ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. birželio 25 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irena Stasiūnienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. Ž. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. balandžio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2382-187/2019, kuria išspręstas ieškovo A. Ž. ieškinio atsakovui antstoliui V. D. dėl padarytos žalos atlyginimo priėmimo klausimas. 

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovas A. Ž. kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo antstolio V. D. neteisėtais veiksmais padarytą žalą. 2019 m. balandžio 9 d. nutartimi ieškovui buvo nustatytas 14 dienų terminas trūkumams pašalinti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2.       Telšių apylinkės teismas 2019 m. balandžio 26 d. nutartimi ieškovo A. Ž. ieškinį atsakovui antstoliui V. D. dėl padarytos žalos atlyginimo laikė nepaduotu ir kartu su priedais grąžino ieškovui.

3.       Teismas nurodė, kad duomenų, jog šioje byloje ieškovui būtų teikiama antrinė teisinė pagalba, nepateikta, žyminio mokesčio ieškovas nesumokėjo. Be to, nepateikta įrodymų, patvirtinančių apie turėtą 100 Eur turtinę žalą. Atsižvelgdamas į tai, teismas pripažino, kad tik iš dalies ištaisyti trūkumai susijęs su įrodymų pateikimu, terminas trūkumams pašalinti yra pasibaigęs, todėl sprendė, kad ieškovas nepašalino ieškinio trūkumų. Ieškovui nepašalinus trūkumų, jo pateiktą ieškinį teismas laikė nepaduotu ir su priedais grąžino jį padavusiam asmeniui nurodydamas, kad ši nutartis neužkerta kelio ieškovui pakartotinai kreiptis į teismą su ieškiniu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

4. Atskiruoju skundu ieškovas A. Žiulpys prašo Telšių apylinkės teismo 2019 m. balandžio 26 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – jo ieškinį priimti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

4.1. Ieškinio pagrindas gali būti pripažintas neaiškiu, jeigu jame nenurodytos žalos padarymo aplinkybės, žalos dydis, ir tokios išvados negalima padaryti iš teismui pateiktų dokumentų visumos, tačiau jeigu ieškovas negali tiksliai įrodyti nuostolių dydžio, tai jų dydį nustato teismas. Pagal kasacinio teismo praktiką, atsižvelgiant į ypatingą kalinčiojo pažeidžiamumą bei ribotas galimybes pateikti nustatytu laiku reikiamus dokumentus, įrodymų pateikimo našta turi būti palengvinta, o smulkūs formalaus pobūdžio trūkumai asmeniui neturėtų trukdyti įgyvendinti teisę į teismą.

4.2. Teismui pateiktas prašymas atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo, pateikti įrodymai – pažymą, kad jam, teisės aktų nustatyta tvarka patikrinus ir įvertinus finansinę būklę, yra teikiama nemokama teisinė pagalba. Nors buvo visi įstatymu numatyti pagrindai šiam prašymui tenkinti, teismas šio prašymo net nesvarstė, dėl jo nutartyje nepasisakė, taip pažeidė CK nuostatas.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

Atskirasis skundas tenkinamas

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

6. Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas ieškovo ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui, nes šis per teismo nustatytą terminą nepašalino visų procesinio dokumento trūkumų, teisėtumo ir pagrįstumo.

7. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Tačiau Konstitucijos nuostatose įtvirtinta tik teisė kreiptis į teismą, o šios teisės realizavimo tvarka nenustatyta. Konstitucijoje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo procesinė tvarka ir sąlygos yra nustatytos specialiuosiuose įstatymuose, ir tam, kad ši teisė būtų įgyvendinta tinkamai, šios tvarkos būtina laikytis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2007). Kitaip tariant, kreipimasis į teismą pozityvius teisinius padarinius suinteresuotam asmeniui gali sukelti tik tuo atveju, jeigu ši teisė bus įgyvendinama laikantis teisės aktuose nustatytos tvarkos ir sąlygų (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-4-516/2019).

8. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas ne tik leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas, bet ir sudaro sąlygas priešingai ginčo šaliai parengti atsikirtimo argumentus (atsiliepimą), taip užtikrinant ginčo šalių procesinio lygiateisiškumo principo įgyvendinimą. Pareiškiantis ieškinį asmuo privalo tinkamai surašyti ieškinio pareiškimą, aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą tam, kad teismas, vadovaudamasis koncentracijos ir ekonomiškumo principais (CPK 7 straipsnis), galėtų tinkamai atlikti vieną iš savo tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių (CPK 2 straipsnis). Ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės (lot. causa petendi), kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką (lot. causa actiones; causa petendi) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014; 2018 m. gruodžio12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-481-403/2018; kt.).

9. CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui (CPK 111 straipsnis). CPK 135 straipsnio 1 dalies 2–4 punktuose nustatyta, kad ieškinyje, be kita ko, turi būti nurodytas ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas), taip pat aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), bei įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes.

10. Ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas apibrėžia teisminio nagrinėjimo ribas, kurių laikosi teismas nagrinėdamas bylą. Tais atvejais, kai procesiniame dokumente nėra nurodyti minėti ieškinio elementai arba jie nurodyti netiksliai ir tai kelia esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, pirmosios instancijos teismas turi teisę nustatyti ieškovui terminą ieškinio trūkumams pašalinti (CPK 138, 115 straipsniai). Esminės ieškinio trūkumų šalinimo instituto taikymo teisminės praktikos taisyklės yra apibendrintos kasacinio teismo atliktoje apžvalgoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1, Teismų praktika Nr. 36). Joje nurodyta, kad tiek bendruosius, tiek specialiuosius ieškinio formos ir turinio reikalavimus galima suskirstyti į dvi grupes: ieškinio formos ir turinio reikalavimai, kurių nesilaikymas sudaro kliūtis priimti ieškinį ir nagrinėti bylą, todėl taikomas ieškinio trūkumų šalinimo institutas (esminiai trūkumai), ir ieškinio formos ir turinio reikalavimai, kurių nesilaikymas nesudaro kliūčių priimti ieškinį ir nagrinėti bylą, todėl ieškinio trūkumų šalinimo institutas paprastai netaikomas (neesminiai trūkumai arba netikslumai) (CPK 115 straipsnio 4 dalis).

11. Iš ieškinio turinio matyti, jog ieškovas prašo iš antstolio priteisti jam turtinės ir neturtinės žalos, padarytos, ieškovo teigimu, neteisėtais antstolio veiksmais, atlyginimą, nurodyti antstolio veiksmai, iš kurių ieškovas kildina žalą. Taigi šios ieškinio dalies pagrindas ir dalykas yra pakankamai aiškūs, o, ieškinio pagrįstumo ir įrodymų pakankamumo vertinimas yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių apie patirtą turtinę žalą. Atkreiptinas teismo dėmesys ir į tai, kad galutinis reikalavimų sutikslinimas ir įrodymų surinkimas civiliniame procese galimas ir pasirengimo bylos nagrinėjimui stadijos metu. Teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo nurodytas ieškinio trūkumas dėl įrodymų, pagrindžiančių ieškinyje nurodomas aplinkybes, nepateikimo negali sudaryti esminės kliūties tolesnei proceso eigai, o teismo prašomi pateikti įrodymai gali būti teikiami vėlesniuose proceso etapuose.

12. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus tuo atveju, kada pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų staigmena atsakovui, neatitiktų šio instituto paskirties. Tokio pobūdžio klausimai turėtų būti sprendžiami ne per trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 straipsnio 4 dalis), bet parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 straipsnio 1 dalis). Tuo tikslu įtvirtinta galimybė parengiamojo teismo posėdžio metu, iškvietus šalis, jas apklausti, siekiant išsiaiškinti ginčo esmę, visiškai suformuluoti šalių reikalavimus ir atsikirtimų turinį. Taigi iš esmės ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai, netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą, apskritai iš pareikšto ieškinio neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-313/2016 15 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ieškinio priėmimą reglamentuojančias teisės normas, todėl yra pagrindas šią skundžiamos nutarties dalį panaikinti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

13. Apeliantas atskirąjį skundą grindžia argumentu, kad teismas nesvarstė prašymo atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo, dėl to nutartyje nepasisakė ir pažeidė CPK nuostatas. Su tokia apelianto dėstoma pozicija sutiktina iš dalies.

14. Pirmosios instancijos teismas, taikydamas trūkumų šalinimo institutą, ieškovą įpareigojo sumokėti byloje žyminį mokestį arba pateikti įrodymus, patvirtinančius, jog yra atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Taigi, nėra pagrindo sutikti su apeliantu, kad jo prašymo teismas nesvarstė. Apeliantas prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio grindžia aplinkybe, jog kitoje byloje jam yra teikiama 100 proc. valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, todėl ir šioje byloje jis atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Iš tiesų, pirmosios instancijos teismas iš pateikto valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2019 m. vasario 26 d. sprendimo matė, kad antrinė teisinė pagalba ieškovui teikiama kitoje byloje, tačiau nepateikus duomenų, jog šioje byloje ieškovui būtų teikiama antrinė teisinė pagalba, sprendė, kad žyminio mokesčio ieškovas nesumokėjo. Nesutikdamas su tokia teismo pozicija nagrinėjamo klausimo kontekste apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2019 m. vasario 26 d. sprendimas iš esmės patvirtina, kad atsakovo finansinė padėtis yra sunki. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo pakartotinai skirti terminą ieškinio trūkumams pašalinti ir aiškintis atsakovo turtinę padėtį bei spręsti klausimą dėl galimybės atleisti ieškovą nuo žyminio mokesčio mokėjimo šioje byloje. Atleidimas nuo dalies žyminio mokesčio yra ieškinio priėmimo klausimą sprendžiančio teismo prerogatyva, todėl apeliacinės instancijos teismui panaikinus skundžiamą Telšių apylinkės teismo 2019-04-26 nutartį, klausimas dėl ieškinio priėmimo ir ieškovo prašymas dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

n u t a r i a :

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. balandžio 26 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėja        Irena Stasiūnienė