Administracinė byla Nr. eA-393-525/2024
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01643-2022-3
Procesinio sprendimo kategorija 26
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. birželio 26 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Ryčio Krasausko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. vasario 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. K. skundą atsakovui Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Alytaus miesto 2-asis notaro biuras) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
1. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) 2022 m. kovo 22 d. sprendimą Nr. 3R-201 (2.13-1.E) „Dėl J. K. 2021 m. birželio 22 d. skundo dalies“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Inspekciją per vieną mėnesį iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2021 m. birželio 22 d. skundo Nr. 1R 4395(2.13.Mr) „Dėl J. K. asmens duomenų neteisėto tvarkymo, masinių pažeidimų ir žalos atlyginimo“ (toliau – ir Skundas) dalį dėl Alytaus miesto 2-ojo notaro biuro (toliau – ir Notaro biuras) ir notarės R. S. (toliau – ir Notarė) veiksmų. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:
2.1. Jis kreipėsi į Inspekciją su 2021 m. birželio 22 d. skundu Nr. 1R 4395(2.13.Mr) „Dėl J. K. asmens duomenų neteisėto tvarkymo, masinių pažeidimų ir žalos atlyginimo“. Inspekcija Sprendimu nusprendė pareiškėjo Skundo dalį dėl Alytaus miesto 2-ojo notaro biuro veiksmų, tikrinant duomenis Registrų centro duomenų bazėse, atmesti. Inspekcija atsižvelgusi, kad Notaro biuras 2020 m. liepos 21 d. notariniam veiksmui atlikti Registrų centro duomenų bazėje pagal įgaliotojo asmens kodą suformavo Registrų centro išrašus, jog buvo renkami kito asmens duomenys, kurių rinkimo tikslas buvo reikalingų duomenų notariniam veiksmui atlikti patikrinimas, padarė išvadą, kad 2020 m. liepos 21 d. atliktos paieškos tikslas nebuvo siekis surinkti konkrečiai pareiškėjo asmens duomenis, tvarkomus Registrų centro duomenų bazėse.
2.2. Sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų administraciniam sprendimui. Sprendime nėra tinkamai suformuluoti sprendimo teisiniai pagrindai, atsakovui Sprendime nepasisakius dėl Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 13 ir 43 straipsnių, notarinių veiksmų atlikimo metodinių taisyklių nuostatų taikymo. Sprendimas nėra tinkamai motyvuotas, nenurodžius Sprendimo teisinio pagrindo ir nesusiejus jo su faktinėmis aplinkybėmis. Atsakovas Sprendime nevertino ir nenurodė 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – ir BDAR) 6 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos, sudarančios pagrindą Notarei teisėtai atlikti paiešką Nekilnojamojo turto registre (toliau – ir NTR), rinkti, susiformuoti ir spausdinti išrašus/pažymas su pareiškėjo asmens ir jo nekilnojamųjų daiktų (įskaitant žemės sklypo) duomenimis.
2.3. Inspekcija neišreikalavo iš Registrų centro pastato (duomenys neskelbtini), išrašo, taigi nenagrinėjo, nenustatė ir neįvertino, kokią informaciją matė pasikreipę piliečiai ir Notarė atspausdinusi pareiškėjo asmens ir jo nekilnojamųjų daiktų (įskaitant žemės sklypo) duomenis. Inspekcija, neišsireikalavusi išrašo, nenagrinėjo, netyrė ir nenustatė, kokių išeitinių duomenų (vardas, pavardė, asmens kodas, nekilnojamojo turto adresas ar kt.) pagrindu (iš kur juos gavo) Notarė jungėsi, rinko, suformavo ir spausdino išrašus/pažymas su pareiškėjo asmens ir jo nekilnojamo daikto (įskaitant žemės sklypo) duomenimis.
2.4. Neteisėtą ir nepagrįstą pareiškėjo asmens duomenų pagal registrą Nr. (duomenys neskelbtini) tvarkymą pagrindžia aplinkybė, jog, Inspekcijos vertinimu, Notarė paiešką ir kitus veiksmus atliko pagal nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini) (registras Nr. (duomenys neskelbtini)), tuo metu įgaliojimai piliečiams valdyti, tvarkyti, naudotis, nuomoti, atstovauti ir atlikti kitus veiksmus buvo išduoti jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini).
2.5. Inspekcija netyrė, nesiaiškino ir Sprendime nemotyvavo, kodėl Notarei nereikėjo pareiškėjo sutikimo (BDAR 21 str.), ar būtent tokia apimtimi tvarkyti pareiškėjui priklausančius duomenis buvo būtina notarui atliekamų funkcijų įgyvendinimui. Inspekcija taip pat netyrė bei Sprendime nenurodė, ar pareiškėjo duomenys nebuvo atskleisti tretiesiems asmenims (piliečiams gavusiems įgaliojimus), taip pat nepasisakė ir dėl Notarės pareigos informuoti pareiškėją, kuris nėra išduotų įgaliojimų šalis, apie jo asmens duomenų tvarkymą, kas yra privaloma (BDAR 14 str. 1–4 d.).
2.6. Dėl pareiškėjo Skundo 2–6 punktuose išdėstytų prašymų Inspekcija nenurodė jokių teisinių ar faktinių pagrindų (motyvų). Sprendimas naikintinas identišku atveju suformuota administracinių teismų praktika (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3259-629/2020, 56–59 punktai).
2.7. Inspekcija per daugiau nei pusę metų atliko tik kelis tyrimo veiksmus (du paklausimai), todėl tyrimas neatliktas visapusiškai pagal pareiškėjo skundo Inspekcijai pagrindus.
2.8. Pareiškėjas 2022 m. lapkričio 25 d. pateiktais papildomais rašytiniais paaiškinimais nurodė, kad skundo pagrįstumą patvirtina ir Prašymų dėl asmens duomenų teikimo vertinimo gairės, nes notaras sutarties pagrindu jungdamasis prie NTR duomenų bazės privalėjo nurodyti BDAR 6 straipsnyje įtvirtintą sąlygą. Šioje byloje turi būti vadovaujamasi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 5 d. sprendime byloje Nr. eI2-4884-566/2022 pateiktais išaiškinimais.
2.9. Inspekcija per daugiau nei pusę metų atliko tik kelis tyrimo veiksmus (du paklausimai), todėl tyrimas neatliktas visapusiškai pagal pareiškėjo skundo Inspekcijai pagrindus. Sprendimas grindžiamas subjektyviais argumentais.
3. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti; taip pat prašė atmesti pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, atsižvelgiant į pareiškėjo kompetenciją ir aplinkybę, kad ginčas yra nesudėtingas. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad:
3.1. Ginčijamas Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, priimtas ištyrus ir įvertinus visą surinktą informaciją bei vadovaujantis BDAR ir Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ir ADTAĮ) nuostatomis. Skundas Inspekcijoje buvo priimtas nagrinėti dėl galbūt neteisėto pareiškėjo asmens duomenų rinkimo Nekilnojamojo turto registre ir Sprendimas buvo priimtas neišeinant už Skundo dalies nagrinėjimo ribų. Dalis pareiškėjo skundo argumentų atmestini, kadangi išeina už Skundo dalies nagrinėjimo ribų.
3.2. Skundo nagrinėjimo metu Inspekcija nustatė, jog Notaro biuras 2020 m. liepos 21 d. notariniam veiksmui atlikti Registrų centro duomenų bazėje pagal įgaliotojo asmens kodą suformavo Registrų centro išrašus, t. y. buvo renkami kito asmens duomenys, kurių rinkimo tikslas buvo reikalingų duomenų notariniam veiksmui atlikti patikrinimas. Nustačiusi, kad buvo renkami kito asmens duomenys, o ne pareiškėjo duomenys, Inspekcija neturėjo prievolės vertinti Notaro biuro veiksmų kitų, o ne pareiškėjo, asmenų asmens duomenų tvarkymo atžvilgiu. Nagrinėdama skundus, atsižvelgdama į skundo dalyką, Inspekcija savarankiškai sprendžia dėl tyrimo eigos ir atitinkamų veiksmų atlikimo. Inspekcija neturėjo pareigos iš Registrų centro išsireikalauti pastato (duomenys neskelbtini), išrašą.
3.3. Klaidingas pareiškėjo teiginys apie tai, kad Inspekcija nenagrinėjo, netyrė ir nenustatė, kokių duomenų pagrindu Notarė jungėsi, rinko, susiformavo ir spausdinosi išrašą iš Nekilnojamojo turto registro. Sprendime nurodyta, jog Notaro biuras paiešką NTR atliko pagal įgaliotojo asmens kodą, t. y. šiais veiksmais rinko kito asmens duomenis, kurių rinkimo tikslas buvo reikalingų duomenų notariniam veiksmui atlikti patikrinimas. Pareiškėjas nepagrindė įrodymais Skundo teiginio apie tai, kad Notaro biuras pareiškėjo asmens duomenis platino (gavo/perdavė tretiesiems asmenims) bei viešino, todėl ši Skundo dalis nebuvo nagrinėta.
3.4. Vadovaujantis BDAR 14 straipsnio 1 dalimi, Notaro biuras neturėjo pareigos informuoti pareiškėjo apie jo asmens duomenų tvarkymą, nustačius, kad buvo renkami kito asmens, o ne pareiškėjo, asmens duomenys, Sprendime apie šią pareigą nepasisakyta pagrįstai.
3.5. Pareiškėjas klaidingai skunde nurodė, kad Notarė paiešką ir kitus veiksmus atliko pagal nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini) (registras Nr. (duomenys neskelbtini)). Notarė paiešką NTR atliko pagal įgaliotojo (kuris taip pat yra ir nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini) (registras Nr. (duomenys neskelbtini)) bendraturtis) asmens kodą.
3.6. Skundo 2–6 punktuose išdėstyti pareiškėjo prašymai dėl atsakomybės taikymo Notaro biurui, nustačius jo neteisėtas veikas, yra išvestiniai, kylantys iš neteisėto pareiškėjo duomenų tvarkymo fakto, ko Skundo dalies nagrinėjimo metu nustatyta nebuvo.
3.7. Pareiškėjo nurodoma teismo praktika nėra aktuali nagrinėjamam ginčui, nes skiriasi bylų faktinės aplinkybės.
4. Trečiasis suinteresuotas asmuo Notaro biuras atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
5. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, jog Notaro biuro atliktos paieškos tikslas buvo patvirtinti piliečių B. Č ir K. Č įgaliojimą. Jokie asmens ir/ar turto duomenys, nesusiję su įgaliojimą sudariusiais asmenimis, dėl savo neaktualumo ir poreikio nebuvimo nebuvo peržiūrimi, renkami ir naudojami, jie nebuvo paviešinti pasikreipusiems piliečiams, įgaliojimo sudarymui buvo panaudoti tik nekilnojamojo turto duomenys (unikalus numeris, registro numeris, adresas), kurie yra būtini notariniam veiksmui atlikti (įgaliojimui sudaryti), jokia žala asmenims ir/ar turto duomenims, nesusijusiems su įgaliojimą sudariusiais asmenimis, nebuvo padaryta ir/ar nepateikti įrodymai, kad tokia žala buvo padaryta. Duomenys nebuvo formuojami ir renkami Notaro biuro archyve. Pareiškėjo skundo teiginiai deklaratyvūs ir nepagrįsti. Pažymėjo, kad NTR duomenys gauti pagal kliento asmens kodą atliekant notarinį veiksmą (tvirtinant įgaliojimą). Jungiantis prie registro nurodomas duomenų gavimo pagrindas „notarinio veiksmo atlikimui“. Klientui atvykus ir paprašius buvo atliktas notarinis veiksmas ir su juo susiję veiksmai.
II.
6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. vasario 14 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė ir paliko galioti Inspekcijos Sprendimą.
7. Teismas pažymėjo, kad byloje kilo ginčas dėl Inspekcijos Sprendimo, kuriuo nuspręsta pareiškėjo 2021 m. birželio 22 d. Skundo dalį dėl Notaro biuro veiksmų, tikrinant duomenis Registrų centro duomenų bazėse, atmesti, teisėtumo ir pagrįstumo.
8. Teismas nustatė, kad:
8.1. Inspekcija 2021 m. birželio 22 d. gavo pareiškėjo Skundą (reg. Nr. 1R-4395(2.13), kuriame pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini), notarinės 2014 m. spalio 22 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu įsigijo 50/2518 dalį žemės sklypo (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), butą (duomenys neskelbtini) (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir garažą (duomenys neskelbtini) (registro Nr. (duomenys neskelbtini)). Iš 2021 m. gegužės 20 d. Registrų centro pateiktos asmens duomenų teikimo suvestinės sužinojo, kad nuo 2020 m. gegužės 19 d. iki 2021 m. gegužės 19 d. duomenis apie nurodytą nekilnojamąjį turtą rinko, tvarkė, spausdinosi, platino (gavo/perdavė tretiesiems asmenims) bei viešino neteisėtai pareiškėjo nurodyti asmenys, įskaitant Notaro biurą. Skundu pareiškėjas prašė ištirti, nustatyti ir patraukti atsakomybėn kaltus asmenis, kurie, pareiškėjo teigimu, neteisėtai rinko, tvarkė, spausdinosi, platino (gavo/perdavė tretiesiems asmenims) bei viešino pareiškėjo asmeninius duomenis, įpareigoti asmenis, šios bylos ginčo atveju Notaro biurą, atlyginti pareiškėjui jo patirtą neturtinę žalą, nustačius asmenų veiksmuose nusikalstamos veikos požymių pranešti prokurorui.
8.2. Inspekcija 2021 m. birželio 29 raštu Nr. 2R-3352(2.13.) „Dėl skundo trūkumų“ kreipėsi į pareiškėją, nurodydama pašalinti šio Skundo trūkumus ir prašydama pateikti išsamią informaciją ir turimus įrodymus, būtinus Inspekcijai ištirti visas reikšmingas faktines aplinkybes, t. y. informaciją apie tai, kada, kokiu būdu skundžiami asmenys, tarp jų ir Alytaus miesto 2-asis notaro biuras, atskleidė pareiškėjo asmeninius duomenis ir kaip tai pasireiškė. 2021 m. liepos 12 d. pareiškėjas raštu (Inspekcijos reg. Nr. 1R-4830(2.13.Mr) atsakė Inspekcijai, nepateikdamas papildomai atsakovui prašytos informacijos. Inspekcija Skundą priėmė nagrinėti dėl galbūt neteisėto pareiškėjo asmens duomenų rinkimo NTR. Inspekcijos 2021 m. rugsėjo 13 d. raštu Nr. 2R-4571(2.13.) pareiškėjas informuotas apie Skundo priėmimą nagrinėti, pažymint, kad Skundo gavimo Inspekcijoje data – 2021 m. liepos 12 d. Inspekcija 2021 m. spalio 5 d. raštu kreipėsi į Registrų centrą, prašydama pateikti informaciją apie Notaro biuro 2020 m. liepos 21 d. atliktą peržiūrą Nekilnojamojo turto registre apie pareiškėjui priklausantį turtą. Registrų centras 2021 m. spalio 18 d. raštu (reg. Inspekcijoje Nr. 1R-6767 (2.13.Mr)) pateikė informaciją, jog Notarė 2020 m. liepos 21 d. atliko paiešką pagal nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini) (registras Nr. (duomenys neskelbtini)) bendraturčio K. Č. asmens duomenis ir suformavo registro išrašą. Duomenys teikti pagal paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios kopiją ir Vartotojo veiksmų protokolų išrašą Registrų centras pateikė kartu su 2021 m. spalio 18 d. raštu. Iš Vartotojų veiksmų protokolo matyti, kad pagal fizinį asmenį (K. Č.) atlikta asmens teisių (į daiktus, registrus) paieška ir suformuoti registro išrašai, tarp jų 2022 m. liepos 21 d. 10.19.33 val. suformuotas objekto Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas. Iš pateiktos teismui atlikto notarinio veiksmo – įgaliojimo kopijos – matyti, kad 2020 m. liepos 22 d. notaro surašytas ir patvirtintas įgaliojimas dėl turto (3 objektai) (duomenys neskelbtini). Iš paslaugų teikimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytos tarp Notaro biuro, Notarės ir Registrų centro, matyti, kad III sutarties skyriuje aptartas duomenų teikimo ir naudojimo tikslas: notarinių veiksmų atlikimas ar pasirengimas juos atlikti. Taip pat notaras turi teisę atspausdinti ir perduoti duomenis sutarties specialiosiose dalyje numatytais atvejais asmenims, kurių teisėtus interesus notaras siekia apsaugoti. Duomenų saugumo ir naudojimo tvarka aprašyta sutarties V dalyje.
8.3. Atsakydama į Inspekcijos paklausimą, 2021 m. lapkričio 19 d. raštu (reg. Inspekcijoje Nr. 1R-7476(2.13.Mr)) Notarė informavo Inspekciją, kad 2020 m. liepos 22 d. Notaro biure buvo atliktas notarinis veiksmas – patvirtintas piliečių B. Č. ir K. Č. įgaliojimas valdyti, tvarkyti, naudotis, nuomoti, atstovauti ir atlikti kitus veiksmus jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), kur B. Č. ir K. Č. priklauso dalis turto su kitais bendraturčiais, įskaitant pareiškėją. Notariniam veiksmui atlikti Registrų centro duomenų bazėje pagal įgaliotojo K. Č. asmens kodą 2020 m. liepos 21 d. buvo suformuoti Registrų centro išrašai, kurių duomenys reikalingi įgaliojimo ruošimui ir tvirtinimui. Nei pareiškėjo asmens, nei turto duomenys nebuvo renkami, o patvirtintas įgaliojimas ir jam paruošti reikalingi Registrų centro išrašai saugomi notaro archyvo bylose.
8.4. Inspekcija Sprendimu pareiškėjo Skundo dalį dėl 2020 m. liepos 21 d. patikrinto NTR atmetė. Atsakovas surinko informaciją apie Notaro biuro atliktą peržiūrą NTR apie turtą, kurio dalis priklauso ir pareiškėjui, iš Registrų centro ir Notaro biuro. Nustatė, jog Notarė 2020 m. liepos 21 d. atliko paiešką pagal nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini) (registras Nr. (duomenys neskelbtini)) bendraturčio asmens duomenis (asmens kodą) ir suformavo registro išrašą; duomenys teikti pagal 2015 m. gruodžio 31 d. paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini); suformuoto Registrų centro išrašo duomenys buvo reikalingi 2020 m. liepos 22 d. notariniam veiksmui atlikti, t. y. paruošimui ir patvirtinimui įgaliojimo valdyti, tvarkyti, naudotis, nuomoti, atstovauti ir atlikti kitus veiksmus įgaliotojui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), kurio bendraturčiu taip pat yra pareiškėjas. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes bei susijusį teisinį reguliavimą (BDAR 5 straipsnio 1 dalies a punktą ir 2 dalį, 6 straipsnio 1 dalį, Notariato įstatymo 2, 49 ir 51 straipsnius, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 42 straipsnio 3 dalies 6 punktą), Sprendime padaryta išvada, jog 2020 m. liepos 21 d. atliktos paieškos tikslas nebuvo surinkti pareiškėjo asmens duomenis, tvarkomus Registrų centro duomenų bazėse. Tuo pagrindu Inspekcijos Sprendimu pareiškėjo Skundo dalis dėl Notaro biuro veiksmų, tikrinant duomenis Registrų centro duomenų bazėse, atmesta.
9. Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi ADTAĮ 12 straipsnio 1 dalimi, 23 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika, BDAR 1 straipsnio 1 dalimi, 2 straipsnio 1 dalimi, 4 straipsnio 1 punktu (asmens duomenys), 4 straipsnio 2 punktu (duomenų tvarkymas). Teismas nurodė, kad, kadangi duomenys apie asmens turtą yra asmens duomenys BDAR 4 straipsnio 1 punkto prasme, tai jų tvarkymas yra laikomas teisėtu tik tuo atveju, jeigu jis atitinka BDAR 5 ir 6 straipsnių nuostatų reikalavimus. Teismas taip pat vadovavosi BDAR 5 straipsnio 1 dalies a–f punktais, 6 straipsnio 1 dalies a–f punktais ir nurodė, kad, nesant nei vienos teisėto asmens duomenų tvarkymo sąlygos, asmens duomenų tvarkymas laikytinas neteisėtu.
10. Teismas pažymėjo, kad BDAR 5 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas atskaitomybės principas, pagal kurį duomenų valdytojas yra atsakingas už tai, jog būtų laikomasi šio straipsnio 1 dalies, ir turi sugebėti įrodyti, kad jos laikomasi. Šiuo atveju Inspekcija, išanalizavusi notaro veiklos teisinį pagrindą sudarančius aktus (Notariato įstatymo, Nekilnojamojo turto registro įstatymo nuostatas), skundžiamame Sprendime pagrįstai konstatavo, kad nenustatytas neteisėtas pareiškėjo asmens duomenų tvarkymas. Vadovaujantis BDAR 6 straipsnio 1 dalies c punktu, duomenų tvarkymo pagal šį punktą teisėtumas siejamas su būtinybe duomenų valdytojui tvarkyti konkrečius asmens duomenis tam, kad būtų įvykdyta jam taikoma teisinė prievolė, atsižvelgiant į BDAR 6 straipsnio 3 dalies reikalavimus („1 dalies c punkte nurodytas duomenų tvarkymo pagrindas nustatomas duomenų valdytojui taikomoje valstybės narės teisėje. Duomenų tvarkymo tikslas nustatomas tame teisiniame pagrinde. Tame teisiniame pagrinde galėtų būti išdėstytos konkrečios nuostatos pagal šį reglamentą taikomų taisyklių pritaikymui, įskaitant bendrąsias sąlygas, reglamentuojančias duomenų valdytojo atliekamo duomenų tvarkymo teisėtumą, tvarkytinų duomenų rūšis, atitinkamus duomenų subjektus, subjektus, kuriems asmens duomenys gali būti atskleisti ir tikslus, dėl kurių asmens duomenys gali būti atskleisti, tikslo apribojimo principą, saugojimo laikotarpius ir duomenų tvarkymo operacijas bei duomenų tvarkymo procedūras, įskaitant priemones, kuriomis būtų užtikrintas teisėtas ir sąžiningas duomenų tvarkymas, kaip antai tas, kurios skirtos kitiems specialiems IX skyriuje numatytiems duomenų tvarkymo atvejams. Valstybės narės teisė atitinka viešojo intereso tikslą ir yra proporcinga teisėtam tikslui, kurio siekiama“).
11. Teismas nurodė, kad Notariato įstatymo (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2018 m. lapkričio 21 d. iki 2020 m. liepos 31 d.) 46 straipsnis nustato sandorių tvirtinimo ir registravimo reikalavimus: „Nekilnojamųjų ar kilnojamųjų daiktų, kuriems įstatymų nustatyta privaloma teisinė registracija, perleidimo kito asmens nuosavybėn, nuomos ar perdavimo naudotis kitu būdu, įkeitimo arba kitų daiktinių teisių ar jų suvaržymo sandorius notaras tvirtina tik nustatęs, kad daiktas nuosavybės teise priklauso teisių perleidėjui.<...>“. Notariato įstatymo 51 straipsnis nustato notarų teisę gauti duomenis iš valstybės registrų: „Notaras, tvirtindamas sandorius, privalo patikrinti valstybės registrų centriniuose duomenų bankuose esančius duomenis, turinčius esminės reikšmės notarinio veiksmo atlikimui ir asmenų teisėtų interesų apsaugai.<...> Notarai duomenis iš valstybės registrų centrinių duomenų bankų kompiuterių tinklais gauna pagal keitimosi duomenimis sutartis.“ Nekilnojamojo turto registro įstatymo (ginčui aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 4 d. iki 2021 m. liepos 1 d.) 42 straipsnio 3 dalis nustato, kad duomenys apie visą asmens nekilnojamąjį turtą, daiktines teises į jį ir šių teisių turėtojus, daiktinių teisių suvaržymus, juridinius faktus ir kitas žymas, įregistruotus šiame registre, ir su šiais suvaržymais, juridiniais faktais ir žymomis susijusių asmenų duomenys teikiami tik: <...> 6) valstybės institucijoms ir kitiems asmenims – valstybės pavestoms funkcijoms atlikti ar įstatymuose nustatytoms teisinėms paslaugoms teikti. Nekilnojamojo turto registro archyviniai duomenys ir Nekilnojamojo turto registro informacija teikiami tik: <...> 5) valstybės institucijoms ir kitiems asmenims – įstatymuose arba Vyriausybės nutarimuose nustatytoms funkcijoms atlikti ar įstatymuose nustatytoms teisinėms paslaugoms teikti (NTRĮ 42 str. 2 d. 5 p.). Teismas iš Sutarties ir vartotojo veiksmų protokolo nustatė, kad pareiškėjo teiginiai apie jo asmens duomenų tvarkymą nepagrįsti, nes paieška NTR buvo atlikta pagal notarinio veiksmo pasikreipusio bendraturčio asmens kodą. Byloje pateikti notaro paaiškinimai, patvirtinti ir notaro atlikto notarinio veiksmo (surašyto įgaliojimo) duomenimis. Tai, kad tvirtinant pagal bendraturčio užsakymą įgaliojimą notaras, vykdydamas teisės aktuose nustatytą prievolę, dėl registro duomenų formavimo ypatumų turi prieigą prie registre esančių duomenų, kuriuose galėjo būti ir pareiškėjo asmens duomenų, neduoda pagrindo konstatuoti neteisėtą pareiškėjo duomenų tvarkymą. Teismas pažymėjo, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę prieiti prie bendro turto duomenų, o šiuo atveju nėra ginčo, jog notaras atliko notarinį veiksmą pagal bendraturčio užsakymą dėl turto dalies bendrame turte.
12. Dėl pareiškėjo teiginių, kad ginčijamas Sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies nustatytų reikalavimų administraciniam sprendimui, teismas, įvertinęs Sprendimo turinį, jame nurodytas faktines aplinkybes ir teisės normas, priėjo prie išvados, jog nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo argumentais, kad Inspekcija nenustatė, netyrė, kokių duomenų pagrindu Notarė jungėsi, rinko, susiformavo ir spausdinosi NTR duomenų bazės išrašą, nes tiek Notarės paaiškinimuose, tiek skundžiamame Sprendime, tiek ir iš rašytinių bylos duomenų matyti, jog NTR duomenys tvarkyti notarinio veiksmo atlikimo tikslu, tiesiogiai renkant kliento asmens duomenis. Kitų asmenų duomenų tvarkymas nesudaro pareiškėjo teisinio suinteresuotumo dalyko, todėl pagrįstai Inspekcija neplėtė tyrimo ribų pagal pareiškėjo skundą dėl jo asmens duomenų tvarkymo. Teismas nusprendė, kad ginčijamas Sprendimas atitinka administraciniam sprendimui keliamus teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimus. Vadovaujantis Notariato įstatymu ir Nekilnojamojo turto registro įstatymu, notarai gali būti laikytini „asmenimis, vykdančiais valstybės pavestas funkcijas ar teikiančiais įstatyme nustatytas teisines paslaugas“ Nekilnojamojo turto registro įstatymo taikymo prasme ir turi teisę gauti Registre tvarkomus duomenis, reikalingus įstatymu priskirtoms funkcijoms ar teisinėms paslaugoms – parengti sandorius ir juos patvirtinti – atlikti. Iš esamo teisinio reguliavimo kylančio notarų teisinio statuso ypatumai suponuoja jų diskreciją savarankiškai (nepriklausomai) nuspręsti dėl teisinių paslaugų teikimo apimties, taigi, ir dėl to, kokie Registro tvarkomi duomenys jiems yra reikalingi, siekiant užtikrinti, kad jų teikiamos teisinės paslaugos būtų kokybiškos ir būtų įvykdytos valstybės notarams patikėtos funkcijos (užtikrinti civilinių sandorių teisėtumą). Pagal Notariato įstatymą teisė gauti registrų (taigi ir Nekilnojamojo turto registro) turimą ar tvarkomą ir teisinėms paslaugoms teikti reikalingą informaciją, duomenis yra viena pagrindinių notaro teisių/pareigų. Nagrinėjamu atveju, sprendžiant dėl Inspekcijos sprendimų pagrįstumo ir teisėtumo, būtina, be kita ko, įvertinti notaro pateiktus paaiškinimus ir įrodymus dėl Registro duomenų reikalingumo, t. y. jų ryšio su teisinių paslaugų (notarinio veiksmo atlikimas) teikimu. Notaro pateikti paaiškinimai, rašytiniai duomenys patvirtino, kad notaras Registro duomenis naudojo, siekdamas užtikrinti tvirtinamų sandorių teisėtumą, t. y. notaras pagrindė Registro duomenų reikalingumą, jų ryšį su teisinių paslaugų (vykdytų valstybės pavestų funkcijų) teikimu.
13. Teismas dėl pareiškėjo teiginių, kad šiam ginčui aktuali teismų praktika, suformuluota Vilniaus apygardos administracinio teismo nagrinėtose administracinėse bylose Nr. eI2-4884-566/2022 ir Nr. eI2-6103-1114/2022, pažymėjo, kad pareiškėjo nurodytos šio teismo išnagrinėtų administracinių bylų ir šios nagrinėjamos bylos ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) skiriasi. Administracinėje byloje Nr. eI2-4884-566/2022 svarstytas advokato/advokato kontoros atliktas asmens duomenų tvarkymas, o administracinėje byloje Nr. eI2-6103-1114/2022 – savivaldybės administracijos atitinkamo padalinio atliktas duomenų tvarkymo teisėtumas. Be to, nurodyti teismo sprendimai nėra įsiteisėję.
14. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo teiginiai, jog Inspekcija turėjo pasisakyti ir dėl Notariato įstatymo 13 bei 43 straipsnių, notarinių veiksmų atlikimo metodinių taisyklių laikymosi, nepagrįsti, kadangi Inspekcija neturi kompetencijos revizuoti notaro atliktų notarinių veiksmų. Nurodytos teisės normos reglamentuoja notarinio veiksmo atlikimo teisinius pagrindus, o ne asmens duomenų tvarkymą. Inspekcija pagrįstai tyrimą atliko pagal jos kompetencijai priskirtus ir skundžiamame sprendime nurodytus teisės aktus ir esmines jų teisės normas, susijusias su duomenų tvarkymo Notaro biure teisėtumu. ADTAĮ 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Inspekcija turi BDAR nustatytus priežiūros institucijos įgaliojimus. ADTAĮ 23 straipsnio 1 dalis numato, kad priežiūros institucija nagrinėja skundus dėl BDAR, šio įstatymo ir kitų įstatymų, reglamentuojančių asmens duomenų ir (ar) privatumo apsaugą, pažeidimų šių teisės aktų ir priežiūros institucijos nustatyta tvarka.
15. Teismas nurodė, kad pareiškėjas, teigdamas, jog tyrimas pagal jo Skundo dalį atliktas galbūt neišsamiai, nepagrindė, kokios konkrečios aplinkybės tyrimo metu nebuvo ištirtos, kadangi Registrų centro pateikta informacija ir vartotojų veiksmų protokolų duomenys aiškiai ir patikimai identifikuoja atliktus konkrečius su turto registro duomenimis veiksmus, juos atlikusius asmenis, dažnumą ir laiką. Pareiškėjas nepagrindė, kad tyrimo metu surinktų duomenų nepakako skundžiamame Sprendime išdėstyti esmines faktines aplinkybes ir padaryti išvadas dėl duomenų tvarkymo (ne)teisėtumo. Teismas pažymėjo, kad Inspekcija, kaip institucija, turi diskrecijos teisę savarankiškai nuspręsti dėl tyrimo apimties, eigos ir rinktinų duomenų, svarbiausia, kad priimami administraciniai sprendimai atitiktų esminius VAĮ keliamus administraciniams sprendimams teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimus, o tyrimas būtų atliktas laikantis esminių viešojo administravimo principų, įskaitant ir proporcingumo principo. Pareiškėjas ar administracinės procedūros dalyvis, teigdamas priešingai, privalo savo teiginius pagrįsti konkrečiais argumentais, o ne bendro pobūdžio teiginiais.
16. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjas skunde nurodė, jog Inspekcija nepagrįstai neišnagrinėjo visų jo prašyme išdėstytų prašymų (prašymo 2–6 punktai), tačiau, nenustačius pareiškėjo neteisėto asmens duomenų tvarkymo, nebuvo jokio teisinio pagrindo Inspekcijai svarstyti dėl taisomųjų ar poveikio priemonių Notaro biurui taikymo. Dėl platesnės tyrimo apimties teismas pažymėjo, kad Inspekcija skundo gavimo metu prašė pareiškėjo papildomų duomenų skundo teiginiams pagrįsti, į ką pareiškėjas atsakė nepateikdamas jokių papildomų duomenų. Pagal ADTAĮ nuostatas skunde Inspekcijai, be kita ko, turi būti nurodoma <...> skundžiamų veiksmų (neveikimo) apibūdinimas, jų padarymo laikas ir aplinkybės (ADTAĮ 24 str. 5 d. 5 p.). Prie skundo turi būti pridėti turimi dokumentai, reikalingi skundui nagrinėti, ar jų aprašymas (ADTAĮ 24 str. 6 d.). Be to, pagal ADTAĮ 31 straipsnio 2 dalies 1 punktą, kai skundas ar jo dalis pripažįstama pagrįsta, Inspekcija motyvuotai teikia duomenų valdytojui ir (ar) duomenų tvarkytojui nurodymus, rekomendacijas ir (ar) taiko kitas BDAR 58 straipsnio 2 dalyje nurodytas priemones. BDAR 58 straipsnio sisteminis loginis aiškinimas taip pat duoda pagrindą teigti, jog priežiūros institucija turi įgaliojimus imtis taisomųjų veiksmų, kai duomenų tvarkymo operacijomis buvo pažeistos šio reglamento nuostatos. Pareiškėjui teigiant, kad nepagrįstai ar neteisėtai Inspekcija nepasinaudojo savo kompetencija, taikant rungimosi principą, privalu teiginius pagrįsti Inspekcijos kompetenciją reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis nustatytų faktinių aplinkybių kontekste.
17. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo argumentas, jog turėjo būti tiriama Notarės pareiga informuoti pareiškėją apie jo duomenų tvarkymą, nepagrįstas, kadangi, pirmiausia, pareiškėjo duomenų tiesiogiai Notarė netvarkė, o, antra, BDAR 14 straipsnio 1–4 dalys netaikomos, jeigu ir tiek, kiek: a) duomenų subjektas jau turi informacijos; b) tokios informacijos pateikimas yra neįmanomas arba tam reikėtų neproporcingų pastangų, visų pirma, kai duomenys tvarkomi archyvavimo tikslais viešojo intereso labui, mokslinių ar istorinių tyrimų tikslais arba statistiniais tikslais laikantis 89 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų ir apsaugos priemonių arba jeigu dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytos pareigos gali tapti neįmanoma arba ji gali labai sukliudyti pasiekti to tvarkymo tikslus. Tokiais atvejais duomenų valdytojas imasi tinkamų priemonių duomenų subjekto teisėms ir laisvėms ir teisėtiems interesams apsaugoti, įskaitant viešą informacijos paskelbimą; c) duomenų gavimas ar atskleidimas aiškiai nustatytas Sąjungos arba valstybės narės teisėje, ir kurie taikomi duomenų valdytojui ir kuriuose nustatytos tinkamos teisėtų duomenų subjekto interesų apsaugos priemonės; arba d) kai asmens duomenys privalo išlikti konfidencialūs laikantis Sąjungos ar valstybės narės teise reglamentuojamos profesinės paslapties prievolės, įskaitant įstatais nustatytą prievolę saugoti paslaptį. Teismas pažymėjo, kad bet kurios iš šitų alternatyvų pakanka eliminuoti duomenų valdytojo pareigą informuoti apie duomenų tvarkymą. Šioje byloje aptariamu atveju skundžiamame Sprendime ir šiame teismo sprendime aptartuose teisės aktuose yra aiškiai numatytas Nekilnojamojo turto registro tvarkomų duomenų apimtis ir subjektai, turintys teisę (o šioje byloje notaras – ir pareigą pagal Notariato įstatymą atliekant notarinį veiksmą) tvarkyti registro duomenis, be to, pareiškėjas, valdydamas bendrosios nuosavybės teise turtą kartu su kitais asmenimis (bendraturčiais), negali teisėtai reikalauti (apriboti) bendraturčių (ar jų prašymu jiems paslaugas atliekančių asmenų) prieigą prie bendro turto viešo registro duomenų. Notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis šio įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų (Notariato įstatymo 2 str. 1 d.), dėl ko jam nustatyta ne tik teisė, bet ir pareiga prieš tvirtinant civilinius sandorius patikrinti viešo registro duomenis.
18. Teismas dėl pareiškėjo teiginių, kad Sprendimas turėtų būti panaikintas remiantis Inspekcijos viešai skelbiamomis Prašymų dėl asmens duomenų teikimo vertinimo gairėmis (3 versija, 2022 m. birželio 8 d.) (toliau – ir Gairės), pažymėjo, kad šios Gairės Inspekcijos parengtos atsižvelgus į duomenų valdytojams (duomenų tvarkytojams) kylančius sunkumus, vertinant gaunamus Prašymus, aptariant pagrindinius aspektus, į kuriuos turėtų atsižvelgti duomenų valdytojai, gavę Prašymus. Šioje byloje nagrinėjami viešojo administravimo subjekto, o būtent Inspekcijos, skundžiamo Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo aspektai, kuriems teisiškai reikšmingi anksčiau teismo aptarti teisės aktai.
19. Netenkinus pagrindinio reikalavimo, t. y. nenustačius pagrindų panaikinti skundžiamą administracinį sprendimą, teismas nusprendė, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti ir išvestinius pareiškėjo reikalavimus bei įpareigoti viešojo administravimo subjektą pakartotinai nagrinėti pareiškėjo Skundo Inspekcijai dalį dėl aptariamo šioje byloje Notaro biuro, Notarės atlikto duomenų tvarkymo.
III.
20. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. vasario 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti; priteisti iš atsakovo Inspekcijos pareiškėjui visas jo patirtas bylos nagrinėjimo išlaidas ir išlaidas susijusias ir su šio apeliacinio skundo surašymu ir bylos nagrinėjimu, įskaitant ir patirtas apeliaciniame procese. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
20.1. Administracinių teismų suformuotoje praktikoje išaiškinta, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjo pareikšto skundo ribose turi, be kita ko, patikrinti spendimo atitiktį Viešojo administravimo įstatymo reikalavimams, o kai šiuo aspektu jokio tyrimo neatlieka, jokių motyvų nepateikia, o tik nusprendžia, kad sprendimas VAĮ reikalavimus atitinka, sprendžiama, jog teismas neišnagrinėja ir nenustato esminių teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios sudaro pareiškėjo skundo pagrindą. Be to išaiškinta, kad teismas turi pateikti reikšmingų faktinių aplinkybių įvertinimą BDAR kontekste ir atlikti sprendime nurodytų Inspekcijos veiksmų analizę dėl jų atitikties BDAR ir kitiems teisės aktams bei pateikti aiškius motyvus, kodėl, teismo vertinimu, atsakovo priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, ko nepadarius teismo sprendimas naikinamas. Be to, konstatuota, jog Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalies 5 punkte sprendimo negaliojimo pagrindas yra pripažįstamas atvejis, kai sprendimas yra be motyvų. Pagal teismų praktiką, išnagrinėjus pareiškėjo skundą, skundžiamo Inspekcijos sprendimo teisinis ir faktinis pagrindai ir motyvai atsiliepime į pareiškėjo skundą teismui, paaiškinimuose teismo posėdžio metu ir pan. negali būti nurodomi ir teismo vertinami, o privalo būti išdėstyti administraciniame akte.
20.2. Tvarkyti, įskaitant susipažinti (BDAR 4 str. 2 d.) pareiškėjo asmens kodą iš viso draudžia įstatymas (ADTAĮ 3 str.), tačiau Inspekcijos Sprendime apie tai nepasisakyta visai. Taigi, Inspekcijos Sprendimas dėl pareiškėjo asmens kodo tvarkymo iš viso be motyvų (VAĮ 10 str. 5 d.), dėl ko nepasisakė ir teismas. Pačios Inspekcijos Sprendime nurodyta, kad teisėtam asmens duomenų tvarkymui vien tikslo nepakanka, nes asmens duomenų tvarkymas laikomas teisėtu tik laikantis BDAR 5 straipsnyje nustatytų su asmens duomenų tvarkymu susijusių principų ir esant bent vienai iš BDAR 6 straipsnio 1 dalyje nustatytų asmens duomenų tvarkymo sąlygų, ko teismas nevertino. Be to, teismas sprendime iš esmės pasisakė tik dėl notaro / notarės veiksmų, tačiau išsamiai nevertino ir nepasisakė dėl paties Inspekcijos Sprendimo turinio ir jo teisėtumo pagal VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus.
20.3. Inspekcijos Sprendimo turinys įrodo, kad jame nėra nurodytos jokios BDAR 6 straipsnio 1 dalyje nustatytos asmens duomenų tvarkymo sąlygos, tačiau Inspekcijai laikant, jog pareiškėjo asmens duomenų tvarkymas buvo teisėtas, (Inspekcija) privalėjo savo sprendime nurodyti konkrečią BDAR 6 straipsnio 1 dalyje nurodytą vieną iš tvarkymo teisėtumo sąlygų, ir ją susieti su nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, kaip identišku atveju jau yra išaiškinęs Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. spalio 5 d. saistomu sprendimu administracinėje byloje Nr. eI2-4884-566/2022, 35 punktas (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 str. 4 d.). Teismas netinkamai vertino Inspekcijos Sprendimo turinį, netinkamai taikė materialiosios teisės normas (BDAR 4 straipsnio 2 dalis, 6 straipsnio 1 dalis, ADTAĮ 3 str.), neleistinai nukrypo nuo nurodytos suformuotos administracinių teismų praktikos ir padarė klaidingas išvadas dėl Inspekcijos sprendimo (ne) atitikimo VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje įtvirtintiems reikalavimams.
20.4. Identišku atveju suformuotoje administracinių teismų praktikoje išaiškinta, jog Inspekcijai atliekant pareiškėjo skundų tyrimą, tai duomenų valdytojas ir duomenų tvarkytojas įgyvendindami atskaitomybės principą (BDAR 5 str. 2 d.) pirmiausiai turi pareigą įrodyti, kad ginčo asmens duomenys buvo tvarkomi laikantis teisėtumo, sąžiningumo, skaidrumo, tikslo apribojimo, duomenų kiekio mažinimo, tikslumo principų, o kartu nepažeidžiant pareiškėjo, kaip duomenų subjekto, teisių (LVAT 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4388-968/2020, 34, 35 p.).
20.5. Kaip išaiškinta suformuotoje administracinių teismų praktikoje, kai Inspekcija nepagrįstai siaurai įvertina pareiškėjo prašymą ir iš esmės neatsižvelgia į prašymo esmę, toks Inspekcijos sprendimas naikinamas kaip nemotyvuotas (LVAT 2022 m. lapkričio 23 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-3377-789/2022, 29 p.). Inspekcija nurodo pareiškėjo skundą nagrinėjusi ir sprendimą priėmusi selektyviai tik dėl galbūt neteisėto pareiškėjo asmens duomenų rinkimo NTR, ką nustatė ir teismas, vadovaudamasi Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos nagrinėjamų skundų nagrinėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos direktoriaus 2021 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. 1T-20 (1.12.E) (toliau – ir Aprašas), 16 punktu. Byloje teismas privalėjo, tačiau dėl aukštesnės teisinės galios BDAR 5 straipsnio 2 dalies ir žemesnės teisinės galios Aprašo 16 punkto nuostatų taikymo nepasisakė visai, taip pat nepasisakė bei nenustatė ir kas nagrinėjamu atveju yra pareiškėjo asmens duomenų valdytojas, o kas duomenų tvarkytojas. Taigi, nors privalėjo, tačiau teismas nevertino ir netaikė, kad žemesnės teisinės galios teisės aktai prieštaraujantys aukštesnės teisinės galios aktams negali būti taikomi, jog įrodinėjimo našta tenka Inspekcijai, o Inspekcija nepagrįstai siaurai įvertindama pareiškėjo skundą ir nepagrįstai vadovaudamasi žemesnės teisinės galios teisės aktu (Aprašo 16 punktu) prieštaraujančiu aukštesnės teisinės galios aktams (BDAR 4 straipsnio 2 dalis, 6 straipsnio 1 dalis, ADTAĮ 3 straipsnis, VAĮ 10 straipsnio 5 dalis) neteisėtai pareiškėjo skundo neišnagrinėjo visapusiškai ir visa apimtimi pagal BDAR 4 straipsnio 2 dalį.
20.6. Be to, kadangi Inspekcija pareiškėjo skundo visa apimtimi net nenagrinėjo, o teismas įrodinėjimo naštą nepagrįstai perkėlęs vien tik pareiškėjui netinkamai taikė materialiosios teisės normas (BDAR 4 straipsnio 2 dalis, 6 straipsnio 1 dalis, ADTAĮ 3 straipsnis, VAĮ 10 straipsnio 5 dalis, galiojusio VAĮ 8 straipsnio 1 ir 2 dalys) ir padarė klaidingas išvadas, kad pareiškėjas su 2021 m. liepos 12 d. raštu pateikdamas įrodymus turėjo pats ir įrodyti savo skundą Inspekcijai, tuo teismas ir čia iš esmės pažeidė proceso teisės normas. Pareiškėjas remiasi LVAT 2020 m. gruodžio 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-3259-629/2020.
20.7. Skundas Inspekcijai yra dėl Notarės neteisėto pareiškėjo asmens duomenų tvarkymo 2020 m. liepos 21 d. 10.19.33. Tačiau Vartotojo veiksmų protokolas paneigia klaidingą teismo matymą ir įrodo, kad 2020 m. liepos 21 d. 10.19.33 NTR išrašas buvo suformuotas ir atspausdintas pagal paieškos sąlygą „(duomenys neskelbtini)“ Notarei jungiantis prie NTR sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Sutartis tėra tik techninė prielaida (galimybė) jungtis, bet ne teisė tvarkyti pareiškėjo asmens kodą ir kitus pareiškėjo asmens duomenis apie pareiškėją ir jo nekilnojamuosius daiktus. Be to, pagal 2015 m. gruodžio 28 d. paslaugų teikimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 13.7 papunktį, notaras garantuoja ir įsipareigoja, kad duomenimis naudosis asmenys, pasirašytinai įsipareigoję saugoti asmens duomenis, o šios sutarties NTR duomenų teikimo Specialioji dalis numato, jog notaras gali atspausdinti ir perduoti NTR duomenis nekilnojamojo daikto savininkui ar asmeniui, kuriam rengiasi atlikti ar atlieka notarinį veiksmą <...> (Specialiosios dalies 4.1., 4.3. p.).
20.8. Sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) turinio nei Inspekcija, nei teismas neatskleidė, nevertino ir dėl jos nuostatų nepasisakė visai. Be to, netgi tuo atveju, jeigu notaras negali būti laikomas atsakingu už tai, kad jam renkant vieno asmens duomenis, bus pateikti ir kitų asmenų duomenys (tą Inspekcija privalėjo motyvuoti Sprendime, ko nėra), tačiau ir šie faktai iš viso Inspekcijos nebuvo ištirti ir įvertinti Sprendime, nors privalėjo, kaip identišku atveju išaiškinta ir suformuotoje administracinių teismų praktikoje.
20.9. Inspekcijos Sprendimo turinys patvirtina, kad nagrinėdama pareiškėjo skundą Inspekcija atliko vos tik du veiksmus, tik po trijų mėnesių su 2021 m. spalio 5 d. paklausimu kreipėsi į Registrų centrą ir dar po mėnesio 2021 m. lapkričio 5 d. į notarę, o skundžiamą Sprendimą Inspekcija priėmė 2022 m. kovo 22 d. tik dar po 4 mėnesių, daugiau neatlikusi jokių veiksmų.
20.10. Inspekcijos Sprendimo turinys patvirtina, kad Inspekcija neišsireikalavo iš Registrų centro Notarės suformuotų ir atspausdintų NTR išrašų, todėl nenagrinėjo, nenustatė ir neįvertino kokią informaciją (kokius pareiškėjo asmens duomenis) matė ir/ar gavo pasikreipę į Notarę tretieji asmenys ir Notaro biuro darbuotojai atspausdinus išrašus su pareiškėjo asmens ir jo nekilnojamųjų daiktų (įskaitant žemės sklypo) duomenimis. Nenagrinėjo, nenustatė, neįvertino ir Sprendime nemotyvavo, ar NTR išrašai su pareiškėjo asmens duomenimis (ne)buvo perduoti (atskleisti) tretiesiems asmenims (dėl įgaliojimų pasikreipusiems asmenims), o jeigu taip, tai, ar Notarė garantavo ir jie pasirašytinai įsipareigojo saugoti gautus pareiškėjo asmens duomenis (sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 13.7 p.), nes kitu atveju Notarei perdavus nepasirašytinai tretiesiems asmenims NTR išrašus, Notarė pareiškėjo asmens duomenis tvarkė (BDAR 4 str. 2 d.) neteisėtai. Be to, Inspekcija Sprendime nepasisakė ir dėl Notarės pareigos informuoti pareiškėją, kuris nėra Notarės klientas, apie jo asmens duomenų tvarkymą (BDAR 4 str. 2 d.), kai tai yra privaloma (BDAR 14 str. 1–4 d.), kaip išaiškinta ir tokiu atveju suformuotoje administracinių teismų praktikoje (LVAT 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3259-629/2020).
20.11. Kadangi Inspekcijos Sprendime nėra nurodyta jokia teisėta pareiškėjo asmens duomenų tvarkymo BDAR 6 straipsnio 1 dalies sąlyga, todėl šiuo konkrečiu atveju taikytinos ir BDAR 14 straipsnio 1–4 dalys ir BDAR 21 straipsnio nuostatos, ką (nurodytas materialiosios teisės normas) teismas taip pat neteisingai aiškino ir netinkamai taikė, o dėl pareiškėjo asmens kodo tvarkymo, ką draudžia įstatymas (ADTAĮ 3 str.), teismas nepasisakė.
20.12. Registrų centro paaiškinimai yra tik informacinio pobūdžio, o Notarės paaiškinimai ir subjektyvaus pobūdžio, ir niekaip nepatvirtina Inspekcijos Sprendimo teisėtumo.
20.13. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 379 patvirtintų Nekilnojamojo turto registro nuostatų 1421 punkte įtvirtinta, kad NTR duomenų gavėjas NTR duomenis gali naudoti tik tokiam tikslui, tokia apimtimi ir tokiu būdu, kokie buvo nurodyti juos gaunant. Asmens duomenys naudojami vadovaujantis BDAR. Notarei 2020 m. liepos 21 d. jungiantis prie NTR sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, pastaroji užklausose nenurodė nei gavimo tikslo, nei kokia apimtimi ir kokiu būdu bus naudojami gauti asmenų duomenys bei nenurodė ir jokios BDAR 6 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos (teisėtų asmens duomenų tvarkymo sąlygų), nors tą jungdamosi nurodyti privalėjo (Nuostatų 1421 p.), kaip išaiškinta ir pačios Inspekcijos Prašymų dėl asmens duomenų teikimo vertinimo gairėse, ko (sutarties ir notarės užklausos turinio) Inspekcija taip pat netyrė, nevertino ir Sprendime dėl to nepasisakė visai, kaip ir bylą išnagrinėjęs teismas, visai netaikęs ir NTR įstatymą įgyvendinančių Nuostatų ir Nuostatų 1421 punkto reikalavimų.
20.14. Kadangi teismas perėmė Inspekcijos funkcijas ir savarankiškai atlikęs administracinę procedūrą priėmė sprendimą, priskirtiną Inspekcijos kompetencijai, kokius veiksmus pagal pareiškėjo skundo 2–6 prašymus galėjo ar neturėjo atlikti Inspekcija, tai ir dėl to pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintą valdžių padalijimo principą. Kadangi ir dėl pareiškėjo skundo 2–6 punktuose išdėstytų prašymų Inspekcija iš viso jokių nei teisinių, nei faktinių pagrindų (motyvų) nenurodė visai ir savo sprendimo nepagrindė nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei teisės aktų nuostatomis, todėl nagrinėjamu atveju nurodyti Inspekcijos Sprendimo ir faktinio pagrindimo, ir motyvų pateikimo trūkumai taip pat yra esminiai, vadovaujantis VAĮ 10 straipsnio 5 dalimi, sudarantys pagrindą Inspekcijos Sprendimą pripažinti nepagrįstu ir jį panaikinti, kaip identišku atveju jau yra išaiškinę Vilniaus apygardos administracinis teismas saistomais 2022 m. spalio 5 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI2-4884-566/2022, 40, 42 punktai; ir 2022 m. gruodžio 13 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI2-6103-1114/2022, 46, 48 punktai.
20.15. Notarės veiksmų teisėtumas grindžiamas ir jos su Registrų centru sudaryta sutartimi. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas manyti, jog teismo sprendimas dėl Inspekcijos Sprendimo gali turėti įtakos ir Registrų centro teisėms ar teisėtiems interesams, todėl suformuotoje administracinių teismų praktikoje konstatuojama, jog tokiu atveju Registrų centras į šią bylą turėjo būti įtrauktas kaip trečiasis suinteresuotas asmuo, o, teismui nusprendus dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų, yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti (LVAT 2022 m. gruodžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-650-525/2022, 52–53 p.).
21. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. vasario 14 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:
21.1. Vadovaujantis ADTAĮ 3 straipsniu, asmens kodą draudžiama tvarkyti tik dviem atvejais – t. y. skelbti viešai ir tvarkyti tiesioginės rinkodaros tikslu, ir, netgi priešingai nei teigia apeliantas, pagal ADTAĮ 3 straipsnio 1 dalį, asmens kodą galima tvarkyti, jei toks tvarkymas atitinka bent vieną BDAR 6 straipsnio 1 dalyje numatytą asmens duomenų tvarkymo teisėtumo sąlygą. Pareiškėjas nei jo skundo nagrinėjimo Inspekcijoje metu, nei bylos nagrinėjimo teisme metu nepateikė jokių įrodymų, jog jo asmens kodas buvo tvarkomas tiesioginės rinkodaros tikslais ar paskelbtas viešai ir skundo, teikto Inspekcijai, apimtis nebuvo susijusi su galimais tiesioginės rinkodaros vykdymo ir pareiškėjo asmens kodo viešo paskelbimo pažeidimais. Inspekcija priimdama Sprendimą pareiškėjo asmens kodo tvarkymo teisėtumą vertino visų pareiškėjo asmens duomenų tvarkymo kontekste ir neteisėto pareiškėjo asmens duomenų, įskaitant asmens kodo, tvarkymo nenustatė. Pareiškėjas nei jo skundo Inspekcijoje nagrinėjimo metu, nei ginčo nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, nei apeliaciniame skunde nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kodėl Inspekcija ar teismas turėjo padaryti priešingą išvadą. Todėl tiek Inspekcija Sprendime, tiek teismas sprendime pagrįstai nepasisakė dėl draudimo pareiškėjo asmens kodą tvarkyti tiesioginės rinkodaros tikslais bei pareiškėjo asmens kodo viešo paskelbimo.
21.2. Pareiškėjo nurodomoje administracinėje byloje Nr. eI2-4884-566/2022 buvo svarstytas advokato/advokato kontoros atliktas asmens duomenų tvarkymas, todėl administracinės bylos Nr. eI2-4884-566/2022 ir šios nagrinėjamos bylos ratio decidendi skiriasi, be to, pareiškėjo nurodytas teismo sprendimas nėra įsiteisėjęs (apskųstas apeliacine tvarka).
21.3. Pareiškėjas tik dėsto savo samprotavimus dėl Aprašo prieštaravimo aukštesnės galios teisės aktams, tačiau nepateikia jokių argumentų, pagrindžiančių jo teiginius. ABTĮ 113 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prašyti administracinio teismo pradėti tyrimą, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą, turi teisę šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai, kai tame teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo. Pareiškėjas šia teise nagrinėjant bylą teisme nepasinaudojo, todėl teismas neturėjo jokio pagrindo pasisakyti dėl Aprašo prieštaravimo aukštesnės galios teisės aktams.
21.4. Dėl pareiškėjo argumentų, jog teismas nevertino, kas šiuo atveju yra pareiškėjo asmens duomenų valdytoju, kas tvarkytoju, pažymėtina, kad pareiškėjo skundas Inspekcijoje buvo priimtas nagrinėti dėl galbūt neteisėto pareiškėjo asmens duomenų rinkimo NTR. Nagrinėjamu atveju buvo svarbu gauti paaiškinimus ir pagrindimus iš asmenų, kurie, pareiškėjo ir Registrų centro duomenimis, buvo peržiūrėję atitinkamo nekilnojamo turto duomenis, šiuo atveju Notaro biuro. Todėl vien tai, jog Inspekcija bei teismas nepasisakė dėl duomenų valdytojų ir tvarkytojų kategorijų, bei kas šiuo konkrečiu atveju yra duomenų valdytojas ir (ar) tvarkytojas, nedaro teismo sprendime padarytų išvadų neteisėtomis ir nemotyvuotomis. Be to, pareiškėjas nei teikdamas skundą Inspekcijai, nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, nei apeliaciniame skunde, taip pat nepateikia įrodymų, kaip Inspekcijos Sprendime ir teismo sprendime informacijos nenurodymas apie tai, ar Notaro biuras yra tvarkytojas ar valdytojas, tiesiogiai daro įtaką Inspekcijos priimto Sprendimo ir teismo sprendimo teisėtumui.
21.5. Pareiškėjo nurodomos Inspekcijos Prašymų dėl asmens duomenų vertinimo gairės yra taikomos tik dėl vienkartinių asmenų prašymų suteikti asmens duomenis vertinimo. Byloje nagrinėjamu atveju Notaro biurui duomenys buvo teikti automatiniu būdu pagal Duomenų teikimo sutartį, todėl pareiškėjo minimos Gairės nėra aktualios kilusio ginčo kontekste. Sprendime nustatyta, kad Notaro biuras duomenis iš NTR gauna pagal Duomenų teikimo sutartį, kurią Inspekcija vertino nagrinėdama pareiškėjo skundą. Duomenų teikimo sutartyje reglamentuota teiktinos informacijos apimtis, prašomos informacijos teikimo ir gavimo teisinis pagrindas, naudojimo tikslas, informacijos teikimo būdas, teikiamų duomenų formatas ir kt., kurią Inspekcija vertino nagrinėdama pareiškėjo skundą, ją vertino ir teismas.
21.6. Teismo sprendime teismas nesprendė dėl Registrų centro teisių ir pareigų, todėl sprendimas negali būti panaikinamas tuo pagrindu, jog teismas pasisakė dėl neįtrauktų į bylą asmenų teisių ir pareigų. Pareiškėjas bylos nagrinėjimo metu teisme nekėlė klausimo dėl Registrų centro įtraukimo į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu, todėl Inspekcijai yra nesuvokiamas toks pareiškėjo reikalavimas apeliaciniame skunde.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
22. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2022 m. kovo 22 d. sprendimo Nr. 3R-201 (2.13-1.E) „Dėl J. K. 2021 m. birželio 22 d. skundo dalies“, kuriuo nuspręsta pareiškėjo skundo dalį dėl Alytaus miesto 2-ojo notaro biuro veiksmų, tikrinant duomenis Registrų centro duomenų bazėse, atmesti, teisėtumo ir pagrįstumo.
23. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad tiek notaro paaiškinimuose, tiek skundžiamame Sprendime, tiek ir iš rašytinių bylos duomenų matyti, kad NTR duomenys tvarkyti notarinio veiksmo atlikimo tikslu, tiesiogiai renkant kitų klientų asmens duomenis, Sprendimas atitinka administraciniam sprendimui keliamus teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimus, todėl pareiškėjo skundą atmetė.
24. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame nurodo, kad tiek Sprendimas, tiek pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nemotyvuoti, nepagrįstai nesivadovauta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.
25. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
26. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pakankamai detaliai išanalizavo pareiškėjo reikalavimus ir atsakovo atsikirtimus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino visas byloje reikšmingas faktines aplinkybes bei pateiktus įrodymus. Aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas kitaip vertino bylos duomenis, nesutiko su tam tikrais pareiškėjo teiginiais ir argumentais, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstas išvadas. Šiame kontekste pabrėžtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Vadovaujantis ABTĮ 56 straipsnio 7 dalimi, įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Taigi, nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2564/2012; 2018 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3730-261/2018).
27. Atsakydama į pareiškėjo teiginius, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nemotyvuotas, teisėjų kolegija nurodo, kad pirmosios instancijos teismas šių įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, teismo sprendimas pagrįstas įrodymų analize, o faktinių aplinkybių vertinimas susietas su konkrečių ginčo santykius reglamentuojančių teisės normų taikymu, teismas atliko pakankamai išsamų byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, atsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, todėl priėmė sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimus.
28. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į byloje pateiktų duomenų visumą, išnagrinėjusi apeliacinio skundo teiginius ir byloje surinktus įrodymus, nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Kai yra pagrindas pripažinti, kad priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais duomenimis grindžiamos teismo išvados, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių ir pritardama pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms, pasisako tik dėl pagrindinių apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017 ir kt.).
29. Pagal Notariato įstatymo 51 straipsnį notaras, tvirtindamas sandorius, privalo patikrinti valstybės registrų centriniuose duomenų bankuose esančius duomenis, turinčius esminės reikšmės notarinio veiksmo atlikimui ir asmenų teisėtų interesų apsaugai. Notaras teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka turi pateikti valstybės registrams duomenis apie patvirtintus sandorius, palikimo priėmimo faktus. Notarai duomenis iš valstybės registrų centrinių duomenų bankų kompiuterių tinklais gauna pagal keitimosi duomenimis sutartis.
30. Duomenų tvarkymas yra teisėtas tik tuo atveju, jeigu taikoma bent viena iš šių sąlygų, ir tik tokiu mastu, kokiu ji yra taikoma: a) duomenų subjektas davė sutikimą, kad jo asmens duomenys būtų tvarkomi vienu ar keliais konkrečiais tikslais; b) tvarkyti duomenis būtina siekiant įvykdyti sutartį, kurios šalis yra duomenų subjektas, arba siekiant imtis veiksmų duomenų subjekto prašymui prieš sudarant sutartį; c) tvarkyti duomenis būtina, kad būtų įvykdyta duomenų valdytojui taikoma teisinė prievolė; d) tvarkyti duomenis būtina siekiant apsaugoti gyvybinius duomenų subjekto ar kito fizinio asmens interesus; e) tvarkyti duomenis būtina siekiant atlikti užduotį, vykdomą viešojo intereso labui arba vykdant duomenų valdytojui pavestas viešosios valdžios funkcijas; f) tvarkyti duomenis būtina siekiant teisėtų duomenų valdytojo arba trečiosios šalies interesų, išskyrus atvejus, kai tokie duomenų subjekto interesai arba pagrindinės teisės ir laisvės, dėl kurių būtina užtikrinti asmens duomenų apsaugą, yra už juos viršesni, ypač kai duomenų subjektas yra vaikas (BDAR 6 str. 1 d.). Duomenų tvarkymas – bet kokia automatizuotomis arba neautomatizuotomis priemonėmis su asmens duomenimis ar asmens duomenų rinkiniais atliekama operacija ar operacijų seka, kaip antai rinkimas, įrašymas, rūšiavimas, sisteminimas, saugojimas, adaptavimas ar keitimas, išgava, susipažinimas, naudojimas, atskleidimas persiunčiant, platinant ar kitu būdu sudarant galimybę jais naudotis, taip pat sugretinimas ar sujungimas su kitais duomenimis, apribojimas, ištrynimas arba sunaikinimas (BDAR 4 str. 2 p.).
31. Iš bylos medžiagos (2015 m. gruodžio 28 d. Paslaugų teikimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)) matyti, kad prie vartotojų, kuriems leista jungtis prie registrų pagal Sutartį, yra nurodyta notarė R. S., t. y. jai suteikta teisės jungtis prie registrų (tarp jų – ir Nekilnojamojo turto registro), todėl, vykdydama savo, kaip notaro funkcijas, R. S. turėjo teisę gauti duomenis iš Nekilnojamojo turto registro.
32. Sprendime Inspekcija padarė išvadą, kad Notarų biuras atliko užklausą ne dėl pareiškėjo asmens duomenų paieškos NTR, o rinko duomenis dėl kito asmens turto, siekdamas patikrinti būsimo sandorio, dėl kurio tvirtinimo kreipėsi kiti asmenys, teisėtumą, todėl užklausa atlikta vadovaujantis BDAR 6 straipsnio (e) punktu. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, Inspekcija pagrindė šią išvadą nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei teisės aktų nuostatomis.
33. Asmens duomenų tvarkymas BDAR 6 straipsnio 1 dalies e punkto pagrindu galimas tik (1) kai tai daryti būtina siekiant atlikti užduotį, vykdomą viešojo intereso labui arba vykdant duomenų valdytojui pavestas viešosios valdžios funkcijas; ir (2) kai toks asmens duomenų tvarkymo būdas yra eksplicitiškai nustatytas Sąjungos arba nacionaliniuose teisės aktuose. Šių kumuliatyvių sąlygų buvimą kiekvienu atveju privalo įrodyti asmens duomenų valdytojas ar tvarkytojas, asmens duomenis tvarkantis BDAR 6 straipsnio 1 dalies e punkto pagrindu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. kovo 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-108-822/2024). Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja abi sąlygos – Notarų biuro užklausa į NTR buvo nulemta notarų funkcijų vykdymo ir toks tvarkymas numatytas Notariato įstatymo 51 straipsnyje.
34. Vadovaujantis ADTAĮ 3 straipsniu, asmens kodą draudžiama tvarkyti tik dviem atvejais – t. y. skelbti viešai ir tvarkyti tiesioginės rinkodaros tikslu. Todėl priešingai nei argumentuoja apeliantas, pagal ADTAĮ 3 straipsnio 1 dalį, asmens kodą galima tvarkyti, jei toks tvarkymas atitinka bent vieną BDAR 6 straipsnio 1 dalyje numatytą asmens duomenų tvarkymo teisėtumo sąlygą. Byloje nėra surinkta įrodymų, kad apelianto asmens kodas buvo tvarkomas tiesioginės rinkodaros tikslais ar paskelbtas viešai, todėl sutiktina su atsakovo argumentais, jog pareiškėjo asmens kodo tvarkymo teisėtumas buvo įvertintas visų pareiškėjo asmens duomenų tvarkymo kontekste ir neteisėto pareiškėjo asmens duomenų, įskaitant asmens kodo, tvarkymo nebuvo nustatyta.
35. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas VAĮ 8 straipsnio nuostatas, kurios iš esmės yra labai panašios į aktualios redakcijos VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose įtvirtintas nuostatas, yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1470-756/2018; 2019 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-432-502/2019; 2021 m. rugsėjo 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-2099-602/2021). Ši teisės norma yra siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1548-629/2020; 2021 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2422-602/2021). Individualiam administraciniam aktui taip pat yra keliamas motyvuotumo reikalavimas. Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas.
36. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, bylos rašytinę medžiagą, skundžiamo Sprendimo turinį, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Inspekcijos Sprendimas atitinka reikalavimus, keliamus individualiam administraciniam sprendimui. Sprendimas yra aiškus, suprantamas, motyvuotas teisės aktų nuostatomis ir pagrįstas objektyviais duomenimis, nurodyta jo apskundimo tvarka ir Sprendimą priėmęs bei pasirašęs kompetentingas viešojo administravimo subjektas, be to, Sprendimas priimtas išnagrinėjus visas jo priėmimui reikšmingas aplinkybes.
37. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apelianto argumentus, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į LVAT nutartyse bylose Nr. eA-3259-629-2020, eA-4388-968-2020, eA-134-789-2024, eA-1322-821-2023, nes apelianto nurodytose bylose buvo svarstyti ne notarių biuro, o kitų subjektų atlikti asmens duomenų tvarkymo veiksmai, todėl apelianto nurodytų administracinių bylų ir nagrinėjamos administracinės bylos ratio decidendi skiriasi.
38. Teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo pobūdžio ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste, todėl pirmosios instancijos teismui išsamiai išnagrinėjus visas bylai reikšmingas esmines aplinkybes ir detaliai atsakius į pagrindinius šalių argumentus, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo Didžiosios kolegijos 1999 m. sausio 21 d. sprendimą byloje Garcia Ruiz prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 30544/96); Didžiosios kolegijos 2004 m. gruodžio 12 d. sprendimą byloje Perez prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 47287/99); taip pat žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. lapkričio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1410-442/2019; 2020 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-934-756/2020; ir kt.). Proceso šalies netenkinantys, ar, jos manymu, neišsamūs, netinkami teismo sprendimo motyvai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad teismas neatsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai, o teismo sprendimas neatitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnio reikalavimų.
39. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje susiklosčiusią situaciją, visapusiškai ir objektyviai ištyrė bei teisiškai įvertino visas reikšmingas teisines ir faktines bylos aplinkybes, todėl priėmė pagrįstą bei motyvuotą sprendimą. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas. Nagrinėjamu atveju atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą, pareiškėjas neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo J. K. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. vasario 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Laimutis Alechnavičius
Ramūnas Gadliauskas
Rytis Krasauskas