Procesinio sprendimo kategorija 45.4.7.

 (S)

                KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

                                              NUTARTIS                                                

                                 2010 m. gegužės mėn. 24 d.

                                               Kaunas

   Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Rimantas Giedraitis, sekretoriaujant Neringai Musinienei, dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui Z. K., Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos Kauno regiono departamento atstovui Auriui Amuliui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Z. K. skundą,   

nustatė:

Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos Kauno regiono departamento vyriausiojo inspektoriaus A.Amulio 2010 02 24 nutarimu Z. K. paskirta administracinė nuobauda – 750lt. bauda  už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 137³ str. 1d. padarymą.  

Z. K. administracinė nuobauda buvo paskirta už tai, kad jis 2010 02 06, apie 09,25 val. transporto priemone Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vykdė praktinio vairavimo mokymą su mokiniu E. L. individualiai, nesudaręs mokymo sutarties, be praktinio vairavimo mokymo lapo, be teminio praktinio vairavimo pamokų plano, tuo pažeidė Vairuotojų pirminio mokymo tvarkos aprašo 5, 32, 33, 36 p. reikalavimus.

Z. K. prašė nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti, nes nevykdė vairuotojų pirminio mokymo, o tik vykdė individualią veiklą pagal KET 221 p., be to, 2008 m. rugpjūčio 6 d. Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie susisiekimo ministerijos viršininko įsakymu Nr. 2B-302 patvirtintas Vairuotojų pirminio mokymo tvarkos aprašas yra negaliojantis ir juo nustatyti reikalavimai yra neteisėti.

Nuobaudą paskyrusios institucijos atstovas prašė nutarimą palikti nepakeistą. Jis paaiškino, kad byloje užfiksuoti faktai įrodo, kad pareiškėjas, vykdė praktinio vairavimo mokymą individualiai, nesudaręs mokymo sutarties, be praktinio vairavimo mokymo lapo, be teminio praktinio vairavimo pamokų plano. Tuo pažeidė Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. rugpjūčio 6 d. įsakymu Nr. 2B-302 patvirtino vairuotojų pirminio mokymo tvarkos aprašo 5, 32, 33 ir 36 punktų reikalavimus. Todėl buvo teisėtai ir pagrįstai nubaustas. Atstovas pabrėžė, kad minėtas aprašas nėra nei pakeistas, nei panaikintas. Joks kitas teisės aktas nereguliuoja vairuotojų pirminio mokymo tvarkos, todėl laikytina, jog aprašas galioja tol, kol nenustatyta kitaip. Susisiekimo ministras 2008 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 3-13 įgaliojo Valstybinę kelių transporto inspekciją prie Susisiekimo ministerijos nustatyti vairuotojų pirminio mokymo tvarką. Inspekcija šį įgaliojimą įvykdė priimdama minėtą aprašą, o Susisiekimo ministras keisdamas savo įsakymą šių įgaliojimų kitoms institucijoms neperdavė, aprašo nepanaikino.

Nutarimas panaikintinas ir byla grąžintina institucijai, įgaliotai surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus.

Teismo posėdžio metu neginčijamai nustatyta, kad 2010 02 06 transporto priemone Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjas papildomai mokė vairavimo įgūdžių E. L., baigusį vairavimo mokyklą UAB“Auto ABC“, turintį tai patvirtinantį liudijimą ir kitus dokumentus (bl. 10-12). Tokias paslaugas pareiškėjas teikė nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymos ir kitų dokumentų pagrindu (bl. 32-36). Už tokią veiklą, kaip pažeidžiančią Vairuotojų pirminio mokymo tvarkos aprašo, patvirtinto 2008 m. rugpjūčio 6 d. Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie susisiekimo ministerijos viršininko įsakymu Nr. 2B-302, 5, 32, 33 ir 36 p. reikalavimus ir kvalifikuojamą pagal ATPK 137³ str. 1d. pareiškėjui buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas.

   Taigi ATPK 137³str. 1 d. dispozicija yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus, todėl šios ATPK normos pažeidimas turi pasireikšti kituose teisės aktuose įtvirtintų teisės normų pažeidimu. Šie teisės aktai ir atitinkamos jų normos turi būti aiškiai nurodyti administracinio teisės pažeidimo protokole, nes tik taip asmuo gali sužinoti, kuo konkrečiai jis yra kaltinamas.

Aprašo 5 punktas numato, jog vairuotojų pirminį mokymą (teorijos ir praktinio vairavimo) vykdo tik vairavimo mokyklos, kurioms reikalavimus nustato Susisiekimo ministerija. 32 punktas numato, jog pagrindinis dokumentas, reguliuojantis mokinių ir vairavimo mokyklų santykius, yra mokymo sutartis, 33 punktas draudžia mokyti mokinius teorijos ir (arba) praktinio vairavimo nesudarius mokymo sutarčių ar jas įforminus neteisingai (jei trūksta bent vieno iš duomenų, nurodytų atitinkamai šio aprašo 32.1 ar 32.3 punktuose), 36 punktas nurodo, jog praktinio vairavimo mokymo apskaita (įskaitant nustatytą praktinio vairavimo mokymą, kai asmuo, išmokęs savarankiškai VĮ „Regitra“, išlaiko teorinį egzaminą ir praktinio vairavimo mokymą, kai mokinys siekia patobulinti įgūdžius) tvarkoma vairavimo mokymo lape. Iš nurodytų aprašo 5, 32, 33 ir 36 punktų turinio spręstina, kad jie reglamentuoja vairuotojų pirminį mokymą, o kaip jau buvo paminėta, pareiškėjas vykdė ne pirminį mokymą, bet papildomai mokė vairavimo įgūdžių E. L., baigusį vairavimo mokyklą UAB“Auto ABC“, turintį tai patvirtinantį liudijimą, o tokią veiklą reglamentuoja kitos Aprašo normos, t.y. administracinio teisės pažeidimo protokolas pareiškėjui buvo surašytas ne už tą veiką, todėl akivaizdu, kad administracinio teisės pažeidimo protokole suformuluotas kaltinimas Aprašo pažeidimu yra abstraktus, nekonkretus, neaiškus, neatskleista šio kaltinimo esmė ir konkretus turinys.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ATPK 259 str. 1 d., 260 str. ir 284 str. 2 d., ne vieną kartą yra pažymėjęs, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu ir būtent šiuo kaltinimu yra apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui reiškiamas kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N⁷⁵⁶-135/2008). Be to, atkreiptinas dėmesys, kad ATPK 260 str., kuriame reglamentuoti administracinio teisės pažeidimo protokolo turiniui keliami reikalavimai, 1 dalis reikalauja administracinio teisės pažeidimo protokole ne vien aprašyti pažeidimo esmę, bet ir nurodyti atsakomybę už pažeidimą nustatantį aktą, t. y. tiksliai suformuluoti asmens kaltinimo teisinę kvalifikaciją. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo administracinio teisės pažeidimo padarymu, procesinių teisių ginties nuo pareikšto kaltinimo garantija, kadangi veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją. Vien administracinio teisės pažeidimo objektyviųjų požymių išdėstymas administracinio teisės pažeidimo protokole, tiksliai nenurodant, kokio atsakomybę nustatančio teisės akto pažeidimu asmuo yra kaltinamas, neleidžia daryti išvados, kad asmeniui buvo pareikštas kaltinimas atitinkamo administracinio teisės pažeidimo padarymu.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumų galima, kai jo trūkumai yra esminiai ir teismas savo iniciatyva negali jų ištaisyti (administracinė byla Nr. N³-802/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 3 (13), P. 329). Nagrinėjamu atveju teismas laikosi nuomonės, jog nustatytų esminių protokolo trūkumų teisme ištaisyti negalima. Protokole Z. K. suformuluotas kaltinimas yra nekonkretus, kas neleidžia nustatyti kaltinimo turinio, o darant prielaidas apie tai, kuo asmuo kaltinamas, būtų pažeisti tiek ATPK 248 str. nurodyti administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai, tiek administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė į gynybą nuo pareikšto kaltinimo, tiek ir tokie principai kaip ATPK 7 str. numatytas teisėtumo principas bei staigmenų negalimumo procese principas.

Atsižvelgusi į pirmiau nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog ginčijamas nutarimas naikintinas, o byla grąžintina Institucijai iš naujo surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, jame aiškiai atskleidžiant Z. K. inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo esmę.

Vadovaujantis ABTĮ 124 str. 1 d. 4 p.,

nutarė:

Nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą institucijai, įgaliotai surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus.

Nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti apskųsta Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjas                                                                                                        Rimantas Giedraitis