Civilinė byla Nr. e2-1035-661/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-00506-2020-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.3; 3.2.6.1
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. gegužės 11 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Alvydas Barkauskas,
Sekretoriaujant Martai Ribinskienei,
dalyvaujant ieškovo Emerald Coast SAS atstovui advokatui I. B.,
atsakovo UAB „SL GRUPĖ“ atstovui advokatui M. Š.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Emerald Coast SAS ieškinį atsakovui UAB „SL GRUPĖ“ dėl skolos priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
1. Ieškovas Emerald Coast SAS prašė priteisti iš atsakovo UAB „SL GRUPĖ“ 170.337,20 Eur skolos; 6 proc. dydžio apskaičiuotas palūkanas, kurios sudaro 19.909,38 Eur; 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas ieškinį grindė tuo, kad Ieškovas pardavė Atsakovui prekių už 180.922,57 Eur. Atsakovas už įsigytas prekes privalėjo su Ieškovu atsiskaityti sąskaitose faktūrose nurodytais terminais. Atsakovas už įsigytas prekes su Ieškovu pilnai neatsiskaitė ir iki ieškinio pateikimo dienos liko skolingas 170.337,20 Eur.
3. Atsakovas UAB „SL GRUPĖ“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovo manymu nagrinėjamam ginčui turėjo būti taikytina ne Lietuvos Respublikos, o Prancūzijos Respublikos teisė. Jo manymu, aplinkybė, jog byloje Ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas apmokėjo ne pats Ieškovas, o UAB „Skolų valdymo partneris“, patvirtina, jog minėtos išlaidos iš Atsakovo Ieškovo naudai negalėjo būti priteisiamos. Atsakovo teigimu, Ieškovui nepateikus parašais patvirtintų sąskaitų - faktūrų ir krovinio važtaraščių, nebuvo įrodytas prekių perdavimas. Be to, Atsakovas, vadovaudamasis Ieškovo buvusio darbuoto atsiųstu laišku, teigia, jog jam nėra aiškus turimo įsiskolinimo Ieškovui dydis ir ar Ieškovas apskritai turi reikalavimo teisę į Atsakovą.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
4. Šioje byloje ieškovas ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo UAB „SL Grupė“ 170 337,20 EUR pagrindinės skolos, 19 909,38 EUR palūkanų, procesines palūkanas – 6 procentus nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat patirtas bylinėjimosi išlaidas. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. liepos 3 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškinį tenkino visiškai. Atsakovas pateikė pareiškimą dėl 2020 m. liepos 3 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo. Byla yra nagrinėjama po atsakovo pateikto pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
5. Byloje rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Ieškovas pardavė Atsakovui prekių už 180.922,57 Eur. Tai patvirtina 12 (dvylika) Ieškovo išrašytų ir Atsakovui apmokėjimui pateiktų sąskaitų faktūrų: Nr. 54718624, Nr. 54745109, Nr. 54802475, Nr. 54802476, Nr. 54802477, Nr. 54867562, Nr. 54867563, Nr. 54867564, Nr. 54959159, Nr. 55211336, Nr. 55211337, Nr. 55211338, ir 7 (septyni) Krovinio važtaraščiai: Nr. 176735, Nr. 176906, Nr. 177858, Nr. 183989, Nr. 152494, Nr. 155684, Nr. 159306 (e b.t. I., b.l. 1-5). Atsakovas už įsigytas prekes privalėjo su Ieškovu atsiskaityti sąskaitose faktūrose nurodytais terminais. Atsakovas už įsigytas prekes su Ieškovu pilnai neatsiskaitė ir iki ieškinio pateikimo dienos liko skolingas 170.337,20 Eur.
Teisiniai argumentai
Dėl taikytinos teisės
6. Pagal nacionalinį teisinį reguliavimą Lietuvos teismui užsienio elementą turinčioje byloje pirmiausia reikia išspręsti jurisdikcijos klausimą, t. y. teismas ex officio (savo iniciatyva) turėtų patikrinti, ar jis turi kompetenciją priimti ieškinį ir nagrinėti bylą (CPK 782 straipsnis). Jeigu yra galiojanti Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis, kurioje išspręsti teismingumo klausimai, turi būti taikomos tarptautinės sutarties nuostatos, o ne teismingumo taisyklės, nustatytos nacionalinėje teisėje (CPK 780 straipsnis). Taigi bylą nagrinėjantis teismas pirmiausia turi nustatyti, koks teisės aktas (Lietuvos vidaus teisė, tarptautinė dvišalė sutartis, tarptautinė daugiašalė sutartis, Europos Sąjungos teisės aktai) reglamentuoja šios bylos teismingumo klausimą.
7. Jurisdikcijos taisyklės civilinėse ir komercinėse bylose, taikytinos Europos Sąjungos valstybėms narėms, yra išdėstytos 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (nauja redakcija). Šis teisės aktas pakeitė 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (toliau – ir Reglamentas 44/2001, reglamentas “Briuselis I”). Reglamento 1215/2012 66 straipsnyje nustatyta, kad šis reglamentas yra taikomas teismo procesams, kurie yra pradėti 2015 m. sausio 10 d. ar vėliau.
8. Reglamento 1215/2012 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šis reglamentas taikomas civilinėse ir komercinėse bylose, neatsižvelgiant į teismo pobūdį. Visų pirma šis reglamentas netaikomas mokesčių, muitų ar administracinėms byloms arba valstybės atsakomybei už veiksmus ir neveikimą vykdant valstybės įgaliojimus (lot. acta iure imperii). Šis reglamentas netaikomas: fizinių asmenų statusui arba teisnumui ir veiksnumui, nuosavybės teisėms, atsirandančioms iš santuokos ryšių arba ryšių, kurie pagal tokiems ryšiams taikytiną teisę laikomi lygiaverčiais santuokai; bankrotui, su nemokių bendrovių arba kitų juridinių asmenų likvidavimu susijusiems procesams ir panašioms byloms; socialiniam draudimui; arbitražui; iš šeimos santykių, giminystės, santuokos arba svainystės kylančioms išlaikymo prievolėms; testamentams ir paveldėjimui, įskaitant dėl mirties kylančias išlaikymo prievoles (1 straipsnio 2 dalis). Šis reglamentas taikomas tik pradėtam teismo procesui, autentiškiems dokumentams, kurie oficialiai sudaromi arba įregistruojami, ir teisminėms taikos sutartims, kurios patvirtinamos arba sudaromos 2015 m. sausio 10 d. arba vėliau (66 straipsnio 1 dalis).
9. Reglamento 1215/2012 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pagal šį reglamentą asmenims, kurių nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, ieškiniai turi būti pareiškiami tos valstybės narės teismuose, neatsižvelgiant į šių asmenų pilietybę. Asmenims, kurių nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, kitos valstybės narės teismuose ieškiniai gali būti pareiškiami tik taikant šio skyriaus 2–7 skirsniuose nustatytas taisykles (5 straipsnio 1 dalis). Asmeniui, kurio nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, ieškinys taip pat gali būti pareikštas, kai minėtas asmuo yra vienas iš atsakovų – vieno iš atsakovų nuolatinės gyvenamosios (buveinės) vietos teismuose, jeigu reikalavimai yra taip glaudžiai susiję, kad yra tikslinga juos nagrinėti ir spręsti kartu, siekiant išvengti teismo sprendimų nesuderinamumo rizikos, atsirandančios dėl atskirai vykstančių procesų (8 straipsnio 1 punktas).
10. Atsižvelgiant į tai, jog ieškinys yra pareikštas atsakovui, kurio buveinės vieta yra Lietuvos Respublikoje, nagrinėjimui ginčui taikytina Lietuvos Respublikos teisė, o atsakovo argumentas, jog šiuo atveju turėjo būti taikoma Prancūzijos Respublikos teisė, atmestinas kaip teisiškai nepagrįstas.
Dėl skolos priteisimo
11. Ieškovas, siekdamas pagrįsti reiškiamą reikalavimą, nagrinėjamoje byloje pateikė teismui 12 laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 8 d. iki 2018 m. sausio 26 d. ieškovo atsakovui išrašytų sąskaitų - faktūrų, iš kurių matyti, jog atsakovas minėtu laikotarpiu įsigijo prekių iš ieškovo iš viso už 180.922,57 Eur. Ieškovas kartu su ieškiniu taip pat pateikė teismui krovinio važtaraščius, kurie patvirtina, jog ieškovo parduotos prekes atsakovui buvo perduotos. Pažymėtina, jog prekių gavimo atsakovas neneigė tol, kol ieškovas nepareikalavo įvykdyti turimą prievolę ir atsiskaityti už įsigytas prekes. Atsakovas neginčija aplinkybės, jog už prekes pagal sąskaitas-faktūras, kuriomis grindžiamas ieškinio reikalavimas, nėra atsiskaitęs.
12. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, jog PVM sąskaitos faktūros išrašymas yra vienašalis aktas, sukuriantis šį mokestinį dokumentą išrašiusiam asmeniui prievolę sumokėti nustatyto dydžio mokestį valstybei, tačiau vien šio dokumento pagrindu civiliniai-teisiniai santykiai neatsiranda (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2004). Išrašyta PVM sąskaita faktūra atsakovui pati savaime neįpareigoja atsakovo apmokėti joje nurodytą sumą, nes tokiai prievolei atsirasti būtinos papildomos sąlygos – įrodymai apie sutarties vykdymą, konkrečios ūkinės operacijos atlikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2004).
13. Pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2 straipsnio 30 dalį, PVM sąskaita faktūra yra dokumentas, kuriuo įforminamas prekių tiekimas arba paslaugų teikimas, taip pat avanso sumokėjimas ir kuris atitinka visus šiame įstatyme tokiam dokumentui nustatytus privalomus reikalavimus. Taigi, pagal bendrąją taisyklę PVM sąskaitos faktūros paskirtis – įforminti įvykusį prekių pateikimą, paslaugų suteikimą ar darbų atlikimą. PVM sąskaitos faktūros privalomi rekvizitai nustatyti Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 80 straipsnyje 1 dalyje, kurioje nėra imperatyviai nurodyta, kad PVM sąskaitoje faktūroje turi būti prekes, paslaugas, darbus ar sąskaitą priėmusio asmens parašas. Atsižvelgiant į tai bei į pirmiau nurodytus PVM sąskaitos faktūros, kaip specialią paskirtį turinčio buhalterinės apskaitos dokumento, tikslus, darytina išvada, kad, kaip jau minėta, sąskaitos faktūros nepasirašymas savaime nepaneigia šalių tarpusavio prievolės, kilusios iš sutartinių teisinių santykių. Kilus ginčui dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo, kai reikalavimai yra grindžiami PVM sąskaitų faktūrų duomenimis, kasacinio teismo praktika formuojama ta linkme, kad šalių sutartinių santykių pobūdis bei aplinkybės, susijusios su sutartinių įsipareigojimų vykdymu, gali būti įrodinėjamos visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, o išvados apie tokių reikalavimų pagrįstumą daromos vadovaujantis CPK 185 straipsnyje nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-164/2004; 2012 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55/2012).
14. Kaip nurodyta aukščiau išdėstytoje teismų praktikoje, parašas nėra privalomas sąskaitos - faktūros rekvizitas ir jos nepasirašymas savaime nepaneigia šalių tarpusavio prievolės, todėl Atsakovo argumentas dėl nepasirašytų sąskaitų - faktūrų įrodomosios galios reikalaujant atsiskaityti neturėjimo, atmestinas kaip nepagrįstas. Ieškovas, siekdamas paneigti Atsakovo argumentus apie tariamą parduotų prekių nepriėmimą ir krovinio važtaraščių nepasirašymą, pateikė teismui pasirašytus ginčo krovinio važtaraščius, įrodančius, jog prekes atsakovas yra faktiškai priėmęs. Atsakovas, nereikšdamas jokių pretenzijų dėl jo atžvilgiu parduotų prekių ir išrašytų sąskaitų - faktūrų bei iš dalies apmokėdamas minėtas sąskaitas - faktūras, patvirtino, kad ieškovas savo, kaip pardavėjo, įsipareigojimus įvykdė tinkamai ir pardavė atsakovui prekes.
15. Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškimo argumentai, kuriais atsakovas, vadovaudamasis iš ieškovo darbuotojo gautu elektroniniu laišku, kvestionuoja ieškovo reikalaujamos priteisti skolos dydį ir ieškovo reikalavimo teisės į šią skolą turėjimą, yra nepagrįsti. Kaip nurodė ieškovas, elektroninį laišką, kuriuo atsakovas grindžia minėtus teiginius, išsiuntė buvęs ieškovo darbuotojas, neturintis nei įgaliojimų, nei reikalingos informacijos, susijusios su atsakovo turima skola Ieškovui ir jos vykdymu, todėl pateiktame laiške išdėstyta informacija neatitinka faktiškai susiklosčiusių aplinkybių ir yra neteisinga.
16. Atsakovas, siekdamas pagrįsti savo dėstomą poziciją, jog jis didžiąją dalį ieškovo reikalavimą pagrindžiančių sąskaitų - faktūrų, išrašytų laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 8 d. iki 2018 m. sausio 26 d., kurių Nr.: 54718624, 54745109, 54802475, 54802476, 54802477, 54867562, 54867563, 54867564, 54959159, 55211336, 55211337, 55211338 (toliau - Ginčo sąskaitos) yra apmokėjęs ir jo turima skola iki ieškinio pareiškimo dienos yra 18.526,97 Eur, į bylą pateikė buhalterinės apskaitos dokumentus (e b.t. I, b.l. 149): laikotarpio nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. gegužės 22 d. „Mokėjimo pavedimai“ lentelę ir laikotarpio nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. gegužės 22 d. „Atsiskaitymai“ lentelę. Teismas vertindamas minėtus duomenis, laiko pagrįstu ieškovo argumentą, jog nei viena iš Atsakovo pateiktų lentelių nėra patvirtina Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta tvarka, t. y. nėra patvirtinta asmens, turinčio teisę pasirašyti tokio pobūdžio dokumentą, parašu, todėl jomis negalima vadovautis kaip įrodymu. Tačiau nepaisant to, vertinant šių lentelių turinį matyti, jog lentelėje „Mokėjimo pavedimai“ Atsakovas nurodė laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. balandžio 16 d. ieškovui atliktų mokėjimų paskirtis, neva patvirtinančias, jog 154.968,94 Eur suma buvo sumokėta dengiant Ginčo sąskaitas. Kadangi atsakovo pateikti mokėjimo nurodymai pagrindžia, jog visi šioje lentelėje nurodyti pavedimai buvo atlikti nekonkretizuojant jų mokėjimo paskirties, o pagal tarp šalių susiklosčiusią praktiką atsakovo atliktomis įmokomis pirmiausia būdavo dengiamos seniausios sąskaitos - faktūros, lentelėje „Mokėjimo pavedimai“ pateikti duomenys laikytini nepagrįstais ir neturinčiais įrodomosios reikšmės nagrinėjamai bylai. Vadovaujantis lentelėje „Atsiskaitymai“ pateiktais duomenimis, atsakovo turima skola Ieškovui yra 163.847,45 Eur, o ne 18.526,97 Eur, kaip teigia atsakovas. Tačiau šioje lentelėje pateikti duomenys taip pat nėra tikslūs. Atsakovas joje nurodo neteisingą 43.312,87 Eur skolos likutį, pateikia netikslias sąskaitų - faktūrų Nr. 53866442, 53892700, 53934403, 53969726, 54037808, 54660676, 54718624, 54802476, 54802477, 54867562, 54959159, 55211336, 55211337 centų sumas, neįtraukia Ieškovo išrašytų sąskaitų - faktūrų Nr. 54603376, 54603378 ir kreditinių sąskaitų Nr. 53837586, 54037896, 54604495, 54604496, 55070190.
17. Ieškovas, siekdamas patvirtinti, jog tikrasis atsakovo turimos skolos likutis 2016 m. rugsėjo 1 d. buvo ne 43.312,87 Eur, kaip teigiama lentelėje „Atsiskaitymai“, o 50.178,39 Eur, į nagrinėjamą bylą pateikė patikslintą ieškovo buhalterinės apskaitos išrašą (e b.t. I., b.l. 153), sudarytą laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 25 d. iki 2018 m. gegužės 22 d. Patikslinto išrašo duomenys patvirtina, jog ieškovas viso bendradarbiavimo su atsakovu laikotarpiu atsakovo apmokėjimui yra pateikęs 35 sąskaitas - faktūras bendrai 560.821,78 Eur sumai ir 20 kreditinių sąskaitų - faktūrų viso 21.364,05 Eur sumai, o Atsakovas šių sąskaitų - faktūrų pagrindu yra atlikęs mokėjimų Ieškovui viso už 369.120,53 Eur, todėl iki ieškinio pareiškimo dienos Atsakovo turima skola Ieškovui yra 170.337,20 Eur, kaip ir reikalaujama ieškiniu. Taigi, nepaisant Atsakovo argumentų apie tai, jog jis didžiąja dalimi apmokėjęs Ginčo sąskaitas ir likusį 18.526,97 Eur skolos likutį, į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais Atsakovas paneigė minėtus savo teiginius. Šiuo atveju į bylą pateikti įrodymai patvirtina, jog pats Atsakovas iš esmės pripažįsta, jog Ieškovo byloje reiškiamas reikalavimas dėl 170.337,20 Eur skolos priteisimo yra realus ir pagrįstas.
18. Atkreiptinas dėmesys, jog kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, yra nurodęs, jog įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-10-18 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 -10- 01 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2014; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-01-10 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2013; kt.). Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; 2013 m. gruodžio 20 d. d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-697/2013; 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399-701/2015).
19. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.38 straipsnis nustato, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.344 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pirkėjas privalo sumokėti daiktų kainą per sutartyje ar įstatymuose nustatytus terminus ir nustatytoje vietoje. Teismas konstatuoja, jog šiuo atveju ieškovas savo prisiimtus įsipareigojimus įvykdė tinkamai, pardavė atsakovui prekes, atsakovas jas priėmė, tačiau atsakovas savo prievolės laiku atsiskaityti už įsigytas prekes neįvykdė, todėl Ieškovas, vadovaudamasis aukščiau minėtomis įstatymo nuostatomis įrodė atsakovo skolą 170.337,20 Eur ieškovui. Dėl išvardintų priežasčių iš atsakovo ieškovui priteisiama 170.337,20 Eur skola.
Dėl palūkanų dydžio
20. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 str. 2 d.). Atsakovas vėluoja pilnai atsiskaityti su ieškovu už įsigytas prekes pagal pateiktas sąskaitas faktūras nuo 2017 m. gruodžio 8 d., todėl priteistinos apskaičiuotos palūkanos sudaro 19.909,38 Eur.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
21. Teismas, šioje byloje priimdamas 2020 m. liepos 3 d. sprendimą už akių iš atsakovo priteisė 2440 Eur žyminio mokesčio, 1500 Eur atstovavimo išlaidų, 4573,80 Eur išlaidų už vertimo paslaugas. Atsakovas prieštaravimuose dėl sprendimo už akių su tokiomis bylinėjimosi išlaidomis nesutiko, nurodydamas, kad jos yra sumokėtos byloje nedalyvavusio asmens – UAB „Skolų valdymo partneris“, tačiau nėra jokių įrodymų, kad tas bylinėjimosi išlaidas būtų patyręs ieškovas Emerald Coast SAS. Ieškovas atsikirsdamas į šį atsakovo teiginį nurodė, kad bylinėjimosi išlaidos yra realiai patirtos, o jas už ieškovą gali sumokėti ir kitas asmuo.
22. Iš į bylą pateiktų ieškovo dokumentų matyti, jog ieškovą Emerald Coast SAS byloje atstovavęs advokatas I. B. sąskaitas už atstovavimą, vertimo paslaugas ir žyminį mokestį išrašė šioje byloje nedalyvavusiam asmeniui UAB „Skolų valdymo partneris“.
23. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra nurodyta, kad jog nėra būtina, kad už advokato (advokato padėjėjo) suteiktas teisines paslaugas byloje klientas jam sumokėtų tiesiogiai, tam, kad šios išlaidos būtų pripažintos išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu. Kai iš kliento ir advokato atstovavimo sutarties atsiranda kliento pareiga atsiskaityti su advokatu, advokatas gali nurodyti šią prievolę įvykdyti tarpininkui, tačiau tam, kad tokios išlaidos būtų pripažintos išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu, būtinos dvi sąlygos: 1) advokatas teisines paslaugas suteikė; 2) advokatui, kad ir per tarpininką, buvo sumokėta. Kai už advokato suteiktas teisines paslaugas klientas sumoka tarpininkavimo įmonei pagal tarpininkavimo teikiant teisines paslaugas sutartį, ir nepateikiami įrodymai, pagrindžiantys tarpininko atsiskaitymą su advokatu (kaip nagrinėjamu atveju), laikytina, kad mokėjimas atliktas tik pagal tarpininkavimo sutartį ir toks mokėjimas nelaikytinas atstovavimo išlaidomis CPK 88 str. 1 d. 6 p. prasme, kurias turėtų apmokėti bylą pralaimėjusi šalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 23 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-7-687/2017).
24. Taigi, iš pacituotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos matyti, kad bylinėjimosi išlaidas gali apmokėti ir kitas asmuo, bet turi egzistuoti tarpininkavimo sutartis ir be to, turi būti pateikti įrodymai, kad bylinėjimosi išlaidos yra realiai apmokėtos. Šiuo atveju minėtos sąlygos nebuvo įgyvendintos.
25. Byloje nėra jokių įrodymų (pavyzdžiui tarpininkavimo sutarties), kad ieškovas Emerald Coast SAS tarpininkui UAB „Skolų valdymo partneris“ būtų pavedęs atlikti kokius nors procesinius veiksmus šioje byloje, įskaitant bylinėjimosi išlaidų apmokėjimą advokatui. Taip pat nėra įrodymų, jog ieškovas būtų pervedęs atitinkamas pinigų sumas minėtai įmonei, kad ji galėtų atsiskaityti su advokatu. Byloje taip pat nėra įrodymų apie advokato I. B. kokius nors susitarimus su UAB „Skolų valdymo partneris“, kad ši įmonė apmoka kitų asmenų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Taigi, vien dėl šios priežasties prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų yra nepagrįstas.
26. Be to, byloje nėra įrodymų, kad atitinkamos vertimo išlaidos buvo patirtos, t. y. nėra pateiktos sutartys su vertimus atlikusiais asmenimis, jų išrašytos sąskaitos faktūros, todėl neįmanoma nustatyti, už kokios apimties vertimo paslaugos buvo realiai patirtos.
27. Dėl išvardintų priežasčių, kaip neįrodytas, atmetamas ieškovo prašymas priteisti advokato pagalbos ir vertimo išlaidas.
28. Šioje byloje mokėtinas žyminis mokestis yra 2440 Eur. Sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą, buvo nustatyta, jog žyminis mokestis yra apmokėtas tinkamai, todėl ieškinys buvo priimtas ir byla išnagrinėta. Esant šioms aplinkybėms, nepaisant to, kad už ieškovą žyminį mokestį sumokėjo advokatas, šios bylinėjimosi išlaidos pripažįstamos pagrįstomis, t. y. laikytina, kad ieškovas jas patyrė, nes jeigu žyminis mokestis nebūtų buvęs sumokėtas, bylos apskritai nebūtų buvę galima nagrinėti. Dėl šios priežasties žyminis mokestis iš atsakovo priteisiamas ieškovui.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 270 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a:
Ieškovo Emerald Coast SAS ieškinį patenkinti.
Ieškovui Emerald Coast SAS (PVM mokėtojo kodas FR6941230848) priteisti iš atsakovo UAB „SL GRUPĖ“ (į. k. 300086721) 170.337,20 Eur (vienas šimtas septyniasdešimt tūkstančių trys šimtai trisdešimt septyni eurai, 20 ct) skolos; 6 proc. dydžio palūkanas, kurios sudaro 19.909,38 Eur (devyniolika tūkstančių devyni šimtai devyni eurai, 38 ct); 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą (170.337,20 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-04-03) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Ieškovui Emerald Coast SAS (PVM mokėtojo kodas FR6941230848) priteisti iš atsakovo UAB „SL GRUPĖ“ (į. k. 300086721) 2440 Eur (du tūkstančiai keturi šimtai keturiasdešimt eurų, 00 ct) žyminio mokesčio; kitą prašymo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos teismą.
Teisėjas Alvydas Barkauskas