
Bylos Nr. 2KT-34/2012
Procesinio sprendimo kategorija
(S)
98.3; 101
KlAIPĖDOS APYGARDOS teismas
N U T A R T I S
2012 m. kovo 16 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Rimvida Zubernienė, susipažinusi su pareiškėjos T. Ž. skundu dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2-959-889/2012 nagrinėjimo, bylos perdavimo kitam teismui ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo pirmininkės nutarties panaikinimo,
n u s t a t ė :
2012-03-09 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pirmininkė A. Gaižutienė pateikė Klaipėdos apygardos teismui civilinę bylą Nr. 2-959-889/2012. Joje gautas atsakovės T. Ž. atskirasis skundas dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo pirmininkės A. Gaižutienės 2012-02-23 nutarties, kuria nenagrinėtas atsakovės nušalinimo pareiškimas. Atskiruoju skundu atsakovė taip pat prašo nušalinti visą Klaipėdos miesto apylinkės teismą nuo jos pateikto atskirojo skundo priėmimo klausimo sprendimo ir šį klausimą perduoti nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui. Mano, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas turi išankstinį nusistatymą prieš ją, šiuo teismu pareiškėja nepasitiki.
Prašymai netenkintini.
Bylą nagrinėjančio apylinkės teismo teisėjams pareikšto nušalinimo ir bylos perdavimo iš vieno apygardos teismo veiklos teritorijoje esančio apylinkės teismo kitam apylinkės teismui klausimus išsprendžia Apygardos teismo pirmininkas ar šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (CPK 34 str. 3 d., 69 str. 1 d.)
Dėl teismo pirmininkės 2012-02-23 nutarties apskundimo
Nagrinėjamu atveju atsakovė skundžia Klaipėdos miesto apylinkės teismo pirmininkės procesinį sprendimą, kuriuo buvo sprendžiamas bylą nagrinėjančios teisėjos M. V. nušalinimo klausimas. Prašo šio skundo priėmimo klausimą perduoti spręsti kitam tos pačios pakopos teismui.
Iš civilinės bylos medžiagos nustatyta, kad skunde minima civilinė byla Nr. 2-959-889/2012 Klaipėdos miesto apylinkės teisme išnagrinėta – 2012-02-13 priimtas teismo sprendimas. Atsakovė T. Ž. 2012-02-21 Klaipėdos miesto apylinkės teismui pateikė atskirąjį skundą dėl 2012-02-03 nutarties ir prašė nuo šio skundo priėmimo klausimo sprendimo nušalinti teisėją M. V..
2012-02-23 nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismo pirmininkė A. Gaižutienė nutarė nenagrinėti T. Ž. nušalinimo pareiškimo, nes byla jau išnagrinėta, pareiškimas pateiktas jau po bylos išnagrinėjimo.
Nušalinimo klausimo išsprendimas yra sudėtinė teisingumo vykdymo procesinės veiklos dalis, sureglamentuota proceso įstatymo normų (CPK 69 str.). Remiantis CPK 69 straipsnio 1 dalimi, teisėjo nušalinimo klausimą sprendžia atitinkamo teismo pirmininkas, teismo pirmininko pavaduotojas arba jų paskirtas teisėjas. Taigi įstatymas konkrečiai įvardija teisės subjektus – pareigūnus, t. y. teismo pirmininką ar jo pavaduotoją, kurie vieninteliai turi įgaliojimus spręsti bylą nagrinėjančio teisėjo nušalinimo klausimą. Teismo pirmininkė A. Gaižutienė nenagrinėja šios civilinės bylos iš esmės, o 2012-02-23 priimta nutartis susijusi su teismo pirmininkės atliekamomis procesinėmis–administravimo funkcijomis – spręsti dėl pagrindų teisėjui nušalinti buvimo ar nebuvimo. Nušalinimo instituto tikslas yra sudaryti teisingo ir nešališko teismo proceso prielaidas, kad būtų užkirstas kelias bylą nagrinėti teisėjui (teismui), dėl kurio suinteresuotumo ar šališkumo konkrečioje byloje pareikšta pagrįstų abejonių. Dėl to nušalinimo pareiškimas turi būti motyvuotas ir pareiškiamas prieš pradedant bylą nagrinėti iš esmės. Vėliau pareikšti nušalinimą leidžiama tik tais atvejais, kada pareiškiantis nušalinimą asmuo apie pagrindą nušalinti sužino vėliau (CPK 68 straipsnio 2 dalis). Be to, įstatymas numato trumpus nušalinimo pareiškimo išnagrinėjimo terminus. Šie argumentai sudaro pagrindą teigti, jog teismo pirmininko, kaip pareigūno, atliekančio procesines–administravimo funkcijas, bet ne nagrinėjančio bylą iš esmės, priimtos nutartys neskundžiamos. Civilinio proceso kodeksas nenumato galimybės skųsti nutartis, priimtas sprendžiant bylą nagrinėjančio teisėjo nušalinimo klausimus.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovės T. Ž. atskirasis skundas dėl 2012-02-03 nutarties, nuo kurio priėmimo klausimo sprendimo buvo pareikštas nušalinimas teisėjai M. V., yra priimtas 2012-02-23 teisėjos M. V. rezoliucija. Taigi pareiškėjos teisė į apeliaciją nėra pažeista ar suvaržyta.
Dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo nušalinimo ir atskirojo skundo priėmimo
Įstatymas suteikia teisę dalyvaujantiems byloje asmenims pareikšti nušalinimą teisėjui, jeigu jo dalyvavimas nagrinėjant bylą gali būti kliūtimi dalyvaujantiems byloje asmenims realizuoti teisę į tinkamą procesą (CPK 64–66, 71 straipsniai). Procesas bus tinkamas tik tuomet, kai bylą (ieškinį, prašymą) išnagrinės pagal įstatymą įsteigtas nepriklausomas ir nešališkas teismas, kuris yra teisėtos sudėties (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29, 109, 117 str.).
Apygardos teismo pirmininkas, Civilinių bylų skyriaus pirmininkas gali perduoti teismo žinion priimtą bylą kitam teismui, jei yra aplinkybės, numatytos CPK 34 straipsnio 2 dalies 3 punkte, t. y. jeigu, nušalinus vieną ar kelis teisėjus ar teisėjams nusišalinus, apylinkės teisme nebėra teisėjų, turinčių teisę nagrinėti bylą, ir aplinkybės, numatytos šio straipsnio 5 dalyje, liečiančios giminystės ryšius.
Iš pareikšto prašymo turinio matyti, kad atsakovė T. Ž. reiškia nušalinimą visiems Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjams, motyvuodama tuo, kad teisėja M. V. priėmė neteisėtus ir nepagrįstus procesinius sprendimus, atsakovės prašymų netenkino, teismas turi išankstinį nusistatymą prieš ją, šiuo teismu pareiškėja nepasitiki.
Visos aplinkybės, sudarančios pagrindą tiek teisėjui nušalinti, tiek pačiam nusišalinti, turi būti pagrįstos. Subjektyvi byloje dalyvaujančio asmens nuomonė, nesant ją pagrindžiančių faktinių duomenų, negali būti pripažįstama pakankamu pagrindu nušalinti bylą nagrinėjantį teisėją ar visus šio teismo teisėjus. Abejonės dėl teisėjo (teisėjų) nešališkumo turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik dalyvaujančių byloje asmenų spėjimais ar samprotavimais.
Pažymėtina, kad įstatymas reikalauja, jog nušalinimo pareiškimas, siekiant užtikrinti greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, būtų motyvuotas (CPK 68 str. 2 d.) ir pareikštas konkrečiam teisėjui ar konkretiems teisėjams (CPK 68 str. 4 d.), bet ne teismui. Nagrinėjamu atveju nėra duomenų apie Klaipėdos miesto apylinkės teisme dirbančių visų teisėjų galimą šališkumą dėl atsakovės. Faktas, kad teisėjo priimti procesiniai sprendimai yra nepalankūs vienai iš bylos šalių, negali būti vertinamas kaip teisėjo šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo nušalinimo pagrindas. Tuo labiau šios aplinkybės neturi reikšmės teismo nešališkumui ir nesudaro pagrindo nušalinti visų Klaipėdos miesto apylinkės teisme dirbančių teisėjų. Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi procesinę teisę įstatymo nustatyta tvarka juos skųsti aukštesniosios instancijos teismui (CPK 301 str., 334 str. 1 d.).
Esant tokioms aplinkybėms, T. Ž. prašymas dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjų nušalinimo ir atskirojo skundo priėmimo klausimo perdavimo nagrinėti iš teismo, kuriam jis teismingas, kitam apylinkės teismui atmestinas.
Dėl baudos skyrimo
Šaliai, kuri piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis ir sąmoningai veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, teismas gali paskirti baudą (CPK 69 straipsnio 5 dalis, 95 straipsnio 2 dalis, 106 straipsnio 1 dalis).
Visomis procesinėmis teisėmis, tarp jų ir nušalinimo teise, turi būti naudojamasi sąžiningai, tik pagal jų paskirtį – užtikrinti operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 str., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., CPK 7 str.). Procesinių teisių įgyvendinimas tokiu būdu, kuriuo nepagrįstai, prieštaraujant procesinės teisės paskirčiai, suvaržomos kitų asmenų turimos teisės ir teisėti interesai, pažeidžiamas viešasis interesas, laikytinas piktnaudžiavimu procesu, t. y. neteisėtu veiksmu. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, jog teismas, nustatęs, kad procesinėmis teisėmis naudojamasi priešingai jų paskirčiai, jomis piktnaudžiaujant, privalo savo iniciatyva šalinti tokius neteisėtus veiksmus ir jų pasekmes, t. y. nustatęs, jog dalyvaujantis byloje asmuo procesines teises įgyvendina nesąžiningai, jomis piktnaudžiauja, teismas turi konstatuoti, kad atitinkamos procesinės teisės išvis nėra įgyvendinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bylos Nr. 3K-3-999/2001, Nr. 3K-3-1212/2001, Nr. 3K-3-406/2007).
Nagrinėjamoje byloje T. Ž. penktą kartą pateikė nušalinimo pareiškimą, šiuo metu visam Klaipėdos miesto apylinkės teismui, iš esmės tais pačiais argumentais, dėl kurių pagrįstumo pasisakė Klaipėdos miesto apylinkės teismo pirmininkė 2012-01-10 ir 2012-02-23 nutartyse, jos pavaduotoja 2012-02-14 nutartyje ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė 2012-01-23 nutartyje. Tokia situacija, kai per trumpą laiką, t. y. nuo 2012 m. sausio mėn., T. Ž. pareiškė nušalinimo pareiškimus tiek bylą nagrinėjančiai teisėjai M. V., tiek visam Klaipėdos miesto apylinkės teismui ir teismo pirmininkė bei aukštesniosios pakopos teismas atmetė šiuos pareiškimus kaip nepagrįstus, o vėliau pareiškėja iš esmės tais pačiais argumentais vėl pareiškė nušalinimo pareiškimą bylą nagrinėjančiai teisėjai, teismui bei jos prašymą atmetusiai teismo pirmininkei, reiškia naudojimąsi procesine nušalinimo teise ne pagal šios teisės paskirtį. Atsakovei piktnaudžiaujant procesine teise reikšti nušalinimą Klaipėdos miesto apylinkės teismui, vilkinamas bylos nagrinėjimas, nepagrįstai didinami bylinėjimosi kaštai.
Nors bauda už piktnaudžiavimą procesine teise gali būti skiriama tik už piktnaudžiavimo veiksmus, atliktus konkrečiame procese, tačiau kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendžiant baudos skyrimo klausimą turi būti atsižvelgiama į konkrečią bylos situaciją bei įvertinama visų šiam klausimui išspręsti įtaką turinčių aplinkybių svarba (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bylos Nr. 3K-3-406/2007, Nr. 3K-3-404/2007). Nustatyta, kad atsakovė nuolat teikia bylas nagrinėjančių teisėjų ar viso teismo nepagrįstus nušalinimo pareiškimus, tai rodo jos piktnaudžiavimo procesine teise sistemiškumą, kryptingą veikimą siekiant komplikuoti teismų darbą. Tokie kitose civilinėse bylose atlikti asmens veiksmai leidžia suprasti, jog atsakovė žino apie nušalinimo institutą ir juo naudojasi. Kitose civilinėse bylose teismų priimtomis nutartimis ne kartą atmesti nepagrįsti T. Ž. prašymai (Klaipėdos apygardos teismo civ. bylos Nr. 2KT-23/2012, Nr. 2KT-16/2012, Nr. 2S-1042-460/2011, Nr. 2S-1116-125/2011). Raštuose T. Ž. ne kartą nurodyta savo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai (CPK 7 str. 2 d.). Nepaisydama to, atsakovė ir toliau nuolat reiškia aiškiai nepagrįstus nušalinimo pareiškimus Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjams. Šios aplinkybės turi įtakos asmens veiksmų teisiniam vertinimui ir baudos skyrimui.
Už atsakovės T. Ž. naudojimąsi procesinėmis teisėmis ne pagal paskirtį jai skirtina proceso įstatyme nustatyta procesinė sankcija (CPK 69 str. 5 d., 95 str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugpjūčio 28 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-404/2007, 2007 m. spalio 12 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-406/2007; Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 20 d. nutartis byloje 2KT-47/2009). Atsižvelgiant į atsakovės sąmoningą ir neteisėtą elgesį byloje naudojantis procesine teise ne pagal jos paskirtį, tais pačiais argumentais reiškiant nepagrįstus nušalinimo pareiškimus Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjams, taip pat į jos sistemingus veiksmus beveik kiekvienoje civilinėje byloje, kurioje ji dalyvauja, teikiant Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjų nušalinimo pareiškimus, T. Ž. skirtina 300 Lt bauda (CPK 69 str. 5 d., 95 str. 2 d.).
Nenušalinus Klaipėdos miesto apylinkės teismo, nėra pagrindo klausimą dėl atskirojo skundo priėmimo perduoti nagrinėti kitam apylinkės teismui (CPK 34 str. 2 d. 3 p.).
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 69, 95, 106 straipsniais, 290-291 straipsniais, Civilinių bylų skyriaus pirmininkė
n u t a r i a :
netenkinti atsakovės T. Ž. atskirajame skunde pareikštų prašymų.
Atsakovei T. Ž. už piktnaudžiavimą procesine nušalinimo teise paskirti 300 (trijų šimtų) Lt baudą.
Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Rimvida Zubernienė