Proceso Nr. 4-33-3-00520-2012-5
Administracinė byla Nr. A2.6.-625-363/2012
Procesinio sprendimo kategorija 52.2.
(S)
PLUNGĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2012 m. spalio 1 d.
Plungė
Plungės rajono apylinkės teismo teisėjas Vaidas Gasiūnas išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje V. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Plungė, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 123 str. 1 d., 126 str. 4 d., 127 str. 3 d., 130 str. 1 d.,
n u s t a t ė :
Klaipėdos apskrities VPK Rietavo PK vyresnysis specialistas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą V. J. pagal LR ATPK 123 str. 1 d., 126 str. 4 d., 127 str. 3 d., 130 str. 1 d. už tai, kad jis, būdamas neblaivus, 2012 m. liepos 30 d., 00.40 val., Rietavo sav., kelio Telšiai-Žarėnai-Tverai-Laukuva 22,98 km., vairavo be valstybinės techninės apžiūros automobilį Mazda 323, kurio valst. Nr. ženklas (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio, apgadino kelio sankasą, taip pat pasitraukė iš eismo įvykio vietos, su kuriuo kaip vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles ir tokiais veiksmais vengė nusistatyti girtumą.
Administracinio teisės pažeidimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, taip pat yra dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos.
Pažymėtina, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Pastebėtina, kad administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N9-990/2006).
Atsakomybė už LR ATPK 127 str. 3 d. nurodyta pažeidimą kyla tada, kai Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulemia kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), be to pažeidimas yra padaromas neblaivaus (girto) arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens. Nepadarius žalos kitiems asmenims priklausančioms transporto priemonėms, kroviniams, keliams, kelio ir kitiems įrenginiams arba kitokiam turtui, nėra laikoma, kad buvo padarytas ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatytas pažeidimas.
Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika nagrinėjant tokio pobūdžio bylas, pažymėtina, kad pagal KET 234 punktą nukentėjusysis nuo eismo įvykio – tai kitų transporto priemonių ar kito turto naudotojai, nukentėję nuo transporto priemonės dalyvavusios eismo įvykyje poveikio. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pagal minėtą KET punktą nukentėjusiuoju negali būti laikomas transporto priemonės, kuri dalyvavo eismo įvykyje, savininkas ar valdytojas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N261-3550/2010). Byloje nėra duomenų, jog V. J. sugadino ar apgadinto kitą transporto priemonę ar bet kokį kitą eismo įvykio vietoje buvusį turtą, kelio, kelio įrenginius ir pan. Iš Klaipėdos apskrities VPK Rietavo PK viršininko 2012-10-01 rašto Nr.30-44-S-1665 matyti, kad nurodyti eismo įvykio metu padarytos žalos negali.
Pagal ATPK 130 str. 1 d. administracinė atsakomybė kyla už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. KET 3 punktas apibrėžia, jog eismo įvykis – tai įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ATPK 130 str. 1 d. nuostatas, yra padaręs išvadą, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos užtraukia atsakomybę tik tais atvejais, kai pareiga informuoti policiją apie eismo įvykį numatyta KET (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N575-2179/2009). Pažeidimo padarymo metu ir šiuo metu galiojančios KET numato pareigą pranešti policijai apie eismo įvykį, jeigu eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužeistas žmogus, kai eismo įvykyje dalyvavo daugiau kaip dvi transporto priemonės, o taip pat jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra (KET 231.4 p., 234. p.).
Nenustačius, kad būtų sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta kita transporto priemonė ar bet koks kitas eismo įvykio vietoje buvęs turtas, pareiga apie įvykį pranešti policijai neatsiranda.
Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad V. J. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, be to pasitraukė iš eismo įvykio vietos, su kuriuo kaip vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles ir tokiais veiksmais vengė nusistatyti girtumą. Administracinio teisės pažeidimo protokole V. J. veika kvalifikuota pagal LR ATPK 126 str. 4 d.
LR ATPK 126 str. 4 d. numato, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) arba sunkus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) neblaivumo (girtumo) laipsnis, neblaivumo patikrinimo vengimas, taip pat alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo – užtraukia baudą vairuotojams nuo dviejų tūkstančių iki trijų tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų.
Vairuotojai pagal šią teisės normą atsako už vengimą teisės aktuose nustatyta tvarka pasitikrinti neblaivumą (girtumą). Kelių eismo taisyklių 18 punktas numato, kad policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka leistis patikrinamas, ar nėra neblaivus (girtas) arba apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų (narkotikų, vaistų, kitų svaigiųjų medžiagų) (Transporto priemones vairuojančių asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklės, patvirtintos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452). Iš šių Taisyklių turinio matyti, kad transporto priemones vairuojančių asmenų neblaivumas (girtumas) gali būti nustatomas dviem būdais: tikrinimo arba medicininės apžiūros pagalba. Taigi, neblaivumo (girtumo) patikrinimo vengimu pirmiausia laikytini bet kokie veiksmai ar neveikimas, kuriais vairuotojas išreiškia savo valią (apsisprendimą) policijos pareigūno reikalavimu nesitikrinti.
Nei bylos medžiagoje nei administracinio teisės pažeidimo protokole visiškai nenurodyta, kaip buvo išreikštas policijos pareigūno reikalavimas pasitikrinti blaivumą bei kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu V. J. išreiškė valią atsisakyti tikrintis blaivumą.
Atkreiptinas dėmesys, kad norint kvalifikuoti asmens pažeidimą pagal LR ATPK 126 str. 4 d. būtina nustatyti asmens girtumą, t.y. turi būti nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) arba sunkus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) neblaivumo (girtumo) laipsnis. Tačiau byloje nėra jokių duomenų apskritai, kokiais įrodymais ir kaip buvo nustatytas V. J. inkriminuojamas šiame straipsnyje nurodytas pažeidimas.
Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, bylos medžiaga grąžintina protokolą surašiusiai institucijai trūkumų šalinimui ir procesinio sprendimo priėmimui iš naujo.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 284 straipsniu,
n u t a r i a :
grąžinti Klaipėdos apskrities VPK Rietavo PK V. J. iškeltą administracinę bylą pagal LR ATPK 130 str. 1 d., 127 str. 3 d., 126 str. 4 d., 123 str. 1d., trūkumų šalinimui ir procesinio sprendimo priėmimui iš naujo.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą.
Teisėjas (parašas) Vaidas Gasiūnas