Administracinė byla Nr. eI-5939-931/2023 (S)

                                                                       Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02609-2023-7

                                                                       Procesinio sprendimo kategorijos: 12.18.1; 55.1.3

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. birželio 29 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Agnė Stankevičienė 

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ prašymą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Friskas“ dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teismas

nustatė:

Pareiškėja SĮ „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Friskas“ 1 313,64 Eur nesumokėtą vietinę rinkliavą, susidariusią nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d., 55,24 Eur delspinigių ir 24,20 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Prašyme nurodo, kad rinkliavos apskaičiavimo metu, t. y. nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d., atsakovė valdė nekilnojamąjį turtą Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje: patalpos/butai, adresas (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 949,49 kv. m). Atsakovei taikoma prievolė mokėti rinkliavą, apskaičiuotą atsižvelgiant į valdomo nekilnojamojo turto plotą ir kitus Rinkliavos nuostatuose apibrėžtus nekilnojamojo turto parametrus. Bendra mokėtina rinkliavos suma sudaro – 1 313,64 Eur. Buvo suformuoti 5 mokėjimo pranešimai, kurie išsiųsti adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovei Rinkliavos nuostatų nustatytais terminais rinkliavos nesumokėjus, pareiškėja taip pat pateikė 9 priminimus apie pradelstą įsiskolinimą, tačiau jis nebuvo padengtas. 

Atsakovei pradelsus rinkliavos mokėjimo terminus taip pat kyla pareiga mokėti delspinigius, kurie prašymo surašymo dieną sudaro 55,24 Eur. Nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. mokėtina rinkliavos suma sudaro 456,84 Eur, kuri turėjo būti sumokėta iki 2020 m. gruodžio 31 d., tačiau padengta nebuvo. Nuo 2021 m. sausio 1 d. iki šio prašymo padavimo dienos taikant 0,03 proc. delspinigių normą, delspinigiai sudaro 24,67 Eur (456,84 Eur x 0,03 proc. x 180 d.). Nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. mokėtina rinkliavos suma sudaro 451,20 Eur, kuri turėjo būti sumokėta iki 2021 m. gruodžio 31 d., tačiau padengta nebuvo. Nuo 2022 m. sausio 1 d. iki šio prašymo padavimo dienos taikant 0,03 proc. delspinigių normą, delspinigiai sudaro 24,36 Eur (451,20 Eur x 0.03 proc. x 180 d.). Nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. mokėtina rinkliavos suma sudaro 405,60 Eur, kuri turėjo būti sumokėta iki 2022 m. gruodžio 31 d., tačiau padengta nebuvo. Už laikotarpį nuo 2023 m. sausio 1 d. iki šio prašymo padavimo dienos  taikant 0,03 proc. delspinigių normą, delspinigiai sudaro 6,21 Eur (405,60 Eur x 0.03 proc. x 51 d.).

Vadovaujantis Rinkliavos nuostatų 83 punktu, delspinigiai skaičiuojami už nesumokėtą arba pavėluotai į savivaldybės biudžeto sąskaitą sumokėtą rinkliavą. Delspinigiai pradedami skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai rinkliava turėjo būti sumokėta į savivaldybės biudžeto sąskaitą, o jų dydis apskaičiuojamas pagal tą dieną paskelbtą galiojusių delspinigių dydį. Rinkliavų nuostatų 60 punkte numatyta, kad mokėjimo pranešime nurodyta rinkliava sumokama už pasirinktus mokėjimo pranešime nurodytus laikotarpius (už ketvirtį ar visą mokestinį laikotarpį). Tuo atveju, kai mokama už visą mokestinį laikotarpį, mokėjimas turi būti atliktas iki mokestinio laikotarpio pabaigos. Pasirinkus mokėjimą kas ketvirtį, kiekviena rinkliavos dalis turi būti sumokama iki einamojo ketvirčio paskutinės dienos. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog delspinigiai skaičiuojami ne ilgiau kaip 180 dienų nuo atitinkamo mokesčio įstatyme numatyto sumokėjimo termino. Vadovaujantis Rinkliavos nuostatų 86 punktu, taip pat MAĮ 99 straipsniu, taikoma skaičiavimo laikotarpiu galiojusi delspinigių norma, paskelbta Lietuvos Respublikos finansų ministerijos informaciniame puslapyje: https://finmin.lrv.lt/lt/aktualus-valstybes-finansuduomenys/palukanos-ir-delspinigiai/delspinigiai-uz-nesumoketus-ar-paveluotai-sumoketusmokescius.

Atsakovė pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame prašo atmesti kaip nepagrįstą ir netinkamai pareikštą pareiškėjos prašymą priteisti iš UAB „Friskas“ rinkliavą ir delspinigius.

Nurodo, jog atsakovė teismo nutartį su lydinčiais dokumentais gavo 2023 m. gegužės 2 d. ir pareiškia, kad iš dalies sutinka su pareiškėjos reikalavimu (dalį reikalaujamos sumos sumokėjo). Nepradėjus administracinės bylos, atsakovė neturėjo galimybės sumokėti tik dalies reikalaujamos vietinės rinkliavos sumos, t. y. sumokėti taip, kad neginčijamai būtų aiški atsakovės pozicija nemokėti vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą dalies, su kuria nesutinka. Su prašymu pateikti mokėjimo pranešimai patvirtina pareiškėjos teiginius, kad rinkliavos suma yra apskaičiuota už 2020, 2021 ir 2022 metus, jos 756,48 Eur dalį sudaro pastovioji dalis, o 557,16 Eur yra kintamoji dalis.

Atsakovei taikoma prievolė mokėti rinkliavą, atsižvelgiant į valdomo nekilnojamojo turto plotą ir kitus Rinkliavos nuostatuose apibrėžtus nekilnojamojo turto parametrus. Prašyme tik bendrais bruožais pagal Rinkliavos nuostatų 39 punktą nurodoma, kad „Rinkliava susideda iš pastoviosios ir kintamosios rinkliavos dedamųjų“, ir pateikiamas tų dalių apibrėžimas, tačiau rinkliavos sumos paskaičiavimas nedetalizuojamas pagal nurodomas dedamąsias. Rinkliavos apskaičiavimą, apskaitą, surinkimo kontrolę ir nepriemokų išieškojimą vykdo savivaldybės įmonė „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ (Rinkliavos nuostatų 5 punktas). Kadangi atsakovė Rinkliavų įstatymu, Atliekų tvarkymo įstatymu ir jų pagrindu priimtais poįstatyminiais aktais yra įpareigota mokėti pastoviąją rinkliavos dalį, skirtą užtikrinti komunalinių atliekų surinkimo sistemos funkcionavimą, ji šią dalį pripažįsta ir dėl nurodytų priežasčių ją sumokėjo 2023 m. gegužės 12 d., t. y. pareiškėjai pradėjus administracinę bylą. Pridedami įrodymai patvirtina pastoviosios rinkliavos dalies sumokėjimo faktą, šioje dalyje reikalavimas atmestinas. 

Bylos nagrinėjimui ir toliau šiam atsiliepimui aktualiais lieka tik reikalavimo dalis dėl kintamosios rinkliavos dalies ir delspinigių. Rinkliavos struktūra (pastovioji ir kintamoji dalys) yra numatyta ir Vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 711 (toliau – ir Taisyklės), 22 punkte. Pagal Taisyklių 29 punktą, kintamąją įmokos dalį moka nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys, kuriems teikiama komunalinių atliekų paėmimo paslauga ir atliekų tvarkymo paslauga, o komunalinių atliekų paėmimo paslauga suprantama kaip faktinis mišrių komunalinių atliekų paėmimas iš nekilnojamojo turto objekto savininko. Minėtu teisiniu reguliavimu realizuojamas Rinkliavų įstatymo principinė nuostata, kad bet kokia rinkliava (valstybinė ar vietinė) turi būti nustatyta ir gali būti imama kaip privaloma įmoka, jeigu už ją teikiama valstybės ir vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų, išskyrus teismus, paslauga, nebent įstatymuose būtų numatytas kitoks atlyginimas (Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1, 3 dalys). Atliekų tvarkymo srityje savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą (Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas) ir tuo pačiu turi nustatyti mokėtojui numatytos teikti paslaugos kokybės reikalavimus ir (ar) teikimo sąlygas (apimtį, asortimentą, terminus, periodiškumą ir kita), taip pat kriterijus ir subjektą, įgaliotą vertinti (nustatyti), ar yra (nėra) pažeisti šios paslaugos teikimo kokybės reikalavimai ir (ar) teikimo sąlygos (Rinkliavų įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Iš vietinės rinkliavos mokėtojo negali būti reikalaujama atlyginti už objektą, už kurį pagal Rinkliavų įstatymą nustatyta vietinė rinkliava, kitaip negu sumokant vietinę rinkliavą (Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 2 dalis). Vietinių rinkliavų teisinis reguliavimas leidžia taikyti rinkliavas už faktiškai individualiai rinkliavos mokėtojui nesuteiktas paslaugas tik įsakmiai įstatyme numatytais atvejais ir tik tada, kai toks rinkliavos mokėjimas būtinas užtikrinti tos paslaugos teikimą, pasirengimą ją teikti individualiai rinkliavos mokėtojui pagal jo išreikštą pageidavimą. Būtent tokią paskirtį ir turi kintamoji rinkliavos dalis. 

Nors pareiškėjos prašyme bendrai nurodoma, kad taikoma kintamoji rinkliavos dalis, tačiau nėra pateikiama jokių duomenų, kad už tą dalį yra atlikta paslauga. Faktiškai ta paslauga atsakovei nėra teikiama ir nebuvo suteikta, nes prie jos ginčui aktualaus nekilnojamojo turto nėra jokio konteinerio atliekoms surinkti. 2020 m. buvo pažadėta, kad individualus konteineris bus pastatytas UAB „Ekonovus“, tačiau dėl atsakovei nežinomų priežasčių tai nebuvo padaryta, pareiškėja net neinformavo atsakovės, ar tai bus daroma apskritai, ar yra kokios nors kliūtys tai padaryti. Rinkliavos nuostatai numato galimybę turėti individualų konteinerį kiekvienam nekilnojamojo turto objekto savininkui (valdytojui), o teiginys, kad kažkur yra bendro naudojimo konteineriai yra deklaratyvūs, nes pareiškėjas nesugeba nurodytų konteinerių, jų faktiškai nėra. Adresas (duomenys neskelbtini), apima ne vien atsakovės patalpų pastatą. Nekilnojamojo turto registro duomenys dėl nekilnojamojo turto objektų adresu (duomenys neskelbtini), rodo, kad šis adresas skirtas 8,3534 ha ploto žemės sklypui ir jame esantiems 35 statiniams, kurie yra skirtingų paskirčių, skirtingų plotų, taip pat ir didelių plotų. Žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), teritorijoje iš esmės neveikia atliekų surinkimo sistema toje teritorijoje esantiems pastatams (jų savininkams ir valdytojams), atsakovė priversta ieškoti alternatyvių, nepatogių sprendimų – naudotis privačių bendrovių teikiamomis atliekų išvežimo paslaugomis, kai tų atliekų kaupimui nėra galimybės naudoti konteinerių. Atsakovė verčiama mokėti tą jos dalį, kuri ir skirta atsiskaityti už individualų paslaugos atlikimą. Atsakovė, negavusi paslaugos, turi dar kartą papildomai patirti tos pačios paskirties išlaidų.

Prašymo reikalavimo dalis dėl 557,16 Eur kintamosios rinkliavos dalies priteisimo atmestina kaip nepagrįsta. Atsakovė kintamosios rinkliavos dalies neturi mokėti, o pastoviosios dalies negalėjo mokėti dėl pareiškėjos netinkamai suformuotų mokėjimo pranešimų, dėl to, kad pareiškėja neteikė paslaugos, kurią turėjo teikti, nėra atsakovės, kaip rinkliavos mokėtojos, todėl kaltės, jai delspinigiai netaikytini (MAĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 141 straipsnio 1 dalis). Pareikštas prašymas atmestinas ir dėl Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) procesinės teisės normų pažeidimo, nes pareiškėjas prašo teismo priimti sprendimą, kurio jis negali priimti. ABTĮ 88 straipsnyje yra numatytos administracinio teismo sprendimo priėmimo rūšys ir tarp jų nėra numatyta sprendimo rūšis priteisti rinkliavos sumas. ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 4 punktas yra blanketinė teisės norma, pagal kurią teismas gali priimti kitos rūšies sprendimą, jeigu tai įsakmiai numatyta įstatyme (tame pačiame ar kito įstatymo teisės normose). Tik tada teismas turi teisę išspręsti ginčą kitu įstatymų nustatytu būdu. Kitas būdas numatytas ABTĮ 1314, 1316 straipsniuose, t. y. atskiras procesas, baigiamas teismo įsakymu, kuriame nurodoma priteisiama (išieškoma) iš skolininko pinigų suma, išieškomų delspinigių dydis, jeigu delspinigiai priteisiami. Administracinis teismas turi teisę priimti teismo sprendimą bendra tvarka, tačiau turiniu identišką ABTĮ 1316 straipsnyje numatyto teismo įsakymui, tik praėjus teismo įsakymo proceso dalį. Rinkliavos administratorius neturi teisės iš karto su prašymu kreiptis į teismą dėl rinkliavos priteisimo sprendimu. Toks prašymas gali būti pateikiamas tik praėjus specialią proceso dalį, numatytą ABTĮ teismo įsakymui priimti, ir tik kaip to proceso tęsinys, t. y. po skolininko prieštaravimų pareiškimo panaikinus teismo įsakymą ir nustatytais terminais pareiškus atskirą prašymą, kuriuo tęsiamas procesas dėl rinkliavos priteisimo. Pareiškėja neinicijavo proceso dėl rinkliavos skolos priteisimo teismo įsakymu, o, pažeisdama ABTĮ teisės normas, pareiškė prašymą iš karto teismui dėl rinkliavos priteisimo sprendimu, todėl toks prašymas atmestinas dėl šio procesinio pažeidimo.

Pareiškėja pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodo, kad atliekų turėtojai, neturintys individualaus mišrių komunalinių atliekų konteinerio, privalo atliekas tvarkyti taip, kaip tą numato teisės aktai, o būtent naudojantis bendrais, šalia NTO esančiais mišrių komunalinių atliekų konteineriais. Informacija apie bendrojo naudojimo konteinerius, per visą ginčo laikotarpį buvo prieinama ir skelbiama tiek VASA tinklalapyje, tiek atsakovo savitarnos sistemoje. Atsakovė atsiliepime yra nurodžiusi, kad jai buvo žinoma apie tai, kad jai yra priskirtas bendrojo naudojimo konteineris. Pagal Rinkliavos nuostatų 32.1 punktą, „individualaus naudojimo konteineriai priskiriami šių rūšių NTO: gyvenamoji – individualūs namai ir gyvenamoji – individualūs namai (kassavaitinis aptarnavimas), prekybinės paskirties patalpų, esančių degalinių teritorijose“, tuo tarpu pagal 32.2 punktą „bendrojo naudojimo konteineriai priskiriami šių rūšių NTO: gyvenamoji – daugiabučiai pastatai, viešbučių, administracinės, prekybos, paslaugų, maitinimo, garažų, gamybos ir pramonės <...>“. Atsakovės valdomam NTO turėjo būti priskirtas bendrojo naudojimo konteineris, o individualaus naudojimo konteineris galimas tik tuo atvejus, jeigu jo pastatymo sąlygos atitinka Rinkliavos nuostatų reikalavimus, t. y. įvertinama ar atitinka „konteinerio pastatymo vietą ir jo prieinamumą kitiems ne šio namo gyventojams (ar aptverta teritorija, ar nuošali teritorija, ar gali konteineriu naudotis svetimi ir pan.)“. Iki sprendimo paskirti individualaus naudojimo konteinerį priėmimo, rinkliavos mokėtojai turi pareigą atliekas šalinti naudojantis jiems priskirtais, bendrojo naudojimo konteineriais.

Komunalinės atliekos turėtų būti šalinamos vadovaujantis 2016 m. gegužės 11 d. sprendimu Nr. 1-445 patvirtintomis Vilniaus miesto savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės), naudojantis savivaldybėje sukurta atliekų tvarkymo infrastruktūra, todėl atliekų turėtojams nėra numatyta galimybės atliekas šalinti kitais, teisės aktuose neaprašytais būdais. Prie atsiliepimo pateiktuose dokumentuose nurodoma, kad buvo šalinamos ne mišrios komunalinės atliekos, o gamybinės (pakuočių) ir pavojingos atliekos, kurios ir taip privalo būti atskirtos nuo mišrių komunalinių atliekų ir tvarkomos atskirai nuo jų (Taisyklių 63.12 papunktis).

Pareiškėja pabrėžia, jog nėra pagrindo daryti išvados, kad atsakovė turėtų būti atleidžiama nuo prievolės vykdymo. Po to, kai buvo kreiptasi į teismą, atsakovė padengė įsiskolinimo dalį, todėl nebeliko ginčo dėl 756,48 Eur skolos dalies. Pareiškėja šioje byloje palieka reikalavimą dėl 557,16 Eur (1 313,64 Eur – 756,48 Eur) rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą, 55,24 Eur delspinigių ir 24,20 Eur atstovavimo išlaidų priteisimo.

Teismas

konstatuoja:

Byloje kilo ginčas dėl 1 313,64 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. ir 55,24 Eur delspinigių.

Dėl 756,48 Eur vietinės rinkliavos pastoviosios dalies

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 50 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta pareiškėjo teisė bet kurioje proceso stadijoje atsisakyti skundo (prašymo pareiškimo). Pagal ABTĮ 103 straipsnio 4 punktą, jeigu pareiškėjas atsisakė skundo (prašymo, pareiškimo), teismas administracinę bylą nutraukia.

Iš atsiliepimo turinio matyti, kad atsakovė sutinka su pareiškėjos apskaičiuota pastoviąja vietinės rinkliavos dalimi, t. y. 756,48 Eur. Kaip minėta, kartu su atsiliepimu į prašymą atsakovė pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad po pareiškėjos kreipimosi į teismą atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracijai sumokėjo 756,48 Eur pastoviąją vietinės rinkliavos dalį, apskaičiuotą nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d.

Pareiškėja papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad nebeliko ginčo dėl 756,48 Eur skolos dalies. Teismas daro išvadą, kad tarp šalių ginčo dėl 756,48 Eur pastoviosios vietinės rinkliavos dalies, apskaičiuotos nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d., nėra. Atsakovė šią reikalavimo dalį pripažino ir ją tinkamai įvykdė po pareiškėjos kreipimosi į teismą dienos. Pareiškėja patvirtino, kad ši reikalavimo dalis įvykdyta, todėl, teismo vertinimu, pareiškėja papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose atsisakė šios reikalavimo dalies.

Teismas konstatuoja, kad pareiškėjos prašymo dalies atsisakymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, todėl priimamas, o administracinės bylos dalis dėl 756,48 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos dalies (pastoviosios dalies) priteisimo iš atsakovės nutraukiama (ABTĮ 50 straipsnio 2 dalis, 103 straipsnio 4 punktas).

Šalims išaiškinama, kad bylą nutraukus vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (ABTĮ 104 straipsnio 3 dalis).

Dėl 557,16 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos kintamosios dalies ir delspinigių

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, kad savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas. Komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktas, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ir Atliekų tvarkymo įstatymas) 25 straipsnis).

Vietinių rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas (toliau – ir Rinkliavų įstatymas), kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia, kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą, o šio įstatymo 12 straipsnio 1–2 punktuose – kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus. Atliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijoje susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti. Šiose sistemose gali būti tvarkomos visos atliekos, išskyrus atliekas įmonių, kurių leidimuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose.

Vadovaujantis Rinkliavų įstatymo 3 straipsniu, pareiga mokėti savivaldybės tarybos nustatytą ir jos teritorijoje galiojančią vietinę rinkliavą, kurios dydis ir mokėjimo tvarka nustatomi rinkliavos nuostatuose (Rinkliavų įstatymo 12 straipsnis, 13 straipsnio 1 dalis), tenka visiems šiuose nuostatuose nurodytiems fiziniams ir juridiniams asmenims, išskyrus Lietuvos banką.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) jurisprudencijoje, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymėta, kad pareiga mokėti vietinę rinkliavą kyla dėl faktinės aplinkybės – komunalinių atliekų turėjimo. Naudodamasis konkrečiu objektu nepriklausomai nuo jo valdymo teisinio pagrindo asmuo sukuria komunalines atliekas, už kurių surinkimą jis privalo atsiskaityti (žr., pvz., 2016 m. lapkričio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1867-556/2016). Tik tokiu atveju, kai vietinės rinkliavos mokėtojas įrodo, t. y. pateikia objektyvius įrodymus, kad nėra sukūręs atliekų arba turi jo atžvilgiu priimtą sprendimą atleisti (suteikti lengvatą) nuo vietinės rinkliavos mokėjimo, jis gali būti pripažintas neturintis pareigos mokėti vietinę rinkliavą (LVAT 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1867-556/2016).

Rinkliavos nuostatai nustato vietinę rinkliavą visiems komunalinių atliekų turėtojams Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje. Vilniaus miesto savivaldybėje nuo 2018 m. gegužės 1 d. įvesta vietinė dvinarė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą, kuri yra privaloma minėtiems rinkliavos mokėtojams. Rinkliava susideda iš pastoviosios ir kintamosios rinkliavos dedamųjų (Rinkliavos nuostatų 39 punktas). Rinkliavą pagal savivaldybės tarybos patvirtintus dydžius, vadovaudamasi Rinkliavų nuostatais, apskaičiuoja VASA.

Remiantis byloje pateikto Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenimis, nustatyta, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso 949,49 kv. m nekilnojamasis turtas (patalpos), esantis (duomenys neskelbtini). Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad atsakovė laikytina vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokėtoja ir turi pareigą mokėti vietinę rinkliavą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad teisę – mokėti minimalią rinkliavą ar būti atleistam nuo jos mokėjimo – asmuo gali įgyti tik tais atvejais, kai jis kompetentingos institucijos yra atleidžiamas nuo rinkliavos ar dalies rinkliavos mokėjimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. kovo 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1856-629/2019).

Pagal bendrą taisyklę atliekų turėtojų pareiga mokėti vietinę rinkliavą siejama su savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu, disponavimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, jog vien faktinė aplinkybė, kad atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014; 2018 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-200-662/2018; 2023 m. gegužės 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-286-556/2023).

Nagrinėjamoje byloje nepateikta įrodymų, kad atsakovė nustatyta tvarka kreipėsi į pareiškėją su prašymu būti atleista nuo vietinės rinkliavos mokėjimo, tokių įrodymų taip pat nepateikė atsakovė. Vertinant atsakovės argumentus, kad jai nebuvo teikiama atliekų surinkimo ir tvarkymo paslauga, todėl neatsirado pareiga mokėti ginčo vietinę rinkliavą, pabrėžtina, kad vietinė rinkliava vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka, t. y. ši rinkliava nėra siejama su atlygiu už teikiamas paslaugas ir ji negali būti vertinama kaip mokėjimas už komunalinę paslaugą privatinės teisės prasme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014). Šioje byloje ginčas kilęs dėl atsakovės pareigos mokėti vietinę rinkliavą, o ne dėl komunalinės paslaugos galbūt nepagrįsto neteikimo ar netinkamai teikiamos komunalinės paslaugos, todėl atsakovės argumentai apie nesuteiktą paslaugą nėra teisiškai reikšmingi šioje byloje, nes asmens pripažinimas ginčo rinkliavos mokėtoju nėra siejamas su atliekų tvarkytojų pareigų tinkamu vykdymu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2510-520/2016).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, kad tuo atveju, jei vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą susideda iš pastoviosios ir kintamosios dedamųjų dalių (kaip ir nagrinėjamoje byloje), tai negalima atleisti rinkliavos mokėtojo nuo pareigos sumokėti pastoviąją vietinės rinkliavos dalį vien dėl to, jog jis faktiškai nesukūrė (negalėjo sukurti) atliekų, kadangi pastovioji vietinės rinkliavos dedamoji dalis nėra susijusi su realiu atliekų susidarymu, ja prisidedama prie atliekų tvarkymo ir šalinimo išlaidų padengimo bei sistemos išlaikymo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1070-602/2020; 2021 m. gegužės 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-373-261/2021). Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, neatleidimas nuo pastoviosios dedamosios rinkliavos dalies yra pateisinamas, nebent atitinkamuose vietinės rinkliavos mokėjimą reglamentuojančiuose teisės aktuose būtų nustatyta kitokia tvarka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-797-438/2021; 2022 m. balandžio 13 d. nutartį Nr. eTA-297-629/2022).

Dėl kintamosios vietinės rinkliavos dalies mokėjimo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog tiek teisės aktai (Rinkliavos nuostatai), tiek teismų praktika atleidimą nuo kintamosios vietinės rinkliavos dalies mokėjimo sieja ne su aplinkybėmis, jog komunalinės atliekos asmens veikoje nesusidaro, o su objektyviu nesinaudojimu nekilnojamuoju turtu ir pareiga tai pagrįsti, kuri tenka vietinės rinkliavos mokėtojui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. gegužės 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-286-556/2023).

Atsižvelgęs į išdėstytą teisinį reguliavimą ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismas neturi nei teisinio, nei faktinio pagrindo sutikti su atsakovės argumentais, kuriais teigia, jog ji neprivalo mokėti vietinės rinkliavos, nes nebuvo aprūpinta konteineriais. Kaip nustatyta, pareiga mokėti vietinę rinkliavą atsakovei kyla ne iš sutartinių teisinių santykių. Asmens pripažinimas ginčo rinkliavos mokėtoju nėra siejamas su individualaus komunalinių atliekų konteinerio turėjimu (naudojimu) ar atliekų tvarkytojų pareigų tinkamu vykdymu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-1003-575/2021).

Kaip teisingai rašytiniuose paaiškinimuose nurodo pareiškėja, atsakovės pateikti rašytiniai įrodymai apie patirtas išlaidas už atliekų tvarkymą pagrindžia aplinkybes, kad atsakovė sudarė sutartis ir mokėjo tretiesiems asmenims už gamybinių, pakuočių ir pavojingų atliekų, o ne komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Todėl atsakovės nurodytos aplinkybės apie jos patiriamas papildomas išlaidas dėl, atsakovės įsitikinimu, pareiškėjos netinkamai teikiamų paslaugų neturi teisinės reikšmės sprendžiant dėl atsakovės pareigos mokėti vietinę rinkliavą. Todėl konstatuotina, kad pareiškėja pagrįstai pripažino atsakovę vietinės rinkliavos mokėtoja ir apskaičiavo jai mokėtiną rinkliavą, susidedančią iš pastoviosios ir kintamosios dalių. Atsakovė su atsiliepimu nepateikė jokių duomenų, kurie leistų priešingai vertinti byloje nustatytas aplinkybes, todėl atsakovės argumentai dėl ginčijamos kintamosios rinkliavos dalies atmestini.

Susidariusios vietinės rinkliavos įsiskolinimo ir VASA prašomos priteisti sumos dydį patvirtina atsakovei suformuoti ir siųsti mokėjimo pranešimai bei priminimas sumokėti įsiskolinimą. Mokėtina vietinė rinkliava atsakovei apskaičiuota remiantis Rinkliavos nuostatuose patvirtintais vietinės rinkliavos dydžiais ir Nekilnojamojo turto registro duomenimis apie turimo nekilnojamojo turto plotą. Byloje nėra duomenų, kad atsakovei būtų suteikta lengvata ir ji neprivalo mokėti vietinės rinkliavos. Be to, nėra duomenų, kad atsakovė būtų sumokėjusi kintamąją vietinės rinkliavos dalį. Kaip minėta, atsakovė pripažino ir sumokėjo savivaldybei tik pastoviąją pareiškėjos apskaičiuotos rinkliavos dalį. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjos reikalavimas patenkinamas ir pareiškėjai iš atsakovės priteisiama 557,16 Eur nesumokėta vietinė rinkliava (kintamoji dalis) nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d.

Pareiškėja taip pat prašo iš atsakovės priteisti 55,24 Eur delspinigius, susidariusius atsakovei nesilaikant įstatyminės pareigos mokėti vietinę rinkliavą laiku. MAĮ 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog delspinigiai skaičiuojami ne ilgiau kaip 180 dienų nuo atitinkamo mokesčio įstatyme numatyto sumokėjimo termino. Vadovaujantis Rinkliavos nuostatų 86 punktu, taip pat MAĮ 98 straipsniu bei atsižvelgiant į Finansų ministerijos informaciniame puslapyje skelbiamą delspinigių normą, kuri už kiekvieną pradelstą dieną yra 0,03 proc., atsakovei kyla pareiga mokėti ir delspinigius, kurie prašymo surašymo dieną sudaro 55,24 Eur. Todėl pareiškėjos reikalavimas 55,24 Eur delspinigių priteisimo iš atsakovės laikomas pagrįstu ir patenkinamas.

Remiantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjai iš atsakovės priteisiamos 24,20 Eur bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidos.

Atsižvelgiant į tai, kad dalį pareiškėjos reikalavimo atsakovė įvykdė po pareiškėjos kreipimosi į teismą, o likusią dalį reikalavimų teismas patenkino visiškai, šiuo atveju nėra pagrindo priteisti atsakovei bylinėjimosi išlaidų iš pareiškėjos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 39 straipsniu, 40 straipsnio 1 dalimi, 41 straipsnio 1 dalimi, 50 straipsnio 2 dalimi, 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 103 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Nutraukti administracinės bylos Nr. eI-5939-931/2023 dalį dėl 756,48 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos dalies (pastoviosios rinkliavos dalies) priteisimo iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Friskas“.

Priteisti savivaldybės įmonei „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“, j. a. k. 304195262, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Friskas“, j. a. k. 123793999, 557,16 Eur (penkis šimtus penkiasdešimt septynis eurus 16 ct) nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d., 55,24 Eur (penkiasdešimt penkis eurus 24 ct) delspinigių ir 24,20 Eur (dvidešimt keturis eurus 20 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Agnė Stankevičienė