Administracinio nusižengimo byla Nr. II-50-973/2022

Teisminio proceso Nr. 4-10-3-00012-2022-7 

Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3; 21.10.4

 (S)

PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. birželio 30 d.

Palanga

Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų teisėja Viktorija Vasiliauskienė,

sekretoriaujant Viktorijai Baguckienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui E. B.,

institucijos priėmusios nutarimą byloje Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato atstovui D. M.,

        viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens E. B. skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato 2022 m. vasario 3 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje 60-ANR_N-103-2022.

Teismas

n u s t a t ė :

        Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariatas (toliau – Klaipėdos AVPK Palangos miesto PK) 2022 m. vasario 3 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 60-ANR_N-103-2022 (toliau – Nutarimas), administracinėn atsakomybėn traukiamai E. B. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą, paskyrė administracinę nuobaudą – 30 Eur baudą. Administracinė nuobauda E. B. skirta dėl to, kad vairuodama transporto priemonę pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET) kelio ženklo Nr. 303 (motorinių transporto priemonių eismas draudžiamas) reikalavimą, t. y. įvažiavo į šio ženklo galiojimo zoną.

        Administracinėn atsakomybėn traukiama E. B. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Klaipėdos AVPK Palangos miesto PK Reagavimo skyriaus Vyriausiojo patrulio D. R. surašytą administracinių nusižengimų protokolą Nr. 60-ANR_P-7089-2021 (toliau – 2021 m. protokolas), Klaipėdos AVPK Palangos miesto PK Veiklos skyriaus tyrėjos S. D. 2022 m. vasario 3 d. surašytą administracinio nusižengimo protokolą Nr. 60-ANR_P-479-2022  (toliau – 2022 m. protokolas) bei Nutarimą ir administracinę bylą nutraukti. Paaiškino, kad skundžiamas nutarimas yra priimtas dėl dviejų surašytų administracinio nusižengimo protokolų. 2021 m. protokolas buvo surašytas ir įteiktas, jame buvo pateiktas administracinis nurodymas ir nurodyta, kad administracinės bylos nagrinėjimas neįvykdžius administracinio nurodymo, bus 2022 m. vasario 3 d. 10.00 val. Dėl šio surašyto protokolo ji 2022 m. vasario 22 d. protokole nurodytu el. pašto adresu išsiuntė bylą nagrinėjančiam asmeniui rašytinius paaiškinimus, kuriame nurodė savo argumente dėl protokole nurodytų faktinių aplinkybių neatitikimo ir netinkamo teisės pažeidimo kvalifikavimo. Tačiau 2022 m. vasario 3 d. el. paštu gavo skundžiamą nutarimą, kuriame nurodyta, kad nutarimas priimtas kartu su naujai surašytu 2022 m. protokolu, jai nedalyvaujant protokolo surašyme, toje pačioje byloje, kuriame nurodyta, kad protokolą, likus 5 minutėms iki nutarimo priėmimo jį surašė Klaipėdos AVPK Palangos miesto PK Veiklos skyriaus tyrėja S. D., kuriame nebuvo administracinio nurodymo dėl pusės baudos sumokėjimo, taip pat nebuvo jokių žymų apie atsakomybėn traukiamo asmens supažindinimą su šiuo surašytu jai administracinio nusižengimo protokolu, protokolo išsiuntimą ar įteikimą asmeniui iki nurodyto bylos nagrinėjimo laiko, kuris buvo nurodytas protokole tuo pačiu metu kaip ir protokolo surašymo laikas, t. y. 2022 m. vasario 3 d. Pažymi, kad jai buvo surašytas 2021 m. protokolas toje pačioje byloje kaip ir skundžiamas Nutarimas, o jame nurodyta, kad bylos nagrinėjimas pagal 2021 m. protokolą yra paskirtas 2022 m. vasario 3 d. 10.00 val., tačiau kodėl nurodytu laiku nebuvo nagrinėjamas šis surašytas protokolas jai lieka neaišku. Nurodytu laiku neišnagrinėjus bylos, skundžiamos institucijos pareigūnas po 10 minučių surašė kitą – dar vieną protokolą byloje ir nurodė, kad 2022 m. protokolo pagrindu yra paskiriamas 2022 m. vasario 3 d. 10.10 val., t. y. kartu su surašomu protokolu, kuris surašytas surašant šį protokolą nedalyvaujant jai, nesudarius jokios galimybės jai susipažinti su protokolu per įstatymo nustatytą laiką pasinaudoti administraciniu nurodymu ar pateikti byloje paaiškinimus dėl šio surašyto protokolo, byla buvo iš karto išnagrinėta ir jau 2022 m. vasario 3 d. 10.15 val. buvo priimtas nutarimas nubausti piniginę 30 Eur bauda.                                                           

Atkreipia dėmesį, kad 2021 m. protokolas buvo surašytas tą pačią dieną kai telefonu buvo iškviesti policijos pareigūnai, siekiant užfiksuoti KET pažeidimą dėl netinkamai pastatyto kito asmens automobilio, kuris trukdė kitų transporto priemonių eismui. Atvykus policijos pareigūnams be šio nurodyto pažeidimo fiksavimo veiksmų, policijos pareigūnas pasiteiravo dėl transporto priemonės „Toyota Corolla Verso“, kuri stovėjo prie jos gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini) namui priskirto žemės sklypo ir yra naudojama jos. Teigia, kad patvirtino, jog automobilis yra jos, tačiau jai buvo paaiškinta, kad transporto priemonės vairuotojas, kuris kažkada įvažiavo į užfiksuotą parkavimo vietą, įvažiavo per (duomenys neskelbtini) namo įvažiavimą, pažeisdamas kelio ženklo, draudžiančio per šį įvažiavimą įvažiuoti, todėl jai kaip vairuotojai buvo surašytas 2021 m. protokolas.

        Teigia, kad surašytame protokole ir jo pagrindu priimtame Nutarime nėra užfiksuota jokio teisės pažeidimo, nes automobilio priemonė fiksavimo metu nejudėjo ir nejudėjo ta kryptimi, kuria yra pastatytas kelio ženklas. Automobiliu buvo naudojamasi 2021 m. gruodžio 26 d., o iki pažeidimo fiksavimo momento ji stovėjo stovėjimo vietoje, todėl nei nurodytu pažeidimo laiku, nei kitu jai žinomu laiku, transporto priemonę vairuojantis asmuo nebuvo įvažiavęs per draudžiantį motorinių transporto priemonių eismą kelio ženklą. Be kita ko, nesutinka, kad automobilis į stovėjimo vietą, kurioje buvo užfiksuotas, galėjo įvažiuoti tik per (duomenys neskelbtini) namo įvažiavimą ir tik per tokį įvažiavimą draudžiančio kelio ženklo veikimo zoną ir tik jo veikimo eismo judėjimo kryptimi. Pažymi, kad ne kartą kreipėsi į įvairias institucijas dėl galimybės patekti į savo gyvenamo (duomenys neskelbtini) namo žemės sklypo dalį, kurioje ir stovėjo automobilis. Palangos miesto savivaldybės administracijos 2021 m. balandžio 8 d. rašte Nr. (8.6.e)-1315 ir 2021 m. gruodžio mėnesio Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos V. S. rašte buvo pažymėta, kad (duomenys neskelbtini) namo gyventojai į savo namo teritoriją turi galimybę patekti naudojantis servitutiniu įvažiavimu, kaip nustatyta naudojimosi žemės sklypu (duomenys neskelbtini) tvarkos nustatymo plane. Taigi apibendrindama nurodė, kad Protokolai ir Nutarimas yra surašyti ir priimti nurodant aplinkybes, neatitinkančias faktinių aplinkybių, netinkamai pritaikius teisės normas ir netinkamai įvertinus faktines aplinkybes bei grubiai pažeidžiant procesines teisės normas, todėl yra neteisėti ir naikintini. 

        Klaipėdos AVPK Palangos miesto PK atsiliepime į pareiškėjos pareiškimą nurodė, kad su juo nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, o Nutarimą palikti nepakeistą. Paaiškino, kad 2021 m. sausio 27 d. policijos pareigūnams nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), pagal pranešimą buvo nustatyta, kad pranešėjos E. B., gyvenančios (duomenys neskelbtini), transporto priemonę „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), užstatė automobilis „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio savininkė yra V. O., gyvenanti (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje buvo bendraujama su V. O., kuri paaiškino, kad E. B. automobilį užstatė todėl, kad pastaroji į (duomenys neskelbtini) namo sklypą važiuoja per (duomenys neskelbtini) namo teritoriją. V. O. už kelių eismo taisyklių 150.10 punkto reikalavimų pažeidimą buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį, o E. B. už kelio ženklo Nr. 303 „Motorinių transporto priemonių eismas draudžiamas“ reikalavimų pažeidimą, surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį. E. B. administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas todėl, nes pareigūnams atvykus į įvykio vietą, automobilis „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjo kieme, o kito patekimo, išskyrus (duomenys neskelbtini) įvažiavimą nėra, protokolas su administraciniu nurodymu buvo surašytas, pažeidimo datą ir laiką nurodant esamu laiku, t. y. 2021 m. sausio 27 d. 15.22 val. E. B. su protokolu susipažino ir pasirašė, tačiau baudos nesumokėjo. 2022 m. vasario 2 d. E. B. pateikė paaiškinimą el. paštu, nurodydama, kad į bylos nagrinėjimą neatvyks, todėl buvo priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje. Priimant nutarimą tyrėja per klaidą anuliavo administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu, todėl surašė protokolą ir priėmė nutarimą 2022 m. vasario 3 d. kaip ir buvo nurodyta administraciniame nurodyme. Kadangi E. B. į bylos nagrinėjimą neatvyko, tyrėja protokolą kartu su nutarimu išsiuntė E. B. el. paštu. Be kita ko, iš surinktos medžiagos matyti, kad E. B. pareigūnams aiškino, jog transporto priemonę „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kieme pastatė pati, pravažiuodama pro kelio ženklą Nr. 303. Svarbi aplinkybė ir ta, kad E. B. su (duomenys neskelbtini) namo gyventojais dėl tos pačios priežasties nesutaria metus laiko. (duomenys neskelbtini) namo gyventojai pateikė Palangos miesto savivaldybės administracijos raštą, kuriame nurodyta, kad „Pagal detalųjį planą įvažiavimas prie pastato (duomenys neskelbtini), kuriuo turi naudotis minėto pastato bendraturčiai, numatytas iš (duomenys neskelbtini) pusės, todėl papildomai informuoti visi (duomenys neskelbtini) bendraturčiai, kad privalo naudotis servitutiniu įvažiavimu, kaip nustatyta naudojimosi žemės sklypu (duomenys neskelbtini) tvarkos nustatymo plane. Įvažiavimo pro daugiabutį gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) turi teisę tik to namo gyventojai“. Atsi-žvelgiant į tai darytina išvada, kad E. B. nepatenka į kelio ženklo Nr. 303 išimtis, todėl patekti į savo nuosavybę teisėtai gali per (duomenys neskelbtini) numatytą įvažiavimą, tačiau dėl ant servitutinio kelio esančių kliūčių (tvoros, gyvatvorės) servitutiniu keliu nesinaudoja, todėl į savo nuosavybę patenka pro (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo kiemą, pravažiuodama draudžiamąjį kelio ženklą Nr. 303 „Motorinių transporto priemonių eismas draudžiamas“.

        Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiama E. B. palaikė savo skundą ir prašė jį tenkinti. Papildomai nurodė, kad nežino kodėl jai buvo skirta bauda, nes tą dieną nevažiavo. Teigia, kad prie savo namų galima privažiuoti per du skirtingus įvažiavimus, tačiau šalia vieno iš jų stovi draudžiamas ženklas, todėl tuo įvažiavimu ji nesinaudoja. Iki draudžiamo ženklo atsiradimo tuo įvažiavimu naudojosi. Pažymi, kad servitutiniu keliu naudotis gali, tvora ir gyvatvorė netrukdo, tačiau kelias yra siauras. Iki savo nuosavybės privažiuoja servitutiniu keliu – pakelia balkelį ir pravažiuoja įstrižai. Kartais kyla bėdos įvažiuoti ar išvažiuoti, kadangi servitutinio kelio vartai retkarčiais būna užrakinti, o ji raktų neturi. Atkreipia dėmesį, kad savo automobilį stato nuosavame žemės sklype arba gatvėje, nes dažnai automobilis būna užstatomas. Neneigia, kad tarp jos su vyru ir (duomenys neskelbtini) namo gyventojų yra kilęs ginčas dėl stovėjimo aikštelių.

        Teismo posėdžio metu institucijos priėmusios nutarimą byloje – Klaipėdos AVPK Palangos miesto PK atstovas D. M. palaikė institucijos atsiliepimą ir prašė administracinėn atsakomybėn traukiamos E. B. skundo netenkinti. Paaiškino, kad pažeidimas buvo fiksuotas žiemą, matyti apsnigusi danga, nesimatė jokių provėžų ar sniego kasimo žymių, todėl patekimas nebuvo vykdomas servitutiniu keliu. Žmonės sėkmingai važinėjo per daugiabučio kiemus. Vertinant byloje esančią įrodymų visumą, pasitelkiant fotolenteles, pareiškėja kvietė pareigūnus, kad fiksuotų jos automobilio užstatymą, tačiau pati nurodė, kad turi išvažiavimą, kuris neužstatytas. Akivaizdu, kad jokio kito išvažiavimo nėra ir nebuvo. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad E. B. administracinėn atsakomybėn patraukta teisėtai ir pagrįstai.

        Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas V. S. paaiškino, kad dirba policijos pareigūnu ir įvykį bei su juo susijusią E. B. prisimena. Kiek prisimena, pranešėja buvo E. B., kuri pranešė, kad jos automobilis buvo užstatytas. Automobilį užstatė daugiabučio gyventoja. Suprato, kad konfliktas yra senas, nes kaimynė, kuri užstatė automobilį E. B. teigė, kad ši negali naudotis įvažiavimu, ties kuriuo pastatytas kelio ženklas Nr. 303 (eismas draudžiamas). Jai buvo paaiškinta, kad negalima užstatyti kitų automobilių, o vėliau ta moteris išėjo ir atėjo E. B., su kuria bendravimas truko ilgai. Būtent atėjusi E. B. parodė sprendimą pagal kurį ji privalo naudotis būtent servitutiniu keliu. Kiemas didelis, tačiau jokių kitų įvažiavimų į jį matyti nebuvo – į kiemą galima įvažiuoti tik pro draudžiamą ženklą. Vienoje kiemo pusėje buvo matyti medinė tvora. Be to, E. B. pati neneigė, kad važiavo per draudžiamą ženklą anksčiau.

Skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nu-tarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi, neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, nustatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu, padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis minėto straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 31 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-3-1073/2019).

ANK paskirtis yra teisės priemonėmis ginti žmogaus teises ir laisves, visuomenės ir valstybės interesus nuo administracinių nusižengimų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, skatinti taikų valstybės ir žmogaus, visuomenės narių sugyvenimą. Administracinių nuobaudų paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

Administracinėn atsakomybėn traukiama E. B. pareiškime nurodė, kad ginčijamas nutarimas yra priimtas dėl dviejų surašytų administracinio nusižengimų protokolų. 2022 m. protokolas buvo surašytas prieš pat priimant Nutarimą, jis buvo surašytas jai nedalyvaujant, nesudarius jokios galimybės susipažinti su protokolu per įstatymo nustatytą laiką pasinaudoti administraciniu nurodymu ar pateikti byloje paaiškinimus dėl jo. ANK 608 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baigęs administracinio nusižengimo tyrimą, jį atlikęs pareigūnas surašo administracinio nusižengimo protokolą. Prieš rašydamas administracinio nusižengimo protokolą, pareigūnas patikrina, ar fizinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, arba juridinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta turtinė ar neturtinė žala, yra pripažintas nukentėjusiuoju. Nustatęs, kad šis asmuo nukentėjusiuoju nepripažintas, pareigūnas jį pripažįsta nukentėjusiuoju ir šį sprendimą įrašo į administracinio nusižengimo protokolą. Protokolas surašomas dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiam asmeniui. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtintos sąlygos, kuomet administracinio nusižengimo protokolas gali būti surašytas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant. ANK 609 straipsnis reglamentuoja administracinio nusižengimo protokolo turinį – protokole turi būti nurodoma jo surašymo data ir vieta, tyrimą atlikusio asmens pareigos, vardas pavardė; duomenys apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį; administracinio nusižengimo padarymo vieta, laikas ir esmė; ANK straipsnio dalis ar kitas atsakomybę už padarytą nusižengimą nustatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo; sprendimas pripažinti asmenį nukentėjusiuoju ir t. t. (ANK 609 straipsnio 1 dalis). ANK 577 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės (susipažinti su bylos medžiaga, dalyvauti nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka ir duoti paaiškinimus, pateikti bylai reikšmingus dokumentus ir daiktus, ir kt.), o šio straipsnio 3 dalyje – administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pareigos.

Teismas atkreipia dėmesį, kad tiek 2021 m. protokolo, tiek 2022 m. protokolo turinys yra visiškai identiškas. Kaip matyti, E. B. su 2021 m. protokolu susipažino, pasirašė, tačiau administracinio nurodymo neįvykdė. Vėliau ji naudojosi savo teisėmis ir teikė paaiškinimus, nurodė, kad į bylos nagrinėjimą neatvyks. 2022 m. vasario 3 d. buvo priimtas Nutarimas. Klaipėdos AVPK Palangos miesto PK atsiliepime paaiškino, kad priimant Nutarimą tyrėja per klaidą anuliavo administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu, todėl nedelsiant surašė naują protokolą ir jį kartu su Nutarimu išsiuntė E. B. Teismas neturi pagrindo abejoti šiais Klaipėdos AVPK Palangos miesto PK paaiškinimais, kadangi tiek 2021 m. protokolo, tiek 2022 m. protokolo turinys yra visiškai identiškas ir neatmestina galimybė, jog galėjo įvykti žmogiška klaida, todėl šiuos paaiškinimus laiko įtikinamais ir pagrįstais. Atsakant į pareiškėjos argumentus, kad priėmus naują, t. y. 2022 m. protokolą buvo suvaržytos jos teisės – nesudaryta galimybė susipažinti su protokolu, per įstatymo nustatytą laiką pasinaudoti administraciniu nurodymu ar pateikti byloje paaiškinimus dėl jo, pažymėtina, kad protokolai savo turiniu yra identiški, skiriasi tik jų surašymo data. Pareiškėja neneigė, kad priėmus 2021 m. protokolą ji galėjo naudotis savo teisėmis ir pareigomis ir tuo naudojosi nevaržomai. Atsižvelgiant į tai, kad galėjo įvykti žmogiška klaida ir išsitrinti 2021 m. protokolas, į tai, kad 2021 m. protokolo ir 2022 m. protokolo turinys yra visiškai identiškas, į tai, kad pareiškėja savo teisėmis priėmus 2021 m. protokolą, naudojosi nevaržomai, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju E. B. teisės pažeistos ar kitaip suvaržytos nebuvo. Teismo vertinimo 2022 m. protokolas nelaikytinas nauju, todėl nebuvo būtina iš naujo pakartoti visas procedūras susijusias su pareiškėjos teisių ir pareigų įgyvendinimu.

Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad skundžiamu Nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 60-ANR_N-103-2022, administracinėn atsakomybėn traukiamai E. B. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą, paskyrė administracinę nuobaudą – 30 Eur baudą. Administracinė nuobauda E. B. skirta dėl to, kad vairuodama transporto priemonę pažeidė KET kelio ženklo Nr. 303 (motorinių transporto priemonių eismas draudžiamas) reikalavimą, t. y. įvažiavo į šio ženklo galiojimo zoną.

Byloje pateiktas 2021 m. gruodžio 27 d. pranešimas policijai, kuriame nurodoma, kad pranešėja E. B. paaiškino, jog užstatytas išvažiavimas iš kiemo, tačiau susisiekus su nurodyto automobilio savininke, ji paaiškino, kad asmuo, kuris pranešė apie užstatytą pravažiavimą turi kitą išvažiavimą iš savo kiemo ir važiuoja per automobilio savininkės kiemą, todėl pažeidžia KET, nes ties pagrindiniu įvažiavimu yra kelio ženklas draudžiantis įvažiuoti, todėl automobilį patraukti atsisakė. Dėl to buvo išsiųsti policijos pareigūnai (b. l. 33). 2022 m. kovo 17 d. Klaipėdos AVPK Palangos miesto PK Reagavimo skyriaus Vyriausiojo tyrėjo V. S. tarnybiniame pranešime „Dėl KET pažeidimo“ nurodoma, kad buvo gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini) išvažiavimą iš vidinio kiemo užstatė automobilis „Volvo“, Valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Nuvykus į vietą buvo pastebėta, kad automobilis „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) užstatė automobilį „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Pažeidimas užfiksuotas su GPA programėle. Vėliau „Volvo“ automobilį patraukė V. O. Ji būdama įvykio vietoje paaiškino, kad automobilio „Toyota“ savininkas ir jo naudotoja nuolatos pažeisdami draudžiamąjį kelio ženklą Nr. 303 „Motorinių transporto priemonių eismas draudžiamas“ įvažiuoja į (duomenys neskelbtini) esančio pastato vidinį kiemą. Per šį vidinį kiemą jie atvažiuoja iki pastato, kurio adresas yra (duomenys neskelbtini). V. O. teigė, kad kito atvykimo asmenims iki jų būsto nėra. Būnant įvykio vietoje priėjo ir pati pranešėja E. B., kuri nurodė, kad ji automobilį „Toyota“ pastatė kieme pravažiuodama pro kelio ženklą Nr. 303 „Motorinių transporto priemonių eismas draudžiamas“. E. B. motyvavo tuo, kad ji pažeidė kelio ženklą dėl to, kad nėra kito kelio atvažiuoti iki pastato esančio adresu: (duomenys neskelbtini). E. B. teigė, jog servitutiniu keliu iš (duomenys neskelbtini) negali naudotis, nes jis yra nepravažiuojamas su automobiliu. E. B. buvo surašytas AN protokolas pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį. (b. l. 46). Byloje taip pat pateiktas detalus pareigūnų sudarytas kiemo planas (b. l. 47), fotolentelės, kuriose matyti, kad prie įvažiavimo į kiemą stovi draudžiamasis kelio ženklas Nr. 303, kieme užfiksuotas automobilis „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris užstatytas automobilio „Volvo“, valst Nr. (duomenys neskelbtini). Kitose fotografijose matyti vieta už automobilio „Toyota“, matyti, kad ten įrengtas barjeras, kuris yra pakilęs nuo žemės, pateiktos kitos kiemo bei aplinkos fotografijos (b. l. 48 – 55).

E. B. Klaipėdos AVPK Palangos miesto PK viršininkui teikė rašytinius paaiškinimus, kur nurodė, kad surašytame protokole teisės pažeidimas neužfiksuotas. Nurodytos faktinės aplinkybės neatitinka faktinių aplinkybių. Visų pirmą automobiliu ji naudojosi tik 2021 m. gruodžio 26 d. ir visą laiką transporto priemonė buvo jos žinioje, stovėjo stovėjimo aikštelėje, todėl nei nurodytu laiku, nei kitu žinomu laiku transporto priemonę vairuojantis asmuo nebuvo įvažiavęs per draudžiantį ženklą. Be to, (duomenys neskelbtini) gyventojams (įskaitant ir ją) yra nustatytas servitutinis įvažiavimas. (b. l. 28 – 28).

ANK

KET nurodoma, kad ženklas Nr. 303 draudžia motorinių transporto priemonių, traktorių ir savaeigių mašinų eismą, išskyrus mopedus, motociklus be priekabų, maršrutinį, aptarnaujantįjį transportą ir skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“ pažymėtas transporto priemones. KET 3.1 punkte nurodyta, jog aptarnaujantysis transportas – transporto priemonės, priklausančios draudžiamaisiais kelio ženklais pažymėtoje zonoje esančioms įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, toje zonoje gyvenantiems ar dirbantiems asmenims ar atvežančios į tą zoną krovinius arba atvykstančios jų paimti, įskaitant lengvuosius automobilius taksi, atvežančius į tą zoną keleivius arba atvykstančius jų paimti. Iš minėtų KET normų darytina išvada, kad E. B. nepaisyti kelio ženklo Nr. 303 gali esant šioms sąlygoms: 1) jeigu jos vairuota transporto priemonė priklausytų minėtu kelio ženklu pažymėtoje zonoje esančioms įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms; 2) jei ji pati gyventų ar dirbtų minėtu kelio ženklu pažymėtoje zonoje; 3) jei ji būtų vairavusi taksi ir į minėtu kelio ženklu pažymėtoje zonoje būtų atvežusi keleivius arba atvykusi jų paimti; 4) jei į minėtu kelio ženklu pažymėtoje zoną būtų atvežusi krovinį arba atvažiavusi jo pasiimti; 5) jei įmonė, įstaiga ar organizacija, į kurią vežamas (išvežamas) krovinys, yra kelio ženklo Nr. 303 galiojimo zonoje.

Byloje ginčo, kad E. B. gyvena ir jai nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), nėra. Byloje pateiktas Palangos miesto savivaldybės administracijos 2021 m. gruodžio mėnesio raštas „Dėl informacijos pateikimo“, kuriame nurodoma, jog pagal detalųjį planą įvažiavimas prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), kuriuo naudotis turi teisę minėto pastato bendraturčiai, numatytas iš (duomenys neskelbtini) pusės, todėl papildomai informuoti visi (duomenys neskelbtini) bendraturčiai, kad jie privalo naudotis servitutiniu įvažiavimu, kaip nustatyta naudojimosi žemės sklypu (duomenys neskelbtini) tvarkos nustatymo plane. Įvažiavimu pro daugiabutį gyvenamąjį namą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), turi teisę naudotis tik to namo gyventojai. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriaus 2021 m. spalio 20 d. rašte Nr. 16SD-2378-(14.16.136 E.) „Dėl informacijos pateikimo“ nurodė, kad žemes sklype apvesta teritorija plane pažymėta indeksu „K“ yra žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) dalis ir minėto žemės sklypo naudotojams. Byloje pateiktame Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Palangos mieste žemėtvarkos skyriaus 1997 m. gruodžio 11 d. planas, pagal kurį įvažiavimas į žemės sklypą, esantį v, yra per jame nurodytą „K“ įvažiavimą. Iš aukščiau pateiktų ir aptartų duomenų matyti, kad E. B. negyvena name, esančiame (duomenys neskelbtini), ties kurio įvažiavimu stovi draudžiamas kelio ženklas Nr. 303 „Motorinių transporto priemonių eismas draudžiamas“, todėl šiuo įvažiavimu pagal nustatytą tvarką ir KET 3.1 punktą, apibrėžiantį kelio ženklo Nr. 303 sąvoką, E. B. naudotis negali, nes ji nepatenka į šio draudžiamojo ženklo galiojimo išimtis.

Administracinėn atsakomybėn traukiama E. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad įvažiavimu, ties kuriuo yra draudžiamasis kelio ženklas ji nesinaudoja, o į kiemą įvažiuoja servitutiniu keliu. Šiuos E. B. teiginius iš esmės paneigia byloje esantys rašytiniai įrodymai bei liudytojo V. S. parodymai duoti teismo posėdžio metu. 2022 m. kovo 17 d. Klaipėdos AVPK Palangos miesto PK Reagavimo skyriaus Vyriausiojo tyrėjo V. S. tarnybiniame pranešime „Dėl KET pažeidimo“ (toliau – Tarnybinis pranešimas), nurodoma, kad pati E. B. neneigė fakto, jog į kiemą įvažiavo pro draudžiamą kelio ženklą Nr. 303 ir motyvavo tuo, kad nėra kito kelio įvažiuoti į kiemą ir privažiuoti prie jos gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini). Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad E. B. taip pat tvirtino, kad servitutiniu keliu naudotis negali, nes jis yra nepravažiuojamas. Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas V. S., kuris ir surašė aukščiau minėtą Tarnybinį pranešimą, tik dar kartą patvirtino, kad E. B. neneigė važiavusi pro draudžiamą kelio ženklą Nr. 303 ir tai, kad kitų įvažiavimų į kiemą, kuriame stovėjo automobilis „Toyota“, nėra. Taip pat Tarnybiniame pranešime minima, kad E. B. automobilį užstačiusi V. O. bendraudama su pareigūnais nurodė, kad E. B. į (duomenys neskelbtini) namo sklypą važiuoja per (duomenys neskelbtini) namo teritoriją, t. y. pro įvažiavimą, kuris pažymėtas draudžiamuoju kelio ženklu Nr. 303. Teismas neturi pagrindo netikėti policijos pareigūno – prisiekusio liudytojo V. S. parodymais. Be to, teismo posėdžio metu E. B. neneigė, kad tarp jos ir jos vyro bei (duomenys neskelbtini) namo gyventojų yra kilęs ginčas dėl stovėjimo aikštelių. Iš byloje pateiktų fotolentelių ir jose esančių nuotraukų, matyti, kad automobilis „Toyota“ stovi kieme, į kurį įmanoma įvažiuoti tik pro vienintelį įvažiavimą, kuris pažymėtas draudžiamuoju kelio ženklu Nr. 303. Pažymėtina, kad dėl šio namo kieme esančių įvažiavimų iš esmės yra pasisakęs ir aukštesnės instancijos teismas, kuris patvirtino, kad įvažiavimas į kiemą yra tik vienas, t. y. pro draudžiamą kelio ženklą Nr. 303 (Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. birželio 15 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-134-557/2022; Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. birželio 7 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-133-606/2022).

Pareiškėja teismo posėdžio metu įrodinėjo, kad į savo žemės sklypą įvažiuoja servitutiniu keliu – pakelia balkelį ir pravažiuoja įstrižai. E. B. teismui pateikė vaizdo įrašą, kuriame matyti kaip jos vyras išardo tvorelę ir automobiliu „Toyota“ įstrižai įvažiuoja į jiems priklausantį sklypą. Vertinant teismui pateiktą vaizdo įrašą ir galimybę pravažiuoti išardžius tvorelę, atkreiptinas dėmesys, kad vaizdo įrašas buvo nufilmuotas praėjus kuriam laikui po užfiksuoto E. B. padaryto pažeidimo, todėl nuo pažeidimo padarymo užfiksavimo iki vaizdo įrašo sukūrimo galėjo pasikeisti daug įvairių aplinkybių. Be to, pareiškėja galėjo sugalvoti ir imtis įvairių veiksmų, tokiu būdu siekiant išvengti atsakomybės. Būtent vaizdo įraše nufilmuotą situaciją paneigia pats policijos iškvietimo faktas. Atkreiptinas dėmesys, kad 2021 m. gruodžio 27 d. pati E. B. skambino policijai ir nurodė, kad yra užstatytas išvažiavimas iš kiemo (ji negali išvažiuoti). Byloje pateiktose fotografijose, darytose pažeidimo fiksavimo metu matyti automobilis „Toyota“, kuris stovi įstrižai, o priekyje jo yra tvorelė (barjeras). Laikantis E. B. pozicijos, kad ši, įvažiavimu, kuris pažymėtas draudžiamu kelio ženklu Nr. 303 nesinaudoja, į tai, kad į savo žemės sklypą įvažiuoja įstrižai, nuardę balkelį, darytina išvada, kad automobilis „Volvo“ nebūtų buvęs kliūtis išvažiuoti, kadangi jis buvo užstatytas iš kitos puses, o priekyje už tvorelės jokių automobilių nėra. Laikantis pareiškėjos pozicijos, kad ji nuardžiusi balkelį pravažiuoja įstrižai – nebūtų buvę prasmės kviesti policijos pareigūnų, nes kelias buvo laisvas (išskyrus stovintį barjerą) ir pravažiuojamas (neužstatytas kitų automobilių), kadangi fotografijose, darytose pažeidimo padarymo dieną kitų kliūčių nematyti. Vėliau E. B. nurodė, kad naudotis servitutiniu keliu trukdo ir vartai, kurių raktų ji neturi. Naujai pateiktame vaizdo įraše matyti, kad ant servitutinio kelio (šalia gatvės) jau yra vartai. Šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad laisvai E. B. servitutiniu keliu naudotis negali, nes ji neturi raktų nuo vartų įvažiuoti per servitutinį kelią. Taigi išdėstytų faktinių aplinkybių visuma patvirtina, kad pažeidimo padarymo metu E. B. neturėjo kito privažiavimo prie jos gyvenamojo namo, o pateiktas vaizdo įrašas nepaneigia E. B. kaltės ir yra laikytinas jos gynybine versija.

Be kita ko, pareiškėja savo kaltę neigia ir įrodinėja, kad nei nurodytu pažeidimo laiku, nei kitu jai žinomu laiku, transporto priemonę vairuojantis asmuo nebuvo įvažiavęs per draudžiantį motorinių transporto priemonių eismą kelio ženklą. Šiuos pareiškėjos teiginius iš esmės paneigia byloje jau nustatytos aplinkybės, kad įvažiavimas į kiemą yra vienintelis pro (duomenys neskelbtini), kuriame stovi draudžiamasis ženklas. Taip pat E. B. buvo nurodžiusi policijos pareigūnams, kad važiavo tuo keliu, tą patvirtino ir byloje liudytoju apklaustas V. S.. Rašytiniuose paaiškinimuose pati E. B. taip pat nurodė, kad automobiliu važiavo tik 2022 m. gruodžio 26 d. (dieną prieš užfiksuojant pažeidimą). Taigi, atsižvelgiant į nustatytas ir aukščiau aptartas aplinkybes, teismas neturi jokio pagrindo abejoti tuo, kad nagrinėjamu atveju E. B. vairuojamu automobiliu pateko į sklypą (duomenys neskelbtini), tik per įvažiavimą, kuris pažymėtas kelio ženklu Nr. 303, t. y. pro namą (duomenys neskelbtini).

Taigi, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, teismas neturi pagrindo abejoti, kad E. B. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 1 dalyje, todėl Klaipėdos AVPK Palangos miesto PK 2022 m. vasario 3 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 60-ANR_N-103-2022, paliekamas nepakeistu, o E. B. skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 1 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 – 6 dalimis, 646 straipsnio 2 dalimi,  teismas

n u t a r i a :

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. B. skundą atmesti. 

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato 2022 m. vasario 3 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 60-ANR_N-103-2022, palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.

Teisėja                                                                                                   Viktorija Vasiliauskienė