Civilinė byla Nr.2-52-839/2010

(Proceso Nr.2-50-3-00278-2009-8)

Procesinio sprendimo kategorija:

 (S)

77.4.2.; 78.2.1.; 77.4.3.; 113.1.; 116.1.

 

UTENOS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. gegužės 19 d.

Utena

 

Utenos rajono apylinkės teismo teisėjas Gediminas Karpavičius, sekretoriaujant Sandrai Pečionienei, dalyvaujant ieškovui K. N., ieškovo atstovui advokatui Valdui Pumpučiui, atsakovės atstovei advokatei Janinai Umbrasienei, nedalyvaujant institucijoms, teikiančioms išvadą – Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui ir Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui, teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo ieškinį dėl matymosi ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, ir atsakovės V. U. priešieškinį ieškovui, institucijoms, teikiančioms išvadą – Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui ir Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo,

 

n u s t a t ė :

 

ieškovas patikslintu ieškiniu (1 t. 188-190, 197 b.l.) prašė nustatyti matymosi ir bendravimo su sūnumi A. N. tvarką.

Nurodė, kad 2002 m. jiems su atsakove gimė sūnus. Planavo, kad sūnui suėjus 7 m. leis į pirmą klasę Lietuvoje. 2008 metų rugsėjo 1-ąją sūnus pradėjo lankyti paruošiamąją klasę Jonavoje. Tuo tarpu atsakovė buvo pasilikusi dirbti Ispanijoje ir vaikas gyveno su juo Lietuvoje. 2009 m. kovo mėnesį atsakovė atvyko į Lietuvą ir paprašė keletą dienų pabūti su sūnumi, norėjo jį nusivežti pas savo motiną. Leido pasiimti vaiką, bet pasas buvo likęs pas jį, todėl manė, kad atsakovė sūnaus niekur neišsiveš. Atsakovė tuo metu, kai pasiėmė sūnų, skubos tvarka pasidarė pasą ir išsivežė vaiką į užsienį. Vaiką išsivežė be jo sutikimo. Dabar nežino, kaip vaikas gyvena, atsakovė sakė, kad vaikas gyvena gerai, daug sportuoja, užsiėmęs, tačiau nori tuo įsitikinti ir jį pamatyti. Rašo sūnui laiškus elektroniniu paštu, bet jis nieko neatsako, bando susisiekti „Skype“ programa, tačiau nepavyksta, telefono numerio nežino. Nori, kad vaikas per Kalėdas, per vasaros atostogas atvažiuotų į Lietuvą. Kai vaikas buvo Lietuvoje, teikė vaikui išlaikymą vienas, dabar neteikia. Dėl priešieškinio reikalavimų, pasikeitus aplinkybėms, ginčo nėra.

Atsakovė priešieškiniu (1 t. 52-53 b.l.) prašo vaiko gyvenamą vietą nustatyti su ja, priteisti iš ieškovo išlaikymą sūnui po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus A. pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad ginčas kilo vien dėl to, jog buvo nesirūpinama vaiku. Ieškovas dirbo, važinėjo po užsienį darbo reikalais, o vaikas likdavo gyventi su močiute. Ji dirba, vaikas lanko mokyklą, viskuo aprūpintas. Sutinka, kad tėvas gali atvykti pats pas vaiką, gali vaiką per atostogas išsivežti ilgesniam laikui, ji tam neprieštarauja, be to, ieškovas pats daug keliauja, todėl gali bet kada užsukti pas vaiką ir su juo pabendrauti. Nustatant matymosi ir bendravimo su vaiku tvarką, prašo 1 punkto netenkinti, nes tai neproporcingai didelė finansinė našta atsakovei. Atsakovė kiekvieną dieną rūpinasi vaiku, turi išlaidų, ji negali padidinti papildomų išlaidų.

Institucija, teikianti išvadą Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius išvados pateikti negali, nes atsakovė šiuo metu negyvena Utenos r. sav. teritorijoje (1 t. 101 b.l.).

Institucija, teikianti išvadą Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą (1 t. 37-38, 96 b.l.), sprendimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo prašo priimti teismo nuožiūra, mano, kad išlaikymo dydis turi būti ne mažesnis nei vieno minimalaus mėnesinio atlyginimo dydis.

Ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinys tenkintinas visiškai.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) gimė šalių sūnus A. (9 b.l.). Santuoka tarp šalių nebuvo sudaryta.

 

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

 

Atsakovė prašo nustatyti jos ir ieškovo nepilnamečio sūnaus A. gyvenamąją vietą kartu su ja. Ieškovas patikslintu ieškiniu reikalavimo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nereiškia, tačiau ginčas buvo kilęs, todėl įvertinant, kad vaiko tėvai gyvena skyrium, byloje nėra pateiktas šalių susitarimas dėl vaiko gyvenamosios vietos (LR CK 3.169 str. 1 d., CPK 385 str. 1 d.), teismas sprendžia klausimą dėl šio atsakovės reikalavimo.

Vaiko gyvenamosios vietos nustatymas sprendžiamas vadovaujantis vaiko interesais ir grindžiamas prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas šio pobūdžio ginčą, turi nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Šalių sūnui A. šiuo metu septyneri metai. Iš bylos duomenų matyti, kad A. N. nuo 2008 m. gegužės iki 2009 m.  balandžio mėn. gyveno su tėvu, t.y. ieškovu (1 t. 13-15 b.l.). Nuo 2009 m. balandžio gyvena kartu su motina Islandijoje jos nuomojamame būste ( 1 t. 61-66 b.l.) ir lanko Reikjaviko mokyklą Skóli Isaks Jónssonar (1 t. 55, 126, 128 b.l.). Atsakovė dirba pagal neterminuotą darbo sutartį (1 t. 68-73, 132 b.l.), mėnesinis atlyginimas 163 769 Islandijios kronų (1 t. 71 b.l.), t.y. apie 3447 Lt (internetinė prieiga http://www.lb.lt/exchange/default.asp). Duomenų apie netinkamą jos gyvenimo būdą ar sveikatos sutrikimus byloje nėra (1 t. 73, 126, 130 b.l.), iš pateiktų fotonuotraukų matyti, kad vaiko gyvenimo aplinka tvarkinga (1 t. 136-138 b.l.). Iš bylos duomenų laikytina įrodyta, kad atsakovė užtikrino galimybę sūnui lavintis jo gyvenamojoje vietoje ir jo pasiekimai duoda pagrindą manyti, kad jis adaptuojasi naujoje jam kalbinėje aplinkoje (2 t. 21-22 b.l.), todėl remiantis nurodytais argumentais, darytina išvada, kad atsakovė turi realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, būtinumo keisti aplinką pagal bylos duomenis nėra pagrindo, taigi šalių sūnaus A. N. gyvenamoji vieta nustatytina kartu su motina V. U. (LR CK 3.155 str. 2 d., 3.169 str. 2 d.).

 

Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo

 

Atsakovė prašo priteisti iš ieškovo nepilnamečio sūnaus išlaikymui iki jo pilnametystės kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 400 Lt.

CK 3.192 str. 1 d. nustato pareigą tėvams materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o šio straipsnio 2 d. nustato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, tačiau atsižvelgiant į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 str. 1 d. - prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t.y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą, tėvo (motinos) turtinė padėtis nėra viską nulemianti, nustatant išlaikymo dydį, kadangi išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, o visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo yra vertinamos vaiko interesų naudai.

Jeigu tėvai savo noru neteikia vaikui protingo išlaikymo, išlaikymas priteisiamas ir išieškomas priverstine tvarka tokios formos ir dydžio, koks, prioritetiškai atsižvelgiant į vaiko interesus, jo poreikius, yra būtinas.

Šalių sūnui A, (duomenys neskelbtini) sukako septyneri metai (9 b.l.). Atsakovė nurodė, kad sūnaus išlaikymui šiuo metu vidutiniškai reikia apie 1000 Lt kas mėnesį (2 t. 27 b.l.). Ieškovas nurodė, kad vaikui gyvenant pas jį, skirdavo apie 1000 Lt per mėnesį, šiuo metu išlaikymo neteikia, prašomo priteisti išlaikymo dydžio neginčijo (2 t. 26 b.l.).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose orientaciniais kriterijais, sprendžiant priteistino išlaikymo dydžio klausimus, yra CK 6.461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šalių sūnui šiuo metu yra septyneri metai vertina, kad šalių sūnaus poreikiams patenkinti racionali ir reikalinga 800 Lt dydžio išlaikymo suma per mėnesį.

Kaip jau minėta, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai, todėl nustačius, kad nepilnamečio sūnaus poreikiams reikalinga 800 Lt dyžio suma kas mėnesį, nustatytinos kiekvieno iš tėvų finansinės galimybės teikti išlaikymą sūnui.

Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovė imasi aktyvių priemonių įgyvendinti savo sūnaus turtines teises ir interesus: bertarpiškai jai tenka vaiko priežiūra, nes sūnus gyvena kartu su ja, teikia jam išlaikymą, užtikrina gyvenamąjį būstą, rūpinasi, kad vaikas augtų sveikoje aplinkoje, jo poilsiu ir laisvalaikiu. Atsakovė dirba, pajamos per mėnesį vidutiniškai 3447 Lt, turi nekilnojamojo turto Ispanijoje (1 t., 68-73, 158-161 b.l.). Ieškovas dirba (1 t. 20-23 b.l.), pajamos per mėnesį vidutiniškai apie 4857 Lt, turi nekilnojamojo turto Ispanijoje (1 t., 158-161 b.l.), Lietuvoje gyvena tėvams priklausančiame būste (1 t. 16-19, 37 b.l.).

Vadovaujantis šalių nepilnamečio vaiko interesais, atsižvelgiant į racionalias ir protingas  išlaidas sūnaus poreikiams tenkinti, abiejų šalių turtinę padėtį, į kitas auksčiau nurodytas aplinkybes, į ginčo klausimus reglamentuojančias materialinės teisės ir procesines teisės normas, laikytina, kad atsakovės ir ieškovo teikiamo išlaikymo sūnui dalys turi būti vienodos ir iš ieškovo K. N. nepilnamečio sūnaus A. išlaikymui priteistina po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo priešieškinio priėmimo 2009-06-29 iki sūnaus A. pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Atsakovei V. U. pavestina sūnaus A. N. išlaikymui skirtas lėšas tvarkyti uzufrukto teise (LR CK 3.185 str.).

 

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo

 

Vaiko tėvai gyvena skyrium, o vaikas gyvena su motina, todėl teismas nustato tėvo bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką (CK 3.175 str. 2 d.). Už vaiko auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako vienodai (CK 3.159 str. 2 d.). Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovei su vaiku išvykus į kitą valstybę ieškovo galimybės bendrauti su vaiku ir taip realizuoti savo kaip tėvo teises ir pareigas (CK 3.170 str. 1 d.) žymiai pablogėjo. Pažymėtina, kad šiuo konkrečiu atveju sprendžiamas ne tik tėvo teisių klausimas, bet ir nepilnamečio vaiko, nes įstatymas nustato ne tik tėvų bendravimo teisę, bet ir vaikų teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.161 str. 3 d., 3.170 str. 2 d., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 24 str. 2 d.). Jei šiuo konkrečiu atveju tėvo teisių ir pareigų realizavimo galimybės pasunkėjo, tai nepilnamečio vaiko bendravimo teisės realizavimas, be atitinkamos atsakovės valios faktiškai tapo neįmanomas, todėl ji privalo prisiimti įsipareigojimus dėl vaiko teisės bendrauti su tėvu realizavimo.

Ieškovas siekia bendrauti su sūnumi atsakovės sąskaita kiekvienų metų birželio mėnesio 10 d. – liepos mėnesio 10 d. laikotarpiu, t.y. kiekvieną sūnaus gimtadienį bei kiekvienų metų gruodžio 20 d. – sausio 3 d. laikotarpiu, t.y. per kiekvienas šv. Kalėdų ir Naujųjų Metų šventes, tačiau teismo nuomone tokia tvarka pažeistų vaiko galimybes praleisti šias šventes su motina ir interesų pusiausvyrą. Siekiant užtikrinti tėvo galimybę bendrauti su sūnumi jo gimtadienių metu ne vaiko gyvenamojoje vietoje, tikslinga nustatyti, kad ieškovas sūnaus A. N. gimimo dieną praleidžia poriniais metais (pirmaisiais metais laikant 2010 m.) ir savo sąskaita poriniais metais turi teisę pasiimti sūnų laikotarpiu nuo gruodžio 20 d. – sausio 3 d.

Teismas mano, kad geriausiai vaiko ir abiejų tėvų interesus atitiktų tokia ieškovo K. N. bendravimo su sūnumi A. N. tvarka:

atsakovė V. U., jai su sūnumi A. N. gyvenant užsienio valstybėje, sūnaus atostogų ikimokyklinio ugdymo ar mokymo įstaigoje metu, privalo savo sąskaita atvešti sūnų A. N. į Lietuvos Respubliką bendrauti su tėvu K. N. ir savo sąskaita parvešti sūnų atgal į jo gyvenamąją vietą neporinių metų birželio mėnesio 10 d. – liepos mėnesio 10 d. laikotarpiui imtinai. Lietuvos Respublikoje sūnų A. N. iš jo atvykimo vietos (oro uosto ir pan.) pasiimti ir pristatyti į išvykimo iš Lietuvos Respublikos vietą savo sąskaita privalo tėvas K. N.; ieškovas K. N. turi teisę savo sąskaita pasiimti sūnų iš jo gyvenamosios vietos ne Lietuvos Respublikoje porinių metų gruodžio 20 d. – sausio 3 d. laikotarpiu; atsakovė V. U. privalo nedaryti jokių kliūčių ieškovui matytis ir bendrauti su sūnumi, ieškovui savo sąskaita atvykus į sūnaus gyvenamąją vietą užsienio valstybėje; atsakovei V. U. esant atvykusiai į Lietuvos Respubliką su sūnumi A. N. kitu laiku ieškovas turi teisę netrukdomai pasimatyti su sūnumi ir pasiimti sūnų į savo gyvenamą vietą ne trumpesniam kaip 1 (vienos) dienos terminui; apie atvykimą atsakovė V. U. privalo informuoti K. N. nė vėliau kaip 10 dienų iki atvykimo; atsakovei V. U. su sūnumi A. N. persikėlus gyventi į Lietuvos Respubliką K. N. turi teisę paimti sūnų, ne anksčiau negu trys darbo dienos, suderinęs su atsakove dėl galimumo (vaikas neserga, vaikas nėra išvykęs, nėra suplanuota vaiko interesais jokių renginių) iš jo gyvenamosios vietos kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitgalį ir praleisti su juo visą laiką savo nuožiūra pasirinktoje vietoje iki tos pačios savaitės sekmadienio 18 val. Sekmadienį 18 val. ieškovas asmeniškai privalo pristatyti sūnų atsakovei į jos gyvenamąją vietą; jeigu pagal grafiką nustatytu laiku dėl kokių nors priežasčių, nepriklausančių nuo ieškovo, bendravimas su sūnumi ar jo atgabenimas nėra galimas (dėl jo ligos ar pan.), taip pat apie sūnaus A. N. sveikatai ir gyvybei pavojingas būkles (ligas, traumas ir pan.), atsakovė privalo informuoti ieškovą telefonu (kitomis ryšio priemonėmis) ne vėliau kaip per 3 (tris) dienas; ieškovas turi teisę nekliudomai lankyti sūnų jo ligos metu, nepriklausomai nuo to, slaugomas jis atsakovės gyvenamojoje vietoje ar stacionarioje gydymo įstaigoje; pasikeitus atsakovės V. U. gyvenamąjai vietai atsakovė privalo apie tai raštu informuoti ieškovą ne vėliau kaip kitą dieną po pasikeitimo; abu tėvai privalo užtikrinti vienas kitam netrukdomo bendravimo telefonu (kitomis elektroninio ryšio priemonėmis) su vaiku galimybes.

Pažymėtina, kad santykiai dėl bendravimo su vaiku ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio. Pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jų auklėjime būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo, o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaiko interesus, gali pakeisti nustatytą skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką. Taip pat teismo sprendimo dalis dėl bendravimo tvarkos nustatymo turi būti įgyvendinama atsižvelgiant į konkrečioje situacijoje esančius vaiko interesus, o esant aplinkybėms, dėl kurių šio sprendimo įgyvendinimas prieštarautų vaiko interesams, pavyzdžiui, vaikui būtų apsunkintos galimybės lankyti mokyklą ir pan., tėvas savo turimą teisę turi įgyvendinti taip, kad ji nepažeistų vaiko teisių ir interesų, o vaiko interesams reikalaujant, nepasiimti vaiko, nors tokia jo teisė yra numatyta teismo sprendime.

Likusioje dalyje ieškinys atmestinas. Ieškinio reikalavimų dalyje dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ieškovas atsisakė (1 t. 197 b.l.), ieškinio atsisakymo ir bylos nutraukimo pasekmės ieškovui išaiškintos. Laikytina, kad ieškovo prašymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui ir nepažeidžia kieno nors teisių ar teisėtų interesų, bylos nutraukimo pasekmės ieškovui žinomos, todėl ieškovo atsisakymas nuo ieškinio reikalavimų dalyje dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo priimtinas, o civilinė byla šioje dalyje nutrauktina (LR CPK 293 str. 1 d. 4 p., 294 str. 2 d.).

LR CPK 93 str. 1 d. įtvirtintas principas, pagal kurį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas atlygina bylą pralaimėjusi šalis. Jei ieškinys patenkinamas iš dalies, tai bylinėjimosi išlaidų atlyginimui taikomas patenkintų ir atmestų reikalavimų dalių proporcingumo principas (LR CPK 93 str. 2 d.). Byloje ieškinys patenkintas iš dalies, priešieškinys patenkintas visiškai.

Esant nurodytoms aplinkybėms, iš ieškovo K. N. atsakovės V. U. naudai priteistina jos sumokėtas žyminis mokestis - 132 Lt, ieškovės patirtos teisinės pagalbos išlaidos, kurios sudaro 1000 Lt (1 t. 112 b.l.), ir kurios palyginus su Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, 8.2., 8.16., 8.18. p. numatytomis sąlygomis ir maksimaliais dydžiais, laikytinos pagrįsto dydžio ir būtinos bei ieškovės patirtos dokumentų vertimo išlaidos 1207,36 Lt (1 t. 133-135, 171 b.l., 2 t. 23 b.l.).

Iš atsakovo K. N. valstybės biudžeto naudai priteistinas žyminis mokestis už išlaikymo priteisimą, nuo kurio sumokėjimo atsakovė buvo atleista (LR CPK 83 str. 1 d. 2 p.), ir kuris sudaro 144 Lt (ieškinio suma ir žyminis mokestis apskaičiuojama taip: 400x12=4800, 4800x3%=144). Ieškinys iš esmės tenkintas 80 proc., todėl iš ieškovo valstybės biudžeto naudai taip pat priteistina 8,81 Lt teismo turėtų procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (LR CPK 79 str., 80 str., 85 str. 1 d. 6 p., 88 str., 93 str., 96 str.).

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo nukreiptinas vykdyti skubiai (LR CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263 - 265, 268 - 270, 282 straipsniais, teismas

 

n u s p r e n d ž i a:

 

ieškinį patenkinti iš dalies, priešieškinį patenkinti visiškai.

Nustatyti A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina V. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš ieškovo K. N., a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio sūnaus A. N., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui nuo priešieškinio priėmimo 2009-06-29 po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Nepilnamečio sūnaus A. N. išlaikymui skirtas lėšas pavesti tvarkyti jo motinai V. U. uzufrukto teise.

Nustatyti tokią ieškovo K. N. bendravimo su sūnumi A. N. bei dalyvavimo jo auklėjime tvarką:

atsakovė V. U., jai su sūnumi A. N. gyvenant užsienio valstybėje, sūnaus atostogų ikimokyklinio ugdymo ar mokymo įstaigoje metu, privalo savo sąskaita atvešti sūnų A. N. į Lietuvos Respubliką bendrauti su tėvu K. N. ir savo sąskaita parvešti sūnų atgal į jo gyvenamąją vietą neporinių metų birželio mėnesio 10 d. – liepos mėnesio 10 d. laikotarpiui imtinai. Lietuvos Respublikoje sūnų A. N. iš jo atvykimo vietos (oro uosto ir pan.) pasiimti ir pristatyti į išvykimo iš Lietuvos Respublikos vietą savo sąskaita privalo tėvas K. N.;

ieškovas K. N. turi teisę savo sąskaita pasiimti sūnų iš jo gyvenamosios vietos ne Lietuvos Respublikoje porinių metų gruodžio 20 d. – sausio 3 d. laikotarpiu;

atsakovė V. U. privalo nedaryti jokių kliūčių ieškovui matytis ir bendrauti su sūnumi, ieškovui savo sąskaita atvykus į sūnaus gyvenamąją vietą užsienio valstybėje;

atsakovei V. U. esant atvykusiai į Lietuvos Respubliką su sūnumi A. N. kitu laiku ieškovas turi teisę netrukdomai pasimatyti su sūnumi ir pasiimti sūnų į savo gyvenamą vietą ne trumpesniam kaip 1 (vienos) dienos terminui; apie atvykimą atsakovė V. U. privalo informuoti K. N. nė vėliau kaip 10 dienų iki atvykimo;

atsakovei V. U. su sūnumi A. N. persikėlus gyventi į Lietuvos Respubliką K. N. turi teisę paimti sūnų, ne anksčiau negu trys darbo dienos, suderinęs su atsakove dėl galimumo (vaikas neserga, vaikas nėra išvykęs, nėra suplanuota vaiko interesais jokių renginių) iš jo gyvenamosios vietos kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitgalį ir praleisti su juo visą laiką savo nuožiūra pasirinktoje vietoje iki tos pačios savaitės sekmadienio 18 val. Sekmadienį 18 val. ieškovas asmeniškai privalo pristatyti sūnų atsakovei į jos gyvenamąją vietą;

jeigu pagal grafiką nustatytu laiku dėl kokių nors priežasčių, nepriklausančių nuo ieškovo, bendravimas su sūnumi ar jo atgabenimas nėra galimas (dėl jo ligos ar pan.), taip pat apie sūnaus A. N. sveikatai ir gyvybei pavojingas būkles (ligas, traumas ir pan.), atsakovė privalo informuoti ieškovą telefonu (kitomis ryšio priemonėmis) ne vėliau kaip per 3 (tris) dienas;

ieškovas turi teisę nekliudomai lankyti sūnų jo ligos metu, nepriklausomai nuo to, slaugomas jis atsakovės gyvenamojoje vietoje ar stacionarioje gydymo įstaigoje;

pasikeitus atsakovės V. U. gyvenamąjai vietai atsakovė privalo apie tai raštu informuoti ieškovą ne vėliau kaip kitą dieną po pasikeitimo;

abu tėvai privalo užtikrinti vienas kitam netrukdomo bendravimo telefonu (kitomis elektroninio ryšio priemonėmis) su vaiku galimybes.

Priteisti iš ieškovo K. N., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovės V. U. naudai 132 Lt jos sumokėto žyminio mokesčio, 1000 Lt teisinės pagalbos išlaidų, 1207,36 Lt dokumentų vertimo išlaidų.

Priteisti iš ieškovo K. N., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės biudžeto naudai 144 Lt žyminio mokesčio bei 8,81 Lt teismo turėtų procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Civilinę bylą dalyje dėl ieškinio reikalavimų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo nutraukti.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimą dalyje dėl A. N. priteisto išlaikymo po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo priešieškinio priėmimo 2009-06-29 vykdyti skubiai.

 

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Utenos rajono apylinkės teisme.

 

 

Teisėjas                                                                                                             Gediminas Karpavičius