Administracinė byla Nr. eAS-507-438/2019
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00816-2019-1
Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2019 m. liepos 24 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (pranešėjas), Ryčio Krasausko ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje rašytine apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos K. V. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. gegužės 21 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos K. V. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, dėl įsakymo panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I.
Pareiškėja K. V. (toliau – ir pareiškėja) su skundu, kurį patikslino, kreipėsi į teismą, kuriame prašė panaikinti Kauno apskrities viršininko 2004 m. lapkričio 18 d. įsakymą Nr. 02-06-9993 „Dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą (Kėdainių r.)“ (toliau – ir Įsakymas) ir klausimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemės savininko A. J. 10,42 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) perduoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Kėdainių rajono skyriui nagrinėti iš naujo.
Pareiškėja taip pat prašė atnaujinti terminą skundui dėl įsakymo panaikinimo paduoti ir dokumentams, įrodantiems giminystės ryšius dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemės savininko A. J. 10,42 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad ginčijamą Įsakymą gavo tik 2019 m. sausio 9 d., kreipėsi į Lietuvos istorijos archyvą dėl papildomų dokumentų gavimo, taip pat 2019 m. vasario 7 d. kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrių su prašymu suteikti antrinę teisinę pagalbą. Pareiškėjos nuomone, tokiais veiksmais buvo aktyvi ir ėmėsi įgyvendinti savo įstatyminės įpėdinės teises nuosavybės teisių į A. J. žemę atkūrimo procese. Nurodytas aplinkybes prašė pripažinti svarbiomis ir atnaujinti terminą skundui dėl Įsakymo paduoti ir giminystės ryšį patvirtinantiems dokumentams pateikti.
Kadangi pareiškėjos skundas neatitiko Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 24, 25 straipsnių reikalavimų, teismas 2019 m. balandžio 25 d. nutartimi pareiškėjai buvo nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti, pasiūlant patikslinti bylos šalis, pateikti įrodymus, kada pareiškėja susipažino su ginčijamu Įsakymu, pateikti įrodymus, ar kreipėsi į NŽT su prašymu dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų pateikimo.
Pareiškėja 2019 m. gegužės 10 d. pateikė teismui patikslintą skundą, kuriame suformulavo tokius pačius reikalavimus kaip ir pirminiame skunde.
II.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. gegužės 21 d. nutartimi netenkino pareiškėjos prašymo atnaujinti terminą ir skundą atsisakė priimti.
Teismas nurodė, kad pagal ABTĮ 29 straipsnio 1 dalį, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 19 straipsnį, sprendimai dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo gali būti apskųsti teismui per 30 dienų nuo šių sprendimų įteikimo piliečiams dienos.
Teismas nustatė, kad pareiškėja neginčija aplinkybės, jog praleido terminą skundui paduoti, nurodo, kad ginčijamą Įsakymą gavo 2019 m. sausio 9 d., todėl skundą teismui pareiškėja turėjo pateikti vėliausiai iki 2019 m. vasario 8 d. Pareiškėjos atstovė skundą teismui elektroninių ryšių priemonėmis pateikė 2019 m. balandžio 16 d., t. y. daugiau nei du mėnesius praleidusi įstatyme nustatytą skundo padavimo teismui terminą.
Teismas nurodė, kad pagal ABTĮ 30 straipsnio 1 dalį, pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose. Skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminas negali būti atnaujintas, jeigu nuo skundžiamo teisės akto priėmimo ar veiksmo atlikimo arba nuo įstatymo ar kito teisės akto nustatyto klausimo išsprendimo termino pasibaigimo praėjo daugiau kaip dešimt metų, išskyrus atvejus, kai įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta nusikalstama veika, susijusi su teisės akto priėmimu, veiksmo atlikimu arba neveikimu ar vilkinimu atlikti veiksmus.
Teismas pažymėjo, kad kreipimasis į institucijas (šiuo atveju į Lietuvos istorijos archyvą) savaime neužkerta kelio skųsti administracinius aktus ginant savo interesus teisme. Pareiškėjos kreipimąsi į Lietuvos istorijos archyvą teismas vertino kaip siekį pagrįsti skundo teiginius, argumentus. Teismas atkreipė dėmesį, kad į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą pareiškėja su prašymu kreipėsi 2019 m. vasario 7 d., advokatei J. B. 2019 m. kovo 6 d. sprendimu Nr. 2.1(NTP-2)-19-T-650-3941 buvo pavesta pareiškėjai K. V. teikti antrinę teisinę pagalbą, tačiau pareiškėjos skundas teismui buvo pateiktas tik 2019 m. balandžio 16 d., t. y. po vieno mėnesio ir 10 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos.
Teismas vertino, kad terminas skundui paduoti šiuo atveju buvo praleistas dėl pareiškėjos atstovės nepakankamo rūpestingumo ir atidumo. Pažymėjo, kad atstovo neatidumas ar nerūpestingumas laikytinas paties pareiškėjo neatidumu ar nerūpestingumu (žr., pvz., LVAT 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį Nr. AS442-669/2011). Objektyvių aplinkybių, dėl kurių praleistas kreipimosi į teismą terminas, nenustatyta. Teismas sprendė, kad pareiškėja nebuvo pakankamai rūpestinga, nepateisinamai ilgą laiką delsė kreiptis į teismą, todėl nėra pagrindo vertinti, kad terminas kreiptis į teismą yra praleistas dėl objektyvių, nuo pareiškėjos valios nepriklausančių priežasčių ir nėra pagrindo jį atnaujinti.
Teismas pažymėjo, kad pareiškėja skundą dėl Kauno apskrities viršininko 2004 m. lapkričio 18 d. įsakymo Nr. 02-06-9993 panaikinimo teismui padavė praėjus daugiau nei 10 metų nuo šio akto priėmimo dienos (2019 m. balandžio 16 d.). ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje įstatymų leidėjas įtvirtino naikinamąjį terminą, kuriam pasibaigus negali būti atnaujinamas administracinio sprendimo apskundimo teismui terminas – dešimt metų nuo skundžiamo teisės akto priėmimo ar veiksmo atlikimo arba nuo įstatymo ar kito teisės akto nustatyto klausimo išsprendimo termino pasibaigimo. Asmeniui kreipiantis į teismą su skundu į administracinį teismą dėl administracinio sprendimo, kurio apskundimo terminas yra pasibaigęs ir negali būti pagal įstatymą atnaujintas, konstatuojamas neigiamos prielaidos kreiptis į teismą buvimas. Ši ABTĮ įtvirtinta procesinio pobūdžio aplinkybė daro negalimu teismo procesą dėl administracinio sprendimo panaikinimo ir sudaro pagrindą atsisakyti priimti skundą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad gali būti nustatomos šio naikinamojo termino taikymo išimtys. Tačiau nagrinėjamu atveju nenustatytos jokios išimtinės aplinkybės, kurios sudarytų pagrindą konstatuoti, kad būtų neteisinga taikyti ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatytą naikinamąjį terminą. Duomenų apie tai, kad įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta nusikalstama veika, susijusi su ginčijamo Įsakymo priėmimu, byloje nėra.
Teismas, įvertinęs ABTĮ 30 straipsnio 1dalies nuostatas ir atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pateiktus minėtų nuostatų išaiškinimus, sprendė, kad ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas dešimties metų terminas yra naikinamasis, todėl yra neatnaujintinas, o pareiškėja kreipėsi į teismą dėl Įsakymo, kuris priimtas daugiau kaip prieš dešimt metų, panaikinimo, todėl yra praleidusi dešimties metų naikinamąjį terminą nuo skundžiamo akto priėmimo dienos. Nurodytų aplinkybių pagrindu teismas pareiškėjos prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti dėl Įsakymo panaikinimo netenkino ir šiuo pagrindu (ABTĮ 30 straipsnis). Neatnaujinęs skundo padavimo teismui termino, teismas pareiškėjos skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti Kauno apskrities viršininko 2004 m. lapkričio 18 d. įsakymą Nr. 02-06-9993 atsisakė priimti. Taip pat atsisakė priimti ir išvestinį skundo reikalavimą, kuriuo prašoma klausimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo perduoti iš naujo nagrinėti NŽT Kėdainių rajono skyriui (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.). Kadangi klausimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo yra išspręstas ginčijamu Įsakymu, dėl kurio panaikinimo skundą atsisakoma priimti, atitinkamai atsisakytinas priimti skundo reikalavimas, kuriuo pareiškėja prašo teismo atnaujinti terminą dokumentams, įrodantiems giminystės ryšius dėl nuosavybės teisių į žemės savininko A. J. 10,42 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), pateikti. (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.).
III.
Pareiškėja K. V. pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. gegužės 21 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės - atnaujinti terminą paduoti skundą dėl Kauno apskrities viršininko 2004 m. lapkričio 18 d. įsakymo Nr. 02-06-9993 „Dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą (Kėdainių r.)“ ir dokumentams, įrodantiems giminystės ryšius, pateikti dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemės savininko A. J. 10,42 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), o skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Pareiškėja atskirajame skunde nurodo, kad spręsdamas dėl skundo padavimo administraciniam teismui termino atnaujinimo, teismas netinkamai taikė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau - ir LVAT) praktiką, kai atstovo neatidumas ar nerūpestingumas laikytinas paties pareiškėjo neatidumu ar nerūpestingumu. Teismo nurodomos LVAT 2011 m. lapkričio 18 d. nutarties administracinėje byloje Nr. AS442-669/2011 faktinės aplinkybės yra panašios, bet nesutampa su nagrinėjamos bylos aplinkybėmis. Teismo nurodomoje administracinėje byloje pareiškėja savo lėšomis samdė advokatą, kuris gynė jos teises kitoje administracinėje byloje skųsdamas administracinius aktus, kuriais į ginčo sklypą kitiems asmenims buvo atkurtos nuosavybės teisės. Atsakovo NŽT Įsakymas laiku nebuvo apskųstas dėl to, kad pareiškėjai tuomet teisinę pagalbą teikęs advokatas nekvalifikuotai atliko savo darbą ir neparengė tinkamo skundo. Nagrinėjamoje byloje pareiškėja nesamdė savo lėšomis advokato jokioje kitoje byloje, kurioje buvo skundžiami administraciniai aktai ir buvo neapskųstas Įsakymas. Priešingai – pareiškėja, nepraleidusį termino, kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrių dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo.
Pareiškėja prašyme atnaujinti terminą nurodė, kad surinkti reikiamus dokumentus kreipiantis dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo užtrunka laiko. Be to, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba taip pat prieš priimdama sprendimą teikti antrinę teisinę pagalbą turi atlikti privalomuosius veiksmus (patikrinti prašyme išdėstytus faktus, prie jo pridėtus dokumentus ir kt.), tam taip pat reikia laiko, todėl sprendimas teikti antrinę teisinę pagalbą priimtas tik 2019 m. kovo 6 d. Advokatė teikti pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą sprendimu paskirta 2019 m. kovo 6 d., kai jau buvo pasibaigęs terminas skundui paduoti. Tai advokatei buvo žinoma, todėl ir rašant skundą buvo prašoma skundo terminą atnaujinti, nes advokatė įžvelgė akivaizdžias objektyvias nuo pareiškėjos valios nepriklausančias priežastis. Teismas neįsigilino į skunde išdėstytas aplinkybes ir į antrinę teisinę pagalbą teikiančių advokatų darbo specifiką. Antrinę teisinę pagalbą teikiantys advokatai apie jiems paskirtas bylas ir klientus informuojami Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimais, kuriuose tebūna nurodyta bylos specifika ir pareiškėjo kontaktiniai duomenys, o skundui parengti reikalingi dokumentai pateikiami pareiškėjų ir, jeigu reikia, papildomai gaunami Advokatūros įstatymo nustatyta tvarka. Tai, kad 2019 m. kovo 6 d. sprendimu buvo nuspręsta teikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjai, dar nereiškia, kad tą dieną advokatė gavo visą reikalingą medžiagą paruošti procesinį dokumentą teismui. Advokatė gavo tik sprendimą, o tam kad galėtų tinkamai atstovauti pareiškėją, kuriai teikiama antrinė teisinė pagalba, advokatė turėjo susisiekti su pareiškėja, suderinti susitikimo laiką (pirma konsultacija įvyko 2019 m. kovo 18 d.), susitikimo metu išklausyti pageidavimus ir gauti visą bylai reikšmingą medžiagą. Tai reikalauja advokatės laiko sąnaudų, kurios reikalingos ir susipažinimui su pateikta medžiaga, ir gautos medžiagos pagrindu atitinkamo procesinio dokumento surašymui. Skundas teismui pateiktas praėjus vienam mėnesiui ir 10 dienų nuo 2019 m. kovo 6 d. sprendimo priėmimo, ir nepraėjus vienam mėnesiui nuo advokatės susitikimo su pareiškėja ir reikiamos medžiagos gavimo dienos, t. y. praėjus protingam terminui. Tiek pareiškėja buvo aktyvi siekdama atkurti nuosavybės teises ir kreipdamasi dėl teisinės pagalbos suteikimo, tiek ir jos atstovė advokatė buvo atidi ir rūpestinga, kai per protingą terminą susisiekė su pareiškėja, ją konsultavo, surinko visus reikiamus dokumentus bei pateikė skundą teismui.
Pareiškėjos nuomone, nagrinėjamoje byloje terminas praleistas ne dėl subjektyvių, nuo pareiškėjos valios pasirinkti advokatą ar advokatės priklausančių priežasčių, o dėl objektyvių, ne nuo jos valios priklausiusių priežasčių - dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo specifikos. Pareiškėja pažymi, kad duomenų apie tai, kad ji ir jai teisinę pagalbą teikianti ir atstovaujanti advokatė būtų elgęsi nesąžiningai, itin nerūpestingai ir neatidžiai, neoperatyviai, nėra, todėl teismas netinkamai pritaikė proceso teisės normas.
Pareiškėja nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl termino atnaujinimo, visiškai nevertino aplinkybių, kad Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 11 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2YT-17553- 962/2018 pagal pareiškėjos K. V. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys D. P., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonė Turto bankas, nustatyti faktai ir pareiškėjos nurodytos priežastys pripažintos svarbiomis, dėl kurių atnaujintas terminas palikimui priimti, rodo, kad pareiškėja, sužinojusi apie atsiradusį močiutės B. G. palikimą, ėmėsi aktyviai ir rūpestingai įgyvendinti savo teises priimti palikimą. Šioje byloje teismas priėjo prie visiškai nepagrįstos išvados, kad pareiškėja nebuvo pakankamai rūpestinga, nepateisinamai ilgą laiką delsė kreiptis į teismą, todėl nėra pagrindo spręsti, jog terminas kreiptis į teismą yra praleistas dėl objektyvių, nuo pareiškėjos valios nepriklausančių priežasčių.
Pareiškėja pažymi, kad teismas, nustatęs, jog skundas dėl Įsakymo panaikinimo teismui paduotas praėjus daugiau nei 10 metų nuo šio akto priėmimo dienos (2019 m. balandžio 16 d.), nurodė, kad nagrinėjamu atveju nenustatytos jokios išimtinės aplinkybės, kurios sudarytų pagrindą konstatuoti, jog būtų neteisinga taikyti ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatytą naikinamąjį terminą. Tokia teismo išvada visiškai nepagrįsta objektyviu visų bylos aplinkybių vertinimu, yra neteisinga ir neproporcinga siekiamam tikslui bei diskriminuoja pareiškėją teisės į teismą požiūriu. Akcentuoja, kad LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2018 m. spalio 10 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. eA-4507-415/2018, atsižvelgusi į tai, kad analogiškos arba labai panašios tiek faktų, tiek teisės taikymo požiūriu bylos nagrinėjamos ir bendrosios kompetencijos teismuose, kur ABTĮ 30 straipsnio 1 dalis netaikoma, o taikomas ieškinio senaties civilinis teisinis institutas, yra pažymėjusi, kad asmenų lygiateisiškumo ir teisinio tikrumo imperatyvai suponuoja teismų pareigą garantuoti vienodą, nepriklausomai nuo jurisdikcijų skirtumų, teisės aiškinimą ir taikymą. Tuo pačiu, teisėjų kolegija, formuodama administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant teisę bylose, kuriose, kaip ir ši, ginama išimtinė valstybės nuosavybės teisė, konstatuoja, kad administracinis aktas, prieštaraujantis imperatyvioms įstatymo nuostatoms, kuriuo iš esmės paneigiami konstituciniai turto, esančio išimtine valstybės nuosavybe disponavimo ir tokios nuosavybės teisės apsaugos principai, nesukuria civilinių teisių ir pareigų, taigi negali būti ginamos (CK 1.136 straipsnio 1 dalis ir 2 dalies 3 punktas), o tai reiškia, kad turtas, turintis išimtinės valstybės nuosavybės teisinį statusą, gražinamas valstybei teisingai atlyginant sąžiningiems asmenims, jį įgijusiems, taikant restitucijos taisykles (CK 6.145 straipsnis) ir civilinį teisinį ieškinio senaties institutą nepaisant to, kiek metų yra praėję nuo administracinio akto priėmimo.
Nagrinėjamu atveju skunde nurodomos aplinkybės, iš kurių akivaizdžiai matyti, kad skundžiamas Įsakymas prieštarauja imperatyvioms Atkūrimo įstatymo normoms. Pareiškėja yra įstatyminė įpėdinė mirusio asmens, kuris nustatytu laiku buvo padavęs prašymą atkurti nuosavybės teises, nežinojo apie vykstantį nuosavybės teisių atkūrimo procesą, tik pasibaigus naikinamajam terminui įgijo subjektinę teisę kreiptis į teismą dėl jos teises pažeidžiančio administracinio akto panaikinimo, todėl šios aplinkybės pripažintinos išimtinėmis, dėl kurių nuosavybės teisės turi būti atkuriamos mirusiojo vardu ir perduodamos jai, kaip mirusio asmens įpėdiniui, nepaisant to, kiek metų yra praėję nuo administracinio akto priėmimo. Nagrinėjamoje byloje neatnaujinus naikinamojo dešimties metų termino, bus iš esmės paneigiami konstituciniai teisės į nuosavybę, disponavimo nuosavybe ir nuosavybės teisės apsaugos principai, nes turtas, turintis išimtinės valstybės nuosavybės teisinį statusą, turi didesnę nuosavybės apsaugą, nei neteisėtai 1940 m. valstybės nuosavybe paverstas teisėto savininko turtas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV.
Pareiškėja atskiruoju skundu skundžia Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. gegužės 21 d. nutartį, kuria pareiškėjai neatnaujintas terminas skundui paduoti ir jos skundą atsisakyta priimti kaip paduotą praleidus nustatytą terminą ir jis neatnaujintinas (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktas).
Pareiškėja atskirajame skunde teigia, kad terminą skundui paduoti praleido dėl objektyvių ir nuo jos valios nepriklausiusių aplinkybių, t. y. dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo specifikos, todėl prašymas atnaujinti terminą skundui paduoti turi būti tenkintas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatnaujino naikinamojo termino skundui dėl Įsakymo panaikinimo paduoti.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje daug kartų akcentuota, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, kadangi ji neatsiejama nuo asmens pareigos įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, vienas iš kurių yra kreipimasis į teismą įstatymo numatytu terminu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-575/2010, 2017 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1029-1062/2017). Įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai yra susiję ir su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą. Asmenims negali būti suteikta galimybė neapibrėžtą laiko tarpą bet kada ginčyti priimtus administracinius aktus, nes taip atsirastų neapibrėžtumas jų pagrindu atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, o atitinkamas teises įgiję kiti asmenys negalėtų būti tikri dėl savo teisinės padėties (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-669/2011).
Administracinių bylų teisenos įstatymo (nauja redakcija nuo 2016 m. liepos 1 d.) 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.
ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.
ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose. Skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminas negali būti atnaujintas, jeigu nuo skundžiamo teisės akto priėmimo ar veiksmo atlikimo arba nuo įstatymo ar kito teisės akto nustatyto klausimo išsprendimo termino pasibaigimo praėjo daugiau kaip dešimt metų, išskyrus atvejus, kai įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta nusikalstama veika, susijusi su teisės akto priėmimu, veiksmo atlikimu arba neveikimu ar vilkinimu atlikti veiksmus.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pasisakant dėl ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino pažymima, kad įstatymų leidėjas šioje teisės normoje expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) suteikė pirmenybę teisinių santykių stabilumui, nebeleisdamas apskųsti teismui teisės akto ar veiksmo, nuo kurių priėmimo ar atlikimo praėjo daugiau nei dešimt metų. Vienintelė įstatymų leidėjo numatyta išimtis – nusikalstamos veikos, susijusios su ginčijamo akto priėmimu ar veiksmo atlikimu, padarymas. Iki tol galioję teisės aktai nenumatė konkretaus procesinio termino, kuriam pasibaigus asmuo nebegalėtų ginčyti teisės akto ar veiksmo ir paliko tokius klausimus spręsti bylą nagrinėjančio teismo nuožiūra. Tačiau teismai, spręsdami skundo padavimo terminų atnaujinimo klausimus, ir iki tol atsižvelgdavo į skundu (prašymu) ginamų vertybių ir teisinių santykių stabilumo pusiausvyrą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-808-552/2016, 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-807-520/2016).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, plėtodamas minėtą teisės aiškinimą dėl ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino, sprendė, kad tam tikrose bylose (konkrečiu atveju buvo ginama išimtinė valstybės nuosavybės teisė) gali būti pripažįstama, kad administracinis sprendimas turėtų būti naikinamas nepaisant to, kiek metų yra praėję nuo administracinio akto priėmimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4507-415/2018).
ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje įstatymų leidėjas įtvirtino naikinamąjį terminą, kuriam pasibaigus negali būti atnaujinamas administracinio sprendimo apskundimo teismui terminas – dešimt metų nuo skundžiamo teisės akto priėmimo ar veiksmo atlikimo arba nuo įstatymo ar kito teisės akto nustatyto klausimo išsprendimo termino pasibaigimo. Asmeniui kreipiantis į teismą su skundu į administracinį teismą dėl administracinio sprendimo, kurio apskundimo terminas yra pasibaigęs ir negali būti pagal įstatymą atnaujintas, konstatuojamas neigiamos prielaidos kreiptis į teismą buvimas. Ši ABTĮ įtvirtinta procesinio pobūdžio aplinkybė daro negalimu teismo procesą dėl administracinio sprendimo panaikinimo ir sudaro pagrindą atsisakyti priimti skundą dėl administracinio sprendimo, nuo kurio priėmimo praėjo daugiau negu dešimt metų (33 straipsnio 2 dalies 9 punktas taikant jį kartu su ABTĮ 30 straipsnio 1 dalimi). Akcentuotina, kad minėto naikinamojo termino pasibaigimą įstatymas sieja su skundžiamo teisės akto priėmimu.
Minėta, kad teismų praktikoje pripažįstama, kad gali būti nustatomos šio naikinamojo termino taikymo išimtys. Nagrinėjamoje byloje nenustatytos tam tikros išimtinės aplinkybės, kurios sudarytų pagrindą konstatuoti, kad šiuo atveju dėl konstitucinio asmenų lygiateisiškumo principo pažeidimo ar dėl kitų išskirtinių aplinkybių būtų neteisinga taikyti proceso teisės normose (ABTĮ 30 str. 1 d.) nustatytą naikinamąjį terminą ir būtų būtina priimti nagrinėti skundą teisme.
Šio vertinimo nekeičia ir pareiškėjos atskirajame skunde nurodytos aplinkybės. Įvertinusi ABTĮ 30 straipsnio 1 dalies nuostatas ir atsižvelgusi į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pateiktus šių nuostatų išaiškinimus, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas dešimties metų terminas yra naikinamasis, todėl yra neatnaujintinas, o pareiškėja kreipėsi į teismą dėl sprendimo, kuris priimtas daugiau kaip prieš dešimt metų, panaikinimo, todėl yra praleidusi dešimties metų naikinamąjį terminą nuo skundžiamo akto priėmimo dienos. Pareiškėja nenurodė ir byloje nenustatyta išskirtinių aplinkybių, kurioms esant galėtų būti taikoma ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta išimtis netaikyti naikinamojo dešimties metų termino, t. y. įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nėra nustatyta nusikalstama veika, susijusi su ginčijamo sprendimo priėmimu. Todėl byloje konstatavus aplinkybių, atitinkančių naikinamojo termino pasibaigimą, visumą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos skundą.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, įvertino visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Pareiškėjos K. V. atskirąjį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. gegužės 21 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Romanas Klišauskas
Rytis Krasauskas
Ričardas Piličiauskas