Administracinė byla Nr. N18-1655/2007

                                                                                    Procesinio sprendimo kategorija 32

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2007 m. rugpjūčio 31 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal A. S. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2007 m. kovo 13 d. nutarties A. S. M. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

   I.

2007 m. sausio 11 d. Radviliškio rajono policijos komisariato pareigūnas A. S. M. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad ji 2007 m. sausio 11 d. 13.00 val. vairuodama automobilį „VW Passat“, Radviliškio r., kelyje Raseiniai – Tytuvėnai – Radviliškis, važiuodama per geležinkelio pervažą, nesustojo prie ženklo „Važiuoti nesustojus draudžiama“ ir geležinkelio pervažą pravažiavo. Tuo A. S. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 52, 211 punktų ir 1 priedo 204 punkto reikalavimus. A. S. M. veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 125 ir 1302 straipsnius.

2007 m. sausio 17 d. Radviliškio rajono policijos komisariatas (toliau – ir Institucija) nutarimu A. S. M. pripažino kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 125 straipsnyje, ir skyrė jai 300 Lt baudą, remdamasis ATPK 1302 straipsniu, pažeidimą įvertinęs 8 baudos balais. Institucija nustatė pažeidėjos atsakomybę lengvinančią aplinkybę – pažeidėja gailisi padariusi teisės pažeidimą. Pažeidėjos atsakomybę sunkinančių aplinkybių Institucija nenustatė.

       II.

A. S. M. skundu kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti 2007 m. sausio 17 d. Institucijos nutarimą ir bylą nutraukti. Pareiškėja nurodė, kad ji pažeidimo nepadarė. Neprivažiavus geležinkelio pervažos, prieš pareiškėjos vairuojamą automobilį sustojo kita transporto priemonė - autobusiukas; jam sustojus, ji taip pat už jo sustojo ir jam pravažiavus pervažą, ji apsidairiusi taip pat pravažiavo. Kadangi prieš ją buvo sustojęs autobusiukas, yra neįmanoma, kad ir ji nebuvo sustojusi prieš pervažą.

Šiaulių apygardos administracinis teismas 2007 m. kovo 13 d. nutartimi A. S. M. skundo netenkino, 2007 m. sausio 17 d. Institucijos nutarimą paliko nepakeistą. Teismas nurodė, kad pareiškėjos kaltė padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 125 straipsnyje, įrodyta liudytojų policijos pareigūnų Laimučio Stankūno, Mantvydo Čepulio parodymais, administracinio teisės pažeidimo protokole užrašytu pareiškėjos prisipažinimu padarius pažeidimą, kuriuo kaltinama, ir kitais byloje esančiais įrodymais. Teismas atmetė liudytojų J. M. ir A. M. parodymus, kadangi šie liudytojai yra artimi pareiškėjos šeimos nariai ir gali būti suinteresuoti bylos baigtimi. Pareiškėjos paaiškinimus teismas vertino kritiškai kaip siekimą išvengti administracinės atsakomybės.

   III.

Apeliaciniu skundu A. S. M. prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2007 m. kovo 13 d. nutartį ir 2007 m. sausio 17 d. Institucijos nutarimą ir bylą nutraukti. Apeliacinis skundas grindžiamas iš esmės tais pačiais argumentais, kurie nurodyti pirminiame skunde apygardos administraciniam teismui.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Radviliškio rajono policijos komisariatas prašo apeliacinio skundo netenkinti, teismo nutartį palikti nepakeistą, nurodo, kad teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

      IV.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Pirmosios instancijos teismo nutartis ir Institucijos nutarimas yra pagrįsti ir teisėti, Institucija ir pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė pagrįstas, motyvuotas išvadas, dėl kurių teisingumo apeliacinės instancijos teismui abejonių nekyla.

KET 1 priedo 204 punktas numato, kad jeigu ženklas „Važiuoti nesustojus draudžiama“ pastatytas prieš geležinkelio pervažą, vairuotojas privalo sustoti prieš „Stop“ liniją, o jeigu jos nėra – prieš ženklą; 2007 m. sausio 11 d. pažeidimo padarymo vietoje apeliantė turėjo sustoti prieš ženklą „Važiuoti nesustojus draudžiama“. Iš liudytojų policijos pareigūnų Laimučio Stankūno ir Mantvydo Čepulio parodymų nustatyta, kad apeliantė nebuvo sustojusi prieš minėtą ženklą. To neneigia ir apeliantė: apeliantė tik nurodo, kad ji buvo sustojusi už autobuso, kuris buvo sustojęs prieš ženklą, o autobusui pradėjus važiuoti, apeliantė važiavo paskui jį prieš ženklą nesustodama. Be to, liudytojai J. M. ir A. M. taip pat parodė, kad apeliantė buvo sustojusi už autobuso, tačiau prieš pat ženklą nesustojo. Remiantis liudytojų policijos pareigūnų parodymais, autobusas buvo 30-40 keleivių vietų, jo ilgis buvo apie 6-8 metrai, todėl akivaizdu, kad jei apeliantė ir buvo sustojusi už šio autobuso, kaip ji teigė, toks sustojimas buvo per toli nuo ženklo ir neatitiko KET reikalavimo sustoti būtent prieš ženklą. Sustojus akivaizdžiai per toli nuo tokio ženklo, pastatyto prieš geležinkelio pervažą, galėtų būti nepasiekti ženklo pastatymo tikslai – vairuotojas galėtų pilnai nematyti geležinkelio pervažos ir ja atvažiuojančio traukinio. Pažymėtina, jog apeliantė administracinio teisės pažeidimo protokole įrašė, kad pripažįsta padariusi teisės pažeidimą, nurodė, kad važiavo labai lėtai ir nesustojo. Todėl pirmosios instancijos teismas vėlesnius apeliantės paaiškinimus, kad ji buvo sustojusi ir nepadarė pažeidimo, pagrįstai vertino kritiškai.

Pažymėtina ir tai, kad liudytojas Laimutis Stankūnas, buvęs prie geležinkelio pervažos,  parodė, kad matė, jog apeliantė nesustojo ir už prieš tai minėto autobuso: autobusui sustojus prieš ženklą, apeliantė sulėtino automobilio greitį, tačiau autobusui pradėjus važiuoti, apeliantė iki galo nesustojo ir toliau nuvažiavo paskui autobusą. Todėl apeliantės parodymai, kad ji sustojo už autobuso, taip pat vertintini kritiškai. Byloje esant tiek administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį kaltinančių, tiek jį teisinančių duomenų, teismas privalo išanalizuoti visus duomenis, ir remdamasis įstatymu, vidiniu įsitikinimu ir teisine sąmone, nuspręsti, kokiais duomenimis vadovaujantis byloje turi būti priimtas procesinis sprendimas. Apskųstame nutarime pirmosios instancijos teismas argumentuotai nurodė priežastis, kodėl priimant sprendimą buvo remiamasi vienais įrodymais, o kiti atmesti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi liudytojų policijos pareigūno Laimučio Stankūno teismo posėdyje duotais parodymais, kadangi jo parodymai yra nuoseklūs, logiški. Tuo tarpu liudytojai J. M. ir A. M. yra apeliantės sutuoktinis ir dukra, dėl to gali būti suinteresuoti bylos baigtimi, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jų parodymais, kad apeliantė sustojo už sustojusio autobuso, nesirėmė.

Administracinė nuobauda apeliantei paskirta laikantis ATPK numatytų nuobaudų skyrimo taisyklių. Nuobauda parinkta atsižvelgiant į visas reikšmingas aplinkybes, sankcijos, kuri numatyta už padarytą administracinį teisės pažeidimą, ribose. Baudos balai ir jų skaičius apeliantei paskirti vadovaujantis įstatymu, numatančiu už apeliantės padarytą pažeidimą baudos balų skyrimą.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nėra jokio pagrindo naikinti Institucijos nutarimą ir pirmosios instancijos teismo priimtą nutartį.

              Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

              A. S. M. apeliacinio skundo nepatenkinti.

Radviliškio rajono policijos komisariato 2007 m. sausio 17 d. nutarimą ir Šiaulių apygardos administracinio teismo 2007 m. kovo 13 d. nutartį palikti nepakeistus.

Nutartis neskundžiama.

              Teisėjai                                                                                                                Stasys Gagys

Vaida Urmonaitė

Virgilijus Valančius