Civilinė byla Nr. 2-31-673/2017

        Teisminio proceso Nr. 2-22-3-02411-2016-6

        Procesinio sprendimo kategorijos:

       2.3.5.2.1; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.2.3.1; 3.2.6.1;

        3.4.1.1                                                      (S)

KĖDAINIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. vasario 21 d.

Didžioji g. 64-2, Kėdainiai LT-57273

Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėja Laima Šablevičienė,

sekretoriaujant Sandrai Navickienei, dalyvaujant:

ieškovui R. V., ieškovo atstovui advokatui Raimundui Gargasui,

institucijos, teikiančios išvadą – Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisų apsaugos skyriaus (toliau – VTAS) atstovėms A. L. ir D. D.,

nedalyvaujant atsakovei K. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. V. ieškinį atsakovei K. K. dėl nustatyto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio sumažinimo,

n u s t a t ė :

ieškovas R. V. pateiktu ieškiniu prašo pakeisti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2013-11-12 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2973-550/2013 iš R. V. priteistą išlaikymo dydį M. V. išlaikyti, jį sumažinti ir priteisti iš R. V. išlaikymą M. V. periodinėmis išmokomis 130,00 Eur dydžio kiekvieną mėnesį, indeksuojamomis Vyriausybės nustatyta tvarka nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki M. V. pilnametystės. Ieškinyje nurodė, kad Kėdainių rajono apylinkės teismo 2013-11-12 sprendimu buvo nutraukta jo ir K. K. santuoka ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 2 punktu jis įsipareigojo teikti materialinį išlaikymą dukrai M. V. periodinėmis išmokomis po 1200,00 Lt kas mėnesį. Tuo metu, kai buvo pasirašyta ši sutartis, jo materialinė padėtis buvo labai gera, gaunamos pajamos labai didelės, jis turėjo pelningą verslą Londone, todėl galėjo skirti dukters išlaikymui 1200,00 Lt. 2015 m. verslas pradėjo žlugti ir jo gaunamos pajamos pradėjo mažėti, tačiau jis vis tiek stengėsi padėti išlaikyti dukrą ir iki 2016 m. kovo mėn. mokėdavo dukters išlaikymui daugiau kaip 300 Eur. Šiuo metu verslas Jungtinėje Karalystėje yra žlugęs ir jis iš savo verslo negauna jokių pajamų. Persikėlė gyventi į Lietuvą. Šiuo metu negauna jokių pajamų, neturi nekilnojamojo turto, todėl negali mokėti vaiko išlaikymui 347 Eur. Kadangi jo turtinė padėtis po 2013-11-12 iš esmės pablogėjo, prašo sumažinti išlaikymo dydį. Nurodė, kad 5 metų amžiaus vaiko išlaikymui Lietuvoje per mėnesį vidutiniškai turėtų pakakti 250-270 Eur.

Atsakovė K. K. pateiktame atsiliepime į ieškinį prašė, priimant sprendimą dėl ieškovo reikalavimo sumažinti išlaikymo dydį, įvertinti ir atsižvelgti į R. V. pateiktus įrodymus dėl turtinės padėties Jungtinėje Karalystėje. Nurodė, kad ieškovo pateikti įrodymai neatskleidžia ieškovo turtinės padėties turėtos ir turimos Jungtinėje Karalystėje (b. l. 23-25).

Teismo posėdžio metu ieškovas R. V. palaikė ieškinio reikalavimą ir prašė ieškinį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad Jungtinėje Karalystėje dirbo odos apdirbėju, gaudavo 1500-1600 GBP atlyginimą. Taip pat turėjo užsiregistravęs individualią veiklą, iš kurios pajamos buvo apie 200 GBP/mėn. Užsiėmė odos apdirbimu. Mokesčių už šią veiklą mokėti nereikėjo, nes metinės pajamos nesiekė 11000 GBP. Šį darbą baigė, nes tai sunkus fizinis darbas, nebebuvo tiek užsakymų, kad apsimokėtų tęsti veiklą. Iš darbo išėjo savo noru dėl pasikeitusių aplinkybių, nes buvo trumpinamos darbo valandos, dėl ko mažėjo atlyginimas, o pragyvenimas Londone labai brangus, todėl sunkiai sudūrė galą su galu. Dėl to nusprendė grįžti į Lietuvą ir dažniau matytis su vaiku. Nemokėjo visos reikiamos išlaikymo sumos dėl pablogėjusios turtinės padėties, o atsakovė buvo pasakiusi, kad jai užtenka ir 300 Eur. Taip su atsakove susitarė žodžiu. Turėjo pasiėmęs paskolą 2 metų terminui medžiagoms įsigyti, kurią baigė mokėti 2016 m. spalio mėn., mokėjo po 60-70 GBP per mėn. Kitų kreditų neturi. Įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“, atlyginimas neatskaičius mokesčių – 400 Eur, nuo šių pajamų antstolė kas mėnesį išlaikymo įsiskolinimui atskaičiuoja 210 Eur. Sąskaitos užsienyje neuždarė, nes neatmeta galimybės ateityje grįžti atgal, nors šiuo metu tokių planų neturi. Pragyventi padeda artimieji, gyvena pas tėvus. Yra sveikas. Turi informacinių technologijų specialybę – kompiuterinės technikos operatorius. Lietuvoje nori užsiimti tuo pačiu amatu kaip ir Jungtinėje Karalystėje. Yra nevedęs, kitų vaikų neturi. Mano, kad vaiko maitinimui 1 dienai reikalinga apie 5 Eur suma. Vaiko poreikius nustatė pasidomėjęs pas pažįstamus, auginančius vaikus. Atsakovė su vaiku išvažiavo į Jungtinę Karalystę, kur - nežino, su vaiku susisiekti neleidžia. Mano, kad tokia jo turtinė padėtis yra laikina, stengsis ją gerinti. Paskutinės užsienyje gautos pajamos - galutinis darbdavio atsiskaitymas ir grąžintas būsto depozitas. Apie atsakovės turtinę padėtį nežino. Į Lietuvą grįžo 2016-07-07. Apie savo įkurtą ir vadovaujamą (duomenys neskelbtini) teismo neinformavo, kadangi iš šios įmonės jis asmeniškai negauna jokių pajamų. Įmonės gaunamos pajamos buvo naudojamos žaliavoms įsigyti. Įmonė gamina gaminius iš natūralios odos. Galvoja apie įmonės likvidavimą, nes verslas nesiklosto taip, kaip jis tikėjosi. 

Atsakovė K. K. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą, datą ir laiką informuota tinkamai. Gautas prašymas bylą nagrinėti jai nedalyvaujant (b. l. 131-132). Pateiktame procesiniame dokumente atsakovė, vadovaudamasi CPK 300 straipsnio 1 dalimi, prašė ieškovo R. V. melagingus ir klaidinančius teismą parodymus laikyti nusikalstama veika ir perduoti prokurorui, o civilinę bylą sustabdyti, paliekant galioti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2013-11-12 sprendimu nustatytą išlaikymo dydį. Nusprendus bylą nagrinėti iš esmės, prašė priteisti išlaikymą iš R. V. periodinėmis išmokomis, kurių dydis atitiktų tikrąją jo turtinę padėtį, bet būtų ne mažesnės nei 0,5 MMA, t. y. 190 Eur dydžio kiekvieną mėnesį, nepažeidžiant CK 3.3 straipsnyje įtvirtinto vaiko teisių ir interesų prioritetinio gynimo principo.

Išvadą teikiančios institucijos VTAS atstovės nurodė, kad šeima nebuvo patekusi į tarnybos akiratį, kol ieškovas nesikreipė į Įvaikinimo tarnybą dėl neteisėto vaiko išvežimo. Šiai dienai ieškovo turtinė padėtis yra iš esmės pasikeitusi, todėl mano, kad išlaikymo dydis vaikui M. V. gali būti mažinamas, tačiau išlaikymo dydis bet kokiu atveju turi patenkinti bent būtiniausius vaiko poreikius.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Tėvai turi pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 str.). Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (CPK 279 straipsnio 5 dalis). CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pakeisti priteisto išlaikymo dydį pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis.

Nustatyta, kad šalys yra nepilnamečio vaiko M. V., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. Šalių santuoka nutraukta Kėdainių rajono apylinkės teismo 2013-11-12 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2973-550/2013. Pagal šiuo teismo sprendimu patvirtintos šalių 2013-10-22 sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių (toliau – Sutartis) 1 punktą, šalių nepilnametės dukters M. V. gyvenamoji vieta buvo nustatyta kartu su motina K. K.. Sutarties 2 punktu R. V. įsipareigojo teikti materialinį išlaikymą dukrai kas mėnesį po 1200,00 Lt (347,54 Eur) nuo prašymo padavimo teismui dienos iki dukters pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (b. l. 5).

Ieškovas R. V. kreipėsi į teismą, prašydamas pakeisti Sutarties sąlygą dėl vaikui teikiamo išlaikymo dydžio ir jį sumažinti iki 130 Eur, tokį reikalavimą motyvuodamas iš esmės pablogėjusia savo turtine padėtimi.

Sprendžiant, ar ieškovo turtinė padėtis, lyginant ją su buvusia 2013-11-12 teismo sprendimo priėmimo metu, pažymėtina, kad Kėdainių rajono apylinkės teismui priimant sprendimą dėl šalių santuokos nutraukimo, kuriuo buvo patvirtinta šalių sudaryta Sutartis, nustatanti ieškovo teikiamo išlaikymo nepilnametei dukrai dydį, šalių turtinė padėtis nebuvo nustatinėjama ir vertinama. Ieškovo į bylą pateikti rašytiniai įrodymai taip pat neatskleidžia tuo metu buvusios ieškovo turtinės padėties (gautų pajamų dydžio). Tačiau įvertinęs tai, kad Sutartimi ieškovas nepilnametės dukters išlaikymui sutiko teikti gana didelį 1200,00 Lt (347,54 Eur) dydžio išlaikymą, teismas neturi pagrindo netikėti ieškovo paaiškinimais, jog tuo metu jis, gyvendamas ir dirbdamas Jungtinėje Karalystėje, gaudavo nemažas pajamas, leidusias dukters išlaikymui kas mėnesį skirti tokio dydžio sumą. Ieškovo teigimu, Jungtinėje Karalystėje jis gaudavo 1500-1600 GBP atlyginimą, taip pat vykdė individualią veiklą (užsiėmė odos apdirbimu), iš kurios gaudavo dar apie 200 GBP/mėn. Iš ieškovo paaiškinimų ir pateiktos informacijos apie iš darbo išeinantį darbuotoją (forma P45) ir jos vertimo į lietuvių kalbą (b. l. 40, 41-42) nustatyta, kad ieškovas iš darbo Jungtinėje Karalystėje išėjo 2016-07-05. 2016 m. liepos mėn. jis grįžo gyventi į Lietuvą ir 2016-07-09 savo gyvenamąją vietą deklaravo (duomenys neskelbtini) (b. l. 14). Iš VSDFV Kauno skyriaus 2016-09-07 pažymos nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2016-07-01 iki 2016-09-07 ieškovas Lietuvoje nebuvo draustas valstybiniu socialiniu draudimu ir socialinio draudimo išmokų negavo (b. l. 15). Nuo 2016-11-17 ieškovas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ kokybės vadovo asistentu, darbo sutartyje nustatytas pagrindinis darbo užmokestis – 400,00 Eur (darbo sutarties kopija; b. l. 61). Iš antstolės R. M. 2016-11-14 patvarkymo dėl vykdymo išlaidų išieškojimo nustatyta, kad antstolė vykdo išlaikymo įsiskolinimo (2417,41 Eur) ir išlaikymo periodinių išmokų (nuo 2016-08-01) išieškojimą K. K. pagal Kėdainių rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-2973-550 (b. l. 60). Ieškovas nurodė, kad šiuo metu išieškojimas vykdomas iš jo gaunamo darbo užmokesčio, kas mėnesį atskaitoma 210 Eur suma. Ieškovo vardu registruotų transporto priemonių nėra (VĮ „Regitra“ Kauno filialo 2016-09-08 pažyma; b. l. 16), nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvoje, ieškovas neturi (VĮ Registrų centro Kauno filialo 2016-09-12 pažyma; b. l. 17). Byloje taip pat nustatyta, kad ieškovas yra (duomenys neskelbtini) steigėjas ir vadovas. MB Juridinių asmenų registre įregistruota 2016-08-11 (b. l. 113-114). Iš Juridinių asmenų registro išraše nurodytų MB veiklos tikslų ir ieškovo paaiškinimų matyti, jog įmonė užsiima interjero detalių gamyba iš natūralios odos, architektūrinių objektų aptraukimu oda, t. y. ta pačia veikla, kuria ieškovas užsiėmė  gyvendamas Jungtinėje Karalystėje. Iš pateikto šios MB sąskaitos išrašo matyti, kad per laikotarpį nuo 2016-08-01 iki 2017-01-31 į įmonės sąskaitą buvo gauta 1148,50 Eur įplaukų bei turėta 1147,43 Eur išlaidų. Ieškovo tvirtinimu, visos gautos pajamos buvo panaudotos žaliavoms įsigyti, jokių lėšų iš įmonės sau asmeniškai neėmė. Šiuos ieškovo paaiškinimus paneigiančių duomenų byloje nėra. Byloje taip pat nėra duomenų apie tai, kad ieškovas vis dar gautų kokias nors pajamas Jungtinėje Karalystėje. 2016-10-10 duomenimis, ieškovo banko sąskaitoje Jungtinės Karalystės banke (HSBC banke) buvo 41,18 GBP, per laikotarpį nuo 2016-09-12 iki 2016-10-10 vienintelės įplaukos į šią sąskaitą buvo 26,52 GBP atlyginimas už asmeninės paskolos grąžinimą (b. l. 43-46, 47-51). Įvertinus tai, kad ieškovas ilgą laiką gyveno ir dirbo Jungtinėje Karalystėje, dėl ko galėjo turėjo santaupų šios šalies valiuta, ta aplinkybė, jog ir po grįžimo į Lietuvą jis dar kurį laiką išlaikymą dukrai pervesdavo svarais sterlingų, ką savo atsiliepime nurodė atsakovė ir ką patvirtina ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai (b. l. 12, 13), nėra pagrindas spręsti, jog ieškovas vis dar gauna pajamų Jungtinėje Karalystėje.

Taigi byloje pateikti įrodymai patvirtina ieškovo nurodytą aplinkybę, kad po teismo sprendimo, kuriuo buvo nustatytas ieškovo teikiamo išlaikymo nepilnametei dukrai dydis, jo pajamos ženkliai sumažėjo. Kaip nustatyta byloje, vienintelės oficialios ieškovo šiuo metu gaunamos pajamos yra darbo užmokestis, kuris, neatskaičius mokesčių, yra 400 Eur, jokio vertingo turto ieškovas neturi. Tai sudaro pagrindą spręsti, kad ieškovas šiuo metu objektyviai neišgali teikti nustatyto 347,54 Eur išlaikymo, kuris yra faktiškai lygus ieškovo gaunamoms pajamos. Gi ieškovui reikia lėšų ir savo paties bent jau minimalių poreikių patenkinimui (nusipirkti maisto ir pan.). Nors teismas iš dalies sutinka su atsakovės pateiktuose procesiniuose dokumentuose dėstoma pozicija, jog savo noru išeidamas iš darbo Jungtinėje Karalystėje, ieškovas suprato, jog jo finansinė padėtis pablogės, visgi tai nėra pagrindas daryti išvadą, kad ieškovo turtinė padėtis pablogėjo dėl jo neapgalvotų ir nerūpestingų veiksmų. Ieškovas iš darbo užsienio valstybėje išėjo ketindamas grįžti į savo gimtąją šalį, grįžęs į Lietuvą, jis netrukus įsteigė įmonę, siekdamas tęsti tą veiklą, kuria užsiėmė gyvendamas Jungtinėje Karalystėje, be to, tam, kad gautų nuolatines ir stabilias pajamas, pradėjo dirbti ir pagal darbo sutartį, taigi ėmėsi veiksmų, kad gautų savo profesines galimybes atitinkančias pajamas. Tačiau akivaizdu, kad vien dėl šalių ekonominio išsivystymo skirtumų susirasti Lietuvoje darbą, kuriame būtų mokamas panašaus dydžio darbo užmokestis, kokį ieškovas gavo dirbdamas Jungtinėje Karalystėje, yra sudėtinga (vidutinis atlyginimas (neto) šalies ūkyje 2016 m. III ketv. buvo 615,90 Eur (http://www.socmin.lt/lt/socialine-statistika.html), t. y. kelis kartus mažesnis nei ieškovo Jungtinėje Karalystėje gautos pajamos). Todėl nustatyta aplinkybė dėl ieškovo turtinės padėties esminio pablogėjimo (ženklaus gaunamų pajamų sumažėjimo) sudaro teisinį pagrindą peržiūrėti ieškovo teikiamo išlaikymo nepilnametei dukrai dydį (CK 3.201 str. 1 d., 3.53 str. 3 d.).

Duomenų, jog po 2013-11-12 teismo sprendimo priėmimo iš esmės pasikeitė atsakovės K. K. turtinė padėtis, byloje nėra. Pati atsakovė duomenų apie savo gaunamas pajamas nepateikė, tačiau, kaip galima spręsti iš jos pateiktuose procesiniuose dokumentuose dėstomų aplinkybių, šiuo metu ji gyvena Jungtinėje Karalystėje, kur dirba, darbdavys sudaro sąlygas suderinti darbo valandas su dukters mokymosi mokykloje laiku. Ji taip pat kas mėnesį iš valstybės gauna 80 GBP išmoką už vaiką (b. l. 76-79).

Aplinkybės, jog po 2013-11-12 teismo sprendimo priėmimo iš esmės pasikeitė nepilnametės M. V. poreikiai (padidėjo ar sumažėjo), šalys neteigė ir neįrodinėjo. Tokių aplinkybių nenustatė ir teismas. Nors vaikas per šį laiką paaugo, tačiau vien ši aplinkybė neleidžia spręsti apie esminį vaiko poreikių pasikeitimą.

Ieškovas pateikė paskaičiavimą, jog vaiko išlaikymui per mėnesį reikalinga 256 Eur suma (b. l. 62). Tačiau teismas turi pagrindo abejoti šio paskaičiavimo pagrįstumu. Visų pirma, pažymėtina tai, kad pagal Sutartį ieškovas įsipareigojo teikti nepilnametei dukrai 347,54 Eur dydžio išlaikymą. Neabejotina, kad tokio dydžio išlaikymas šalių susitarimu buvo nustatytas įvertinus tiek ieškovo gaunamų pajamų dydį, tiek ir nepilnamečio vaiko poreikius. Be to, pareigą išlaikyti nepilnametę dukrą (skirti lėšų jos išlaikymui) turėjo ir atsakovė. Tai leidžia spręsti, jog tuo metu šalių nepilnametės dukters poreikiams patenkinti buvo reikalinga didesnė nei 347,54 Eur/mėn. suma. Kaip minėta, aplinkybės, jog vaiko poreikiai per laikotarpį nuo Sutarties sudarymo sumažėjo, ieškovas neįrodinėjo, tokių aplinkybių nenustatė ir teismas. Antra, išanalizavus ieškovo pateiktą vaiko poreikių paskaičiavimą matyti, kad į jį neįtrauktos visos reikalingos (būtinos) išlaidos, t. y. vaikui tenkanti komunalinių paslaugų mokesčių dalis (už vandenį, elektrą, dujas ir pan.), išlaidos buitinei chemijai (skalbimo priemonėms ir pan.), nors ir patiriamos ne kiekvieną mėnesį, tačiau būtinos išlaidos namų apyvokos reikmenims (patalynei, rankšluosčiams ir pan.), laisvalaikiui (kultūriniams renginiams ir pan.). Iš atsakovės procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių taip pat matyti, kad vaikas pradėjo lankyti pradinės mokyklos parengiamąją klasę (b. l. 76-79), o tai neabejotinai lemia papildomas išlaidas mokymosi priemonėms ir pan. Kaip nurodė pats ieškovas, vaiko maitinimui per dieną reikalinga apie 5 Eur suma, kas sudaro 150 Eur/mėn. ir viršija pateiktame paskaičiavime nurodytą 117 Eur/mėn. sumą. Pažymėtina ir tai, kad siekiant, jog suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-341/2006). Kadangi būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui, atsižvelgdamas į Sutartimi nustatytą ieškovo teikiamo išlaikymo dydį bei tai, jog byloje neįrodyta, jog po Sutarties sudarymo vaiko poreikiai iš esmės sumažėjo, taip pat į teismų praktikoje taikomą orientacinį kriterijų dėl vaiko būtiniesiems poreikiams patenkinti reikalingo išlaikymo dydžio, t. y. vieno mėnesio minimali mėnesinė alga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2004-04-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016-04-08 nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-209-916/2016), teismas nustato, kad nepilnametės M. V. būtiniems poreikiams patenkinti per mėnesį reikalinga ne mažesnė nei 400 Eur dydžio suma.

Todėl atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, jog ieškovo turtinė padėtis po 2013-11-12 sprendimo iš esmės pablogėjo ir šiuo metu jis objektyviai neišgali teikti nepilnamečiam vaikui 347,54 Eur dydžio išlaikymo, bei į nustatytą nepilnamečio vaiko vystimuisi būtinoms sąlygoms užtikrinti reikalingo išlaikymo dydį, teismas sprendžia, jog yra pagrindas sumažinti nustatytą ieškovo teikiamą išlaikymą vaikui iki 200 Eur dydžio kasmėnesinių išmokų (CK 3.192 str., 3.201 str.). Dar labiau mažinti ieškovo teikiamo išlaikymo dydžio nėra pagrindo, nes mažesnio dydžio išlaikymas būtų nepakankamas užtikrinti būtiniausius vaiko poreikius. Teismo vertinimu, ieškovas, būdamas jaunas, sveikas ir darbingas, neturėdamas kitų išlaikytinių, yra pajėgus nepilnametei dukrai teikti 200 Eur dydžio išlaikymą. Tokią išvadą teismas daro įvertinęs tai, kad ieškovas, kaip nustatyta iš jo paties paaiškinimų, turi šiuo metu darbo rinkoje itin paklausią informacinių technologijų – kompiuterinės technikos operatoriaus specialybę, yra įgijęs odos gaminių gamybos amatą, todėl turi galimybę susirasti geriau apmokamą darbą nei šiuo metu turimas, kur jis gauna vos 20 Eur didesnį nei minimalus darbo užmokestį.

Pateiktu ieškiniu ieškovas sumažinti dukrai teikiamo išlaikymo dydį prašė nuo ieškinio padavimo dienos. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad nagrinėjamos kategorijos bylose prioritetiškai ginami ir saugomi nepilnamečių vaikų interesai (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) lemia, jog teismo procesiniu sprendimu nustatyta vaiko teisė į konkretaus dydžio išlaikymą (nepriklausomai nuo sprendimo įvykdymo ar neįvykdymo masto) nebūtų paneigiama ar ribojama iki kito teismo sprendimo, kuriuo sumažinamas priteisto išlaikymo dydis, įsiteisėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. P. v. R. S., bylos Nr. 3K-3-325/2011). Vaiko interesų gynimo požiūriu netoleruotina tokia situacija, jeigu teismo procesiniu sprendimu, kuriuo sumažinamas priteisto išlaikymo dydis, būtų retroaktyviai paneigiama iki šio sprendimo įsiteisėjimo egzistavusi vaiko teisė į didesnio dydžio išlaikymą. Dėl to mažesnio dydžio išlaikymo dydis nustatytinas (priteistinas) ne nuo ieškinio padavimo dienos, bet nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (CPK 18, 279, 281 straipsniai, 588 straipsnio 1 dalis).

Proporcingai teismo patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (tenkinama 67,74 proc. ieškinio reikalavimų), ieškovui iš atsakovės priteistina 52,92 Eur žyminio mokesčio (CPK 93 str. 2 d.).

Teismas šioje byloje turėjo 9,03 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Todėl ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovės, proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, valstybei priteistina 6,12 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.). Ieškovui, proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai tenkanti šių išlaidų dalis (2,91 Eur) yra mažesnė už minimalią 3,00 Eur valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl šios išlaidos iš ieškovo valstybei nepriteisiamos (CPK 96 str. 6 d.).

CPK 300 straipsnio 1 dalyje yra reglamentuota, kad jei nagrinėjant civilinę bylą paaiškėja dalyvaujančio byloje ar kito asmens veiksmuose nusikaltimo požymių, teismas apie tai praneša prokurorui. Kadangi pagrindinė teismo funkcija yra išspręsti individualų ginčą, o ne teisės pažeidimų prevencija, jis neprivalo atskirais procesiniais sprendimais reaguoti į neturinčius ypatingos visuomeninės reikšmės galimus teisės pažeidimus, todėl atsakovės prašymas pranešti prokurorui apie ieškovo galimai padarytą nusikalstamą veiką (melagingų parodymų davimas) atmestinas. Išaiškintina, kad atsakovei manant, jog nusikalstama veika buvo padaryta, apie ją baudžiamojo proceso įstatyme nustatyta tvarka prokurorui gali pranešti pati atsakovė.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos  CPK  259-260, 263-265, 279 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti iš dalies.

Kėdainių rajono apylinkės teismo 2013-11-12 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2973-550/2013 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2 punkte nustatytą R. V., a. k. (duomenys neskelbtini), teikiamą išlaikymą dukrai M. V., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), po 1200,00 Lt (347,54 Eur) kas mėnesį mokamomis  periodinėmis išmokomis nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sumažinti iki 200,00 Eur (dviejų šimtų eurų) dydžio kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.

Priteisti iš atsakovės K. K., a. k. (duomenys neskelbtini), 52,92 Eur (penkiasdešimt du eurus 92 ct) žyminio mokesčio ieškovui R. V., a. k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovės K. K., a. k. (duomenys neskelbtini), 6,12 Eur (šešis eurus 12 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei (bylinėjimosi išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).  

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kėdainių rajono apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                   Laima Šablevičienė