Civilinė byla Nr. 2-578-672/2015
Proceso Nr. 2-18-3-00009-2013-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 76.4; 76.5.;125.3.;125.4.
(S)
AKMENĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. liepos 31 d.
Naujoji Akmenė
Akmenės rajono apylinkės teismo teisėja Virginija Jokubauskienė, sekretoriaujant J. D., dalyvaujant ieškovei S. P., jos atstovui advokatui V. G., atsakovams V. P., A. M., jo atstovui advokatui A. R., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės S. P. ieškinį atsakovams V. P., A. M. dėl tėvystės nuginčijimo, tėvystės nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo,
n u s t a t ė:
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams, prašydama nuginčyti tėvystę, kad atsakovas V. P. nėra vaiko A. P., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, nustatyti, kad vaiko tėvas yra atsakovas A. M.; priteisti iš atsakovo išlaikymą dukrai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 115,00 eurų.
Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovas, remdamiesi ekspertizės akto išvadomis, prašė bylą nutraukti.
Atsakovas V. P. prašo bylą nutraukti, nes jam ir be ekspertizės buvo žinoma, kad tai ne jo vaikas. Prašo, kad mergaitės dokumentuose jis nebūtų įrašytas tėvu.
Atsakovas A. M. ir jo atstovas prašo bylą nutraukti. Ieškovės ir jo atstovaujamojo nesieja jokie santykiai, vaiko atsakovas nepripažįsta ir jo neaugino, nėra pagrindo reikalauti, kad jis, nebūdamas vaiko biologinis tėvas, prisiimtų tėvystę ir atsakomybę už vaiko išlaikymą. Mano, jog ieškinys yra nepagrįstas.
Išvadą teikiančios institucijos – Akmenės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, prašo bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant, nurodė, kad savo išvadą byloje yra pateikę raštu ir skyriaus nuomonė nesikeičia.
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Byloje esančia rašytine medžiaga nustatyta, kad V. P. ir S. Č. susituokė (duomenys neskelbtini) (8 b. l.); (Duomenys neskelbtini) gimusios A. P. tėvais įrašyti V. P. ir S. P. (gimimo liudijimas AB Nr. (duomenys neskelbtini)) 9 b. l.); Akmenės rajono apylinkės teismo 2015-05-20 nutartimi buvo paskirta teismo medicininė biologinė DNR ekspertizė, ekspertams pavedant išspręsti klausimą, ar V. P., ar A. M. yra nepilnamečio vaiko A. P. – tėvas (37-38 b. l.). Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Serologijos ir DNR laboratorija, atlikusi teismo medicininę biologinę DNR ekspertizę, padarė išvadą, kad nei V. P., nei A. M. nėra A. P. tėvas (41-46 b. l.).
Ieškovei pareiškus ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo iš esmės, atsakovas V. P. neprieštaravo, kad tėvystė būtų nuginčyta, nurodė, kad jam seniai buvo žinoma, kad vaikas ne jo.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.152 straipsnio 1 dalyje nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo. Šis terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Tėvystės nuginčijimas yra susijęs su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis ir turtinėmis teisėmis ir pareigomis, taip pat apima įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius. Bylose dėl tėvystės nuginčijimo būtina vadovautis tarptautinėje ir nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, kuris reiškia, kad bet kokie veiksmai ar priimami sprendimai, susiję su vaiku, jo teisėmis ir interesais, turi atitikti vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3. straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik biologinės tiesos konstatavimas, todėl, sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, t. y. tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas, siekiant nustatyti tikrąją vaiko kilmę (CK 3.146 straipsnio 2 dalis). Kadangi ieškovė pati nurodė, kad atsakovas V. P. nėra A. P. tėvas, atsakovas neprieštaravo, kad tėvystė būtų nuginčyta, nurodė, kad jam buvo žinoma, kad vaikas ne jo. Šį faktą patvirtino DNR ekspertizės išvada, todėl ieškinys dalyje dėl tėvystės nuginčijimo yra tenkintinas.
Vaiko teisė, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus (Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalis) pirmiausia reiškia vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus. Tai ypač aktualu nesantuokiniams vaikams. Šios teisės užtikrinimą laiduoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos X skyriuje reglamentuojamas vaiko kilmės nustatymo institutas. CK 3.148 straipsnio 1 dalis nustato, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse numatytos įrodymų priemonės. Tarptautinės teisės normos orientuoja į objektyvius biologinių vaiko tėvų nustatymo būdus (Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 5 straipsnis). Tėvystę patvirtinant ar ją paneigiant pirmenybė teikiama moksliniams įrodymams. DNR ekspertizės išvados yra patikimas ir objektyvus mokslinis įrodymas, patvirtinantis arba paneigiantis vaiko kilmę iš konkretaus tėvo. Dėl to jis pripažįstamas turinčiu padidintą įrodomąją galią tėvystės nustatymo bylose. Atsižvelgiant į ekspertizės išvadų patikimumą ir objektyvumą, tėvystė gali būti nustatoma remiantis vien šiuo įrodymu, netgi nesant jokių kitų tėvystės faktą patvirtinančių duomenų.
Atsižvelgiant į tai, kad atlikus teismo medicininę biologinę DNR ekspertizę buvo nustatyta, kad nei V. P., nei A. M. nėra vaiko A. P. tėvas, kitų įrodymų, patikimai patvirtinančių atsakovo tėvystę, byloje nėra, ieškovės S. P. ieškinys dėl reikalavimų nustatyti tėvystę bei priteisti išlaikymą nepilnametei dukrai, yra atmestini. Pareigą išlaikyti vaikus įstatymas (CK 3.192 str.) nustato tik tėvams.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, kad Šiaulių valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2015-02-12 sprendimu Nr. SP-539-(7.0468) „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ ieškovei S. P. buvo suteikta antrinė teisinė pagalba ir ji buvo 100 proc. atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų mokėjimo, todėl bylinėjimosi išlaidos iš ieškovės nėra priteistinos.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270, 271, 282 400-407 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ė :
S. P. ieškinį tenkinti iš dalies.
Nustatyti, kad V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nėra nepilnametės A. P., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvas, o A. P. nėra V. P. dukra.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Įpareigoti Akmenės rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyrių panaikinti nepilnamečio vaiko A. P., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimimo metrikų knygoje duomenis dėl tėvu įrašyto V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Įsiteisėjus teismo sprendimui, sprendimo kopiją išsiųsti Akmenės rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriui išregistruoti A. P. tėvystės duomenis.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Akmenės rajono apylinkės teismą.
Teisėja Virginija Jokubauskienė