TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gegužės 5 d.

Šilutė

Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų teisėjas Vaclovas Jurjonas 

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovei J. M. dėl skolos, delspinigių, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 860,68 Eur skolos, 387,30 Eur delspinigių, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 28 Eur žyminio mokesčio ir 242 Eur ieškovės patirtas išlaidas už procesinių dokumentų parengimą bei kitas bylinėjimosi išlaidas, nurodydama, kad tarp nuomotojo uždarosios akcinės bendrovės (toliau - UAB) „Be kredito“ ir atsakovės 2021-09-09 buvo sudaryta išperkamosios nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovei buvo išnuomotas kilnojamasis daiktas - televizorius LG-55NANO753PA-103MABT9PY33, 25 mėnesių terminui bei pagal kurią atsakovė įsipareigojo visą sutarties laikotarpį mokėti mėnesinį nuomos mokestį sutartyje nustatyta tvarka bei terminais. Kadangi pradinei kreditorei iš atsakovės nepavyko atgauti nei atlyginimo už suteiktas daikto nuomos paslaugas, nei paties nuomojamo daikto, 2021-10-04 buvo sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis Nr. RP2021-10/01, kuria pradinė kreditorė atlygintinai perleido ieškovei reikalavimo teises, įskaitant prievolių įvykdymo užtikrinimui nustatytas teises į pradinei kreditorei skolingus asmenis, tarp kurių ir reikalavimo teisę į atsakovės įsiskolinimą. Ieškovė atsakovei sutartyje nurodytu elektroniniu paštu išsiuntė pranešimą, informuodama, kad pasikeitė pradinė kreditorė ir ragindama įvykdyti prievolę, tačiau atsakovė nevykdė sutartinių įsipareigojimų ir liko skolinga ieškovei 860,68 Eur negrąžinto nuomos mokesčio. Sutarties šalys susitarė, kad už kiekvieno sutartyje nurodyto mokėjimo termino praleidimą atsakovė privalo mokėti pradinei kreditorei 0,5 procento dydžio delspinigius nuo laiku neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną iki visiško atitinkamos sumos sumokėjimo dienos. Ieškovė, kaip naujoji kreditorė, sumažino sutartimi nustatytą delspinigių dydį iki 0,25 proc. už kiekvieno sutartyje nurodyto mokėjimo termino praleidimą, skaičiuojant nuo laiku neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną, tačiau ne ilgiau kaip už 180 dienų pagal kiekvieną įmoką, todėl iš atsakovės prašo priteisti 387,30 Eur delspinigių.

Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, tarp pradinės kreditorės UAB „Be kredito“ ir atsakovės 2021-09-09 buvo sudaryta nuomos sutartis Nr. BK-029003, kuria atsakovei buvo išnuomotas kilnojamasis daiktas (televizorius), bei pagal kurią atsakovė įsipareigojo 24 mėnesius mokėti mėnesinį 40,99 Eur nuomos mokestį sutartyje nustatyta tvarka bei terminais. Prekės vertė sutarties sudarymo metu buvo 619 Eur. Šalys sutarė, kad atsakovei vėluojant atsiskaityti už suteiktas nuomos paslaugas, bus skaičiuojami delspinigiai, kurių dydis 0,5 proc. už kiekvieną pavėluotą mokėjimo dieną nuo nesumokėtos nuomos mokesčio sumos. Televizorius atsakovei buvo perduotas 2021-09-09 turto perdavimo-priėmimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovei nevykdant sutarties, pradinė kreditorė 2022-02-14 atsakovei siųstu išankstiniu pranešimu sutartį vienašališkai nutraukė.

2021-10-04 tarp pradinės kreditorės ir ieškovės buvo sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis Nr. RP2021-10/01, kuria pradinė kreditorė atlygintinai perleido ieškovei reikalavimo teises, įskaitant prievolių įvykdymo užtikrinimui nustatytas teises į pradinei kreditorei skolingus asmenis, tarp kurių ir reikalavimo teisę į atsakovės įsiskolinimą. Atsakovė apie kreditorės pasikeitimą buvo informuota elektroniniu paštu. Duomenų, kad atsakovė būtų įvykdžiusi įsipareigojimą ieškovei ar pradinei kreditorei, byloje nėra.

Dėl nuomos sutarties (ne)pripažinimo vartojimo kredito sutartimi

Ieškovės teigimu, tarp šalių buvo susiklostę išperkamosios nuomos teisiniai santykiai. CK 6.477 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. CK 6.503 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad įstatymai ar nuomos sutartis gali numatyti, kad išnuomotas daiktas pereina nuomininkui nuosavybės teise pasibaigus nuomos sutarties terminui arba iki šio pabaigos, jeigu nuomininkas sumoka visą sutartyje numatytą kainą (išperkamoji nuoma). CK 6.504 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad pagal vartojimo nuomos sutartį nuomotojas, t. y. asmuo, kurio nuolatinis verslas – daiktų nuoma, įsipareigoja duoti nuomininkui (vartotojui) kilnojamąjį daiktą laikinai valdyti ir juo naudotis už užmokestį nuomininko ar jo šeimos asmeniniams, namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su verslu ar profesija, tenkinti, o nuomininkas įsipareigoja mokėti nuomos mokestį.

Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – ir VKĮ) 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog šis įstatymas taikomas vartojimo kredito sutartims, o 2 dalyje nustatytos išlygos, kokiems santykiams šis įstatymas netaikomas. Pagal VKĮ 3 straipsnio 2 dalies 4 punktą įstatymas netaikomas nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims, kai šiose sutartyse ar atskiroje sutartyje nenustatyta pareiga įsigyti sutarties objekto. VKĮ 1 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, įtvirtinta, kad šio įstatymo nuostatos taikomos ir sutartims, kurių pobūdis arba tikslas suteiktų galimybę išvengti VKĮ nuostatų taikymo. Taigi, VKĮ taikomas toms sutartims, kurios pagal savo esmę yra vartojimo kredito santykius nustatančios sutartys ir dėl to patenka į šio įstatymo reguliavimo sritį. Vertinimas, ar konkreti sutartis, kurioje susitarta dėl daikto valdymo ir naudojimo su galimybe jį įsigyti, mokant periodines įmokas, patenka į VKĮ reglamentavimo sritį, priklauso nuo sutarties sudarymo tikslo ir jos sąlygų aiškinimo (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. rugpjūčio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1018-921/2022, Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1042-1092/2022). Siekiant atriboti nuomos (išperkamosios nuomos) ir vartojimo kredito sutartis, vertintina tai, kokiu tikslu šalys sutartį sudaro. Nuomos sutartimi nuomininkas, visų pirma, siekia išsinuomoti daiktą, turėti jį savo žinioje ir juo naudotis pagal sutarties sąlygas ir savo poreikius, tuo tarpu vartojimo kredito sutarties pagrindinis tikslas yra vartojimo kredito gavėjo piniginio poreikio patenkinimas, t. y. šia sutartimi „nuomininko“ pagrindinis tikslas yra gauti finansavimą sutarties objektui įsigyti ir tik antrinis jo poreikis yra tuo daiktu naudotis iki nuosavybės teisės perėjimo momento.

Byloje nustatyta, kad sutarties šalys susitarė, jog atsakovė už jai perduotą televizorių kas mėnesį turėjo 24 mėnesius mokėti po 40,99 Eur įmoką. Taigi, tinkamu sutarties vykdymo atveju, atsakovė po 24 mėnesių būtų sumokėjusi pradinei kreditorei viso 983,76 Eur sumą, kuri yra 364,76 Eur didesnė nei perduotos prekės kaina (619 Eur). Sutarties dalyje „Sutarties objektas“ numatyta, kad nuomininkui (t. y. atsakovei) tinkamai įvykdžius šią sutartį visą jos galiojimo laikotarpį, nurodytą sutarties specialiojoje dalyje, bei sumokėjus visas reikiamas įmokas pagal sutartį, pasibaigus šiai sutarčiai nuomininkui suteikiama teisė įsigyti turtą (t. y. televizorių) už 1 Eur. Iš šios sutarties sąlygos akivaizdu, kad atsakovei sumokėjus minėtas įmokas, kurių bendra suma viršija prekės kainą, nustatytasis 1 Eur mokestis, kurį sumokėjus atsakovei galutinai pereitų nuosavybės teisė į televizorių, yra nustatytas tik formaliai, į sutartį yra įtraukta siekiant išvengti VKĮ nuostatų taikymo šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu.

Teismas atkreipia dėmesį, kad sutarties dalyje „Turto grąžinimas“ numatyta, jog „pasibaigus sutarčiai ir nuomininkui nepareiškus noro įsigyti Turto šios sutarties dalyje „Sutarties objektas“ nurodyta tvarka, ar nutraukus šią sutartį prieš terminą, Turtas grąžinamas Nuomotojui ne vėliau kaip sekančią dieną po sutarties pasibaigimo ar nutraukimo Sutarties sudarymo vietoje arba Turto naudojimo vietoje; <...> Nuomininkas Nuomotojui savo sąskaita grąžina Turtą tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, o taip pat visiškai sukomplektuotą ir su visais dokumentais, inventoriumi ir kitais daiktais, kurie jam buvo perduoti kartu su turtu ir kurie nurodyti sutarties specialiojoje dalyje. Jei per Turto perdavimą Nuomotojui nustatomi grąžinamo turto defektai ar gedimai, jie nurodomi Turto grąžinimo akte. Turto defektai ar gedimai gali būti nustatyti ir per 10 (dešimt) darbo dienų po turto grąžinimo akto pasirašymo ir apie tai nuomotojas informuoja nuomininką raštu“. Teismo vertinimu, ši sutarties nuostata (sutarties pasibaigimo atveju, kai nuomininkas nepareiškia noro įsigyti prekės) numato pernelyg sudėtingas prekės grąžinimo nuomotojui sąlygas (grąžinimo tvarka, daikto sukomplektavimas, dokumentai, inventorius ir pan.), be to tinkamo visų pagal sutartį numatytų įmokų sumokėjimo atveju sutartimi nustatyta neproporcinga alternatyva (arba grąžinti prekę, kurios visa kaina bei jos perviršis jau sumokėti nuomotojui, arba sumokėti 1 Eur, už kurį prekė galėtų pereiti atsakovei valdyti nuosavybės teise), vertinamos kaip sąlygos, įtrauktos į sutartį siekiant išvengti VKĮ nuostatų taikymo šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu. Pažymėtina, kad sutarties dalyje „Sutarties galiojimas, nutraukimas“ numatyta, jog atsakovui ilgiau kaip 60 kalendorinių dienų vėluojant atlikti mėnesio įmokas pagal sutartį, ji yra nutraukiama ir nuomotojas įgyja teisę pasirinktinai reikalauti iš nuomininko grąžinti turtą arba sumokėti visą neapmokėtą nuomos mokestį iki sutarties pabaigos.

Taigi, tinkamu sutarties įvykdymo atveju atsakovė už prekę būtų sumokėjusi 983,76 Eur, tai yra 364,76 Eur daugiau nei reali nustatyta televizoriaus kaina (619 Eur). Netinkamo sutarties vykdymo atveju nuomotojas (pradinė kreditorė, o perleidus reikalavimo teisę į atsakovę – ieškovė) turėtų teisę rinktis tarp daikto, kurio vertė 619 Eur, susigrąžinimo arba nesumokėtos sumos pareikalavimo. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad pradinė kreditorė ar ieškovė būtų reikalavusi atsakovės kaip alternatyvos grąžinti nuomojamą daiktą. Bylos duomenys patvirtina, kad į atsakovę buvo nukreipti reikalavimai tik dėl skolos ir delspinigių sumokėjimo. Tai reiškia, kad nuomotojo (pradinės kreditorės, o vėliau ieškovės) tikrieji ketinimai buvo ne pagal sutartį išnuomoti, perduoti ar perduotą televizorių susigrąžinti, tačiau gauti jo įsigijimui skirtas mokėtinas įmokas, viršijančias daikto vertę.

Be to, pažymėtina, kad iš viešai prieinamos Lietuvos banko skelbiamos informacijos (žr. https://www.lb.lt/lt/naujienos/lietuvos-banko-finansu-rinkos-prieziuros-komiteto-sprendimai-13), matyti, kad Lietuvos bankas atliko pradinės kreditorės UAB „Be kredito“ patikrinimą. Jo metu nustatyta, kad iki 2021 m. spalio 12 d. bendrovė, sudarydama nuomos sutartis, iš esmės teikė vartojimo kredito (išperkamosios nuomos) paslaugas, neturėdama tam teisės ir taip pažeidė Vartojimo kredito įstatymo reikalavimus. Vartojimo kredito teikimo paslaugą turi teisę teikti tik asmenys, įrašyti į Viešąjį vartojimo kredito davėjų sąrašą, o bendrovės minėtame sąraše nėra. Pažymėtina, kad UAB „Be kredito“ ir atsakovės sudaryta sutartis patenka į laikotarpį sutarčių, kuriose Lietuvos bankas nustatė, kad UAB „Be kredito“ siūlė išperkamosios nuomos paslaugas ir savo paslaugos sudėtimi atitiko vartojimo kreditą (CPK 182 straipsnio 1 punktas).

Įvertinus šiame sprendime išdėstytus motyvus darytina išvada, kad šalių sudaryta sutartis pagal savo esmę yra vartojimo kredito sutartis, kuriai turi būti taikomos VKĮ nuostatos (VKĮ 1 straipsnio 2 dalis, CK 1.87 straipsnio 1 dalis).

Dėl nesumokėtų nuomos įmokų ir delspinigių priteisimo

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 860,68 Eur nesumokėtų nuomos įmokų, taip pat 387,30 Eur delspinigių. Reikalavimas dėl nesumokėtų įmokų grindžiamas tuo, kad atsakovė nemokėjo įmokų, o reikalavimas dėl delspinigių priteisimo kildinamas iš sutarties specialiųjų sąlygų, kuriose numatytas 0,5 proc. delspinigių dydis už kiekvieną pavėluotą mokėjimo dieną nuo nesumokėtos sumos. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad ji, kaip naujasis kreditorius, mažina sutartimi nustatytą delspinigių dydį iki 0,25 procento už kiekvieno sutartyje nurodyto mokėjimo termino praleidimą, skaičiuojant nuo laiku neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną, tačiau ne ilgiau kaip už 180 dienų pagal kiekvieną įmoką. Ryšium su tuo apskaičiavo, kad iš atsakovės priteistina delspinigių suma yra 387,30 Eur (860,68 Eur × 0,25proc./100 × 180 d.).

VKĮ 8 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad prieš vartojimo kredito sutarties sudarymą vartojimo kredito davėjas, vadovaudamasis atsakingo skolinimo principu, privalo įvertinti vartojimo kredito gavėjo kreditingumą remdamasis pakankama informacija, gauta iš vartojimo kredito gavėjo, ir atlikęs patikrinimą kreditingumui vertinti naudojamuose registruose ir informacinėse sistemose arba pagrįsdamas vartojimo kredito gavėjo pateiktą informaciją kitais įrodymais. To paties straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, kad palūkanos, netesybos ir mokesčiai pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui netaikomi, jeigu vartojimo kredito davėjas ne dėl vartojimo kredito gavėjo kaltės netinkamai įvertino vartojimo kredito gavėjo kreditingumą. VKĮ 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisę verstis vartojimo kreditų teikimo veikla asmuo turi tik tada, kai priežiūros institucija įrašo jį į viešąjį vartojimo kredito davėjų sąrašą. Teisės verstis vartojimo kreditų teikimo veikla neturi fiziniai asmenys ir pelno nesiekiantys asmenys.

Byloje nėra duomenų apie tai, kad UAB „Be kredito“ prieš sudarydama su atsakove sutartį būtų vertinusi jos kreditingumą, be to, ji nėra įtraukta į vartojimo kredito davėjų sąrašą, kaip to reikalauja VKĮ 22 straipsnio 1 dalis. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, taip pat tai, kad teismas šiuo sprendimu nustatė, jog sudaryta sutartis pagal savo esmę yra vartojimo kredito sutartis, kurios sudarymui ir vykdymui yra taikytinos VKĮ nuostatos, darytina išvada, jog UAB „Be kredito“, sudarydama su atsakove sutartį, neįgijo teisės iš jos reikalauti nei ieškiniu prašomų priteisti delspinigių, nei pinigų sumos nuomos mokesčio įmokų forma, kuri viršija prekės kainą (VKĮ 8 straipsnio 7 dalis). Tokia pati išvada yra daroma teismų praktikoje, kurioje pažymima, kad teisės užsiimti vartojimo kredito teikimo veikla neturėjimas ar pareigos vertinti vartotojo kreditingumą nevykdymas lemia bet kokių kredito davėjo teisių, kylančių iš sutarties, išskyrus teisę susigrąžinti kredito sumą, praradimą (VKĮ 8 straipsnio 7 dalyje). Kitaip tariant, kredito davėjas galėtų pretenduoti tik į negrąžintą kredito sumą (kuri nagrinėjamu atveju atitiktų skirtumą tarp daikto kainos ir visų pagal sutartį atliktų įmokų) (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1138-657/2022; 2022 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1049-390/2022; 2022 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1054-555/2022; 2022 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1055-587/2022; 2022 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1084-894/2022 ir kt.).

Atsižvelgiant į tai, kas yra nurodyta anksčiau, laikytina, kad UAB „Be kredito“, sudariusi su atsakove sutartį, nebūdama įrašyta į vartojimo kredito davėjų sąrašą ir nepatikrinusi atsakovės kreditingumo, įgijo teisę iš atsakovės atgauti tik pagal sutartį ir perdavimo-priėmimo aktą perduoto televizoriaus kainą, iš jos atėmus atsakovės sumokėtas įmokas. Sutarties specialiosiose nuostatose nurodyta, kad televizoriaus kaina yra 619 Eur. Iš bylos duomenų matyti, kad tinkamu sutarties vykdymo atveju, atsakovė per 24 mėnesius būtų sumokėjusi pradinei kreditorei viso 983,76 Eur sumą. Ieškovė prašo priteisti 860,68 Eur nesumokėtų nuomos įmokų. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog atsakovė yra sumokėjusi 123,08 Eur. Taigi, vienintelė suma, į kurią reikalavimo teisę sutarties pagrindu įgijo pradinė kreditorė (o po reikalavimo perleidimo – ir ieškovė), yra 495,92 Eur (619 Eur – 123,08 Eur) suma.

Teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovė reikalavimo teisę į atsakovės pinigines prievoles pagal sutartį įgijo 2021-10-04 reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu. CK 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės. CK 6.102 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudžiama perleisti tokį reikalavimą, kurio atžvilgiu negalimas išieškojimas. Teismas pažymi, kad šios įstatymo nuostatos reiškia, jog pradinis kreditorius negali perleisti naujajam kreditoriui daugiau teisių į skolininką, nei jis pats turi. Taigi, teismui nustačius, kad UAB „Be kredito“ neturėjo teisės pagal sutartį reikalauti iš atsakovės nei delspinigių, nei skolos dydžio, kuris viršija atsakovei perduotos prekės kainą, ieškovė, perėmusi iš UAB „Be kredito“ reikalavimo teisę, teisės į šiuos reikalavimus taip pat neįgijo.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad ieškovės ieškinio reikalavimo dalis dėl skolos priteisimo tenkinama iš dalies, iš atsakovės ieškovei priteisiant 495,92 Eur skolą, o likusi ieškinio reikalavimų dalis dėl skolos (nesumokėtų nuomos įmokų) ir delspinigių, atmestina.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, patirtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju teismas iš viso ieškovės naudai priteisė 495,92 Eur. Ieškovė prašo priteisti 28 Eur žyminį mokestį ir 242 Eur teisinės pagalbos išlaidas. Ieškinio reikalavimus tenkinus iš dalies, t. y. 40 proc. (495,92 Eur/1 247,98 Eur x 100 proc.), ieškovei iš atsakovo priteistina 21 Eur žyminio mokesčio (40 proc. nuo ieškovės sumokėto žyminio mokesčio sumos, tačiau ne mažiau nei minimali už ieškinį mokėtina žyminio mokesčio suma, t. y. 21 Eur) ir 96,80 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis). Taip pat iš atsakovės pruteistina 6,64 Eur pašto išlaidų valstybei (CPK 88 straipsnio 3 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš J. M., gim. (duomenys neskelbtini), uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“, juridinio asmens kodas 302528679, naudai 495,92 Eur skolos, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą 495,92 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2022-03-10 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 21 Eur žyminio mokesčio ir 96,80 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš J. M., gim. (duomenys neskelbtini), 6,64 Eur pašto išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.

Teisėjas                                                Vaclovas Jurjonas