo raštą, arba rangovo išduotą garantiją deponuojant lėšas užsakovo banko sąskaitoje. Taigi, tuo atveju, jeigu pirkimo laimėtojas neįvykdytų pirkimo sutarties pasiūlyme nurodytomis sąlygomis, jis patirtų žalą atsakovei pasinaudojus pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimu. Todėl akivaizdu, jog pirkimo laimėtojas siūlė realią ir pagrįstą darbų kainą, kadangi turi pareigą užtikrinti pirkimo dokumentuose nurodytų darbų įvykdymą;

3.24.       Atsakovės taikyta diskrecija, priešingai nei dublike įrodinėjo ieškovė, jokia apimtimi neprieštarauja VPĮ 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam tikslui užtikrinti efektyvių ir skaidrių viešųjų pirkimų konkursų atlikimą. Todėl visa ieškovės dublike cituojama teismų praktika, susijusi su konkurencijos užtikrinimu, kova su korupcija, viešojo intereso apsauga, šioje byloje yra apskritai neaktuali. Priešingai, būtent nepagrįstai ir neteisėtai atmetus tinkamą pirkimo laimėtojo pasiūlymą būtų pažeisti visi VPĮ 17 straipsnyje įtvirtinti viešųjų pirkimų principai. Dar daugiau, pirkimo laimėtoju turėtų būti nepagrįstai pripažįstamas ieškovės pasiūlymas, kuris yra 55 955,70 Eur brangesnis (be to, pirkimo laimėtojas surinko daugiausiai kokybės balų), todėl būtų pažeistas ir racionalaus lėšų panaudojimo principas, kadangi būtų nepagrįstai išvaistyta 55 955,70 Eur suma permokant už pirkimo objekto įsigijimą;

3.25.       Be to, ieškovė dublike visiškai nepagrįstai nurodė, jog atsakovė tariamai ignoravo ieškinio 18 punkte nurodytą VPT 2021-09-01 konsultaciją, kurioje pažymėta, kad esant įkainio kainodarai, turi būti vertinamas atskirai kiekvienas įkainis ir vertinama ar jis nėra neįprastai mažas bei ar ne per didelis <...> tiekėjai gali dirbtinai padidinti įkainius tų prekių, kurių, jų žiniomis, perkančioji organizacija pirks gerokai daugiau negu yra nurodžiusi.  Atsakovas pažymėjo, jog VPT konsultacija yra tik rekomendacinio pobūdžio ir negali būti prilyginama imperatyviai VPĮ 57 straipsnio 1 daliai, kurioje yra nustatyta tik perkančiųjų organizacijų diskrecija vertinti įkainius, tačiau ne pareiga. Be to, minėtos konsultacijos turinį pati VPT paneigė 2022-01-10 į bylą pateiktoje išvadoje, kurioje nurodė, jog perkančioji organizacija neturi pareigos prašyti tiekėjo pagrįsti siūlomų paslaugų įkainių, jeigu įkainių kaina neatrodo neįprastai maža ir jeigu tiekėjams nėra galimybės manipuliuoti įkainiais įkainojant tam tikras pozicijas;

3.26.       Atsakovė pabrėžę, jog nėra jokios rizikos, kad tiekėjai tariamai dirbtinai didino įkainius tų prekių, kurių atsakovė tariamai pirks daugiau negu nurodė. Kaip atsakovė pažymėjo sprendime dėl pretenzijos atmetimo, pirkimo dokumentuose yra numatyti realūs atsakovės poreikius atitinkantys perkami skirtingi darbų kiekiai, dėl ko tiekėjai objektyviai negali dirbtinai manipuliuoti įkainiais, tam tikrus padidinant, o kitus sumažinant;

3.27.       Atsakovė pažymėjo, jog yra parengtas techninis darbo projektas. Tai reiškia, kad projektavimo darbai yra baigti. Kai projektavimas yra baigtas, rangovui nebeteks pareiga jo atlikti, todėl pirkimo objektas ir darbų užduotis yra apibrėžti, realūs kiekiai nurodyti darbų kiekių žiniaraštyje. Jie yra pagrįsti techniniu darbo projektu, kurio sprendinių niekas neginčija. Jeigu vykdant pirkimo sutartį vis dėlto būtų bet koks nukrypimas nuo šių kiekių, toks nukrypimas negalėtų būti esminis ir galėtų būti sąlygotas tik objektyvių aplinkybių, kaip to reikalauja viešųjų pirkimų procedūrų vykdymas pagal VPĮ 89 straipsnį. Taigi, nėra jokių objektyvių įrodymų, kad vykdant pirkimo sutartį neabejotinai bus reikalinga vykdyti ženkliai daugiau darbų nei atsakovė nurodė pirkimo dokumentuose ir toks darbų kiekių pasikeitimas darytų įtaką šio pirkimo rezultatams. Todėl dar ir šiuo aspektu ieškovės teiginiai yra nepagrįsti;

3.28.       Dubliko 13 punkte ieškovės cituoja ištrauką iš Lietuvos apeliacinio teismo 2021-01-14 nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-340-381/2021, kuri tariamai turėtų paneigti atsakovės poziciją dėl diskrecijos, susijusios su atskirų įkainių pagrindimo reikalavimo. Atsakovė pabrėžė, jog minėtoje byloje perkančioji organizacija net kelis kartus kreipėsi į tiekėją su prašymu pagrįsti ir paaiškinti 0,01 Eur įkainį, tačiau tiekėjas įkainio nepaaiškino ir nepagrindė, todėl perkančioji organizacija turėjo atmesti tiekėjo pasiūlymą. Šiame kontekste atsakovė visiškai sutinka, kad perkančiajai organizacijai suabejojus 0,01 Eur įkainių pagrįstumu tiekėjas turėjo perkančiosios organizacijos prašymu įkainius pagrįsti. Tačiau šioje byloje situacija yra visiškai kitokia –atsakovei nekilo ir neturėjo kilti net menkiausios abejonės, jog pirkimo laimėtojas už pasiūlytą kainą nesugebėtų tinkamai įvykdyti pirkimo sutarties, todėl atsakovė neturėjo pareigos kreiptis į pirkimo laimėtoją dėl įkainių paaiškinimo, atitinkamai, pirkimo laimėtojas neturėjo jų paaiškinti;

3.29.       Nurodė, VPT 2022-01-10 į bylą pateikta išvada taip pat patvirtina, jog atsakovė tinkamai naudojosi savo diskrecija ir neprivalėjo kreiptis į pirkimo laimėtoją dėl įkainių kainos pagrindimo. Konkrečiai, VPT nurodė, jog perkančioji organizacija privalo įsitikinti tiekėjo gebėjimu įvykdyti sutartį, todėl turi pareigą prašyti tiekėjo pagrįsti siūlomų paslaugų ar jų sudedamųjų dalių kainą visais atvejais, kai paslaugų ar jų sudedamųjų dalių kaina perkančiajai organizacijai atrodo neįprastai maža;

3.30.       Dublike ieškovė iš esmės kartoja tuos pačius teiginius kaip ir ieškinyje, jog atsakymas į pretenziją tariamai nėra išsamus ar pagrįstas bei tinkamai motyvuotas, todėl ieškovė negalėjo tinkamai pasisakyti dėl sprendimo dėl pretenzijos atmetimo teisėtumo ir pagrįstumo ginant savo pažeistas teises. Ieškovė nurodė, jog atsakymą į pretenziją tariamai nevertintas pretenzijoje pateiktas konkretus teisinis reguliavimas ir teismų praktika;

3.31.       Atsakovės nuomone, iš tokios ieškovės pozicijos galima spręsti, jog ieškovei atsakymas į pretenziją būtų pakankamai išsamus ir motyvuotas tik tuo atveju, jeigu atsakovė būtų pasisakusi iš esmės dėl kiekvieno ieškovės pretenzijoje nurodyto teiginio, kiekvienos teismų praktikos citatos ir panašiai. Vis dėlto, tokios pareigos – pasisakyti dėl kiekvieno aspekto – atsakovė neturi;

3.32.       Atsakovė turėjo pareigą motyvuoti pretenzijos atmetimą ir pagrįsti tokių sprendimų priežastis, ką ir tinkamai padarė, tačiau neturėjo pareigos pasisakyti dėl kiekvieno pretenzijoje nurodyto teiginio ar teismų praktikos citatos;

3.33.       Atsakovė pabrėžė, jog sprendime dėl pretenzijos atmetimo buvo nurodyti visi tokio sprendimo motyvai. Atsakovė aiškiai nurodė, kuo vadovavosi, vertindamas pasiūlymus, ką vertino, kodėl pirkimo laimėtojo pasiūlyta kaina nelaikoma neįprastai maža, kodėl nevertinami atskiri įkainiai pagal neįprastai mažos kainos institutą, kodėl tiekėjai niekaip negalėtų dirbtinai padidinti tam tikrų darbų įkainių;

3.34.       Ieškiniu ieškovė prašė ne tik panaikinti atsakovės sprendimą dėl pirkimo laimėtojo, bet ir atmesti pirkimo laimėtojo pasiūlymą;

3.35.       Atsakovė pabrėžė, jog šiuo atveju pirkimo laimėtojo kainos pagrindimas yra objektyviai įmanomas. Pirkimo procedūros yra sustabdytos, todėl tam nėra jokių kliūčių. Be to, tuo atveju, jeigu teismas, nukrypdamas nuo kasacinio teismo praktikos, atmestų pirkimo laimėtojo pasiūlymą nesuteikus pirkimo laimėtojui galimybės įrodyti pasiūlytos kainos pagrįstumą, tokiu atveju būtų pažeistos pirkimo laimėtojo teisės ir nukrypta nuo procedūros, nustatytos (VPĮ 57 straipsnis).

4.       Trečiasis asmuo su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsiliepimas, triplikas iš esmės grindžiami šiomis aplinkybėmis ir argumentais (2 t., b. l. 37-48, 136-144):

4.1.       VPĮ 57 straipsnio 1 dalimi, pasiūlyme nurodyta prekių, paslaugų ar darbų kaina arba sąnaudos visais atvejais turi būti laikomos neįprastai mažomis, jeigu jos yra 30 ir daugiau procentų mažesnės už visų tiekėjų, kurių pasiūlymai neatmesti dėl kitų priežasčių ir kurių pasiūlyta kaina neviršija pirkimui skirtų lėšų, nustatytų ir užfiksuotų perkančiosios organizacijos rengiamuose dokumentuose prieš pradedant pirkimo procedūrą, pasiūlytų kainų arba sąnaudų aritmetinį vidurkį;

4.2.       Šiuo konkrečiu atveju į pasiūlymų eilę buvo įtraukti 8 tiekėjai;

4.3.       Suskaičiavus visų pasiūlymų kainų aritmetinį vidurkį bei trečiojo asmens pasiūlymo kainos santykį su šiuo vidurkiu akivaizdu, kad trečiojo asmens pasiūlymo kaina yra tik 10 % mažesnė nei pasiūlytų kainų aritmetinis vidurki;

4.4.       Atsižvelgiant į prieš tai jau minėtą VPĮ 57 straipsnio 1 dalyje nurodytą neįprastai mažos kainos apskaičiavimo metodiką, trečiojo asmens pasiūlymo kaina nėra neįprastai maža, ką klaidingai nurodo ieškovė. Atitinkamai, perkančioji organizacija neprivalėjo trečiojo asmens prašyti pagrįsti pasiūlymo kainą ar atmesti trečiojo asmens pasiūlymą;

4.5.       Įstatymu nėra įtvirtinta perkančiosios organizacijos prievolė tikrinti tiekėjų pasiūlymus sudarančius įkainius taikant neįprastai mažos kainos taisyklę, jei perkančiajai organizacijai nekyla abejonių dėl tiekėjo galimybių įvykdyti viešojo pirkimo sutartį pagal pateiktą pasiūlymą;

4.6.       Detalizuodama savo reikalavimus ieškovė taip pat nurodė, kad perkančioji organizacija privalėjo vertinti ne tik pasiūlymo kainą, tačiau ir kiekvieno atskiro įkainio (konkrečios statybos darbų kiekio žiniaraščio eilutės) kainą su kiekvieno iš tiekėjų pasiūlytomis analogiškų statybos darbų kiekio žiniaraščio eilučių kainomis ir tuo kriterijumi pripažinti, jog trečiojo asmens pasiūlymo konkretūs įkainiai yra neįprastai mažos kainos. Trečiasis asmuo kategoriškai nesutiko su tokia ieškovės pozicija;

4.7.       Ieškovė ignoruoja teismų praktikoje pateiktą išaiškinimo tikslą – perkančioji organizacija gali pripažinti pasiūlymą neįprastai mažos kainos, kai jai kyla pagrįstų abejonių dėl sutarties įvykdymo. Tad tais atvejais, kai tiekėjo pateiktas pasiūlymas nekelia abejonių dėl jo įvykdomumo ir tuo pačiu neatitinka VPĮ 57 straipsnio 1 dalies nuostatų, perkančioji organizacija neturi pareigos lyginti pasiūlymų įkainių bei prašyti tiekėją pagrįsti tokį pasiūlymą;

4.8.       Nurodė, jog ir ieškovės cituojama kasacinio teismo praktika, jog perkančioji organizacija, remdamasi objektyviais ir skaidriais kriterijais, gali ir turi konstatuoti neįprastai mažą kainą ir siūlyti tiekėjui ją pagrįsti ir kitais atvejais, inter alia (be kita ko), kai pasiūlyme nurodyta neįprastai maža atskirų jo dalių kaina yra ne apie perkančiosios organizacijos pareigą kaskart reikalauti tiekėjus pagrįsti visus pasiūlymo kainą sudarančius įkainius, tačiau apie teisę tą daryti, jei perkančioji organizacija tam mato pagrindą;

4.9.       Ginčo pirkime ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas buvo išrenkamas pagal kainos ir kokybės santykį (pirkimo sąlygų 81 punktas). Tiekėjų pasiūlytą kainą sudaro tiekėjo, tiekėjų grupės partnerių ir subtiekėjų bendra numatomų atlikti darbų paslaugų vertė (Pirkimo sąlygų priedas Nr. 2 „Pasiūlymo forma“), kuri matyti iš darbų kiekių žiniaraščių su užpildytomis pasiūlymo kainą sudarančiomis dalimis – konkrečių darbų įkainiais. Tad šiuo konkrečiu atveju pasiūlymus sudarė 95 įkainiai (86 įkainiai susisiekimo daliai ir 9 įkainiai melioracijos daliai).Tad, vadovaujantis ieškovės logika, perkančioji organizacija privalėjo visų tiekėjų pasiūlymus palyginti ne tik pagal bendrą pasiūlymo kainą, tačiau ir pagal kiekvieną iš šių 95 pasiūlymus sudarančių įkainių, ir kiekvieno atskiro įkainio atveju, nustačiusi 30% nuokrypį nuo vidurkio, identifikuoti grėsmę visos sutarties vykdymui;

4.10.       Ginčo pirkimo atveju trečiasis asmuo savo pasiūlymą pateikė detaliai apskaičiavęs bei įvertinęs visus darbus pagal pateiktus darbų kiekių žiniaraščius. Siekdamas pateikti konkurencingą pasiūlymą trečiasis asmuo dviejose iš beveik šimto eilučių („Ryšių kabelių apsaugojimas PE D110 futliarais“ bei „Žemės sankasos gruntų pagerinimas (vadovaujantis MN GPSR 12)“) nurodė 0,01 Eur kainą. Kaip žinia, ginčo viešasis pirkimas vykdomas siekiant įvykdyti rajoninio kelio (duomenys neskelbtini) kapitalinio remonto darbus. Mažai tikėtina, kad visos sutarties įvykdymui (apimančiame tokius didelės apimties ir vertės darbus kaip apsauginio šalčiui atsparaus sluoksnio įrengimas, asfalto pagrindo dangos sluoksnio įrengimas, skaldos pagrindo įrengimas ir kt.) kiltų grėsmė tik dėl ryšių kabelių apsaugojimo futliarais bei žemės grunto pagerinimo darbų mažesnės kainos;

4.11.       Pabrėžė, jog dėl trečiojo asmens pasiūlymo kainos realumo (galimybių įvykdyti pirkimo sutartį prasme) abejonių nėra – trečiojo asmens kaina vos 2,48 proc. mažesnė už ieškovės kainą;

4.12.       Ieškovė nepagrįstai nurodė, jog trečiajam asmeniui nurodžius mažesnius dvejų iš 95 numatytų įkainių dydžius, šis įgijo nepagrįstą konkurencinį pranašumą;

4.13.       Kaip jau minėta, laimėtojas ginčo viešajame pirkime nustatomas remiantis ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijumi. Didžiąją dalį (90%) šio kriterijaus sudaro kaina, likusią dalį (10%) sudaro kokybės kriterijus – papildoma statinio garantinio termino trukmė metais (pirkimo sąlygų 81 punktas). Kaip matyti iš perkančiosios organizacijos 2021-11-12 rašto „Dėl pirkimo procedūrų rezultatų“, net 3 iš 8 tiekėjų pasiūlė maksimalią papildomą statinio garantinio termino trukmę. Tokiu atveju šie tiekėjai iš esmės varžėsi tik pasiūlymo kaina;

4.14.       UAB „Plungės lagūna“ yra daugiau nei 28 metus veikianti įmonė, turinti ypatingai daug patirties dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose (2017 metais įmonė kaip tiekėjas laimėjo 45 viešuosiuose pirkimuose, 2018 metais laimėjo 25 viešuosiuose pirkimuose, 2019 metais laimėjo 26 viešuosiuose pirkimuose, 2020 metais laimėjo 30 viešųjų pirkimų, 2021 metais laimėjo 23 viešuosiuose pirkimuose.) Kaip ūkio subjektų grupės partneris pasitelkta UAB „Telšių keliai“ taip pat turi daugiau nei 29 metų patirtį, nuolat dalyvauja bei laimi viešuosiuose pirkimuose (2017 metais kaip tiekėjas laimėjo 16 viešųjų pirkimų, 2018 metais laimėjo 24 viešuosiuose pirkimuose, 2019 metais laimėjo 25 viešuosiuose pirkimuose, 2020 metais laimėjo 37 viešuosiuose pirkimuose, 2021 metais įmonė laimėjo 14 viešųjų pirkimų). Tokią ilgametę patirtį turintis laimėtojas puikiai suprato, kaip turi pateikti konkurencingą, tačiau sutartį leidžiantį tinkamai įvykdyti pasiūlymą;

4.15.       Pasisakė dėl laimėtojo pasiūlyme nurodyto 0,01 Eur įkainio žemės sankasos gruntų pagerinimo darbams, paminėjo, jog laimėtojas savo iniciatyva prieš teikiant pasiūlymą pasitikrino, ar tokie darbai vykdant ginčo viešojo pirkimo sutartį apskritai bus tikėtinai reikalingi ir nustatė, kad šių darbų atlikti greičiausiai apskritai nereikės;

4.16.       Paaiškino, jog žemės sankasos gruntų pagerinimo darbai vykdomi ne visuomet, o tik tuomet, kai atliekant sankasos gruntų tankinimą nepasiekiamas reikalingas deformacijos modulis;

4.17.       Pirkimo dokumentų 1 priede – techninės specifikacijos (projekto) bendrojoje dalyje pateikiama nuoroda į automobilių kelių žemės darbų atlikimo ir žemės sankasos įrengimo taisykles ĮT ŽS 17, patvirtintas LR automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus 2017 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. V-111 (TAR, 2017-04-04, Nr. 2017-05513, toliau – taisyklės). Pastarųjų taisyklių 224 punktas numato: jeigu reikalingas deformacijos modulis ant žemės sankasos nepasiekiamas atliekant tankinimą, tai taikomos papildomos priemonės: žemės sankasos pagerinimas arba sustiprinimas,

4.18.       Savo ruožtu, pirkimo techninės specifikacijos (projekto) bendrosios dalies 21 lape numatyta rangovo teisė, nesant poreikio, grunto pagerinimo priemonių netaikyti;

4.19.       Projekto techninių specifikacijų skyriuje TS 03. „Žemės darbai“ 3.4 punkte „Darbų kontrolė ir priėmimas“ pateikta ta pati reikalaujamo žemės sankasos deformacijos modulio vertė: lentelės punktas 1.9 Deformacijos modulis Ev2 >=45MN/m2. Ta pati Ev2 >=45MN/m2 sąlyga su teise netaikyti grunto pagerinimo priemonių įrašyta kiekviename šio projekto skersinių pjūvių brėžinyje pastabose 3 punktu;

4.20.       Pirkimo sąlygose numatyta tiekėjų teisė (ir netgi suponuojama pareiga) įsivertinti visus jiems pasiūlymo pateikimui reikalingus duomenis;

4.21.       Pirkimo sąlygų priedo Nr. 9 „Pirkimo sutartis“ 107 punkte numatyta, jog tiekėjai prisiima rizikas dėl papildomų darbų atlikimo, jei šių nenusimatė, nors galėjo tai padaryti įvertinę visus turimus duomenis, įskaitant objekto vizualinę apžiūrą;

4.22.       Kad tiekėjai turi teisę vizualiai įvertinti galimus darbus, matyti ir iš pirkimo sąlygų 14 punkte, kuriame aprašoma užsienio tiekėjų galimybė vizualiai įvertinti pirkimo objektą;

4.23.       Atitinkamai, laimėtojas, turėdamas didelę patirtį bei visas galimybes (tam skirtą techniką bei ja mokančius naudotis darbuotojus) laimėtojas dar prieš pateikiant pasiūlymą savo kaštais atliko valstybinės reikšmės rajoninio kelio (duomenys neskelbtini) numatyto kapitaliai remontuoti ruožo (duomenys neskelbtini) esamų kelio pagrindų statinio deformacijos modulio Ev2 matavimus štampu pagal LST 1360-5:2019;

4.24.       Atliktų bandymų rezultatai parodė, kad esami kelio pagrindai turi nemažą laikančiosios galios rezervą, kuris, tikėtina, ir paruošus kelio sankasą projektiniame aukštyje liks pakankamas, kad išpildytų projekto techninėse specifikacijose nurodyto kelio sankasos įrengimą reglamentuojančio norminio dokumento ĮT ŽS 17 „Automobilių kelių žemės darbų atlikimo ir žemės sankasos įrengimo taisyklės“ (TAR, 2017-04-04, Nr. 2017-05513) numatytus reikalavimus. Bandymai buvo atlikti atrinkus rizikingiausias numatyto rekonstruoti kelio ruožo vietas. Visose bandymų vietose statinio deformacijos modulio vertė daugiau kaip du kartus viršijo ĮT ŽS 17 „Automobilių kelių žemės darbų atlikimo ir žemės sankasos įrengimo taisyklės“ numatytą reikalaujamą 45 Mpa vertę;

4.25.       Šie atliktų statinio deformacijos modulio matavimų rezultatai leido trečiajam asmeniui numatyti, kad daugumoje numatyto rekonstruoti kelio ruožo vietų greičiausiai nereikės taikyti papildomų priemonių kelio sankasos gruntams pagerinti, kaip tai numatyta aukščiau aptartame pirkimo sąlygų priedo Nr. 1 „techninė specifikacija“ 3.2 punktą;

4.26.       Trečiasis asmuo, nerizikuodamas sutarties įvykdomumu, galėjo pasiūlyti 0,01 Eur kainą žemės sankasos gruntų pagerinimo darbams atlikti. Toks pasiūlymas atitinka ginčo Pirkimo dokumentus ir nelaikytinas nepagrįstu konkurenciniu pranašumu, juolab kad atitinkamą aplinkybę galėjo įsivertinti visi Pirkime dalyvavę tiekėjai, jei tik būtų patys atlikę atitinkamą bandymą;

4.27.       Trečiasis asmuo vertino ne tik pirkimo sutarties įvykdymo bendras sąnaudas ir pelningumą, bet ir savo interesą pateikti konkurencingą pasiūlymą ir laimėti pirkimą, o tuo pačiu, įvykdžius pirkimo sutartį, ne tik uždirbti pajamas, bet ir įgyti atitinkamų darbų patirtį kaip reikalingą kitiems pirkimams, nukonkuruoti konkurentus (neleisti jiems uždirbti pajamas ir sustiprėti trečiojo asmens atžvilgiu) ir kt. Atsižvelgdamas į šiuos tikslus, trečiasis asmuo nesiekė uždirbti pelno kiekvienoje atskirai paimtoje darbų žiniaraščio eilutėje. Atitinkamai, trečiasis asmuo, būdamas patyręs viešųjų pirkimų dalyvis, detaliai susiskaičiavęs, jog pasiūlyme įrašyti kitų darbų įkainiai jam leidžia tinkamai ir pelningai įvykdyti pirkimo sutartį, savo pasiūlymo bendrą kainą sumažino ne nežymiai mažindamas kiekvieną įkainį, o padarydamas žymią nuolaidą konkrečiam ginčo darbui. Tokiu būdu trečiasis asmuo kaštus ryšių kabelių apsaugojimo futliarais darbui atlikti tiesiog padengs iš kitų darbų maržos. Trečiojo asmens pasirinkimas sumažinti vieną, o ne visus įkainius, nekeičia nei bendrai paimto pasiūlymo esmės (net ir padarius nuolaidą, trečiojo asmens pasiūlymo bendra kaina yra labai artima ieškovės pasiūlymo kainai), nei trečiojo asmens įsipareigojimo atlikti visus sutartimi numatytus darbus (įskaitant ryšių kabelių apsaugojimą futliarais), nei trečiojo asmens galimybių tinkamai įvykdyti pirkimo sutartį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra pripažinta tiekėjo teisė savo siūlomą kainą grįsti kitos veiklos pajamomis – nėra jokios priežasties laikyti, kad ši galimybė dėl kokių nors priežasčių negali būti taikoma ir kalbant apie atskirų įkainių grindimą (tuo atveju, jeigu trečiajam asmeniui, nepaisant aukščiau išdėstyto, apskritai tektų pareiga atskirus įkainius pagrindinėti);

4.28.       Pasisakė dėl ieškovės argumentų, neva Sistela ryšių kabelių apsaugojimo futliarais bei žemės sankasos gruntų pagerinimo darbus nurodo daug didesniais įkainiais (atitinkamai 6,24 Eur bei 0.38 Eur), paminėtina, jog Sistela pateikia tik vidutines konkrečių darbų kainas, neatsižvelgiant į kitas aplinkybes, kurios gali įtakoti tokią kainą, t.y. koks bendras atliekamų darbų kiekis, kokie susiję darbai atliekami, ar darbai vykdomi vykdant viešąjį pirkimą, ir t.t. Pastarosios aplinkybės neabejotinai įtakoja darbų kainą (ir tuo pačiu nukrypimą nuo Sistela kainų), pvz., nuo darbų kiekio ir susijusių darbų pobūdžio priklauso, ar šiems darbams reikalinga įranga į objektą gali būti atvežama kartu, ar atskirai, ir pan., nuo to, ar darbai perkami privačiai, ar viešai, priklauso konkurencinė aplinka ir tiekėjo kainodaros ribos, ir pan. – visa tai tiesiogiai įtakoja įkainius konkrečiame pirkime. Tad vadovautis išskirtinai Sistela duomenimis kaip objektyvia tiesa negalima;

4.29.       Tai, kad Sistela pateikiami darbų įkainiai nėra visų taikomi kaip nekintami, patvirtina ir šio ginčo aplinkybės – tiems patiems darbams 8 skirtingos statybų srityje dirbančios įmonės pateikė skirtingas kainas. Tuo atveju, jei visos statybų srityje dirbančios įmonės vadovautųsi tik Sistela numatytais darbų įkainiais, iš esmės neliktų konkurencijos dėl darbų kainos, o pats viešojo pirkimo vykdymas prarastų prasmę. Be to, net ir pati ieškovė nurodė kitokią atitinkamų darbų kainą, nei numatytą Sistela programoje (atitinkamai 11,16 Eur ir 4,97 Eur);

4.30.       Tad vien tik faktas, jog trečiojo asmens pasiūlyti darbų įkainiai neatitinka Sistela numatytų šių darbų įkainių, nereiškia, jog trečiasis asmuo netinkamai apskaičiavo savo darbo kainą;

4.31.       Ieškovė nesutiko su tuo, jog trečiasis asmuo laimėjo ginčo konkursą, pasiūlęs mažesnę kainą, ir ieškiniu iš esmės ginčija trečiojo asmens teisę pačiam nustatyti savo pasiūlymo kainą. Tačiau tokiu būdu ieškovė ignoruoja VPĮ 2 straipsnio 45 dalyje įtvirtintą viešojo pirkimo pasiūlymo sampratos esmę – tiekėjo pateiktas siūlymas tiekti prekes, teikti paslaugas ar atlikti darbus pagal perkančiosios organizacijos pirkimo dokumentuose nustatytas sąlygas. Taigi, tik pats tiekėjas gali įsivertinti savo pasiūlymo kainą ar kiekvieną kainą sudarantį įkainį, net jei pasiūlyta kaina stipriai skirtųsi nuo kitų tiekėjų pasiūlymų;

4.32.       Atkreipė dėmesį ir į tai, jog ginčo viešajame pirkime numatyta įkainio kainodara (pirkimo sąlygų 90 punktas). Kaip teisingai pastebėjo ieškovė, tokiu atveju tiekėjas vienus įkainius nurodo mažesnius, o kitus – didesnius, įvertindamas viso pasiūlymo „naudą“. Tokiu būdu iš „pelningesnių“ darbų kompensuojami „pigiau“ atlikti darbai. Tačiau tai jokiu būdu negali būti vertinama kaip kitų tiekėjų interesų ar sąžiningo tiekėjų varžymosi pažeidimas – visi tiekėjai siekia gauti naudą, konkuruodami savo pasiūlymais. Nesiekiant gauti naudos, nei vienas iš šiuo atveju 8 tiekėjų net ir nebūtų dalyvavę ginčo viešajame pirkime. O kiek kiekvienas įkainis yra „objektyviai“ „realus“ ir „pagrįstas“, iš esmės atsako laimėtojo pasiūlymas, pasvertas su, perkančiosios organizacijos (o ne pirkimo rezultatu nepatenkintų konkurentų) požiūriu, numatomu visos sutarties (ne)įvykdymu. Kiekvienas tiekėjas savo įkainius nustato įvertinęs savo resursus, savo galimybes ir savo interesą laimėti konkretų pirkimą. Tad konkrečių įkainių apskaičiavimas ir bendros kainos pasiūlymas yra tik kiekvieno iš tiekėjų strategija siekiant laimėti pirkimą;

4.33.       Ieškinyje, be kita ko, nurodė, kad trečiasis asmuo pateikė neatitinkantį pirkimo dokumentų pasiūlymą – nepilnos apimties pirkimo objektą. Tokią išvadą ieškovė daro vertindama, jog dvi darbų pozicijos trečiojo asmens pasiūlyme buvo įvertintos 0,01 Eur įkainiu, kas, anot ieškovės, yra tik formalus pasiūlymo užpildymas. Su tokiais ieškovės argumentais trečiasis asmuo nesutinka, kadangi šie prieštarauja ginčo byloje jau pateiktiems ir karu su šiuo atsiliepimu dar pateikiamiems duomenims bei kasacinio teismo išaiškinimams;

4.34.       Šiuo konkrečiu atveju pirkimo dokumentuose nebuvo numatytos mažiausios galimos (minimalios) ar maksimalios įkainių reikšmės. Atitinkamai, tiekėjai buvo laisvi teikti pasiūlymus savo nuožiūra. Jau po pirkimo procedūrų teigti, kad pasiūlymuose nebuvo galima numatyti mažiausio galimo įkainio, reikštų pirkimo dokumentų keitimą. Tad konstatuotina, jog ieškovės reikalavimai pripažinti, kad trečiojo asmens pilnai užpildytas pasiūlymas, nurodant 0,01 Eur įkainius dviejose iš 95 statybos darbų žiniaraščio eilučių, neatitinka pirkimo dokumentų, yra neteisėtas;

4.35.       Trečiasis asmuo pateikė pasiūlymą griežtai pagal pirkimo dokumentus – pilnai užpildyta tiek pasiūlymo forma, tiek ir kartu pateikiami darbų kiekių žiniaraščiai (įskaitant konkrečiose ginčo eilutėse nurodytus įkainius);

4.36.       Be to, ieškovė nepagrindė, kodėl būtent 0,01 Eur įkainis yra nerealus ir koks tuomet, jos vertinimu, mažiausias tokių darbų įkainis jau galėtų būti vertinamas kaip pakankamas ar realus. Vertinant pirkimo rezultatu nepatenkinto tiekėjo požiūriu – net ir didesnis nei 0,01 Eur įkainis gali būti nepakankamas konkretiems darbams atlikti, jei jis bus mažesnis nei paties „vertintojo“. Vadovaujantis tokia ieškovės logika, lygiai taip pat būtų galima teigti, jog trečiasis asmuo (ar bet kuris kitas ginčo pirkimo dalyvis) netinkamai užpildė visas žiniaraščių eilutes, kuriose numatė mažesnį darbų įkainį, nei pati ieškovė;

4.37.       Tai, kad dvejose iš 95 eilučių trečiasis asmuo nurodė mažą (mažesnį nei ieškovė) darbų įkainį, nereiškia, jog pateikiami dokumentai nebuvo užpildyti apskritai ar užpildyti neįvertinus tikrųjų darbų kainų, ar kad šių darbų (jeigu ir tiek, kiek jie bus iš tiesų reikalingi) trečiasis asmuo neketina atlikti. Kaip jau buvo pasisakyta, trečiasis asmuo ryšių kabelių apsaugojimo futliarais bei žemės sankasos gruntų pagerinimo darbų įkainius nurodė atlikęs išankstinius tyrimus ir detaliai įsivertinęs tokių darbų apimtį bei atsižvelgdamas į savo strategiją konkurentų atžvilgiu. Tad 0,01 Eur įkainis buvo nurodytas ne, kaip kad nurodė ieškovė, dėl aplaidumo ar nespėjus apskaičiuoti realių įkainių, o kaip tik atlikus detalius paskaičiavimus. Atitinkamai, visi ieškovės teiginiai dėl trečiojo asmens pasiūlymo nepilnos apimties yra klaidingi;

4.38.       Paminėjo ir tai, jog ieškovė klaidina teismą leisdama suprasti, esą Lietuvos apeliacinis teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 202-01-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-340381/2021) tiekėjo pasiūlymą pripažino netinkamu dėl 0,01 Eur įkainio nurodymo – nurodomoje teisminėje praktikoje tiekėjo pasiūlymo atmetimas pripažintas teisėtu ne dėl tiekėjo nurodyto 0,01 Eur įkainio, tačiau dėl nesugebėjimo pagrįsti tokį įkainį bei neatitikimo sąlygų reikalavimui pateikti atitinkamus pasiūlymo ir jo kainų pagrindimų elementus pagal kiekvieną paslaugą atskirai;

4.39.       Dublike ieškovė pakartotinai tvirtino, esą atsakovė privalėjo trečiojo asmens pasiūlyme nurodytus du (iš pasiūlymą sudarančių 95-ių) 0,01 Eur įvertintus darbų įkainius pripažinti neįprastai mažos kainos ir reikalauti dėl jų pateikti paaiškinimus. Trečiasis asmuo nesutiko su tokia ieškovės pozicija ir yra įsitikinęs, jog ieškovės argumentai prieštarauja VPĮ nuostatoms, teisminei praktikai šiuo klausimu bei elementariai logikai;

4.40.       Nurodė, kad įstatymas (VPĮ 57straipsnis) įpareigoja perkančiąją organizaciją tikrinti kiekvieno iš tiekėjų pasiūlymų, o ne pasiūlymus sudarančių įkainių, kainas vertinant, ar šios nėra neįprastai mažo dydžio;

4.41.       Pagal atsiliepime į ieškinį pateiktus detalius skaičiavimus, trečiojo asmens pasiūlymas pagrįstai nebuvo pripažintas neįprastai mažos kainos – trečiojo asmens pasiūlymo kaina yra tik 10 proc. mažesnė nei visų tiekėjų pasiūlytų kainų aritmetinis vidurkis ir tik 2,48 proc. mažesnė nei pačios ieškovės. Atitinkamai, trečiojo asmens pasiūlymas neatitinka VPĮ 57 straipsnio 1 dalies nuostatų ir perkančioji organizacija neprivalėjo trečiojo asmens prašyti pagrįsti pasiūlymo kainą ar, juo labiau, atmesti trečiojo asmens pasiūlymą;

4.42.       VPĮ 57 straipsnio 1 dalis iš esmės yra procedūrinio pobūdžio norma, joje expressis verbis neįtvirtinta absoliuti perkančiųjų organizacijų pareiga visais atvejais prašyti paaiškinti pasiūlymo ar pasiūlymą sudarančių dalių kainą. Priešingai – šioje normoje įtvirtinta perkančiosios organizacijos pareiga spręsti, kokiu atveju reikia tiekėjams paaiškinti pasiūlymo ar jo dalies kainą, jei ši nėra mažesnė bent 30 proc. nei visų pasiūlytų kainų aritmetinis vidurkis. Tad tiekėjo pasiūlymui neatitinkant VPĮ 57 straipsnis 1 dalies nuostatų (t.y. pasiūlymo kainai skiriantis nuo visų pasiūlymų kainų aritmetinio vidurkio mažiau nei 30 procentų), perkančioji organizacija turi teisę, bet ne pareigą, prašyti tiekėją paaiškinti pasiūlymą (ar pasiūlymo įkainius) ir tik tokiu atveju, jei pagal visas aplinkybes tiekėjo pasiūlymas perkančiajai organizacijai kelia pagrįstų abejonių dėl tiekėjo galimybių įvykdyti viešojo pirkimo sutartį (kaip visumą, apimančią visas 95-ias darbų pozicijas) pagal pateiktą pasiūlymą;

4.43.       Tai, jog šiuo konkrečiu atveju, įvertinus visas pirkimo aplinkybes, perkančioji organizacija neprivalėjo reikalauti trečiąjį asmenį pagrįsti pasiūlymo eilutes, kuriose numatyti 0,01 Eur įkainiai, patvirtina ir byloje gauta Viešųjų pirkimų tarnybos išvada Nr. 4S-(7.7Mr);

4.44.       Trečiojo asmens pasiūlymas pilna apimtimi nekėlė jokių abejonių dėl jo įvykdomumo: (i) trečiasis asmuo tik dvejuose iš 95-ių pasiūlymą sudarančių įkainių nurodė 0,01 Eur dydžius ir (ii) tokie mažesni įkainiai nurodyti net ne esminiams pirkimo darbams. Be to, (iii) bendra viso trečiojo asmens pasiūlymo kaina buvo vos 10 % mažesnė nei pasiūlytų kainų aritmetinis vidurkis ir (iv) tik 2,48 proc. mažesnė nei pačios ieškovės pasiūlymo. Galiausiai, (v) byloje pateikti įrodymai, patvirtinantys, jog trečiasis asmuo atliko objektyvius tyrimus, kurie leido pagrįstai manyti, kad dalies darbų galimai nereikės atlikti (tokią galimybę pirkimo dokumentuose nurodė ir pati perkančioji organizacija), tad šioje vietoje yra pagrįsta prisiimti atitinkamą riziką dėl atitinkamo siūlomo įkainio tam, kad bendras pasiūlymas būtų konkurencingesnis. Įvertinus visas nurodytas aplinkybes, atsakovei, kaip vienai didžiausių perkančiųjų organizacijų, trečiojo asmens pasiūlymas pagrįstai neatrodė toks, kurio trečiasis asmuo negalėtų įgyvendinti. Tad atsakovė teisėtai nesikreipė į tiekėją dėl pasiūlymą sudarančių įkainių pagrindimo;

4.45.       Vadovaujantis ieškovės logika, perkančioji organizacija ginčo pirkimo atveju privalėtų visų tiekėjų pasiūlymus palyginti ne tik pagal bendrą pasiūlymų kainą, tačiau ir pagal kiekvieną iš 95-ių pasiūlymą sudarančių įkainių bei palyginant šiuos su visų kitų tiekėjų pasiūlymų įkainiais pagal VPĮ 57 straipsnio 1 dalį  ir, kiekvieno atskiro įkainio atveju, nustačiusi 30% nuokrypį nuo vidurkio, identifikuoti grėsmę visos sutarties vykdymui. Išskiriant tik trečiojo asmens nurodytus 0,01 Eur dydžio įkainius, tai reikštų objektyvumo bei tiekėjų lygiateisiškumo principų pažeidimus, kadangi perkančioji organizacija tokiu atveju subjektyviai rinktųsi, kurių tiekėjų atžvilgiu ir kokiomis aplinkybėmis taikyti griežtesnius nei įprastai mažos kainos nustatymo kriterijus;

4.46.       Todėl negalima sutikti su ieškovės pozicija, kad neįprastai mažos kainos nustatymas yra išimtinai perkančiosios organizacijos diskrecijai priskirtas sprendimas ir perkančioji organizacija turi išimtinę teisę (kurią ieškovė aiškina kaip pareigą) nuspręsti, kuriais atvejais reikalauti pagrįsti pasiūlymo įkainius. Būtent tai, jog perkančioji organizacija veikia viešojo intereso pagrindu, ir suponuoja jos pareigą elgtis objektyviai visų tiekėjų atžvilgiu, t.y. ne subjektyviai vertinti konkretaus tiekėjo pasiūlymą / pasirinktas pasiūlymo dalis, tačiau visų tiekėjų pasiūlymus vertinti pagal tokius pat objektyvius kriterijus. Priešingi ieškovės teiginiai vertintini kaip neobjektyvūs, ir tiesiog atspindintys bendrą ieškovės nepasitenkinimą jai nepalankiais pirkimo rezultatais;

4.47.       Paminėjo, jog perkančioji organizacija atsiliepime į ieškinį patvirtino, jog pirkime numatyti realūs ir poreikius atitinkantys perkami skirtingų darbų kiekiai ir dėl to tiekėjai objektyviai negali dirbtinai manipuliuoti įkainiais, atskirus jų padidinant, o kitus sumažinant. Tokia perkančiosios organizacijos pozicija buvo matyti ir iš pirkimo dokumentų visumos (juolab, kad pirkimo objekto projektas jau yra parengtas ir pridėtas prie pirkimo dokumentacijos). Atitinkamai, ieškovės nurodoma Viešųjų pirkimų tarnybos 2021-09-01 konsultacija dėl poreikio užkirsti kelią manipuliacijoms pirkimo objektu ginčo pirkimo atveju nėra aktuali – joje kalbama apie atvejus, kuomet vykdant pirkimą fiksuoto įkainio kainodaros metodu pirkimo sąlygos paruoštos ydingai, t.y. numatant ne tikruosius perkamų objektų kiekius, o tik preliminarius ir dar galimai klaidingus;

4.48.       Konkrečiai ginčo pirkimo atveju trečiasis asmuo nusprendė nurodyti mažesnį įkainį tų darbų, kurių, vadovaujantis pirkimo sąlygomis, galimai net nereikės atlikti. Ieškovės to įvardijimas tariamu savarankiško pirkimo objekto formavimu tik parodo, kad pati ieškovė pirkimo sąlygų prieš pateikiant pasiūlymą ginčo pirkime detaliai neišanalizavo ir šiai dienai tik siekia neigiamas to pasekmes perkelti kitiems (trečiajam asmeniui bei atsakovei);

4.49.       Trečiasis asmuo nurodė, jog pirkimo dokumentai bei aktualūs teisės aktai numato, kuriais konkrečiai atvejais žemės sankasos gruntų pagerinimo darbų poreikis egzistuoja, o kuriais jų gali nereikėti atlikti, bei pagrindė, kad atitinkamą poreikį jis preliminariai įsivertino aktyviai (akivaizdžiai aktyviau nei ieškovė) rengdamasis pirkimui, t.y. atlikdamas realius objekto bandymus. Kitaip tariant, trečiasis asmuo investavo į pasirengimą pirkimui (ką galėjo lygiai taip pat padaryti ir ieškovė), ir šios investicijos rezultate gautus duomenis panaudojo savo pasiūlymo rizikoms minimizuoti, tuo pačiu pateikiant konkurencingesnį pasiūlymą. Tuo pačiu, esant suvaldytoms (minimizuotoms) atskirų darbų įkainių rizikoms, trečiasis asmuo, nerizikuodamas tinkamu visos pirkimo sutarties įvykdymu, susikūrė galimybę savo pasiūlymo konkurencingumą dar padidinti, nurodant minimalų dar vieno atskiro darbo įkainį;

4.50.       Šių veiksmų (aktyvaus pasirengimo ir rizikų valdymo) pasėkoje trečiojo asmens pasiūlymas iš tiesų tapo palankiausias perkančiajai organizacijai – jis ne tik surinko daugiausiai ekonominio naudingumo balų, bet ir tapo mažiausios kainos (nors bendra išraiška, kuri galėtų būti indikatoriumi sprendžiant dėl rizikos įvykdyti visą sutartį, jis tėra vos 2,48% pigesnis už ieškovės);

4.51.       Nėra jokio pagrindo sutikti su ieškovės vertinimu, esą nurodydamas minimalius atskirų dviejų darbų įkainius, trečiasis asmuo iš esmės atsisakė atlikti šiuos darbus ar esą savarankiškai formavo pirkimo objektą. Trečiojo asmens pasiūlyme atitinkami darbai (tiek žemės sankasos gruntų pagerinimas, tiek ryšių kabelių apsaugojimas) yra nurodyti, vadinasi, pateikdamas pasiūlymą, trečiasis asmuo šiuos darbus, jeigu juos iš tiesų reikės atlikti, besąlygiškai įsipareigojo atlikti. Tuo tarpu mažesnių įkainių nurodymas, kaip teisingai savo išvadoje pažymėjo Viešųjų pirkimų tarnyba, reiškia ne trečiojo asmens atsisakymą šiuos darbus atlikti, bet trečiojo asmens prisiimtą riziką, kad šiuos darbus jis turės atlikti būtent už pasiūlytą mažą įkainį, be teisės tą įkainį pasididinti – t.y., kad pirkimo sutarties įvykdymas galimai bus ne toks pelningas, koks galėtų būti taikant didesnius įkainius, su sąlyga, kad tokiu atveju trečiasis asmuo apskritai būtų buvęs pakankamai konkurencingas laimėti pirkimą;

4.52.       Atkreipė dėmesį, kad pagal pirkimo sąlygų 95 punktą, perkančioji organizacija reikalauja, kad pirkimo sutarties sąlygų įvykdymas būtų užtikrinamas, o reikalaujamo užtikrinimo (garantija, laidavimu arba lėšų deponavimu) suma sudaro net 10% priimtos sutarties sumos be PVM (pirkimo sąlygų 95.1.2 punktas). Taigi, trečiojo asmens atveju sutarties įvykdymo užtikrinimo suma sudarys 181 632 Eur. Turint omenyje, kad pagal pačios ieškovės pateikiamus skaičiavimus, aptariamų dviejų ginčo pozicijų darbai yra gerokai pigesni nei trečiojo asmens pateikiama sutarties įvykdymo užtikrinimo suma, ieškovės spekuliacijos, kad trečiasis asmuo esą ketintų neatlikti atitinkamų dviejų pozicijų darbų (jeigu juos bus reikalinga atlikti), rinkdamasis dėl to prarasti kur kas didesnę užtikrinimo sumą, yra ne tik nelogiškos ir neprotingos, bet ir, be teorinių išvedžiojimų, niekuo nepagrįstos;

4.53.       Dublike ieškovė, be kita ko, nurodė, jog jei iš tiesų galima vertinti, kad dalies darbų vykdant ginčo pirkimo sutartį neprireiks, tuomet neva pirkimo sąlygos yra neaiškios. Trečiasis asmuo nesutinka su tokia ieškovės pozicija ir laiko šį argumentą elementariu ieškovės bandymu pavėluotai koreguoti ginčo ribas (keisti ieškinio pagrindą ir dalyką) siekiant pirkimo nutraukimo, kadangi ieškovė pati suvokia, kad ieškinyje suformuluotais pagrindais jai pačiai laimėti šį ginčą ir tapti pirkimo laimėtoja nebepavyks;

4.54.       Pažymėjo, kad ieškovė klaidina teismą teigdama, jog vertinant, ar reikės atlikti žemės sankasos gruntų gerinimo darbus, tai esą turėjo būti suderinta su projektuotoju. Kaip matyti iš pirkimo techninės specifikacijos (projekto) bendrosios dalies 21 lapo 3.2 punkto, nurodytų darbų poreikis bus vertinamas vykdant statybos darbus. Taigi, ir klausimas tarp projektuotojo ir užsakovo bus galutinai suderinamas jau sutarties vykdymo metu. Atitinkamai, trečiasis asmuo neturėjo atlikti jokio derinimo su perkančiąja organizacija vien tam, kad tiesiog įvertintų konkrečių darbų poreikį, vertindamas savo rizikas savo pasiūlymo kainodaros formavimo etape. Tik jau pradėjus vykdyti pirkimo sutartį ir pakartotinai atlikus žemės sankasos grunto tyrimus, žemės sankasos grunto gerinimo darbų būtinumo klausimas bus derinamas su projektuotoju ir galutinai paaiškės, ar šiuos darbus bus būtina, ar nebūtina atlikti. Tačiau viešojo pirkimo procedūrų etape atitinkamas klausimas yra išimtinai pasiūlymo kainodaros (rizikų), o ne pirkimo objekto aiškumo klausimas;

4.55.       Nurodė, kad ieškovė, laiku nepasinaudojusi VPĮ numatyta galimybe kvestionuoti konkurso sąlygų teisėtumą, prarado tokią teisę. Kvestionuodama pirkimo sąlygų aiškumą tik dublike, ieškovė, kuri yra profesionali bei dažna viešųjų pirkimų dalyvė, be kita ko, ginče dar ir atstovaujama profesionalių teisininkų, netinkamai naudojasi savo procesinėmis teisėmis (tinkamai ir sąžiningai ginti savo tariamai pažeistas teises), todėl visi išdėstyti Ieškovės teiginiai dėl tariamo sąlygų neaiškumo yra nepagrįsti.

5.       Išvadą byloje teikianti institucija – Viešųjų pirkimų komisija pateikė išvadas, kurios grindžiamos šiomis aplinkybėmis ir argumentais („Liteko“ sistema neformatuoja bylos lapų, todėl su zip laikmenoje esančiais priedų failais galima susipažinti patekus į šalies dokumento kortelę bylos kortelės skiltyje „Procesas“, DOK-1047, 2 t., b. l. 124):

5.1.       Neįprastai mažos kainos institutas yra įtvirtintas VPĮ 57 straipsnio 1 dalyje, kuriame nurodyta, kad perkančioji organizacija reikalauja, kad dalyvis pagrįstų pasiūlyme nurodytą prekių, paslaugų, darbų ar jų sudedamųjų dalių kainą arba sąnaudas, jeigu jos atrodo neįprastai mažos. Pasiūlyme nurodyta prekių, paslaugų ar darbų kaina arba sąnaudos visais atvejais turi būti laikomos neįprastai mažomis, jeigu jos yra 30 ir daugiau procentų mažesnės už visų tiekėjų, kurių pasiūlymai neatmesti dėl kitų priežasčių ir kurių pasiūlyta kaina neviršija pirkimui skirtų lėšų, nustatytų ir užfiksuotų perkančiosios organizacijos rengiamuose dokumentuose prieš pradedant pirkimo procedūrą, pasiūlytų kainų arba sąnaudų aritmetinį vidurkį;

5.2.       Pažymėjo, kad perkančioji organizacija privalo įsitikinti tiekėjo gebėjimu įvykdyti sutartį, todėl turi pareigą prašyti tiekėjo pagrįsti siūlomų paslaugų ar jų sudedamųjų dalių kainą visais atvejais, kai paslaugų ar jų sudedamųjų dalių kaina perkančiajai organizacijai atrodo neįprastai maža. Atkreipė dėmesį, kad VPĮ 57 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta prezumpcija, nustatanti, kad tais atvejais, kuomet tiekėjo pasiūlyta kaina ar sąnaudos yra 30 ir daugiau procentų mažesnės už visų tiekėjų, kurių pasiūlymai neatmesti dėl kitų priežasčių ir kurių pasiūlyta kaina neviršija pirkimui skirtų lėšų, nustatytų ir užfiksuotų perkančiosios organizacijos rengiamuose dokumentuose prieš pradedant pirkimo procedūrą, pasiūlytų kainų arba sąnaudų aritmetinį vidurkį, tokia kaina arba sąnaudos visais atvejais laikomos neįprastai mažomis ir perkančioji organizacija privalo prašyti tiekėjo pagrįsti tokią kainą. VPĮ minėtą prezumpciją, pagal kurią 30 ir daugiau procentų mažesnė tiekėjo kaina yra laikoma neįprastai maža, nustato kainai, bet ne jos sudedamosioms dalims, todėl perkančioji organizacija kreiptis į tiekėją dėl jo siūlomų paslaugų sudedamųjų dalių neįprastai mažos kainos pagrindimo privalo tuomet, jei ji nustato, kad sudedamųjų dalių kaina jai atrodo neįprastai maža;

5.3.       Tarnyba atkreipė dėmesį į tai, kad šiuo atveju, taikant fiksuoto įkainio kainodarą ir pateiktų įkainių pozicijoms ženkliai skiriantis (ieškovės įkainiai atitinkamai 11,16 ir 4,97 Eur), nors bendra kaina tarp pasiūlymų didelio skirtumo ir nesudaro, kyla rizika, kad sutarties vykdymo metu pirkimo lėšos gali būti neracionaliai naudojamos, t. y tiekėjui pasiūlius didesnius įkainius darbams, kurių perkančioji organizacija pirks daugiausiai, o nuolaidas suteikus darbams, kurių perkančioji organizacija realiai nepirks ar pirks labai mažai, gali susidaryti situacija, kai sutarties vykdymo metu paaiškės, jog perkančioji organizacija faktiškai laimėjusiu išrinko ne pigiausią pasiūlymą, nors pasiūlymų vertinimo metu ta kaina ir buvo mažiausia;

5.4.       Perkančiajai organizacijai formaliai nesant pareigos prašyti įkainių pagrindimo, atsižvelgiant į procesiniuose dokumentuose pateiktus argumentus (ir jų nenuneigus bylos nagrinėjimo metu), kad trečiasis asmuo iš tikrųjų atliko žemės matavimus ir todėl objektyviai turėjo galimybę įsivertinti ginčo darbų (ne)būtinumą ir prisiimti jų įkainojimo ir atlikimo už pasiūlytą įkainį riziką, ir jeigu visi darbai yra būtini ir sutarties vykdymo metu bus reikalingi bei atliekami (išskyrus tą, kuris matavimais buvo įrodytas (jei tai nebūtų paneigta), kaip galimas neatlikti), t. y. įrodžius, kad šiuo atveju tiekėjams iš tikrųjų nėra galimybės manipuliuoti įkainojant tam tikras pozicijas, tokiu atveju abejotina, kad būtų teisinis pagrindas išvadai, jog perkančioji organizacija privalėjo prašyti įkainių pagrindimo iš trečiojo asmens.

Ieškinys atmestinas.

II. Ginčo esmė

6.       Ginčas tarp šalių kilo dėl pasiūlyme pateiktų darbų – ryšių kabelių apsaugojimas PE D110 futliarais ir žemės sankasos gruntų pagerinimas, įkainių (0,01 Eur) pagrįstumo.

7.       Ieškovė iš esmės įrodinėjo, kad pasiūlyme nurodyti kai kurie darbų įkainiai (0,01 Eur) yra nerealūs ir neįprastai maži, nepilnos reikalaujamos pirkimo objekto apimties, todėl perkančioji organizacija turėjo pareigą vertinti neįprastai mažos kainos pagrįstumą, tačiau šios pareigos nevykdė.

8.       Atsakovė bei trečiasis asmuo iš esmės įrodinėjo, kad neturėjo pareigos kreiptis į pirkimo laimėtoją dėl kainos pagrindimo, nes trečiojo asmens pasiūlyta kaina yra 10 proc. mažesnė nei visų tiekėjų, ir tik 2,5 proc. mažesnė nei trečiojo asmens. Trečiasis asmuo prieš teikiant pasiūlymą pasitikrino, ar tokie darbai vykdant ginčo viešojo pirkimo sutartį apskritai bus tikėtinai reikalingi ir nustatė, kad šių darbų atlikti greičiausiai apskritai nereikės, ir būtent dėl to galėjo pasiūlyti 0,01 Eur įkainį. Pasiūlymo bendrą kainą sumažino ne nežymiai mažindamas kiekvieną įkainį, o padarydamas žymią nuolaidą konkrečiam ginčo darbui, o kaštus darbui atlikti tiesiog padengs iš kitų darbų maržos.

III. Byloje nustatytos teisės taikymui reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados

Dėl teisės/pareigos reikalauti neįprastai mažos kainos pagrindimo

9.       Ieškinys iš esmės grindžiamas tuo, kad trečiajam asmeniui statybos darbų kiekių žiniaraščio eilutėse „Ryšių kabelių apsaugojimas PE D110 futliarais“ bei „Žemės sankasos gruntų pagerinimas“ pasiūlius nerealią ir neįprastai mažą 0,01 Eur kainą, perkančioji organizacija privalėjo trečiojo asmens prašyti pagrįsti tokį pasiūlymą. Teismas su šiais ieškovės argumentais nesutinka.

10.       Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad atsakovė vykdė viešąjį pirkimą „Rajoninio kelio (duomenys neskelbtini) kapitalinis remontas“ (pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – pirkimas) (1 t., b. l. 25-78). Perkančioji organizacija 2021-11-12 raštu „Dėl pirkimo procedūrų rezultatų“ Nr. (11.7)2-18921 informavo pirkimo dalyvius apie nustatytą pasiūlymų eilę, kurioje pirmą vietą užėmė ūkio subjektų grupė, susidedanti iš UAB „Plungės lagūna“ ir UAB „Telšių keliai“, surinkusi 100,00 ekonominio naudingumo balų (bendra pasiūlymo kaina 2 197 746,89 Eur), o antrą vietą užėmė ieškovės pasiūlymas, surinkęs 97,77 ekonominio naudingumo balų (bendra pasiūlymo kaina 2 253 702,59 Eur) (1 t., b. l. 84-85). Ieškovė 2021-11-18 pateikė atsakovei pretenziją Nr. SDV-454, kuria prašė panaikinti atsakovės 2021-11-12 rašte Nr. (11.7)2-18921 nurodytus sprendimus dėl pasiūlymų eilės, laimėjusio pasiūlymo ir pirkimo sutarties sudarymo bei priimti naujus sprendimus – atmesti pirkimo laimėtojo pasiūlymą, o pirkimo laimėtoju nustatyti ieškovę (1 t., b. l. 87-89). Atsakovė 2021-11-24 raštu Nr. (11.7)2-19643 informavo ieškovę apie sprendimą pretenziją atmesti kaip nepagrįstą (1 t., b. l. 95).

11.       VPĮ 57 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad perkančioji organizacija reikalauja, jog dalyvis pagrįstų pasiūlyme nurodytą prekių, paslaugų, darbų ar jų sudedamųjų dalių kainą arba sąnaudas, jeigu jos atrodo neįprastai mažos. Pasiūlyme nurodyta prekių, paslaugų ar darbų kaina arba sąnaudos visais atvejais turi būti laikomos neįprastai mažomis, jeigu jos yra 30 ir daugiau procentų mažesnės už visų tiekėjų, kurių pasiūlymai neatmesti dėl kitų priežasčių ir kurių pasiūlyta kaina neviršija pirkimui skirtų lėšų, nustatytų ir užfiksuotų perkančiosios organizacijos rengiamuose dokumentuose prieš pradedant pirkimo procedūrą, pasiūlytų kainų arba sąnaudų aritmetinį vidurkį.

12.       Teismų praktikoje pažymima, jog teisės aktai nenustato kriterijų, kuriais remiantis, galima būtų konstatuoti, koks neįprastai mažos kainos pagrindimas yra (ne) pakankamas, taip pat nenustato, kokius konkrečius veiksmus (be savo pačios vertinimo) papildomai privalėtų atlikti perkančioji organizacija tiekėjo pateikto pagrindimo pagrįstumui patikrinti (pvz., skirti ekspertizę), kiek detaliai turi būti tikrinami neįprastai mažos kainos pagrindimo skaičiuotės atskiri elementai ir jų atitikimas teisės aktų reikalavimams. Neįprastai mažos kainos pagrįstumo ir jį patvirtinančių įrodymų įvertinimas yra perkančiosios organizacijos diskrecijos teisė, nes būtent ji turi įvertinti, ar tiekėjo pasiūlyme nurodyta kaina bus pakankama viešojo pirkimo sutarties tinkamam įvykdymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2017-05-12 sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-689-180/2017, 2020-04-09 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-774-302/2020, 2020-08-14 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1040-798/2020). Tuo pačiu pažymima, jog nesant pirkimo dokumentuose ar norminiuose teisės aktuose nustatytų neįprastai mažos kainos nustatymo kriterijų, perkančioji organizacija įtarimų sukėlusius pasiūlymus privalo vertinti ne pagal savo subjektyvų įsivaizdavimą, o pagal kuo objektyvesnius ir skaidresnius kriterijus (pvz., visų ar neatmestų pasiūlymų kainų aritmetinį vidurkį, plačiai žinomą ar autoritetingo subjekto nustatytą rinkos kainą ir pan.), taip užtikrindama, kad palyginti panašių kainų pasiūlymai nebūtų tarpusavyje išskiriami ir vienam iš tiekėjų nepagrįstai nebūtų apsunkintas varžymasis dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2010; 2016-12-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-570-469/2016).

13.       Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, jog atsakovė pirkimo dokumentuose nebuvo nustačius neįprastai mažos kainos ribos. Tokiu atveju taikytina VPĮ 57 straipsnio 1 dalyje nustatyta 30 procentų riba, t. y., nustačius, jog kaina ar sąnaudos yra 30 ar daugiau procentų mažesnės, perkančioji organizacija turi pareigą prašyti tiekėjo pagrįsti kainą.

14.       Nagrinėjamu atveju byloje esančiais duomenimis nustatyta (1 t., b. l. 84-85), jog pirkime trečiasis asmuo pasiūlė darbus atlikti už 2 197 746,89 Eur, o ieškovė pasiūlė atlikti už 2 253 702,59 Eur kainą, t. y. trečiojo asmens pasiūlymas buvo 55 955,70 Eur (2,48 proc.) mažesnis negu ieškovės pasiūlymas. Suskaičiavus visų pasiūlymų kainų aritmetinį vidurkį bei trečiojo asmens pasiūlymo kainos santykį su šiuo vidurkiu akivaizdu, kad trečiojo asmens pasiūlymo kaina yra tik 10 proc. mažesnė nei pasiūlytų kainų aritmetinis vidurkis (2.197.746,89 Eur + 2.253.702,59 Eur + 2.254.230,00 Eur + 2.289.411,54 Eur + 2.527.984,57 Eur + 2.615.532,62 Eur + 2.860.147,64 Eur + 2.618.625,76 Eur = 19.617.381,61 Eur; 19.617.381,61 Eur / 8 = 2.452.172,70 Eur (pasiūlytų kainų aritmetinis vidurkis); 2.452.172,70 Eur – 2.197.746.89 Eur = 254.425,81 Eur (Trečiojo asmens pasiūlytos kainos ir kainų aritmetinio vidurkio skirtumas); 254.425,81 Eur * 100 % / 2.452.172,70 Eur = 10,38 % (trečiojo asmens pasiūlytos kainos ir kainų aritmetinio vidurkio skirtumas procentine išraiška) (2 t., b. l. 39).

15.       Vertinant byloje nustatytas aplinkybes (žr., 14 punktą) VPĮ 57 straipsnio 1 dalies bei formuojamos teismų praktikos kontekste, darytina išvada, jog trečiojo asmens pasiūlymas neatitiko neįprastai mažos pasiūlymo kainos kriterijų numatytą VPĮ 57 straipsnio 1 dalyje (kaina nebuvo daugiau nei 30 procentų mažesnė už vidurkį), todėl atsakovė neturėjo objektyvaus pagrindo spręsti, jog kaina yra neįprastai maža ir pareigos kreiptis į trečiąjį asmenį dėl kainos pagrindimo. 

16.       Viena ta aplinkybė, jog trečiasis asmuo pasiūlė du iš devyniasdešimt penkių pasiūlymą sudarančių įkainių 0,01 Eur dydžius, savaime neįrodo, jog toks pasiūlymo pateikimas objektyviai nepateisinamas, pažeidžiantis skaidrumo, lygiateisiškumo reikalavimus ir atsakovas turi pareigą reikalauti nurodytų įkainių pagrindimo. Priešingai, byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog trečiasis asmuo, įsivertinęs tai, kad turi teisę, jeigu nėra poreikio, netaikyti žemės sankasos pagerinimo priemonių, taip pat pasinaudodamas teise įsivertinti visus jiems pasiūlymo pateikimui reikalingus duomenis (2 t., b. l. 42-43), atliko valstybinės reikšmės rajoninio kelio (duomenys neskelbtini) numatyto kapitaliai remontuoti ruožo (duomenys neskelbtini) esamų kelio pagrindų statinio deformacijos modulio Ev2 matavimus štampu pagal LST 1360-5:2019 (2 t., b. l. 88-93), kurie parodė, kad esami kelio pagrindai turi nemažą laikančiosios galios rezervą, kuris, tikėtina, ir paruošus kelio sankasą projektiniame aukštyje liks pakankamas, kad išpildytų projekto techninėse specifikacijose nurodyto kelio sankasos įrengimą reglamentuojančio norminio dokumento ĮT ŽS 17 „Automobilių kelių žemės darbų atlikimo ir žemės sankasos įrengimo taisyklės“ numatytus reikalavimus. Bandymai buvo atlikti atrinkus rizikingiausias numatyto rekonstruoti kelio ruožo vietas. Visose bandymų vietose statinio deformacijos modulio vertė daugiau kaip du kartus viršijo ĮT ŽS 17 „Automobilių kelių žemės darbų atlikimo ir žemės sankasos įrengimo taisyklės“ numatytą reikalaujamą 45 Mpa vertę (2 t., b. l. 44, 88-93). Taigi, trečiasis asmuo, atlikęs matavimus, įsivertino darbų apimtis ir pasiūlydamas darbų kainą prisiėmė jų atlikimo riziką nurodytais įkainiais. Byloje nenustatyta jokių tiekėjų konkurenciją varžančių, nepagrįstą konkurencinį pranašumą sudarančių ar racionalaus lėšų panaudojimo principo neatitinkančių pirkimo sąlygų. Taip pat byloje nėra objektyvių duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų spręsti, jog atsakovei turėjo kilti pagrįstų abejonių dėl pasiūlytos kainos pagrįstumo, nesąžiningo kainų manipuliavimo, trečio asmens negebėjimo įvykdyti pirkimo sutartį ar pateikto pasiūlymo apimties, o vien ieškovės subjektyvūs samprotavimai dėl poreikio užtikrinti viešą interesą, skaidrumo principo pažeidimą, nesąžiningą tiekėjų varžymąsi, nesudaro pagrindo daryti priešingos išvados (CPK 178 straipsnis).

17.       Papildomai atkreiptinas dėmesys, kad teismų praktikoje pažyma, jog viešuosiuose pirkimuose iš esmės galima ir minusinė siūloma pirkimo kaina. Be to, teismų praktikoje pripažįstama, kad tiekėjas viešojo pirkimo sutartimi gali siekti ne tik piniginės ir ne tik tiesioginės finansinės naudos, bet ir gali turėti tikslą didinti konkurencingumą ir savo žinomumą, iš viešojo pirkimo sutarties vykdymo gauti netiesioginių pajamų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2010; 2014-10-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-456/2014). Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad viešųjų pirkimų sutartys yra atlygintinos sutartys, nepriklausomai nuo to, kokia forma atlyginama tiekėjams už jų suteiktas prekes, paslaugas ar darbus. Toks atlyginimas gali būti ne tik mokėjimas pinigine išraiška. Viešojo pirkimo sutarties atlygintinumas gali pasireikšti ir tiekėjo galimybe gauti pajamų iš trečiųjų asmenų (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimas byloje Ordine degli Architetti delle Province di Milano, C-399/98, 2007-01-18 sprendimas byloje Jean Auroux, C-220/05).

18.       Ieškovės argumentai, jog Sistela nurodyti įkainiai yra didesni nei juos pasiūlė trečiasis asmuo, nagrinėjamo ginčo kontekste teisiniu požiūriu nėra reikšmingi, kadangi pats tiekėjas, siekdamas konkurencinio pranašumo, turi teisę įsivertinti ir pasiūlyti savo pasiūlymo kainą ar kiekvieną kainą sudarantį įkainį pagal viešajame pirkime numatytą kainodarą (pirkimo sąlygų 90 punktas), o duomenų, jog trečio asmens pasiūlymas neatitiko pirkimo dokumentų reikalavimų, byloje nenustatyta.

19.       Ieškovės nurodyti argumentai, jog trečiasis asmuo, dvejose iš 95 eilučių, nurodydamas 0,01 Eur darbų įkainius, pateikė nepilnos apimties pirkimo objektą, taip pat nesudaro pagrindo atsakovės ginčijamus sprendimus pripažinti nepagrįstais, kadangi nagrinėjamu atveju pirkimo dokumentuose nebuvo numatytos mažiausios galimos ar maksimalios įkainių reikšmės.

20.       Ieškovė taip pat nurodė, jei iš tiesų galima vertinti, kad dalies darbų vykdant ginčo pirkimo sutartį neprireiks, tuomet pirkimo sąlygos yra neaiškios. Teismas su tokias atsakovės argumentais nesutinka. Viena vertus, byloje nėra duomenų, jog ieškovė būtų reiškusi pretenzijas ar kėlusi klausimą dėl pirkimo sąlygų neaiškumo ar dviprasmiškumo, todėl tai savaime yra pagrindas atmesti ieškovės nurodytus argumentus (CPK 4233 straipsnio 3 dalis). Teismų praktikoje taip pat pažymima, jog ieškovas savo reikalavimą teisme gali grįsti tik tokiais pažeidimais, kurie buvo ginčyti pretenzijoje ir perkančiosios organizacijos arba neišnagrinėti, arba išnagrinėti, tačiau pripažinti nepagrįstais. Galimybė skųsti tokius perkančiosios organizacijos veiksmus teisme prieš tai su pretenzija nesikreipus į perkančiąją organizaciją, tokia praktika iš esmės būtų paneigta ikiteisminė ginčo stadija, įstatymo leidėjo įtvirtinta dėl pirmiau nurodytų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-09-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2012; 2015-10-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-543-415/2015). Kita vertus, ieškovė neįrodė, jog sąlygos yra neaiškios ir/ar dviprasmiškos. Priešingai, tiek pirkimo objektas, tiek Techninės specifikacijos Bendrosios dalies 21 lapo 3.2. punktas pakankamai aiškiai aptarė darbų poreikio klausimus (žr. 16 punktą) (žr. procesiniame dokumente nurodytų pirkimo sąlygų aktualias ištraukas, 2 t., b. l. 42-43), o ir pirkimo procedūrų etape nespręstinas darbų atlikimo, jų apimties poreikio klausimas. Aplinkybė, jog kad trečiasis asmuo, įsivertinęs tikėtiną darbų poreikį (žr. 16 punktą), pateikė konkurencingesnį pasiūlymą, tuo pačiu prisiimdamas pasiūlytos kainos riziką, savaime pirkimo sąlygų nedaro neaiškiomis ir/ar neteisėtomis. Byloje taip pat nėra duomenų, jog ieškovei buvo suvaržytos galimybės įsivertinti galimų darbų poreikio riziką ir pateikti konkurencingą pasiūlymą.

Dėl pretenzijos motyvavimo ir pagrindimo

21.       Ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakymas į pretenziją pateiktas lakoniškai, neanalizuojant ir nevertinant pretenzijoje pateiktų argumentų ir nurodytų aplinkybių, todėl buvo pažeista ieškovės teisė į teisminę gynybą. Teismas su šiais ieškovės argumentais nesutinka.

22.       Teismų praktikoje pažymima, jog perkančiųjų organizacijų veiksmai dėl tiekėjų pretenzijų neįeina į peržiūros procedūros objektą, nes šie nėra savarankiški jų sprendimai, tiesiogiai ūkio subjektams sukeliantys teisinius padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-10-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-456-469/2016; 2018-03-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-112-690/2018; 2020-10-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1210-381/2020, 24-25 punktai). 

23.       Nagrinėjamu atveju įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumą, konstatuota, jog atsakovės ginčijami sprendimai buvo teisėti ir pagrįsti, todėl atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką (žr., 22 punktą), plačiau nepasisakytina dėl ieškovės samprotavimų, jog atsakymas į pretenziją pateiktas lakoniškai, neanalizuojant ir nevertinant pretenzijoje pateiktų argumentų ir nurodytų aplinkybių. Kita vertus, nebūtų pagrindo sutikti su ieškovės nurodytais argumentais, kadangi atsakovė sprendime dėl pretenzijos atmetimo (1 t., b. l. 95) nurodė, kad komisija, vertindama, ar tiekėjo pasiūlyta kaina nėra neįprastai maža, vadovaujasi VPĮ 57 straipsnio ir Kainodaros taisyklių nustatymo metodikos, patvirtintos Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 1S-13 (aktualia redakcija), 36.2.2. punktu, t. y. vertina įkainių, padaugintų iš preliminarių darbų kiekių, sumą (bendrą pasiūlymo kainą), o ne atskirus įkainius. Atsižvelgiant į tai, pirkimo „Rajoninio kelio (duomenys neskelbtini) kapitalinis remontas“ (pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini)) dalyvės ūkio subjektų grupės, susidedančios iš UAB „Plungės lagūna“ ir UAB „Telšių keliai“, pasiūlyta kaina nėra neįprastai maža. Aplinkybė, jog atsakovės byloje nustatytų aplinkybių vertinimas skiriasi nuo ieškovės pozicijos, savaime neraiškia, jog atsakovė neatsakė į esminius ginčytus klausimus bei nesudaro pagrindo spręsti, jog dėl atsakovės elgesio buvo pažeistos ieškovės teisės į teisminę gynybą.

24.       Kitos šalių nurodytos aplinkybės bei argumentai neturi esminės reikšmės teisingam ginčo išsprendimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurkv. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013-11-12 sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

25.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. 

26.       Ieškovė nurodė, jog patyrė 4 792,20 Eur atstovavimo išlaidų (2 t., b. l. 148-150). Nors ieškovės atstovė buvo tinkamai pasirengusi bylos nagrinėjimui, pateikė išsamius procesinius dokumentus, paaiškinimus, tačiau ieškinį atmetus, nespręstinas ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas.

27.       Atsakovė nurodė, jog patyrė 7 975,11 Eur atstovavimo išlaidų (2 t., b. l. 165-168). Trečiasis asmuo UAB „Plungės lagūna“, veikiantis atsakovės pusėje, pateikė prašymą priteisti 4 133,36 Eur bylinėjimo išlaidų bei pateikė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius įrodymus (2 t., b. l. 157-158). Teismas, įvertinęs ginčo pobūdį, jo sudėtingumą teisės taikymo bei faktinių aplinkybių vertinimo požiūriu, rengtų procesinių dokumentų turinį ir apimtį, sutrumpintus procesinių dokumentų pateikimo terminus, ieškovės nurodytą patirtų išlaidų dydį 4 792,20 Eur, sprendžia, jog atsakovės ir trečio asmens prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidų sumos yra protingos ir pagrįstos, todėl priteistinos iš ieškovės atsakovės naudai (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

28.       Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme, neviršija 5,00 Eur, todėl nespręstinas jų priteisimo klausimas (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 96 straipsnis, Teisingumo ir Finansų ministrų 2020-01-13 įsakymas „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo

29.       Nors teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, pasisakė, jog jos galioja iki teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimo dienos, papildomai pasisakytina dėl jų panaikinimo (CPK 150 straipsnio 2 dalis). Atmetus ieškinį, naikintinos Vilniaus apygardos teismo 2021-12-07 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį atmesti.

Įsiteisėjus šiam teismo sprendimui, panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021-12-07 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo priėmimo ir įsiteisėjimo dienos sustabdyti VĮ „Lietuvos automobilių kelių direkcija“, juridinio asmens kodas 188710638, paskelbto viešojo pirkimo – „Rajoninio kelio (duomenys neskelbtini) kapitalinis remontas“ (pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini)), procedūras bei uždrausti sudaryti viešojo pirkimo sutartį, o jeigu ji sudaryta, – sustabdyti jos vykdymą.

Priteisti iš ieškovės AB „Eurovia Lietuva“, juridinio asmens kodas 121949798, atsakovės VĮ „Lietuvos automobilių kelių direkcija“, juridinio asmens kodas 188710638, naudai 7 975,11 Eur bylinėjimosi išlaidų. 

Priteisti iš ieškovės AB „Eurovia Lietuva“, juridinio asmens kodas 121949798, trečiojo asmens UAB „Plungės lagūna“, juridinio asmens kodas 169901489, naudai 4 133,36 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Šis sprendimas per 14 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėjas                                                                                      Žilvinas Terebeiza