Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2020-05-10][nuasmenintas sprendimas byloje][eI2-485-386-2020].docx
Bylos nr.: eI2-485-386/2020
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Regionø administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Lietyvos valstybė atsakovas
Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos 304766622 atsakovo atstovas
Asociacija „Klaipėdos zoologijos sodas“ 163713562 pareiškėjas
Lietuvos zoologijos sodas 191716918 trečiasis suinteresuotas asmuo
Kategorijos:
Turtinė žala
Teismo sprendimas
Civilinės atsakomybės sąlygos
Pirmosios instancijos teismo nutartis
Kiti su civiline atsakomybe susiję klausimai
Žala
Teismo sprendimo priėmimas, paskelbimas ir išsiuntimas
Sprendimo dėl išlaidų atlyginimo priėmimas
Kiti su civiline atsakomybe susiję klausimai
Kiti su pasiruošimu nagrinėti administracines bylas ir jų nagrinėjimu teisme susiję klausimai
Civilinė atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų
Civilinė atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų
Pasiruošimas nagrinėti administracines bylas ir jų nagrinėjimas teisme
Teismo procesiniai dokumentai
Teismo procesiniai dokumentai
Bylos nagrinėjimo išlaidos

?Administracinė byla Nr

                  Administracinė byla Nr. eI2-485-386/2020

                  Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01993-2019-9

                  Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1;

                  20.5.2; 55.1.3; 57.4

                  (S)

 

img1 

 

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2020 m. gegužės 5 d.

Klaipėda

 

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėja Laimutė Jokubauskaitė, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Renatai Šarkauskienei,

2020 m. balandžio 28 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos asociacijos Klaipėdos zoologijos sodo skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui biudžetinei įstaigai Lietuvos zoologijos sodui dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo.

 

Teismas

 

nustatė:

 

Pareiškėja asociacija Klaipėdos zoologijos sodas (toliau – ir pareiškėja) prašo iš Lietuvos valstybės (toliau – ir atsakovė), atstovaujamos Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas, atsakovės atstovas), priteisti 500 € turtinės žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas.

Paaiškina, jog pareiškėjos vadovui 2018 m. gegužės 8 d. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis pažeidė teisės aktų reikalavimus. Atsakovės atstovas 2018 m. birželio 25 d. nutarimu patraukė pareiškėjos direktorių administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 303 straipsnio 2, 4 dalis, 309 straipsnio 3 dalį, 315 straipsnio 2 dalį, 346 straipsnio 1 dalį ir paskyrė galutinę subendrintą 180 € baudą, konfiskuojant 8 namines pelėdas. Teigia, kad atsakovės atstovai pelėdas išsivežė nesurašydami jokio paėmimo akto ir jas paliko saugoti trečiajam suinteresuotam asmeniui biudžetinei įstaigai Lietuvos zoologijos sodui.

Nurodo, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. spalio 23 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. II-275-586/2018 minėtą atsakovės atstovo nutarimą panaikino, išskyrus pagal ANK 309 straipsnio 3 dalį dėl informacijos nepateikimo apie F dujų ar OAM sunaudojimą, todėl buvo panaikintas ir pelėdų konfiskavimas. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. gruodžio 20 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-387-417/2018 atmetė atsakovės atstovo skundą ir paliko galioti pirmosios instancijos teismo nutarimą. Nurodo, kad atsakovės atstovas privalėjo grąžinti visas paimtas pelėdas, tačiau 2019 m. rugpjūčio 29 d. grąžino tik 6 iš jų, o dėl kitų dviejų pateikė duomenis, kad jos nugaišo.

Paaiškina, jog pasidomėjus pas gydytojus veterinarus dėl gaišenos tyrimo aktuose nurodytų nugaišimo priežasčių atsiradimo paaiškėjo, kad nugaišimo priežastis lėmė netinkamos laikymo sąlygos ir netinkamas šėrimas. Teigia, kad atsakovės atstovas, neteisėtai paėmęs ir negrąžinęs 2 pelėdas, padarė pareiškėjai žalą, kurios dydis yra pelėdų vertė. Pagal Eurazijos regioninės zoologijos sodų ir akvariumų asociacijos duomenis tokios vienos pelėdos vidutinė kaina yra 250 €. Teigia, kad minėtos pelėdos priklauso pareiškėjai, nes ji pelėdas 2013 m. balandžio 2 d. gavo dovanų iš Hadonynės zoologijos sodo. Mano, jog atsakovės atstovas iš pareiškėjos paėmęs pelėdas privalėjo užtikrinti tinkamas jų laikymo sąlygas ir jas išsaugoti, net jei tam pasitelkia trečiuosius asmenis, o jų neišsaugojęs – privalo atlyginti padarytą žalą.

Departamentas, atstovaujantis atsakovę Lietuvos valstybę, atsiliepimu į pareiškėjos skundą nurodo, kad su skundu nesutinka ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teigia, kad Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas 2018 m. birželio 25 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-KLA-ANR_N-689-2018 pareiškėjos vadovui, subendrinus paskirtas nuobaudas už nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 303 straipsnio 2 ir 4 dalyse, 309 straipsnio 3 dalyje, 315 straipsnio 2 dalyje ir 346 straipsnio 1 dalyje, paskyrė galutinę administracinę nuobaudą – 180 € baudą bei konfiskavo 8 namines pelėdas (srix aluco). 2018 m. gegužės 8 d. priėmimo-perdavimo aktu BĮ Lietuvos zoologijos sodui buvo perduotos iš pareiškėjos paimtos 8 naminės pelėdos (strix aluco). Pareiškėjos vadovas Klaipėdos apylinkės teismui pateikė skundą dėl 2018 m. birželio 25 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-KLA-ANR_N-689-2018, kurį teismas 2018 m. spalio 23 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. II-275-586/2018 tenkino iš dalies, t. y. pakeitė Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2018 m. birželio 25 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 303 straipsnio 2 dalį, 303 straipsnio 4 dalį, 315 straipsnio 2 dalį, 346 straipsnio 1 dalį nutraukė, o kitą nutarimo dalį paliko nepakeistą. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. gruodžio 20 d., išnagrinėjęs apeliacinį skundą, priėmė nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-387-417/2018, kuria Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. spalio 23 d. nutarimą paliko nepakeistą. BĮ Lietuvos zoologijos sodo atstovas 2019 m. vasario 21 d. elektroniniu paštu Departamentą informavo, jog 2019 m. vasario 18 d. rado 2 kritusias namines pelėdas, kurios buvo paimtos iš pareiškėjos. Nurodo, kad 2019 m. rugpjūčio 29 d. gyvūnų perdavimo aktu Nr. P-04 BĮ Lietuvos zoologijos sodas Departamento Klaipėdos valdybai perdavė 6 konfiskuotas namines pelėdas, kurių vertė 173,77 €.

Paaiškina, jog pareiškėja nenurodė, kokius konkrečius neteisėtus veiksmus atliko Departamento pareigūnai ir dėl ko atsirado žala, todėl nėra vienos iš būtinosios sąlygos civilinei atsakomybei kilti ir todėl pareiškėjos reikalavimas atlyginti 500 € turtinę žalą turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas. Mano, kad nepagrįsti pareiškėjos teiginiai, jog pelėdų nugaišimo priežastis lėmė netinkamos laikymo sąlygos ir netinkamas šėrimas ir teigia, kad šias aplinkybes patvirtina BĮ Lietuvos zoologijos sodas paaiškinimas su priedais. Taip pat mano, kad nepagrįstai pareiškėja nurodo ir vidutinę vienos naminės pelėdos kainą 250 €, vadovaudamasi Eurazijos regioninės zoologijos sodų ir akvariumų asociacijos „EARAZA“ 2018 m. gegužės 30 d. raštu, kadangi skirtingose valstybėse kainos gali labai skirtis dėl skirtingo valstybių ekonomikos lygio, paukščių pasiūlos ir paklausos bei kitų veiksnių. Nurodo, kad 2019 m. rugpjūčio 29 d. gyvūnų perdavimo akte Nr. P-04 nurodyta, kad vienos naminės pelėdos vertė 28,962 €.

Trečiasis suinteresuotas asmuo BĮ Lietuvos zoologijos sodas atsiliepimo į pareiškėjos skundą nepateikė.

Byla išnagrinėta iš esmės proceso šalims nedalyvaujant rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 77 straipsnio 3 dalis, 78 straipsnio 5 dalis).

 

Teismas

 

konstatuoja:

 

Nagrinėjamoje byloje ginčas kyla dėl 500 € turtinės žalos, pareiškėjos teigimu, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo priteisimo pareiškėjai asociacijai Klaipėdos zoologijos sodas iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos.

 

Dėl civilinės atsakomybės sąlygų

 

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnis). Žala, atsiradusi dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginama remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatomis. Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). CK 6.271 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Taigi, CK 6.271 straipsnyje numatytas civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. CK 6.271 straipsnyje numatyta, kad viešoji atsakomybė atsiranda, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.

Pažymėtina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas ar nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, nevykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu.

 

Dėl neteisėtų veiksmų

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje laikomasi pozicijos, kad administracinių teisės pažeidimų bylų tyrimas ir nagrinėjimas nelaikytinas viešuoju administravimu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo plenarinės sesijos 2003 m. gruodžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A4-689/2003). Tačiau tai nereiškia, kad valstybės institucijų veiksmais padaryta turtinė ir neturtinė žala administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje neturi būti atlyginama (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. kovo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-120-261/2019). Ji atlyginama tik nustačius visas civilinės atsakomybės sąlygas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-491/2010, 2011 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-159/2011 ir kt.).

Bylose dėl žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginamo priteisimo LVAT praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog valstybės neteisėti veiksmai gali būti konstatuojami tik tada, kai nustatomas akivaizdus, t. y. aiškus ir rimtas valdžios institucijos diskrecijos ribų peržengimas. Vertinant pažeidimo akivaizdumą gali būti atsižvelgta į spręstinų situacijų sudėtingumą, tekstų taikymo ar aiškinimo sunkumus, vartojamų terminų suprantamumą, įrodymų aiškumą ir kt. <...> kiekvienas viešojo administravimo subjektas, spręsdamas įstatymų leidėjo pavestus uždavinius, turi diskrecijos teisę, nepažeisdamas imperatyvių teisės aktų reikalavimų, veikti (inter alia (be kita ko) tvarkyti savo struktūrą) tokiu būdu, kad tie uždaviniai būtų įgyvendinti laiku ir tinkamai, laikantis efektyvumo, objektyvumo bei kitų viešojo administravimo principų (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-416/2014, 2019 m. balandžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1049-1062/2019 ir kt.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2018 m. birželio 25 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-KLA-ANR_N-689-2018 (toliau – ir Nutarimas) pareiškėjos direktorius pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 303 straipsnio 2 dalį, 303 straipsnio 4 dalį, 309 straipsnio 3 dalį, 315 straipsnio 2 dalį, 346 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta subendrinta administracinė nuobauda – 180 € bauda, konfiskuojant 8 namines pelėdas. Nutarime nurodyta, kad 2017 m. rugsėjo 6 d. patikrinimo aktu Nr. (6)-LT1-258 nustatyta, jog pareiškėjos direktorius neįgyvendino aplinkosauginių reikalavimų – be kita ko, pareiškėja laikė ir eksponavo 8 vienetus naminių pelėdų, neturėdama joms išduotų komercinių naudojimo sertifikatų, be to, 5 vienetai naminių pelėdų buvo neženklintos ir kad tuo buvo pažeisti Prekybos laukiniais gyvūnais taisyklių 65 punktas bei Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 7 straipsnio 1 dalis.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai 2018 m. spalio 23 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. II-275-586/2018 pakeitė Nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 303 straipsnio 2 dalį, 303 straipsnio 4 dalį, 315 straipsnio 2 dalį, 346 straipsnio 1 dalį nutraukė, o kitą Nutarimo dalį paliko nepakeistą. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. gruodžio 20 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-387-417/2018 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. spalio 23 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. II-275-586/2018 paliko nepakeistą.

Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad 2018 m. gegužės 8 d. priėmimo-perdavimo aktu Lietuvos zoologijos sodui buvo perduotos iš pareiškėjos paimtos 8 naminės pelėdos. Pelėdoms būnant Lietuvos zoologijos sode, 2019 m. vasario 18 d. 2 pelėdos iš 8 krito, o likusios vėliau buvo grąžintos pareiškėjai. Pareiškėjos teigimu, prašomo priteisti turtinės žalos atlyginimo dydį sudaro atsakovės atstovo neteisėtai konfiskuotų ir negražintų 2 naminių pelėdų vertė.

Pažymėtina, kad pareiškėja skunde nurodo, jog atsakovės atstovas padarė pareiškėjai žalą neteisėtai paimdamas ir negrąžindamas 2 pelėdas, tačiau konkrečiai neįvardija kokias teisės aktų normas pažeidus pareiškėjai buvo padaryta žala bei abstrakčiai nurodo, jog Departamentas privalėjo grąžinti visas paimtas pelėdas bei užtikrinti tinkamas jų laikymo sąlygas ir pelėdas išsaugoti, net jei tam pasitelkia trečiuosius asmenis, o jų neišsaugojęs – privalo atlyginti padarytą žalą. Teigia, jog pasidomėjus pas gydytojus veterinarus dėl gaišenos tyrimo aktuose nurodytų nugaišimo priežasčių atsiradimo paaiškėjo, kad nugaišimo priežastis lėmė netinkamos pelėdų laikymo sąlygos ir netinkamas šėrimas.

Kiek tai susiję su administracinio nusižengimo teisenos nutraukimu, pažymėtina, jog bylose dėl žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginamo priteisimo LVAT praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog vien tik administracinio nusižengimo bylos nutraukimas negali būti vienareikšmiai vertinamas kaip pareigūnų neteisėtų veiksmų konstatavimas (žr., pvz., LVAT 2015 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1177-556/2015, 2015 m. gruodžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1908-756/2015, 2019 m. balandžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1049-1062/2019). Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama, kokie veiksmai, nepriklausomai nuo to, kad administracinio nusižengimo byla nutraukta nesant administracinio nusižengimo įvykio ir sudėties, buvo priešingi teisės aktų reikalavimams ar bendrosioms pareigoms. Be to, LVAT šio pobūdžio bylose ne kartą akcentavo ir tai, kad administracinių nusižengimų bylose, kur yra priimamas procesinis sprendimas dėl tokių bylų nutraukimo neįrodžius konkretaus asmens kaltės dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo, yra pasisakoma administracinės atsakomybės prasme, bet ne dėl civilinės atsakomybės, t. y. sprendžiama yra teisinis pagrindas ar ne pripažinti konkretų asmenį padarius administracinį nusižengimą, bet nėra sprendžiama bei nusprendžiama dėl civilinės atsakomybės sudėties elementų buvimo (žr., pvz., LVAT 2014 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje  byloje Nr. A556-1093/2014, 2015 m. gruodžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1908-756/2015, 2019 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1049-1062/2019). LVAT savo praktikoje taip pat yra konstatavęs, kad jei pareigūnas surinko įrodymus ir yra įsitikinęs (o įsitikinimas pagrįstas visapusišku bylos išnagrinėjimu) dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn, tokie veiksmai, nesant pareigūno aplaidumo, paviršutiniškumo požymių, nesilaikymo pareigos elgtis atidžiai bei rūpestingai, negali suponuoti neteisėtų veiksmų aplinkybės konstatavimo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. kovo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-120-261/2019). Kita vertus, procesinis sprendimas, kuriuo tokia byla buvo nutraukta, yra svarbus jame pateiktų tokio pobūdžio administracinėms byloms reikšmingų aplinkybių įvertinimo prasme, t. y. ta prasme, kiek jame yra aptartos ir įvertintos paminėtos administracinio nusižengimo protokolo teisėtumui reikšmingos aplinkybės. Iš esmės tokio administracinio nusižengimo bylos nutraukimo reikšmės aiškinimo yra laikomasi administracinių teismų praktikoje (žr., pvz., LVAT 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-940/2010, 2012 m. vasario 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A858-281/2012, 2016 m. gegužės 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1143-143/2016).

ANK 2 straipsnio 1 dalis nustato, kad pagal šį kodeksą atsako fizinis asmuo, jeigu jo padaryta veika, už kurią šiame kodekse yra numatyta tam tikra sankcija, buvo uždrausta tos veikos padarymo metu galiojusiame teisės akte. Šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Šio straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. ANK 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog asmuo už padarytą teisės pažeidimą, atitinkantį šiame kodekse numatyto administracinio nusižengimo požymius, atsako administracine tvarka pagal šį kodeksą, jeigu šis padarytas teisės pažeidimas neužtraukia baudžiamosios atsakomybės.

ANK 563 straipsnyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų teisenos paskirtis yra greitai ir objektyviai, visapusiškai ir išsamiai ištirti administracinius nusižengimus, tinkamai taikyti įstatymus, patraukti kaltuosius asmenis administracinėn atsakomybėn sumažinant valstybės prievartos priemonių naudojimą, užtikrinti, kad paskirtos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės būtų laiku įvykdytos. ANK 569 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti; šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais; elektroniniai duomenys teismui pateikiami Lietuvos Respublikos teisingumo ministro (toliau – teisingumo ministras) nustatyta tvarka ir forma; elektroninių duomenų įrodomoji galia yra tokia pat kaip ir kitų įrodymų. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad įrodymus renka, prireikus skiria ekspertizę ar reikalauja specialisto išvados pareigūnai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimą. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti; ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

ANK 590 straipsnio 1 dalis nustato, kad pareigūnai, atlikdami įstatymų įgyvendinimo kontrolę ar kitas teisės aktuose nustatytas funkcijas, administracinių nusižengimų teiseną pradeda vadovaudamiesi šiuo kodeksu ir jų veiklą reglamentuojančiais teisės aktais. ANK 593 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad administracinius nusižengimus tiriantys pareigūnai turi teisę atlikti šiuos veiksmus: 1) apklausti asmenis, įtariamus administracinių nusižengimų padarymu, nukentėjusiuosius, liudytojus arba paimti iš šių asmenų rašytinius parodymus; 2) atlikti įvykio vietos, patalpų, vietovių, daiktų ir dokumentų apžiūras; 3) atlikti parodymą atpažinti; 4) atlikti akistatas; 5) atlikti parodymų patikrinimą vietoje; 6) atlikti eksperimentą; 7) išreikalauti bylai turinčius reikšmės daiktus ir dokumentus; 8) paskirti ekspertizę arba kreiptis į teismą dėl teismo psichiatrijos ekspertizės paskyrimo; 9) gauti specialisto paaiškinimus; 10) pavesti kitoje teritorijoje veikiančios analogiškos institucijos atsakingiems asmenims atlikti tam tikrus tyrimo veiksmus; 11) kreiptis į policiją dėl administracinį nusižengimą padariusio asmens atvesdinimo, kai šis atsisako atvykti į nurodytą vietą apklausai ar kitiems procesiniams veiksmams atlikti, taip pat dėl jo paieškos. ANK 608 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad baigęs administracinio nusižengimo tyrimą, jį atlikęs pareigūnas surašo administracinio nusižengimo protokolą. Šio kodekso 609 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad administracinio nusižengimo protokole nurodoma: jo surašymo data ir vieta, tyrimą atlikusio ir protokolą surašiusio asmens pareigos, vardas, pavardė; duomenys apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį (asmens vardas, pavardė, asmens kodas, adresas, darbo vieta, telefono numeris ir kt., užsienio valstybių piliečių gimimo metai); administracinio nusižengimo padarymo vieta, laikas ir esmė; šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas atsakomybę už šį nusižengimą nustatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo; liudytojų ir nukentėjusiųjų, jeigu jų yra, vardai, pavardės, adresai, telefono numeriai ir kt.; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimas dėl administracinio nusižengimo, jo aplinkybių; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymas nerašyti administracinio nurodymo, jei asmuo dėl to kreipėsi į protokolą rašantį pareigūną; bylos nagrinėjimo data, laikas ir vieta, jei tai žinoma administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pageidavimu – jo prašymas siųsti ir gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens reikalavimas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, jei šis reikalavimas buvo pareikštas; kiti bylai išnagrinėti būtini duomenys.

ANK 617 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 618 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ne teismo tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, pareigūnas priima nutarimą administracinio nusižengimo byloje. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytame nutarime turi būti: nutarimą priėmusio pareigūno pareigos, vardas, pavardė; administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo data; duomenys apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį; duomenys apie kitus administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančius asmenis; išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės; nurodytas šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis, kuriuose nustatyta atsakomybė už asmens padarytą administracinį nusižengimą; nurodytas specialusis įstatymas ar kitas teisės aktas, kurio reikalavimus asmuo pažeidė; administracinio nusižengimo byloje priimtas sprendimas.

Nagrinėdami minėtą administracinio nusižengimo bylą bendrosios kompetencijos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nustatė, jog iš Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2018 m. gegužės 8 d. administracinio nusižengimo protokolo Nr. AM-KLA-ANR_P-275-2018 (toliau – ir Protokolas), kurio pagrindu vėliau buvo priimtas Nutarimas, turinio matyti, jog galimai padarytų administracinių nusižengimų esmė protokole nėra atskleista, ji suformuluota tik abstrakčiomis bei formaliomis frazėmis ir tik bendrais bruožais nurodyta, kad atsakomybėn patrauktas asmuo padarė administracinius nusižengimus. Nurodė, kad Protokole, nors ir nurodyti teisės aktai, kuriuos pareiškėjos direktorius pažeidė, tačiau neaišku, kokiu pažeidimu koks teisės aktas ir konkreti teisės akto norma buvo pažeista, kada pažeidimas padarytas, kokį administracinį nusižengimą padarė pareiškėjos direktorius, pažeisdamas teisės aktus. Konstatavo, jog toks Protokolas negali būti pripažįstamas kaip atitinkantis ANK 609 straipsnio 1 dalyje nurodytus administracinio nusižengimo protokolo turiniui keliamus reikalavimus.

Kaip minėta, Nutarimu pareiškėjos direktorius pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 303 straipsnio 2 dalį, 303 straipsnio 4 dalį, 309 straipsnio 3 dalį, 315 straipsnio 2 dalį, 346 straipsnio 1 dalį. Tačiau išnagrinėję administracinio nusižengimo bylą, bendrosios kompetencijos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pareiškėjos direktorių pripažino kaltu tik pagal ANK 309 straipsnio 3 dalį.

ANK 303 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neteisėtas saugomų rūšių laukinių gyvūnų gaudymas, žalojimas, naikinimas, šių gyvūnų ar jų dalių paėmimas iš natūralios aplinkos arba kitoks neteisėtas šių gyvūnų, jų dalių ar gaminių iš jų įgijimas, laikymas, perdirbimas, gabenimas ar kitoks naudojimas, arba neteisėtas šių gyvūnų lizdų, olų ar kitų būstų naikinimas, žalojimas ar naudojimas užtraukia baudą asmenims nuo šešiasdešimt iki trijų šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo vieno šimto dvidešimt iki šešių šimtų eurų. Šio straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad prekybos laukiniais gyvūnais taisyklių pažeidimas užtraukia baudą nuo trisdešimt iki trijų šimtų eurų. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog už šio straipsnio 2, 3, 4 dalyse numatytus administracinius nusižengimus privaloma skirti nusižengimo padarymo įrankių ir priemonių, laukinių gyvūnų, jų dalių ar gaminių iš jų konfiskavimą.

ANK 309 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog informacijos apie gaminamas, tiekiamas rinkai, importuojamas, eksportuojamas, naudojamas, surenkamas, recirkuliuojamas, regeneruojamas, suardomas fluorintas šiltnamio efektą sukeliančias dujas ir jų mišinius, eksploatuojamą fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir jų mišinių turinčią įrangą nepateikimas Europos Sąjungos ir (arba) Lietuvos Respublikos institucijoms teisės aktų nustatyta tvarka, šios informacijos nuslėpimas ir (arba) iškraipymas užtraukia baudą nuo dviejų šimtų iki trijų šimtų eurų.

ANK 315 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog valstybinėse gamtos išteklių naudojimo ir aplinkos apsaugos programose, kompleksinėse schemose nustatytų aplinkos apsaugos priemonių ar kitų aplinkosaugos reikalavimų neįgyvendinimas laiku arba jų įgyvendinimas pažeidžiant nustatytus reikalavimus užtraukia baudą nuo šešiasdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų, o šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo vieno šimto keturiasdešimt iki trijų šimtų eurų.

ANK 346 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą nuo trisdešimt iki vieno šimto dvidešimt eurų. Šio straipsnio 20 dalyje nurodyta, kad Už šio straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 16, 17, 18, 19 dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas gyvūnų konfiskavimas.

Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 7 straipsnio 1 dalis nustato, jog atskirų rūšių gyvūnai privalo būti registruojami ir ženklinami pagal gyvūnų registravimą ir ženklinimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Prekybos laukiniais gyvūnais taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro, Muitinės departamento prie Finansų ministerijos generalinio direktoriaus ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2002 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 658/831/743 „Dėl Prekybos laukiniais gyvūnais taisyklių patvirtinimo“ 65 punkte nustatyta, jog draudžiama į Lietuvos Respubliką įvežti Tarybos Reglamento (EB) Nr. 338/97 A priede nurodytų rūšių egzempliorius neturint teigiamos Gamtos tyrimų centro Ekologijos instituto išvados dėl numatomų gyvūnų laikymui skirtų vietų įvertinimo

Bendrosios kompetencijos tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai nustatė, kad institucija, surašiusi Nutarimą, atsiliepime nurodė, jog tai, kad pareiškėjos direktorius eksponavo 8 namines pelėdas, buvo žinoma nuo 2013 metų ir kad iš 2016 m. lapkričio 23 d. privalomojo nurodymo Nr. (6)-LT2-6 matyti, jog institucija buvo nurodžiusi ženklinti tik 3 iš 8 pelėdų, kas ir buvo padaryta. Taip pat nustatė, jog pareiškėjos direktoriaus atstovas advokatas nurodė, kad tai, jog privalomuoju nurodymu buvo nurodyta paženklinti tik 3 pelėdas, pareiškėjos direktorius suprato, kad kitų pelėdų ženklinti nereikia, dėl to ir neženklino. Teismai išaiškino, jog ANK 21 straipsnyje numatyta, kad pagal šį kodeksą neatsako asmuo, kuris šiame kodekse numatyto administracinio nusižengimo požymių turinčią veiką padarė vadovaudamasis klaidinga oficialia konsultacija ir vertino, kad šiuo atveju nustatyta, jog institucijos privalomąjį nurodymą pareiškėjos direktorius suprato kaip oficialią konsultaciją, todėl likusių pelėdų ir nežymėjo. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog formaliai pažeidimas buvo padarytas, tačiau šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai pritaikė ANK 21 straipsnį ir nutraukė administracinio nusižengimo teiseną.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, kiek tai susiję su naminėmis pelėdomis, buvo pakankamai surinkta įrodymų, kurie leistų įsitikinti, jog buvo padaryti administraciniai nusižengimai, numatyti atitinkamose ANK straipsnių dalyse bei kad įsitikinimas dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn buvo pagrįstas visapusišku bylos išnagrinėjimu. Kaip minėta, bendrosios kompetencijos apeliacinės instancijos teismas taip pat pripažino, jog formaliai pažeidimas buvo padarytas, tačiau aplinkybes, susijusias su 2016 m. lapkričio 23 d. privalomuoju nurodymu Nr. (6)-LT2-6, įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą ir šiuo atveju taikė ANK 21 straipsnį.

ANK 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda gali skirti teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas); turto konfiskavimas – tai priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėją ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. ANK 687 straipsnyje nurodyta, jog turto, kuris buvo administracinio nusižengimo padarymo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas, konfiskavimą vykdo institucija, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, o kai nutarimas priimtas ne teismo tvarka, – institucija, kurios pareigūnas priėmė nutarimą. ANK 688 straipsnyje nurodyta, jog turto, kuris buvo administracinio nusižengimo padarymo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas, konfiskavimas vykdomas paimant konfiskuotą daiktą ir pajamas bei priverstinai neatlygintinai perduodant šį daiktą ir šias pajamas valstybės nuosavybėn.

Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas 5 straipsnio 2 dalis nustato, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė nustato konfiskuoto, bešeimininkio, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas paimto ar perduoto turto, daiktinių įrodymų, radinių ir valstybei priklausančių lobių perdavimo, apskaitos, įkainojimo, saugojimo, realizavimo ir atsiskaitymo, grąžinimo ir šio turto, pripažinto atliekomis, nurašymo tvarką; valstybės perimtiną turtą, atsižvelgiant į turto rūšis, realizuoja Valstybinė mokesčių inspekcija ir kitos įstatymuose nustatytos valstybės institucijos šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 „Dėl Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių patvirtinimo“, 103 punkte nurodyta, kad konfiskuotus ar kitaip valstybei perduotinus gyvus ar negyvus laukinius augalus ar gyvūnus, jų dalis ar gaminius iš jų privalo apskaityti valstybės ar savivaldybės institucija, kurios žinioje jie yra. Konfiskuotų ar kitaip valstybei perduotinų gyvų ar negyvų laukinių augalų ar gyvūnų, jų dalių ar gaminių iš jų perdavimo mokslo ir (ar) mokymo institucijoms mokslo ir (ar) mokymo tikslais tvarką tvirtina Aplinkos ministerija. Atvejus, kuriais juos būtina sunaikinti (negyvi laukiniai augalai ar gyvūnai, jų dalys ar gaminiai iš jų yra sugedę, mažaverčiai, jų negalima panaudoti mokslo ir (ar) mokymo tikslams, o gyvi laukiniai augalai ar gyvūnai užkrėsti pavojingų ligų sukėlėjais, ligoti, smarkiai sužaloti, yra kitų priežasčių) nustato Aplinkos ministerija. Valstybės ar savivaldybės institucija, kurios žinioje yra konfiskuoti ar kitaip valstybei perduotini negyvi laukiniai augalai ar gyvūnai, jų dalys ar gaminiai iš jų, per 30 dienų nuo šių daiktų patekimo jų žinion privalo kreiptis į Aplinkos ministeriją (ar jos įgaliotą instituciją) dėl šių daiktų laikymo, tolesnio perdavimo sąlygų; o gyvų augalų ar gyvūnų konfiskavimo ar kitokio perdavimo atveju – nedelsdama, t. y. ne vėliau kaip kitą darbo dieną. Aplinkos ministerija (ar jos įgaliota institucija), gavusi tokį paklausimą, per 30 dienų (o gyvų augalų ar gyvūnų konfiskavimo ar kitokio perdavimo atveju – nedelsdama, t. y. tą pačią darbo dieną) nuo paklausimo gavimo privalo informuoti valstybės ar savivaldybės instituciją, kurios žinioje yra konfiskuoti ar kitaip valstybei perduotini gyvi ar negyvi laukiniai augalai ar gyvūnai, jų dalys ar gaminiai iš jų, kur ir kokiomis sąlygomis privaloma šį turtą laikyti, kada, kur ir kokiomis sąlygomis perduoti arba sunaikinti teisės aktų nustatyta tvarka.

Konfiskuotų ar kitaip valstybei perduotinų gyvų ar negyvų laukinių augalų ar gyvūnų, jų dalių ar gaminių iš jų perdavimo mokslo ir (ar) mokymo institucijoms mokslo ir (ar) mokymo tikslais tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. D1-48 „Dėl Konfiskuotų ar kitaip valstybei perduotinų gyvų ar negyvų laukinių augalų ar gyvūnų, jų dalių ar gaminių iš jų perdavimo mokslo ir (ar) mokymo institucijoms mokslo ir (ar) mokymo tikslais tvarkos aprašo patvirtinimo“ 5 punkte nurodyta, kad valstybės ar savivaldybės institucija, kurios žinioje yra konfiskuoti ar kitaip valstybei perduotini gyvi augalai ar gyvūnai, taip pat ir šviežiai pagautos žuvys, konfiskavimo ar kitokio patekimo jų žinion atveju į Aplinkos apsaugos agentūrą privalo kreiptis nedelsdama. Šio aprašo 6 punkte nurodyta, kad Aplinkos apsaugos agentūra, gavusi tokį paklausimą, per 30 dienų (o gyvų augalų ar gyvūnų konfiskavimo ar kitokio patekimo valstybės ar savivaldybės institucijos žinion atveju – nedelsiant) nuo paklausimo gavimo dienos raštu informuoja, o skubiais atvejais šis raštas išsiunčiamas faksu ar elektroniniu paštu valstybės ar savivaldybės institucijai, kurios žinioje yra konfiskuoti ar kitaip valstybei perduotini gyvi ar negyvi laukiniai augalai ar gyvūnai, jų dalys ar gaminiai iš jų, kur ir kokiomis sąlygomis privaloma šiuos daiktus perduoti arba sunaikinti teisės aktų nustatyta tvarka. Šio aprašo 71 punkte nustatyta, jog Aplinkos apsaugos agentūra, gavusi Valstybės ar savivaldybės institucijos, kurios žinioje yra konfiskuoti ar kitaip valstybei perduotini laukiniai augalai ar gyvūnai, paklausimą, dėl galimybės juos perduoti gyvų laukinių gyvūnų atveju pirmiausia kreipiasi į Lietuvos zoologijos sodą (1 punktas); perduodamiems gyvūnams turi būti sudarytos sąlygos, nustatytos Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėse. Šio Aprašo 11 punkte nurodyta, kad gyvus ar negyvus laukinius augalus ar gyvūnus, jų dalis ar gaminius iš jų priimanti institucija arba asmenys, nurodyti Aprašo 71 punkte, turi juos naudoti mokslo, mokymo tikslais. Šio aprašo 12 punkte nustatyta, kad mokslo ar mokymo institucijos (gyvų gyvūnų atveju – ir Asmenų, nurodytų Aprašo 71 punkte) priimti gyvi ar negyvi laukiniai augalai ar gyvūnai, jų dalys ar gaminiai iš jų gali būti naudojami priėmusios institucijos nuožiūra, tačiau draudžiama priimtus gyvus ar negyvus laukinius augalus ar gyvūnus, jų dalis ar gaminius iš jų naudoti kitais nei mokslo ar mokymo tikslais. Šio aprašo 14 punkte nurodyta, kad jei gyvi ar negyvi laukiniai augalai ar gyvūnai, jų dalys ar gaminiai iš jų prarado savo pirminę vertę, sunyko ar žuvo dėl institucijos, kurios žinioje jie buvo, kaltės ir dėl to tretieji asmenys patyrė žalos, ji atlyginama teisės aktų nustatyta tvarka.

Pareiškėja nenurodė ir teismas nenustatė, kad nagrinėjamu atveju atsakovės atstovui vykdant administracinio poveikio priemonę – turto konfiskavimą - būtų pažeisti įstatymai ar kiti teisės aktai bei būtų atlikti kokie nors neteisėti veiksmai. Be to, kaip matyti iš aukščiau paminėtų teisės aktų nuostatų, Departamento pareigūnams nagrinėjamu atveju nėra pavesta realizuoti, saugoti ar atlikti kitus veiksmus su konfiskuotu ir valstybei perduotu turtu – gyvais gyvūnais.

Kita vertus, byloje nėra įrodymų, neginčijamai patvirtinančių, jog iš pareiškėjos paimtų 2 naminių pelėdų kritimą Lietuvos zoologijos sode lėmė būtent netinkamos jų laikymo sąlygos. Pareiškėja pateikė T. V. veterinarijos klinikos veterinarijos gydytojo T. V. 2019 m. rugsėjo 29 d. raštišką paaiškinimą, kuriuo atsakyta į pareiškėjos užklausimą dėl dviejų pelėdų gaišimo, turint tik patologinę anatominę diagnozę – hepatitas, enteritis ir kuriame nurodytos galimos kritimo priežastys (netinkama mityba (sugedę pašarai, toksinai ir t. t.), endoparazitai (pirmuonys, helmintai), bakteriniai susirgimai, stresas, netinkamos laikymo sąlygos. Toks paaiškinimas vertintinas kritiškai, kadangi byloje nepateikta jokių duomenų apie paaiškinimą pateikusio asmens kompetenciją. Be to, pareiškėja pateikė elektroninio laiško kopiją, kuriame Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos Veterinarinės patobiologijos katedros Patologijos centro vadovas Prof. dr. A. P. (kuris, be kita ko, pasirašė ant minėtų 2 pelėdų gaišenų tyrimų aktų) nurodė, jog įtakos pelėdų kritimui galėjo turėti įvairūs veiksniai: patogenai, laikymo sąlygos, mityba bei kiti aplinkos veiksniai. Taigi įvardijamos tik galimos kritimo priežastys, tačiau nėra žinoma kas konkrečiai lėmė 2 pelėdų kritimą, nors kitos 6 pelėdos, laikytos tomis pačiomis sąlygomis ir tą patį laikotarpį,  išgyveno ir nėra duomenų, kad būtų pablogėjusi jų būklė.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismo vertinimu, nėra pagrindo konstatuoti, kad Departamento pareigūnai, kiek tai nagrinėjamu atveju susiję su konfiskuotomis naminėmis pelėdomis, surašydami Protokolą ir priimdami Nutarimą bei vykdydami administracinio poveikio priemonę – turto konfiskavimą neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, nevykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Teismas nenustatė aplaidumo, paviršutiniškumo požymių, nesilaikymo pareigos elgtis atidžiai bei rūpestingai, akivaizdaus, t. y. aiškaus ir rimto valdžios institucijos diskrecijos ribų peržengimo. Byloje nėra duomenų, kurie sudarytų pagrindą teigti, kad Departamento pareigūnai būtų iš anksto nusistatę prieš pareiškėją ar jos darbuotojus ar kitaip būtų suinteresuoti ją nubausti ar paveikti. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo  konstatuoti Departamento pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas nenustačius esminės CK 6.271 straipsnyje nustatytos viešosios atsakomybės sąlygos – neteisėtų veiksmų.

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

 

ABTĮ 39 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad prie bylos nagrinėjimo išlaidų taip pat priskiriamos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo teisinėms paslaugoms apmokėti (išlaidos už advokato ar advokato padėjėjo konsultacijas, pagalbą rengiant bei paduodant procesinius dokumentus ir dalyvaujant nagrinėjant bylą teisme. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 40 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis, be kita ko, įtvirtina, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti ir kad atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Pažymėtina, jog ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje minima formuluotė „kurios naudai priimtas sprendimas“ reiškia, kad išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kuriai priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialiniai reikalavimai). Be to, toks laimėjimas paprastai yra siejamas su kitos šalies veiksmų (neveikimo) neteisėtumo pripažinimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2374/2013). Taigi ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis iš esmės atspindi administracinėje byloje vyraujančią bendrąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklę „pralaimėjęs moka“ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-211/2013).

Konstatavus, jog pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas, pareiškėjos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi, taip pat atmestinas.

 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo             41 straipsnio 1 dalimi, 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

 

nusprendžia:

 

Atmesti kaip nepagrįstą pareiškėjos asociacijos Klaipėdos zoologijos sodo skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui biudžetinei įstaigai Lietuvos zoologijos sodui dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Atmesti pareiškėjos asociacijos Klaipėdos zoologijos sodo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.

 

 

 

Teisėja                                                       Laimutė Jokubauskaitė

 


Paminėta tekste:
  • AN2-387-417/2018
  • CK
  • CK6 6.271 str. Atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų
  • eA-120-261/2019
  • A-1049-1062/2019
  • II-275-586/2018
  • A-1177-556/2015
  • A-1908-756/2015
  • A-1143-143/2016
  • CPK