Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.2.-96-972/2017

                                  Proceso Nr. 4-06-3-04436-2016-9

          Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.; 2.3.4.; 2.14.3.

(S)

KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

NUTARIMAS

2017 m. vasario 14 d.

Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Viktorija Teišerskienė, sekretoriaujant Sandrai Bendžiūtei, dalyvaujant Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovei Laimutei Mikužienei, vertėjai Danutei Kontarienei, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui I. M. (I. M.), viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje I. M., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini) direktoriumi, nebaustas administracine tvarka už tokio pobūdžio pažeidimus, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso, patvirtinto 1984 m. įstatymu Nr. X-4449 (toliau – ATPK), 506 straipsnio 1 dalį,

n u s t a t ė:

I. M. pažeidė kreditoriaus – valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, teises, nes nesilaikė atsiskaitymų su valstybe eiliškumo tvarkos, t. y. I. M., būdamas (duomenys neskelbtini) direktoriumi, atskaitingu asmeniu, organizuodamas ir vykdydamas atsiskaitymus su kreditoriais, nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.9301 straipsnyje numatytos atsiskaitymo su valstybe eiliškumo tvarkos: (duomenys neskelbtini), turėdama įsiskolinimą valstybės biudžetui (įmonės įsiskolinimas valstybės biudžetui 2016-07-26 sudarė 67436,39 Eur), pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais ir tuo pažeidė valstybės, kaip bendrovės kreditoriaus, teises.

I. M. teismo posėdžio metu iš esmės pripažino padaręs pažeidimą, paaiškino, jog formaliai padarė jam inkriminuojamą pažeidimą, tačiau taip pasielgė nepiktybiškai. Nesutinka, kad (duomenys neskelbtini) įsiskolinimas valstybės biudžetui sudarė 67436,39 Eur. Nepriemokų administravimo departamento Nepriemokų išieškojimo organizavimo skyriaus poskyrio vedėjos A. V. 2016-08-01 nurodyme nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos nurodyta, jog (duomenys neskelbtini) tai dienai buvo skolinga 34860,72 Eur. Tik 2016-10-07 atlikus bendrovėje operatyvų patikrinimą ir nustačius, jog bendrovė pateikė VMI neteisingą Avansinio pelno mokesčio deklaraciją, sužinojo apie didesnį įsiskolinimą valstybės biudžetui. Po operatyvaus patikrinimo, remiantis operatyvaus patikrinimo pažyma, visos deklaracijos, tarp jų ir Avansinio pelno mokesčio deklaracija, buvo patikslintos 2016-10-14, o visas įsiskolinimas iškart buvo sumokėtas per 3 dienas. Mano, kad jis nežymiai pažeidė valstybės, kaip bendrovės kreditoriaus, teises, nes pažeidimas tęsėsi neilgai – nuo 2016-07-26 iki 2016-08-01, tai nesukėlė bendrovės nemokumo, jokia žala nei įmonei, nei valstybės biudžetui nebuvo padaryta, nes įsiskolinimas ir delspinigiai buvo sumokėti. Be to, tai buvo tik vienkartinis pažeidimas. (duomenys neskelbtini) tikslas yra gauti pelną, tačiau būna tokių situacijų, kai mokėjimus tenka daryti iš savo asmeninės sąskaitos. Įmonė privalėjo susimokėti už patalpų nuomą, už konteinerių pervežimo paslaugas, nes šių sąskaitų neapmokėjus, sustotų įmonės veikla. Tik įmonei gavus pajamas, su visais likusiais kreditoriais yra atsiskaitoma. Apie tai VMI atstovas puikiai žinojo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, prašo neskirti administracinės nuobaudos.

Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovė Laimutė Mikužienė paaiškino, kad sprendžiant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybės pagal ATPK 506 straipsnį klausimą, neturi jokios reikšmės, kokio dydžio įsiskolinimas buvo valstybės biudžetui. Ūkio subjekto vadovas yra atsakingas už visos bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimą, todėl I. M., būdamas atskaitingu asmeniu, privalo žinoti apie visas VMI teikiamas mokesčių deklaracijas bei šių deklaracijų pagrindu priskaičiuotų sumų sumokėjimą. Ūkio subjektas, pildydamas deklaracijas ir jas teikdamas VMI, jose nurodo mokėtinas mokesčių sumas, todėl už jų turinį pats ir yra atsakingas. Šių mokesčių deklaracijų pagrindu yra vedama mokesčių apskaita kiekvieno mokesčių mokėtojo atžvilgiu. Iš informacinės mokesčių apskaitos sistemos duomenų matyti, kad 2016-07-26 (duomenys neskelbtini) valstybės biudžetui buvo skolinga 6551,99 Eur gyventojų pajamų mokesčio, 12029,79 Eur nekilnojamojo turto mokesčio, 14132,43 Eur pelno mokesčio ir 34722,18 Eur pridėtinės vertės mokesčio. Šios nurodytos sumos susidarė tik pateikus ūkio subjektui mokesčių deklaracijas. Pagal minėtos sistemos duomenis, 2016-08-01 šios įmonės įsiskolinimas valstybės biudžetui buvo apie 67810 Eur. Esant tokiems žymiems įsiskolinimams valstybės biudžetui, (duomenys neskelbtini) darė mokėjimus pažeisdama kreditorių eilės tvarką, tai yra atliko mokėjimus, tenkindama kitų kreditorių reikalavimus. Be to, įstatymas nustato, kokiais terminais mokesčių mokėtojas privalo sumokėti mokesčius į valstybės biudžetą, ir jokio papildomo reikalavimo mokesčių mokėtojui VMI neturi pateikti, todėl VMI bankams pateiktas nurodymas nurašyti iš šio ūkio subjekto banko sąskaitų mokėtinas sumas nelaikytinas VMI reikalavimo atsiradimu. Informacinės mokesčių apskaitos sistemos duomenimis, 2016-12-28 (duomenys neskelbtini) prievolių, kurių mokėjimo terminas būtų suėjęs šiai dienai, nebeturėjo. Nors ir pažeidimo laikotarpis nuo 2016-07-26 iki 2016-08-01, kuriuo (duomenys neskelbtini) darė mokėjimus pažeisdama kreditorių eilės tvarką, yra neilgas, tačiau esant žymiems įsiskolinimams valstybės biudžetui (67810 Eur), valstybei buvo padaryta didelė žala.

Iš Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2016-10-07 operatyvaus patikrinimo pažymos matyti, kad patikrinimas atliktas pagal (duomenys neskelbtini) pateiktus dokumentus ir VMI informacinės duomenų bazės duomenis. Nustatyta, kad VMI prie FM mokesčių apskaitos informacinės sistemos (toliau – MAIS) duomenimis, pateiktose pridėtinės vertės mokesčio deklaracijose FR0600 už laikotarpius nuo 2016-06-01 iki 2016-06-30 deklaravo 34722 Eur mokėtiną PVM sumą, nuo 2016-07-01 iki 2016-07-31 deklaravo 13880 Eur mokėtiną PVM sumą. Deklaruota PVM suma pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – PVMĮ) 90 straipsnio 1 dalies nuostatas privalo būti sumokėta ne vėliau kaip iki mokestinio laikotarpio PVM deklaracijos pateikimo termino pabaigos. Savalaikiai deklaruoto PVM mokesčio bendrovė nesumokėjo. Iš bendrovės sąskaitų įmokos kodu 8230 pagal VMI vykdomąjį dokumentą išieškotos sumos: 2016-08-03 – 15393,39 Eur, 2016-08-04 – 15720,38 Eur, 2016-08-05 – 3608,23 Eur. 2016-08-26 bendrovė sumokėjo 13880 Eur. Pagal pateiktus banko, kasos knygos bei Didžiosios knygos sąskaitos 2435 („atskaitingi asmenys“) išrašus nustatyta, kad banko sąskaitose, kasoje bei pas atskaitingus asmenis buvo pinigų likučiai, gaunamos įplaukos bei vykdomi mokėjimai tiekėjams:

Turėdama PVM nepriemoką, bendrovė 2016-07-27, 2016-07-28, 2016-07-29, 2016-08-01 vykdė atsiskaitymus su kitais asmenimis. Iš AB „Šiaulių bankas“ Klaipėdos filialo sąskaitos (duomenys neskelbtini) buvo pervesta: 2016-07-27 – 935,16 Eur UAB „Šiaulių banko lizingas“, 1100 Eur UAB „T.“, 17000 Eur MB „T.“; 2016-07-28 – 6000 Eur UAB „Šiaulių banko lizingas“, 208 Eur UAB „C.“; 2016-07-29 – 900 Eur „UAB Šiaulių banko lizingas“; 2016-08-01 – 1175,53 Eur AB „T.“, 421,08 Eur S. R. komercinei įmonei, 290 Eur UAB „B.“, 1250 Eur UAB „T.“. Iš „Swedbank“ AB sąskaitos (duomenys neskelbtini) buvo pervesta: 2016-07-27 – 3700 Eur „G“; 2016-07-29 – UAB „K“ 11000 Eur, MB „T“ 10000 Eur, 2000 Eur UAB „Šiaulių banko lizingas“, 200 Eur UAB „N“. Operatyvaus patikrinimo metu nustatyta, kad bendrovė savalaikiai iki 2016-02-01 nepateikė Nekilnojamojo turto mokesčio deklaracijos (KIT711) už 2015 m. ir nesumokėjo nekilnojamojo turto mokesčio už 2015 m. 7771 Eur. Juridiniai asmenys metų eigoje taip pat turi mokėti avansinius mokesčius, po ¼ metinės mokesčio sumos, tris kartus per metus: iki kovo 31, birželio 30 ir rugsėjo 30 dienos. Bendrovė nesumokėjo avansinio nekilnojamojo turto mokesčio už 2016 m. I-III ketvirčius 5829 Eur (1943 Eur už vieną ketvirtį). Iš viso bendrovė nedeklaravo ir nesumokėjo 13600 Eur nekilnojamojo turto mokesčio. Operatyvaus patikrinimo metu taip pat nustatyta, kad 2016-01-29 bendrovė pateikė neteisingą Avansinio pelno mokesčio deklaraciją (FR0430) už 2016 m. Bendrovės 2016 m. deklaruota avansinio pelno mokesčio suma iš viso 3016 Eur, o turėjo būti deklaruota iš viso 27055 Eur, todėl nustatyta, kad bendrovė deklaravo avansinio pelno mokesčio mažiau 24039 Eur (b. l. 4-6).

Iš (duomenys neskelbtini) balanso matyti, kad įmonės įsiskolinimas valstybės biudžetui 2016-07-26 sudarė 67436,39 Eur, 2016-08-01 – 67810,64 Eur, 2016-12-28 įsiskolinimo nėra (b. l. 26-29, 44).

Iš 2016-08-01 VMI nurodymo nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos Nr. (23.31-08) 467-139392 matyti, kad Nepriemokų administravimo departamento Nepriemokų išieškojimo organizavimo skyriaus poskyrio vedėja A. V. pasirašė nurodymą nurašyti mokestinę nepriemoką iš kredito, mokėjimo arba elektroninių pinigų įstaigose esančių mokesčių mokėtojo (duomenys neskelbtini) sąskaitų. Bendra suma – 34860,72 Eur (b. l. 47-48).

Išanalizavęs ir įvertinęs įrodymų visumą, teismas pripažįsta esant įrodyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas I. M., būdamas įmonės vadovu, t. y. atskaitingu asmeniu, organizuodamas ir vykdydamas atsiskaitymus su kreditoriais, nesilaikė CK 6.9301 straipsnyje numatytos atsiskaitymo su valstybe eiliškumo tvarkos. CK 6.9301 straipsnis reglamentuoja skolininko – fizinio ar juridinio asmens, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, atsiskaitymų eiliškumą. CK 6.9301 straipsnio 1 dalies 3 punkte imperatyviai numatyta, kad kai juridinis asmuo neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, trečiąja eile atsiskaitoma pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus, tačiau I. M. vadovaujama įmonė, nesilaikydama CK 6.9301 straipsnio nuostatų, vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais. Ištirtų įrodymų pagrindu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini), turėdama įsiskolinimą valstybės biudžetui, išmokėjo pinigų sumas kitiems kreditoriams, tai yra 2016 m. liepos 27 d. UAB „Š.“ sumokėjo 935,16 Eur, UAB „T.“ – 1100 Eur, MB „T.“ – 17000 Eur, „G.“ – 3700 Eur, 2016 m. liepos 29 d. UAB „Š.“ sumokėjo 900 Eur, 2000 Eur, UAB „K.“ – 11000 Eur, MB „T.“ – 10000 Eur, UAB „Š.“ – 2000 Eur, UAB „N.“ – 200 Eur, 2016 m. rugpjūčio 1 d. AB „T.“ sumokėjo 1175,53 Eur, S. R. komercinei įmonei – 421,08 Eur, UAB „B.“ – 290 Eur, UAB „T.“ – 1250 Eur. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nurodytos aplinkybės, kad 2016-07-26 – 2016-08-01 laikotarpiu (duomenys neskelbtini) nesilaikė atsiskaitymų su valstybe eiliškumo tvarkos, nes privalėjo atsiskaityti su kitais kreditoriais tam, kad visa įmonės veikla nesustotų, savaime nešalina I. M. atsakomybės pagal ATPK 506 straipsnio l dalį. Kaip jau minėta, CK 6.9301 straipsnyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kurios privaloma laikytis visiems. Nei minėtas straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenumato jokių išimčių, kada šių nuostatų būtų galima nepaisyti. Priešingai, ši teisės norma ir yra skirta būtent tokiai situacijai, kai bendrovėje yra susidariusi sudėtinga finansinė padėtis („fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti“) ir trūksta lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais, ši teisės norma kaip tik reglamentuoja tvarką, kuria turi būti atsiskaitoma su kreditoriais, negalint vienu metu patenkinti visų kreditorių reikalavimų. Išmokėdamas nurodytas pinigų sumas kitiems kreditoriams, bendrovės vadovas pažeidė bendrovės kreditoriaus – valstybės teises. Tokia jo veika atitinka administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 506 straipsnio 1 dalyje, sudėtį. Jos nėra pagrindo perkvalifikuoti pagal atitinkamą nuo 2017-01-01 įsigaliojusio Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso straipsnį, nes jis numato griežtesnę atsakomybę (ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bauda nuo 1400 iki 3000 Eur, t. y. numatytos baudos vidurkis yra didesnis, nei numatytas ATPK 506 straipsnio 1 dalies sankcijoje). Todėl ir teisena vyksta pagal iki 2017-01-01 galiojusį ATPK (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo Nr. XII-1869 5 straipsnio 4 dalis).

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis pripažino padaręs administracinį teisės pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

ATPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda taikant ATPK 301 straipsnį gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-4-2011).

Atsižvelgdamas į šioje byloje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas taikyti ATPK 301 straipsnio nuostatas ir pažeidėjui skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali. Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį, į įmonės turėto įsiskolinimo valstybės biudžetui dydį, jo trukmę, kad šiuo metu (duomenys neskelbtini) įsiskolinimų valstybės biudžetui neturi, į pažeidėjo asmenybę – jis nebaustas administracine tvarka už tokio pobūdžio pažeidimus, dirba, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismo nuomone, net ir minimalios ATPK 506 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos nuobaudos (nustatyta bauda nuo 1448 iki 2896 Eur) skyrimas I. M. prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams. Vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, teismas sprendžia, jog administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 straipsnyje, bus pasiekti pažeidėjui pritaikius ATPK 301 straipsnio nuostatas ir paskyrus mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso, patvirtinto 1984 m. įstatymu Nr. X-4449, 30 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 506 straipsnio 1 dalimi, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3024 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, teismas

n u t a r i a:

I. M. (I. M.) už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 506 straipsnio 1 dalyje, padarymą, taikant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 301 straipsnio nuostatas, skirti administracinę nuobaudą – 200 Eur (dviejų šimtų eurų) baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant bylos numerį A2.2.-96-972/2017 ir įmokos kodą 1001.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                         Viktorija Teišerskienė