Administracinė byla Nr. eI-3243-583/2020

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00174-2020-1

Procesinio sprendimo kategorija: 12.18.1; 14.6; 55.1.3                                (S)

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. balandžio 20 d.  

Klaipėda

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjas Remigijus Arminas,

sekretoriaujant Živilei Račkauskienei,

        2020 m. kovo 23 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo VšĮ „Gargždų švara“ prašymą atsakovui V. B., dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teismas

nustatė:

pareiškėjas VšĮ „Gargždų švara“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi prašymu į teismą, prašydamas iš atsakovo V. B. (toliau – ir atsakovas) priteisti 348,60 Eur nesumokėtą vietinę rinkliavą, apskaičiuotą laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.

Pareiškėjas prašyme nurodo, kad Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2012 m. birželio 28 d. sprendimu Nr. T11-415 „Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2011 m. spalio 27 d. sprendimo Nr. T11-672 „Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo“ dalinio pakeitimo“ nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje nustatyta vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Šių Nuostatų atitinkamos redakcijos (patvirtintos 2012 m. birželio 28 d. sprendimu Nr. T11-415; 2014 m. vasario 27 d. sprendimu Nr. T11-92; 2014 m. spalio 30 d. sprendimu Nr. T11-494; 2016 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu Nr. T11-295 ir kt.) numatė konkrečius vietinės rinkliavos dydžius, apskaičiuotinus priklausomai nuo nekilnojamojo daikto paskirties.

Tarybos 2011 m. spalio 27 d. sprendimu Nr. T11-673 „Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės viešosios įstaigos įsteigimo“ buvo įsteigta Klaipėdos rajono savivaldybės VŠĮ „Gargždų švara“, kuriai pavesta administruoti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą.

Pareiškėjas nurodo, kad atsakovui vietinė rinkliava skaičiuojama už jam nuosavybės teise priklausantį nekilnojamojo turto objektą – pastatą (sodo pastatą), esantį  Gargždai, (duomenys neskelbtini).  Šiam objektui buvo pritaikytas Nuostatų I priede nustatytas vietinės rinkliavos administravimo parametras – gyvenamosios paskirties, parametras turto vienetas mieste, kadangi jame nuolat gyvenama, šio objekto gyventojams išduoti antrinių žaliavų surinkimo konteineriai Nr. 55-P-04500, 55-S-01277, kurie išvežami pagal grafiką.

Pagal Nuostatų 25 punktą mokėjimo pranešimas pateikiamas vietinės rinkliavos mokėtojui pagal Registro duomenų bazėje turimą nekilnojamojo turto adresą arba kitą žinomą adresą. Viso atsakovui už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. apskaičiuota mokėtina vietinė rinkliava - 348,60 Eur.

Atsakovas apie posėdį informuotas tinkamai (įteiktas šaukimas), atsiliepimo į prašymą nepateikė.

Pareiškėjo atstovas ir atsakovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimą informuoti tinkamai, byloje pakanka rašytinių duomenų išnagrinėti ją iš esmės, todėl byla nagrinėtina iš esmės bylos šalims nedalyvaujant (ABTĮ 77 str. 3 d.).

Teismas

konstatuoja:

Komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktas, Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis). Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas.

Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Rinkliavų įstatymas

Taigi savivaldybės, atsižvelgdamos į atitinkamus komunalinių atliekų tvarkymo ypatumus savivaldybės teritorijoje, teisės aktuose nustatytose ribose, pačios sprendžia dėl tinkamiausio šios sistemos organizavimo modelio. Klaipėdos rajono savivaldybės taryba 2011-10-27 sprendimo Nr. T11-672 4 punktu patvirtino Klaipėdos rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (redakcijos patvirtintos: 2012 m. birželio 28 d. sprendimu Nr. T11-415; 2014 m. vasario 27 d. sprendimu Nr. T11-92; 2014 m. spalio 30 d. sprendimu Nr. T11-494; nauja nuostatų redakcija 2016 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu Nr. T11-295 su vėlesniais pakeitimais; 2017 m. gruodžio 21 d. Klaipėdos rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų nauja redakcija, patvirtinta 2017 m. gruodžio 21 d. tarybos sprendimu Nr. T11-402) (toliau – ir Nuostatai)), reglamentuojančius vietinės rinkliavos mokėjimą. Vietinės rinkliavos sumokėjimo, permokų grąžinimo ir skolų išieškojimo administravimas pavestas vykdyti komunalinių atliekų tvarkymo administratoriui, kuriuo paskirta VšĮ „Gargždų švara“.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymėta, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri inter alia apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas expressis verbis nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Tai savo ruožtu leidžia daryti išvadą, kad aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d.) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies prasme. Toks vietinės rinkliavos aiškinimas iš esmės atitinka ir formuojamą praktiką kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse (žr., pvz., 2011 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-2210/2011; 2011 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1035/2011), kuriose pažymėta, kad vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobūdžio įsipareigojimas. Pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose.

Kaip jau nurodyta, pareiškėjas atsakovo pareigą mokėti ginčo rinkliavą kildina iš Nuostatų, numatančių, kad vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, turintys nekilnojamojo turto Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje, t. y. pagal bendrą taisyklę atliekų turėtojų pareiga mokėti ginčo vietinę rinkliavą siejama su savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu, disponavimu.

Remiantis aptartu teisiniu reglamentavimu konstatuotina, kad vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, turintys nekilnojamojo turto Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje, t. y. pagal bendrą taisyklę atliekų turėtojų pareiga mokėti ginčo vietinę rinkliavą siejama su savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu, disponavimu.

Pareiškėjas atsakovui apskaičiavo 348,60 Eur vietinę rinkliavą, mokėtiną laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. už nekilnojamojo turto objektą – pastatą (sodo paskirtis), naudojimo paskirtis: kita (sodų), esantį Gargždai, (duomenys neskelbtini), vietinės rinkliavos apskaičiavimą grįsdamas Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, Nekilnojamojo turto registre įregistruoto turto registro Nr. (duomenys neskelbtini), duomenimis, 2019 m. balandžio 29 d. patikrinimo išvada Nr. VI-2019-21, kuria konstatuota, kad šiam objektui rinkliava taikoma kaip turto vienetui, kuris priskiriamas individualių namų mieste kategorijai, nes šiame objekte nuolat gyvenama. Išrašo 2.2; 4.1; 7.4 punktuose nurodyta, kad nekilnojamasis daiktas nuosavybės teise priklauso V B.

Kadangi atsakovas yra nekilnojamojo daikto savininkas, pagal Nuostatų teisinį reguliavimą jis yra vietinės rinkliavos mokėtojas, kuriam kilo prievolė mokėti vietinę rinkliavą už atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Iš teismui teikiamos 2020 m. vasario 18 d. pažymos apie skolą ir mokėjimo pranešimų, nustatyta, kad ginčo laikotarpiu atsakovas nėra sumokėjęs 348,60 Eur vietinės rinkliavos. Duomenų, kad atsakovas įvardijamu laikotarpiu teisės aktų nustatyta tvarka kreipėsi dėl atleidimo nuo vietinės ir būtų atleistas nuo rinkliavos mokėjimo, nėra. Taipogi nėra ir duomenų, kurie patvirtintų, kad įvardijamu laikotarpiu nebuvo sukuriamos atliekos ir jos nebuvo šalinamos per atliekų tvarkymo sistemą.  

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad jei objektyvūs duomenys neabejotinai patvirtina, kad fizinio ar juridinio asmens veikloje (plačiąja prasme – pvz., valdant, naudojant ar disponuojant nekilnojamuoju turtu ar pan.) jokios (komunalinės) atliekos nesusidaro ir negali susidaryti, toks asmuo negali būti pripažintas „komunalinių atliekų turėtoju“ ir, atitinkamai, savivaldybės teritorijoje nustatytos vietinės rinkliavos mokėtoju (pvz., žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014). Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuostatos, kad tokiu atveju įrodinėjimo našta tenka atsakovui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2486-602/2016).

Dėl senaties termino taikymo

Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo nesumokėtą vietinės rinkliavos, kuri apskaičiuota laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiško pobūdžio bylose yra akcentavęs (ABTĮ 15 straipsnio 1 dalis), kad mokesčių teisiniuose santykiuose senaties terminai, per kuriuos gali būti išieškomi mokesčiai (tame tarpe rinkliavos ir kiti privalomi mokėjimai), paprastai yra nustatomi arba konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančiame teisės akte, arba Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme (toliau – ir MAĮ), kuris konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančio teisės akto atžvilgiu yra bendroji teisės norma, t. y. šios teisės normos tarpusavyje sąveikauja, kaip specialioji ir bendroji teisės normos. Atitinkamai Rinkliavų įstatyme nuostatos dėl senaties terminų nėra įtvirtintos, todėl šiam klausimui spręsti turi būti vadovaujamasi MAĮ nuostatomis (žr., pvz., LVAT 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2346/2012; 2012 m. spalio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2405/2012). 

Šiuo atveju taikytina MAĮ 68 straipsnio 1 dalis (įstatymo redakcija įsigaliojusi nuo 2020 m. sausio 1 d.), kuria įtvirtinta: jeigu kitaip nenustatyta šiame straipsnyje ar atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir trejus praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kuriais pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Pažymėtina, jog tokios praktikos nuosekliai laikomasi analogiškose bylose (ABTĮ 15 str. 1 d.), išnagrinėtose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (žr., pvz., LVAT 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2346/2012; 2012 m. spalio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2405/2012). Kartu akcentuotina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog mokestiniuose ginčuose mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatį teismas privalo taikyti ex officio (savo iniciatyva) (žr., pvz., LVAT 2005 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A15-485/2005 ir kt.).

Atsižvelgus į minėtas nuostatas ir įvertinus nagrinėjamo ginčo pobūdį, spręstina, kad šiuo atveju MAĮ 68 straipsnio taikymo požiūriu šioje teisės normoje nustatyto termino skaičiavimo pradžia nagrinėjamos bylos kontekste yra sietina su pareiškėjo kreipimosi į teismą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo diena. Todėl, vadovaujantis nurodytomis nuostatomis, pareiškėjui iš atsakovo priteistina vietinė rinkliava gali būti apskaičiuojama už einamuosius ir trejus praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal (žr. 2015 m. kovo 12 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A-1360-575/2015). 

Vadovaujantis aukščiau išdėstytu, pareiškėjui iš atsakovo priteistina vietinė rinkliava galėjo būti apskaičiuojama už einamuosius (2020 m.) ir trejus praėjusius kalendorinius metus. Atitinkamai iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas su pareiškimu dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo į teismą kreipėsi 2020 m. vasario 19 d. Įvertinus aukščiau išdėstytą, akivaizdu, kad yra suėjusi senatis skaičiuoti vietinę rinkliavą už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d.

2017 m. kovo 2 d. vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimu Nr. 10030424 nurodoma, kad už 2017 metus apskaičiuota vietinė rinkliava 64,20 Eur., 2018 m. kovo 6 d. mokėjimo pranešimu Nr. 10054611 nurodoma, kad už 2018 metus apskaičiuota vietinė rinkliava 64,26 Eur, 2019 m. vasario 11 d. mokėjimo pranešimu Nr. 10108686 nurodoma, kad už 2019 metus apskaičiuota vietinė rinkliava 64,20 Eur. Taigi laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. apskaičiuota 192,60 Eur vietinė rinkliava, kuri ir priteistina iš atsakovo.

Kitoje dalyje pareiškėjo prašymas atmestinas kaip nepagrįstas, konstatavus, jog yra praleistas vietinės rinkliavos apskaičiavimo ir išieškojimo terminas. 

Kaip jau minėta, pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovui vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.59 str.). Atsakovas tinkamai nevykdė prievolės mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl pareiškėjas įgijo reikalavimo teisę į prievolės įvykdymą (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.38 str.) ta apimtimi, kuria jos įvykdymo terminas nėra pasibaigęs.

            Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsnio 5 dalimi, 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

n u s p r e n d ž i a :

pareiškėjo VšĮ „Gargždų švara“ prašymą tenkinti iš dalies.  

Iš atsakovo V. B., gim. (duomenys neskelbtini), pareiškėjui VšĮ „Gargždų švara“ priteisti 192,60 Eur vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, apskaičiuotą laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.