Civilinė byla Nr. 2-990/2011
Procesinio
sprendimo kategorija 126.2(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I
S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. balandžio 28
d.
Vilnius
Lietuvos
apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teisėjų Vyto Miliaus, Marytės Mitkuvienės ir Gintaro Pečiulio (kolegijos
pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso
tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos žuvys“ atskirąjį
skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. gruodžio 21 d. nutarties, kuria iškelta
bankroto byla uždarajai akcinei bendrovei „Baltijos žuvys“ (civilinės bylos Nr.
B2-1173-230/2011).
Teisėjų
kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,
n u s t a t ė :
I.
Ginčo esmė
Ieškovas
UAB „Superija“ (įtrauktas į bylą vietoj pradinio ieškovo RAB „Senoji Baltija“
Kauno apygardos teismo 2008 m. balandžio 11 d. nutartimi) nurodė, kad atsakovo
UAB „Baltijos žuvys“ skola jam sudaro 1 512 210,08 Lt. Pradinio
ieškovo RAB „Senoji Baltija“ ieškinys dėl bankroto bylos iškėlimo pateiktas
2004 m. lapkričio 22 d. UAB „Superija“ nurodė, kad per 7 metų laikotarpį
atsakovas nė dalies skolos nesumokėjo.
Trečiasis
asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, Swedbank, AB nurodė, kad
atsakovo įsiskolinimas yra 392 312,32 Lt. Šią sumą sudaro: 1)
319 332,15 Lt skola pagal 1998 m. spalio 21 d. paskolos sutartį Nr. 3
(223 747,41 Lt negrąžinto kredito, 82 167,40 Lt palūkanų už
laikotarpį nuo 2007 m. rugpjūčio 11 d. iki 2010 m. rugsėjo 1 d. ir 2 383,34 Lt
delspinigių); 2) Kauno apygardos teismo 2007 m. lapkričio 20 d. galutiniu
sprendimu priteistos 60 707,24 Lt palūkanos, taip pat ir už laikotarpį nuo
2007 m. rugpjūčio 11 d. iki 2010 m. rugsėjo 1 d. priskaičiuota 6 procentų
metinių palūkanų suma - 11 362,32 Lt. Atsakovas nuo 2002 m. rugsėjo 11 d.
nevykdo mokėjimų pagal 1998 m. spalio 21 d. paskolos sutartį.
Pradinis
ieškovas VSDFV Klaipėdos skyrius ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui
UAB „Baltijos žuvys“ pateikė 2002 m. gruodžio 31 d., nurodęs, kad ji nuo 1997
m. pirmo pusmečio nevykdė reikalavimo mokėti VSD įmokų. Vėliau šio ieškovo
teises perėmęs VSDFV Kauno skyrius nurodė, kad duomenys apie atsakovą VSDFV
Kauno skyriaus duomenų bazėje iš Klaipėdos skyriaus gauti 2005 m. Atsakovo
įsiskolinimas didėjo iki 219 003,16 Lt (2010 m. rugsėjo 1 d.). Atsakovo
sumokėtos įmokos sudarė tik nedidelę dalį. Tiksliai nustatyti atsakovo
įsiskolinimo nėra galimybių, nes jis neteikė finansinių ataskaitų už 2009-2010
metus.
Pradinis
ieškovas Klaipėdos apskrities VMI ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui
pateikė 2002 m. gruodžio 21 d. Vėliau šio ieškovo teises perėmė Kauno
apskrities VMI. Įsiskolinimas 2010 m. rugsėjo 1 d. pagal pateiktas deklaracijas
sudarė 150 729,04 Lt.
Ieškovas UAB
„Perdanga“ kreipėsi su ieškiniu dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui 2010 m.
spalio 22 d. dėl to, kad atsakovas nevykdo prievolės sumokėti 26 193,52 Lt
skolą. Ši skola priteista įsiteisėjusiu Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2000
m. balandžio 18 d. įsakymu, tačiau atsakovo dokumentuose įsiskolinimas UAB
„Perdanga“ nurodytas kaip nepradelstas, kurio terminas baigsis 2010 m. gruodžio
30 d. ir mažesnis - 24 181,40 Lt.
II.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno
apygardos teismas 2010 m. gruodžio 21 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB
„Baltijos žuvys“ ir jos bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Valnetas“.
Teismo
įsitikinimu, dėl nutartyje išvardintų neatitikimų darytina išvada, kad
atsakovas UAB „Baltijos žuvys“ savo procesinėmis teisėmis naudojasi
nesąžiningai, teikia neteisingus, neišsamius ir netikslius duomenis. Savo
paaiškinimuose atsakovas pripažįsta 1 779 196,78 Lt pradelstų
įsipareigojimų dydį. Teismas pažymėjo, kad atsakovo nurodyta suma nepagrįstai
sumažinta ginčijamu 191 187 Lt VSDFV Kauno skyriaus reikalavimo dydžiu ir
sumomis, kuriomis atsakovas yra nurodęs mažesnius kreditorių UAB „Superija“ ir
„Swedbank“, AB reikalavimų dydžius, atitinkamai 505 692 Lt
(1 512 210 - 1 003 518) ir 162 397,06 Lt (392 312,32
- 223 747,41 - 61 617,85) suma. Šiomis sumomis padidinus atsakovo
pripažįstamą įsipareigojimų dydį ir pridėjus pradelstą 26 193,52 Lt
reikalavimą kreditoriui UAB „Perdanga“, bendras pradelstų įsipareigojimų dydis
sudarytų 2 664 666,36 Lt sumą (1 779 196,78 + 505 692
+ 162 397,06 + 26 193,52). Vien pagal kreditorių, reikalaujančių
atsakovui iškelti bankroto bylą, duomenis nustatyta, kad atsakovas teismui
teikiamą pradelstų įsipareigojimų dydį yra sumažinęs apie 1 mln. Lt suma.
Juridinių
asmenų registro duomenimis nustatyta, kad atsakovas finansinės atskaitomybės
dokumentus įstatymų nustatyta tvarka yra pateikęs tik už 2007 m. Atsakovo
pateiktame preliminariame 2009 m. gruodžio 31 d. balanse įrašyto turto vertė - 8 185 257
Lt (iš jos ilgalaikio turto už 5 113 220 Lt, trumpalaikio turto už
3 072 037 Lt, kurio didžiąją dalį (83 proc.) sudaro per vienerius
metus gautinos sumos - 2 554 460 Lt, taip pat atsargos (515 755
Lt) ir pinigai (1 820 Lt)). Preliminariame 2010 m. rugsėjo 30 d. balanse
įrašyto turto vertė sumažėjusi iki 7 116 068 Lt (iš jo ilgalaikio
turto už 4 228 047 Lt, trumpalaikio turto už 2 888 021
Lt, kurio 85 procentus sudaro per vienerius metus gautinos sumos -
2 454 395 Lt, taip pat atsargos (430 086 Lt) ir pinigai (3 540
Lt)); mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 2 246 927 Lt, iš šios
sumos per vienerius metus mokėtinos sumos - 1 016 662 Lt. Teismo
įsitikinimu, atsakovo pateikti preliminarūs balansai kelia abejonių jų duomenų
tikrumu, neatspindi įmonės realios turtinės būklės. Teismas konstatavo, kad
vien pagal ieškovų pateiktus duomenis nustatyta 2,66 mln. Lt pradelstų
įsipareigojimų, tačiau atsakovo 2010 m. rugsėjo 30 d. balanse 2010 m. III
ketvirčio duomenimis nurodyta bendra visų įsipareigojimų suma mažesnė – 2,24
mln. Balanse nurodyta, kad per vienerius metus mokėtinos sumos - tik 1,01 mln.
Lt, tačiau šią sumą viršija vien kreditoriui UAB „Superija“ jau keletą metų
pradelstas įsipareigojimas (1,51 mln. Lt), neįskaitant pradelstų įsipareigojimų
kitiems kreditoriams. Teismo manymu, balanse nurodytų gautinų sumų nėra
pagrindo laikyti realiu įmonės turtu. 2010 m. III ketvirčio balanso duomenimis
nurodytos per vienerius metus gautinos sumos yra 2,45 mln. Lt. Panašaus dydžio
suma nurodyta ir 2009 m. preliminariame balanse - 2,55 mln. Lt, 2008 m. – 3,11
mln. Lt. Juridinių asmenų registrui pateiktame 2007 m. balanse per vienerius
metus gautinos sumos nurodytos 2,95 mln., 2006 m. balanse – 2,86 mln. Lt.
Atsakovo pateiktame apyvartos žiniaraštyje pagal sąskaitą Nr. 2400
nurodytos gautinos sumos iš debitorių UAB „Briz“ ir UAB „Kraitenė“, kurioms
iškeltos bankroto bylos. Tokie duomenys leidžia daryti išvadą, kad atsakovo
galimybės išieškoti skolas iš debitorių yra abejotinos, o šios turtinės teisės
negali būti vertinamos kaip realus įmonės turtas, galintis nulemti atsakovo
mokumą. Teismas pažymėjo, kad balanse nurodyta ilgalaikio materialaus turto
vertė neatitinka realios turto vertės. Atsakovo pateiktoje ilgalaikio turto
kartotekoje į bendrą turto vertę du kartus įtraukta laivų MŽT6-1100 (LBB-1110)
ir MŽT6-1124 (LBB-1124) vertė prieš perkainojimą 2008 m. gegužės 12 d. ir po
jo. Atsakovas paaiškinimuose teigė, kad 2009 m. remontavo laivą LBB-1124, o
2010 m. - laivą LBB-1100, tačiau nepateikė šias aplinkybes patvirtinančių
įrodymų. Teismo kritiškai įvertinta atsakovo pateikta 2010 m. vasario 3 d. UAB
„Euristika“ turto vertinimo ataskaita EUR 100103, kurioje nustatyta
žvejybinių laivų su jiems suteiktomis žuvų žvejybos kvotomis rinkos vertė:
laivo „LBB-1124“ – 1,09 mln. Lt, laivo „LBB-1100“ – 0,96 mln. Lt, o nenaudojamo
laivo „Ieva“ – 50 000 Lt. Joje nėra pagrįstų duomenų apie atliktą remontą,
todėl neaišku, dėl kokių priežasčių padidinta laivų vertė. Turto rinkos vertė
nustatyta nepagrįstai didelė, neįvertinus taikyto ilgalaikio apsunkinimo
hipoteka ir daugkartiniais areštais. Teismo įsitikinimu, atsakovo pateikta
ataskaita negali būti laikoma tinkamu įrodymu laivų vertei pagrįsti. Žuvies
perdirbimo cecho įvertinimo ataskaita, kurią 2010 m. sausio 29 d. atliko UAB
„Turto spektras“, taip pat teismo įvertinta kritiškai, nes atlikta paties
atsakovo užsakymu, nepranešus ir nedalyvaujant įkaito turėtojui „Swedbank“, AB.
Atsakovas pateikė PVM sąskaitas-faktūras kaip įrodymą, kad verčiasi žvejyba ir
pagamintą produkciją parduoda Europos Sąjungos šalių įmonėms. Jis teigė, kad
per 2010 metų 9 mėnesius gavo 1,02 mln. Lt pajamų, gautas lėšas panaudojo
atsiskaitant su darbuotojais, tiekėjais, už atliktus laivų remonto darbus ir
vykdė įsipareigojimus valstybei. Teismo įsitikinimu, tokie teiginiai ir
įrodymai leidžia daryti išvadą, kad atsakovas, mokėdamas nedideles sumas
smulkiesiems kreditoriams ir minimalias einamąsias įmokas, yra visiškai
nepajėgus bent iš dalies padengti savo ilgalaikių įsipareigojimų. Teismas
pažymėjo, kad atsakovas nevykdo ilgalaikių pradelstų įsipareigojimų
pagrindiniams kreditoriams jau keletą metų. Teiginiai, kad UAB „Baltijos žuvys“
turto vertė keturis kartus viršija pradelstų įsipareigojimų dydį, nepagrįsti ir
neįrodyti. Teismas konstatavo atsakovo pateiktų duomenų dėl pradelstų
įsipareigojimų dydžio ir turto vertės netikslumą. Teismo manymu, bendra
atsakovo ilgalaikio turto vertė neviršija 3 mln. Lt, o nekilnojamajam turtui -
žuvies perdirbimo cechui areštas taikytas net 16 kartų. Teismas nurodė, kad
atsakovui neįrodžius balanse nurodytų gautinų per vienerius metus sumų
pagrįstumo, nėra pagrindo jas pripažinti realiu įmonės turtu, iš kurių būtų
įmanomas kreditorių reikalavimų patenkinimas. Nustatyta pradelstų
įsipareigojimų suma siekia 2,66 mln., o atsakovas neįrodė, kad įmonės turto
vertė du kartus didesnė už pradelstų įsipareigojimų dydį. Teismo įsitikinimu,
yra pagrindas pripažinti atsakovą nemokia įmone.
Teismas
pažymėjo, kad administratorių UAB „Valnetas“ ir UAB „Pajūrio administratorių
agentūra“ kandidatūros yra suderintos su Įmonių bankroto valdymo departamentu
prie Ūkio ministerijos. Teismas, įvertinęs abiejų kandidatų vykdomų bankroto
procedūrų kiekį ir kiekvienam darbuotojui tenkantį darbo krūvį, nusprendė, kad
mažesnį darbo krūvį turi UAB „Valnetas“, todėl ji turi daugiau galimybių užtikrinti
kuo sklandesnį ir operatyvesnį bankroto procedūrų atlikimą. Teismas atsakovo
bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Superija“ ir „Swedbank“, AB pasiūlytą
kandidatūrą - UAB „Valnetas“.
III.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas UAB
„Baltijos žuvys“ atskiruoju skundu prašo panaikinti teismo 2010 m. gruodžio 21
d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš
naujo. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.
UAB „Baltijos žuvys“ pagal 2010 m. rugsėjo 30 d. balanso duomenis turėjo
turto už 7 116 068 Lt dydžio sumą (materialus turtas – 3 855 145 Lt +
finansinis turtas – 372 902 Lt + trumpalaikis turtas - 2 888 021 Lt), o pagal
nurodytus paskaičiavimus įmonės pradelsti įsipareigojimai siekia 1 779 196,78
Lt.
2.
Kauno apskrities VMI 2009 m. birželio 19 d. sprendimu Nr. 14-34-18073
pripažino UAB „Baltijos žuvys“ 287 756 Lt dydžio mokestinę prievolę
pasibaigusia. Taip pat 2009 m. liepos 21 d. priminimu Nr. 14-07-20320 nurodė
atsakovui sumokėti tuo metu buvusį 42 846,30 Lt įsiskolinimą Kauno apskrities
VMI. Atsakovo atliekamais mokėjimais, mokesčių permokų užskaitymu,
pasibaigusiomis prievolėmis buvo įvykdytas Klaipėdos apskrities VMI 2002 m.
lapkričio 4 d. įspėjimas Nr. 09-05/1498, o tuo pačiu išnyko 2002 m. gruodžio 21
d. ieškinyje nurodytas pagrindas iškelti bankroto bylą. Įvykdžius prievolę
Kauno apskrities VMI, bankroto bylos nagrinėjimas pagal šio kreditoriaus
reikalavimą nutrauktinas. Didžioji dalis UAB „Baltijos žuvys“ produkcijos
eksportuojama į Europos Sąjungos šalis, todėl beveik kiekvieną mėnesį susidaro
grąžintinas PVM iš biudžeto. Atsakovas grąžintino PVM užskaitomis apmoka
einamuosius mokesčius.
3.
UAB „Baltijos žuvys“ yra įvykdžiusi įsipareigojimus UAB „Rikneda“, o
šios įmonės direktorius pateikė 2010 m. liepos 29 d. prašymą dėl bylos
nutraukimo, todėl bankroto bylos nagrinėjimas pagal UAB „Rikneda“ ieškinį yra
nutrauktinas. UAB „Baltijos žuvys“ pateikė Kauno apygardos administraciniam
teismui skundą dėl 109 939 Lt, 2 443 Lt baudos bei 78 805 Lt delspinigių įsiskolinimų
VSDFV Kauno skyriui pripažinimo pasibaigusiu. Tik pasibaigus šiam teisminiam
procesui bus galima teigti, jog šio kreditorinio įpareigojimo reikalaujama
pagrįstai. UAB „Baltijos žuvys“ ir UAB „Genys“ 2010 m. balandžio 13 d.
perdavimo-priėmimo aktu susitarė, kad visos sudarytos tarp šalių sutartys yra
nutrauktos, o visos šalių teisės ir pareigos pasibaigusios.
4.
Atsakovas žvejybiniais laivais žūklauja Baltijos jūroje, taip pat gauna
pajamų iš nekilnojamojo turto nuomos. Per 2010 metų 9 mėnesius iš žvejybos
gauta 1 021 399 Lt, o iš kitos veiklos bei nekilnojamojo turto nuomos 91 926 Lt
pajamų. 2010 m. rugsėjo 30 d. apskaičiuota 3 928 Lt pelno. 2009 m. ir 2010 m.
gauta mažiau pelno, nes 2009 m. buvo remontuotas laivas LBB 1124, o 2010 m.
laivas LB1100. Tokios apimties remontai atliekami kas 5 metai. Kadangi
sekančiais metais nenumatyta remontų, tikimasi, kad bendrovės pajamos 2011 m.
išaugs iki 2 000 000 Lt bei bus gautas apie 500 000 Lt dydžio pelnas. Per 2010
metų 9 mėnesius UAB „Baltijos žuvys“ iš žvejybos gavo 1 021 399 Lt pajamų.
Gautos lėšos buvo panaudotos atsiskaityti su darbuotojais, tiekėjais, už
atliktus laivo remonto darbus bei vykdyti įsipareigojimus valstybės
institucijoms.
5.
UAB „Baltijos žuvys“ nekilnojamasis turtas yra areštuotas ir įkeistas
„Swedbank“, AB. Turto vertinimo ataskaitoje EUR Nr. 100103 nustatyta, jog laivo
LLB 1124 rinkos vertė – 1 090 000 Lt. Laivo LBB 1100 rinkos vertė – 960 000 Lt.
Laivo „Ieva“ rinkos vertė – 50 000 Lt. UAB „Turto spektras“ pažymoje apie turto
vertės nustatymą Nr. 10-01-3-32 nurodyta, jog UAB „Baltijos žuvys“
priklausančio žuvies perdirbimo cecho rinkos vertė – 1 950 000 Lt. UAB
„Baltijos žuvys“ pagal 2010 m. rugsėjo 30 d. balanso duomenis turėjo turto už 7
310 923 Lt, t. y. keturis kartus daugiau negu jos pradelsti kreditoriniai
įsipareigojimai, todėl nėra sąlygų iškelti jai bankroto bylą.
Ieškovas
VSDFV Kauno skyrius atsiliepime į atsakovo UAB „Baltijos žuvys“ atskirąjį
skundą prašo teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime pažymima, kad UAB
„Baltijos žuvys“ jau ne kartą siekė iškelti restruktūrizavimo bylą, tačiau
nepavyko įrodyti, kad ji yra moki. Įsiskolinimas VSDFV biudžetui 2011 m. sausio
1 d. siekė 219 003,16 Lt, tačiau tai negalutinė suma, nes tiksliai ją
paskaičiuoti nėra galimybės dėl nepateiktų ataskaitų už dvejus metus. Atsakovas
siekia vilkinti įsipareigojimų kreditoriams įvykdymą bei piktnaudžiauja savo
teisėmis.
IV. Apeliacinės
instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Nagrinėjamoje
byloje spręstinas klausimas, ar Kauno apygardos teismo 2010 m. gruodžio 21 d.
nutartis, kuria bankroto byla iškelta UAB „Baltijos žuvys“ ir paskirtas jos
bankroto administratorius, laikytina pagrįsta ir teisėta. Dėl šios nutarties
atskirąjį skundą pateikė UAB „Baltijos žuvys“, todėl jos skunde išdėstyti
teiginiai bei atsiliepime į skundą išdėstyti argumentai apibrėžia šios
apeliacijos ribas.
Dėl
atsakovo UAB „Baltijos žuvys“ apeliacinės instancijos teismui teiktų prašymų
priimti papildomus rašytinius įrodymus
Lietuvos
apeliaciniame teisme 2011 m. balandžio 13 d. bei 14 d. buvo gauti atsakovo UAB
„Baltijos žuvys“ atstovės prašymai prijungti rašytinius įrodymus. Teisėjų
kolegija, susipažinusi su tokiais prašymais, pažymi, kad yra teisinis pagrindas
juos atsisakyti priimti bei nevertinti nagrinėjant atsakovo UAB „Baltijos
žuvys“ pateiktą atskirąjį skundą.
Kaip matyti
iš bylos medžiagos, UAB „Baltijos žuvys“ atskirasis skundas teisme buvo gautas
dar 2011 m. sausio 7 d. (t. 4, b. l. 86-88). CPK 7 straipsnio 2 dalis numato,
kad dalyvaujantys byloje asmenys privalo
sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems
priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu,
rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso
eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų
reikalavimai ar atsikirtimai. Teisėjų kolegija, susipažinusi su atsakovo
pateiktu prašymu dėl įrodymų prijungimo, pažymi, kad juo ne tik teikiami nauji
įrodymai, tačiau iš esmės yra siekiama papildyti pateikto atskirojo skundo
argumentus (pvz., teikiami argumentai, kad teismas nevisiškai tinkamai įvertino
aplinkybes dėl įmonės mokumo ir pan.). Taigi, nors atsakovo pateikti rašytiniai
paaiškinimai ir įvardijami kaip prašymas priimti naujus įrodymus, tačiau jie iš
esmės yra nukreipti į atskirojo pildymą naujais motyvais ir argumentais. CPK
323 straipsnio nuostatos numato, kad pasibaigus atskirojo skundo padavimo
terminui, keisti (papildyti) atskirąjį skundą yra draudžiama (CPK 338 str.).
Proceso teisės norma, kuri draudžia pildyti, tikslinti atskirąjį skundą po
termino jam paduoti pasibaigimo, yra imperatyvi. Šiuo atveju terminas pildyti
atskirąjį skundą jau yra pasibaigęs. Esant paminėtoms aplinkybėms teisėjų
kolegija nevertina ir neanalizuoja atsakovo UAB „Baltijos žuvys“ atstovės 2011
m. balandžio 12 d. prašyme prijungti įrodymus (teisme gautas 2011 balandžio 13
ir 14 d.), išdėstytų argumentų, kuriais siekiama papildyti atskirąjį skundą.
CPK 181
straipsnio 2 dalis taip pat numato, kad teismas turi teisę atsisakyti priimti
įrodymus, jeigu šie įrodymai galėjo būti pateikti anksčiau, o vėlesnis jų
pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą. CPK 306 straipsnio 3 dalyje nurodyta,
kad kartu su atskiruoju skundu turi būti pateikti įrodymai, numatyti CPK 314
straipsnyje ir motyvai, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau (jeigu
apeliantas jų turi) (CPK 338 str.). CPK 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, kad apeliacinės
instancijos teismui naujų įrodymų negali būti pateikta, išskyrus atvejus, kai
pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai naujų
įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Sprendžiant klausimą dėl naujų
įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme, būtina atsižvelgti į šios
civilinio proceso stadijos specifiką. CPK
yra įtvirtinta ribota apeliacija. Jai būdinga tai, kad pirmosios
instancijos teismo sprendimas
tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus
ir įvertintus duomenis, apeliacijoje tikrinama, ar teismas turėjo pakankamai
įrodymų padarytoms išvadoms pagrįsti,
ar juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių.
Civiliniame procese vadovaujamasi nuostatomis, kad bylai reikšmingi duomenys
turi būti pateikiami ir išsamiai ištiriami pirmosios instancijos teisme.
Paminėtais ribojimais siekiama užkirsti kelią piktnaudžiavimu procesu – jį
vilkinti, bylinėtis naudojantis netikėtumu ar dalimis teikiant įrodymus, bet ne
atviroje diskusijoje rungtyniškumo sąlygomis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo 2007 m. gruodžio 29 d. nutartį byloje Nr. 3K-3-607/2007).
CPK 324 straipsnio 3 dalis numato, jog kai teismas pripažįsta, kad yra būtina,
gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami pirmosios instancijos teisme
ištirti įrodymai. Teismas taip pat gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios
instancijos teismas atsisakė tirti. Nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti
pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas,
vadovaudamasis šio CPK straipsniu, juos pripažįsta galimus priimti ir tirti.
Teisėjų
kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pats apeliantas UAB „Baltijos žuvys“
pripažįsta, kad su atskiruoju skundu nepateikė visų įrodymų. UAB „Baltijos
žuvys“ buvo atstovaujama profesionalaus teisininko – advokato. Atsakovo prašomi
prijungti įrodymai buvo pateikti tik likus vienai dienai iki teismo posėdžio
dienos apeliacinės instancijos teisme, nors šiuo atveju bankroto procedūrų
inicijavimas UAB „Baltijos žuvys“ jau vyksta iš tiesų ilgą laiką. Teisėjų
kolegijos įsitikinimu, šiuo atveju nėra objektyvaus pagrindo tenkinti atsakovo
UAB „Baltijos žuvys“ pateikto prašymo dėl naujų įrodymų prijungimo, todėl
teisėjų kolegija tokio prašymo netenkina, o nagrinėdama apelianto atskirąjį
skundą nevertina tik apeliacinės instancijos teismui naujai pateiktų ir prašomų
priimti įrodymų (CPK 314, 338 str.).
Dėl
bankroto bylos iškėlimo UAB „Baltijos žuvys“
Bankroto
institutas yra vienas iš rinkos ekonomikos įrankių, kurių pagalba siekiama
užtikrinti ekonomikos gyvybingumą bei pašalinti iš apyvartos nemokius
subjektus. Be to, įvertinus įmonių bankroto instituto esmę, tikslus bei
paskirtį, galima spręsti, jog bankroto procese siekiama apsaugoti ne tik
finansinių įsipareigojimų nevykdančios įmonės kreditorių, bet ir pačios
bankrutuojančios įmonės interesus. Bankroto procesą reglamentuojančios teisės
normos iš esmės yra viešosios teisės normos ir jų tikslas – pašalinti iš
apyvartos nemokius rinkos dalyvius. Tačiau pradedant šį procesą, t. y.
iškeliant įmonei bankroto bylą, yra svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar įmonė iš
tiesų yra nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji turi tik tokių finansinių
sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę, kaip veikiantį rinkos
dalyvį.
Vadovaujantis
ĮBĮ 9 straipsnio 5 dalimi,
bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad yra bent viena iš šių
sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba vėluoja išmokėti darbuotojams atlyginimą; 2)
įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui, kad negali atsiskaityti
su kreditoriumi (kreditoriais) ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų (ĮBĮ 9 str. 5 d.). Nagrinėjamu
atveju UAB „Baltijos žuvys“ bankroto byla iškelta nustačius šios įmonės
nemokumą (t. 6, b. l.75-82).
Įmonės
nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų,
neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai
(skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto
vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d.). Lietuvos apeliacinio teismo
2010 m. liepos 22 d. nutartyje byloje Nr. 2-1162/2010 pažymėta, kad nagrinėjamu atveju UAB „Baltijos
žuvys“ faktinio mokumo nustatymui svarbus ne tik formalus pradelstų
įsipareigojimų ir į įmonės balansą įrašyto turto vertės santykis, tačiau ypač
objektyvaus turinio aplinkybės, iš kurių galima būtų spręsti apie faktinį
įmonės mokumą, nes nustačius, kad įmonė eilę metų nesugeba bent iš dalies
atsiskaityti su tais pačiais kreditoriais, įmonė galėtų būti pripažinta nemokia
balansinei turto vertei net ir viršijant pradelstų įsipareigojimų dydį.
Konkrečiu atveju minėtomis objektyvaus pobūdžio aplinkybėmis galėtų būti
duomenys apie realų atsakovo pradelstų įsipareigojimų vykdymą kreditoriams ar
pan. Lietuvos apeliacinis teismas dar 2010 m. vasario 18 d. nutartyje byloje Nr. 2-453/2010 nurodė, kad teismas įmonei gali
iškelti bankroto bylą dėl jos nemokumo tuo atveju, jei egzistuoja objektyvaus
turinio teisinės prielaidos, sudarančios pakankamą pagrindą manyti, jog įmonė
faktiškai yra nemoki. Tuo tarpu faktiniam nemokumui nustatyti esmės turi ne tik
formalus pradelstų įsipareigojimų ir į įmonės balansą įrašyto turto vertės
santykis, tačiau ir faktinis pakankamai didelių pradelstų įsipareigojimų
ilgalaikis nevykdymas. Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys, taip pat
tiek Lietuvos apeliacinio teismo, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo priimti
procesiniai sprendimai leidžia teigti, kad UAB „Baltijos žuvys“ jau ne kartą
buvo bandoma kelti restruktūrizavimo bylą, tačiau tai daryti atsisakyta dėl to,
kad nustatyta, jog atsakovo finansiniai sunkumai ne laikini, o nuolatinio
pobūdžio, besitęsiantys keletą metų, lemiantys vis blogesnę įmonės finansinę
padėtį, konstatuotas įmonės vadovo piktnaudžiavimas teise.
Skundžiamoje
nutartyje nurodyta, kad UAB „Baltijos žuvys“ įsipareigojimai UAB „Superija“
siekia 1 512 210,08 Lt, „Swedbank“, AB – 392 312,32 Lt, VSDFV biudžetui apie
219 003,16 Lt, VMĮ – 150 729,04 Lt, UAB „Perdanga“ – 26 184,62 Lt, iš viso 2
300 439,22 Lt. Atsakovas pirmosios instancijos teisme pripažino 1 779 196,78 Lt
pradelstų įsipareigojimų sumą. Pirmosios instancijos tesimas, įvertinęs bylos
medžiagą, nusprendė, kad bendras UAB „Baltijos žuvys“ pradelstų įsipareigojimų
dydis sudarytų 2 664 666,36 Lt, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai,
kad šis pirmosios instancijos teismo nustatytas dydis nėra visiškai teisingas.
Tokia išvada darytina ištyrus visą bylos medžiagą.
Teisėjų
kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad atsakovo UAB
„Baltijos žuvys“ pripažinta pradelstų įsipareigojimų suma - 1 779 196,78 Lt (t.
6, b. l. 45-46) yra nepagrįstai sumažinta 191 187 Lt VSDFV Kauno skyriaus
kreditorinio reikalavimo suma. Kaip matyti iš atsakovo teiktų paaiškinimų
pirmosios instancijos teismui (t. 6, b. l. 45-46), kurių turinys iš esmės
atkartoja ir atskirajame skunde išdėstytus argumentus, UAB „Baltijos žuvys“
pripažįsta 1 006 518 Lt dydžio pradelstą įsipareigojimą UAB „Superija“, tačiau
įsiteisėjusiais procesiniais teismų sprendimais yra nustatyta, kad UAB
„Baltijos žuvys“ skolinga UAB „Superija“ 1 512 210,08 Lt (t. 2, b. l. 65). UAB
„Baltijos žuvys“ pripažįsta ir 285 365,26 Lt dydžio įsipareigojimą kredito
įstaigai, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad jos pradelstas įsipareigojimas
„Swedbank“, AB iš tikrųjų siekia 392 312,32 Lt. UAB „Baltijos žuvys“, teikdama savo
paaiškinimus apie pradelstų įsipareigojimų dydį, į juos taip pat neįtraukė UAB
„Perdanga“ 26 184,62 Lt pradelsto kreditorinio reikalavimo. Taigi, UAB
„Baltijos žuvys“ nepagrįstai nurodė kai kurias mažesnes pradelstų
įsipareigojimų sumas. Atlikus aritmetinius veiksmus (1 779 196,78 Lt + 191 187
Lt + 505 692,08 Lt + 106 947,06 Lt + 26 184,62 Lt) darytina išvada, kad bendras
UAB „Baltijos žuvys“ pradelstų įsipareigojimų dydis siekia 2 609 207,54 Lt (pirmosios
instancijos teismas, padaręs skaičiavimo klaidą, nurodė, kad bendras pradelstų
įsipareigojimų dydis yra 2 664 666,36 Lt).
Pirmosios
instancijos teismas nurodė, kad Juridinių asmenų registro duomenimis atsakovas
UAB „Baltijos žuvys“ finansinės atskaitomybės dokumentus yra pateikęs tik už
2007 metus. Teisėjų kolegija, patikrinusi Juridinių asmenų registro duomenis,
nustatė, kad yra pateiktas UAB „Baltijos žuvys“ balansas už laikotarpį nuo 2009
m. sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. Iš jo duomenų matyti, kad įmonės visas turtas
siekia 8 185 257 Lt (iš jų 2 554 460 Lt per vienerius metus gautinos sumos), o
balanse nurodytos per vienerius metus mokėtinos sumos sudaro 1 124 866 Lt.
Pirmosios instancijos teismas, vertindamas UAB „Baltijos žuvys“ mokumą, rėmėsi
2010 m. rugsėjo 30 d. preliminaraus balanso duomenimis, iš kurių matyti, kad
įmonės turtas sudaro 7 116 068 Lt (iš jų 2 454 395 Lt per vienerius metus
gautinos sumos), o įmonės per vienerius metus mokėtinos sumos siekia 1 016 662
Lt (t. 6, b. l. 4). Taigi vertinant balanse nurodytas įmonės per vienerius metus
mokėtinas sumas teigtina, kad jos neatitinka aukščiau išdėstytų aplinkybių,
kurios patvirtina tai, kad įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais
nustatyti didesni atsakovo įsipareigojimai, kurie yra pradelsti. Teisėjų
kolegija, ištyrusi bylos medžiagą, sutinka su pirmosios instancijos teismo
teiginiais, kad UAB „Baltijos žuvys“ pateiktas balansas neatspindi įmonės
realios turtinės būklės. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos
teismo argumentai, kad šiuo atveju nėra objektyvaus teisinio pagrindo atsakovo
UAB „Baltijos žuvys“ nurodytas, esą gautinas per vienerius metus sumas, laikyti
realiu įmonės turtu yra teisingi. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje
nutartyje išsamiai pagrindė tokią savo išvadą. Iš esmės beveik to paties dydžio
UAB „Baltijos žuvys“ nurodoma per vienerius metus gautina suma (apie 2,5 mln.
Lt), kaip turtinė teisė, fiksuojama dar nuo 2006 metų. Teisingai įvertinta ir
ta aplinkybė, kad realių abejonių kelia UAB „Baltijos žuvys“ galimybė atgauti 3
540 Lt ir 118 181,58 Lt dydžio sumas atitinkamai iš UAB „Briz“ ir UAB „Kraitenė“,
nes šiems subjektams inicijuotos bankroto procedūros. Prievolė atgauti 38
440,03 Lt dydžio sumą iš UAB „Genys“ laikytina pasibaigusia pagal paties
apelianto minimą 2010 m. balandžio 13 d. perdavimo priėmimo aktą, o iš UAB „Renton
Group“ gautina 1 429 490 Lt dydžio suma nurodyta dar 2008 metų žiniaraštyje,
tačiau duomenų dėl jos pagrįstumo ir gavimo galimybių nėra pateikta.
Teisėjų
kolegija, vertindama skundžiamoje nutartyje atliktą UAB „Baltijos žuvys“
ilgalaikio turto vertės analizę, sutinka su pirmosios instancijos teismo
išvada, kad nagrinėjamu atveju UAB „Baltijos žuvys“ nurodyta ilgalaikio
materialaus turto vertė neatitinka realios vertės. Pirmosios instancijos teismo
motyvas, kad UAB „Baltijos žuvys“ reali turto vertė dabar yra artimiausia
vertei, fiksuotai 2007 m. balanse, laikytinas pagrįstu bei apelianto atskiruoju
skundu nepaneigtu. Įvertintina ir tai, kad UAB „Baltijos žuvys“ žuvies
perdirbimo cechui areštas taikytas 16 kartų. Laikytina pagrįsta ir teisinga
pirmosios instancijos teismo išvada, kad ilgalaikis UAB „Baltijos žuvys“ turtas
šiuo metu siekia apie 3,03 mln. Lt. Tokia išvada atskirojo skundo motyvais taip
pat nėra paneigta. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus teiginius bei įvertinus
tai, kad atsakovas nepateikė objektyvių įrodymų apie realias galimybes atgauti
jo nurodytas per vienerius metus gautinas sumas, teigtina, jog realus
trumpalaikis jo turtas tesudaro 433 626 Lt, o visas realiai UAB „Baltijos
žuvys“ turimas turtas siekia apie 3,5 mln. Lt. Vertinant aukščiau konstatuotą
UAB „Baltijos žuvys“ pradelstų įsipareigojimų dydį – 2,6 mln. Lt, pirmosios
instancijos teismo išvada, kad UAB „Baltijos žuvys“ yra faktiškai nemoki įmonė,
laikytina pagrįsta ir teisėta, todėl bankroto bylos jai iškėlimas yra teisingas
teismo procesinis veiksmas. Tai, kad UAB „Baltijos žuvys“ vykdo veiklą, savaime
negali būti pagrindu atsisakyti jai iškelti bankroto bylą, nes nustatyta, kad
įmonė atitinka įstatyme įtvirtintą nemokumo būseną. Skunde išdėstyti argumentai,
kad atsakovas žūklauja Baltijos jūroje, taip pat gauna pajamų iš nekilnojamojo
turto nuomos, kad ateityje įmonė ketina gauti pelno, nesudaro pagrindo naikinti
skundžiamą teismo nutartį.
UAB
„Baltijos žuvys“ atskirasis skundas, kuriuo ginčijama teismo nutartis dėl
bankroto bylos iškėlimo, iš esmės yra siejamas su tomis pačiomis aplinkybėmis,
kurios buvo nurodytos jo pateiktuose 2010 m. lapkričio 15 d. paaiškinimuose,
bei kuriuos pirmosios instancijos teismas detaliai ir išsamiai išnagrinėjo bei įvertino.
Aukščiau išdėstytais argumentais paneigiami apelianto atskirajame skunde vėl
atkartoti ir pirmosios instancijos teismo jau įvertinti teiginiai apie tai, kad
UAB „Baltijos žuvys“ pagal 2010 m. rugsėjo 30 d. balanso duomenis
turėjo turto už 7 116 068 Lt dydžio sumą, o jos pradelsti įsipareigojimai siekė
tik 1 779 196,78 Lt. Dar kartą pažymėtina, jog UAB „Baltijos žuvys“ realiai
pradelstų įsipareigojimų dydis siekia 2,6 mln. Lt, o jai priklausančio turto
reali vertė neviršija maždaug 3,5 mln. Lt. Nagrinėjamu atveju skundo argumentai
nepaneigia pirmosios instancijos teismo nustatyto UAB „Baltijos žuvys“ turto
vertės ir pradelstų įsipareigojimų santykio, kuris nežymiai patikslinamas šia
nutartimi, todėl apelianto argumentai apie „Swedbank“, AB įkeisto nekilnojamojo
turto vertę, apie laivų vertę ir pan. jau yra įvertinti, o skundo argumentai
nepaneigia pirmosios instancijos teismo nustatytos turto vertės. Apelianto
teiginiai, kad jis pateikė Kauno apygardos administraciniam teismui skundą dėl
dalies įsiskolinimų VSDFV Kauno skyriui pripažinimo pasibaigusiais, kad Kauno
apskrities VMI pripažino UAB „Baltijos žuvys“ 287 756 Lt dydžio mokestinę
prievolę pasibaigusia, vertinant visą aukščiau paminėtą pradelstų
įsipareigojimų ir realaus turto santykį, nesudaro pagrindo teigti, jog ir
atlikus apelianto minimų sumų išskaitą būtų pagrindas UAB „Baltijos žuvys“
laikyti mokia įmone.
Apelianto
argumentai, kad UAB „Baltijos žuvys“ yra įvykdžiusios įsipareigojimus UAB
„Rikneda“, o šios įmonės direktorius pateikė atsakovui ir teismui 2010 m.
liepos 29 d. prašymą dėl bylos nutraukimo, kad UAB „Baltijos žuvys“ ir UAB
„Genys“ 2010 m. balandžio 13 d. perdavimo-priėmimo aktu susitarė, kad visos
sudarytos tarp šalių sutartys yra nutrauktos, o visos šalių teisės ir pareigos yra
pasibaigusios, kad yra išnykęs pagrindas iškelti bankroto bylą pagal Kauno
apskrities VMI ieškinį, nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį,
nes bankroto bylos iškėlimą UAB „Baltijos žuvys“ inicijavo ne tik paminėti
subjektai.
Atsiliepime
į atskirąjį skundą VSDFV Kauno skyrius pažymėjo, kad UAB „Baltijos žuvys“ skola
VSDF biudžetui nuolat didėja. Įsiskolinimas 2011 m. sausio 1 d. sudarė 219
003,16 Lt (135 229,48 Lt įmokų, 2 443 Lt baudų, 81 330,68 Lt delspinigių),
tačiau tai negalutinė įsiskolinimo suma, nes tiksliai apskaičiuoti įsiskolinimo
dydžio nėra galimybės dėl skyriui nepateiktų finansinių ataskaitų už dvejus
metus, t.y. už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 21 d.
(t. 6, b. l. 91-93). Iš bylos medžiagos matyti, kad UAB „Baltijos žuvys“
nevykdo įsisenėjusių pradelstų įsipareigojimų pagrindiniams kreditoriams jau
ilgą laikotarpį. Klausimas dėl bankroto bylos inicijavimo buvo iškeltas dar
2002 metais. Įmonė siekė pradėti restruktūrizavimo procesą, tačiau kaip
pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
procesiniais sprendimais yra konstatuota, kad UAB „Baltijos žuvys“ turi ne
laikino, o nuolatinio pobūdžio finansinių sunkumų, lemiančių vis blogesnę
įmonės finansinę padėtį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 30
d. nutartį byloje Nr. 3K-3-496/2009, 2006 m. vasario 20 d. nutartį byloje Nr.
3K-3-69/2006).
Teismo
pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip
reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį
(atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti
žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010
m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis
byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Aukščiau išdėstytų argumentų pagrindu
darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė bankroto
bylos iškėlimą reglamentuojančias teisės normas, iš esmės teisingai nustatė
faktines aplinkybes dėl UAB „Baltijos žuvys“ nemokumo, todėl priėmė teisėtą ir
pagrįstą nutartį, kuria iškėlė bankroto bylą UAB „Baltijos žuvys“. Apelianto
skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą pirmosios instancijos teismo
nutartį pakeisti arba panaikinti (CPK 337 str. 1 p.). Teisėjų kolegija taip pat
nenustatė ir absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK
329 str. 1 d., 338 str.).
Teisėjų
kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337
straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Kauno
apygardos teismo 2010 m. gruodžio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėjai Vytas Milius
Marytė Mitkuvienė
Gintaras Pečiulis