Civilinė byla Nr. e2-165-1068/2024

Teisminio proceso Nr. 2-25-3-01179-2023-7

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.1.3.6.; 2.6.8.4.; 3.2.6.1.

(S)

PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. rugpjūčio 5 d.

Kretinga

Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų teisėja Jurgita Ališauskaitė,

sekretoriaujant Aurikai Lementauskienei,

dalyvaujant ieškovui M. R. (nuotoliniu būdu), ieškovo ir trečiojo asmens I. K. atstovei advokato padėjėjai Vilmai Valančienei (nuotoliniu būdu),

atsakovei V. S., atsakovių V. S. ir M. J. atstovui advokatui Dovydui Cvetkovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. R. ieškinį atsakovėms V. S. ir M. J., tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „C. K.“, uždarajai akcinei bendrovei „P. t.“, I. K. dėl avanso priteisimo ir atlikto priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo pripažinimo negaliojančiu.

Teismas

n u s t a t ė :

Ginčo esmė

1.       I. M. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas atsakovių V. S. ir M. J. 2023 m. birželio 1 d. atliktą priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą pripažinti negaliojančiu; priteisti ieškovo naudai solidariai iš atsakovių 10 000 Eur avansą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovas ieškinyje bei dublike nurodė, kad 2023 m. balandžio 5 d. tarp ieškovių ir atsakovo buvo sudaryta preliminarioji nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią atsakovės įsipareigojo ieškovui už 250 000 Eur kainą parduoti žemės sklypą su pastatais, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Preliminariosios sutarties pasirašymo metu ieškovas atsakovėms sumokėjo 10 000 Eur avansą (5 000 Eur buvo pervesti į M. J. banko sąskaitą, o kiti 5 000 Eur pervesti į V. S. banko sąskaitą), kuris turėjo būti įskaitomas į ieškovo mokėtiną bendrą nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo kainą.

3.       Pagrindinę sutartį buvo numatyta sudaryti iki 2023 m. balandžio 30 d., tačiau 2023 m.  balandžio 26 d. tarp šalių pasirašytu preliminariosios sutarties papildymu šalys susitarė pagrindinę nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį sudaryti iki 2023 m. gegužės 31 d.

4.       Atsakovės, sudarant preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, buvo atstovaujamos profesionalaus nekilnojamojo turto brokerio UAB „C. K.“, kuris ir rengė preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį. Tiek atsakovėms, tiek nekilnojamojo turto brokeriui buvo žinoma, kad ieškovas nekilnojamąjį turtą ketina pirkti asmeninėms reikmėms iš kredito įstaigos suteiktos paskolos, nes paskolos suteikimo klausimais ieškovą atstovavo UAB „C. K.“ paskolų brokerė. Preliminariojoje sutartyje buvo įtraukta akivaizdžiai neteisinga sąlyga, kuria ieškovas patvirtina neva jis finansiškai pajėgus sumokėti perkamo turto kainą. Ieškovas ginčo preliminariąją sutartį pasirašė po to, kai UAB „C. C.” paskolų brokerė I. Š. pateikė ieškovui raštu garantiją, kad ieškovui bus išduotas kreditas nekilnojamojo turto iš atsakovių įsigijimui. Atsakovių pasitelktas nekilnojamojo turto brokeris neužtikrino, kad preliminariojoje sutartyje nurodyti pareiškimai būtų objektyvūs bei sąžiningi abiejų preliminariosios sutarties šalių atžvilgiu.

5.       Preliminariojoje sutartyje nebuvo numatyta, kaip bus sprendžiama situacija, jei banko paskola ieškovui suteikta nebus. Preliminariosios sutarties 6.3. punktu šalys susitarė, kad nesudarius pagrindinės nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo šalių valios ir nesant nei pirkėjo, nei pardavėjų kaltės, pardavėjos grąžins ieškovui šio sumokėtą avansą. Tarp šalių sudarytoje preliminariojoje sutartyje nebuvo numatyta, jog būtent pirkėjas prisiims riziką tuo atveju, jei bankas jam nesuteiks paskolos nekilnojamojo turto įsigijimui.

6.       2023 m. gegužės 3 d. ieškovui tapo žinoma, kad kredito įstaiga nesuteiks jam paskolos nekilnojamojo turto įsigijimui. Ieškovas apie tai informavo atsakoves bei pateikė atsakovėms alternatyvų pasiūlymą – nupirkti nekilnojamąjį turtą iš asmeninių paskolų už 200 000 Eur. Ieškovas pagrindinės sutarties sudaryti nevengė ir neatsisakė, o susiklosčius nepalankiai situacijai, buvo aktyvus ir siūlė alternatyvius galimus turto įsigijimo būdus. Atsakovėms su ieškovo siūlymu nesutikus, ieškovas prašė grąžinti sumokėtą 10 000 Eur avansą, kuris ieškovui negrąžintas.

7.       2023 m. birželio 1 d. pranešimu atsakovėms atstovaujantis advokatas Dovydas Cvetkovas informavo ieškovą apie netesybų taikymą. Minėtu raštu atsakovių atstovas ieškovą informavo, jog ieškovo atsakovėms sumokėtas 10 000 Eur avansas yra įskaitomas į Preliminariosios sutarties 6.1. p. nurodytas netesybas. Ieškovas mano, kad susidariusioje ginčo situacijoje atsakovės netesybas taikė ir įskaitė į jo sumokėtą avansą nepagrįstai. Jeigu teismas visgi spręstų, kad netesybos buvo taikytos pagrįstai, ieškovas prašo teismo netesybų dydį sumažinti, kadangi atsakovių taikyta 10 000 Eur bauda yra neprotingai didelė. Paskola turtui įsigyti ieškovui buvo nesuteikta kredito įstaigos sprendimu, dėl nuo ieškovo valios nepriklausančių aplinkybių. Ieškovas yra vartotojas, nekilnojamąjį turtą siekė įsigyti asmeniniais tikslais, ikisutartiniuose teisiniuose santykiuose jis nebuvo atstovaujamas nekilnojamojo turto brokerio, pasitikėjo atsakovių pasitelktu profesionalu. Šiai dienai nekilnojamasis turtas yra pardavinėjamas už 280 000 Eur kainą, kas liudija, jog atsakovės nepagrįstai taikydamos ieškovui netesybas, nuostolių nepatyrė. Priešingai, šiai dienai nekilnojamasis turtas yra pardavinėjamas brangiau, todėl darytina išvada, kad pasibaigus preliminariajai sutarčiai atsakovės gaus turtinės naudos.

8.       A. V. S. ir M. J. pateiktu atsiliepimu su ieškiniu nesutiko ir prašė atmesti bei priteisti iš ieškovo visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

9.       Atsakovės atsiliepime bei triplike nurodė, kad ieškinys grindžiamas bylai reikšmingų šalių sudarytos preliminariosios sutarties sąlygų nutylėjimu, klaidingu civilinę atsakomybę ir atleidimą nuo jos reglamentuojančių materialinių teisės normų aiškinimu, ir iš bylų konteksto ištrauktų kasacinio teismo išaiškinimų citatomis, taip iškreipiant jų esmę.

10.       Pagal preliminariosios sutarties 4.5. punkto nuostatas pirkėjas pareiškė, kad yra finansiškai pajėgus sumokėti sutartyje numatytą turto kainą. Pagal minėtą sutarties nuostatą šalys susitarė, kad tuo atveju, jei dėl šios garantijos nesilaikymo nebus sudaryta pagrindinė sutartis, bus laikoma, kad ji nesudaryta dėl pirkėjo kaltės. Ieškovas savo įsipareigojimų nesiejo su kokiais nors finansavimo būdais, t. y. minėta sutarties nuostata apima visus atvejus, kuomet pirkėjas negali įvykdyti sutarties dėl turtinės padėties. Kokiomis lėšomis sumokėti sutartą kainą, priklausė išimtinai nuo ieškovo valios (asmeninėmis ar skolintomis, skolintomis iš kredito įstaigų ar fizinių asmenų ir pan.). Laikytina, kad ieškovas sutartimi prisiėmė riziką, jei dėl finansinių problemų negalės sudaryti sutarties.

11.        Finansinių išteklių neturėjimas bendrai ir paskolos negavimas konkrečiai, nelaikytina objektyvia aplinkybe, šalinančia sutartinę atsakomybę. Ieškovas iš esmės savo atsakomybę bando perkelti tretiesiems asmenims (potencialiems finansuotojams). Tačiau trečiojo asmens veikla, dėl kurių atsirado nuostolių, civilinę atsakomybę šalinančia aplinkybe gali būti tuomet, kai skolininkas už šio trečiojo asmens veiksmus neatsako. Nagrinėjamu atveju ieškovas nurodo, kad pats kreipėsi į finansų įstaigą dėl paskolos, kad galėtų įvykdyti savo piniginę prievolę. Tokiu atveju taikytina įstatymo nuostata, kad skolininkas, pasitelkęs prievolei įvykdyti trečiuosius asmenis, atsako kreditoriui, kai prievolė neįvykdyta ar netinkamai įvykdyta dėl šių trečiųjų asmenų kaltės, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato, kad atsako tiesioginis vykdytojas (CK 6.257 straipsnis). Šalių sudarytoje preliminarioje sutartyje nebuvo numatyta, kad civilinė atsakomybė nebus taikoma tuo atveju, jeigu ieškovas negaus paskolos, ar kad civilinė atsakomybė bus taikoma ieškovo galimiems finansuotojams. Priešingai, konkrečiai už nesugebėjimą įvykdyti finansinius įsipareigojimus sutartyje aiškiai numatyta būtent paties ieškovo atsakomybė.

12.       Ieškovas nepagrįstai dublike eskaluoja tariamą atsakovių atstovavimą. Tai, kad UAB „C. K.“ brokeris atliko šalių ketinimų ir pageidavimų, norimų sutarties sąlygų retransliavimą viena kitai, techninį sutarties teksto parengimo ir pasirašymo suorganizavimo darbą, nereiškia, jog pats brokeris savo nuožiūra sukūrė sutarties sąlygas, jų nesuderinęs su sutarties šalimis. Sutarties tekstas yra visiškai aiškus ir suprantamas, todėl ieškovo argumentai, interpretuojant ir neigiant aiškiai išreikštų sutarties nuostatų turinį vertintinas kaip nesąžiningas bandymas iškelti save už vidutiniškai protingo ir atidaus asmens standarto ribų.

13.       Ieškovas teigia, kad preliminariąją sutartį pasirašė gavęs rašytinę UAB „C. C.“ brokerės I. Š. garantiją, kad jam bus suteikta paskola. Iš teismui selektyviai pateikto susirašinėjimo matyti, kad 2023 m. balandžio 7 d. laiške būsto paskolų ekspertė I. Š. nurodo „99 proc. kad viskas bus gerai“, t. y. net ji numatė mažą galimybę, kad paskola gali būti nesuteikta. Šis laiškas rašytas jau po 2023 m. balandžio 5 d. preliminariosios sutarties pasirašymo, kurioje ieškovas garantavo savo mokumą. Susirašinėjimo el. paštu negalima laikyti „raštu pateikta garantija“, nulėmusią preliminariosios sutarties sudarymą. Tai tik laišką rašiusio asmens ketinimai, kuriuos ieškovas įvertino neatsakingai ir lengvabūdiškai. Tokia el. laiške išdėstyta „garantija“ nėra svaresnė nei ieškovas davė šalių parašais patvirtintos preliminariosios sutarties 4.5 punkte.

14.       Ieškovas nurodo, kad buvo suklaidintas C. specialistų, t. y. tiek nekilnojamojo turto brokerio, tiek paskolų brokerės, nors iš ieškovo pateikto susirašinėjimo matyti, kad I. Š. el. pašto adresas (duomenys neskelbtini), t. y. ji dirba įmonėje UAB „P. t.“. Bet kokiu atveju, atsakovės nėra niekaip susijusios su I. Š.. Be to, tam, kad paskolų brokerė galėtų ieškovo naudai ir jo vardu atlikti kokias nors paslaugas, tarp ieškovo ir paskolų brokerės turėjo būti pasirašyta sutartis. Ieškovas apie tokią sutartį neužsimena, o nesąžiningai bando net jo samdytos paskolų brokerės veiksmus panaudoti prieš atsakoves, nors bet kokias pretenzijas dėl paskolų brokerės veiksmų, jai ieškovas jų turėtų, turėtų reikšti jų tarpusavio sutarties pagrindu.

15.       Ieškovas nenurodė jokių atsakovių neteisėtų veiksmų ar kokių nors kitų objektyvių aplinkybių, kad atsakovės būtų netinkamai vykdžiusios pareigas pagal sutartį, kad būtų prisidėjusios prie pagrindinės sutarties nesudarymo ar sutrukdžiusios ieškovui sudaryti pagrindinę sutartį. Dėl sutarties vyko derybos, ieškovas siūlė įvairius variantus. Pirmas jo pasiūlymas buvo 50 000 Eur iš karto, o likusią sumą išmokėti per 5 metus, antras – 200 000 Eur iš karto, vėliau ieškovas sutiko su atsakovių sąlygomis, kurios ir buvo išdėstytos šalių pasirašytoje preliminariojoje sutartyje. Ieškovas nebuvo suklaidintas dėl objekto paskirties. Preliminariojoje sutartyje ieškovas prisiėmė riziką dėl nemokumo, sutartyje nustatytos lygiavertės baudos abiem šalims už įsipareigojimų neįvykdymą. Dėl minėtų priežasčių, priešingai nei nurodo ieškovas, yra pagrindas civilinei atsakomybei taikyti.

16.       Pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl ieškovo kaltės, todėl jis privalo sumokėti sutartines netesybas. Apie įskaitymą ieškovas buvo tinkamai informuotas raštu. Darytina išvada, kad atsakovės ieškovo sumokėtą avansą pagrįstai įskaitė į netesybas, todėl ieškovo ieškinys yra nepagrįstas. Pagal CK 6.6 straipsnio 1 dalį solidarioji skolininkų pareiga atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus, todėl ieškovo reikalavimas nepagrįstas dar ir šiuo aspektu.

17.       Ieškovo teiginiai, neva preliminariojoje sutartyje nustatyta sumokėto avanso dydžio bauda yra neprotingai didelė, nepagrįsti. Ieškovas cituoja kasacinio teismo bendro pobūdžio išaiškinimus, kad teismas gali mažinti neprotingai dideles netesybas, tačiau iš argumentų, kodėl jos didelės, ieškovas nurodo, kad jis yra vartotojas, nebuvo atstovaujamas brokerio, be to, šiai dienai nekilnojamasis turtas yra pardavinėjamas už 280 000 Eur kainą. Pagal kasacinio teismo praktiką sutartys, sudarytos dviejų vartotojų (fizinių asmenų), vartojimo sutartimis nelaikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 24 d. Vartotojų teisių apsauga vartojimo sutartiniuose santykiuose: teisinio reguliavimo ir teismų praktikos apžvalga Nr. 30. Teismų praktika. 2009, 30). Ieškovo civilinė atsakomybė niekaip nesusijusi ir su aplinkybe už kiek atsakovės pardavinėja savo turtą šiuo metu ar pardavinės ateityje. Kainos nurodymas nereiškia, kad už tokią kainą turtas ir bus nupirktas ar kad bus nupirktas apskritai. Atsakovės pradėjo pardavinėti turtą dar 2022 rugpjūčio mėn. už 350 000 Eur kainą, o su ieškovu po metų susitarta dėl 250 000 Eur. Šalių sutartas baudos dydis sudaro tik 4 proc. nuo sutarties kainos. Tokio paties dydžio bauda nustatyta ne tik ieškovui, bet ir atsakovėms.

18.       Tretieji asmenys UAB „C. K.“, UAB „P. t.“ ir I. K. per teismo nustatytą terminą atsiliepimų į ieškinį nepateikė.

19.       Teismo posėdžio metu ieškovas M. R., ieškovo ir trečiojo asmens I. K. atstovė advokato padėjėja Vilma Valančienė ieškinį palaikė. I. M. R. paaiškino, kad radęs norimą pirkti objektą, esantį (duomenys neskelbtini), susitiko su nekilnojamo turto brokeriu D. Č.. Objekto kaina buvo 250 000 Eur. 200 000 Eur jis planavo kredituoti. Brokeris parekomendavo paskolų brokerę I. Š. ir jai perdavė jo kontaktus. 2023 m. kovo 24 d. pasirašė tarpininkavimo sutartį, paskolų brokerei už jos paslaugas sumokėjo 500 Eur, per keletą dienų jai pateikė visus reikalaujamus dokumentus paskolos gavimui. Tarpininkavimo ir konsultavimo sutartyje, kurią pasirašė su I. Š., nebuvo aptarta, kad tai tik ieškovo rizika, kad paskolų tarpininkai už nieką neatsako. Preliminarią sutartį skaitė ir joje nematė jokių problemų. Paskolų brokerė 2023 m. balandžio 7 d. žinute nurodė, kad viskas tvarkoje ir kad 99 proc. jam bus suteikta paskola. Tą pačią dieną jis pasirašė preliminarią pirkimo sutartį, nes iš pokalbių su I. Š. buvo galima suprasti, kad viskas bus gerai, kad paskolą gaus, jokių abejonių dėl to neturėjo, pasitikėjo I. Š. kaip profesionaliu darbuotoju. 2023 m. balandžio 7 d. ir 2023 m. balandžio 8 d. pervedė atsakovėms avansą. Avansas buvo sumokėtas iš jo pinigų, nes sutuoktinė I. K. nedirba, augina vaikus. Oficialiai avansas turėtų būti laikomas abiejų (jo ir sutuoktinės) pinigais. Preliminarią sutartį rengė brokeris D. Č.. Jis ją perskaitė ir su sutuoktine I. K. pasirašė. Brokeris 4.5 sutarties sąlygos jam neišaiškino, detaliai nei visa sutartis, nei kai kurie jos punktai nebuvo aptarti. Lietuvoje jis negyvena jau beveik 30 m., kai kada jau ir ne visi lietuviški žodžiai ar sakinio kontekstas jam suprantami. Praėjus kažkuriam laikui jam buvo pasakyta, kad norimos sumos negaus. Jis klausė, kokio dydžio paskolą galėtų gauti. Prašė 200 000 Eur, vėliau – 150 000 Eur, o pačioje pabaigoje jam buvo nurodyta, kad geriausiu atveju galėtų gauti 70 000 Eur ir labai prastomis sąlygomis iš kito banko. Labai nusivylė, nes avansas jau buvo sumokėtas. Bandė rasti alternatyvų būdą, bet nepavyko. Jis buvo pasiryžęs surasti 200 000 Eur iš savo santaupų kartu su galimu gauti 70 000 Eur kreditu. Jis prašė sumažinti kainą, bet atsakovės nesutiko. Preliminarioje sutartyje nurodyta, kad jis garantuoja, jog yra finansiškai pajėgus, nes tuo metu, kai sutartį pasirašinėjo, bendravo su profesionalia paskolų tarpininke ir jautėsi pajėgus nusipirkti norimą objektą. Finansavimo negavo, nes neatitiko gaunamų pajamų ir įsipareigojimų santykis. Į kitas kreditavimo įstaigas nesikreipė, tik į vadybininkę I. Š., kadangi jis neturėjo jokio tarpininko, negyvena Lietuvoje, be to, pagal bankų skaičiavimus vis tiek nebūtų gavęs norimos paskolos, nebenorėjo turėti dar didesnių nuostolių. Mano, kad paskolų tarpininkė neturėjo garantuoti paskolos gavimo.

20.       Teismo posėdžio metu atsakovės V. S. ir M. J. bei atsakovių atstovas advokatas Dovydas Cvetkovas su ieškiniu nesutiko.

21.       Teismo posėdžio metu atsakovė V. S. paaiškino, kad dėl sklypo pardavimo kreipėsi į tarpininkus. Buvo supažindinti su brokeriu D. Č., kuris viską derino. Turto pardavimo kaina buvo 250 000 Eur. M. R. pasiūlė iš karto sumokėti 50 000 Eur, 200 000 Eurų išdėlioti keliems metams. Po to ieškovas siūlė sumokėti 200 000 Eur, o kitą sumą išdėstyti. Jos nesutiko. Apie mokėjimo išdėstymą ieškovas su ja asmeniškai nekalbėjo, ji gavo informaciją iš kitos savininkės mamos. Ieškovas iš pradžių atsisakė pirkti, vėliau sutiko. Ji pati aprodė parduodamą objektą. Ieškovas domėjosi tik namu, nebuvo kalbama kaip jis pirkimą finansuosis. Tai buvo pirmas ir vienintelis kartas, kai bendravo su M. R.. Jai per atsakovės M. J. mamą buvo pranešta, kad pirkėjas nori pirkti namą. Prieš pasirašant sutartį, joms kilo klausimas, kas būtų, jei pardavėjai atsisakytų parduoti. Išsiaiškino, kad atsisakius parduoti,  pardavėjai turėtų grąžinti avansą ir sumokėti baudą. Ieškovas sakė, kad turi susitvarkyti kažkokius paskolinius reikalus, bet dėl to nerimo nejuto, nes visi dabar perka su kreditu, svarbu buvo sutvarkyti objektą, t. y. išvežti baldus, sutvarkyti daržines ir kt. Kai pasirašinėjo sutartį, ieškovo parašų ant sutarties nebuvo. Buvo prašoma pratęsti sutarties terminą mėnesiui, nes ieškovas negavo paskolos per banką, ketino kreiptis į unijas. Su I. K. ji nebendravo, kad namą perka šeima, nežinojo. Jos vertinimu, jei žmogus turi kitų įsipareigojimų, jis turi skaičiuoti, ar gali pirkti, ar ne. To nelaiko nesąžiningumu, o paprasčiausiai nepasiskaičiavimu. Šiai dienai turtas neparduotas. Turtas nebuvo pardavinėjamas, kol buvo tvarkomi reikalai su ieškovu.

22.       Teismo posėdžio metu atsakovė M. J. paaiškino, kad ilgą laiką gyvena užsienyje. Tam, kad padėtų tetai parduoti turtą kreipėsi į UAB „C. K.“. 2022 m. pasirašė sutartį ir buvo paskirtas brokeris D. Č.. 2023 m. kovo mėn. atsirado pirkėjas M. R., kuris derėjosi dėl išsimokėjimo arba mažesnės nei prašoma kainos, tačiau jos nesutiko. Ieškovas iš pradžių atsisakė pirkti, bet po to sutiko. 2023 m. kovo 31 d. iš brokerio gavo el. laišką, kad ieškovas nori ilgesnio laiko, nes tvarko paskolinius reikalus. Sutiko suteikti ieškovui daugiau laiko. 2023 m. balandžio 5 d. pasirašė preliminarią sutartį, susipažino su savo garantijomis ir atsakomybėmis. Objektą reikėjo sutvarkyti ir tam skirti lėšų. 2023 m. balandžio 12 d. jai iš ieškovo buvo pervesti 5 Eur, o 2023 m. balandžio 14 d. -  4400 svarų avanso. 2023 m. balandžio 26 d. sutarties pasirašymo terminas buvo pratęstas ir po mėnesio ieškovas prašė sumažinti kainą iki 210 000 Eur. Nesutiko. Su M. R. ji asmeniškai nesimatė ir nekalbėjo. Sutartį už ją pasirašė mama. Kad ieškovas prašo sumažinti objekto kainą, pranešė brokeris. Priežasčių, kodėl to buvo prašoma, nesiaiškino. Kad objektą ketino pirkti du asmenys, nežinojo. Apie tai sužinojo gavusi pasirašytą preliminarią sutartį. Ieškovo prašymą grąžinti avansą gavo. Mano, kad pats pirkėjas yra atsakingas už tai, ką pasirašė. Pirkėjas turėjo susiskaičiuoti piniginius reikalus, o pardavėjos paruošti objektą. Piniginiai reikalai ne pardavėjų reikalas. Kalbos apie tai kas būtų, jei pirkėjui nepavyktų gauti pinigų, nebuvo.

23.       Teismo posėdžio metu trečiojo asmens UAB „P. t.“ atstovė V. K. paaiškino, kad su M. R. 2023 m. kovo 24 d. buvo pasirašyta tarpininkavimo sutartis. Besikreipiantiems klientams ieško būsto paskolų per visas kredito įstaigas, ne tik bankus, bet ir unijas. Jų bendrovė neatsako už bankų ar kredito unijų sprendimus. Iš pradžių vyksta žodinė konsultacija su klientu ir pagal jo nurodytus duomenis yra užklausiamos kredito įstaigos. Iš M. R. pateiktų duomenų buvo preliminariai pasakyta, kad paskolą gali gauti, tačiau trūko dokumentų. Vėliau jis juos pateikė. Kažkurį laiką klientas tylėjo, po to pranešė, kad bandys surinkti savo lėšas ir paskolos galimai nereikės. Jam kelią gauti kreditą užkirto tai, kad jis nebuvo informavęs vadybininkės apie turimus kreditinius įsipareigojimus A. J. buvo pranešęs tik tiek, kad turi kreditinę kortelę. Su M. R. bendravo vadybininkė I. Š.. Jų bendrovė bendradarbiauja tiek su C. K., tiek ir su kitomis nekilnojamo turto agentūromis, bet sutartinių santykių nėra. Jos vertinimu, žmogui asmeniškai kreiptis į bankus dėl paskolos gavimo nebetikslinga, kai jau per juos buvo duotas atsakymas, kad finansavimo nebus, nes jie ieško geriausių sprendimų klientui.

24.       Teismo posėdžio metu liudytoja I. Š. paaiškino, kad yra UAB „P. t.“ paskolų vadybininkė. M. R. ją, kaip tarpininkę, susirado pats, jis jai paskambino. 2023 m. kovo 20 d. konsultacijos metu buvo preliminariai vertinamos M. R. galimybės gauti finansavimą. Jis nurodė, kokias gauna pajamas. Minėjo, kad kreditų neturi, turi tik kredito kortelę. Kiek M. R. turi nuosavų lėšų, nebuvo klausiama. Buvo tariamasi, ar jis turės 20 proc. pajamų kredito dengimui. Pasirašant tarpininkavimo sutartį kilo problemų, nes jis (duomenys neskelbtini) pilietis ir neturi lietuviško asmens kodo. Vėliau M. R. parašė žinutę, kad paskolos nebereikės, nes nesutaria su pardavėjais dėl kainos. Po kurio laiko kreipėsi kartotinai ir su juo pasirašė tarpininkavimo sutartį. Kadangi jo žmona pajamų neturėjo, o M. R. ne Lietuvos Respublikos pilietis, buvo kreiptasi tik į kredito unijas dėl paskolos gavimo. Buvo pateikti banko sąskaitos išrašai, darbo sutartis, algalapiai. 2023 m. balandžio 7 d. 23.27 val. M. R. pateikė „credit report“ ataskaitą. Tada paaiškėjo, kad M. R. turi dvi būsto paskolas (duomenys neskelbtini). Kadangi tie įsipareigojimai sudarė daugiau kaip 40 proc. jo gaunamų pajamų, įskaitant pajamas, gaunamas iš nekilnojamojo turto nuomos, kredito suma sumažėjo nuo norimų 200 000 Eur iki 70 000 Eur. M. R. su tokia suma sutiko. Klausė, kada bus pasirašoma notarinė sutartis, tai galima suprasti, kad pajamų turėjo. Tam, kad būtų išduotas garantinis raštas dėl paskolos suteikimo, reikėjo įstoti į Unijos narius ir įregistruoti santuoką Lietuvoje. Vėliau gavo M. R. atsakymą, kad jam 70 000 Eur sumos neužtenka. M. R. jai jokių pretenzijų neturėjo.

25.       Teismo posėdžio metu liudytojas D. Č. paaiškino, kad užsiėmė objekto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimu. Ieškovui rekomendavo paskolų brokerę I. Š.. Ieškovui paprašius, jam susipažinimui nusiuntė standartinę preliminarios sutarties formą. Sutarties nuostatas paaiškina, kai iškyla klausimų. Ieškovui klausimų dėl sutarties nekilo. Ieškovas svarstė pirkti turtą nuosavais pinigais, derėjosi dėl kainos. Nusiderėti nepavyko. Iš pradžių buvo nusprendęs nebepirkti. Po kažkiek dienų ieškovas parašė, kad vis dėlto pirks. Jo žiniomis, ieškovas turėjo apie 220 000 Eur nuosavų lėšų. Po objekto apžiūros ieškovas nusprendė objektą pirkti su paskola, o asmenines lėšas skirti remontui. Standartinė preliminari sutartis buvo pasirašyta, kai ieškovas gavo žodinę informaciją, kad paskola jam bus suteikta. Jo darbe nėra buvę tokių atvejų, kad klientui būtų nesuteikta paskola, jei jis brokeriui pateikia apie save teisingą informaciją. Kiek jam žinoma, klientas neinformavo brokerės apie turimus įsipareigojimus (duomenys neskelbtini), todėl norimo dydžio paskolos negavo. Jam buvo pasiūlyta mažesnė suma. Ieškovas prieš turto vertinimą nurodė, jog turi nuosavų lėšų ir, kad yra finansiškai pajėgus pirkti objektą net ir  negaudamas paskolos.

26.       Trečiojo asmens UAB „C. K.“ atstovas į teismo posėdį neatvyko.

Teismas

konstatuoja:

ieškinys atmestinas.

27.       Byloje esantys rašytiniai įrodymai ir šalių paaiškinimai leidžia nustatyti tokias faktines aplinkybes:

27.1.                      A. M. J. ir trečiasis asmuo UAB „C. K.“ 2022 m. rugpjūčio 12 d. sudarė Tarpininkavimo paslaugų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią trečiasis asmuo įsipareigojo tarpininkauti parduodant nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), o atsakovė įsipareigojo už suteiktas paslaugas atsiskaityti sutartyje nustatyta tvarka ir terminais.

27.2.                      I. M. R., trečiasis asmuo I. K. ir trečiasis asmuo UAB „P. t.“ 2023 m. kovo 24 d. sudarė Tarpininkavimo ir (ar) konsultavimo sutartį Nr. 2023/3/24-287, pagal kurią UAB „P. t.“ įsipareigojo konsultuoti ir tarpininkauti ieškant geriausio finansavimo pasiūlymo, o ieškovas M. R. ir trečiasis asmuo I. K. įsipareigojo už suteiktas paslaugas atsiskaityti sutartyje nustatyta tvarka ir terminais.

27.3.                      2023 m. balandžio 5 d., tarpininkaujant UAB „C. K.“ brokeriui D. Č., buvo sudaryta Preliminarioji pirkimo – pardavimo sutartis, pagal kurią ieškovas M. R. įsipareigojo už 250 000 Eur kainą pirkti, o atsakovės V. S. ir M. J. parduoti žemės sklypą su statiniais, adresu (duomenys neskelbtini). I. M. R. pasirašytą sutartį brokeriui pateikė 2023 m. balandžio 7 d.

27.4.                      Šalys pagrindinę Turto pirkimo – pardavimo sutartį įsipareigojo sudaryti ne vėliau kaip iki 2023 m. balandžio 30 d. (Sutarties 2.1. punktas). Šalių susitarimu šis terminas pratęstas iki 2023 m. gegužės 31 d.

27.5.                      I. M. R. tarp šalių sudarytos Preliminariosios pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu atsakovei V. S. pervedė 5 000 Eur avansą, o atsakovei M. J. pervedė 4 400 GBP avansą.

27.6.                      2023 m. gegužės 24 d. atsakovių atstovas kreipėsi į ieškovą su prašymu pateikti informaciją pagrindinės nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymui. Atsakovas 2023 m. gegužės 25 d. informavo atsakovių atstovą, kad negavo norimo dydžio paskolos, pasiūlė nekilnojamąjį turtą nupirkti už mažesnę nei sutartą kainą, t. y. 200 000 Eur, o atsakovėms su tokiu pasiūlymu nesutinkant, pareikalavo grąžinti sumokėtą avansą.

27.7.                      Atsakovių atstovas 2023 m. gegužės 26 d. informavo ieškovą dėl netesybų taikymo, jeigu iki šalių pratęsto termino, t. y. 2023 m. gegužės 31 d. nebus sudaryta pagrindinė turto pirkimo – pardavimo sutartis.

27.8.                      2023 m. birželio 1 d. atsakovių atstovas informavo ieškovą, kad iki šalių nustatyto termino dėl ieškovo kaltės nesudarius pagrindinės turto pirkimo – pardavimo sutarties, ieškovo sumokėtas avansas paliekamas atsakovėms kaip šalių aptarta bauda už įsipareigojimų nevykdymą.

27.9.                      Ieškovo vertinimu, pagrindinė nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo sudaryta ne dėl jo kaltės, dėl to kreipėsi į atsakoves su pretenzija dėl avanso grąžinimo.

28.       Nagrinėjamu atveju tarp šalių ginčas kilo dėl civilinės atsakomybės preliminariosios sutarties šaliai taikymo nesudarius pagrindinės sutarties. Ieškovas įrodinėjo, jog pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, jam negavus kredito sandoriui finansuoti, todėl prašė atsakovių grąžinti sumokėtą avansą pagal Preliminariąją sutartį. Atsakovės įrodinėjo, kad ieškovo sumokėtas avansas pagrįstai joms liko kaip bauda už nesudarytą pagrindinę sutartį dėl ieškovo kaltės kaip numatyta Prelimanariosios sutarties 6.1 punkto sąlygoje ir jų atžvilgiu taikyti civilinę atsakomybę nėra pagrindo.  

29.       Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, yra privaloma ir turi būti vykdoma (CK 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnis).

30.        CK 6.165 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Preliminarioji sutartis yra šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį. Pagal kasacinio teismo praktiką preliminarioji sutartis – tai ikisutartinių santykių stadijoje sudaromas organizacinio pobūdžio susitarimas dėl kitos sutarties sudarymo ateityje; tai nėra susitarimas dėl konkrečių veiksmų (turinčių tam tikrą vertę savaime arba tokių, kuriais perduodama tam tikra vertybė) atlikimo; vienas iš esminių preliminariosios sutarties bruožų yra tas, kad jos negalima reikalauti įvykdyti natūra, tačiau jos pažeidimo (nepagrįsto vengimo ar atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį) atveju kaltoji šalis privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2008; 2010 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2010; kt.). 

31.       Šalys dėl nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sudarė Preliminariąją sutartį, pagal kurią ieškovas sumokėjo atsakovėms 10 000 Eur (po 5 000 Eur) avansą (Sutarties 5.1 punktas). 

32.       Avansas yra mokėjimas, kuris atliekamas būsimų mokėjimų vykdant pagrindinę sutartį sąskaita. Pagal CK 6.309 straipsnio 2 dalį, pinigų sumokėjimas parduoti daiktą įsipareigojusiam asmeniui pripažįstamas dalies kainos sumokėjimu (avansu). Jis vykdo mokėjimo paskirtį, bet šia paskirtimi gali būti naudojamasi, jeigu ateityje atsiranda mokėjimo prievolė. Jeigu ateityje mokėjimo prievolė neatsiranda ir pagrindinė sutartis nesudaroma, tai nėra pagrindo sumokėtą avansą naudoti pagal mokėjimo paskirtį. Tačiau tokiu atveju reikia įvertinti, ar avansu sumokėti pinigai nebuvo šalių susitarimu ar kitu pagrindu numatyti panaudoti pagal kitą paskirtį, pvz., kaip netesybos prievolės įvykdymui užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-209-695/2018).

33.       Avansą arba preliminariosios sutarties įvykdymui užtikrinti pinigų sumą sumokėjusi šalis turi teisę reikalauti grąžinti juos visais atvejais, išskyrus tuos, kai iš preliminariosios sutarties turinio galima daryti išvadą apie šios sutarties šalių susitarimą dėl atsakomybės už šioje sutartyje nustatytų įsipareigojimų nevykdymą netesybų forma. Tokią sankciją sutartyje nustačius, reikalavimas grąžinti tokias pinigų sumas negali būti tenkinamas ta apimtimi, kiek jis įskaitomas priešpriešiniu vienarūšiu reikalavimu taikyti netesybas (CK 6.130 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2015 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-22-219/2015).

34.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas netesybų taikymą reglamentuojančias materialiosios teisės normas, pažymi, kad netesybos atlieka esamų ir būsimų prievolių įvykdymo užtikrinimo funkciją, skatindamos šalis įvykdyti savo sutartinius įsipareigojimus. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų (delspinigių, baudos) yra skirta ir tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-366-823/2019).

35.       Preliminariąja sutartimi ieškovas pareiškė, kad jis yra finansiškai pajėgus sumokėti šioje sutartyje numatytą turto kainą. Tuo atveju, jei dėl šios garantijos nesilaikymo nebus sudaryta pagrindinė sutartis, bus laikoma, kad ji nesudaryta dėl pirkėjo kaltės (Sutarties 4.5 punktas). Šalys taip pat numatė ir sutarties neįvykdymo pasekmes: tuo atveju, jei pagrindinė sutartis iki šios sutarties 2.1. punkte nurodytos datos nebus pasirašyta dėl pirkėjo kaltės (įskaitant atsisakymą bei vengimą sudarytą sutartį), pirkėjo pardavėjui sumokėtas šios sutarties 5.1 punkte numatyta suma liks pardavėjui kaip šalių aptarta bauda už neįvykdytus įsipareigojimus (Sutarties 6.1 punktas).

36.       Ieškovas įrodinėjo, kad pagrindinė sutartis šalių nustatytu ir pratęstu terminu nebuvo sudaryta, nes jis negavo pageidaujamo dydžio kredito bei teikė į bylą tai patvirtinančius įrodymus (susirašinėjimą su paskolų vadybininke). Atsakovės neginčija aplinkybės, kad ieškovas negavo kredito, tačiau teismo nuomone, šiuo atveju minėta aplinkybė nėra aktuali, sprendžiant atsakovių civilinės atsakomybės klausimą.

37.       Preliminariąja sutartimi ieškovas atsakovėms garantavo, jog yra finansiškai pajėgus sumokėti sutartyje numatytą turto kainą (Sutarties 4.5 punktas) ir sutiko, kad tuo atveju, jei dėl šios garantijos nesilaikymo nebus sudaryta pagrindinė sutartis, bus laikoma, kad ji nesudaryta dėl jo kaltės.

38.        Pagrindinė sutartis tarp šalių taip ir nebuvo sudaryta. Ieškovas teigia, kad tai įvyko dėl jo finansinių galimybių, negavus kredito, tačiau tai tik patvirtina, kad pagrindinė sutartis nesudaryta dėl ieškovo (pirkėjo) kaltės, nesilaikius pasirašytos ir atsakovėms Preliminariąja sutartimi duotos garantijos. Tai, kad ieškovas pervertino savo galimybes ir prisiėmė įsipareigojimus, pasikliaudamas kitais asmenimis, nereiškia, jog jis neturi atsakyti už prisiimtus sutartinius įsipareigojimus atsakovėms. Pastebėtina, kad ieškovo teigimu, jo sprendimą įtakojo paskolų vadybininkės duota žodinė garantija dėl jam suteiktinos paskolos, tačiau kokia yra atsakovių kaltė dėl tokių ieškovo veiksmų, teismo posėdyje nei ieškovas, nei jo atstovė negalėjo paaiškinti ir pagrįsti.  

39.       Preliminariojoje sutartyje nebuvo numatyta sąlyga, kad ieškovo finansinė garantija priklauso nuo kitų (šiuo atveju kreditavimo) sąlygų ir nenumatytos pasekmės, pastarajai neįvykus (negavus kredito). Minėta, kad šalys yra laisvos, nustatydamos savo teises ir pareigas. Nors Preliminariąją sutartį rengė atsakovių atstovas, sutartis ieškovui buvo išsiųsta susipažinti. Kliūčių derėtis, keisti joje nurodytas sąlygas, tame tarpe įtraukiant ir naujas, ieškovui nebuvo. Ieškovas, pasirašydamas sutartį kartu su trečiuoju asmeniu I. K., dėl jos sąlygų keitimo, tikslinimo ar naujų įtraukimo į atsakovių atstovą (byloje liudytoju apklaustą D. Č.) ir/ar atsakoves nesikreipė. Vadinasi, ieškovui Preliminarioje sutartyje nurodytos sąlygos tiko, jis prisiėmė įsipareigojimus pagal ją laisva valia.

40.       Ieškovas, žinodamas, kad jo finansinis pajėgumas priklauso nuo trečiųjų asmenų veiksmų ir sprendimų, šią sąlygą galėjo ir turėjo aptarti su atsakovėmis ir įtraukti į pasirašomos Preliminarios sutarties sąlygas. To nepadaręs, ieškovas prisiėmė riziką dėl sutarties sąlygų įvykdymo ir yra atsakingas už kilusias pasekmes. Sąžiningas ieškovo elgesys ikisutartiniuose santykiuose, kurį kaip pagrindą ieškiniui tenkinti teismo posėdyje akcentavo ieškovo atstovė, negali būti laikoma sąlyga atleisti ieškovą nuo prievolės vykdymo. Preliminariosios sutarties sąlygos ieškovui buvo atskleistos ir paaiškintos iki jos pasirašymo, ir atsakovės ieškovo prisiimamų įsipareigojimų niekaip neįtakojo.  

41.       Jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju Preliminariosios sutarties sąlygos, priešingai nei mano ieškovo atstovė, yra aiškios ir suprantamos, todėl teismo nuomone, papildomo aiškinimo ginčo sutartis nereikalauja. Ieškovo lūkesčiams dėl paskolos gavimo nepasiteisinus, ši aplinkybė Prelimanoriosios sutarties sąlygų vykdymui įtakos neturi, nes jokių saugiklių dėl to sutartyje  šalių nebuvo numatyta/sutarta.

42.       Nors ieškovas ilgą laiką gyvena (duomenys neskelbtini), tačiau iš jo procesinio elgesio ir paaiškinimų teisme, nagrinėjant bylą, akivaizdu, kad lietuvių kalbą jis moka, supranta ir jam yra suprantamos sandorių sudarymo bei vykdymo sąlygos. Preliminariąją sutartį be ieškovo pasirašė ir jo sutuoktinė (trečiasis asmuo I. K.), kuri yra (duomenys neskelbtini) pilietė. Parengta sutartis jiems buvo pateikta iš anksto. Kliūčių konsultuotis, derėtis dėl jos sąlygų, ieškovas neįrodinėjo. Kad tarp šalių būtų buvę kitokie susitarimai nei nurodyta sudarytos sutarties sąlygose, įrodymų į bylą nepateikta. Priešingai, net ir teisme ieškovas tvirtino, jog yra finansiškai pajėgus sumokėti šalių sutartą turto kainą, todėl akivaizdu, kad minėta garantija sutartyje buvo reali ir pamatuota, ieškovui asmeniškai įsivertinus savo finansinius pajėgumus.  

43.       Ieškovo paaiškinimai, liudytojų parodymai leidžia teismui spręsti apie ieškovą kaip atidų ir rūpestingą asmenį, gebantį priimti sprendimus dėl savo finansinės gerovės, todėl šios aplinkybės ir tai, kad sutartis sudaryta tarp fizinių asmenų, parduodančių ir ketinusių įsigyti turtą šeimos asmeniniams poreikiams tenkinti, t. y. nesant pagrindo taikyti vartojimo sutarčių taisyklių (priešingai nei manė ieškovo atstovė), šalių nelygybės nagrinėjamose teisiniuose santykiuose teismas neįžvelgia. Preliminarioje sutartyje šalys numatė analogiško dydžio sankciją tiek ieškovui, tiek atsakovėms, atsisakius sudaryti pagrindinę sutartį, t. y. šalių atsakomybė pagal sudarytą sutartį buvo lygiavertė, o jos taikymas priklausė tik nuo šalies kaltų veiksmų.

44.       Šalių sutartimi nustatytos baudos dydis šiuo atveju teismo nuomone nėra didelis, atsižvelgiant į ketinto sudaryti sandorio vertę bei turto bendrasavininkių skaičių. Ieškovas, prašydamas jį mažinti, svarių šio klausimo sprendimui argumentų ir įrodymų nepateikė, hipotetiškai vertindamas, kad 10 000 Eur suma yra didelė, nors pagal jo paties paaiškinimus tai nesiekia ir vieno jo mėnesio pajamų.

45.       Byloje nustatytų ir aukščiau aptartų aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad ieškovui neįrodžius atsakovių civilinės atsakomybės taikymo sąlygų, nėra pagrindo ieškinį tenkinti, todėl jis atmetamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

46.       Pagal CPK 93 str. nuostatas, šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, proporcingai teismo patenkintų ar atmestų reikalavimų daliai. Atsižvelgiant į tai, jog ieškinys atmetamas, atsakovės turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, ieškovo patirtos bylinėjimo išlaidos neatlygintinos.

47.       Atsakovių atstovas pateikė rašytinius įrodymus, kad atsakovės už suteiktą teisinę pagalbą sumokėjo 3 250 Eur: V. S. sumokėjo 750 Eur, M. J. – 2500 Eur. Ieškinį atmetus, šios išlaidos atsakovėms priteistinos iš ieškovo.

48.       Proceso metu susidarė išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurių suma viršija 8 Eur sumą ir yra 47,58 Eur. Šios išlaidos priteistinos iš M. R. valstybės naudai (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 str.).

49.       2023 m. lapkričio 15 d. teismo nutarties pagrindu, ieškovas į teismo depozitinę sąskaitą įnešė 200 Eur užstatą, siekiant užtikrinti galimų būsimų liudytojo išlaidų atlyginimą. Kadangi ieškovo prašomi liudytojai teismo posėdyje apklausti nuotoliniu būdu ir neprašė atlyginti išlaidų, ieškovo įmokėtas užstatas nepanaudotas ir grąžintinas ieškovui.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį atmesti.

Priteisti iš M. R., gimusio (duomenys neskelbtini), 750 Eur (septynis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai. 

Priteisti iš M. R., gimusio (duomenys neskelbtini), 2500 Eur (du tūkstančius penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai. 

Priteisti iš M. R., gim. (duomenys neskelbtini), 47,58 Eur (keturiasdešimt septynis eurus ir 58 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei, kurias M. R. turi sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodas – 5662.

Grąžinti ieškovui M. R., gimusiam (duomenys neskelbtini), 200 Eur (dviejų šimtų eurų), sumokėtus 2023 m. lapkričio 15 d. mokėjimo nurodymu, pavedant tai atlikti Plungės apylinkės teismo Teismo kanclerio tarnybai.   

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.

Teisėja                                                        Jurgita Ališauskaitė