Civilinė byla Nr. 2A-901-343/2019

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-02847-2017-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.13;

 (S)

3.3.1.14; 3.3.1.18.4.

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. birželio 11 d.

Kaunas

Kauno

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. Č. ir atsakovių I. L. bei R. L. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-328-454/2019 pagal ieškovės V. Č. patikslintą ieškinį atsakovėms I. L., R. L. dėl dalių pakeitimo tarp bendraturčių, leidimo įregistruoti paveldėjimą ir turto atidalijimo iš bendros nuosavybės, skolos iš bendraturčių priteisimo, trečiasis asmuo S. Č., ir atsakovių I. L. ir R. L. priešieškinį ieškovei V. Č. dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, trečiasis asmuo S. Č.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė patikslintame ieškinyje prašė: 1) pakeisti viso gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), bendro 107,96 kv. m. ploto, visų patalpų ir šio namo visų priklausinių dalis tarp bendraturčių, jas nustatant sekančiai: ieškovei paskirti 543/10000 idealines dalis (5,86 m2 ploto) viso gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) bendro 107,96 kv. m. ploto, visų patalpų ir šio namo visų priklausinių; ieškovei paskirti ir leisti be atsakovių sutikimo įregistruoti ieškovės paveldėtą J. A. 8373/10000 (90,40 m2 ploto) viso gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) bendro 107,96 kv. m. ploto, visų patalpų ir šio namo visų priklausinių; atsakovei I. L. paskirti 542/10000 idealines dalis (5,85 m2 ploto) viso gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) bendro 107,96 kv. m. ploto, visų patalpų ir šio namo visų priklausinių; atsakovei R. L. paskirti 542/10000 idealines dalis (5,85 m2 ploto) viso gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) bendro 107,96 kv. m. ploto, visų patalpų ir šio namo visų priklausinių; 2) atidalinti ieškovei priklausantį turtą, ieškovei paskiriant visą dalijamą turtą, o atsakovėms paskiriant po 2 914,77 Eur dydžio kompensaciją; 3) priteisti iš atsakovių lygiomis dalimis 5486Eur skolą už namo šildymą, elektros energiją ir priežiūrą; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad ieškovė su atsakovėmis yra gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturtės, kurios savo dalis po 1/8 namo paveldėjo 2005 08 25 paveldėjimo liudijimo pagrindu iš M. A. A.. Pastaroji buvo J. A. sutuoktinė. Tuo tarpu ieškovė yra J. A., kuriam priklausė 5/8 namo, įpėdinė. Šio namo priestatas, turint visų bendraturčių sutikimą, buvo statomas ieškovės lėšomis. Mirus A. M. A. J. A., turėdamas visų namo bendraturčių sutikimą, įregistravo namo priestato rekonstrukciją 2005 11 29, po kurios įregistravimo pakito bendrasavininkams priklausiusios gyvenamojo namo dalys dėl padidėjusio namo ploto. Nors J. A. ieškovės lėšomis pastatytą priestatą teisiškai įregistravo, tačiau, nesant susitarimo tarp atsakovių, jų dalys bendrojoje dalinėje nuosavybėje liko neperskaičiuotos. Atsakovės paveldėjo po 1/8 dalį namo, kurio bendras plotas 107,96 m2 . Ieškovė kreipėsi į atsakoves 2016 10 26 su pasiūlymu dėl dalių perskaičiavimo, tačiau atsakovės nesutiko. Ieškovė kreipėsi į VĮ Registrų centras dėl perskaičiuotų dalių įregistravimo, neturėdama atsakovių notariškai patvirtinto sutikimo. Ieškovės prašymą VĮ Registrų centras atmetė. Ieškovė teismo prašo atidalinti jos turto dalį iš viso gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) bendro 107,96 kv. m. ploto, visų patalpų ir šio namo visų priklausinių, nurodytų VĮ Registrų centras išraše. Pažymi, kad nėra nurodomos atskirtos namo patalpos, nes atidalinti prašoma iš viso namo visų patalpų ir priklausinių. Ieškovė neprašo nustatyti naudojimosi tvarkos, taip pat nenurodo konkrečių atsakovėms skirtinų patalpų po turto atidalinimo, nes namo patalpose ir priklausiniuose nėra jokių patalpų, kurios atitiktų atsakovėms priklausantį 1/8 dalies plotą, kuris galėtų būti suformuotas į atskirą turto vienetą. Kadangi atsakovių turto dalies neįmanoma atidalinti natūra nepadarant žalos namui, ieškovė siūlo priteisti atsakovėms po 2914,77 Eur kompensaciją. Nors bendraturčių dalys pagal VĮ Registrų centras įregistruotą namo plotą nuosavybės paskirstymą jau yra nustatytos, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad įregistruotas ieškovės lėšomis pastatytas priestatas, atsirado pagrindas perskaičiuoti bendraturčių dalis. Ieškovė taip pat nuo 2004 metų iki 2016 metų už namo elektrą, dujas, namo priežiūrą bei remontą yra patyrusi 37 883,33 Eur išlaidas. Prašo dalinės skolos iš atsakovių po 2 743 Eur, kadangi jos nėra atsiskaičiusios už komunalines paslaugas.

3.       Atsakovės atsiliepime į ieškinį nurodė, kad pagal šalims išduotus paveldėjimo teisės liudijimus, atsakovėms priklauso po 1/8 viso gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) bendro 107,96 kv. m. ploto, visų patalpų ir šio namo visų priklausinių, todėl ieškovės reikalavimas perskaičiuoti turto dalis yra perteklinis. Ieškovė paveldėjo minimą turtą po tėvo mirties, todėl papildomai šis klausimas nėra teismo prerogatyva. Atsakovės sutinka, jog turtas būtų padalintas natūra, jį priteisiant ieškovei, o atsakovėms priteisiant kompensaciją. Atsakovės prašo priteisti po 7125Eur kompensaciją už atsakovėms nuosavybės teise priklausančias turto dalis. Nurodo, kad dėl ieškovės elgesio atsakovės negali ir nesinaudoja joms priklausančiomis turto dalimis. Atsakovės taip pat nesinaudoja elektros energija, dujomis, nedavė sutikimo jokiems pagerinimams. Iš byloje esančių išlaidų kvitų matyti, kad ieškovės vyras įsigijo įvairių statybos ir santechnikos prekių, tačiau labiau tikėtina, kad jos buvo panaudotos ieškovės ir jos vyro valdomuose butuose, viešbutyje. Teigia, jog dauguma kvitų pateikti dar iki paveldėjimo (2004 10 14), kai atsakovės ir ieškovė dar nebuvo ginčo turto savininkės. Atsakovės rūpinasi savo turtu ir mokėjo žemės mokestį, o ieškovė naudojosi joms priklausiančia žemės dalimi. Prašo taikyti senaties terminą, kadangi bet kokiems reikalavimams, viršijantiems 10 metų, yra taikytina senatis.

4.       Atsakovės pateikė priešieškinį, kuriame prašo atidalinti tarp bendraturčių viso gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) bendro 107,96 kv. m. ploto, visų patalpų ir šio namo visų priklausinių po 1/8 pastato Nr. (duomenys neskelbtini), aprašyto p. 2.1. Nekilnojamo turto registre (gyvenamo namo); po 1/8 pastato Nr. (duomenys neskelbtini), aprašyto p. 2.2. Nekilnojamo turto registre (ūkinio pastato), po 1/8 pastato Nr. (duomenys neskelbtini), aprašyto p. 2.3. Nekilnojamo turto registre (garažo); po 1/8 kitų statinių Nr. (duomenys neskelbtini), aprašytų p. 2.4. Nekilnojamo turto registre (tvoros, šulinio, kiemo aikštelės) bei žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) po 1/8 dalį atsakovėms ir priteisti atsakovėms po 8 245 Eur kompensacijas už nuosavybės teise joms priklausančias turto dalis bei bylinėjimosi išlaidas.

5.       Nurodė, kad ieškovė į bylą nepateikė įrodymų, iš kurių būtų matyti, kad ji galėtų sumokėti kompensaciją. Neprieštarauja, kad, apskaičiuojant atsakovėms priklausančią kompensaciją, teismas vadovautųsi 611 Eur už 1 kv. m. verte. Tokiu atveju atsakovėms priklausanti kompensacija už nuosavybės teise priklausančias turto dalis būtų po 8 245 Eur. Pagal atsakovių teismui pateiktą išvadą dėl nekilnojamojo turto vertės, atsakovėms priklausančio turto vertė būtų po 7 125 Eur kompensacijos už joms nuosavybės teise priklausančias turto dalis.

6.       Ieškovė atsiliepime į priešieškinį prašo jį palikti nenagrinėtu, o jeigu teismas nuspręstų jį nagrinėti, tai atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškovė yra pareiškusi ieškinį atsakovėms dėl turto atidalijimo, o atsakovės pareiškė ieškovei priešieškinį dėl turto atidalijimo. Taigi, civilinėje byloje jau nagrinėjamas ginčas tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko, todėl teismas turėtų atsakovių priešieškinį palikti nenagrinėtą. Ieškovės reikalavimai pagrįsti prie ieškinio pridėtais dokumentais, o atsakovės niekaip neįrodė, kodėl atsakovės kaip bendraturtės turėtų būti atleistos nuo bendro turto priežiūros ir išlaikymo išlaidų, ypač, kai niekada netrukdė naudotis joms priklausančia dalimi. Pačios atsakovės nesirūpino namu, taip pat nesikreipė dėl naudojimosi tvarkos nustatyto ir įkeldinimo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7.       Kauno

8.       Nustatė, kad viso turto, esančio (duomenys neskelbtini) reali vertė yra 57 000 Eur. Pagal byloje pateiktą Pastato dalių apskaičiavimo projektą nustatė, kad ieškovei iš bendro 107,96 m2 ploto paskaičiuota 5,86 m2  kas sudaro 543/100000, o atsakovėms po 5,85 m2 kas sudaro po 542/100000 dalis. Atsižvelgdamas į viso turto vertę sprendė, kad ieškovės ir atsakovių dalių (3/8 dalys) vertė yra 21 375 Eur, o 1/8 dalies vertė 7 125 Eur. Todėl patikslinto ieškinio ir priešieškinio reikalavimus tenkino iš dalies, atsakovėms paskirdamas po 542/10000 idealines dalis (5,85 m2 ploto) turto. Atsižvelgdamas į aplinkybę, jog šalys sutiko, kad visas turtas natūra būtų priteistas ieškovei, atsakovėms iš ieškovės priteisė po 7 125 Eur kompensaciją.

9.       Teismas ieškovės ieškinio reikalavimą dalyje dėl skolos už namo šildymą, elektros energiją priteisimo atmetė. Konstatavo, kad atsakovės paveldėto turto dalyse niekada negyveno, juo nesinaudojo. Sprendė, kad išlaidos už vandenį, elektrą, šildymą dujomis nėra priskirtinos prie išlaidų bendram turtui išlaikyti ar jam išsaugoti, o susijusios su tame name gyvenančių asmenų poreikių patenkinimu. 

10.       Dalyje dėl ieškovės reikalavimo atlyginti už namo priežiūrą ir remontą, sprendė, kad iki šių darbų atlikimo ieškovė turėjo kreiptis į atsakoves ir gauti jų rašytinius sutikimus, o joms nepagrįstai atsisakius - kreiptis į teismą ir reikalauti leisti atlikti darbus nesant atsakovių sutikimo. Ieškovei tokių sutikimų negavus, taip pat negavus teismo leidimo atlikti darbus,  ieškovė neturėjo teisės vykdyti atitinkamų darbų, o vėliau – reikalauti atlyginimo už atliktus darbus. 

11.       Teismas ieškovės reikalavimą paskirti ir leisti be atsakovių sutikimo įregistruoti jos paveldėtą J. A. 8373/10000 (90,40 m2) ploto viso gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) bendro 107,96 kv. m. ploto, visų patalpų ir šio namo priklausinių, atmetė kaip neįrodytą.

12.       Dėl priešieškinio reikalavimų teismas nurodė, kad jo motyvai ir argumentai didele dalimi sutampa su atsiliepimo motyvais ir argumentais, todėl laikė, kad pareikštas priešieškinys atitinka procesinio dokumento reikalavimus bei nagrinėtinas kartu su kitais pateiktais procesiniais dokumentais.

13.       Bylinėjimosi išlaidas teismas šalims paskirstė per pusę, kadangi patikslintas ieškinys ir priešieškinis buvo tenkinti iš dalies.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

14.       Apeliaciniame skunde atsakovės prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo sprendimo dalį, kuria atsakovėms iš ieškovės priteista po 7 125,00 Eur piniginės kompensacijos už kiekvienos iš jų 542/10000 idealines dalis, (5,85 m2 ploto) turto ir išdėstyti taip: 1) atsakovėms iš ieškovės priteisti po 7 125,00 Eur piniginę kompensaciją už kiekvienai iš jų nuosavybės teise joms priklausančias 1/8 turto dalis, t. y. po 1/8 dalį pastato Nr. (duomenys neskelbtini), aprašyto p. 2.1. Nekilnojamo turto registre (gyvenamo namo); po 1/8 dalį pastato Nr. (duomenys neskelbtini), aprašyto p. 2.2. Nekilnojamo turto registre (ūkinio pastato), po 1/8 dalį pastato Nr. (duomenys neskelbtini), aprašyto p. 2.3. Nekilnojamo turto registre (garažo); po 1/8 dalį kitų statinių Nr.(duomenys neskelbtini), aprašytų p. 2.4. Nekilnojamo turto registre (tvoros, šulinio, kiemo aikštelės) bei 1/8 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2) pakeisti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų, priteisiant ieškovei iš atsakovių po 257,32 Eur, o atsakovėms iš ieškovės priteisti 1271,22 Eur bylinėjimosi išlaidų; 3) apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

14.1                      Pirmosios instancijos teismas neteisingai nurodo turto dalis, už kurias yra skaičiuojama 7125 Eur kompensacija, nurodydamas po 5,85 m2 ploto ir nepasisakydamas rezoliucinėje dalyje dėl viso turto, įskaitant žemę. Darydamas šią išvadą, teismas ją grindžia ne VĮ Registrų centras 2006 10 17 ar 2005 11 29 pažymėjimu apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre, kuriuose kadastro duomenų fiksavimo data yra 1988 06 01 ir bendras plotas nurodomas 107,96 kv. m, o 2016 09 15 pastato dalių paskaičiavimo projektu, kuris neturi jokios teisinės reikšmės. Atsakovių nuomone, joms tenkanti pastato dalis iš 107,96 m2  ploto yra po 13,49 m2 , o ne po 5,85 m2.

14.2                      Pirmosios instancijos teismas nemotyvuotai paskirstė bylinėjimosi išlaidas per pusę, neįvertinęs jų susidarymo priežasčių. Apeliantės teigia, kad pagal patikslinto ieškinio patenkintų reikalavimų proporcingumą (patenkinta 15 %) iš atsakovių ieškovei turi būti priteista po 257,32 Eur, o iš ieškovės atsakovėms 1271,22 Eur, kadangi priešieškinio reikalavimų patenkinta 85 %.

2.       Apeliaciniame skunde ieškovė prašo Kauno apylinkės teismo 2019 02 01 sprendimą dalyje dėl kompensacijos priteisimo ir skolos už namo išlaikymą bei priežiūrą atmetimo panaikinti, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – 1) atsakovėms priteisti po 2 994,50 Eur kompensaciją už kiekvienos iš jų dalis turto, esančio (duomenys neskelbtini); 2) iš atsakovių lygiomis dalimis priteisti 5 486 Eur skolą už namo šildymą, elektros energiją ir atsakovėms tenkančio turto būtinąją priežiūrą; 3) iš atsakovių priteisti visas bylinėjimosi išlaidas; 4) atsakovių priešieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

15.1                      Pirmosios instancijos teismas nemotyvavo, kodėl pripažino atsakovės nurodytą sklypo vertę 15 000 Eur pagrįsta, kai ieškovės vertinimo ataskaitoje sklypo vertė nurodyta 4800Eur. Ieškovė tvirtina, kad šiuo atveju teismas ne tik turėjo visus turto elementus (namą, sklypą, garažą, ūkinį pastatą ir kt.) įvertinti individualiai, bet ir skirti ekspertizę, nustatęs, kad šalių pateiktos turto vertinimo išvados iš esmės skiriasi. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nenustatė, kokia yra prašomo atidalinti turto rinkos vertė.

15.2                      Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas atsakovėms kompensaciją po 7 125 Eur, kurioje dalis už namą sudaro 5 037 Eur, iš tiesų atsakovėms kompensaciją priteisė už 13,5 kv. m. ploto, nors sprendime nurodyta, kad atsakovėms paskirtina po 542/10000 idealines dalis (5,85 m2 ploto) turto. Atsižvelgiant į tai, sprendimas šioje dalyje turi būti keistinas ir atsakovėms priteistina po 2 994,50 Eur kompensacijos.

15.3                      Nesutinka su pirmosios instancijos teismo patirtų ieškovės išlaidų turto priežiūrai kvalifikavimu, priskiriant jas asmeninių poreikių išlaidoms. Byloje nustatyta, kad visos ieškovės išlaidos yra susijusios su bendro turto išlaikymu – šildymas, elektra, ir kt., o visi priežiūros darbai atitinka privalomuosius priežiūros reikalavimus. Ieškovė viso patyrė 37 883,33 Eur išlaidas, todėl atsakovės pagal joms tenkančią turto dalį ieškovei skolingos po 2 743 Eur.

1.       Atsiliepime į atsakovių apeliacinį skundą ieškovė prašo jį atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

16.1                      Atsakovės nepagrįstai nurodo, kad jos paveldėjo 107,96 kv. m. ploto namą, esantį (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovėms priklauso po 5,85 kv. m. ploto ginčo namo, nes jų paveldėto namo plotas paveldėjimo metu buvo 70,25 kv. m., remiantis 1993 11 12 kadastrinių matavimų duomenimis. Ieškovė, remdamasi pastato dalių paskaičiavimo projektu, visiškai įrodė, kad pagrįstai ieškovei iš bendro 107,96 m2 ploto paskaičiuota 5,86 m2, kas sudaro 543/100000 dalis, o atsakovėms paskaičiuota po 5,85 m2, kas sudaro po 542/10000 dalis.

16.2                      Ieškovė tvirtina, kad atsakovių bylinėjimosi išlaidos yra nepagrįstos. Šioje byloje būtina įvertinti, jog atsakovių reikalavimas dėl turto atidalijimo iš bendrosios nuosavybės negali būti nagrinėjamas kaip priešieškinio reikalavimas, kadangi tai yra ieškinio reikalavimas. CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas palieka pareiškimą nenagrinėtą, jeigu teisme nagrinėjamas ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

1.       Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovės prašo jį atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

17.1                      Pagal ieškovei ir atsakovėms išduotus paveldėjimo teisės liudijimus, atsakovėms priklauso po 1/8 viso gyvenamojo namo bendro 107,96 kv. m ploto, visų patalpų ir šio namo priklausinių, todėl ieškovės reikalavimas perskaičiuoti turto dalis yra perteklinis ir nėra šios bylos dalykas.

17.2                      Pirmosios instancijos teismas padarė tinkamą išvadą, kad ieškovės pateiktoje vertinimo ataskaitoje nekilnojamasis turtas nėra įvertintas kaip vienas objektas. Pagal pačios ieškovės pateiktą nekilnojamojo turto, kaip visumos vertinimą, viso turto vertė būtų 65798 Eur. 

17.3                      Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad teismas, priteisdamas kompensaciją po 7125Eur, iš tiesų atsakovėms priteisė kompensaciją už 13,5 kv. m ploto. Apeliantės mano, kad teismas savo vidiniu įsitikinimu taip ir sprendė, tačiau ši byla yra daugialypė ir įsivėlė klaida.

17.4                      Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas iš atsakovių lygiomis dalimis priteisti 5486Eur skolą už namo šildymą, elektros energiją ir priežiūrą, tinkamai taikė įrodymų vertinimo taisykles ir priėmė teisėtą sprendimą.  

 Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

1.       Apeliacinės

2.       Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinius skundus, atsiliepimų į juos argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinius skundus nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).

3.       Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo dalių dėl kompensacijos ir skolos už namo išlaikymą ir priežiūrą, bei dėl atsakovėms priklausančių turto dalių nustatymo ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

4.       Byloje nustatyta, kad vienas iš ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimų yra pakeisti viso gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), bendro 107,96 kv. m ploto, visų patalpų ir šio namo visų priklausinių dalis tarp bendraturčių, nustatant, kad ieškovei turi būti paskirta 5,86 m2 viso gyvenamojo namo bendro 107,96 kv. m ploto, o atsakovėms po 5,85 m2. Taip pat ieškovė prašė jai paskirti ir leisti įregistruoti be atsakovių sutikimo jos paveldėtą J. A. 90,40 kv. m. viso ginčo gyvenamojo namo bendro 107,96 kv.m. ploto. Visą atidalintą turtą natūra ieškovė prašė priteisti jai, atsakovėms išmokant po 2 914,77 Eur kompensacijas. Ieškinyje ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovių kompensaciją už namo priežiūrą. Atsakovės priešieškinyje taip pat prašė atidalinti joms priklausantį po 1/8 dalį ginčo turtą, priteisiant po 8245 Eur kompensaciją. 

5.       Pirmosios instancijos teismas ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Iš bendrosios dalinės nuosavybės atidalino šalims priklausantį nekilnojamąjį turtą, priteisdamas jį visą natūra ieškovei. Atsakovėms iš ieškovės priteisė po 7 125 Eur kompensacijas, už kiekvienos iš atsakovių tenkančias 542/10000 idealines dalis (5,85 m2) turto, esančio (duomenys neskelbtini).

6.       Šalys, nesutikdamos su skundžiamo sprendimo išvadomis, pateikė apeliacinius skundus, juose išsamiai išdėstydamos nesutikimo argumentus.

7.       Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nemotyvavo, kodėl pagrįsta laikė atsakovių nurodytą sklypo vertę, sudarančią 15 000 Eur, kai ieškovės vertinimo ataskaitoje nurodyta sklypo vertė sudaro 4 800 Eur sumą. Pasak ieškovės, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju ne tik turėjo visus turto elementus (namą, sklypą, garažą, ūkinį pastatą ir kt.) įvertinti individualiai, bet ir skirti ekspertizę, nustatęs, jog ieškovės ir atsakovių pateiktos turto vertinimo ataskaitos iš esmės skiriasi. Taip pat nurodo, kad, priteisdamas po 7125 Eur kompensaciją, teismas iš tiesų atsakovėms kompensaciją priteisė už 13,5 kv. m. ploto, o ne už 5,85 m2 ploto.

8.       Atsakovės apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nurodo turto dalis, už kurias skaičiuoja 7 125 Eur kompensaciją, nurodydamas po 5,85 m2 ploto ir nepasisakydamas rezoliucinėje dalyje dėl viso turto, įskaitant žemę. Pasak atsakovių, joms priteistos dalys iš 107,96 m2 ploto yra po 13,49 m2, o ne po 5,85 kv. m.

9.       Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra bendraturčių nuosavybės teisės įgyvendinimo būdas, kurio pasekmė - nuosavybės teisės rūšies pasikeitimas, tai yra, bendrosios dalinės nuosavybės teisė modifikuojasi į asmeninės nuosavybės teisę. Taigi pasikeičia tik nuosavybės teisės rūšis, bet ne jos apimtis, tai yra, bendraturčiai negali įgyti daugiau nuosavybės teisių nei turėjo ar, priešingai, dalį jų prarasti. Dėl to esminis kriterijus sprendžiant dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės yra bendraturčių dalių dydis. Kiekvienas bendraturtis po atidalijimo lieka tokios pat nuosavybės teisės dalies savininkas, tik ji iš bendrosios dalinės tampa asmeninės nuosavybės teise. Šis imperatyvas galioja visais atidalijimo atvejais: tiek tada, kai atidalijama natūra, tiek tada, kai turtas natūra atitenka vienam bendraturčiui, o kitam sumokama kompensacija. Tam, kad nebūtų pažeistos atidalijamo bendraturčio, kuriam išmokama kompensacija, nuosavybės teisės, ši kompensacija turi atitikti jo dalies bendrojoje nuosavybėje vertę, buvusią atidalijimo metu, tai yra, tuo metu, kai pasibaigė bendroji dalinė nuosavybė. Tokios nuostatos laikomasi teismų praktikoje, kurioje akcentuojama, kad kompensacija atidalijamam bendraturčiui yra teisinga tik tuo atveju, jeigu ji atitinka daikto rinkos kainą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008).

10.       Apeliacinės

11.       Antra, tik nustačius šalims priklausančias bendrosios dalinės nuosavybės dalis gali būti apskaičiuojama dalies vertė. Ieškovė nurodė, jog ji atliko bendro turto pagerinimus, t.y. pakeitė namo stogą, jį apšiltino ir kt. Atliktų pagerinimų išlaidų atsakovės ieškovei nėra atlyginusios. Pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės neįvertino ir nenurodė, kodėl, skaičiuodamas kompensaciją, ją skaičiavo su pagerinimais remdamasis atsakovių pateikta 2017 03 23 žemės sklypo su gyvenamuoju namu ir kitais statiniais vertinimo ataskaita. Be to, teismas apskaičiavo 1/8 paveldėtos dalies vertę, atsižvelgdamas į viso pagerinto turto vertę. Atkreiptinas dėmesys į tą aplinkybę, jog, nustačius nuosavybės dalis, svarbi yra priestato rinkos vertė. Jeigu bus nustatyta, kad priestatą pastatė ieškovė, nagrinėtinas klausimas, kokią įtaką ši vertė turi nustatant ginčo namo rinkos vertę. Į tai visai nebuvo atsižvelgta. Trečia, sutiktina su ieškovės apeliacinio skundo argumentu, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, esant skirtingoms turto rinkos vertėms, turėjo tarp jų esančius prieštaravimus pašalinti, tačiau to nepadarė.

12.       Teisėjų kolegija, vertindama ieškovės apeliacinio skundo argumentą dėl išlaidų, susijusių su bendro turto išlaikymu, kurios pirmosios instancijos teismo buvo įvertintos kaip išlaidos asmeniniams poreikiams, bei tai, jog, negavusi iš atsakovių sutikimo dėl namo remonto darbų, ieškovė neturėjo teisės jų atlikti, sutinka su apeliantės nuomone, kad toks vertinimas yra nepagrįstas.

13.       CK 4.76 straipsnio 1 dalis nustato, kad jei vienas iš bendraturčių nevykdo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009).

14.       Pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadą, kad prašomos priteisti turto išlaikymo išlaidos yra išlaidos asmeniniams poreikiams tenkinti, visai nevertino aplinkybės, ar ieškovės atlikti namo priežiūros darbai – stogo keitimas, namo apšiltinimas, trinkelių klojimas, buvo būtini turto išsaugojimui. Iš byloje pateikto pastato, esančio (duomenys neskelbtini) statybos darbų defektinio akto, sudaryto 2015 03 17 matyti, kad jame nustatyti šie defektai: 1) pastato stogo skarda surūdijusi, praleidžia lietaus vandenį, o dėl daugybinių prarūdijimų stogo danga neremontuotina. Nustatyta, kad seną neremontuotiną stogo dangą reikia pakeisti nauja neatidėliotinai; 2) šlaitinio stogo laikančios konstrukcijos yra daugelyje vietų papuvusios, todėl neremontuotinos. Nustatyta, kad būtina pakeisti gegnes ir kitus medinius stogo elementus, reikalingas bendras stogo atnaujinimas; 3) pastato mūrinių sienų šilumos varža per maža, sienos nelaiko šilumos, pastebėti nežymūs sienų įtrūkimai. Rekomenduotina atklikti sienų apšiltinimą; 4) kiemo asfalto danga visiškai susidėvėjusi, atsiradusios gilios duobės, pavojinga žaisti vaikams. Asfalto danga neremontuotina, būtina įrengti naujus pagrindus. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinio dalį dėl skolos priteisimo už ieškovės patirtas išlaidas - elektros energiją, namo šildymą ir atsakovėms tenkančio turto priežiūrą visiškai nevertino, kiek būtų kainavęs namo šildymas, jeigu ieškovė nebūtų atlikusi namo apšiltinimo; nevertino ar stogo keitimas buvo būtinas, nors byloje esantys įrodymai patvirtina, kad stogo būklė buvo bloga; nevertino, kokia būtų namo būklė neatlikus minėtų darbų, nors turto rinkos vertė buvo apskaičiuota jau po pagerinimų atlikimo.

15.       Byloje yra pateiktas ir 2018 05 08 teismo statybos techninės veiklos ekspertizės aktas. Apžiūros metu nustatyta, kad namui, esančiam (duomenys neskelbtini), atliktas kapitalinis stogo remontas, pastatas apšiltintas fasado dalyse, kiemas išklotas šaligatvio plytelėmis. Ekspertizės išvadoje nurodyta, kad minėto namo priežiūros darbai ir išlaikymo išlaidos buvo būtinos pagal privalomuosius statinio priežiūros reikalavimus. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, visiškai nevertino šių aplinkybių, o tik akcentavo, jog ieškovė, neturėdama atsakovių sutikimo, negalėjo šių darbų atlikti. Taigi, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ir šioje dalyje pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą, neįsigilinęs ir neįvertinęs nagrinėjamam ginčui svarbių aplinkybių, nenurodęs, kokią reikšmę turi minėtos ekspertizės išvados.

16.       Teisėjų kolegija, apibendrindama visa, kas išdėstyta anksčiau, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą 2019 02 01 sprendimą, neįvertino ir neįsigilino į teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingas aplinkybes, bei netinkamai vertino įrodymus: 1) nevertino ir nepasisakė dėl atidalintino turto apskaičiavimo bendro ploto, o tai svarbu nustatant kiekvienam bendrasavininkiui priklausančią dalį, nes nuo to skaičiuojamas kompensacijos dydis; 2) nemotyvavo, kodėl nustatė šalims atidalintos turto dalies vertę, apskaičiuodamas ją su atliktais namo pagerinimais, nors tuos pagerinimus atliko tik ieškovė; 3) nemotyvavo, kaip apskaičiavo kompensacijos dydį, esant skirtingiems vertinimams, t.y., kodėl vienas vertinimas yra tinkamas, o kitas - ne; 4) nepašalino prieštaravimų tarp byloje esančių ieškovės ir atsakovių pateiktų turto vertei nustatyti ataskaitų; 5) visiškai nevertino aplinkybių, ar ieškovės atlikti remonto darbai buvo būtini turto išsaugojimui ir priežiūrai, 6) nepasisakė, kodėl nebuvo reikalinga atsakovėms priklausančios turto dalies priežiūra, nes nepriteisė ieškovei turo priežiūros ir išlaikymo išlaidų; t. y. pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (CPK 185 straipsnis). Be to, teismas neišsprendė reikalavimo nustatyti tarp bendrasavininkių nuosavybės dalis. Dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis). Šiuo pagrindu, 2019 m. vasario 1 d. sprendimas panaikinamas ir grąžinamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

17.       Atkreipiamas dėmesys, jog teismas sprendime nepasisakė dėl viso turto apimties, t.y. dėl garažo, ūkinio pastato, kiemo įrengimų, žemės sklypo, o tik apsiribojo lakonišku nurodymu, kad ieškovei priteisiamas visas nekilnojamas turtas, esantis (duomenys neskelbtini), kai tuo tarpu yra atskiri turto vienetai, kurie turi unikalius numerius, žemės sklypas taip pat turi unikalų numerį, todėl sprendime būtina konkrečiai nurodyti, koks konkretus turtas priteisiamas, nes priešingu atveju sprendimas bus neaiškus ir ieškovė negalės atlikti jai priteisto turto teisinės registracijos.

18.       Apeliacinės

19.       Kiti apeliacinio skundo argumentai teisinės reikšmės neturi, todėl kolegija dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

20.       Šalys viena iš kitos prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovės I. L. ir R. L. prašo priteisti teisinių paslaugų išlaidas: 340 Eur už apeliacinio skundo surašymą ir 300 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą (t.3, b.l. 151-154). Ieškovė nepateikė turėtas bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų. Teisėjų kolegija bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo šiuo atveju sprendžia, kadangi byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo ir jų paskirstymo klausimas bus išspręstas priimant sprendimą.

      Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :        

apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

Kauno

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                             Gintautas Koriaginas

                                                                                                                    Algimantas Kukalis

                                                                                                                    Rūta Palubinskaitė