Nuorašas
Byla
Nr. 1-309-486/2022 Proceso Nr. 1-01-1-35794-2020-5
Procesinio sprendimo kategorija
1.2.4.6.1; 1.1.7.24
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. liepos 27 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jeugenijuš Jaglinski, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Aušrai Razutienei, dalyvaujant prokurorui Justui Gureckui, kaltinamajam A. K., jo gynėjui advokatui Rimondui Kuzminui, nukentėjusiajam L. R. (nuotoliniu būdu), viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nedirbantis, teistas:
1. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2006 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;
2. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 16 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį subendrinta bausme – laisvės atėmimu 9 mėnesiams. Vadovaujantis BK 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėnesiams;
3. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2007 m. balandžio 26 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį subendrinta bausme – laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis BK 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 3 metams;
4. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. kovo 12 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 135 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį subendrinta bausme – laisvės atėmimu 3 metams 5 mėnesiams;
5. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 8 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį subendrinta bausme – laisvės atėmimu 2 metams 10 mėnesių;
6. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 5 dalį, 144 straipsnį, laisvės atėmimu 6 metams ir 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, bausmės subendrintos ir paskirta bausmė – laisvės atėmimas 7 metams 6 mėnesiams. Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 2 d. nuosprendžiu paskirta bausmė – laisvės atėmimas 5 metams 6 mėnesiams;
7. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 27 d. nuosprendžiu pagal BK 286 straipsnį, laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su ankstesniais nuosprendžiais ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 7 metams (bausmę atlikęs);
8. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 29 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per visą bausmės laiką nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su mokslu, darbu ar lankymusi gydymo įstaigose. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalimi, 71 straipsniu, taip pat paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL, 500 (penkių šimtų) eurų įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą;
9. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu pagal 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį; 187 straipsnio 2 dalį, paskirtas bausmes subendrinant dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams (nuosprendis neįsiteisėjęs), taip pat jis teistas (duomenys neskelbtini)
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu.
Teismas
n u s t a t ė :
A. K. sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė žmogaus sveikatą, o būtent: jis, 2020 m. rugsėjo 6 d., apie 13.20 val., atvykęs prie buto, esančio (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir L. R. atidarius buto duris, liepė šiam išeiti iš buto į lauką, o L. R. nesutikus, jis užėjo į minėtą butą ir kilusio konflikto metu tyčia du kartus spyrė L. R. į nugarą ir dešinės pusės šoną bei kumščiu sudavė 3 smūgius į galvos sritį, padarydamas nukentėjusiajam poodines kraujosruvas kaktoje, dešiniame žande, 2-ojo viršutinio danties iš dešinės vainiko lūžį su viršutinės lūpos gleivinės nubrozdinimu, tokiu būdu jis sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo L. R. sveikatą. Šiais savo veiksmais A. K. įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. K. parodė, kad savo kaltę pripažįsta iš dalies. Įvykio dieną jis atvyko prie namo, berods Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi turėjo susitikti su mergina. Kaltinamajam toji mergina nurodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini) aukšte. Kaltinamasis pamatė, kad eina moteris į laiptinę, ir jis iš paskos užėjo. Tos merginos vardas M. Jis belipdamas laiptais pamatė, kad stovi laiptinėje juodaplaukė mergina ir vaikinas su peiliu, kuris sakė „ateik čia, žertva“. Jis nieko nelaukęs stojo ginti merginos į jų tarpą, buto durys buvo tame aukšte praviros. Jis tada tą vaikiną nustūmė ir pabėgo. Išsigando pats. Net nepastebėjo į kurią pusę toji tamsiaplaukė mergina nubėgo. Tą dieną jis su M. į pasimatymą nenuėjo, ir ji jam telefono daugiau nekėlė. Jis girdėjo L. R. parodymus, nežino kodėl jis taip kalba, iš kur tiek sužalojimų. Kaltinamasis nežino, ar tas vaikinas nukrito ar ne. Gal pagal nuotrauką kaltinamasis ir buvo atpažintas, bet realybėje į atpažinimą į policija jo niekas nekvietė. Dėl specialisto išvados, tai jis pats nieko nematė, jokio kraujo. Tiesiog instinktyviai puolė gelbėti merginą, nes vaikinas buvo su peiliu. Jis tik paėmė tą vaikiną ir įstūmė į butą, jokių smūgių nebuvo. Kaltinamasis nematė, kur toji mergina nubėgo, gal į kairę pusę už namo, nes jis nubėgo į dešinę pusę, už namo kampo. Tas vaikinas tuo metu rėkė, keikėsi, stovėjo su peiliu ir jis buvo atsukęs į merginą tą peilį. Mergina nieko nesakė, jis bent jau negirdėjo. Jis nusprendė įsikišti dėl to, kad vaikinas buvo su peiliu. Peilis panašus į virtuvinį, apie 30-40 cm., užaštrintas. Atvyko jis iki to namo visuomeniniu transportu, bet dar truputį prasiėjo, nes mėgsta pasivaikščioti. Tikslaus buto adreso tos merginos, vardu M., nežinojo. Buto ji nenurodė, pasakė, kad paskambintų, kai ateis. Susipažino su mergina mieste, buvo porą kartų su ja susitikęs. Jis skambino tai merginai po įvykio, gal po pusvalandžio, tačiau ji telefono nekėlė. Po to kitą dieną, ji irgi nekėlė, ir daugiau neskambino, suprato, kad gal nenori draugauti.
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis L. R. parodė, kad įvykio dieną jis ryte atsibudo nuo skambučio į duris, pažiūrėjo pro durų akutę bet ji buvo uždengta. Po to pažiūrėjo dar kartą per akutę, ji jau buvo atidengta ir pamatė draugę M. M.. Ji kvietė išeiti į lauką pakalbėti, tačiau jis nesutiko ir bandė uždaryti duris. Tada prisijungė A. K., kuris irgi liepė eiti į lauką, jis nesutiko ryte eiti, pasakė, kad gali vakare susitikti. A. prisistatė, kad yra M. pusbrolis ir kvietė nukentėjusįjį pasikalbėti į lauką. D. A. neleido uždaryti, tada nukentėjusysis paėmė iš virtuvės peilį, o A. K. išsitraukė pistoletą. Kai nukentėjusysis paėmė iš virtuvės peilį, A. jau buvo tarpduryje, laikė duris, kad neuždarytų. Daiktas, kurį A.laikė, buvo panašus į pistoletą, mano, kad tai revolveris su persukamu būgneliu. Smūgiai prasidėjo tuo metu, kai A. ištraukė revolverį, virtuvėje. Po suduotų smūgių nukentėjusysis priklaupė. Po to A. sudavė dar porą smūgių buto koridoriuje. Nukentėjusysis suprato, kad prieš pistoletą jis nieko nepadarys ir gavo keletą smūgių. Po to parkrito ir A. dar spyrė iš kojos. O kai jau atsimerkė, bute nieko nebuvo, ir šalia jo gulėjo dantis. Smūgiai buvo koja ir rankomis į šoną, buvo keli smūgiai. O po to, kai atsidūrė koridoriuje, A. sudavė smūgį į veidą, po to į šoną. Kiek iš viso smūgių galėjo būti, nukentėjusysis tiksliai nurodyti negali, tačiau virtuvėje tikrai buvo daugiau nei vienas smūgis, o koridoriuje irgi buvo suduotas daugiau negu vienas smūgis. Kokiu tikslu M. norėjo su juo pasišnekėti, jis nežino. Ji teigė, kad nukentėjusysis ją sumušė, tačiau jis M. nelietė. Jie anksčiau matėsi naktiniame klube, nuketėjusysis buvo su savo draugais, o M. su savo, tai konfliktą kildina būtent nuo to naktinio klubo.
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas D. R. parodė, kad jis yra L. R. pusbrolis. A. K. pažįsta iš M. pasakojimų. M. jam yra sakiusi, kad su A. važiuos primušti L. R., kuris yra jo pusbrolis. M. pažįsta, nes L. ir M. buvo jo vestuvėse asistentais. M. buvo jo bute, aptarinėjome ceremoniją, kaip viskas vyks, kiek saldainių reiks pirkti. O dėl paminėto įvykio, tai naktį jam skambino M., bet pas jį telefone buvo išjungtas garsas. Po to jam M. pasakė, kad ji su L. susipyko naktiniame klube. Tada pasakė, kad atvažiuos pusbrolis ir jo draugas, kiek atsimena, vardu A. ir nuvažiuos mušti L.. D. R. paprašė palaukti, pasakė, kad pats paskambins L. ir pasikalbės. P. L., jo telefonas buvo išjungtas. Tada jis pasiūlė M. pasikalbėti su juo, tačiau ji nesutiko. Tada jis su žmona ir uošviene nuvažiavo į futbolo rungtynes, o vėliau paskambino L. ir pasakė, kad jis sumuštas. Tuomet jie nuvažiavo pas L. ir pamatė, kad jis buvo visas sumuštas. L. pasakojo, kad į butą norėjo patekti M. pusbrolis, gal A.. Sakė, kad jis grasino ginklu. Sakė, kad bandė gintis, norėjo pagąsdinti, bijojo, kad tuoj grįš mama ar sesė, tai ištraukė peilį. T. A. išsitraukė ginklą, tada jis peilį numetė ir gavo smūgį iš nugaros, ir vėliau pasakė, kad išmušė dantį. Kur jį ten tiksliai ir kiek kartų mušė, jis nežino. M. kai paskambino, liudytojui pasakė, kad važiuoja pas L. su dviem vaikinais, t. y. su A., ir dar vienu žmogumi. Kito žmogaus vardo neatsimena. Kodėl reikėjo sumušti L., tai kiek žino iš M. pasakojimo, kad L.norėjo su ja bendrauti, o M. ne. Vieną kartą L. palydėjo ją girtą namo, pėsčiomis. Paskambino jos mamai, pasakė, kad „atvedžiau dukrą, pasiimkite“. Todėl ji buvo supykusi ant L,, nes ji nenorėjo, kad ją lydėtų. D. M. sumušimo, tai liudytojas pasakė jai, kad netiki tuo, kad L. pakeltų ranką prieš moterį ir prieš M. ir gali jam to daugiau nepasakoti. Pasakė, kad jeigu būtų užpulta, tada turi kreiptis į policiją. J. L. po įvykio, kai paėmė jį iš policijos, paklausė, kad jam M. sakė, jog jis sumušė ją. L. tik nusišypsojo ir pasakė „ne“. Su L. jie labai daug bendraudavo. Tačiau dabar liudytojas turi šeimą, vaiką, o L. dirba užsienyje, tai rečiau bendrauja. Vardo kito žmogaus, su kuriuo M. turėjo atvažiuoti sumušti L, neprisimena, bet ji buvo sakiusi.
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas M. U. parodė, kad įvykis buvo senai, todėl paprašė pagarsinti jo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos palaikė. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas parodė, kad 2020 m. rugsėjo 6 d., apie 13.49 val., patruliuojant su vyriausiuoju patruliu E. P., iš Vilniaus apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus gavo informaciją, jog bute (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), prieš 20 min. pranešėjo sūnui grasino pažįstama M. M. su savo draugu, kuris pranešėjo sūnui sudavė į veidą, išmušė dantį, rankose turėjo daiktą, panašų į šaunamąjį ginklą, bei pasišalino automobiliu „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Atvykus prie (duomenys neskelbtini) g. 1(duomennys neskelbtini) namo juos pasitiko pranešėjas ir šio sūnus, nukentėjusysis L. R., kuris paaiškino, kad pas jį atėjo draugė M.M. M., kuri norėjo su juo pasikalbėti, nes prieš tai, t. y. 2020 m. rugsėjo 5 d., vakare klube, tarp jų kilo ginčas. Kadangi bijojo, buvo pasiėmęs virtuvinį peilį. Į jų klausimą, kodėl jis išsigando, L. R. konkrečiai nieko neatsakė. Papildė, kad jam atidarius buto duris, staiga atsirado nepažįstamas vyriškis, apie (duomenys neskelbtini) cm ūgio, liekno kūno sudėjimo, trumpų juodų plaukų, apsirengęs rožine maikute, mėlynomis džinsinėmis kelnėmis, rankose turėjo daiktą, panašų į pistoletą. Vyriškis jam liepė gultis ant grindų, grasino bei trenkė į veidą. Atsigulus minėtas asmuo jį spardė, neleido atsistoti. Be to, vyras šaukė, kad yra M. M. pusbrolis ar draugas. Kur tuo metu dingo pažįstama mergina, pranešėjo sūnus paaiškinti negalėjo, sakė, kad nematė, nes buvo paguldytas ant grindų. L. R. veidas buvo kruvinas, buvo išmuštas dantis. Jie pasiūlė iškvieti GMP, tačiau L. R., pasitaręs su tėvu, GMP pagalbos atsisakė. Į vietą buvo iškviesti Vilniaus AVPK Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus pareigūnai. Pabendravę su L. R. jie nuvyko į (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), kur surado M.M. M.. Ši paaiškino, kad 2020-09-05 vakare šoko klube „M.“ su savo draugais, priėjęs L. R. pradėjo ją stumdyti, jai tai nepatiko ir ji išėjo iš klubo. Šiandien, t. y. 2020-09-06 ji norėjo pasakyti L. R., kad nenori su šiuo bendrauti ir kad pastarasis prie jos daugiau nelįstų, todėl ir atvažiavo pas L. R. taksi automobiliu. L. R. atidarė buto duris, laikydamas rankoje didelį peilį. Ji labai išsigando ir atsitraukė nuo L. R. buto durų. Tuo metu pro šalį ėjo nepažįstamas vyriškis, kuris ją ranka pastūmė į šoną, o pats nuėjo link L. R.. Ji išsigando ir nubėgo žemyn laiptais, nuėjo tiesiai į artimiausią stotelę, įsėdo į autobusą ir nuvažiavo miesto link. M. M. papildė, kad muštynių nematė, vyro, kuris ją apgynė, nepažįsta, ankščiau niekada nematė, neįsidėmėjo, todėl apibūdinti negali. Ar tas vyras rankoje turėjo daiktą, panašų į ginklą, nematė. Automobilis „ BMW“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pastebėtas stovintis šalia degalinės „Circle K“, (duomenys neskelbtini) Vilniuje. Surinkta informacija buvo perduota Vilniaus AVPK OVS budėtojui (t. 1, b. l. 35-36).
Išklausęs savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu liudytojas papildė, jog mergina buvo išsigandusi, sakė, kad ją stumdė tame klube. Klausė tada, kodėl nekvietė policijos, ji atsakė, kad tiesiog išėjo iš to klubo. Tiesiog ji norėjo nutraukti santykius su vaikinu. O ji pati pasakė, kad ji su automobiliu nevažiavo, atvažiavo su taksi, o išvažiavo su autobusu, kad įsėdo į patį pirmą pasitaikiusį autobusą, o į kokį, aplinkybių nenurodė. Kas vyko klube detaliau, tai nepasakys. Bet ji šoko su draugais, o po to vaikinas pradėjo stumdyti, ji patyrė fizinį skausmą. Klausė, ar tyčia stūmė, tai šito nepasakė, bet sakė, kad prie jos kabinėjosi. Ar ji viena atvyko pas nukentėjusįjį, tai sakė, kad atvyko su taksi, viską vienu asmeniu sakė. Dėl išmušto danties, tai vizualiai buvo matyti. Vaikinas atsisakė greitosios pagalbos, jie tiesiog pasiūlė ir jis atsisakė, nors prasižiojus jam, buvo kruvina burna, dantys. Vaikino tėvas pasakė, kad nereikia medicinos pagalbos.
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas M. G. parodė, kad jis yra policijos pareigūnas. Paprašė pagarsinti jo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas parodė, kad nuvykus (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), norint išsiaiškinti, ar namo gyventojai matė ir girdėjo 2020-09-06, apie 13 val. įvykį, buvo bendrauta su (duomenys neskelbtini) buto gyventoja N. K., kuri paaiškino, kad laiptinėje girdėjo triukšmą ar konfliktą tačiau nieko konkretaus negalėjo pasakyti. Buvo bendrauta ir su kito buto gyventoju, kuris nenorėjo atskleisti savo duomenų dėl savo saugumo. Pastarasis paaiškino, kad 2020-09-06, apie 13 val., buvo namie (virtuvėje), langas buvo atidarytas, girdėjo, kaip prie laiptinės kalbėjo moteris ir vyras, kurie tarpusavyje kažką tarėsi. Po kelių minučių moteris užėjo į laiptinę, vyras pasiliko prie įėjimo durų. Jis pro durų akute matė, kaip minėta moteris pasibeldė į gretimo buto duris, kurias atidarė vaikinas, kuris su panele kalbėjo. Pokalbis vyko apie pora minučių, vaikinas norėjo uždaryti buto duris iš vidaus, tačiau panelė tarp durų įkišo savo koją ir neleido vaikinukui uždaryti buto durų. Po kurio laiko laiptinėje pasirodė vyras (užlipo laiptais iki antro aukšto), kuris greitai nusileido laiptais į pirmą aukštą ir nubėgo į automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pilkos spalvos, kuris stovėjo kiek toliau nuo laiptinės, iš vairuotojo pusės durelių paėmė į ranką kažkokį juodą daiktą ir greitai nubėgo atgal į laiptinę, atbėgęs į antrąjį aukštą atidarė duris, kurias koja laikė panelė, ir užėjęs į butą gyventojui (vaikinui) prieš veidą ištiesė kažkokį juoda daiktą. Abu užėjo į buto virtuvę, kur buto gyventojui vyras smūgiavo į įvairias kūno vietas ranka ir koja. Vyras buto gyventoją ištempė į koridorių ir dar kartą koja smūgiavo į nugaros sritį. Po smūgio vyras pasakė, kad „panelė yra jo pusseserė“ ir nuėjo į lauką. Lauke jau laukė panelė, koja laikiusi buto duris, ir abu greitai įsėdo į automobilį „BMW“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pilkos spalvos (vyras už vairo, panelė į priekinę keleivio vietą) ir išvažiavo iš kiemo. Policijos duomenų bazėje nustatyta, kad automobilis „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso R. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) m. Administracinių nusižengimų registre nustatyta, kad minėtą automobilį vairuoja ir kelių eismo taisykles pažeidinėja A. K., gimęs (duomenys neskelbtini) m., gyv. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 104).
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas R. V. paaiškino, kad girdėt girdėjo apie konfliktą, (duomenys neskelbtini) gatvėje, bet matyti nieko nematė. Jo (liudytojos) uošvienė daugiau bendrauja. Kiek atsimena, kad sumušė kaimyną iš antro aukšto. Jis (liudytojas) pats su tuo kaimynu nebendraują, o be to, jis dabar nurodytu adresu ir negyvena dabar.
Teisiamojo posėdžio metu liudytoja apklausta M. M. M. parodė, kad L. pažįsta, jie kažkada ilgai bendravo. D. irgi pažįsta, nes buvo vestuvėse kažkada liudytojais, o dabar nebendrauja. L. buvo į ją įsimylėjęs ir kai ji buvo klube „M,“, L. prasilenkdamas ją pastūmė. Po to, kai jie šoko, L. trenkė jai į veidą. Tada ji nuvykus pas L. norėjo išsiaiškinti, kodėl jis taip padarė. Nuvykusi paskambino į duris, L. atidarė. Paklausė, kodėl jai trenkė. L. pasakė, kad jam neįdomu, kad ji tokia ir tokia, ir po to ištraukė peilį. Ji pakartojo kelis kartus, „L., padėk peilį“. Nepamena, ar buvo, ar matė kokie kaimynai tuo metu. Ji šaukė, kad padėtų peilį ir tada jau kažkas ėjo laiptinėje. Tas kažkas ją užstojo, ir ji išbėgo į lauką. Ji net nematė, kas ten per žmogus buvo. Buvo labai išsigandusi to peilio ir bėgo link stotelės. Ji žino iš kalbų, kad nukentėjusįjį L. sumušė. Po to įvykio jie nebendravo. Liudytojos manymu, jeigu L. norėtų uždaryti buto duris, tai uždarytų. Juk jis vyras, o ji mergina. L. ir jai, ir jos draugėms skambindavo dažnai ir grasindavo, čia viskas buvo po vestuvių. Kaip tai susiję su O. ir A. nežino, nes tai išsigalvoti vardai. N. D., kad O. ir A. nori sumušti L., o sakė D., kad L. prie jos nelįstų. Kiek kartų bandė susisiekti telefonu su L., tiksliai nepamena. Kai atsidūrė prie L. buto durų, tai L. ėjo link jos su peiliu, ar peržengė savo buto slenkstį, nepamena. Ją kažkas apgynė dėl to, kad ji šaukė. Liudytoja nežino, kas ją apgynė. Ji išsigando ir pabėgo į troleibusų stotelę. Po šio įvykio jai dar skambino L. tėvas su keiksmažodžiais, tačiau ji numetė ragelį.
2020-09-10 Vilniaus aps. VPK Vilniaus miesto 6 PK Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo M. G. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad nuvykus (duomenys neskelbtini) g.(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), norint išsiaiškinti, ar namo gyventojai matė ir girdėjo 2020-09-06, apie 13 val. įvykį, buvo bendrauta su (duomenys neskelbtini) buto gyventoja N. K., kuri paaiškino, kad laiptinėje girdėjo triukšmą ar konfliktą tačiau nieko konkretaus negalėjo pasakyti. Buvo bendrauta ir su kito buto gyventoju, kuris nenorėjo atskleisti savo duomenų dėl savo saugumo. Pastarasis paaiškino, kad 2020-09-06, apie 13 val., buvo namie (virtuvėje), langas buvo atidarytas, girdėjo, kaip prie laiptinės kalbėjo moteris ir vyras, kurie tarpusavyje kažką tarėsi. Po kelių minučių moteris užėjo į laiptinę, vyras pasiliko prie įėjimo durų. Jis pro durų akute matė, kaip minėta moteris pasibeldė į gretimo buto duris, kurias atidarė vaikinas, kuris su panele kalbėjo. Pokalbis vyko apie pora minučių, vaikinas norėjo uždaryti buto duris iš vidaus, tačiau panelė tarp durų įkišo savo koją ir neleido vaikinukui uždaryti buto durų. Po kurio laiko laiptinėje pasirodė vyras (užlipo laiptais iki antro aukšto), kuris greitai nusileido laiptais į pirmą aukštą ir nubėgo į automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pilkos spalvos, kuris stovėjo kiek toliau nuo laiptinės, iš vairuotojo pusės durelių paėmė į ranką kažkokį juodą daiktą ir greitai nubėgo atgal į laiptinę, atbėgęs į antrąjį aukštą atidarė duris, kurias koja laikė panelė, ir užėjęs į butą gyventojui (vaikinui) prieš veidą ištiesė kažkokį juoda daiktą. Abu užėjo į buto virtuvę, kur buto gyventojui vyras smūgiavo į įvairias kūno vietas ranka ir koja. Vyras buto gyventoją ištempė į koridorių ir dar kartą koja smūgiavo į nugaros sritį. Po smūgio vyras pasakė, kad „panelė yra jo pusseserė“ ir nuėjo į lauką. Lauke jau laukė panelė, koja laikiusi buto duris, ir abu greitai įsėdo į automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pilkos spalvos (vyras už vairo, panelė į priekinę keleivio vietą) ir išvažiavo iš kiemo. Policijos duomenų bazėje nustatyta, kad automobilis „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso R. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) m. Administracinių nusižengimų registre nustatyta, kad minėtą automobilį vairuoja ir kelių eismo taisykles pažeidinėja A. K., gim. (duomenys neskelbtini) m., gyv. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 104).
Kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėtas skambučio į Bendrąjį pagalbos centrą garso įrašas, iš kurio matyti, kad 2020-09-06 d., 13.41 val., paskambinęs pranešėjas, prisistatęs A. R., informuoja, kad nori parašyti pareiškimą dėl sūnaus sumušimo ir grasinimo nužudyti, jo sūnui ginklu grasino pažįstama panelė M. M. ir nepažįstamas vyras, sūnui grasino ginklu, panašiu į pistoletą, ir išmušė dantį (t. 1, b. l. 102-103).
2020 m. lapkričio 13 d. daiktų apžiūros protokolu apžiūrėtas liudytojo D. R. mobiliojo ryšio telefone esantis skambučių ir SMS žinučių sąrašas 2020-09-06 laikotarpiu nuo 03.24 val. iki 15.45 val. (t. 1, b. l. 61-74).
2021-06-16 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 6 PK Veiklos skyriaus tyrėjo R. D. bei vyr. tyrėjo R. N. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2021-06-16, apie 13.40 val., nuvykus (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ajame aukšte buvo skambinta į butus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), durų niekas neatidarė. (duomenys neskelbtini) buto duris atidarė vyras M. M., kuris paaiškino, kad (duomenys neskelbtini)-ajame bute jokia M. negyvena ir negyveno. Kitų butų gyventojų (duomenys neskelbtini)-ajame aukšte nepažįsta, nebendrauja (t. 1, b. l. 106;107).
2020-09-11 Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole nurodyta, kad nukentėjusysis L. R. atpažino A. K. kaip asmenį, kuris 2020-09-06, apie 13 val., jam grasino ginklu, užėjo į jo butą ir jį sumušė. Atpažįsta pagal veido bruožus, t. y. akių ir veido formą ir kitas detales (t. 1, b. l. 108-111).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G2553/2020(01). nurodyta, kad L. R. padaryta poodinės kraujosruvos kaktoje, dešiniame žande, -o viršutinio danties iš dešinės vainiko lūžis su viršutinės lūpos gleivinės nubrozdinimu. Nustatyti sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2020 m. birželio 6 d.). Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 33).
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šios veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė.
Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytus kaltinamojo A. K. teisiamajame posėdyje duotus parodymus bei kitus rašytinius baudžiamosios bylos įrodymus konstatuoja, kad kaltinamojo A. K. kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, įrodyta visiškai. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė.
Šių byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma visiškai patvirtino kaltinamajam A. K. pareikštą kaltinimą. Nors kaltinamasis A. K. savo kaltę įvykdžius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką prisipažįsta tik iš dalies, teigdamas, kad tik pastūmė nukentėjusįjį L. R., nes jis peiliu grasino M. M. M., tačiau jo kaltę įrodo teisiamajame posėdyje apklausti nukentėjusysis, liudytojai bei kita bylos rašytine medžiaga. Byloje yra specialisto išvada, kuri visiškai paneigia kaltinamojo A. K. teiginius, kad jis tik pastūmė nukentėjusįjį L. R., kadangi išvadoje nurodyta, kad nukentėjusiajam padarytos poodinės kraujosruvos kaktoje, danties lūžis. Taigi akivaizdu, kad buvo suduotas ne vienas smūgis, o kaltinamajame akte nurodytų smūgių skaičius. Nukentėjusysis L. R. apklausiamas teisiamajame posėdyje parodė, kad jis papildomai negirdėjo atsidarančių laiptinės durų, o įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) aukšte, kas iš esmės patvirtina, kad A. K. laukė netoliese. Pats nukentėjusysis L. R. neneigė, kad išsigandęs galimo išpuolio prieš jį, paėmė peilį, tačiau to peilio nukreipęs link M. nebuvo, garsiai kalbėjo, bet nešaukė. Prieštaringi ir liudytojos M.M. M. parodymai, kuri nurodė tam tikras aplinkybes, bet dalis jų prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. M. M. vengia kalbėti apie tai, kad ne kartą skambino L. R. į telefoną, domėjosi kur jis, grasino 2 asmenimis, A.ir O.. Tikėtina, kad A. gali būti A. K.. Tai šiuo atveju M. negalėjo neprisiminti, ar skambino ir kiek kartų skambino L. Be to iš bylos medžiagos matyti, kad įvykio naktį M. M. 03.45 val. skambino, po to parašė 2 SMS, po to dar parašyta žinutė D. R., 11.50 val. vėl skambinta, po to 11.57 val. pats D. R. skambino, po to vėl buvo du kontaktai, tiek D. R. skambino, tiek M. M. skambino jam. Kaip nurodė apklausiamas D. R., M. M. M. skundėsi jam L. R. elgesiu, klausė kur jis yra, nurodė, kad jis lyg prieš ją smurtavo. Akivaizdu tai, kad buvo išsakyti grasinimai. Aukščiau išdėstytos aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, kad D. R. parodymai yra nuoseklūs apie tai, kad M. M. M. išsakė netiesioginius grasinimus, kad tuoj vyks pas L. R., tai išsakyta buvo necenzūriniais žodžiais, tačiau tai reiškia tą patį. Byloje yra svarbus tarnybinis pranešimas policijos pareigūno, kuris kalbėjosi su namo laiptinės kaimynais, kur vienas kaimynas nurodė, kad atvažiavo prie namo automobilis, nurodytas valstybinis numeris, iš kurio išlipo mergina ir vaikinas. Mergina nuėjo į laiptinę, vaikinas lūkuriavo. Po to, kai sudavė vaikinas nukentėjusiajam smūgius, jie abudu išvyko tuo pačiu automobiliu (t. 1, b. l. 104). Tai visiškai paneigia tiek kaltinamojo A. K. parodymus, kad jis atvyko autobusu bei nepažinojo M, M. M., tiek pačios liudytojo M. M. M. parodymų, kad ji A. K. visai nepažįsta ir atvažiavo iki L. R. buto viešuoju transportu. Nėra jokio pagrindo netikėti ir nukentėjusiojo L. R. nuosekliais ir nekintančiai parodymai. L. R. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios parodė, kad M. M. M. jis pažinojo anksčiau, kadangi jie kartu šventė nukentėjusiojo brolio vestuves. Įvykio dieną pas jį atvažiavo būtent M.M. M. ir A. K.. Jie abu įsibrovė į nukentėjusiojo butą, A. K. grasino jam daiktų panašiu į pistoletą, po to sumušė ir pasišalino iš buto. Be to ikiteisminio tyrimo metu L. R. neabejotinai atpažino A. K., kaip asmenį įvykio metu grasinusį jam ginklu bei jį sumušusį (t. 1, b. l. 108-111).Tokius savo parodymus L. R. visiškai patvirtino teisminio nagrinėjimo metu.
Esant šioms aplinkybėms, šie bylos duomenys sudaro nuoseklią visumą ir paneigia kaltinamojo versiją apie įvykį bei liudytojos M. M. M. parodymus, todėl darytina išvada, kad A. K. kaltė, įvykdžius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, įrodyta visiškai, o kaltinamasis neigia savo kaltę iš dalies bandydamas išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Dėl bausmės skyrimo.
Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Teismas bausmę skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgdamas į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes: padarytų nusikaltimų pavojingumą, kaltės forma ir rūšį, nusikaltimų padarymo motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes. Skiriant bausmę, turi būti užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, paskirta bausmė turi būti proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Teismas, skirdamas bausmę, turi ypač atkreipti dėmesį į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos, nepalankiai susidėjus aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamos veikos padarymo, koks kaltininko elgesys po jos padarymo, ar kaltininkas yra toks pavojingas, kad jo neatskyrus nuo visuomenės gali kilti grėsmė visuomenės, jos narių saugumui ir panašiai.
Kaltinamojo A. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių bei jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.
Teismas skirdamas bausmę kaltinamajam A. K., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį, į tai, kad padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas sveikatai, veika baigta. Kartu teismas, spręsdamas bausmės rūšies parinkimo ir dydžio nustatymo kaltinamajam A. K. klausimą, laikydamasis BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punkto reikalavimų, atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę bei jo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo, nusikalstamos veikos darymo metu, po nusikalstamos veikos padarymo. A. K. praeityje teistas 9 kartus, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 29 d. nuosprendžiu nuteistas už tapačią veiką, įvykdytą 2021 m. vasario 9 d., t. y. įvykdytą, nei veika, už kurią yra teisiamas šiuo nuosprendžiu, teistumas neišnykęs (t. 1, b. l. 157-161), baustas administracine tvarka (t. 1, b. l. 150-156), „Sodra“ duomenimis šiuo metu nedirba (t. 1, b. l. 147). Teismo vertinimu, A. K. elgesys tiek iki nusikalstamos veikos padarymo, tiek ir po jos padarymo nebuvo nepriekaištingas, jis linkęs elgtis priešingai visuomenėje nusistovėjusioms elgesio ir moralės normoms. Visa tai rodo, kad A. K. priešingas teisei elgesys nebuvo atsitiktinis, jis linkęs nusikalsti, jo antivisuomeninės nuostatos jau yra susiformavusios. Visgi, teismas pritaria prokuroro išsakytai pozicijai, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti neizoliavus kaltinamojo nuo visuomenės. Visos pirmiau paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį A. K. paskyrus arešto bausmę, šios bausmės dydį nustatant arčiau bausmės vidurkio. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymą yra pagrindas atidėti arčiau įstatyme numatyto maksimalaus termino. Teismo vertinimu, pagal A. K. asmenybę ir jo padarytą nusikaltimą apibūdinančias aplinkybes, būtent tokia bausmė ir tokio dydžio optimaliai atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus bei jo asmenybę ir nebus akivaizdžiai per griežta bei padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti A. K. paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus, panaikintina.
Civilinis ieškinys nebuvo pareikštas.
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso, 298 straipsniu, 302 straipsniu, 308 straipsniu
n u s p r e n d ž i a :
A. K., gim. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti 40 (keturiasdešimties) parų arešto.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1, 5 ir 8 punktais, A. K. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 9 (devyniems) mėnesiams be intensyvios priežiūros.
Įpareigoti A. K. arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu:
- būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su mokymusi, darbu, arba laikymusi gydymo įstaigose;
- per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti A. K. palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus, panaikinti.
Kompaktinį diską su garso įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti šioje byloje.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėjas (parašas)
Nuorašas tikras
Teisėjas Jeugenijuš Jaglinski