Pranešėjas Arūnas Paštuolis Baudžiamoji byla Nr. 1A-520-493/2007
Teisėjas Gerutis Varanavičius
Procesinio sprendimo kategorija:
(S)
1.8.13.; 1.2.26.1.; 2.1.6.2.; 2.1.12.2.3.2.; 2.4.6.3.4.
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2007 m. rugsėjo 24 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arūno Paštuolio, teisėjų Romualdo Lincevičiaus, Reginos Majauskienės, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorei Birutei Šečkuvienei, nuteistajam N. R., jo gynėjui advokatui Artūrui Baužai,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo N. R. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. birželio 22 d. nuosprendžio, kuriuo N. R. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 284 str. 1d., ir nuteistas 2 metų laisvės apribojimo bausme, paskiriant įpareigojimus: 1) visą bausmės laiką būti namuose nuo 22 val. iki 06 val.; 2) per vienerius metus neatlygintinai išdirbti 100 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; 3) pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje; 4) visą bausmės laiką uždrausti lankytis UAB (duomenys neskelbtini) degalinėje, esančioje Kaune, (duomenys neskelbtini).
Iš nuteistojo N. R. nukentėjusiajam E. V. priteista 2000 Lt nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti ir 100 Lt už advokato paslaugas; nukentėjusiajai R. D. priteista 1000 Lt nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė :
N. R. nuteistas pagal LR BK 284 str. 1d. už tai, kad jis 2006-10-15 apie 01.40 val. būdamas viešoje vietoje, UAB (duomenys neskelbtini) degalinėje, esančioje Kaune, (duomenys neskelbtini), veikdamas įžūliai, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, necenzūriniais žodžiais išplūdo R. D. ir E. V., be to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, degalinės prieigose tyčia bandė kumščiais suduoti E. V. į įvairias kūno vietas, vieną kartą butelio šuke ir vieną kartą peiliu dūrė jam į kairės kojos kelį, padarė nukentėjusiajam kairės šlaunies bei kario kelio pjautines žaizdas ir tokiu būdu nežymiai sutrikdė jo sveikatą.
Nuteistasis N. R. apeliaciniu skundu prašė pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2007-06-22 nuosprendį, jo veiką perkvalifikuoti į BK 284 str. 2d., sušvelninti jam paskirtą bausmę bei sumažinti nukentėjusiems priteistą neturtinę žalą. Nurodė, kad degalinės patalpose su pažįstamu vaikinu, pravarde „Storas“, apsikeitus necenzūriniais žodžiais, degalinės darbuotojas E. V. nuteistąjį pavadino „snargliumi“, po ko N. R. jam atsikirto necenzūriniais žodžiais. Po to degalinės darbuotojas E. V. paėmė N. R. už striukės, išstūmė laukan ir ėmė lenkti prie žemės, ko pasekoje N. R. rankose turėti alaus buteliai sudužo. Tada degalinės darbuotojas N. R. į akis papurškė dujų. Šio įvykio metu N. R. jokio peilio neturėjo ir E. V. į koją nedūrė. Prieš E. V. smurto nenaudojo, o tik bandė iš jo išsilaisvinti ir pabėgti. Kita nukentėjusi, R. D., neparodė, kad N. R. naudojo peilį. Dėl šių priežasčių, nuteistojo nuomone, jo veika atitinka ne BK 284 str. 1d., bet 284 str. 2d. nusikalstamos veikos sudėtį.
Dėl bausmės apeliantas nurodė, kad jis nebuvo teistas, yra Kauno suaugusiųjų mokyklos 12 kl. moksleivis, dėl faktiškai atliktų veiksmų savo kaltę pripažįsta ir gailisi. Be to, konfliktas įvyko nukentėjusiajam E. V. pačiam panaudojus fizinę jėgą, nesant tam būtino reikalo, kas yra jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Be to, teismas turėjo į paskirtą laisvės apribojimo bausmę įskaityti sulaikyme ir suėmime N. R. išbūtą laiką, tačiau to nepadarė. Dėl teismo paskirtų įpareigojimų N. R. negalės dirbti ir kartu mokytis, todėl, jo nuomone, bausmė neatitinka jos paskirčiai.
Dėl civilinio ieškinio dydžio nukentėjusiųjų neturtinei žalai atlyginti nuteistasis skunde nurodė, kad vien tik necenzūrinių žodžių prieš nukentėjusiuosius pavartojimas negalėjo sukelti jiems tokios moralinės žalos, kurią teismas įvertino, todėl civilinių ieškinių dydžiai turėtų būti sumažinti.
Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistąjį, prašiusį apeliacinį skundą patenkinti, gynėją, prašiusį apeliacinį skundą patenkinti iš dalies, prokuroro, prašiusio apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 284 str. 1d.
Kaltininko veika kvalifikuojama pagal BK 284 str. 1d. tuomet, kai kaltininkas viešoje vietoje įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką. Nuteistajam N. R. inkriminuoti ne visi, bet alternatyvūs ir pakankami šios nusikaltimo sudėties objektyviosios pusės požymiai, o būtent: viešoje vietoje veikimas įžūliai, nepagarbos aplinkiniams demonstravimas, dėl ko buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šie požymiai byloje yra nustatyti ir pagrįsti nešališko teismo ištirtais ir įvertintais įrodymais. Pažymėtina, kad įžūliais veiksmais pripažįstamas neleistinas, akivaizdžiai argresyvus ir moralės požiūriu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis elgesys, trikdantis visuomenės rimtį ir pažeidžiantis viešąją tvarką. Nagrinėjamoje byloje nuteistojo N. R. įžūlūs veiksmai pasireiškė bandymu tyčia nukentėjusiajam E. V. kumščiais suduoti į įvairias kūno vietas, dūrimas vieną kartą butelio šuke ir vieną kartą peiliu į kairė kojos kelį, padarant nukentėjusiajam kairės šlaunies ir kario kelio pjautines žaizdas, tuo sukeliant nežymų sveikatos sutrukdymą. Specialisto išvadoje konstatuota, kad nukentėjusiajam E. V. buvo padarytas būtent šio masto sveikatos sutrikdymas (b.l. 23). Nors nuteistasis N. R. ir ginčija peilio panaudojimo faktą, tačiau ši jo versija atmestina kaip nepagrįsta. Nukentėjęs E. V. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme davė nuoseklius parodymus, kad jis buvo sužalotas ne tik butelio šuke, bet ir peiliu. Apie tai jis paaiškino ir teismo medicinos ekspertui, atlikusiam jo kūno sužalojimo masto nustatymą. Netikėti šiais nuosekliai parodymais teisėjų kolegija neturi pagrindo. Be to, nuteistojo veikos kvalifikavimui pagal BK 284 str. 1d. neturi teisinės reikšmės ar buvo panaudotas peilis, ar nebuvo. Pakanka, kad kaltininkas įžūliais veiksmais tyčia nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą. Kitą alternatyvų požymį – nepagarbos aplinkiniams demonstravimą – įrodo tos aplinkybės, kad nuteistasis N. R. necenzūriniais žodžiais išplūdo nukentėjusiąją R. D.. Šių aplinkybių apeliantas neginčija, pripažindamas, kad necenzūriniais žodžiais iškeikė nukentėjusiąją. Taip pat byloje nustatyta, kad šiais tyčiniais nuteistojo veiksmais buvo sutrikdyta visuomenės rimtis, nes prieš nukentėjusįjį E. V. buvo panaudotas fizinis smurtas, degalinėje nakties metu kilo sumaištis, laikinai buvo sustabdytas normalus degalinės darbas. Taigi šių požymių visuma duoda pagrindo nuteistojo N. R. veiką kvalifikuoti pagal nesunkų tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 284 str. 1d. Todėl tenkinti apelianto skundą ir jo veiką perkvalifikuoti pagal baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 284 str. 2d., nėra teisinio pagrindo, nes N. R. veikoje yra sunkesnės nusikalstamos veikos požymiai, o minėto baudžiamojo nusižengimo sudėtis neapima visų nuteistojo padarytų veiksmų ir jais sukeltų neigiamų padarinių. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad N. R. veika kvalifikuota teisingai, jis teisėtai ir pagrįstai pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 284 str. 1d.
Dėl bausmės griežtumo
N. R. pripažintas kaltu padaręs tyčinį nesunkų nusikaltimą viešajai tvarkai. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į tai, kad jo nusikalstama veika padaryta tiesioginės tyčinės kaltės forma, chuliganiškais tikslais. Teismas nustatė N. R. atsakomybę sunkinančią aplinkybę – veikos padarymą apsvaigus nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jos padarymui, ir nenustatė jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Vertinant kaltininko asmenybę, pažymėtina, jog jis du kartus praeityje baustas administracine tvarka, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir įpareigotas tęsti mokslą, todėl buvo įrašytas į profilaktinę įskaitą, be to, 2006-02-24 jam pareikštas oficialus perspėjimas pagal LR Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymą (b.l. 80-84). Kadangi iš šių aplinkybių matyti, kad N. R. turi polinkį nusikalsti, jam teisėtai ir pagrįstai buvo paskirta alternatyvi bausmės rūšis – laisvės apribojimas. Įvertinus tai, kad kaltinamasis nusikalto būdamas neteistas, administracine tvarka nebaustas, psichiatrijos ligoninėje nesigydė ir į įskaitą neįrašytas (b.l. 10, 137), yra jauno amžiaus (nusikaltimo padarymo metu buvo 19 metų), jam paskirta 2 metų laisvės apribojimo bausmė su įpareigojimais nėra aiškiai per griežta ir jos mažinti nėra teisinio pagrindo. Teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, kad nuteistajam įpareigojimai paskirti teisingi, jų keisti ar naikinti nėra pagrindo, šie įpareigojimai kartu su bausme leis pasiekti bausmės tikslus. Nustatyta, kad nuteistasis mokosi Kauno suaugusiųjų mokymo centro 12 klasėje. Todėl jo mokslui nekenks nei įpareigojimas per 1 metus išdirbti 100 val. neatlygintinų darbų, nei pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje, nei įpareigojimas būti namuose nuo 22 val. iki 06 val. Teisėjų kolegijos nuomone, 2 metų mėnesių laisvės apribojimo bausmė su įpareigojimais sulaikys N. R. nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje, paveiks jį taip, kad laikytųsi įstatymų, užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą ir leis pasiekti bausmės tikslus.
Nežiūrint to, teismas į paskirtą laisvės apribojimo bausmę neįskaitė laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūto laiko, nors pagal BK 66 str. šį laiką būtina įskaityti. Dėl šio neišspręsto klausimo teismo nuosprendis turi būti pakeistas BPK 328 str. 4d. pagrindu.
Dėl neturtinės žalos dydžių
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis).
Pagal civilinį įstatymą neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją kiekvienoje byloje, dėl kiekvieno nukentėjusiojo turi įvertinti teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Minėti principai taikomi, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja arba reglamentuoja iš dalies, pvz., padarytos neturtinės žalos dydžio ribų nustatymą. Todėl teismas, priteisdamas asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t. y. į kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir t. t. (CK 6.282 straipsnis). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros.
Kartu pažymėtina ir tai, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos (pvz., sveikatos sutrikdymo, gyvybės praradimo) tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus netekus artimųjų ir kt. Taigi teismo priedermė tokiose bylose yra ir teisingos piniginės kompensacijos už patirtą skriaudą nustatymas.
Byloje nustatyta, kad nuteistasis E. R. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą. Jo veika pasireiškė įžūliais veiksmais ir akivaizdžios nepagarbos demonstravimu prieš nukentėjusius, dėl ko buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Be to, nuteistojo tyčiniais veiksmais buvo nežymiai sutrikdyta nukentėjusio E. V. sveikata. Dėl šių veiksmų abu nukentėjusieji patyrė dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimus, dėl įvykio nakties metu jie išsigando. Dėl šių priežasčių, teisėjų kolegijos vertinimu, nukentėjusiems priteisti civiliniai ieškiniai neturtinei žalai atlyginti yra teisingi, neturtinių žalų dydžiai nustatyti pagrįstai, todėl jų mažinti nėra teisinio pagrindo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 p.,
n u t a r ė :
Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. birželio 22 d. nuosprendį pakeisti.
Į nuteistajam N. R. pagal LR BK 284 str. 1d. paskirtą 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme nuo 2006-11-07 iki 2006-11-09 bei suėmime nuo 2007-05-17 iki 2007-06-12 išbūtą laiką, viso 28 dienos, santykiu 1 : 2, t.y. 1 (viena) laisvės atėmimo diena prilyginama 2 (dviem) laisvės apribojimo dienoms.
Likusios nuosprendžio dalies nekeisti.
Kolegijos pirmininkas Arūnas Paštuolis
Teisėjai: Romualdas Lincevičius
Regina Majauskienė