Baudžiamoji byla Nr. 1A-4-557/2023

                                Teisminio proceso Nr. 1-01-1-44084-2018-4

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.4.4.1; 1.2.4.6.1.; 2.1.7.4.1.; 2.1.7.4.4.; 2.1.7.4.6.; 2.1.15.1.1; 2.1.14; 2.1.15.1.1; 2.1.15.1.2; 2.4.6.5.2; 2.4.7

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. balandžio 27 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų E. L., Eduardo Maškevičiaus ir Lino Pauliukėno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Danutei Klimašauskaitei,

dalyvaujant prokurorams Robertui Kasnauskui, Nijolei Žemaitytei,

išteisintajam T. N. ir jo gynėjui advokatui Vilmantui Ančiukaičiui,

išteisintajam A. N. ir jo gynėjai advokatei Aušrinei Zaburienei,

išteisintajam A. Š. ir jo gynėjui advokatui Mariui Venckui,

nukentėjusiojo A. D. įgaliotajam atstovui advokatui Dainiui Žiedui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokuroro ir nukentėjusiojo A. D. įgaliotojo atstovo advokato D. Ž. apeliacinius skundus dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2021 m. birželio 15 d. nuosprendžio, kuriuo:

T. N. veiksmai perkvalifikuoti iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto į BK 138 straipsnio 1 dalį dėl 2018-09-09 nesunkaus sveikatos sutrikdymo A. D. ir dėl šio nusikaltimo jis išteisintas, esant jo veiksmuose baudžiamąją atsakomybę šalinančiai aplinkybei – būtinajai ginčiai (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 7 punktas, 2 dalis).

A. Š. veiksmai perkvalifikuoti iš BK 284 straipsnio į BK 140 straipsnio 1 dalį dėl 2018-09-08 fizinio skausmo sukėlimo M. K. ir dėl šio nusikaltimo jis išteisintas, esant jo veiksmuose baudžiamąją atsakomybę šalinančiai aplinkybei – būtinajai ginčiai (BPK 3 straipsnio 1 dalies 7 punktas, 2 dalis).

A. Š. veiksmai perkvalifikuoti iš BK 284 straipsnio ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto į BK 140 straipsnio 1 dalį dėl 2018-09-09 nežymaus sveikatos sutrikdymo M. V. ir dėl šio nusikaltimo jis išteisintas jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

A. N. veiksmai perkvalifikuoti iš BK 284 straipsnio į BK 140 straipsnio 1 dalį dėl 2018-09-08 fizinio skausmo sukėlimo A. D., ir dėl šio nusikaltimo jis išteisintas, esant jo veiksmuose baudžiamąją atsakomybę šalinančiai aplinkybei – būtinajai ginčiai (BPK 3 straipsnio 1 dalies 7 punktas, 2 dalis).

A. N. veiksmai perkvalifikuoti iš BK 284 straipsnio ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto į BK 140 straipsnio 1 dalį dėl 2018-09-09 nežymaus sveikatos sutrikdymo M. V. ir dėl šio nusikaltimo jis išteisintas, esant jo veiksmuose baudžiamąją atsakomybę šalinančiai aplinkybei – būtinajai ginčiai (BPK 3 straipsnio 1 dalies 7 punktas, 2 dalis).

Nuosprendžiu civilinių ieškovų A. D., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus ir Klaipėdos teritorinės ligonių kasos, atstovaujančios Valstybinę ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, ieškiniai palikti nenagrinėti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė :

I. B. esmė

1.                      Nagrinėjamoje byloje:

1.1.       A. N. ir A. Š. buvo kaltinami tuo, kad 2018-09-09 apie 20 val., (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, kitiems asmenims matant, veikdami bendrininkų grupe, įžūliu elgesiu demonstruodami nepagarbą aplinkiniams, A. N. tyčia kumščiu sudavė ne mažiau kaip vieną kartą A. D. į dešinį žandą, o A. Š. kumščiu sudavė vieną kartą M. K. į nosį, taip sukeldami A. D. ir M. K. fizinį skausmą, ir tokiais savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

1.2.       T. N., A. N. ir A. Š. buvo kaltinami tuo, kad 2018-09-10 apie 00.57 val., (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje – sodybos kieme, prie įėjimo į namą ir koridoriuje, kitiems asmenims matant, veikdami bendrininkų grupe, dėl chuliganiškų paskatų, elgdamiesi įžūliai, keršydami už ankstesnį konfliktą ir T. N. automobilio apgadinimą, A. N. tyčia nenustatytu daiktu sudavė ne mažiau kaip vieną kartą M. V. į galvą, dėl to šis praradęs sąmonę griuvo ant žemės, o iškart po to A. Š. kumščiu sudavė M. V. nenustatytą smūgių skaičių į galvą, taip padarydamas M. V. odos vientisumo pažeidimą, sukėlusį nežymų sveikatos sutrikdymą, bei iškart po to T. N. tyčia sudavė kumščiu A. D. vieną kartą į galvą, o šiam nugriuvus koridoriuje ant grindų, T. N. dar kojomis įspyrė ir rankomis sudavė A. D. nenustatytą skaičių smūgių į įvairias kūno vietas, kairę plaštaką ir kairįjį žastą, taip padarydamas A. D. kairės akies sumušimą su poodinėmis kraujosruvomis vokuose, kraujo išsiliejimą po akies obuolio jungine, tinklainės sumušimą, kairės akiduobės medialinės sienelės lūžimą, etmoidalinių sėlių lūžimą, poodines kraujosruvas kairės plaštakos ir kairio žasto srityse, tai sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tokiais bendrais veiksmais T. N., A. N. ir A. Š. pažeidė viešą tvarką.

2.                      Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad nagrinėjamoje byloje kaltinimai buvo pareikšti A. N. ir A. Š. pagal BK 284 straipsnį, T. N., A. N. ir A. Š. – pagal BK 284 straipsnį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, nes, prokuroro manymu, 2018-09-09 apie 20 val. viešojoje vietoje A. N. ir A. Š., veikdami bendrininkų grupe, tyčia įžūliu elgesiu sukėlė fizinį skausmą A. D. ir M. K., o 2018-09-10 apie 00.57 val. toje pačioje viešoje vietoje T. N., A. N. ir A. Š., veikdami bendrininkų grupe, tyčia, dėl chuliganiškų paskatų, įžūliu elgesiu sužalojo nežymiai M. V. ir nesunkiai A. D. ir tokiais veiksmais abiem atvejais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

2.1.        Ištyręs į bylą surinktus faktinius duomenis ir atlikęs jų vertinimą BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas padarė išvadą, kad kaltinimai A. N. ir A. Š. pagal BK 284 straipsnį dėl viešosios tvarkos pažeidimo, veikiant bendrininkų grupe, bei T. N., A. N. ir A. Š. pagal BK 284 straipsnį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą dėl viešosios tvarkos pažeidimo ir nesunkaus sveikatos sutrikdymo dėl chuliganiškų paskatų, veikiant bendrininkų grupe, yra nepagrįsti, todėl jiems priimamas išteisinamasis nuosprendis.

2.2.       Nagrinėjamoje byloje kaltinamųjų veikose nenustačius BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo ir BK 25 straipsnio 2 dalyje numatytos bendrininkų grupės požymių, A. N. ir A. Š. veiksmai dėl 2018-09-08 įvykio formaliai atitinka 140 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos požymius, dėl to jų veiksmai perkvalifikuotini iš BK 284 straipsnio į BK 140 straipsnio 1 dalį už A. D. ir M. K. sukeltą fizinį skausmą, o T. N., A. N. ir A. Š. veiksmai dėl 2018-09-09 įvykio formaliai atitinka BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 138 straipsnio 1 dalyje numatytų veikų požymius, dėl to jų veiksmai perkvalifikuotini iš BK 284 straipsnio ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto į BK 140 straipsnio 1 dalį už nežymų M. V. sveikatos sutrikdymą ir 138 straipsnio 1 dalį už nesunkų A. D. sveikatos sutrikdymą.

2.3.       Vertindamas ištirtus įrodymus, 2018-09-08 ir 2018-09-09 konfliktų kilimo priežastis (teismas nuosprendžio konstatuojamoje dalyje pažymėjo, kad kaltinamajame akte, net ir patikslintame, klaidingai nurodytos įvykių datos 2018-09-09 ir 2018-09-10), įvykio eigą, jo trukmę ir pasekmes, teismas padarė išvadą, kad įvykių situacijose 2018-09-08 A. N. ir A. Š. bei 2018-09-09 T. N. ir A. N. veikė būtinosios ginties sąlygomis, tiek gindamiesi patys, tiek gindami kitą asmenį nuo pradėto ir tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi tiek į jų pačių, tiek į kitų asmenų sveikatą. O 2018-09-09 A. Š. prieš M. V. fizinio smurto nevartojo ir šiam sužalojimų nepadarė. Todėl A. N. ir A. Š. dėl kaltinimų pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už A. D. ir M. K. sukeltą fizinį skausmą, A. N. dėl kaltinimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už nežymų M. V. sveikatos sutrikdymą, o T. N. dėl kaltinimo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį už nesunkų A. D. sveikatos sutrikdymą išteisintini, esant jų veiksmuose baudžiamąją atsakomybę šalinančiai aplinkybei – būtinajai ginčiai (BPK 3 straipsnio 1 dalies 7 punktas, 2 dalis). Kadangi 2018-09-09 A. Š. prieš M. V. fizinio smurto nevartojo ir šiam sužalojimų nepadarė, todėl jis dėl kaltinimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už nežymų M. V. sveikatos sutrikdymą išteisintinas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

II. Apeliacinių skundų argumentai

3.                      Apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokuroras prašo nuosprendį pakeisti:

T. N. pripažinti kaltu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir skirti jam 1 metų ir 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant visą bausmės laiką dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei per 6 mėnesius atlyginti nusikalstama veika A. D. padarytą 1 300 Eur turtinę žalą.

A. Š. pripažinti kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už 2018-09-08 A. D. ir M. K. sukeltą fizinį skausmą ir skirti jam 6 mėnesių viešųjų darbų bausmę. Vadovaujantis BK 46 straipsnio 2 dalimi, įpareigoti A. Š. neatlygintinai dirbti po 24 val. per mėnesį visuomenės labui.

A. Š. pripažinti kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už 2018-09-09 padarytą nežymų M. V. sveikatos sutrikdymą ir skirti jam 7 mėnesių viešųjų darbų bausmę. Vadovaujantis BK 46 straipsnio 2 dalimi, įpareigoti A. Š. neatlygintinai dirbti po 24 val. per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti A. Š. subendrintą 9 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant jį per paskirtą laiką neatlygintinai dirbti po 24 val. per mėnesį visuomenės labui.

A. N. pripažinti kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už 2018-09-08 A. D. ir M. K. sukeltą fizinį skausmą ir paskirti jam 6 mėnesių viešųjų darbų bausmę. Vadovaujantis BK 46 straipsnio 2 dalimi, įpareigoti A. N. neatlygintinai dirbti po 32 val. per mėnesį visuomenės labui.

A. N. pripažinti kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už 2018-09-09 padarytą nežymų M. V. sveikatos sutrikdymą ir skirti jam 7 mėnesių viešųjų darbų bausmę. Vadovaujantis BK 46 straipsnio 2 dalimi, įpareigoti A. N. neatlygintinai dirbti po 32 val. per mėnesį visuomenės labui. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti A. N. subendrintą 9 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant jį per paskirtą laiką neatlygintinai dirbti po 32 val. per mėnesį visuomenės labui.

Priteisti iš A. N., T. N. ir A. Š. 200,46 Eur žalos atlyginimą Klaipėdos teritorinei ligonių kasai, atstovaujančiai Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, už nukentėjusiojo A. D. gydymą ir 352,37 Eur žalos atlyginimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui dėl A. D. išmokėtos nedarbingumo pašalpos.

Priteisti solidariai iš A. N., T. N. ir A. Š. 1 300 Eur A. D. turtinei ir 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Laikinus A. N. ir T. N. nuosavybės teisės apribojimus palikti iki civilinių ieškinių įvykdymo. A. N., T. N. ir A. Š. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinius pasižadėjimus neišvykti – palikti iki bus pradėtas vykdyti teismo nuosprendis.

3.1.       Nurodo, kad apeliaciniu skundu nekvestionuojamas teismo sprendimas dėl veikų perkvalifikavimo, bet skundžiamas sprendimas dėl T. N., A. N. ir A. Š. išteisinimo, esant jų veiksmuose baudžiamąją atsakomybę šalinančiai aplinkybei – būtinajai ginčiai, bei dėl A. Š. veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje dėl 2018-09-09 nežymaus M. V. sveikatos sutrikdymo, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

3.2.       Pagal baudžiamojoje teisėje nusistovėjusią būtinosios ginties sampratą ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) formuojamą teismų praktiką, būtinąja gintimi pripažįstamas tam tikras atkirtis pavojingam kėsinimuisi į baudžiamojo įstatymo ginamas vertybes. Juridinio tokių situacijų vertinimo skirtumai pripažįstant jas būtinąja gintimi, jos ribų peržengimu arba paneigiant būtinosios ginties buvimą priklauso nuo daugelio faktinių aplinkybių ir norminių nuostatų, kiekvienu atveju siejamų su dviem esminiais konkrečios situacijos komponentais – pavojingu kėsinimusi ir gynyba nuo jo.

3.3.       Prokuroro nuomone, įvertinus aplinkybių visumą, konstatuotina, jog skundžiamame nuosprendyje nukentėjusiųjų veiksmai konflikto metu negali būti vertinami pavojingu kėsinimusi, kėlusiu pavojų A. N. ir T. N. gyvybei ar sveikatai, be to, pakako ir A. Š. kaltės įrodymų dėl 2018-09-09 padaryto nežymaus M. V. sveikatos sutrikdymo. Netgi priešingai, ištirtų įrodymų visuma patvirtina, jog nusikaltimo padarymo motyvas dėl pirmojo nusikalstamo epizodo buvo kaltinamųjų siekis pamokyti neblaivius nukentėjusiuosius – užstojusius tampomą ir prievarta vedamą liudytoją D. Š., o dėl 2018-09-09 A. D. padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo ir dėl 2018-09-09 padaryto nežymaus M. V. sveikatos sutrikdymo – pyktis ir siekis atkeršyti už netinkamą elgesį – T. N. automobilio sugadinimą.

3.4.       Nukentėjusiųjų neblaivumas, išsigandusių liudytojų pasislėpimas nuo agresyviai nusiteikusių, galvas ir veidus po striukių galvos uždangalais slėpusių, keliomis mašinomis su draugais atvykusių kaltinamųjų ir teismo nepagrįstai kritiškai įvertinti visiškai blaivios ir niekuo nesuinteresuotos liudytojos L. V. ir kitų sodyboje šventusių liudytojų ir pačių nukentėjusiųjų parodymai negali suponuoti išvados, kad įvykio metu A. N. ir T. N. grėsė pavojingas, realus ar akivaizdus pavojus sveikatai ar gyvybei.

3.5.       Visuma išnagrinėtų įrodymų patvirtina, kad skundžiamo nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodytomis aplinkybėmis A. N. ir A. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, o būtent: 2018-09-08 apie 20.00 val. (duomenys neskelbtini), konflikto metu, A. N. tyčia kumščiu suduodant ne mažiau kaip vieną kartą A. D. į dešinį žandą, o A. Š. tyčia trenkiant kumščiu vieną kartą M. K. į nosį, taip nukentėjusiesiems sukėlė fizinį skausmą.

3.6.       Be to, T. N. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, o būtent: 2018-09-09 apie 00.57 val. (duomenys neskelbtini), prie įėjimo į namą, konflikto metu dėl sugadinto automobilio tyčia sudavė kumščiu A. D. vieną kartą į galvą, taip A. D. padarydamas kairės akies sumušimą su poodinėmis kraujosruvomis vokuose, kraujo išsiliejimą po akies obuolio jungine, tinklainės sumušimą, kairės akiduobės medialinės sienelės lūžimą, etmoidalinių selių lūžimą, tai A. D. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

3.7.       Be to, A. N. ir A. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, o būtent: 2018-09-09 apie 00.57 val., (duomenys neskelbtini), sodybos kieme, veikdami bendrininkų grupe, keršydami už ankstesnį konfliktą ir T. N. automobilio apgadinimą, A. N. nenustatytu daiktu tyčia suduodant ne mažiau kaip vieną kartą M. V. į galvą, dėl to šis griuvo ant žemės praradęs sąmonę, o iš karto po to A. Š. kumščiu suduodant M. V. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą smūgių skaičių į galvą, dėl to M. V. buvo padarytas odos vientisumo pažeidimas, sukėlęs nežymų sveikatos sutrikdymą.

3.8.       Taigi, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, pirmosios instancijos teismas labiau rėmėsi T. N., A. Š. ir A. N. parodymais, kurie iš esmės neatitiko faktinių bylos aplinkybių ir byloje surinktų duomenų, ir netinkamai įvertino būtinosios ginties institutą, kaltinamųjų veiksmus visos bylos aplinkybių kontekste, todėl, prokuroro teigimu, skundžiamas nuosprendis yra nepagrįstas, neteisėtas ir turi būti panaikintas bei priimtas naujas apkaltinamasis nuosprendis, kaltinamiesiems paskiriant bausmes, vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgiant į kaltinamųjų padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, rūšį, motyvus, tikslus, jų asmenybes, į tai, kad visi jie padarė nesunkius nusikaltimus būdami neteisti, A. N. ir T. N. bausti administracine tvarka, A. Š. nusikalto būdamas nepilnamečiu, nesant jų atsakomybę lengvinančių aplinkybių, A. Š. ir A. N. esant jų atsakomybę sunkinančiai aplinkybei – veiką padarius bendrininkų grupe.

3.9.       Prokuroro nuomone, byloje užfiksuotų ir teismo ištirtų įrodymų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog pakanka įrodymų tam, kad T. N. būtų pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymo, o A. Š. ir A. N. būtų pripažinti kaltais dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo, todėl Tauragės apylinkės teismo 2021-06-15 nuosprendis turi būti panaikintas ir priimtas naujas apkaltinamasis nuosprendis, priteisiant iš kaltinamųjų civiliniams ieškovams padarytą turtinę ir neturtinę žalą.

4.                      Apeliaciniu skundu nukentėjusiojo A. D. atstovas prašo skundžiamą nuosprendį panaikinti ir T. N., A. Š., A. N. pripažinti kaltais pagal BK 284 straipsnį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir paskirti jiems sankcijų vidurkį atitinkančias bausmes; patenkinti A. D. civilinį ieškinį ir priteisti patirtas išlaidas.

4.1.       Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs šią baudžiamąją bylą, kurioje A. N., A. Š. ir T. N. buvo kaltinami pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą dėl A. D., M. K. ir M. V. užpuolimo ir sveikatos sutrikdymo, 2021-06-15 priėmė išteisinamąjį nuosprendį, t. y. T. N. veiksmus dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo A. D. perkvalifikavo iš BK 284 straipsnio ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto į BK 138 straipsnio 1 dalį ir dėl šios veikos T. N. išteisino, esant jo veiksmuose baudžiamąją atsakomybę šalinančiai aplinkybei – būtinajai ginčiai; A. N. veiksmus dėl fizinio skausmo sukėlimo A. D. perkvalifikavo iš BK 284 straipsnio į BK 140 straipsnio 1 dalį ir dėl šios veikos A. N. išteisino, esant jo veiksmuose baudžiamąją atsakomybę šalinančiai aplinkybei – būtinajai ginčiai; atitinkamai perkvalifikavo kaltinamųjų veikas dėl kitų nukentėjusiųjų, išteisindamas dėl būtinosios ginties. Civiliniai ieškiniai palikti nenagrinėti.

4.2.       Teismas nurodė, jog vertindamas įrodymų visetą ir darydamas išvadas, remiasi kaltinamųjų T. N., A. Š. ir A. N., liudytojų T. Š., D. Š. ir Š. M., kurie įvykio metu buvo blaivūs, nuosekliais parodymais, taip pat liudytojos D. Š. parodymais, atitinkančiais neprieštaringus ir vieni kitus papildančius kaltinamųjų parodymus, kitais į bylą surinktais įrodymais, o nukentėjusiųjų ir kitų liudytojų, kurie įvykio metu buvo neblaivūs, taip pat liudytojos L. V. parodymus vertino kritiškai, nes jie arba dėl tamsaus paros laiko objektyviai nematė įvykių eigos nuo pradžios iki pabaigos, o matė tik atskirus momentus, pasekmes, kuriais remdamiesi padarė prielaidomis pagrįstas išvadas dėl įvykio eigos, arba dėl girtumo neteisingai suvokė ir vertino įvykio situacijas, arba reikšmingai nutylėjo bylai svarbias aplinkybes, arba neatsimena visų įvykio aplinkybių, todėl jais rėmėsi tik tiek, kiek tai neprieštarauja objektyviai nustatytoms įvykių aplinkybėms, o esant prieštaravimų tarp įrodymų ir abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių, kurių ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu nepavyko pašalinti, juos vertino traukiamų baudžiamojon atsakomybėn asmenų naudai.

4.3.       Nuosprendyje teigiama, kad 2018-09-08 apie 22 val. į (duomenys neskelbtini) sodybą atvyko blaivūs A. N. su T. N. ir A. Š. parsivežti sugyventinės D. Š.. Juos pirmasis žodžiais, grasinančiais sumušti, užsipuolė piktas ir agresyvus A. D., kurį tramdė ir laikė visi šventės dalyviai. Žodžiais išsakyti grasinimai tapo realiais, kai A. N. išlipo iš automobilio paimti D. Š. telefoną, A. D. jį puolė ir sugriebė už rūbų. A. N., gindamasis nuo tiesioginio užpuolimo, šį atstūmė, susistumdė, apsikeitė smūgiais į veidą ir krūtinę. Kiti atvykėliai, išlipę ginti A. N., buvo užpulti kitų neblaivių šventės dalyvių, bet ataką sėkmingai atrėmė. Konfliktui pasibaigus toliau vyko šventė, išgertuvės lyg nieko nebūtų buvę.

4.4.       T. Š. pasiūlymu 2018-09-09 T. N., A. N., A. Š., D. Š. ir Š. M. dviem automobiliais sugrįžo į tą pačią sodybą pabandyti išsiaiškinti konflikto priežastis, pasekmes ir taikiai susitarti dėl žalos atlyginimo sugadinus automobilį. Dviem asmenims pasislėpus daržinėje, atvykusius pasitiko likusieji. T. N. pradėjus pokalbį dėl apgadinto automobilio, A. D. atsakė keiksmažodžiais ir trenkė T. N. į veidą, tai patvirtina teismo medicinos specialisto išvada apie T. N. nustatytą kairio antakio sumušimą. T. N. nuo gauto smūgio nenugriuvo ir atgal trenkė A. D. į veidą, dėl to neblaivus A. D. neišlaikęs pusiausvyros įvirto į namo koridorių, nugriuvo ant grindų, gulėjo rankomis susiėmęs už galvos ir nesikėlė. T. N., T. Š., Š. M. ir D. Š. trumpam užėjo į koridorių, kuriame niekas iš jų nugriuvusiam A. D. nespyrė, daugiau smūgių nesudavė. Tik gulintį A. D. T. N. koja atvertė pažiūrėti, ar šis neprarado sąmonės. M. V. tik stumteltas, nes buvo neblaivus ir kažką šaukė, todėl dėl girtumo nugriuvo. Nepavykus susitarti dėl žalos atvykėliai išvažiavo. Teismui buvo akivaizdu, kad liudytojos L. V. ir D. S. (A.) neblaivaus A. D. sukelto incidento pasekmių rimtai nevertino, nes specialiosios tarnybos į įvykio vietą neiškviestos. Neblaivių P. K. ir G. K. slėpimasis daržinėje yra jų klaidingos prielaidos, neleidžia daryti išvadų apie viešosios tvarkos sutrikdymą. 

4.5.       Nuosprendyje konstatuota, kad kaltinamieji ir nukentėjusieji veikė vieni kitų atžvilgiu dėl asmeninių, o ne dėl chuliganiškų paskatų. Byloje nėra duomenų apie kaltinamųjų susitarimą veikti kartu prieš A. D. ir M. K., priešingai – visi veikė spontaniškai prieš kiekvieną iš nukentėjusiųjų.

4.6.       Teismas nurodė, jog neginčijamai nustatyta, kad 2018-09-08 viešojoje vietoje nukentėjusysis A. D., būdamas neblaivus, agresyviai nusiteikęs prieš A. N., puolančiojo pozicijoje, nes buvo laikomas kitų asmenų, pirmas pradėjo žodinį konfliktą, kuris vėliau peraugo į fizinį smurtą. Lygiai taip pat maloniai užkalbintas T. N. dėl žalos atlyginimo vėl pirmas pradėjo konfliktą, atsakydamas keiksmais ir smūgiu, kuris instinktyviai apsigynė, nors yra mažesnis ir smulkesnis. Teismo vertinimu, kaltinamųjų gynyba atitiko nukentėjusiųjų kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą, todėl kaltinamieji veikė neperžengdami būtinosios ginties ribų, todėl neatsako už A. D., M. K. ir M. V. sužalojimą ir išteisintini.

4.7.       Nukentėjusiojo A. D. atstovo teigimu, skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas. Teismas, darydamas išvadas, byloje rėmėsi savo paties prielaidomis, neteisingai vertino įrodymus ir neteisingai kvalifikavo veikas.

4.8.       Nesuprantamas teismo pareiškimas remtis blaivių kaltinamųjų parodymais ir atmesti neblaivių nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymus. Neaišku, kokiais duomenimis remdamasis teismas nustatė, kad kaltinamieji ir jų naudai liudiję asmenys, kuriems ikiteisminis tyrimas dėl tų pačių kaltinimų nutrauktas, buvo blaivūs. Nors šie asmenys teigė įvykių metu buvę blaivūs, tačiau jokių objektyvių duomenų, galinčių patvirtinti šias deklaracijas, byloje nėra. Nuosprendžiu nepaaiškinta, kokiais įrodymais remiantis nustatyta kaltinamųjų ir jiems palankių liudytojų būklė inkriminuotų nusikaltimų įvykdymo metu. Sprendimas po vakare pavartoto smurto prieš šventės dalyvius naktį vėl vykti atgal aiškintis konflikto priežastis, pasekmes, tartis dėl žalos atlyginimo, vertinant iš bendražmogiškosios patirties ir logikos dėsnių, neatrodo padiktuotas blaivaus proto. O laikant, kad kaltinamieji ir jų atsakomybėn nepatraukti bendrininkai buvo blaivūs, patvirtinama, kad chuliganiškų paskatų vedini, veikdami bendrininkų grupe, sąmoningai nusprendė vykti keršyti ir susidoroti su šventės dalyviais.

4.9.       Nuosprendyje nepaaiškinta, kodėl teismas visiškai nesirėmė neblaiviais buvusių nukentėjusiųjų ar alkoholį vartojusių liudytojų parodymais. Alkoholio vartojimas Lietuvos Respublikoje, kaip ir didesnėje pasaulio dalyje, yra legalus. Alkoholinius gėrimus vartojantis asmuo nepraranda suvokimo, nors didelis kiekis ir apsvaigimas tam gali turėti įtakos. Teisme apklausti nukentėjusieji ir liudytojai, kurie vartojo alkoholį, patvirtino buvę išgėrę ir apsvaigę, tačiau tai nesutrukdė jiems atkurti ir papasakoti įvykių aplinkybių, atminčiai labiau įtakos turėjo nuo nusikaltimų padarymo iki apklausų praėjęs laiko tarpas. Be to, parodymai iš esmės patvirtino vieni kitus ir objektyviais įrodymais nustatytas aplinkybes. Liudytoja L. V. iš viso nevartojo alkoholio, nes prižiūrėjo vaikus, tačiau, teismas, nusprendęs remtis kaltinamųjų ir jiems palankiais asmenų, kuriems tyrimas nutrauktas, parodymais, iš inercijos atmetė jos parodymus, nemotyvuodamas, kodėl jais negalima remtis, nors jie buvo reikšmingi patraukti kaltininkus atsakomybėn. Liudytoja D. S. (A.) buvo vartojusi nedidelį kiekį nestipraus alkoholinio gėrimo, nuo kurio neapsvaigo, todėl jos parodymai buvo visiškai patikimi, atitiko objektyvias įvykių aplinkybes ir jais privalėjo būti remiamasi patraukiant kaltinamuosius atsakomybėn.

4.10.       Teismas, remdamasis visuotinai žinomais faktais apie sutemas, nusprendė, kad liudytojai ir nukentėjusieji dėl tamsos galėjo kažko nematyti, nesuprasti ir pan. Tuo tarpu asmenys, nors nurodė kažko nematę, ko nors nežinantys, neteigė, kad tamsa sutrukdė įžiūrėti lempa apšviesto A. D. suspardymo faktą.

4.11.       A. D. sąžiningai pripažino buvęs išgėręs nemažą kiekį alkoholio, bet tai neturėjo įtakos įvykių atkūrimui, paaiškinant, kad žodžiu bandė užstoti prievarta iš vakarėlio išvežamą D. Š., dėl to buvo užpultas A. N., patyrė smūgį ir įvyko grumtynės. Todėl į konfliktą, siekdami veikti bendrininkų grupe, prisijungė A. Š. ir T. N., užpuldami kitus šventės dalyvius. Taip pat kategoriškai patvirtino nugriuvęs, kai T. N. naktį be jokio kreipimosi sudavė jam smūgį, ir praradęs sąmonę, kai keli asmenys pradėjo jį spardyti, dėl to tolimesnių sužalojimo aplinkybių negalėjo papasakoti. Šias aplinkybes patvirtina blaivios L. V., nebuvusios apsvaigusios D. A., P. K. ir M. V. parodymai, specialisto išvada dėl A. D. sveikatos sutrikdymo mąsto.

4.12.       Teismas be jokio pagrindo laikė, kad bylą galima išspręsti, remiantis kaltinamųjų ir bendrininkų bei sugyventinės parodymais, todėl, kad nusprendė, kad jie buvo blaivūs ir jų parodymai atitiko vieni kitus. Akivaizdu, kad šeši įtariamieji suderino parodymus ir laikėsi vieningos versijos, siekdami išvengti atsakomybės. D. Š. taip pat nelinkėjo savo sugyventiniui baudžiamosios atsakomybės, todėl išsigynė patirto smurto artimoje aplinkoje. Teismas negalėjo tokios primityvios pozicijos, jog keli išgėrę asmenys į taikų ir geranorišką pasiūlymą pasiaiškinti ir susitarti puolė mažiausiai šešis atvykėlius, į tai neva atsakyta proporcinga jėga, iki sąmonės netekimo sumušant du nukentėjusiuosius, pagrasinant, kad jei ryte nebus 1 000 Eur už „Audi“, bus dar blogiau, pripažinti savigyna, lygiagrečiai neadekvačiais pripažįstant P. K. ir G. K. sprendimą pasislėpti nuo dviem ekipažais atvykusių ginkluotų asmenų daržinėje, o ne eiti išklausyti taikos pasiūlymo ir susidurti su savigyna, sąlygojančia bent nesunkų sveikatos sutrikdymą ir sąmonės netekimą.

4.13.       Kaltinamieji, duodami parodymus, visų pirma ginasi nuo jiems pareikštų kaltinimų, o ne padeda nustatyti tiesą byloje. Todėl teismas, vertindamas kaltinamųjų parodymus, negali jų priimti be išankstinio skepticizmo, spręsti, kad gynybiniai parodymai bus laikomi patikimais vien todėl, kad kaltinamieji laikyti buvę blaivūs.

4.14.       Kaltinamųjų parodymai nebuvo nei nuoseklūs, nei atitiko kitus bylos duomenis, nei buvo patikimi. Pavyzdžiui, pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole 2018-09-11 17.47–17.52 val. užfiksuoti kategoriški T. N. parodymai, kad 2018-09-08 apgadintas jam priklausantis automobilis „Audi A6 Allroad“, žala – 220 Eur, dureles spirdamas apgadino A. D.. A. D. fiziniai veiksmai jo paties atžvilgiu neįvardijami.

4.15.       Praėjus metams ir keturiems mėnesiams T. N. 2020-02-26 pareiškime apie galbūt padarytas nusikalstamas veikas nurodė, kad 2018-09-08 18.00 val. konflikto metu (duomenys neskelbtini), M. V. trenkė vieną kartą į veidą, dėl to susidariusi lokali edema kairio antakio srityje (1, 14 p.). Apie 5 val. ryto grįžus į sodybą prie namo stovėjo A. D. su L. V., D. S., M. V. ir A. D., į klausimą dėl automobilio smogęs jam į dešinę veido pusę (3 p.). Prie pareiškimo pridėtas 2018-09-11 medicinos dokumentų išrašas, kuriuo nustatyta akies voko ir periokulinės srities sumušimo diagnozė (4 p.). Gydytojas apžiūros rezultate nustatė lokalią edemą, skausmą kairiojo antakio srityje (5 p.). Specialisto išvadoje Nr. G 721/2019 (3) konstatuota, kad T. N. nustatytas kairio antakio srities sumušimas galėjo būti padarytas sudavus vieną smūgį kumščiu į kairį antakį. Apklaustas kaip liudytojas 2020-07-22 T. N. parodė, kad rugsėjo 8 d. konflikto metu į sprandą iš nugaros pusės sudavė M. V.. Tik papildomai apklausiamas kaip liudytojas 2020-08-31 T. N. pagaliau nurodė, kad A. D. jam kumščiu trenkė į kairę akį. Tuomet išėjo D. S., su ja T. N. apžiūrėjo apgadintą automobilį ir pasiūlė kitą dieną susiskambinti dėl žalos atlyginimo.

4.16.       Taigi blaivaus ir teismui patikimo kaltinamojo parodymai byloja, kad transporto priemonę apspardė A. D.. Sužalojimas iš pradžių priskiriamas M. V., po to teigiama, kad A. D. sudavė į dešinę veido pusę, kol galutinėje versijoje A. D. priskiriamas sužalojimas nukreipiamas į kairį antakį, o teismas tokius parodymus laikė nuosekliais, patikimais ir net atitinkančias kitas objektyvias bylos aplinkybes.

4.17.       Apibendrindamas įrodymų vertinimą teismas negalėjo išteisinamojo nuosprendžio grįsti kaltinamųjų, asmenų, kuriems ikiteisminis tyrimas dėl tų pačių įtarimų nutrauktas, ir sugyventinės parodymais, nes jais vienprasmiškai gintasi, neigtos ir iškraipytos buvusios faktinės aplinkybės. Tuo tarpu nukentėjusieji ir liudytojai parodymus teikė prisiekę dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, neturėdami intereso ką nors apkalbėti, nutylėti ar pridėti. Sąžiningai parodė, kurių aplinkybių nematė ar neatsimena, bet tai neatleido teismo nuo pareigos vertinti įrodymų vieningą visumą ir objektyviai nustatyti teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes, jas nešališkai įvertinti ir daryti išvadas, kvalifikuoti veikas, o ne, selektyviai pasirinkus palaikyti vieną bylos pusę, teigti įvykius nustačius tokius, kokius juos perteikė kaltinamieji ir jiems palankūs liudytojai.

4.18.       Nuosprendžiu kaltinamieji išteisinti dėl viešosios tvarkos sutrikdymo (BK 284 straipsnis) motyvuojant, kad po užpuolimo vakare visi lyg niekur nieko grįžo toliau švęsti gimtadienio. Tokios išvados prieštarauja liudytojų parodymams, kitiems bylos įrodymams, bendražmogiškajai patirčiai. Visų pirma, šventės dalyviams, iš jų ir A. D. buvo nepriimtina net tai, jog iš šventės prieš savo valią jėga ištempiama D. Š., kad sugyventinis nesiskaitė su ja, nesugebėjo nesutarimo išspręsti be smurto. Vien šis A. N. elgesys sutrikdė šventę. Vėliau įvykęs šventės dalyvių užpuolimas pagrįstai kaltinimo kvalifikuotas kaip viešosios tvarkos sutrikdymas, nes sukėlė pasipiktinimą, sutrukdė gimtadienį. Nuosprendžiu demonstruojamas asmeninis neigiamas požiūris į vieną konflikto pusę, alkoholinių gėrimų vartojimą įvardijant neigiama konotacija išgertuvėmis, kelia abejonių dėl teismo nešališkumo. Visų pirma, alkoholio vartojimas ir buvimas apsvaigus nuo jo nėra nelegalus, be to, yra visuotinai įprasta šventimo dalis. Antra, švęsta uždarame rate, nekonfliktuota, nekeltas triukšmas ir kt. Trečia, tolimesnis alkoholio vartojimas nei paneigia, nei patvirtina viešosios tvarkos sutrikdymą, nes viešosios rimties pažeidimo pasekmė nėra alkoholio atsisakymas. Nuosprendžiu pripažinus, kad smurtiniai užpuolimai įvyko viešojoje vietoje, kaltinamieji privalėjo būti nuteisti tiek už viešosios tvarkos sutrikdymą, tiek dėl nesunkaus sveiktos sutrikdymo iš chuliganiškų paskatų.

4.19.       Teismas kaltinamųjų veiksmus vertino kaip būtinąją gintį, remdamasis tų pačių kaltinamųjų parodymais. Nuosprendyje nepasisakyta ir būtinosios ginties kontekste neįvertinta specialisto išvada Nr. G 1598/2018(3), kuria A. D. nustatyti šie sužalojimai: kairės akies sumušimas ir poodinės kraujosruvos vokuose, kraujo išsiliejimas po akies obuolio jungine, tinklainės sumušimas, kairės akiduobės medialinės sienelės lūžimas, etmoidalinių selių lūžimas, poodinės kraujosruvos kairės plaštakos ir kairio žasto srityse. Specialistas išskyrė mažiausiai tris trauminio poveikio vietas. Tačiau neatsakyta į klausimą, dėl kelių trauminių poveikių buvo padaryti sužalojimai. Teigtina, jog sužalojimų stiprumas – kairės akiduobės medialinės sienelės lūžimas, atmoidalinių selių lūžimas patvirtina liudytojų kategoriškus parodymus, jog A. D. nugriuvęs buvo spardomas trijų–keturių asmenų, nes labiau tikėtina, kad kaukolės kaulai sulaužyti smūgiuojant kojomis. Kraujosruvos plaštakos ir kairio žasto srityje patvirtina nukentėjusiojo parodymus, kad nugriuvęs jis rankomis nuo smūgių dengėsi veidą, dėl to spardant sužalotos rankos. Tuo tarpu teismas nevertino šių sužalojimų padarymo. Nurodyti sužalojimai negalėjo būti padaryti pirmo konflikto ir vieno A. N. smūgio bei susistumdymo metu. Taip pat vienu rankos smūgiu, kaip nustatė teismas, smulkus ir žemesnis T. N. kažin ar tik siekdamas apsiginti galėjo sutriuškinti kaukolės kaulus. Be to, kitaip nei kojų spyriais nepaaiškinamos kraujosruvos ant plaštakos ir žasto. Jautriai koja tikrinant nukentėjusiojo sąmoningumą, tokie sužalojimai taip pat negalėjo būti sukelti.

4.20.       Siekiant išsamiai įvertinti sužalojimų mechanizmą, ypač, tariamos savigynos kontekste, apeliacinės instancijos teisme turi būti atliktas įrodymų tyrimas ir apklaustas vyresnysis teismo medicinos ekspertas Rimantas P. P., siekiant nustatyti sužalojimų padarymo mechanizmą, ne tik trauminio poveikio vietas, bet ir skaičių, išsiaiškinti, ar galėjo patirti sužalojimai būti padaryti vienu smūgiu vakare, kitu naktį, ar jie būdingi kritiminei traumai. Apeliacinės instancijos teismui manant, kad liudytojų ir nukentėjusiųjų parodymai nepakankami konstatuoti viešosios tvarkos sutrikdymą ir alkoholio vartojimo įtaka galimybei atkurti įvykius, jie papildomai apklaustini dėl šių aplinkybių nagrinėjant bylą apeliacine tvarka.

5.                      Teismo posėdyje prokurorė ir nukentėjusiojo atstovas prašė tenkinti jų apeliacinius skundus. Išteisintieji ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundus atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6.                      Apeliaciniai skundai iš dalies tenkintini.

7.                      Prokuroro ir nukentėjusiojo A. D. atstovo apeliaciniuose skunduose ginčijamas pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimas, faktinių aplinkybių nustatymas, teigiama, kad skundžiamame nuosprendyje padarytos išvados neatitinka bylos aplinkybių. Prokuroras, nekvestionuodamas teismo sprendimo dėl veikų perkvalifikavimo, nesutinka su apylinkės teismo sprendimu dėl T. N., A. N. ir A. Š. išteisinimo, esant jų veiksmuose baudžiamąją atsakomybę šalinančiai aplinkybei – būtinajai ginčiai, ir dėl A. Š. išteisinimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį dėl 2018-09-09 nežymaus M. V. sveikatos sutrikdymo, jam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių, apeliaciniame skunde pažymėdamas, kad skundžiamame nuosprendyje nukentėjusiųjų veiksmai konflikto metu negali būti vertinami pavojingu kėsinimusi, kėlusiu pavojų A. N. ir T. N. gyvybei ar sveikatai, be to, pakako ir A. Š. kaltės įrodymų dėl 2018-09-09 padaryto nežymaus M. V. sveikatos sutrikdymo. Prokuroro teigimu, bylos įrodymų visuma patvirtina, jog, priešingai teismo išvadai, nusikaltimo padarymo motyvas dėl pirmojo veikos epizodo buvo T. ir A. N. bei A. Š. siekis pamokyti neblaivius nukentėjusiuosius, užstojusius prievarta į automobilį vedamą liudytoją D. Š., o dėl 2018-09-09 padaryto A. D. nesunkaus sveikatos sutrikdymo ir nežymaus M. V. sveikatos sutrikdymo – pyktis ir siekis atkeršyti už T. N. automobilio sugadinimą. Nukentėjusiųjų neblaivumas, išsigandusių liudytojų pasislėpimas nuo agresyviai nusiteikusių, galvas ir veidus po striukių galvos uždangalais slėpusių, keliomis mašinomis su draugais atvykusių T. N., A. N. ir A. Š. ir teismo nepagrįstai kritiškai įvertinti blaivios ir nesuinteresuotos liudytojos L. V. ir kitų sodyboje šventusių liudytojų bei pačių nukentėjusiųjų parodymai negali suponuoti išvados, kad įvykio metu A. ir T. N. grėsė pavojingas, realus ar akivaizdus pavojus sveikatai ar gyvybei. Nukentėjusiojo A. D. atstovas advokatas D. Ž. taip pat nesutinka su skundžiamame nuosprendyje pateiktu įrodymų vertinimu, apeliaciniame skunde pažymėdamas, kad apylinkės teismas, darydamas išvadas, rėmėsi savo paties prielaidomis, neteisingai vertino įrodymus ir neteisingai kvalifikavo veikas. Pasak nukentėjusiojo atstovo, teismas negalėjo išteisinamojo nuosprendžio grįsti T. N., A. N. ir A. Š., asmenų, kuriems ikiteisminis tyrimas dėl tų pačių įtarimų nutrauktas, ir sugyventinės parodymais, nes jais vienprasmiškai gintasi, neigtos ir iškraipytos buvusios faktinės aplinkybės. Tuo tarpu nukentėjusieji ir liudytojai parodymus davė prisiekę dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, neturėdami intereso ką nors apkalbėti, nutylėti ar pridėti, sąžiningai parodė, kurių aplinkybių nematė ar neatsimena, bet tai nesuteikė teismui pagrindo selektyviai pasirinkus palaikyti vieną bylos pusę, teigti įvykius nustačius tokius, kokius nurodė išteisintieji ir jiems palankūs liudytojai.

8.                      Nagrinėjamoje byloje A. N. ir A. Š. buvo kaltinami pagal BK 284 straipsnį tuo, kad jie 2018-09-08 (2021-04-14 teisiamojo posėdžio metu prokuroras patikslino įvykių datas, kurios tiek kaltinamajame akte, tiek 2020-01-26 prašyme patikslinti nusikalstamos veikos faktines aplinkybes dėl abiejų veikų epizodų buvo nurodytos klaidingai 2018-09-09 ir 2018-09-10) apie 20 val., (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, matant kitiems asmenims, veikdami bendrininkų grupe, įžūliu elgesiu demonstruodami nepagarbą aplinkiniams, A. N. tyčia kumščiu sudavė ne mažiau kaip vieną kartą A. D. į dešinį žandą, o A. Š. kumščiu sudavė vieną kartą M. K. į nosį, taip sukeldami A. D. ir M. K. fizinį skausmą, ir tokiais savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Be to, T. N., A. N. ir A. Š. buvo kaltinami pagal BK 284 straipsnį ir BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą tuo, kad   2018-09-09 apie 00.57 val., (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje – sodybos kieme, prie įėjimo į namą ir koridoriuje, matant kitiems asmenims, veikdami bendrininkų grupe, dėl chuliganiškų paskatų, elgdamiesi įžūliai, keršydami už ankstesnį konfliktą ir T. N. automobilio apgadinimą, A. N. tyčia nenustatytu daiktu sudavė ne mažiau kaip vieną kartą M. V. į galvą, dėl to šis praradęs sąmonę griuvo ant žemės, o iškart po to A. Š. kumščiu sudavė M. V. nenustatytą smūgių skaičių į galvą, taip padarydamas jam odos vientisumo pažeidimą, sukėlusį nežymų sveikatos sutrikdymą, ir iškart po to T. N. tyčia sudavė kumščiu A. D. vieną kartą į galvą, o šiam nugriuvus koridoriuje ant grindų, T. N. dar kojomis įspyrė ir rankomis sudavė A. D. nenustatytą skaičių smūgių į įvairias kūno vietas, kairę plaštaką ir kairįjį žastą, taip padarydamas jam kairės akies sumušimą su poodinėmis kraujosruvomis vokuose, kraujo išsiliejimą po akies obuolio jungine, tinklainės sumušimą, kairės akiduobės medialinės sienelės lūžimą, etmoidalinių sėlių lūžimą, poodines kraujosruvas kairės plaštakos ir kairio žasto srityse, tai sukėlė A. D. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tokiais bendrais veiksmais T. N., A. N. ir A. Š. pažeidė viešąją tvarką.

9.                      Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje suriktus faktinius duomenis, T. N., A. N. ir A. Š. veiksmuose nenustatė BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo („Viešosios tvarkos pažeidimas“) ir BK 25 straipsnio 2 dalyje numatytos bendrininkų grupės požymių ir konstatavo, kad A. N. ir A. Š. veiksmai dėl 2018-09-08 įvykio formaliai atitinka BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius, o T. N., A. N. ir A. Š. veiksmai dėl 2018-09-09 įvykio formaliai atitinka BK 140 straipsnio 1 dalyje ir BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų požymius, todėl A. N. ir A. Š. veiksmus perkvalifikavo iš BK 284 straipsnio į BK 140 straipsnio 1 dalį už A. D. ir M. K. sukeltą fizinį skausmą, o T. N., A. N. ir A. Š. veiksmus perkvalifikavo iš BK 284 straipsnio ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto į BK 140 straipsnio 1 dalį už 2018-09-09 nežymų M. V. sveikatos sutrikdymą ir į BK 138 straipsnio 1 dalį už nesunkų A. D. sveikatos sutrikdymą. Tačiau, apylinkės teismo vertinimu, šie kaltinimai T. N., A. N. ir A. Š. yra nepagrįsti. Vertindamas ištirtus įrodymus, konfliktų kilimo priežastis, eigą, trukmę ir pasekmes, teismas padarė išvadą, kad įvykių situacijose 2018-09-08 A. N. ir A. Š. bei 2018-09-09 T. N. ir A. N. veikė būtinosios ginties sąlygomis, tiek gindamiesi patys, tiek gindami kitą asmenį nuo pradėto ir tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi tiek į jų pačių, tiek į kitų asmenų sveikatą, todėl neatsako pagal baudžiamąjį įstatymą dėl 2018-09-08 nukentėjusiesiems A. D. ir M. K. sukelto fizinio skausmo bei 2018-09-09 nukentėjusiųjų M. V. nežymaus ir A. D. nesunkaus sveikatos sutrikdymo, nes jie, neperžengdami būtinosios ginties ribų, nors ir padarė baudžiamajame įstatyme numatytas nusikaltimų požymius formaliai atitinkančias veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 138 straipsnio 1 dalyje, tačiau tai padarė gindamiesi (BK 28 straipsnio 2 dalis), o 2018-09-09 A. Š. prieš M. V. fizinio smurto nevartojo ir šiam sužalojimų nepadarė, todėl A. N. ir A. Š. dėl kaltinimų pagal BK 140 straipsnio 1 dalį 2018-09-08 sukėlus A. D. ir M. K. fizinį skausmą, A. N. dėl kaltinimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį 2018-09-09 nežymiai sutrikdžius M. V. sveikatą, o T. N. dėl kaltinimo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį už nesunkų A. D. sveikatos sutrikdymą išteisino, esant jų veiksmuose baudžiamąją atsakomybę šalinančiai aplinkybei – būtinajai ginčiai (BPK 3 straipsnio 1 dalies 7 punktas, 2 dalis), o A. Š. dėl kaltinimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už 2018-09-09 nežymų M. V. sveikatos sutrikdymą išteisino, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

10.                      Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi prokuroro ir nukentėjusiojo A. D. atstovo apeliacinių skundų argumentus, patikrinusi bylą bei pati atlikusi įrodymų tyrimą konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas T. N., A. N. ir A. Š. kaltės klausimu padarė nepagrįstas išvadas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti Tauragės apylinkės teismo išvada, kad įvykių situacijose 2018-09-08 A. N. ir A. Š. bei 2018-09-09 T. N. ir A. N. veikė būtinosios ginties sąlygomis, o 2018-09-09 A. Š. prieš M. V. nesmurtavo ir jam sužalojimų nepadarė. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, teismas tokią išvadą padarė, remdamasis iš esmės pačių išteisintųjų T. ir A. N. bei A. Š. ir jų pusės liudytojų T. Š., D. Š. ir Š. M., kurie, kaip nurodė teismas, įvykio metu buvo blaivūs, parodymais, pažymėdamas, kad jie yra nuoseklūs, taip pat sodyboje gimtadienį šventusios liudytojos D. Š. parodymais, kurie, teismo vertinimu, atitinka neprieštaringus ir vieni kitus papildančius išteisintųjų parodymus, tuo tarpu nukentėjusiųjų ir kitų liudytojų, kurie įvykio metu buvo neblaivūs, taip pat liudytojos L. V. parodymus vertino kritiškai, pažymėdamas, kad jie arba dėl tamsaus paros laiko objektyviai nematė įvykių eigos nuo pradžios iki pabaigos, o matė tik atskirus momentus, pasekmes, kuriais remdamiesi padarė prielaidomis pagrįstas išvadas dėl įvykio eigos, arba dėl girtumo neteisingai suvokė ir vertino įvykio situacijas, arba reikšmingai nutylėjo bylai svarbias aplinkybes, arba neatsimena visų įvykio aplinkybių, todėl jais rėmėsi tik tiek, kiek tai neprieštarauja objektyviai nustatytoms įvykių aplinkybėms, o prieštaravimus, kurių nepavyko pašalinti, vertino atsakomybėn traukiamųjų asmenų naudai.

11.                      Tačiau, kaip pagrįstai pažymėta prokuroro ir nukentėjusiojo A. D. atstovo apeliaciniuose skunduose, išteisintųjų T. N., A. N. ir A. Š. ir kartu su jais netrukus po pirmojo konflikto antrą kartą į sodybą atvykusių liudytojų T. Š., D. Š. ir Š. M. parodymai, priešingai nei konstatavo teismas, nebuvo visiškai nuoseklūs, tačiau teismas jų parodymuose prieštaravimų neįžvelgė ir dėl jų skundžiamame nuosprendyje visiškai nepasisakė, o prioritetą teikė gynybos iškeltoms versijoms ir pačių išteisintųjų bei jų pusės liudytojų prieštaringiems parodymams, kurių jokie kiti objektyvūs bylos duomenys nepavirtina. Priešingai, juos paneigia ne tik nukentėjusiųjų, bet ir kartu su jais sodyboje A. gimtadienį šventusių liudytojų P. K., L. V., D. A. (buvusi pavardė S.), kurių suinteresuotumas byloje nenustatytas, parodymai, kurie esminėse detalėse yra nuoseklūs ir neprieštaringi. Tačiau teismas šių neutralių liudytojų ir nukentėjusiųjų parodymus vertino kritiškai, pažymėdamas, kad jie arba dėl tamsaus paros laiko objektyviai nematė įvykių eigos nuo pradžios iki pabaigos, o matė tik atskirus momentus, pasekmes, kuriais remdamiesi padarė prielaidomis pagrįstas išvadas dėl įvykio eigos, arba dėl girtumo neteisingai suvokė ir vertino įvykio situacijas, arba reikšmingai nutylėjo bylai svarbias aplinkybes, arba neatsimena visų įvykio aplinkybių, tačiau konkrečiai ir išsamiai neargumentavo, kodėl nukentėjusiųjų ir minėtų liudytojų parodymai atmestini kaip nepagrįsti, o T. N., A. N. ir A. Š. parodymai, kad jie abiejų 2018-09-08 ir 2018-09-09 įvykių situacijose tik gynėsi nuo juos užpuolusių ir smurtavusių nukentėjusiųjų ir kad A. Š. 2018-09-09 prieš M. V. nesmurtavo ir jam sužalojimų nepadarė, vertinti kaip patikimi ir nekeliantys jokių abejonių, tokią išvadą pagrįsdamas iš esmės tik išteisintųjų pasirinkta gynybos versija ir jiems palankių liudytojų parodymais, kurie, kaip minėta, yra nenuoseklūs ir nepatvirtinti jokiais kitais objektyviais bylos duomenimis, ir nevertino duomenų visumos, ignoruodamas jų pačių parodymų prieštaravimus tiek tarpusavyje, tiek kitiems bylos duomenims ir jų nepašalindamas, tik formaliai nurodydamas, kad prieštaravimų (neaišku kokių) nepavyko pašalinti.

12.                      Nagrinėjamu atveju bylos duomenų visuma nustatyta, jog įvykio vietoje buvo švenčiamas A. gimtadienis, dalyvių kompanijoje buvo ir nukentėjusieji M. V. bei A. D.. A. N. kartu su broliu T. N. ir A. Š. atvyko į įvykio vietą T. N. automobiliu parsivežti šventėje dalyvavusios D. Š. – A. N. sugyventinės – ir pastariesiems išeinant, o netrukus A. N. sugrįžus paimti palikto D. Š. mobiliojo telefono, kilo žodinis konfliktas, peraugęs ir į fizinį kontaktą tarp A. D. ir A. N., prie kurio prisijungė ir M. V., M. K. bei T. N. ir A. Š.. Šių asmenų parodymai, kas buvo konflikto iniciatorius ir kas pirmas pradėjo smurtauti, buvo skirtingi: nukentėjusieji ir kartu su jais sodyboje gimtadienį šventę liudytojai nurodė, jog konfliktas kilo dėl to, kad A. D. bandė užstoti iš vakarėlio išvežamą D. Š., kuri nenorėjo išvažiuoti, ir iš karto gavo smūgį iš A. N., tuo tarpu pastarasis ir jo brolis T. N. bei A. Š. teigė, kad pirmas konfliktuoti ir smurtauti pradėjo A. D.. Tačiau A. D. teigė tik paklausęs A. N., ką jis daro, kai šis, jo nuomone, prievarta vedėsi D. Š. į automobilį, ir iškart pajuto smūgį, t. y. apklausiamas bylos nagrinėjimo teisme metu nurodė: „Vakare, dar buvo šviesu, kai į kiemą atvažiavo Audi automobilis. Praeidamas pamačiau, kaip D. Š. A. N. tempia į automobilį. <...> D. Š. priešinosi, nenorėjo lipti į mašiną, muistėsi. <...> Praeidamas pasakiau A. N. „ką čia darai“, šis, nieko neatsakęs, kumščiu trenkė man į veidą. Trenkė į kaktos kairę pusę virš antakio. Norėjau A. N. trenkti atgal, bet nepataikiau.“, atsakydamas į teisėjo klausimus, patikslino: „Suvokiau, kad D. Š. į automobilį buvo tempiama per prievartą. <...> A. N. po mano replikos D. Š. paleido ir priėjo prie manęs.“, be to, nurodė: „Išvažiavus automobiliui, mačiau, kad M. K. buvo sužalotas. M. K. sakė, kad jam trenkė A. Š.. <...> Mačiau, kad pirmą kartą kažkuris iš atvykusiųjų bėgo link M. K..“ Kartu nurodė: „Audi atvažiavimas nesugadino šventės. Vėliau <...> jie vėl atvažiavo. <...> Man išėjus į koridorių (verandą) vos perkėlus koją per slenkstį, pribėgo 2 ar 3 asmenys, gavau smūgį į galvos priekį nuo kurio nugriuvau. <...> Kai nugriuvau, prisidengiau galvą rankomis, jutau smūgius į rankas, kuriomis dengiausi.“ Ir nors įvardyti, kas konkrečiai antro konflikto metu jį sumušė, jis negalėjo, nurodydamas: „Nemačiau mane mušusių asmenų.“ (2020-07-30 teisiamojo posėdžio protokolas), tačiau šio teisiamojo posėdžio metu pats T. N. pripažino su A. D. susigrūmęs, be to, nurodė jį parvertęs, t. y. nurodė: „Aš parverčiau A. D. norėdamas jį apraminti, kad jis nesužalotų mano brolio. Besigrumiant A. D. suplėšė mano megztinį.“, o jo brolis A. N. 2019-02-12 akistatos su A. D. metu patvirtino, jog tuo metu, kai jie atvyko išsiaiškinti dėl automobilio, jis matė, kad jo brolis buvo nuėjęs prie A. D. (nurodė: „Mačiau, kad brolis T. N. buvo nuėjęs iki A. D.“, tik teigė nematęs, kas šiam smūgiavo (t. 1 b. l. 78). Be to, pažymėtina, jog apklausiamas teisme A. D. nurodė ir tai, kad po įvykio kažkuris iš konflikto dalyvių skambino jam telefonu, siūlydamas susitarti, nurodydamas: „Buvo kalbėta telefonu. Skambino kažkuris iš jų, siūlė tartis. Klausė, kokios sumos norėčiau. Įvardijau 8 000 Eur sumą. Jie su tokia suma nesutiko.“ Analogiškai dėl jo sumušimo aplinkybių A. D. nurodė ir apklausiamas 2018-09-11 ir 2018-10-01 kaip liudytojas ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 55–56, 57–59) bei šiuos savo parodymus patvirtino 2019-02-12 akistatos su A. N. metu (t. 1, b. l. 77–79), nurodydamas: „Kai priešais sėdintis A. N. atvyko pasiimti savo draugės, jis tempė ją su jėga į automobilį, jam pasakiau ką darai, tuomet lauke A. N. man sudavė vieną kartą į veidą, nuo suduoto smūgio nugriuvau. <...> Praėjus kelioms valandoms <...> jie grįžo <...>, mane užpuolė trys asmenys. Man sudavė vieną smūgį į galvą, aš nugriuvau ant žemės verandoje, netekau sąmonės. Kai gulėjau man buvo suduoti smūgiai, <...>, manau kad smūgiai suduoti kojomis ir rankomis, kas sudavė smūgius nemačiau.“ (t. 1, b. l. 77), taip pat akistatų su A. Š. ir T. N. bei liudytojais T. Š., D. Š. ir Š. M. metu.

13.                      Nukentėjusysis M. K. 2020-01-22 apklausiamas teisme taip pat patvirtino girdėjęs, kaip A. N. ir D. Š. tarpusavyje pykstasi, nurodydamas: „A. N. atvažiavo jos pasiimti ir jie susikivirčijo. <...> Jie kivirčijosi kieme, nes D. Š. atsisakė važiuoti. Aš nesikišau, sėdėjau prie namo ant suoliuko. A. D. neleido A. N. išsivežti D. Š., užstojo ją, liepė nelįsti prie jos. <...> D. Š. per prievartą buvo įsodinta į automobilį. Pamatęs, kad jie stipriai kivirčijasi, nuėjau jų skirti. Nespėjus prieiti prie automobilio, A. Š., išlipęs iš automobilio, kumščiu trenkė man į nosį, aš nugriuvau ir po to nieko daugiau neprisimenu. <...> Į gydytojus nesikreipiau, jokių pretenzijų A. Š. neturėjau. A. N. man nieko nedarė. <...> Po smūgio iš nosies bėgo kraujas. Gal trumpam buvau praradęs sąmonę.“, atsakydamas į prokuroro klausimus patvirtino: „A. Š. pažinojau jau anksčiau, esu tikras, kad būtent jis man sudavė. <...> Prisimenu, kaip A. Š. man sudavė. Iki įvykio su A. Š. nesipykdavome, tarp mūsų nebuvo jokio konflikto, bendraudavome su juo tik kai atvažiuodavom į kaimą.“, atsakydamas į teisėjo klausimus nurodė: „A. Š. nespėjau nieko pasakyti iki tol, kai gavau į nosį. <...> Tą vakarą visi buvo išgėrę, išskyrus L. V. ir D. S..“, atsakydamas į gynėjo T. Leščinsko klausimus nurodė: „A. Š. yra mano tetos giminaitis. <...> Galėjau nesikišti į konfliktą, bet buvau išgėręs, todėl norėjau juos išskirti. A. N. manęs nemušė. <...> Buvau pasipiktinęs, kad A. Š. nė iš šio, nė iš to trenkė man.“ (2020-01-22 teisiamojo posėdžio protokolas). Analogiškai įvykio aplinkybes jis nurodė ir ikiteisminio tyrimo apklausų metu, t. y. 2018-09-25 apklausiamas kaip liudytojas taip pat patvirtino girdėjęs, kaip A. N. ir D. Š. tarpusavyje pykstasi, bet į tai nekreipė dėmesio, o netrukus išgirdo, kaip tarpusavyje kieme kažkas konfliktuoja, todėl ėjo pažiūrėti, kas ten vykta, ir išskirti konfliktuojančias puses, ir tada, kaip nurodė: „Man einant link automobilio, link manęs parbėgo man pažįstamas A. Š. ir trenkė man iš rankos kumščio į veido sritį (nosį), aš po smūgio nuvirtau ant žemės ir kas vyko toliau nebepamenu.“ (t. 1, b. l. 164) bei šiuos savo parodymus patvirtino 2019-04-29 liudytojo papildomos apklausos metu, papildomai nurodydamas: „<...> Aš norėjau tik išskirti konfliktuojančias puses, nieko nepuoliau, man buvo suduotas smūgis be jokios priežasties. Įvykio metu buvau neblaivus, bet pamenu, kas nutiko.“ (t. 1, b. l. 168), taip pat akistatų su A. Š., T. N. ir A. N. metu.

14.                      Apklausiamas teisme nukentėjusysis M. V. taip pat nurodė: „A. N. išlipo iš automobilio. Jie barėsi su D. Š.. Pro šalį ėjo A. D. ir pasakė „kam tu puoli ant jos?“. Tuomet tarp A. N. ir A. D. kilo konfliktas. A. N. trenkė A. D..“, atsakydamas į teisėjo klusimus patvirtino: „A. N. pirmas trenkė A. D. į veidą.“, taip pat nurodė: „Aš, M. K. ir P. K. įsiterpėme tarp A. D. ir A. N., kad jie nesimuštų, neleidome jiems. Tada M. K. pribėgęs trenkė A. Š.. <...> Po A. Š. smūgio M. K. nugriuvo aukštielninkas ant žemės. Jam iš nosies bėgo kraujas. <...> Spyriau į automobilį iš pykčio, kad buvo nuskriaustas mano brolis. <...> Automobiliui išvažiavus, gimtadienis tęsėsi toliau. <...> Vėliau, kai jau buvo tamsu, mes visi suėjome į namo vidų. Kiemas buvo apšviestas tik lemputės prie įėjimo, išėjau į kiemą ir pamačiau žmonių siluetus, pajutau smūgį į kaktos kairę pusę. Nežinau, kas trenkė. <...> Aš atsipeikėjau vėliau, kruvinas, ant žolės. Iš namo tiesiog išėjau pažiūrėti, kas atvažiavo. Ant žolės atsigavau pats, ėjau į namo vidų. Ten gulėjo A. D. Man atrodo, kad aš pirmas gavau smūgį, o po to A. D., bet nesu garantuotas. <...> Dėl sužalojimo nesikreipiau į medikus, nemačiau tikslo. Žaizdos užgyja.“, atsakydamas į advokato D. Ž. klausimus nurodė: „Neišsiaiškinau, kas mane sužalojo. Smūgis tikrai buvo suduotas ne ranka.“, atsakydamas į teisėjo klausimus nurodė: „Kumščiu toks smūgis tikrai negalėjo būti suduotas. Nereiškiu pretenzijų dėl turtinės ir neturinės žalos. <...> Nerašiau pareiškimo dėl šito įvykio. Nenoriu bylinėjimosi.“, atsakydamas į gynėjo P. R. klausimus patikslino: „Pirmą konfliktą aš stebėjau gal iš 4-5 m atstumo. Stovėjau tiesiai į juos. A. N. A. D. sudavė į žandą. A. D. nespėjo suduoti A. N..“ (2020-03-13 teisiamojo posėdžio protokolas). 2018-09-25 liudytojo apklausos ikiteisminio tyrimo metu M. V. taip pat nurodė matęs, kaip A. N. kalbino D. Š. važiuoti namo, nurodydamas, kad šis: „tempė ją už rankų, ji priešinosi <...>. Lauke dar neįsėdus į automobilį A. N. ir D. Š. girdėjau kaip A. D. garsiai pasakė A. N. „kam tu ją tampai“, o šis nieko nesakęs pirmas trenkė A. D. į galvos sritį. Aš nuo jų buvau maždaug 3-4 metrai, tada aš nubėgau skirti juos, su manimi bėgo ir lauke buvę P. K., M. K., D. S.. Tuomet mačiau kai A. Š. iš rankos trenkė M. K. į veido sritį, šis po smūgio nuvirto ant žemės <...>. Po įvykusių muštynių jie sulipo į automobilį ir pradėjo važiuoti, prisimenu, kad jiems išvažiuojant iš kiemo aš apėmus pykčiui, dėl tokio jų elgesio, pradėjau spardyti jų automobilio dešinės pusės galinę dalį.“, tai pat nurodė: „Po kiek laiko <...> būdamas namo viduje išgirdau, kad atvažiuoja automobilis, tuomet išėjau į kiemą pažiūrėti. Lauke buvo tamsu ir <...> iš atvykusių asmenų, pajutau smūgį į galvos sritį, tuomet nukritau ant žemės ir nieko nebepamenu. Prabudęs jutau kaip skauda galvos kairę pusę ir mačiau kaip bėga kraujas, nes buvo kirstinė žaizda kaktoje. <...> Dėl man padarytų sužalojimų niekur nesikreipiau. Kiek kartų ir kas man sudavė taip pat negaliu pasakyti. Atsikėlęs nuėjau nusiprausti ir mačiau, kad koridoriuje ant žemės guli be sąmonės A. D., aplink jį buvo daug kraujo.“ (t. 2, b. l. 3–4). 2019-04-24 liudytojo papildomos apklausos metu, be kita ko, nurodė: „Daugiau apie patį įvykį galėtų papasakoti L. V. ir D. S., jos buvo blaivios, aš mažai ką prisimenu.“ (t. 2, b. l. 7). 2019-04-24 akistatos su A. N. metu M. V. patvirtino šiuos savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kartu nurodė nematęs, kas ir su kuo antrojo konflikto metu jam sudavė smūgį galvą, dėl to jis pargriuvo ir galbūt prarado sąmonę, tačiau šios akistatos metu A. N. pripažino, jog pastūmė M. V. ir šis nugriuvo, be to, pripažino pirmojo konflikto metu smūgiavęs A. D., t. y. nurodė: „Pirmo konflikto metu trenkiau A. D., jis man trenkė atgal“, taip pat nurodė matęs, kad M. K. bėga kraujas, tačiau nematė, ar A. Š. jam trenkė (t. 2, b. l. 21–22).

15.                      Taigi, kaip matyti iš pacituotų nukentėjusiųjų parodymų, kuriuos patvirtino tiesiogiai įvykį matę liudytojai L. V. (apklausiama teisme ji patvirtino, kad šventės metu alkoholio negėrė, buvo visiškai blaivi), D. A. (anksčiau S.) ir P. K., kurių suinteresuotumas, kaip minėta, byloje nenustatytas (tai akcentuota ir kasacinėje 2023-03-14 nutartyje Nr. 2K-26-1073/2023, kuria LAT, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje dėl to paties įvykio kaltinimai buvo pareikšti ir šioje byloje nukentėjusiaisiais pripažintiems M. V. bei A. D. dėl T. N. automobilio sugadinimo, A. D. – ir dėl nežymaus T. N. sveikatos sutrikdymo, panaikino Klaipėdos apygardos 2022-04-07 nuosprendžio dalį dėl A. D. ir M. V. nuteisimo pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, ir šią bylos dalį nutraukė, bei panaikino Klaipėdos apygardos 2022-04-07 nuosprendžio dalį dėl A. D. nuteisimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, ir dėl šios dalies paliko galioti Tauragės apylinkės teismo 2021-11-03 nuosprendžio dalį, kuria A. D. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas)), visi jie nuosekliai patvirtino, kad konflikto iniciatorius buvo ne A. D., o A. N., kuris pirmas smūgiavo nukentėjusiajam A. D. į veidą ir dėl to kilo grumtynės. Tai, kaip minėta, pripažino ir pats A. N. 2019-04-24 akistatos su M. V. metu, nurodydamas: „Pirmo konflikto metu trenkiau A. D., jis man trenkė atgal“, kartu patvirtino matęs, kad M. K. bėga kraujas, tik teigė nematęs, ar jam trenkė A. Š., tačiau to ir neneigė. Apklausiamas teisiamojo posėdžio metu A. N. taip pat neneigė galėjęs suduoti smūgius A. D., tačiau jau teigė, kad pastarasis jį puolė, o jis gynėsi, t. y. nurodė: „Man einant paimti telefoną, A. D. puolė mane. Aš gyniausi, atsistūmiau. Nespėjau prieiti prie stalo, A. D. puolė mane, griebė už rūbų krūtinės srityje. Mes apsistumdėme.“, tačiau parodymų pakeitimo teisme įtikinamų argumentų nenurodė. Dėl šių prieštaravimų pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nepasisakė, taip pat ignoravo tai, kad T. N. 2018-09-11 pareiškime policijai dėl automobilio sugadinimo apie tai, kad jis patyrė fizinį smurtą, pastarasis nenurodė. Šių duomenų kontekste nepagrįsti apylinkės teismo motyvai, kad išteisintųjų parodymai buvo nuoseklūs. Taip pat pirmosios instancijos teismas nepateikė įtikinamų motyvų, kodėl atmetė tiesiogiai įvykį mačiusių nešališkų ir niekaip su jokia konflikto šalimi nesusijusių liudytojų L. V., P. K. ir D. A. parodymus, kurie buvo vienodi ir nuoseklūs viso proceso metu ir esminėse detalėse visiškai sutampa su nukentėjusiųjų parodymais, ir iš kurių turinio, kaip konstatavo LAT minėtoje nutartyje (priimtoje su nagrinėjamu įvykiu susijusioje baudžiamojoje byloje, kurioje jau nuketėjusiuoju buvo pripažintas šioje byloje kaltintas ir teismo išteisintas T. N., o kaltinami buvo šioje byloje nukentėjusiaisiais pripažinti M. V. ir A. D.) išplaukia, kad A. D. negalėjo sumušti T. N., nes atvykusių asmenų buvo kur kas daugiau, pirmas smūgis buvo suduotas M. V., vėliau atvykusieji spardė ant žemės gulinčius A. D. ir M. V., ir atitiko nukentėjusiojo A. D. parodymus, kad jis smūgių T. N. nesudavė. Nors, kaip konstatuota skundžiamame nuosprendyje: „T. N. priėjus prie A. D. ir pradėjus pokalbį dėl apgadinto automobilio, žalos atlyginimo, A. D. šiam atsakė keiksmažodžiais, trenkė T. N. į veidą. Tai patvirtina ir teismo medicinos specialisto išvada apie T. N. nustatytą kairio antakio sumušimą, padarytą 2018-09-08, vakare, sudavus vieną smūgį kumščiu į kairį antakį, sukėlusį nežymų sveikatos sutrikdymą.“, tačiau ši byloje esanti specialisto išvada patvirtina tik tai, T. N. 2018-09-11 kreipėsi į gydymo įstaigą, kur jam buvo nustatytas akies voko ir periokulinės srities sumušimas, šis sužalojimas, kaip nurodoma, galėjo būti padarytas sudavus viena smūgį kumščiu į kairį antakį, tačiau, kaip matyti iš šios specialisto išvados, T. N. po konflikto kreipėsi į medikus, nurodęs, kad jam buvo suduotas vienas smūgis kumščiu į veidą, tačiau nurodyti, kas jam sudavė, negalėjo. Be to, kaip minėta, ir 2018-09-11 pareiškimo policijai pateikimo metu, teikdamas paaiškinimus apie jo automobilio apgadinimo aplinkybes, T. N. nenurodė visiškai jokių aplinkybių, susijusių su įvykusiomis muštynėmis ir (ar) jam į veidą suduotu smūgiu. Tuo tarpu teismas suabejojo byloje esančia specialisto išvada dėl M. V. konstatuotų sužalojimų, skundžiamame nuosprendyje nurodydamas: „Net teismo medicinos specialisto išvada apie M. V. 2019-09-10 apžiūros metu konstatuotą randą, tikėtina galėjusį susidaryti sugijus žaizdai, padarytai ne mažiau pusės metų laikotarpiu iki objektyvios apžiūros ir ne mažiau vieno trauminio smūginio poveikio pasekoje, galimai kietų bukų daiktų kategorijai priskiriamu daiktu ar įrankiu, galvos plaukuotosios dalies riboje dėl odos vientisumo pažeidimo, kuris sugijęs virto randu, priskiriamo nežymiam sveikatos sutrikdymo mastui, nepatvirtino, kad tokios pasekmės buvo sukeltos 2018-09-09.“ Tačiau pažymėtina, kad šioje išvadoje konstatuoti sužalojimai visiškai sutampa su A. D. nurodytomis jo sužalojimo aplinkybėmis, kai jis neabejotinai patvirtino, jog po to, kai T. N. sudavė jam smūgį ir dėl to jis nukrito, toliau jis buvo mušamas, jo manymu, smūgiuojant tiek rankomis, tiek kojomis, o jis rankomis dengėsi veidą. Jam konstatuoti sužalojimai veide, galvoje, kairės kairio žasto viršutiniame vidiniame paviršiuje ir dešinėje plaštakoje, kaip nurodė 2021-12-16 apeliacijos teismo posėdyje apklaustas ekspertas, galėjo būti padaryti ne mažiau kaip dėl trijų poveikių, be to, ekspertas nurodė, kad kaulai veide lūžta (dažniausiai nosies) nuo smūgio ranka, todėl mažai tikėtina, kad vidinės akiduobės sienelė būtų lūžusi dėl suduoto trauminio poveikio rankos kumščiu (nebent smūgiavęs asmuo būtų specialiai treniruotas), pažymėdamas, kad jeigu būtų suduotas trauminis poveikis kumščiu, kuris yra šiek tiek platesnis už bato galą, tai labiau tikėtina, kad būtų lūžę nosies kaulai, o šiuo atveju nosies kaulų lūžio konstatuota nebuvo, tai reiškia, kad buvo siauresnis, pailgesnis daiktas (labiau tikėtina, kad vidinės kairės akies tinklainės pažeidimai buvo padaryti bato galu), taip pat nurodė, kad kairės žasto srities sužalojimai galėjo būti padaryti esant tiek vertikalioje, tiek horizontalioje pozicijoje, o dešinės plaštakos sužalojimai dažniausia būna pasyviai ginantis nuo žmogaus smūgių, o tai visiškai atitinka nukentėjusiojo A. D. parodymus dėl jo sužalojimo aplinkybių, kuriuos patvirtino ir tiesiogiai įvykį matę liudytojai P. K., L. V. (ji, skirtingai nei nurodė teismas, nebuvo neblaivi, be to, matydama smurtą, skambino bendruoju pagalbos numeriu 112 ir pranešė apie muštynes) ir D. A. (ji nurodė vartojusi alkoholį saikingai, todėl nebuvo stipriai apsvaigusi, kad negalėtų prisiminti įvykio aplinkybių).

16.                      Teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad antrąkart į sodybą tie patys asmenys kartu su draugais atvyko, siekdami taikiai susitarti dėl žalos apgadinus T. N. automobilį atlyginimo, tačiau, kaip patvirtino tiek nukentėjusieji, tiek minėti liudytojai, pastarieji atvyko aiškintis dėl automobilio sugadinimo ir žalos atlyginimo agresyviai nusiteikę, o ne siekdami, kaip teigė, taikiai susitarti, tai jie galėjo padaryti, pvz., ir paskambindami telefonu ar kitą dieną, incidento dalyviams išsiblaivius ir nuslūgus emocijoms, tačiau to nepadarė. Akivaizdu, kad pakartotinai atvykdami kur kas didesniu sąstatu, išteisintieji sąmoningai siekė toliau eskaluoti konfliktą su neblaiviais nukentėjusiaisiais, numatydami ir labai tikėtiną aptariamoje situacijoje abipusį fizinio smurto panaudojimą.

17.                      Aptartų duomenų kontekste teisėjų kolegija pripažįsta, jog bylos įrodymų visuma nustatyta, kad:

A. N. ir A. D. 2018-09-08 apie 20 val. (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu A. N. tyčia kumščiu suduodant ne mažiau kaip vieną kartą A. D. į dešinį žandą, o A. Š. kumščiu suduodant vieną kartą M. K. į nosį, tokiais savo veiksmai sukėlė A. D. ir M. K. fizinį skausmą, ir tokie jų veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, sudėtį.

T. N., A. N. ir A. Š. 2018-09-09 apie 00.57 val. (duomenys neskelbtini), sodybos kieme, prie įėjimo į namą ir koridoriuje, tęsdami aukščiau aptartą tarpusavio konfliktą, A. N. tyčia nenustatytu daiktu sudavė ne mažiau kaip vieną kartą M. V. į galvą, dėl to šis praradęs sąmonę griuvo ant žemės, o iškart po to A. Š. kumščiu sudavė M. V. nenustatytą smūgių skaičių į galvą, taip padarydami M. V. odos vientisumo pažeidimą, sukėlusį nežymų sveikatos sutrikdymą, bei iškart po to T. N. tyčia sudavė kumščiu A. D. vieną kartą į galvą, o šiam nugriuvus koridoriuje ant grindų, dar kojomis įspyrė ir rankomis sudavė A. D. nenustatytą skaičių smūgių į įvairias kūno vietas, kairę plaštaką ir kairįjį žastą, taip padarydamas A. D. kairės akies sumušimą su poodinėmis kraujosruvomis vokuose, kraujo išsiliejimą po akies obuolio jungine, tinklainės sumušimą, kairės akiduobės medialinės sienelės lūžimą, etmoidalinių sėlių lūžimą, poodines kraujosruvas kairės plaštakos ir kairio žasto srityse, tai sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, ir tokie A. N. Ir A. Š. veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, sudėtį, o T. N. veiksmai – nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje, sudėtį.

18.                      Todėl pirmosios instancijos teismo T. N., A. N. ir A. Š. dėl šių nusikalstamų veikų padarymo priimtas išteisinamasis nuosprendis naikinamas ir priimamas apkaltinamasis nuosprendis. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu ne tik nepagrįstai nustatė esant BK 28 straipsnyje numatytą kaltinamųjų baudžiamąją atsakomybę šalinančią aplinkybę, tačiau ir priėmė nepagrįstą išteisinamąjį nuosprendį BPK 3 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytu pagrindu, kadangi tokioje situacijoje byla turėtų būti nutraukta BPK 254 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka.

19.                      Kita vertus, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su nukentėjusiojo A. D. atstovu, kad aukščiau aptartais veiksmais T. N., A. N. ir A. Š. pažeidė viešąją tvarką ir kad jie nusikalto vedini chuliganiškų paskatų. Šiuo aspektu pritartina apylinkės teismo motyvams, kurių apeliacine tvarka neginčija ir prokuroras, kad nagrinėjamu atveju 2018-09-08 ir 2018-09-09 konflikto dalyviai veikė dėl asmeninių, o ne kaip teigia A. D. atstovas, dėl chuliganiškų paskatų. Priešingai, įvykio aplinkybių kontekste įvertinus tiek išteisintųjų, tiek nukentėjusiųjų, tiek liudytojų parodymus, nėra pagrindo išvadai, kad A. N., T. N. ir A. Š. prieš nukentėjusiuosius A. D., M. K. ir M. V. būtų elgęsi dėl chuliganiškų paskatų, kurios A. N. ir A. Š. pareikštuose kaltinimuose pagal BK 284 straipsnį apskritai nebuvo inkriminuotos, ir kad savo veiksmais būtų sutrikdę visuomenės rimtį ar tvarką, t. y. aplinkiniai asmenys buvo šokiruoti ar pažeminti, kilo sumaištis, buvo nutraukta šventė, sutrikdytas žmonių poilsis, padaryta žymi materialinė žala ir pan. Šiuo aspektu pažymėtina, jog kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal šį straipsnį veikos požymių nepakanka, turi būti nustatyti ir veikos padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas, kurių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-160-697/2019, 2K-124-719/2022, 2K-255-697/2022 ir kt.). Tačiau tokių aplinkybių byloje nenustatyta. Pažymėtina ir tai, kad A. N. ir A. Š. antrajame epizode net nebuvo kaltinami smurtavimu prieš A. D.

20.                      Skirdama bausmes T. N., A. N. ir A. Š., apeliacinės instancijos teisėjų kolegija vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, į kaltininkų T. N., A. N. ir A. Š. asmenybes (neteisti, A. N. ir T. N. bausti administracine tvarka, A. Š. nusikalto būdamas nepilnamečiu), jų atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Pažymėtina, kad nors prokuroras apeliaciniame skunde teigia, kad A. Š. ir A. N. nežymiai sutrikdė M. V. sveikatą, veikdami bendrininkų grupe, jokių išsamesnių argumentų dėl to nepateikta ir prašymo pripažinti šią aplinkybę sunkinančia kaltinamųjų atsakomybę neformuluota, todėl kolegija minimos aplinkybės nepripažįsta sunkinančia kaltininkų atsakomybę. Nors A. N., T. N. ir A. Š. padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai, tačiau padarytos pirmu atveju tyčia smurtaujant dėl menkavertės dingsties, siekiant pamokyti neblaivius nukentėjusiuosius – M. V. užstojusius namo nenorėjusią važiuoti D. Š., o antru atveju, kai buvo nežymiai sužalotas M. V. ir nesunkiai sutrikdyta ir A. D. sveikata – pyktis ir siekis atkeršyti už T. N. automobilio sugadinimą. Atsižvelgiant į visa tai, A. N. ir A. Š. už kiekvieną iš padarytų nusikaltimų skiriamos BK 140 straipsnio 1 dalies, o T. N. – BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytos laisvės apribojimo bausmės. Nors BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje švelniausia bausmė numatyta viešieji darbai, kurią apeliaciniu skundu A. N. ir A. Š. prašo paskirti prokuroras, tačiau tokia bausmė gali būti paskirta tik tuo atveju, jeigu kaltinamieji sutinka (BK 46 straipsnio 1 dalis), o tokių duomenų teismas neturi, kita vertus, nukentėjusiojo atstovo apeliaciniame skunde prašoma kaltinamiesiems skirti sankcijų vidurkį atitinkančias bet kurios rūšies, iš jų ir laisvės atėmimo, sankcijoje numatytas bausmes, taigi apeliacinių skundų ribos tokiu atveju nebus viršijamos. Laisvės apribojimo bausmė skiriama pagal veikų padarymo metu galiojusios BK 48 straipsnio redakcijos nuostatas, bausmės dydį kiekvienam nustatant, atsižvelgiant į sukeltas pasekmes ir į tai, kad A. Š. nusikalto būdamas nepilnamečiu: A. N. ir A. Š. mažesnį, o T. N. artimą šios bausmės vidurkiui, paskiriant įpareigojimus per mėnesį laiko pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (BK 48 straipsnio 6 dalies 3 punktas), o T. N. – ir per 6 mėnesius atlyginti nusikalstamais veiksmais padarytą turtinę žalą (BK 48 straipsnio 6 dalies 2 punktas). Už atskirus nusikaltimus A. N. ir A. Š. paskirtos bausmės bendrinamos dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant minimalią 3 mėnesių trukmės švelnesnės bausmės dalį. Kadangi bylos nagrinėjimas baigtas, išteisintieji kviečiami visuomet atvykdavo į teismą ir netrukdė bylos nagrinėjimui, nėra pagrindo manyti, kad jie galėtų trukdyti ir nuosprendžio įvykdymui, todėl kardomosios priemonės jiems naikinamos (BPK 139 straipsnio 1 dalis).

Dėl civilinių ieškinių

21.                      Nukentėjusysis A. D., atstovaujamas advokato D. Ž., 2020-01-21 pateikė teismui patikslintą civilinį ieškinį (t. 6, b. l. 66–69), kuris dar patikslintas ir 2020-11-09 pareiškimu „Dėl civilinio ieškinio patikslinimo“ (t. 7, b. l. 78), kuriuo prašė solidariai priteisti iš A. N., . Š. ir T. N. 1 713,14 Eur turtinės, 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui ir bylinėjimosi išlaidas. Civiliniame ieškinyje ir pareiškime dėl jo patikslinimo nurodyta, jog turtinę žalą sudaro negautas darbo užmokestis už laikotarpį, kai jis dėl įvykio metu patirtų sužalojimų nuo 2018-09-029 iki 2018-10-04 buvo nedarbingas (3 dienas hospitalizuotas, nedarbingumo pažymėjimų kopijos – t. 1, b. l. 137–139) ir, kaip matyti iš pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymos (pateikta ir darbo sutartis – t. 6, b. l. 159–161), už šį 19 dienų nedarbo laikotarpį negavo 2 065,51 Eur pajamų (t. 6, b. l. 158). Iš šios sumos atėmus jam išmokėtą 352,37 Eur ligos išmoką, kurią VSDFV Klaipėdos skyrius 2019 m. 11 mėn. patikslintu civiliniu ieškiniu (t. 1, b. l. 146–147) prašo, pripažinus A. N., T. N. ir A. Š. kaltais dėl A. D. sužalojimo (dėl to jis laikotarpiu nuo 2018-09-09 iki 2018-10-04 buvo pripažintas laikinai nedarbingu ir jam už minėtą laikinojo nedarbingumo laikotarpį buvo išmokėta 352,37 Eur dydžio ligos išmoka (t. 1, b. l. 140 – VSDFV Klaipėdos skyriaus 2019-02-02 pažyma apie A. D. 2019-02-20 išmokėtas išmokas), priteisti iš jų solidariai bendrais veiksmais Fondo biudžetui padarytos žalos atlyginimui, negautos pajamos sudaro 1 713,14 Eur (t. 7, b. l. 78). Be to, byloje pateiktas ir Klaipėdos teritorinės ligonių kasos, atstovaujančios Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir TLK), patikslintas civilinis ieškinys, kuriuo prašoma priteisti iš A. N., T. N. ir A. Š., jeigu jie bus pripažinti kaltais, Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – ir PSDF) biudžetui padarytą 200,46 Eur žalą dėl nukentėjusiojo gydymo išlaidų (t. 1, b. l. 155–156).

22.                      Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, BPK 115 straipsnio 1 dalis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.

23.                      BPK 109 straipsnyje yra nustatyta, jog turtinė žala gali būti civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje dalykas, tačiau turtinės žalos samprata suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Tais atvejais, kai sprendžiamas žalos atlyginimas dėl sveikatos sužalojimo, taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 straipsnio nuostatos. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Nuostolius šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos bei kitos sveikatai grąžinti būtinos išlaidos) (CK 6.283 straipsnio 2 dalis). Akivaizdu, kad žalos atlyginimo tikslas yra kompensacinis ir skirtas nukentėjusiam asmeniui grąžinti į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį (lot. restitutio in integrum), kokia būtų buvusi, jeigu jo teisės nebūtų buvusios pažeistos. Tačiau tiek realiai patirta žala, tiek ir negautos pajamos turi būti tiksliai apskaičiuotos, o asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti ne tik žalos buvimo faktą, bet ir jos dydį ar vertę ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-127/2012, 3K-3-286-313/2017, 3K-3-148-248/2019, e3K-3-164-1075/2019, baudžiamoje byloje Nr. 2K-70-942/2022 ir kt.)

24.                      Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti civilinių ieškovų – nukentėjusiojo A. D. ir VSDFV Klaipėdos skyriaus bei TLK – prašoma priteisti turtine žala ir jos dydžiu: A. D. – dėl negauto darbo užmokesčio laikotarpiu nuo 2018-09-09 iki 2018-10-04, kai jis dėl 2018-09-09 įvykio metu patirtų sužalojimų buvo nedarbingas; VSDFV Klaipėdos skyriaus – dėl nukentėjusiajam A. D. už minėtą nedarbingumo laikotarpį išmokėtos 352,37 Eur dydžio ligos išmokos; TLK – dėl A. D. 200,46 Eur gydymo išlaidų, kurios pagrįstos byloje pateiktais pirmiau nurodytais įrodymais ir abejonių nekelia, todėl yra pagrindas šias sumas priteisti. Tačiau anksčiau aptartais duomenimis nustačius, kad A. D. jam specialisto išvadoje konstatuotus sužalojimus, atitinkančius nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą, patyrė dėl T. N. smurtinių veiksmų, ši nukentėjusiajam nusikaltimu padaryta žala (tiek turtinė, tiek neturtinė), taip pat VSDFV Klaipėdos skyriui ir TLK padaryta žala atitinkamai dėl A. D. išmokėtos ligos išmokos dėl jo nedarbingumo dėl įvykio metu patirtų sužalojimų ir pastarojo gydymo turi būti priteista būtent iš žalą padariusio asmens – T. N., o ne solidariai ir iš A. N. bei A. Š., nes šiuo atveju nenustatyta, kad žala jam buvo padaryta bendrais šių asmenų veiksmais (tokie kaltinimai šiems asmenims ir nebuvo pareikšti).

25.                      Nukentėjusysis A. D., atstovaujamos advokato D. Ž., reikalavimą priteisti jam 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui dėl įvykio metu jam padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo, kai jis buvo užpultas ir sumuštas iki sąmonės netekimo, patikslintame civiliniame ieškinyje grindžia tuo, kad dėl įvykio metu patirtų sužalojimų, dėl kurių jis daugiau nei 2 savaites buvo nedarbingas (3 dienas hospitalizuotas), jis jautė ne tik didžiulį fizinį skausmą, bet ir buvo pažemintas kitų asmenų akivaizdoje, patyrė stresą dėl pasveikimo galimybių, kadangi dirba vairuotoju ir nežinojo, ar sužalota akis pagis, koks bus pagerėjimas, ir ar jis galės ateityje vairuoti ir grįžti į darbą bei gauti pajamų, dėl galvos ir veido sužalojimų jautėsi nepatogiai prieš kitus asmenis, nes sužalojimai gijo apie mėnesį, atsirado nepasitikėjimo, nerimo jausmas, sutriko miegas, tapo sunkiau valdyti emocijas.

26.                      CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į dėl padarytos nusikalstamos veikos atsiradusias pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ir į pagrįstus kaltininko interesus.

27.                      Nagrinėjamu atveju pripažinta, jog dėl T. N. smurtinių veiksmų A. D. patyrė nesunkų sveikatos sužalojimą, todėl prašymas priteisti neturtinę žalą pagrįstas. Nustatydama neturtinės žalos dydį, teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad A. D. dėl įvykio metu patirtų sužalojimų, kaip nustatyta specialisto išvada – kairės akies sumušimo su poodinėmis kraujosruvomis vokuose, kraujo išsiliejimo po akies obuolio jungine, tinklainės sumušimo, kairės akiduobės medialinės sienelės lūžimo, etmoidalinių sėlių lūžimo, poodinių kraujosruvų kairės plaštakos ir kairio žasto srityse, patyrė fizinį skausmą, nepatogumus, nėra abejonių, jog kurį laiką buvo matomi akivaizdūs sužalojimai veide ir rankose, dėl to jis jautėsi nepatogiai prieš kitus asmenis, be to, nerimavo, ar sužalota akis sugis ir jis galės toliau dirbti vairuotojo darbą bei užsidirbti pragyvenimui. Kita vertus, padarytas nesunkus nusikaltimas rimtesnių ilgalaikių sveikatos sutrikimų nukentėjusiajam nesukėlė. Įvertinusi neturtinės žalos dydžio nustatymui reikšmingų aplinkybių visumą, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, teismų praktikoje priteisiamas sumas panašaus pobūdžio bylose kolegija laiko, jog iš T. N. A. D. priteistina 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Priteisiant civilinį ieškinį iš T. N., pratęsiamas ir jam taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, o A. N. šis apribojimas naikinamas kaip nebereikalingas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

28.                      BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios nuostatos galioja ir apeliacinės instancijos teisme. Tokiais atvejais, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-696/2017, 2K-118-489/2019, 2K-135-693/2019, 2K-7-628/2020).

29.                      Apeliaciniu skundu, ginčydamas nepagrįstą A. N., T. N. ir A. Š. išteisinimą ir prašydamas priteisti turtinę ir neturtinę žalą, nukentėjusysis A. D., atstovaujamas advokato D. Ž., prašo jam priteisti solidariai iš A. N., T. N. ir A. Š. bylinėjimosi išlaidas.

30.                      Iš bylos duomenų matyti, jog šioje baudžiamojoje byloje A. D. viso proceso metu atstovavo advokatas D. Ž.. Jis rengė procesinius dokumentus ir atstovavo nukentėjusiojo interesams šios bylos ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo apylinkės teisme metu, taip pat ir apeliacinės instancijoje. Byloje pateiktos sąskaitos už teisines paslaugas – atstovavimą nukentėjusiojo interesams ikiteisminio tyrimo metu (t. 6, b. l. 98, 100, 102) ir bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu (t. 7, b. l. 149), taip pat apeliacinio skundo parengimą ir atstovavimą nukentėjusiajam apeliacinėje instancijoje (t. 8, b. l. 76) ir jų apmokėjimą pagrindžiantys pervedimo išrašai patvirtina kad A. D. sumokėjo advokatui iš viso 4 500 Eur (iš jų 2 000 Eur – už atstovavimą ikiteisminio tyrimo metu t. 6, b. l. 99, 101, 103); 1 000 Eur – už atstovavimą bylą nagrinėjant apylinkės teisme (t. 7, b. l. 150–151) ir 1 500 Eur – už apeliacinio skundo parengimą ir atstovavimą apeliacinės instancijos teisme (t. 8, b. l. 77–79).

31.                      Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į atstovo veiksmų atstovaujant A. D. apimtį, į tai, jog advokatas T. Ž. atstovavo nukentėjusiajam ikiteisminio tyrimo metu, bylą nagrinėjant apylinkės teisme ir apeliacinėje instancijoje, rengė procesinius dokumentus, surašė apeliacinį skundą, taip pat į nukentėjusiojo vardu parengto apeliacinio skundo apimtį ir turinį bei išnagrinėjimo rezultatą, bylos apimtį ir sudėtingumą, mano, kad prašoma priteisti nukentėjusiojo A. D. patirta atstovavimo išlaidų suma – iš viso 4 500 Eur – yra proporcinga nukentėjusiajam suteiktų teisinių paslaugų apimčiai ir pobūdžiui, advokato darbo ir laiko sąnaudoms, todėl priteistina lygiomis dalimis iš visų nuteistųjų (A. D. nukentėjo dėl abiejų nusikalstamos veikos epizodų).

32.                      Byloje taip pat yra gautos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus pažymos (t. 8, b. l. 138, 170), kuriomis prašoma priteisti atitinkamai iš T. N. 342,17 Eur, o iš A. N. – ir 173,50 Eur dėl atstovavimo apeliacinės instancijos teisme. Bylos duomenimis, T. N. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ suvirintuoju-montuotoju, A. N. ūkininkauja, taigi jų turtinė padėtis leis sumokėti atitinkamo dydžio išlaidas, kurios, atsižvelgiant į bylos apeliacinio nagrinėjimo rezultatus, priteistinos iš nuteistųjų (BPK 106 straipsnio 2 dalis). 

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 2 punktu,

n u s p r e n d ž i a:

Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2021 m. birželio 15 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

T. N., jo veiksmus iš BK 284 straipsnio ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto perkvalifikavus į BK 138 straipsnio 1 dalį, pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti jį laisvės apribojimu 1 metams ir 3 mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per vieną mėnesį nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos pradėti dirbti arba Užsiregistruoti užimtumo tarnyboje ir per šešis mėnesius atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą: 1 713,14 Eur – nukentėjusiajam A. D.; 200,46 Eur – Klaipėdos teritorinei ligonių kasai; 352,37 Eur – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui.

Nuteistajam T. N. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.

A. N., jo veiksmus iš BK 284 straipsnio perkvalifikavus į BK 140 straipsnio 1 dalį dėl fizinio skausmo sukėlimo A. D., ir iš BK 284 straipsnio ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto perkvalifikavus į BK 140 straipsnio 1 dalį dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo M. V., pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir jį nubausti:

·       pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (dėl fizinio skausmo sukėlimo A. D.) – laisvės apribojimu 7 mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per vieną mėnesį nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos pradėti dirbti arba Užsiregistruoti užimtumo tarnyboje;

·       pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo M. V.) – laisvės apribojimu 9 mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per vieną mėnesį nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos pradėti dirbti arba Užsiregistruoti užimtumo tarnyboje.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir galutinai nubausti A. N. laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant nuteistąjį per vieną mėnesį nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos pradėti dirbti arba Užsiregistruoti užimtumo tarnyboje.

Nuteistajam A. N. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.

A. Š., jo veiksmus iš BK 284 straipsnio perkvalifikavus į BK 140 straipsnio 1 dalį dėl fizinio skausmo sukėlimo M. K., ir iš BK 284 straipsnio ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto perkvalifikavus į BK 140 straipsnio 1 dalį dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo M. V., pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir jį nubausti:

·       pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (dėl fizinio skausmo sukėlimo M. K.) – laisvės apribojimu 6 mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per vieną mėnesį nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos pradėti dirbti arba Užsiregistruoti užimtumo tarnyboje;

·       pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo M. V.) – laisvės apribojimu 8 mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per vieną mėnesį nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos pradėti dirbti arba Užsiregistruoti užimtumo tarnyboje.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir galutinai nubausti A. Š. laisvės apribojimu 11 mėnesių, įpareigojant nuteistąjį per vieną mėnesį nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos pradėti dirbti arba Užsiregistruoti užimtumo tarnyboje.

Nuteistajam A. Š. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.

Nukentėjusiojo A. D. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jam iš nuteistojo T. N. 1 713,14 Eur turtinės ir 5 000 neturtinės žalos atlyginimo. Kitą A. D. civilinio ieškinio dalį atmesti.

Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti šiai įstaigai iš nuteistojo T. N. 200,46 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti šiai įstaigai iš nuteistojo T. N. 352,37 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Išieškoti iš nuteistųjų A. N., A. Š. ir T. N. nukentėjusiajam A. D. po 1500 eurų išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti.

Laikino nuosavybės teisių apribojimo į nuteistajam T. N. priklausantį turtą: keleivinį automobilį VW BORA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), ir keleivinį automobilį AUDI ALLORD, valstybinis Nr. ,VIN kodas (duomenys neskelbtini), terminą pratęsti iki nuosprendžio dalies dėl civilinių ieškinių įvykdymo.

Laikiną nuosavybės teisių apribojimą į A. N. priklausantį turtą: žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), keleivinį automobilį „BMW 525“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), ir keleivinį automobilį „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), panaikinti.

Išieškoti iš nuteistojo T. N. 342,17 Eur, iš nuteistojo A. N. 173,50 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybei.

Teisėjai                                                        Edita Lapinskienė

                Eduardas Maškevičius

                Linas Pauliukėnas