Baudžiamoji
byla Nr. 2K-324/2010
Procesinio
sprendimo kategorijos:
1.2.17.1;
2.1.2.12; 2.1.2.13; 2.1.4.3.2;
2.1.7.4; 2.2.2.1.3;
2.4.2.1. (S)

LIETUVOS
AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS
VARDU
2010 m. gegužės 21 d.
Vilnius
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
pirmininko Josifo Tomaševičiaus, Viktoro Aiduko ir pranešėjo Vytauto Masioko,
teismo posėdyje kasacine rašytinio
proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. G. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2008
m. gruodžio 22 d. nuosprendžio, kuriuo K.
G. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199
straipsnio 1 dalį 200 MGL (26 000 Lt) bauda.
Vadovaujantis
BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčiu, į paskirtą bausmę
įskaičius sulaikyme būtą laiką nuo 2007 m. kovo 1 d. iki kovo 2 d., galutinė
bausmė paskirta 25 480 Lt bauda.
Vadovaujantis
BK 72 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 490 184,20 Lt vertės veterinariniai ir
,,Human“ vaistai, apsauginės popierinės kaukės ir apsauginiai kombinezonai konfiskuoti.
Taip
pat skundžiama Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2009 m. gruodžio 17 d. nutartis, kuria nuteistojo K. G. apeliacinis
skundas atmestas.
Teisėjų
kolegija, išklausiusi teisėjo Vytauto Masioko pranešimą,
n u s t a t ė :
K. G. nuteistas už tai, kad, gabendamas per
Lietuvos Respublikos valstybės sieną privalomus pateikti muitinei daiktus,
kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, nepateikė jų muitinės kontrolei: 2007
m. vasario 28 d., apie 23.00 val., K. G. per Lietuvos Respublikos valstybės
sieną per Klaipėdos teritorinės muitinės Panemunės kelio postą automobilio
„Iveco 45-10V Turbo Daily“ (valst. Nr. ,,duomenys
neskelbtini“), priklausančio J. S., krovininėje dalyje gabeno 490 184,20
Lt vertės veterinarinius ir ,,Human“
medicininius vaistus, vienkartines apsaugines popierines kaukes, apsauginius
kombinezonus, kurių nepateikė muitinės kontrolei.
Kasaciniu
skundu nuteistasis K. G. prašo teismų sprendimus panaikinti ir bylą nutraukti.
Kasatorius nurodo, kad teismai padarė procesinių
teisės normų pažeidimų ir netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą. Nuo sulaikymo
momento buvo šiurkščiai pažeidinėjamos kasatoriaus teisės: jam suprantama kalba
nepranešta, kodėl sulaikomas, kuo įtariamas, visi pirminiai veiksmai atlikti neiškvietus
gynėjo, be vertėjo, tuo metu, kai buvo paimami dokumentai, apžiūrimos prekės,
jis buvo laikomas izoliuotoje patalpoje, po to pasirašinėjo lietuvių kalba
surašytus dokumentus. Pareigūnams skubant baigti ikiteisminį tyrimą per
ikiteisminio tyrimo teisėjo nurodytą terminą, kasatoriui neleista tinkamai
susipažinti su byla, pasidaryti ar gauti dokumentų kopijų su vertimu. Kasatoriaus
manymu, jam suprantama kalba turėjo būti įteiktas ne tik kaltinamasis aktas,
bet ir visi kiti procesiniai dokumentai, kad jis galėtų suprasti, kuo
grindžiamas kaltinimas, ir tinkamai pasiruošti gynybai. Taip buvo pažeisti BPK
1, 5–8, 10, 20–22, 44, 181 straipsnių reikalavimai. Apeliacinės instancijos
teismas konstatavo, kad pažeidimų nepadaryta, procesas kasatoriui išverstas
teisme, ištaisytos kai kurios tyrimo klaidos, leista susipažinti su
ikiteisminio tyrimo duomenimis. Tačiau, kasatoriaus manymu, sąlygas pasiruošti
gynybai pirmiausiai turėjo sudaryti prokuroras (BPK 44, 181 straipsniai).
Kasatorius tvirtina, jog neįvykdė nusikaltimo,
nes teismas neįrodė, kad jis gabeno prekes per sieną, kad buvo įgaliotas
savininkų, siuntėjų ir buvo atsakingas už prekių pateikimą muitinės kontrolei,
bet šių prekių nepateikė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. gruodžio
29 d. nutarimo Nr. 43 (toliau – Senato nutarimas Nr. 43) 3, 5 punktuose išaiškinta,
kad kaltininko veiksmai turi pasireikšti prekių transportavimu per sieną,
muitinę ar ją apeinant, prekių nedeklaruojant, slepiant, nerodant. Teismas
nemotyvavo, kaip nustatė, kad jis šiuos veiksmus atliko tiesiogine tyčia.
Byloje taip ir liko neišaiškinta labai svarbi aplinkybė, kad prekes deklaravo
jų savininkai, o ne kasatorius. Jis neorganizavo kontrabandos, nebuvo joks
vykdytojas, be to, neturėjo tam motyvo, jis tik norėjo padėti verslo partneriui
sutikti jo krovinį, peržiūrėti gabenimo dokumentus ir vykti automobiliu į
Rusiją. Prekių dokumentai muitinės tarpininkų buvo įforminti Vilniuje, nes
pagrindinis prekių kiekis buvo tranzitinis krovinys. Už dokumentų sutvarkymą ir
tranzito įforminimą atsakinga UAB ,,Vingės terminalas“, tačiau teismas šios
bendrovės atsakingų darbuotojų neapklausė, nesiaiškino, kodėl nesutvarkyti ar
iš dalies nesutvarkyti tranzito dokumentai. Beje, teismo nutartyje nepasisakyta
apie tai, kad prekės buvo tranzitinės, už kurias neimami muito ar kitokie
mokesčiai, kurie būtų traktuojami kaip žala Lietuvos valstybei. Kad dokumentai
netvarkingi, kad ne viskam yra deklaracija, kasatorius pastebėjo tik po to, kai
automobilyje pradėjo vartyti dokumentus ir lyginti su tuo, ką matė kraunant
prekes. Kadangi vairuotojas jau buvo pasukęs posto link, todėl jis ir ėjo
aiškintis į muitinės postą, ką jam tokiu atveju daryti. Jam besiaiškinant
muitinės poste dėl dalies medikamentų deklaravimo, V. Z. savavališkai pradėjo
tikrinti automobilį, be jokių tą fiksuojančių dokumentų. Jį sulaikė iš karto po
to, kai jis išėjo iš posto. Teismai nepagrįstai netiki šiais jo parodymais, o
vien tik V. Z. versija. Kasatorius nurodo, kad muitinės pareigūnui pateikė tokius
dokumentus, kuriuos jam perdavė, jis tik norėjo, kad jam padėtų užpildyti
deklaraciją toms prekėms, kurioms vizualiai matėsi, jog deklaracijos nėra.
Prekių patikrinimas pradėtas ir vykdytas
pažeidžiant ne tik kasatoriaus teises, bet ir poįstatyminių aktų bei prekių
muitiniam tikrinimui taikomų lokalinių aktų reikalavimus, kuriuos pažeidė V. Z.,
M. S. ir J. T. V. Z. tikrinimą pradėjo savavališkai, t. y. be reikiamų
dokumentų ir pavedimo, visus sulaikė nesurašydamas jokių sulaikymo dokumentų
bei neužtikrindamas ne tik advokato, bet ir vertėjo dalyvavimo apklausoje. Visus
turėtus dokumentus iš jo paėmė nesurašydamas poėmio protokolo. Kažkuris iš
pareigūnų visų dokumentų neperdavė tyrėjai, nes tyrėja, kuri vėl tikrino ir
aprašinėjo prekes kasatoriui nedalyvaujant, taip pat nesurašė protokolo apie
prekių poėmį iš kasatoriaus ar J. S., ar iš pareigūnų. Kasatoriaus manymu,
tokie tyrėjos veiksmai neteisėti, nes iš bylos duomenų matyti, kad ji prekių
netikrino. Taip pažeisti BPK 92, 179, 207 straipsnių reikalavimai. Jeigu
visiems šiems procesiniams veiksmams atlikti jis nebuvo būtinas (neapiformintas
dokumentų paėmimas iš jo), vadinasi, jis nėra kontrabandos subjektas.
Apeliacinės instancijos teismas šių faktų tinkamai nepatikrino, jų teisiškai
neįvertino, taigi į šiuos skundo argumentus neatsakė. Be to, byloje nustatyta,
kad dalis prekių buvo be dokumentų, tyrėjai kažkokius dokumentus sunaikino,
taigi lieka nepaneigta, kad tai galėjo būti trūkstami prekių dokumentai. Tuo
tarpu apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad sąskaitų pakanka. Pareigūnų
veiksmų neteisėtumą parodo ir toks faktas, kad kasatoriaus pase atgaline data atsirado
spaudas apie sienos kirtimą.
Kasatoriaus manymu, prokuroro 2007 m. gegužės 22
d. nutarimas patvirtina, kad kontrabandos nebuvo, nes transporto priemonė
grąžinta jos savininkui J. S. Nutarime konstatuota, kad J. S. nepadarė jokio nusikaltimo
ir nesuteikė transporto priemonės nusikaltimui padaryti. Vadinasi – automobiliu
vežtas krovinys nėra nusikaltimo objektas. Jei jau automobilyje vežti daiktai
nėra kontrabandos objektas, nes transporto priemonė pagal prokuroro nutarimą
nėra kontrabandos įrankis, automobilis grąžintas savininkui, kuris nekaltas, tai
ir jo (kasatoriaus) veiksmai nėra nusikalstami. Jeigu jau jis pripažintas kaltu
dėl kontrabandos, tai automobilis, kuriuo gabentos kontrabandinės prekės,
turėjo būti konfiskuotas (Senato nutarimo Nr. 43 8.2.1, 8.2.2 punktai).
Pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, nes
besąlygiškai tikėjo pareigūnų parodymais, o kasatoriaus parodymus vertino kaip
pasirinktą gynybos būdą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinėje nutartyje Nr.
2K-592/2007 konstatuota, kad net apeliaciniame skunde nurodyta nauja versija,
naujas jos išdėstymas, parodymų pakeitimas yra teisėta ir įstatymo leidžiama
gynybos priemonė. Teismas privalo kruopščiai, be išankstinio nusistatymo patikrinti
naujas versijas, pakeistus parodymus. Kasatoriaus poziciją (nepagrįsto
kaltinimo nepripažinimą) teismas nepagrįstai vertina neigiamai. Toks vertinimas
akivaizdžiai prieštarauja nekaltumo prezumpcijai.
Pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas BPK
276, 301 straipsnių reikalavimus, nuosprendyje išdėstė visų pareigūnų, kasatoriaus,
J. S., S. I. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, vertino A. V. L.
paaiškinimą, kuris nėra procesinis dokumentas. Ką dėl analogiškų skundo
argumentų atsakė apeliacinės instancijos teismas, kasatorius nesupranta:
,,Išsamus bylos aplinkybių išnagrinėjimas suponuoja reikalavimą indukuoti į šį
procesą visas reikšmingas bylai aplinkybes, išnaudojant baudžiamojo proceso
numatytas priemones joms gauti, permanentiškai sujungiant visus faktus į loginę
visumą ir po to daryti apibendrinančias išvadas.“ Kasatoriaus manymu, teismų
priimami sprendimai turi būti aiškūs ir suprantami. Vadovaujantis BPK 301
straipsniu, teismas turėjo vadovautis penkių liudytojų parodymais, kurie
nurodyti sąraše prie kaltinamojo akto (kaltinamasis aktas pagrįstas vienuolikos
liudytojų parodymais). Kasatoriaus manymu, gynybos liudytojai paneigė
kaltinimą, todėl jis turėjo būti išteisintas.
Prekių vertė turėjo būti nustatyta vadovaujantis
BK 212 straipsnio nuostata, t. y. pagal prekių muitinę vertę, įskaitant
privalomus sumokėti mokesčius. Byloje yra duomenų, kad nėra galimybių nustatyti
prekių vertės, nes tam nėra metodikos. Muitinės kainų skyriaus vadovė tyrėjams
raštu atsakė, kad būtina skirti ekspertizę. Kasatorius taip pat prašė
ekspertizės, tačiau teismas prašymą atmetė, o nuosprendį grindė nepagrįstais,
neturinčios teisės vertinti ir teikti teismui išvadų A. L. paaiškinimais. Į
teismo posėdį neiškviesta ir neapklausta muitinės darbuotoja, išdavusi kainų
nustatymo pažymą. Taigi prekių vertė liko nenustatyta. Be to, vaistai galėjo
netekti savo vertės dėl temperatūros režimo nesilaikymo gabenant juos iš
Vilniaus. Taip pat byloje nėra duomenų apie tai, kur vaistai buvo saugomi, kas
ir kada juos turėjo sunaikinti ar sunaikino (nors nuosprendžiu nuspręsta juos
konfiskuoti).
Kasatorius tvirtina, kad faktiškai buvo
sulaikytas 2007 m. vasario 28 d., nors byloje nurodoma 2007 m. kovo 1 d.
Tyrėjas V. J. tyrimą pradeda 2007 m. kovo 1 d., tačiau iš bylos duomenų matyti,
kad T. Š. paveda atlikti tyrimą tik 2007 m. kovo 8 d., vadinasi, iki šios
dienos tyrimo veiksmai atlikti neteisėtai.
Kasatorius teismui pateikė jį ir šeimos narius
apibūdinančius duomenis, tačiau teismas, pažeisdamas BPK 20 straipsnio
nuostatas, jų nevertino. Teismas tinkamai nemotyvavo sprendimo paskirti jam
pakankamai didelę piniginę baudą.
Atsiliepimu į nuteistojo
kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Valstybinio
kaltinimo skyriaus prokuroras Sergejus Stulginskis prašo skundą atmesti.
Atsiliepime nurodoma, kad kasacinio
skundo argumentai, kuriais kasatorius ginčija faktus, savaip vertina įrodymus,
nesutinka su teismų sprendimuose išdėstytomis išvadomis dėl atskirų faktų, nėra
kasacinės bylos
nagrinėjimo pagrindas, todėl jie paliktini nenagrinėti, nes tai ne teisės
taikymo, bet faktų sritis, kurioje savo
kompetenciją atlikti tyrimą, įvertinti įrodymus, jų pagrindu padaryti išvadas
įgyvendino bylą nagrinėję teismai.
Teismas
pagrįstai pripažino K. G. padarytą veiką nusikalstama ir tinkamai ją
kvalifikavo pagal BK 199 straipsnio 1 dalį. Kontrabanda
yra privalomų pateikti muitinei daiktų, kurių vertė viršija 250 MGL, gabenimas nepateikiant jų muitinės kontrolei ar
kitaip šios kontrolės išvengiant arba neturint leidimo gabenti jų tiek iš Lietuvos Respublikos, tiek į jos teritoriją.
Daiktų nepateikimas muitinės kontrolei
yra tada, kai kontrabandos dalykas gabenamas ne per muitinę arba per muitinę,
tačiau jo nedeklaruojant, nerodant
muitinio tikrinimo metu. Kontrabandos nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl
nusikaltimas laikomas baigtu nuo privalomų pateikti muitinei daiktų nepateikimo
muitinės kontrolei ar jos išvengimo momento.
Byloje
nustatyta, kad K. G. per Lietuvos Respublikos valstybės
sieną automobilio krovininėje dalyje gabeno 490 184,20
Lt vertės veterinarinius ir ,,Human“ medicininius vaistus, vienkartines apsaugines
popierines kaukes, apsauginius kombinezonus,
kurių pavadinimai ir kiekis nesutapo su deklaracijoje ir sąskaitose – faktūrose
nurodytais pavadinimais bei kiekiais,
ir nepateikė jų muitinės kontrolei.
Iš byloje
surinktų ir tiesiogiai teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų, kurių
tarpusavio ryšį teismai įvertino tinkamai, nustatyta, kad Panemunės kelio poste
detalus prekių tikrinimas neatliekamas,
muitinės procedūros neforminamos. Šios procedūros atliekamos muitinės terminale
ir tik po gabenamų prekių deklaracijų įforminimo terminale vežėjas gali
kirsti Lietuvos Respublikos valstybės sieną
per Panemunės kelio postą. Ši Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimo ir muitinės
kontrolės procedūra K. G. buvo žinoma, todėl kasatoriaus veiksmai (vykimas į Panemunės kelio postą neatlikus muitinės
procedūros muitinės terminale) pagrįstai kvalifikuoti kaip baigtas
nusikaltimas, numatytas BK 199 straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismai, remdamiesi konkrečiais
bylos duomenimis (liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais),
motyvuotai paneigė K. G. aiškinimus, kad į Panemunės kelio postą jis įvažiavo ne siekdamas kirsti
Lietuvos Respublikos valstybės sieną, o tik išsiaiškinti muitinės procedūros
įforminimo tvarką, nes, atvykęs į minėtą postą, kasatorius prašė tik greičiau
įforminti jo išvykimą iš Lietuvos. Todėl
teismai padarė visiškai pagrįstą išvadą, kad nuteistasis, žinodamas, jog
eksporto deklaracijoje nurodyti
duomenys neatitinka faktiškai vežamo krovinio pavadinimo ir kiekio, siekė šį krovinį
išvežti per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, jo nedeklaruodamas, t. y.
nepateikdamas muitinės kontrolei, tikėdamasis, kad pareigūnai krovinio
netikrins.
Nepagrįstai kasatorius teigia, kad jis negali būti
kontrabandos subjektu. Šis teiginys prieštarauja byloje surinktų įrodymų
visetui. Nustatyta, kad būtent K. G. organizavo krovinio gabenimą iš Lietuvos
Respublikos į Rusijos Federaciją, surado vairuotoją (J. S.) su
automobiliu bei asmenį (P. S.), kuris turėjo padėti perkrauti krovinį, būtent kasatorius
turėjo krovinio dokumentus, jis tarėsi dėl važiavimo per valstybės sieną,
dalyvavo tikrinant prekes muitinėje ir pasirašė prekių tikrinimo akte. J. S. funkcija
buvo tik vairuoti automobilį, o P. S. – padėti perkrauti prekes iš vieno
automobilio į kitą, tačiau visą prekių gabenimą per sieną organizavo K. G. ir buvo atsakingas už dokumentų tinkamą
įforminimą. Teismo nuosprendyje
teisingai pažymėta, kad pagal Europos Bendrijos muitinės kodekso 5 straipsnio 4
dalį būtent toks asmuo laikomas
veikiančiu savo vardu ir savo interesais, todėl K. G. yra kontrabandos nusikaltimo subjektas. Kasaciniame
skunde minimų asmenų J. S. ir P. S. žinojimas ar nežinojimas apie kasatoriaus
nusikalstamus ketinimus bei ta aplinkybė, kad J. S. priklausantis automobilis,
kuriame gabentas kontrabandos dalykas,
nebuvo konfiskuotas, nepašalina K. G. baudžiamosios atsakomybės. Pažymėtina, kad nurodytas
automobilis grąžintas savininkui nustačius, kad kasatorius panaudojo automobilį vairuotojui (savininkui)
nežinant, jog transporto priemonė gali būti panaudota kontrabandai gabenti,
todėl, vadovaujantis Senato nutarimo
Nr. 43 8.2.2 punktu, toks automobilis
gali būti nekonfiskuojamas, tačiau ši aplinkybė neeliminuoja kaltininko
atsakomybės.
Nustatant
gabentų prekių vertę pažeidimų nepadaryta. Šiuo atveju buvo taikomas sandorio vertės metodas, prekių vertė nustatyta pagal
pirminius dokumentus. Šis prekių muitinės vertės nustatymo būdas
neprieštarauja norminiams aktams, reglamentuojantiems prekių muitinės vertės nustatymo metodus.
Nepagrįsti
nuteistojo teiginiai dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo vertinant
byloje surinktus įrodymus. Įrodymų vertinimas yra teismo teisė, ir ta
aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino ne taip, kaip
norėjo kasatorius, nėra pagrindas tvirtinti apie teismo šališkumą. Tai, kad teismas kritiškai įvertino kaltinamojo
parodymus, negali būti traktuojama
kaip jo teisių suvaržymas. Nuteistasis davė įvairius parodymus, kėlė savo įvykio versijas, teikė argumentus apsiginti.
Jo parodymai, palyginti su kitais bylos įrodymais, ir teismo buvo motyvuotai pripažinti nenuosekliais,
prieštaraujančiais kitiems bylos įrodymams. Teismas vadovavosi tik ta nuteistojo
parodymų dalimi, kuri neprieštaravo nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms. Liudytojų (pareigūnų) parodymai taip pat
įvertinti kitų bylos įrodymų kontekste
ir dėl jų patikimumo yra motyvuotai pasisakyta. Pažymėtina, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka visi kasaciniame
skunde paminėti liudytojai buvo dar kartą išsamiai apklausti.
Žemesnės
instancijos teismai pagal savo vidinį įsitikinimą motyvuotai, išsamiai ir
nešališkai įvertino visus reikšmingus bylos duomenis. Įrodymai gauti teisėtais
būdais, jų patikimumas BPK nustatytomis
priemonėmis patikrintas teisminio nagrinėjimo
metu.
Nepagrįsti kasatoriaus teiginiai, kad ikiteisminis tyrimas
buvo pradėtas pažeidžiant BPK reikalavimus. Ikiteisminis tyrimas
pradėtas 2007 m. kovo 1 d., vadovaujantis pareigūno V. Z. tarnybiniu
pranešimu nustačius, kad K. G. veiksmuose gali būti nusikaltimo
požymiai, t. y. po atlikto prekių detalaus patikrinimo, kuris buvo baigtas 2007 m. kovo 1
d.
Iš laikino sulaikymo protokolo matyti, kad K. G.
sulaikytas 2007 m. kovo 1 d., esant įstatyminiams pagrindams, o 2007 m. kovo 2
d. apklaustas kaip įtariamasis, dalyvaujant gynėjui ir vertėjui. Priešingai nei
nurodo kasatorius, 2007 m. vasario 28 d. jis nebuvo sulaikytas. Nors prekių
detalaus tikrinimo metu vertėjas nedalyvavo, tačiau visus pareigūnų veiksmus kasatorius
stebėjo asmeniškai, prekių pavadinimai tikrinimo akte surašyti jam suprantamai,
tikrinimo
aktas K. G. buvo išverstas į rusų kalbą. Nagrinėjant bylą teismuose,
bylos procesas buvo verčiamas į K. G. suprantamą rusų kalbą, jam buvo leista
susipažinti su visa bylos medžiaga, daryti dokumentų kopijas.
Skundo argumentai dėl pažeidimų įforminant prekių
patikrinimo metu paimtus iš K. G. dokumentus nepagrįsti. Iš bylos duomenų matyti, kad visi
dokumentai, kuriuos pateikė K. G. prekių
tikrinimo metu muitinės pareigūnams, yra pridėti prie bylos ir tai užfiksuota bylos procesiniuose dokumentuose (T. 1, b. 1. 1, 4–7,
143). Pažymėtina, kad nei nuteistasis, nei gynėjas ikiteisminio tyrimo
metu jokių pretenzijų dėl pateiktų dokumentų įforminimo nepareiškė.
Priešingai nei nurodo kasatorius, pareigūno V. Z. veiksmai
neprieštaravo norminių aktų, reglamentuojančių kelių transporto
priemonių ir jomis gabenamų prekių muitinio patikrinimo pagrindus ir jos procedūrą, reikalavimams. V. Z.,
turėdamas pagrindo įtarti, kad transporto priemone
gali būti gabenamos kontrabandinės prekės, paprašė atidaryti automobilį ir
įsitikino, jog K. G. pateiktuose dokumentuose nurodytos prekės neatitinka
faktiškai gabenamų, todėl pagrįstai
nukreipė transporto priemonę į detalaus tikrinimo vietą. Kasatoriaus teiginiai
apie skunde nurodytų norminių aktų pažeidimus yra deklaratyvaus
pobūdžio.
Apeliacinės
instancijos teismo nutartyje visais bylai svarbiais aspektais, kurie buvo
iškelti nuteistojo skunde, išsamiai pasisakyta
(dėl nustatytų bylos aplinkybių, įrodymų vertinimo, veikos kvalifikavimo, procesinių pažeidimų), o sprendimas
pagrįstas motyvuotomis išvadomis, todėl nėra įstatyminio pagrindo
panaikinti žemesnės instancijos teismų sprendimus ir bylą nutraukti.
Kasacinis
skundas atmestinas.
Dėl BPK 376 straipsnio taikymo
Kasacinės instancijos teismas,
nagrinėdamas baudžiamąją bylą, tikrina priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl
kurių paduotas kasacinis skundas, teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1
dalis). Tai reiškia, kad kasacine tvarka baudžiamoji byla nagrinėjama tik tada,
kai kasaciniame skunde nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasaciniai
pagrindai. Juos numato BPK 369 straipsnis, kuriame nurodyta, kad įsiteisėję
nuosprendis ar nutartis apskundžiami ir bylos kasacine tvarka nagrinėjamos tada,
kai kasaciniuose skunduose nurodyta, jog teismai netinkamai pritaikė
baudžiamąjį įstatymą arba padarė esminių šio Kodekso pažeidimų. Netinkamai
pritaikytas baudžiamasis įstatymas yra tada, kai buvo netinkamai pritaikytos
Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies normos, taip pat kai nusikalstamos veikos
kvalifikuotos ne pagal tuos BK straipsnius, dalis ar punktus, pagal kuriuos tai
reikėjo daryti, o esminiais Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimais laikomi
tokie šio Kodekso reikalavimų pažeidimai, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų
garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai
išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį. Tačiau nepakanka
skunde nurodyti tik minėtų kasacinio apskundimo pagrindų, būtina nurodyti ir
juos pagrindžiančius teisinius argumentus (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Be to,
BPK 367 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kasacine tvarka apskųsti
įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo
nagrinėti apeliacinės instancijos teisme.
Dalis kasatoriaus skundo argumentų
susiję su tuo, kad, kasatoriaus nuomone, žemesnės instancijos teismai netinkamai įvertino liudytojų parodymus,
kitus įrodymus, todėl padarė išvadas, neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių,
– neteisingai jas nustatė. Teisėjų kolegija šiuos skundo argumentus palieka
nenagrinėtus, nes įrodymų vertinimas ir jų pagrindu faktinių bylos aplinkybių
nustatymas bei su jomis susijusių teismo išvadų darymas yra pirmosios ir
apeliacinės instancijos teismų nagrinėjimo dalykas. Taigi nagrinėjami tik tie
kasacinio skundo argumentai, kuriuose nurodyti kasacinio nagrinėjimo pagrindai.
Dėl BK 199 straipsnio 1 dalies taikymo
BK 199
straipsnio 1 dalies dispozicijoje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VII-1968
redakcija) nustatyta: ,,Tas, kas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną
gabendamas privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 250 MGL
dydžio sumą, nepateikė jų muitinės kontrolei ar kitaip šios kontrolės
išvengė...“.
Pagal šią
įstatymo normą kontrabanda yra privalomų pateikti muitinei daiktų gabenimas
nepateikiant jų muitinės kontrolei ar kitaip šios kontrolės išvengiant. Daiktų
nepateikimas muitinės kontrolei yra tada, kai kontrabandos dalykas gabenamas ne
per muitinę arba per muitinę, tačiau jo nedeklaruojant, nerodant muitinio
tikrinimo metu.
Pirmosios instancijos teismo
nuosprendžiu nustatyta, kad K. G. per Lietuvos
Respublikos valstybės sieną per Klaipėdos teritorinės muitinės Panemunės kelio
postą automobilio „Iveco 45-10V Turbo Daily“ krovininėje dalyje gabeno į
Rusijos Federaciją 490 184,20 Lt vertės veterinarinius ir ,,Human“ medicininius vaistus, vienkartines apsaugines popierines
kaukes, apsauginius kombinezonus, jų pavadinimai ir kiekis nesutapo su
dokumentuose nurodytais pavadinimais bei kiekiais, ir šių daiktų nepateikė
muitinės kontrolei – jų nedeklaravo. Teismas nustatė, kad Panemunės kelio poste detalus prekių
tikrinimas neatliekamas, muitinės
procedūros neforminamos. Šios procedūros atliekamos muitinės terminale, ir tik
po gabenamų prekių deklaracijų įforminimo terminale vežėjas palydimas muitinės
pareigūnų iki Panemunės kelio posto,
gali kirsti Lietuvos Respublikos valstybės
sieną. Be prekių deklaracijų pateikimo ir įforminimo muitinės terminale valstybės sieną per Panemunės kelio postą gali
kirsti tik tie asmenys, kurie negabena deklaruotinų prekių. Teismas nustatė,
kad būtent K. G. organizavo (paprašytas
A. L. surado automobilį su vairuotoju – J. S., P. S., kuris turėjo padėti
perkrauti prekes, visi atvyko į Lietuvą, kur Pagėgiuose iš kito automobilio į
J. S. automobilį buvo perkrautos prekės. Pagėgiuose K. G. gavo šių prekių
dokumentus, kuriuos ir pateikė muitinės pareigūnui, be to, tarėsi dėl
važiavimo per valstybės sieną) veterinarinių
vaistų ir kitų daiktų gabenimą iš Lietuvos Respublikos į Rusijos Federaciją,
taigi jis prisiėmė atsakomybę už tinkamą gabenamų prekių muitinį įforminimą. Pagal Europos Bendrijos muitinės
kodekso 5 straipsnio 4 dalį būtent toks asmuo laikomas veikiančiu savo vardu ir
savo interesais, todėl K. G. yra kontrabandos nusikaltimo subjektas. Minėta Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimo
ir muitinės
kontrolės procedūra K. G. buvo žinoma, todėl jo konkretūs veiksmai – vykimas prekėmis
pakrautu automobiliu į Panemunės kelio
postą neatlikus muitinės procedūros muitinės terminale – patvirtina, kad K. G. veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė savo veiksmų
pobūdį ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas) –
nepateikti gabenamų daiktų muitinės kontrolei. Motyvai ir tikslai nėra būtini šio
nusikaltimo subjektyvieji požymiai ir neturi reikšmės veikos kvalifikavimui. Kontrabandos
nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas laikomas baigtu nuo
privalomų pateikti muitinei daiktų nepateikimo muitinės kontrolei.
Pagal nustatytas bylos aplinkybes kasatoriaus nusikalstami
veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 199 straipsnio 1 dalį, taigi baudžiamasis įstatymas pritaikytas
tinkamai.
Ta aplinkybė, kad transporto priemonė, priklausanti kitam
fiziniam asmeniui – J. S., kuria buvo gabenamas kontrabandos dalykas,
nebuvo konfiskuota (ji konfiskuojama tik tuo atveju, jeigu jos savininkas
turėjo ir galėjo žinoti, kad ši priemonė gali būti panaudota darant
kontrabandos nusikaltimą (BK 72 straipsnio 4 dalis), nedaro K. G. veiksmų teisėtų.
Dėl bausmės
Kasatorius nenurodo, kad bausmė jam paskirta pažeidžiant
materialinės teisės normas, tik teigia, kad jos skyrimas nebuvo tinkamai
motyvuotas. Nuteistasis bausmės dydžio pagrįstumą galėjo ginčyti apeliacine
tvarka, tačiau to nedarė. BPK 376 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kasacinės
instancijos teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę, jeigu neteisinga
bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu.
Dėl BPK 8, 10, 21, 22, 44, 181 straipsnių
nuostatų taikymo, sulaikymo ir ikiteisminio tyrimo pradėjimo
Kasatorius nurodo, kad V. Z. muitinį tikrinimą pradėjo
savavališkai, visi pirminiai veiksmai atlikti neiškvietus gynėjo, be vertėjo,
jam suprantama kalba nepranešta, kodėl sulaikomas, kuo įtariamas, pasirašinėjo
lietuvių kalba surašytus dokumentus, jam neleista tinkamai susipažinti su byla,
pasidaryti ar gauti dokumentų kopijas su vertimu. Kasatoriaus manymu, jam
suprantama kalba turėjo būti įteiktas ne tik kaltinamasis aktas, bet ir visi
kiti procesiniai dokumentai, kad jis galėtų suprasti, kuo grindžiamas
kaltinimas, ir tinkamai pasiruošti gynybai.
Bylos duomenys patvirtina, kad K. G. su pakrautu automobiliu į Panemunės kelio postą atvyko 2007 m. vasario 28
d., apie 23.00 val. Klaipėdos teritorinės muitinės Pažeidimų prevencijos
skyriaus Mobiliosios grupės poskyrio vyresniajam inspektoriui V. Z. kilo įtarimų
dėl gabenamo krovinio, todėl jis, vykdydamas savo pareigas, nutarė atlikti
detalų krovinio patikrinimą, tam nukreipė jį į detalaus tikrinimo vietą. K. G. V. Z.
pateikė su savimi turėtus dokumentus, kartu su pareigūnais nuvyko į detalaus
tikrinimo vietą, kur, dalyvaujant K. G., buvo patikrintas visas gabenamas
krovinys ir surašytas Prekių tikrinimo aktas, kurio teisingumą patvirtino ir K.
G. jį pasirašydamas.
Kasatorius teigia, kad V. Z. pažeidė Kelių
transporto priemonių ir jomis gabenamų prekių muitinio tikrinimo taisykles,
Klaipėdos teritorinės muitinės Pažeidimų prevencijos skyriaus Mobiliosios
grupės poskyrio vyresniojo inspektoriaus pareigybės aprašymą, kitų teisės aktų
reikalavimus, tačiau konkrečių pažeidimų nenurodo, išskyrus tai, kad pareigūnas
V. Z. automobilyje gabenamų prekių tikrinimą pradėjo savavališkai. Bylos
duomenys patvirtina, kad muitinės vyresniajam inspektoriui V. Z. kilo įtarimų
dėl gabenamo krovinio (prieš valandą šis automobilis įvažiavo į Lietuvą
nepakrautas, o grįžo pakrautas), todėl jis informavo posto viršininką ir buvo
nutarta atlikti krovinio detalų muitinį patikrinimą (pagal pavedimą Nr. 7LK4000061),
be to, šis pareigūnas savo pareigas atliko nepažeisdamas teisės aktų,
reglamentuojančių muitinį tikrinimą bei pareigybės aprašymą, reikalavimų. Taigi
prekių muitinis patikrinimas buvo atliktas teisėtai. Prekių muitinis tikrinimas
iš tiesų atliktas nedalyvaujant gynėjui ir vertėjui, nes tai buvo tik muitinis
patikrinimas, o gynėjo ir vertėjo dalyvavimas užtikrinamas tik pradėjus
ikiteisminį tyrimą (BPK 8, 10 straipsniai). Be to, kaip teisme paaiškino V. Z.
ir šią aplinkybę patvirtino M. S. bei J. T., jie su K. G. bendravo rusų kalba.
Prekių tikrinimo akte, kurį pasirašė ir K. G., surašyti veterinarinių
medikamentų pavadinimai lotyniškomis raidėmis, o jų kiekiai skaičiais, taigi
šio akto turinys buvo aiškus ir K. G. Kasatoriaus įmonė užsiima
veterinarine veikla, taigi gabentų prekių pavadinimai buvo jam suprantami. Be
to, K. G. pateiktuose dokumentuose veterinarinių medikamentų pavadinimai taip
pat parašyti lotyniškomis raidėmis. V. Z., muitinio patikrinimo metu nustatęs
pažeidimus (rasta prekių be lydinčiųjų dokumentų bei nedeklaruotų prekių), 2007
m. kovo 1 d. surašė tarnybinį pranešimą ir jo pagrindu tą pačią dieną buvo
pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl kontrabandos. Šį faktą patvirtina atitinkamo
pareigūno rezoliucija ir spaudas ant pranešimo, kad tai registruota
registracijos žurnale. Taigi kasatorius nepagrįstai teigia, kad ikiteisminis
tyrimas pradėtas tik 2007 m. kovo 8 d.
Lietuvos Respublikoje baudžiamasis procesas
vyksta valstybine kalba. Lietuvių kalbos nemokantiems baudžiamojo proceso
dalyviams užtikrinama teisė daryti pareiškimus, duoti parodymus ir
paaiškinimus, paduoti prašymus ir skundus, kalbėti teisme gimtąja kalba arba
kita kalba, kurią jie moka. Visais šiais atvejais, taip pat susipažindami su
bylos medžiaga proceso dalyviai turi teisę naudotis vertėjo paslaugomis BPK
nustatyta tvarka. Bylos dokumentai, kurie BPK nustatytais atvejais įteikiami
įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam, taip pat kitiems proceso dalyviams,
turi būti išversti į jų gimtąją kalbą arba į kitą kalbą, kurią jie moka (BPK 8
straipsnio nuostatos).
Įtariamasis, kaltinamasis ir nuteistasis turi
teisę į gynybą. Ši teisė jiems užtikrinama nuo sulaikymo arba pirmosios
apklausos (BPK 10 straipsnio 1 dalis).
2007 m. kovo 1 d. pradėjus ikiteisminį tyrimą, K.
G. naudojosi BPK 8, 10, 21, 44 straipsniuose nustatytomis teisėmis tiek turėti
gynėją, tiek naudotis vertėjo paslaugomis, tiek duoti parodymus ar daryti
pareiškimus gimtąja rusų kalba. Jau buvo minėta, kad ikiteisminis tyrimas
pradėtas 2007 m. kovo 1 d. ir tą pačią dieną K. G. buvo sulaikytas. Beje,
detalus krovinio muitinis patikrinimas pradėtas 2007 m. vasario 28 d., 23.55
val., taigi kasatorius šią dieną negalėjo būti sulaikytas. K. G. laikino
sulaikymo protokolas buvo jam išverstas į rusų kalbą, dalyvavo vertėjas, 2007
m. kovo 2 d., dalyvaujant advokatei M. Motiejauskienei ir vertėjui, K. G.
apklaustas kaip įtariamasis. Tai patvirtina bylos duomenys, protokoluose
esantys rusų kalba K. G. daryti įrašai. Taigi pradėjus ikiteisminį tyrimą,
byloje dalyvavo ir gynėjas ir vertėjas. Visų bylos dokumentų vertimo į
įtariamajam ar kaltinamajam suprantamą kalbą BPK nenumato. Be to, iš viso bylos
ikiteisminio tyrimo proceso matyti, kad K. G. suprato, kuo yra įtariamas,
aktyviai gynėsi, davė parodymus, reiškė prašymus. Su visa bylos medžiaga K. G.
susipažino teisme. Taigi kasatoriaus teiginiai, kad visi ikiteisminio tyrimo procesiniai
dokumentai jam turėjo būti įteikti suprantama kalba, yra nepagrįsti.
Dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies, 320 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo
Kasatorius
nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas BPK 276, 301 straipsnių
reikalavimus, nuosprendyje rėmėsi teismo posėdyje neištirtais duomenimis, t. y.
išdėstė jo, pareigūnų, J. S. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu.
Iš tiesų šio teismo nuosprendžio aprašomojoje dalyje
nurodyti kaltinamojo, liudytojų V. Z.,
A. S., M. S., J. T., J. S. parodymai, duoti ne tik teisme, bet ir ikiteisminio
tyrimo metu. Visi jų parodymai teisme buvo perskaityti, taigi jie buvo ištirti
kaip ir numatyta BPK 301 straipsnio 1 dalyje, tačiau minėtų proceso
dalyvių parodymai gali būti perskaitomi tik nustačius BPK 276 straipsnio 1
dalies 1-3 punktuose nurodytas sąlygas. Tokių sąlygų (išskyrus kaltinamojo
parodymų dalį) nebuvo nustatyta, nes minėti liudytojai teisme davė parodymus,
kurie iš esmės atitiko ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų turinį, taigi
tarp jų nebuvo esminių prieštaravimų, be to, jie nepareiškė, kad neprisimena
aplinkybių, todėl nebuvo jokios prasmės jų parodymus perskaityti ir juos
nurodyti nuosprendžio aprašomojoje dalyje. Be to, kasatorius neteigia, kad tuo
buvo padarytas esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas. Šis pažeidimas
buvo ištaisytas apeliacinės instancijos teisme, kuris, nagrinėdamas nuteistojo K. G. apeliacinį skundą, atliko įrodymų
tyrimą, apklausė apeliantą, liudytojus V. Z.,
A. S., M. S., A. J., J. S., kuriems apeliantas ir jo gynėjas uždavė klausimus
ir aiškinosi jiems svarbias aplinkybes. Taigi nuteistojo K. G. teisė į gynybą nebuvo pažeista (BPK 44
straipsnio 7 dalis). Nustatant
gabentų prekių vertę pažeidimų nepadaryta. Šiuo atveju buvo taikomas sandorio vertės metodas, prekių vertė nustatyta pagal pirminius
dokumentus. Šis prekių muitinės vertės nustatymo būdas neprieštarauja
norminiams aktams, reglamentuojantiems prekių muitinės vertės nustatymo metodus.
Apeliacinės
instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio
pagrįstumą ir teisėtumą, pripažino, kad nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas. Apeliacinėje
nutartyje, atsakant į nuteistojo skundo argumentus dėl įrodymų vertinimo, jo
kaltės padarant kontrabandą, nurodyti įrodymų šaltiniai, įrodymų vertinimo
motyvai ir padarytos teisingos išvados dėl K. G.
kaltės. Į esminį nuteistojo
K. G. skundo argumentą, kad byloje surinkti įrodymai nepatvirtina,
jog jis padarė kontrabandą, išsamiai ir motyvuotai atsakyta. Taigi apeliacinės
instancijos teismas BPK 320
straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3 dalies nuostatų nepažeidė.
Remdamasi
tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylos aplinkybės buvo
išsamiai ir nešališkai ištirtos, teismų sprendimai pagrįsti tinkamai
įvertintais įrodymais, taigi BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatos
nepažeistos. K. G. kaltė pagrįsta
teismų sprendimuose išdėstytų ir išanalizuotų įrodymų visuma, teismų išvados
išsamiai motyvuotos.
Taigi esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų
šioje byloje nepadaryta.
Dėl
teismo šališkumo
Teisėjų kolegija neturi teisinio
pagrindo daryti išvadą, kad žemesnės instancijos teismai buvo šališki. Teismų
šališkumas kasaciniame skunde siejamas su tuo, kad teismai neteisingai vertino
įrodymus bei padarė nepalankias kasatoriui išvadas. Teisėjų kolegija pažymi,
kad tokie argumentai nėra pakankamas pagrindas konstatuoti teismo šališkumą.
Nenustačius
BPK 369 straipsnyje numatytų pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ar
apeliacinės instancijos teismo nutarties keitimo ar naikinimo pagrindų,
kasacinis skundas atmestinas, o teismų sprendimai, neperžengiant kasacinio
skundo ribų, pripažintini teisėtais.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos
baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i
a :
Nuteistojo
K. G. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Josifas
Tomaševičius
Viktoras
Aidukas
Vytautas
Masiokas