Civilinė byla Nr. e2-649-603/2026

                                                                            Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00055-2025-4

                                                                            Procesinio sprendimo kategorijos:

                                                                                                                                       (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. balandžio 2 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė,

sekretoriaujant Danguolei Dubakienei, Franc Rutkovskij,

dalyvaujant ieškovės atstovui I. O.,

atsakovės atstovui advokato padėjėjui Dariui Orlai,

trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės ,,Graičiūno aukštoji vadybos mokykla“ atstovei advokatei Linai Meškauskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilungės statyba“ ieškinį atsakovei biudžetinei įstaigai Kultūros infrastruktūros centras dėl reikalavimo išmokėti draudimo įmoką pripažinimo neteisėtu, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Graičiūno aukštoji vadybos mokykla“ ir akcinė bendrovė ,,Lietuvos draudimas“.

Teismas

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Vilungės statyba“ ieškiniu atsakovei biudžetinei įstaigai (toliau ir - BĮ) Kultūros infrastruktūros centras, tretieji asmenys UAB ,,Graičiūno aukštoji vadybos mokykla“ (toliau – ir Statytoja) ir akcinė bendrovė (toliau ir - AB) ,,Lietuvos draudimas“, prašo teismo pripažinti negaliojančiu ir nevykdytinu atsakovės 2024 m. lapkričio 29 d. reikalavimą ,,Dėl draudimo sumos sumokėjimo“ bei priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad:

2.1.       ieškovė, atsakovė ir Statytoja 2020 m. gruodžio 2 d. sudarė Tvarkybos darbų sutartį Nr. R – 27/1 (toliau – Sutartis) dėl Čiobiškio dvaro sodybos (toliau – Objektas) oficinos tvarkybos (konservavimo, restauravimo, remonto, avarijos grėsmės pašalinimo) darbų atlikimo. Sutarties vykdymas šalių rašytiniais susitarimais buvo pratęstas, o 2024 m. rugpjūčio 30 d. šalys sudarė papildomą susitarimą Nr. 10/R-71 (toliau – Papildomas susitarimas), kuriame numatė, jog visi suderinti darbų atlikimo grafike darbai turi būti atlikti iki 2024 m. lapkričio 30 d. bei pagal Sutarties 9.1 punktą, ieškovė privalo pratęsti sutarties įvykdymo užtikrinimo galiojimą iki 2024 m. gruodžio 1 d. ir pateikti jį atsakovei. Vykdydama minėtą Sutarties 9.1 punktą ir Papildomo susitarimo 4 punktą, ieškovė pateikė atsakovei AB „Lietuvos draudimas“ (toliau – Draudikas) Atlikimo laidavimo draudimo raštą Nr. 1062201556 (toliau – Laidavimo draudimo raštas). Pagal Sutartį, Papildomą susitarimą ir Laidavimo draudimo raštą naudos gavėju (kreditoriumi) yra tik atsakovė. Statytoja draudimo teisiniame santykyje nedalyvauja, nėra naudos gavėju ir negali reikšti jokių pretenzijų dėl draudimo išmokos (ne)išmokėjimo;

2.2.       tinkamai ir savalaikiai įvykdė 2024 m. rugpjūčio 30 d. Papildomame susitarime sutartus ir grafike nurodytus darbus, tačiau atsakovė 2024 m. lapkričio 29 d. kreipėsi į Draudiką su reikalavimu dėl draudimo sumos sumokėjimo. Ieškovė 2024 m. gruodžio 3 d. gavo Draudiko raštą, kuriame Draudikas pasiūlė tiesiogiai susisiekti su atsakove ir pradėti derybas dėl žalos atlyginimo / taikaus susitarimo ir apie derybų rezultatus informuoti Draudiką. Ieškovė 2024 m. gruodžio 3 – 30 dienomis siekė taikiai ir protingai išspręsti kilusį ginčą: suorganizavo susitikimus tiek su atsakove, tiek su trečiuoju asmeniu, tačiau taikiai klausimas nebuvo išspręstas. Draudikas ieškovės prašymu kol kas nėra išmokėjęs atsakovei draudimo išmokos;

2.3.       neįvyko atsakovės 2024 m. lapkričio 29 d. reikalavime dėl draudimo išmokos išmokėjimo nurodytas draudiminis įvykis (praleistas darbų atlikimo terminas), todėl toks atsakovės reikalavimas pripažintinas negaliojančiu. Papildomas susitarimas numato, jog darbai turi būti užbaigti iki 2024 m. lapkričio 30 d. Atsakovės kreipimosi į Draudiką metu – 2024 m. lapkričio 29 d. – ieškovė dar net neturėjo prievolės užbaigti visų darbų, numatytų Papildomo susitarimo grafike;

2.4.       2024 m. lapkričio 30 d. buvo atlikusi visus Papildomame susitarime numatytus darbus (kiti Sutartyje numatyti darbai buvo atlikti iki Papildomo susitarimo pasirašymo). Atsakovė ir Statytoja priėmė didžiąją dalį ieškovės atliktų darbų ir už juos apmokėjo. Šį faktą patvirtina atsakovės apmokėtos sąskaitos nuorašas ir darbų atlikimo aktai su atsakovės ir statybos techninės priežiūros vadovo parašais ir spaudais. Dėl likusių (neapmokėtų) darbų pagal Papildomą susitarimą ieškovė vienašališkai pasirašė darbų atlikimo aktus ir juose pažymėjo, kodėl aktai yra pasirašomi vienašališkai;

2.5.       Statytoja apskritai nėra draudimo teisinių dalyvis ir draudimo teisinių santykių kontekste ieškovė jos atžvilgiu neturi jokių įsipareigojimų. Visus iki 2024 m. rugpjūčio 30 d. atliktus darbus iš ieškovės kaip tinkamus ir savalaikiai atliktus darbus priėmė ir apmokėjo vienintelis draudimo santykių naudos gavėja – atsakovė. Tai, kad Statytoja be jokio teisinio pagrindo kvestionuoja atsakovės priimtus ir apmokėtus tinkamai ir savalaikiai atliktus darbus nesudaro jokio pagrindo draudimo išmokai. Be to, visi privalomi dokumentai pagrindžiantys darbų atlikimą yra pateikti atsakovei, jokių defektų nėra ir visi darbai atitinka tvarkybos darbų projektų sprendinius.

3.       Atsakovė atsiliepimu prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis prašo ieškovei skirti 5000 Eur dydžio baudą, ir nurodo:

3.1.       visi darbai (24 014,39 Eur sumai), turėjo būti atlikti iki 2024 m. lapkričio 30 d. Ieškovė prisiimtų įsipareigojimų nevykdė ir neįvykdė iki šiol. Objekte atliko tvarkybos darbų 13 720,17 Eur su PVM sumai, nepaisant to, kad atsakovė teikė aiškius savo reikalavimus ir kantriai ragino gera valia įgyvendinti visus sutartinius įsipareigojimus. Atsakovė apmokėjo tinkamai atliktus darbus pagal ieškovės 2024 m. gruodžio 12 d. pateiktus darbų aktus 13 720,17 Eur su PVM sumai. Ieškovė iki šiol nėra perdavusi darbų rezultato 10 294,17 Eur sumai;

3.2.       ieškovė 2024 m. rugsėjo mėn. nedirbo Objekte, dėl to buvo įspėta 2024 m. rugsėjo 19 d. raštu. Taip pat ieškovė neatliko darbų grafike numatytų darbų apimčių spalio mėnesį. Apie besibaigiančią Sutartį buvo priminta raštu, kuriuo buvo nurodyta iki 2024 m. lapkričio 29 d. išsivežti visus laikinus įrenginius, statybines ir kitas atliekas, sutvarkyti statybvietę, dalyvaujant atsakovei ir Statytojai, perduoti Statytojai kartu su statybvietės, dokumentacijos ir atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktu, taip pat visą techninę išpildomąją dokumentaciją, darbų žurnalą, naudotų medžiagų sertifikatus, atliekų pridavimo deklaracijas, darbo brėžinius;

3.3.       atsakovė, gavusi informaciją iš ieškovės apie Objekte atliktus darbus, 2024 m. lapkričio 25 d. dalyvaujant Statytojai, jos direktorei E. V. ir projekto sprendinių įgyvendinimo priežiūros UAB „Projektavimo restauravimo institutas“ projekto vadovei R. K. patikrino ieškovės atliktų darbų rezultatą Objekte pagal pateiktus atliktų darbų aktus (toliau – Aktai). Patikros metu nustatyta, kad dalies Aktuose deklaruotų darbų kiekiai neatitiko faktiškai atliktų darbų kiekio. Atsakovė taip pat nustatė, kad dalis Aktais deklaruotų darbų atlikti netinkamai, o kita dalis patikrinimo dieną nebuvo baigta. Taip pat užfiksuota, kad ieškovė nebuvo parengusi ir nepateikė plytų mūro karnizo bei jo apskardinimo brėžinių. Vadovaujantis Sutarties 5.1.7 papunkčiu ieškovė turėjo ne vėliau nei kiekvieno mėnesio 25 dieną pateikti atsakovei ir Statytojai Aktus, pažymas ir sąskaitą faktūrą bei darbų atlikimą patvirtinančius dokumentus. Atsižvelgiant į tai, ieškovei buvo nurodyta nustatytus darbų trūkumus ištaisyti bei paaiškinta, kad iki nustatyto termino neatlikus darbų, atsakovė kreipsis į draudimo bendrovę su reikalavimu sumokėti Sutarties atlikimo laidavimo draudimo lėšas;

3.4.       ieškovė turėjo perduoti statybvietę Statytojai 2024 m. lapkričio 29 d. 13.00 val. Tuo tikslu atsakovė pakvietė antstolį, kuris fiksavo faktines aplinkybes perdavimo metu, jokie tvarkybos darbai dalyvaujant antstoliui nebuvo priimami. Antstoliui baigus darbus ir išvykus iš Objekto (apie 14.30 val.) ieškovė pateikė atsakovei ir Statytojai galutinius 2024 m. lapkričio mėn. Objekte vykdytų tvarkybos darbų aktus (toliau – Galutiniai aktai). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė laiku neperdavė atliktų darbų, atsakovė 2024 m. lapkričio 29 d. raštu pateikė Draudikui reikalavimą dėl draudimo sumos sumokėjimo, kuriame nurodė, jog ieškovė pažeidė Sutartyje ir Papildomame susitarime numatytus prievolės įvykdymo terminus. Atsakovė, patikrinusi ir įvertinusi ieškovės pateiktus Galutinius aktus, 2024 m. gruodžio 3 d. raštu ieškovei įvardino nustatytus konkrečius trūkumus ir nurodė iki 2024 m. gruodžio 5 d. pakoreguoti juos ir naujai pateikti kartu su darbų atlikimą patvirtinančiais dokumentais. Ieškovė, atsakydama į tai, raštu deklaravo, kad ji yra pilnai užbaigusi darbus ir juos parodžiusi atsakovei ir Statytojai, fiksuojant antstoliui. Sutarties šalys dar kartą susitiko Objekte 2024 m. gruodžio 9 d. ir apžiūrėjo ieškovės deklaruojamus atliktus darbus. Patikros metu ieškovė rodė su pieštuku, be mastelio, be pavadinimo ir be autorystės atliktus eskizus, kuriuos vadino deklaruojamų darbų brėžiniais. Vertindama ieškovės teikiamą medžiagą, projekto sprendinių įgyvendinimo priežiūros vadovė R. K. konstatavo, kad ieškovės teikiami eskizai neatitinka brėžiniams keliamų reikalavimų. Ieškovei buvo pasiūlyta parengti ir pateikti trūkstamus brėžinius nurodytiems darbams tinkamai deklaruoti. Ieškovė to nepadarė. Informaciją apie patikros metu priimtus ir nepriimtus darbus, kartu su priežastimis atsakovė pateikė 2024 m. gruodžio 10 d. ieškovei;

3.5.       ieškovės iniciatyva 2024 m. gruodžio 18 d. atsakovės ofise įvyko pasitarimas. Ieškovė ragino atsakovę atšaukti reikalavimą dėl draudimo sumos sumokėjimo, motyvuodama tuo, kad nėra gavusi iš atsakovės jokios informacijos dėl netinkamai atliktų darbų nepriėmimo priežasčių. Atsakovė 2024 m. gruodžio 20 d. raštu pakartotinai pateikė prašomą informaciją ir nurodė, kad ieškovei ištaisius nustatytus atliktų darbų trūkumus ir pateikus tai patvirtinančius dokumentus, atsakovė turės galimybę ir pagrindą inicijuoti ieškovės atliktų tvarkybos darbų Objekte rezultato patikrinimą ir priėmimą. Rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovė, laisva valia pasirašiusi Sutartį ir Papildomą susitarimą, vėliau nesilaikė prisiimtų įsipareigojimų tinkamai ir laiku atlikti darbus. Darbai nuo pat pradžios pagal suderintą darbų grafiką nebuvo vykdomi, o vėliau buvo atliekami paskubomis ir todėl dalis Darbų buvo atlikta netinkamai, nesilaikant tvarkybos projekto sprendinių, nebeturint laiko ištaisyti netinkamai padarytus darbus;

3.6.       ieškovės reikalavimas pripažinti negaliojančiu ir nevykdytinu atsakovės reikalavimą dėl draudimo sumos išmokėjimo atmestinas kaip neturintis teisinio pagrindo vien dėl tos priežasties, kad Draudiko sprendimas dėl draudimo išmokos mokėjimo priklauso išimtinai Draudiko kompetencijai. Šiuo atveju atsakovė iš anksto turėjo pagrįstų priežasčių manyti, kad draudžiamasis įvykis įvyks, nes ieškovė iki lapkričio 30 d. darbų nepabaigs. Tokie atsakovės veiksmai nėra draudimo sąlygų pažeidimas, o priešingai – atsakingas ir savalaikis kreipimasis į Draudiką; ieškovės ieškinys yra nepagrįstas, dėl to, kad ieškovė ginčija ne konkretų Draudiko sprendimą dėl draudimo išmokos, o atsakovės reikalavimo pareiškimą, kuris yra teisėtas veiksmas pagal draudimo teisinius santykius. Ieškovė nesiekia apsaugoti savo pažeistų teisių, o siekia užginčyti teisėtą procesinį veiksmą.

4.       Trečiasis asmuo UAB ,,Graičiūno aukštoji vadybos mokykla“ atsiliepimu prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir palaiko atsakovės atsiliepime nurodytus argumentus; teigia, kad atsakovė pagrįstai kreipėsi į Draudiką, nes ieškovė praleido darbų atlikimui Sutartyje nustatytus terminus; pažymi, kad nors tik atsakovė yra naudos gavėja pagal Laidavimo draudimo sutartį, tačiau darbų perdavimas turėjo būti atliekamas tinkamai juos perduodant ne tik atsakovei, bet ir Statytojai. Taip pat nurodo, kad ieškovė neturi materialinio teisinio suinteresuotumo, toks ieškinio reikalavimas nenagrinėtinas teisme.

5.       Trečiasis asmuo AB ,,Lietuvos draudimas“ atsiliepime prašo ginčą spręsti teismo nuožiūra.

6.       Ieškovė dublike papildomai nurodo, kad Draudiko 2025 m. sausio 14 d. rašte „Dėl žalos administravimo sustabdymo“ Draudikas (kaip ir ieškovė) Laidavimo draudimo sutartį vertina kaip sąlyginę garantiją, pagal kurią draudimo apsauga (laidavimo draudimas) apima tik tiesioginius atsakovės nuostolius. Atsakovė nepateikė nei tiesioginės, nei netiesioginės žalos ar nuostolių įrodymų. Pranešimas Draudikui apie galimai „būsimą“ draudiminį įvykį, tuo pačiu reikalaujant išmokėti maksimalią draudimo išmoką yra absoliučiai neteisėtas veiksmas, pažeidžiantis tiek sutartinę ir įstatyminę Sutarties šalių bendradarbiavimo pareigą, tiek ir draudimo teisinių santykių tikslą ir esmę – garantija gali būti atlyginami tik konkretūs, tiesioginiai atsakovės patirti nuostoliai ir tik po realiai įvykusio draudiminio įvykio. Be to, ieškovės atliktų darbų kokybė apskritai neturi įtakos skundžiamo reikalavimo pagrįstumui, kadangi atsakovė reikalavimą išmokėti draudimo išmoką grindžia ne darbų kokybės neva trūkumais, o išskirtinai tik darbų atlikimo terminu.

7.       Atsakovė triplike papildomai nurodė, jog ieškovė nėra tinkamai atlikusi aukščiau nurodytų darbų, ir tai patvirtina projekto sprendinių įgyvendinimo priežiūros paslaugas atliekančių UAB Projektavimo ir restauravimo institutas 2025 m. sausio 29 d. raštas; ieškovė klaidina teigdama, jog turtinio ginčo vertė yra ne 12 158,40 Eur, o 24 014,39 Eur. Atsakovė į Draudiką kreipėsi dėl 12 158,40 Eur jai priklausančio draudimo sumos išmokėjimo (tai nėra atsakovės nuostoliai, tai matematiškai paskaičiuota proporcija nuo garantinio laidavimo sumos); dėl šios priežasties ieškovės dubliko teiginiai, kad atsakovė neįrodė nuostolių dydžio, yra nepagrįsti.

II. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8.       Ieškovė prašė pripažinti negaliojančiu ir nevykdytinu atsakovės BĮ Kultūros infrastruktūros centras 2024 m. lapkričio 29 d. reikalavimą ,,Dėl draudimo sumos sumokėjimo“ trečiajam asmeniui AB ,,Lietuvos draudimas“ dėl draudimo sumos pagal ieškovės ir trečiojo asmens AB ,,Lietuvos draudimas“ 2024 m. rugsėjo 27 d. sudarytą Atlikimo laidavimo draudimo raštą Nr. 1062201556 išmokėjimo.

9.       Nustatyta, kad tarp ieškovės ir trečiojo asmens AB ,,Lietuvos draudimas“ buvo sudaryta Laidavimo draudimo sutartis ir išduotas Atlikimo laidavimo draudimo raštas Nr. 1062201556 atsakovės (naudos gavėjos) naudai; šiuo Laidavimo raštu Draudikas įsipareigojo naudos gavėjui tinkamai vykdant sutartyje numatytus įsipareigojimus, per 10 darbo dienų sumokėti naudos gavėjui sumą, gavęs jo pirmą raštišką reikalavimą, dėl ieškovės prisiimtų įsipareigojimų neįvykdymo, neviršijant 28 275,36 Eur draudimo sumos, Laidavimo rašte nurodytomis sąlygomis.

10.       Taip pat nustatyta, kad atsakovė 2024 m. lapkričio 29 d. pateikė trečiajam asmeniui AB „Lietuvos draudimas“ Reikalavimą dėl draudimo sumos sumokėjimo, kuriame nurodė, jog ieškovė pažeidė 2020 m. gruodžio 2 d. Tvarkybos darbų sutartyje Nr. R-27/1 ir 2024 m. rugpjūčio 30 d. papildomame susitarime Nr. 10/R-71 dėl Čiobiškio dvaro sodybos oficinos, Širvintų r. sav., Čiobiškio sen., Čiobiškio k., Vilties g. 1, tvarkybos (konservavimo, restauravimo, remonto, avarijos grėsmės pašalinimo) darbų numatytus prievolės įvykdymo terminus – iki 2024 m. lapkričio 30 d. neperdavė atliktų darbų rezultato užsakovei ir statytojui, t. y. nėra įvykdžiusi papildomame susitarime numatytos sutartinės prievolės nustatytu laiku atlikti Čiobiškio dvaro sodybos oficinos tvarkybos darbų už 24014,39 Eur.

11.       Kaip minėta, atsakovė ir trečiasis asmuo BĮ Kultūros infrastruktūros centras nesutiko su ieškiniu, taip pat teigė, jog ieškovė neturi materialinio teisinio suinteresuotumo prašyti pripažinti negaliojančiu ir nevykdytinu minėtą atsakovės 2024 m. lapkričio 29 d. reikalavimą Draudikui, kuriuo atsakovė prašo Draudiko išmokėti priklausančią draudimo sumą pagal Laidavimo sutartį.

12.       Taigi, nagrinėjamu atveju taip pat kilęs ginčas: ar atsakovės trečiajam asmeniui AB ,,Lietuvos draudimas“ pareikštas reikalavimas išmokėti draudimo sumą ginčijimas teisme pripažintinas savarankišku teisių gynimo būdu ir atitinkamai ar toks ieškinio reikalavimas nagrinėtinas teisme.

13.       Pažymėtina, kad atsakovės reikalavimo teisė kildinama iš Laidavimo sutarties, ir būtent atsakovės 2024 m. lapkričio 29 d. reikalavimas išmokėti draudimo sumą yra reikalavimas Draudikui vykdyti Laidavimo sutartimi prisiimtas prievoles; tokiu būdu, toks reikalavimas vykdyti sutartinius įsipareigojimus negali būti laikomas vienašaliu sandoriu, nes juo nesiekiama sukurti naujas civilines teises ir pareigas, o tik įgyvendinti sandoriu sukurtas teises ir pareigas. Kaip pagrįstai nurodo trečiasis asmuo UAB ,,Graičiūno aukštoji vadybos mokykla“, remiantis Laidavimo sutarties 4 punktu, Draudikui, išmokėjusiam atsakovei, kaip naudos gavėjui, draudimo išmoką pagal Laidavimo draudimo raštą Nr. 1062201556, pereina atgręžtinio (regresinio) reikalavimo teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakovės kaip draudėjo, o remiantis Laidavimo draudimo sutarties 7 punktu, draudžiamojo įvykio atveju, išmokėjęs draudimo išmoką, Draudikas raštu pateikia reikalavimą atsakovei kaip draudėjui grąžinti Draudikui išmokėtas sumas pagal Laidavimo draudimo raštą Nr. 1062201556; taip pat, kaip teisingai nurodyta, ieškovė nurodo tas pačias Laidavimo draudimo sutarties nuostatas, tačiau nepagrįstai teigia, jog ieškovė turi teisinį suinteresuotumą, siekiant, kad atsakovės reikalavimas nebūtų pripažintas draudžiamuoju įvykiu; gi šiuo atveju net nėra galimybės suformuluoti reikalavimo, nes draudikas nėra priėmęs sprendimo ar įvyko draudžiamasis įvykis ir nėra išmokėjęs draudimo išmokos atsakovei, kas sudarytų pagrindą spręsti klausimą dėl ieškovės interesų pažeidimo.

14.       Taigi, nagrinėjamoje byloje pareikštu ieškiniu ginčijant reikalavimą išmokėti pagal Laidavimo sutartį nurodytą sumą, iš esmės siekiama užkirsti kelią atsakovei atlikti veiksmus, būtent įgyvendinti Sutarties įvykdymo užtikrinimo priemonę, tačiau tokiu atveju, kilus ginčui tarp užsakovo ir rangovo, rangovo interesai ginami ne sprendžiant dėl užsakovo pateikto reikalavimo vykdyti draudimo sumą teisėtumo, bet užtikrinant jo teisę reikalauti žalos (nuostolių) atlyginimo, jei vėliau būtų nustatyta, kad užsakovas sutarties įvykdymo užtikrinimo priemone pasinaudojo nepagrįstai.

15.       CK 1.138 straipsnio 1 punkte nustatytas civilinių teisių gynimo būdas – civilinių teisių pripažinimas – yra susijęs su subjektinės teisės konstatavimu ir sukelia asmenims civilines teisines pasekmes, materialųjį teisinį rezultatą, tačiau šiuo atveju ieškovė ne reikalauja jai pripažinti kokią nors teisę, kartu sukeliant materialųjį teisinį efektą, o prašo pripažinti juridinį faktą – kad atsakovė neįgijo teisės į rangos sutarties įvykdymo užtikrinimą konkrečiu momentu, t. y. kad 2024 m. lapkričio 29 d. neatsirado jos teisė reikalauti išmokėti Laidavimo sutartyje nustatytą sumą; gi tokio pobūdžio reiškiamas reikalavimas yra susijęs su faktinių aplinkybių nustatymu ir jų vertinimu, o ne su savarankišku ieškinio dalyku ir galimu jo tenkinimu, ir ieškovės įrodinėjama aplinkybė, t. y. rangos sutarties pažeidimo nebuvimas, galėtų būti vertinama sprendžiant reikalavimą dėl ieškovės civilinės atsakomybės pagal rangos sutartį ir galėtų sudaryti atsikirtimų į tokį reikalavimą pagrindą, tačiau tai nesudaro savarankiško materialiojo teisinio reikalavimo, nes įstatymas nenustato galimybės ginčo teisenos tvarka atskirai įrodinėti aplinkybių, sudarančių galimų reikalavimų ar atsikirtimų pagrindą.

16.       Pažymėtina, kad toks susiklosčiusios teisinės situacijos vertinimas yra išdėstytas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2026 m. kovo 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-35-421/2026, išaiškinant, kad nagrinėjamoje byloje pareikštu ieškiniu ginčijant reikalavimą išmokėti garantijoje nurodytą sumą, iš esmės siekiama užkirsti kelią atsakovei atlikti veiksmus – įgyvendinti sutarties įvykdymo užtikrinimo priemonę (garantiją). Nors asmuo gali pasinaudoti tokiu civilinėje teisėje įtvirtintu teisių gynimo būdu kaip užkirtimas kelio teisę pažeidžiantiems veiksmams ar uždraudimas atlikti veiksmus, keliančius pagrįstą grėsmę žalai atsirasti (prevencinis ieškinys, CK 1.138 straipsnio 3 punktas), tačiau šis teisių gynimo būdas siejamas su specialiomis įgyvendinimo sąlygomis. Prevencinio ieškinio reikalavimo objektas yra būsimi neteisėti veiksmai. Neteisėti veiksmai – tai aktyvūs neteisėti atsakovo veiksmai, pažeidžiant įstatymo leidėjo nustatytą pareigą elgtis ar nesielgti tam tikru būdu. Jei asmens veiksmai neatitinka teisės aktuose ar sutartyje nustatytų reikalavimų, tai jie laikomi neteisėtais (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Prevenciniu ieškiniu negali būti reikalaujama nutraukti savaime teisėtus veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2008; 2013 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2013; 2019 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-322-916/2019, 18 punktas); taip pat nurodyta, jog aiškinant ir taikant teisės normas, nustatančias teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo tvarką, turi būti užkirstas kelias savitiksliam bylinėjimuisi ir reikalavimų, nesukeliančių savarankiškų materialiųjų teisinių pasekmių, pareiškimui teisme. Ieškinio reikalavimai, kuriais siekiama uždrausti garantijos gavėjui pateikti iš garantijos kylantį reikalavimą garantui, tokio draudimo pagrindu nurodant vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų asmens, kurio įsipareigojimams pagal sutartį įvykdyti garantija buvo pateikta, veiksmų neegzistavimą, pripažintini nenagrinėtinais teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas); atitinkamai ieškinio reikalavimas, kuriuo siekiama vien fakto, paneigiančio vieną iš civilinės atsakomybės sąlygų, nustatymo garantijos įgyvendinimo procedūroje, negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas civiliniame procese.

17.       Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, laikytina, kad nagrinėjamoje byloje ieškinio reikalavimas pagal savo turinį nėra savarankiškas civilinės bylos nagrinėjimo dalykas, nes juo siekiama ne apginti pažeistą ar ginčijamą subjektinę teisę, o, kaip minėta, nustatyti faktines aplinkybes, paneigiančias vieną iš galimos civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtus veiksmus, todėl byla pagal ieškovės UAB „Vilungės statyba“ ieškinį atsakovei BĮ Kultūros infrastruktūros centras dėl reikalavimo išmokėti draudimo įmoką pripažinimo neteisėtu, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, UAB „Graičiūno aukštoji vadybos mokykla“ ir AB ,,Lietuvos draudimas“, nutrauktina, kaip nenagrinėtina teisme (CPK 293 straipsnio 1 punktas).

18.       Taip pat, teismo vertinimu, nėra teisinio pagrindo tenkinti atsakovės BĮ Kultūros infrastruktūros centras prašymą dėl 5000 Eur dydžio baudos skyrimo ieškovei už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, nes, kaip minėta, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2026 m. kovo 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-35-421/2026, buvo pasisakyta dėl atitinkamų ieškinio reikalavimų nagrinėjimo civilinio proceso tvarka.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

19.       CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Byla išspręsta atsakovės naudai, t. y. galutiniu teismo procesiniu sprendimu patenkintas atsakovės prašymas dėl civilinės bylos nutraukimo. Atsakovės turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti neperžengia CPK 98 straipsnio 2 dalyje ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų ribų. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, iš ieškovės atsakovės naudai priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos atstovo pagalbai – 6608,96 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

20.       Nors įstatyme tiesiogiai nenurodyta apie trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, teises ir pareigas dėl bylinėjimosi išlaidų, tačiau ir šie proceso dalyviai laikytini bylinėjimosi išlaidų paskirstymo subjektais, nes pagal CPK 47 straipsnio 2 dalį jie turi tokias pačias procesines teises bei pareigas kaip ir šalys, išskyrus tam tikras įstatymo nustatytas išimtis, susijusias su disponavimu ginčo dalyku, tačiau nesusijusias su bylinėjimosi išlaidomis. Be to, trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, nepripažinimas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo subjektais neatitiktų trečiųjų asmenų instituto paskirties – sudaryti sąlygas nurodytiems asmenims savarankiškai ginti savo teises ir interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-205-516/2018, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340-415/2016).

21.       Trečiojo asmens turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti neperžengia CPK 98 straipsnio 2 dalyje ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų ribų. Atsižvelgiant į tai, iš ieškovės trečiojo asmens UAB ,,Graičiūno aukštoji vadybos mokykla“ naudai priteistinos patirtos atstovavimo išlaidos – 3956,70 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

22.       Kadangi bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija 8,00 Eur, jų priteisimo klausimas nespręstinas.

      Teismas, vadovaudamasis CPK 290, 291, 293 straipsniais,

n u t a r i a :

Nutraukti civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilungės statyba“ ieškinį atsakovei biudžetinei įstaigai Kultūros infrastruktūros centras dėl reikalavimo išmokėti draudimo sumą pripažinimo neteisėtu, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Graičiūno aukštoji vadybos mokykla“ ir akcinė bendrovė ,,Lietuvos draudimas“.

Atmesti atsakovės biudžetinės įstaigos Kultūros infrastruktūros centras prašymą dėl baudos skyrimo ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Vilungės statyba“.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Vilungės statyba“ atsakovei biudžetinei įstaigai Kultūros infrastruktūros centras 6608,96 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su atstovavimu.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Vilungės statyba“ trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, uždarajai akcinei bendrovei ,,Graičiūno aukštoji vadybos mokykla“ 3956,70 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su atstovavimu.

Nutartis per 7 dienas nuo paskelbimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.

        Teisėja                                                                             Loreta Bujokaitė