Civilinė byla Nr. e2YT-24318-1097/2021
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-19013-2021-8
Procesinio sprendimo kategorija 3.5.1
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2021 m. liepos 30 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rūta Latvelė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, UAB „Idea In“, UAB „Primestus“, UAB „Kardos“, UAB „Samagis“, UAB „NT Paslaugos“, United Engineering & Consulting Capital AG, „Betelgeuse“ EOOD, UAB „Emilė“ skundus dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis Donatas Kisielius, A. J., UAB „Intrum Lietuva“, UAB „Marių kooperatyvas“, UAB „Gėlių pieva“, AB „Klaipėdos vanduo“, AB „Swedbank“, UAB „Ekodema“, UAB „Fegda“, K. P., UAB „Namų administravimo centras“, A. P., Panevėžio miesto savivaldybė, UAB „Grifs AG“, Šiaulių miesto savivaldybės administracija, AB „Vilniaus šilumos tinklai“, MB „Stilingas gimtadienis“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“.
Teismas
n u s t a t ė :
1. Pareiškėjai UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, UAB „Idea In“, UAB „Primestus“, UAB „Kardos“, UAB „Samagis“, UAB „NT Paslaugos“, United Engineering & Consulting Capital AG, „Betelgeuse“ EOOD, UAB „Emilė“ (toliau – pareiškėjai) pateikė skundus dėl antstolio Donato Kisieliaus veiksmų, kuriuose prašė: 1) panaikinti antstolio 2021 m. birželio 7 d. patvarkymą Nr. S-21-174-13824; 2) atšaukti nurodytu patvarkymu paskelbtas turto varžytines Nr. 209954; 3) paskirti skolininkui UAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ nuosavybės teise priklausančio turto – (duomenys neskelbtini), kartu su valstybinės žemės sklypo nuomos teise (toliau – Turtas), rinkos vertės nustatymo ekspertizę.
2. Pareiškėjai nurodė, kad antstolis Turto pardavimo kainą varžytinėse nustatė vadovaudamasis 2017 m. gruodžio 12 d. UAB „Ober-Haus“ ekspertizės aktu Nr. 2764 EKZ_2017 JZE VHAN, kuriuo Turto rinkos vertė buvo nustatyta 5 100 000 Eur, tačiau šiai dienai Turto rinkos vertė yra išaugusi. Šią aplinkybę, pareiškėjų teigimu, patvirtina UAB „Krivita“ nekilnojamojo turto vertinimo srities teismo ekspertės I. K. 2021 m. birželio 7 d. nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. 21-I-039, kurioje nustatyta Turto vertė – 8 147 000 Eur; UAB „ideART“ 2021 m. sausio 7 d. nekilnojamojo turto ekspertizės aktas Nr. 2021-001, kuriuo nustatyta Turto vertė – 9 100 000 Eur; 2021 m. gegužės 26 d. antstolės Daivos Prunskienės skolininko UAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ turto arešto akte nurodyta Turto vertė – 9 010 000 Eur. Šie duomenys, taip pat visuotinai žinomos aplinkybės dėl išaugusių nekilnojamojo turto kainų ir įprasta praktika dėl turto vertinimo pripažinimo aktualiu laikotarpio, patvirtina, kad Turto pardavimo varžytinėse kaina nustatyta net 60 proc. mažesnė, nei tikroji Turto rinkos vertė. Taigi, antstolis varžytinėse Turtą pardavinėja už kainą, kuri nustatyta nuo neteisingos, pasenusios ir nebegaliojančios Turto rinkos vertės, o pardavus turtą už tokią kainą, Turto pardavimo iš varžytinių aktas būtų pripažintas negaliojančiu. Antstolis privalėjo skirti naują ekspertizę Turto rinkos kainai nustatyti. Dėl šių priežasčių yra pagrindas naikinti skundžiamą antstolio patvarkymą, atšaukti neteisėtai už neteisingą Turto kainą vykdomas varžytines ir iš naujo įkainoti Turtą, atsižvelgiant į pareiškėjų pateiktus naujus įrodymus dėl aktualios jo vertės.
3. Antstolis Donatas Kisielius 2021 m. liepos 2 d. patvarkymu Nr. S-21-174-16322 skundų netenkino ir perdavė juos nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Nurodė, jog skundžiamu patvarkymu buvo nuspręsta atnaujinti įkeisto turto realizavimo vykdymą vykdomosiose bylose Nr. 0174/17/00095 ir Nr. 0174/17/00096, kuris buvo sustabdytas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-14040-807/2021, baigusia galioti 2021 m. gegužės 20 d., ir nutarta parduoti iš pirmųjų pakartotinių varžytynių skolininkui UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nuosavybės teise priklausantį turtą – (duomenys neskelbtini), nurodant pradinę turto kainą. Antstolis pabrėžė, kad skundžiamu 2021 m. birželio 7 d. patvarkymu nebuvo sprendžiamas klausimas dėl turto rinkos vertės nustatymo, o, nustatant pradinę pardavimo kainą, vadovautasi UAB ,,Ober-Haus“ turto vertės nustatymo ekspertize Nr. 3360 EKZ_2021 JZE VHAN, kuri patvirtino, jog 2021 m. sausio 27 dienai realizuojamo Turto vertė yra nepakitusi ir yra 5 100 000 Eur. Paaiškino, jog turto vertinimo ekspertizė buvo skiriama ne kartą ir Turtas kiekvieną kartą buvo įkainojamas vienoda suma.
4. Antstolis taip pat nurodė, kad skundžiamas patvarkymas nenustatė jokių pareigų ir nesuteikė jokių teisių pareiškėjams, išskyrus skolininką UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, o vertinant pareiškėjų, prie išieškojimo iš skolininko neprisijungusių UAB „Idea In“, UAB ,,Kardos“, UAB „Samagis“, „Betelgeuse“ EOOD, UAB „Emilė“ ir United Engineering & Consulting Capital AG, skunduose dėl antstolio veiksmų nurodytą jų suinteresuotumą, būtent varžytinių kaina ir galėtų būti savarankišku bylos nagrinėjimo dalyku, nes tik su kaina, už kurią Turtas parduotas iš varžytinių, gali būti siejamas pareiškėjų nurodomas siekiamas materialinis teisinis efektas. Dėl to bylos dalis dėl pareiškėjų skundų, išskyrus skolininką ir prie išieškojimo prisijungusius UAB ,,NT paslaugos“ ir UAB ,,Primestus“, nutrauktina. Be to, antstolio teigimu, atsižvelgiant į pareiškėjų skundų faktinį pagrindą sudarančias aplinkybes, galima daryti išvadą, jog pareiškėjų reikalavimas atšaukti vykstančias pirmąsias pakartotines varžytynes Nr. 209954 ir skirti turtui pakartotinę rinkos vertės nustatymo ekspertizę iš esmės yra grindžiamas argumentais dėl būtinybės perkainoti turtą, todėl toks reikalavimas nenagrinėtinas teisme CPK 510–512 straipsniuose nustatyta tvarka.
5. Antstolis prašė pripažinti pareiškėjų piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, siekiant bet kokiomis priemonėmis vilkinti vykdymo procesą, sutrikdyti įprastinę jo eigą bei nepagrįstai eikvoti vykdymo proceso šalių, antstolio ir teismo laiką, skirti pareiškėjams piniginę baudą, 50 procentų iš šios baudos skiriant hipotekos kreditoriaus UAB ,,Intrum Lietuva“ naudai. Nurodė, kad panašaus pobūdžio skundai buvo nagrinėjami ne vieną kartą, šiuo metu yra išnagrinėti ir netenkinti 54 pareiškėjų skundai, o įkeisto turto varžytinės buvo skelbiamos 11 kartų, todėl toks elgesys demonstruoja pareiškėjų siekį vilkinti vykdymo procesą. Šis elgesys negali būti toleruojamas ir turi būti pripažįstamas piktnaudžiavimu, kaip tai apibrėžta CPK 95 straipsnyje, kartu taikant tokio veikimo teisines pasekmes.
6. Suinteresuotas asmuo Panevėžio miesto savivaldybė pateikė atsiliepimą į skundus, kuriame nurodė, kad 2021 m. sausio 27 d. turto vertės nustatymo ekspertizė Nr. 3360 EKZ_2021 JZE VHAN patvirtina, jog realizuojamo Turto vertė atitinka 2017 m. ekspertizės kainą. Pareiškėjams ši aplinkybė yra žinoma, todėl skundai turėtų būti atmesti kaip nepagrįsti.
7. Kiti suinteresuoti asmenys atsiliepimų į skundus nepateikė.
Atmestini UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, UAB „NT Paslaugos“ ir UAB „Primestus“ skundai.
8. Antstolio procesinių veiksmų teisėtumą CPK nustatyta tvarka kontroliuoja teismas (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 27 straipsnio 1 dalis). Nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų ir vertindamas antstolio veiksmų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar atlikdamas konkretų procesinį veiksmą, antstolis laikėsi įstatymo nuostatų, ar, spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus ir atliekamo veiksmo padarinius (Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2SA-128-823/2012). Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl proceso dalyviai – tiek antstolis, tiek skolininkas bei išieškotojas – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas, kurio pašalinimas yra viešojo intereso sudėtinė dalis, garantuojanti skolininko teisių teismų sprendimų vykdymo procese veiksmingą gynybą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-227/2008, 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-40/2010; Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1949-656/2019). Vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).
9. Vykdymo proceso metu iškylančius klausimus antstolis išsprendžia motyvuotu patvarkymu (CPK 613 straipsnio 1 dalis), kuris vėliau gali būti skundžiamas įstatymų nustatyta tvarka (CPK 510–512 straipsniai). Nagrinėjamu atveju pareiškėjai UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, UAB „NT Paslaugos“ ir UAB „Primestus“ teikia skundus dėl antstolio veiksmų, prašydami panaikinti antstolio 2021 m. birželio 7 d. patvarkymą Nr. S-21-174-13824 dėl Turto realizavimo vykdymo atnaujinimo ir varžytinių paskelbimo.
10. Nagrinėjamu atveju iš vykdomųjų bylų Nr. 00174/17/00095 ir Nr. 0174/17/0096 medžiagos nustatyta, kad antstolis Donatas Kisielius vykdo Vilniaus m. 15-ojo notaro biuro notarės D. J. vykdomuosius įrašus Nr. DJ-8 ir Nr. DJ-10 dėl piniginio pobūdžio išieškojimo iš skolininko UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ kreditoriui UAB „Intrum Lietuva“. Atlikdamas vykdymo veiksmus, antstolis 2021 m. birželio 7 d. priėmė patvarkymą Nr. S-21-174-13824, kuriuo nutarė atnaujinti įkeisto Turto realizavimo, sustabdyto Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-14040-807/2021, kuri baigė galioti 2021 m. gegužės 20 d., vykdymą ir parduoti iš pirmųjų pakartotinių varžytinių skolininkui UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nuosavybės teise priklausantį Turtą – (duomenys neskelbtini), kartu su valstybinės žemės sklypo nuomos teise.
11. Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2YT-14040-807/2021 priėmė 2021 m. kovo 31 d. nutartį, kuria sustabdė išieškojimo vykdymą vykdomojoje byloje Nr. 00174/17/00095 iki bus išnagrinėtas skundas dėl antstolio veiksmų, teismui išnagrinėjus nurodytą skundą ir teismo nutarčiai įsiteisėjus, antstolis 2021 m. birželio 7 d. pagrįstai priėmė patvarkymą atnaujinti vykdymo veiksmus – Turto realizavimo procesą, ir paskelbė pirmąsias pakartotines varžytines.
12. Pareiškėjai nurodytą patvarkymą iš esmės skundžia dėl to, kad nesutinka su Turto įkainojimu varžytinėse.
13. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad turto įkainojimas yra ypač svarbi turto pardavimo iš varžytinių proceso stadija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018, 20 punktas). Tinkamas turto įkainojimas lemia ne tik turto realizavimo eigą, bet ir tolesnius išieškojimo vykdymo padarinius. Pavyzdžiui, turtą varžytynėse pardavus už mažesnę kainą, negu ji turėjo būti nustatyta pagal įstatymą, suinteresuotų asmenų reikalavimu teismas gali turto pardavimo aktus pripažinti negaliojančiais CPK 602 straipsnio 6 punkto pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018). Išieškotojo ir skolininko interesų derinimo ir interesų pusiausvyros paieška vykdymo procese imperatyviai suponuoja, kad priverstinis turto realizavimo procesas būtų organizuojamas taip, kad kreditorius gautų savo reikalavimų patenkinimą, kartu užtikrinant skolininko interesus tuo aspektu, jog turtas nebūtų parduotas už per mažą kainą, o teismo sprendimas būtų įvykdytas kuo ekonomiškiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-202-1075/2020). Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai atitiktų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009).
14. Areštuoto turto įkainojimo tvarka reglamentuota CPK 681 straipsnyje. CPK 681 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad, areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę.
15. Teismo vertinimu, šiame kontekste svarbu pažymėti, jog vykdomosios bylos Nr. 0174/17/00095 duomenimis, ekspertizė Turtui įkainoti šiame vykdymo procese buvo skirta ne kartą. 2017 m. liepos 4 d., gavus ekspertizės aktą Nr. 17-NE06-04, buvo suabejota jo išvadomis. Atsižvelgiant į tai, pakartotinę ekspertizę 2017 m. rugpjūčio 18 d. patvarkymu nuspręsta pavesti UAB ,,Ober-Haus“ nekilnojamojo turto vertintojams. Pagal jų pateiktą ekspertizės aktą nustatyta, jog Turto – (duomenys neskelbtini), vertė yra 5 100 000 Eur. Atitinkamai, nagrinėjant pareiškėjų skundus dėl antstolio veiksmų, Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2YT-7047-1012/2021, antstolis sprendė, kad yra tikslinga pavesti specialių žinių turinčiam asmeniui (vykdymo procese jau anksčiau paskirtai ekspertinei įstaigai) atlikti pakartotinę ginčo Turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę. 2021 m. kovo 3 d. UAB „Ober-Haus“ nekilnojamas turtas parengė aukščiau nurodyto įkeisto nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės aktą Nr. 3360 EKZ_2021 JZE VHAN. Ekspertas, vadovaudamasis pajamų vertinimo metodu, pateikė išvadą, jog minimo Turto rinkos vertė 2021 m. sausio 27 d. yra 5 100 000 Eur, t. y. tokia pati kaip ir buvo nustatyta 2017 m. gruodžio 12 d. ekspertizės akte Nr. 2764 EKZ_2017 JZE VHAN. Taigi, 2021 m. kovo 3 d. UAB „Ober-Haus“ nekilnojamas turtas parengtas ekspertizės aktas Nr. 3360 EKZ_2021 JZE VHAN pagrindė faktinę aplinkybę, kad Turto rinkos vertė nepakito. Atsižvelgiant į tai, kad patikslinantis turto vertinimas atliktas 2021 m., nėra pagrindo sutikti su pareiškėjų skunduose dėstomais argumentais, jog antstolis skundžiamame patvarkyme Turtą įvertino remdamasis neaktualiu, pasenusiu turto vertinimu bei realybės neatitinkančia verte.
16. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad turto pardavimo iš varžytinių atveju reali turto vertė nustatoma ne tik įkainojant turtą ir nustatant pradinę turto pardavimo iš varžytinių kainą, bet šią kainą nustato ir varžytinių dalyviai, varžydamiesi dėl parduodamo turto pirkimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-123-684/2020). Todėl teigti, kad antstolio nustatyta turto kaina, yra kaina, už kurią Turtas besąlygiškai bus parduotas, nėra pagrindo. Vien faktas, kad yra vykdomos turto varžytinės, savaime nereiškia, jog turtas ir bus parduotas už pradinę varžytinių kainą (turtas varžytinėse gali būti parduotas ir už didesnę kainą, nei yra įkainotas), kad varžytinėms pasibaigus, apskritai, bus paskelbtas jų laimėtojas, kad varžytinėms pasibaigus ir esant jų laimėtojui, bus sumokėta turto įsigijimo kaina ir atsiras pagrindas surašyti turto pardavimo iš varžytinių aktą. Taigi, ir nagrinėjamu atveju nėra jokių objektyvių duomenų, kad Turtas varžytinėse bus parduotas pigiau, nei reikalauja pareiškėjai, nes rinkos dalyviai gali laisvai varžydamiesi dėl turto pasiūlyti didžiausią šiuo metu už jį mokėtiną kainą. Aplinkybė, jog turtas yra pardavinėjamas varžytinėse, nebūtinai reiškia, jog jis ir bus parduotas, nes gali atsitikti taip, kad nesumokėjus visos kainos už nupirktą turtą, varžytinės bus pripažįstamos neįvykusiomis. Taigi, įvertinus nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad deklaratyvaus pobūdžio teiginiai apie tai, jog Turtas gali būti perleistas už nepagrįstai mažą kainą, kas lemtų poreikį ginčyti ar naikinti Turto pardavimo iš varžytinių aktą, nėra pakankamas pagrindas naikinti skundžiamą patvarkymą.
17. Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad skolininko reikalavimas atšaukti varžytines dėl turto vertės pasikeitimo ir turto perkainavimo yra CPK 643 straipsnio 6 punkte nustatytas skolininko teises atitinkantis prašymas, kuris turi būti teikiamas antstoliui. Tai yra ne materialinis teisinis reikalavimas dėl antstolio atliktų veiksmų teisėtumo ar atsisakymo juos atlikti, bet proceso šalies procesinis prašymas vykdomojoje byloje. Vykdymo proceso metu vykdymo proceso dalyvių teikiamus prašymus antstoliui sprendžia ne teismas CPK 510–512 straipsniuose nustatyta tvarka, o antstolis CPK 613 straipsnyje nustatyta tvarka, priimdamas patvarkymą (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-100-864/2021, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-1316-864/2021; 2021 m. gegužės 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-1270-661/2021, taip pat 2021 m. kovo 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-836-653/2021; 2021 m. kovo 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-947-934/2021; Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-1255-934/2021).
18. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nenustatytas pagrindas tenkinti pareiškėjų skundus, nes antstolio patvarkymas neprieštarauja aktualiam teisiniam reguliavimui, o teiginys, jog varžytinės yra paskelbtos remiantis 4 metų senumo turto vertės nustatymo ekspertize, neatitinka realios situacijos ir yra nepagrįstas. Be to, nustatyta varžytinių kaina nenulemia galutinės Turto pardavimo kainos varžytinėse.
Dėl pareiškėjų UAB „Idea In“, UAB „Kardos“, UAB „Samagis“ „Betelgeuse“ EOOD, UAB „Emilė“, United Engineering & Consulting Capital AG teisinio suinteresuotumo
19. Bylos pagal skundus dėl antstolio veiksmų yra nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka (CPK 442 straipsnio 6 punktas). Bylą nagrinėjant ypatingosios teisenos tvarka suinteresuotu asmeniu yra kiekvienas asmuo, su kurio teisėmis ir pareigomis yra susijusi nagrinėjama byla. Jeigu paaiškėja, kad nagrinėjama byla susijusi su atitinkamo asmens teisėmis ir pareigomis, teismas šaukia jį dalyvauti byloje kaip suinteresuotą asmenį (CPK 443 straipsnio 3 dalis). CPK 633 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad vykdymo proceso šalimis laikomi išieškotojas ir skolininkas, o suinteresuotais asmenimis vykdymo procese laikomi asmenys, kuriems vykdymo veiksmai sukelia arba gali sukelti teisines pasekmes (CPK 633 straipsnio 2 dalis). Taigi, tiek vykdymo procese, tiek nagrinėjant bylą ypatingosios teisenos tvarka suinteresuotu asmeniu laikomas ne bet koks asmuo apskritai, o tik tas, su kurio teisėmis ir pareigomis yra susijusi byla, kurio teisėms ir pareigoms turės įtakos byloje priimtas teismo sprendimas, ar atliekami vykdymo veiksmai.
20. Antstolio veiksmus skundžiantys asmenys turi pateikti pagrįstus įrodymus savo suinteresuotumu vykdymo proceso rezultatu, paprastai tai būna įsigaliojęs teismo spendimas dėl priteisimo ar kitas panašius teisinius padarinius sukeliantis dokumentas. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant ne vykdymo proceso dalyvių teisę paduoti skundą dėl antstolio veiksmų ypatingosios teisenos tvarka, remiamasi CPK 443 straipsnio 3 dalimi, kuri nustato, kad suinteresuotas asmuo yra kiekvienas asmuo, su kurio teisėmis ir pareigomis yra susijusi nagrinėjama byla. Vadinasi, kaip ir šaliai ieškinio teisenoje, taip ir suinteresuotam asmeniui ypatingojoje teisenoje būdingas ne tik procesinis, bet ir materialinis teisinis suinteresuotumas bylos baigtimi. Ar su asmens teisėmis ir pareigomis yra susijusi byla, sprendžiama pagal faktines bylos aplinkybes, jas teisiškai kvalifikuojant ir darant išvadas, ar teismo priimtas procesinis sprendimas turės įtakos šio asmens teisėms ir pareigoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-611/2017). Kasacinio teismo praktikoje, akcentuojant antstolio veiksmus skundžiančių asmenų pareigą pateikti pagrįstus įrodymus savo suinteresuotumu vykdymo proceso rezultatu, sutinkama, kad kreditorius visada yra suinteresuotas savo skolininko turtine padėtimi ir nors vykdymo procese turėtų dalyvauti tik vykdymo veiksmus pradėję asmenys, vykdymo proceso dispozityvumo principas leidžia skolininko kreditoriui neperžengiant įstatymo nustatytų ribų pasirinkti priemones, reikalingas savo reikalavimo vykdymui užtikrinti ar reikalavimo teisei išsaugoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018). Tačiau tam tikras antstolio procesinis veiksmas, kuriuo asmens teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimas yra ne faktinis ar realus, o tik potencialus, nesuponuoja ir teisminės gynybos poreikio dėl tokio veiksmo apskundimo, t. y. tokio asmens teisinio suinteresuotumo CPK 5 straipsnio prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225/2011).
21. Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos nustatyta, jog skundą dėl antstolio veiksmų teikia skolininkas UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, taip pat skolininko kreditoriai – UAB „NT Paslaugos“, kuris prisijungė prie išieškojimo antstolio A. B. 2020 m. lapkričio 3 d. patvarkymo Nr. S-20-42-10521 pagrindu, ir UAB „Primestus“, kuris prisijungė prie išieškojimo antstolės Nemiros Šiugždaitės-Stakeliūnės patvarkymo Nr. S-21-33-2195 pagrindu. Manytina, jog šie subjektai turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi.
22. Tačiau byloje nėra duomenų apie pareiškėjų UAB „Idea In“, UAB „Kardos“, UAB „Samagis“ „Betelgeuse“ EOOD prisijungimą prie vykdomų išieškojimų šiame vykdymo procese, taip nėra duomenų ir konkrečių įrodymų, kad jų reikalavimai skolininko UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ atžvilgiu apskritai yra vykdytini CPK nustatyta tvarka. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gegužės 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2S-1483-933/2021, nagrinėdamas bylą, kurios aplinkybės panašios į nagrinėjamą, nurodė, kad vien aplinkybė, jog konkretus asmuo yra skolininko kreditorius nepagrindžia tokio laipsnio suinteresuotumo vykdomųjų bylų rezultatu, jog bet kuris kreditorius turėtų teisę skųsti antstolio veiksmus konkrečioje byloje. Vykdymo procesas yra individualaus pobūdžio procesas, kurio metu priverstinai iš skolininko turto konkretaus išieškotojo naudai pagal CPK nustatyta tvarka priimtą vykdyti vykdomąjį dokumentą, siekiama patenkinti kreditoriaus reikalavimą (CPK 587, 651 straipsniai). Interesą, jog skolininko turtas būtų parduotas kuo didesne kaina, turi visi vykdymo proceso dalyviai – tiek kreditoriai, tiek skolininkas, tiek antstolis, todėl kreditorius, kuris nors ir turi piniginio reikalavimo teisę, tačiau ji įstatymų nustatyta tvarka negali būti priverstinai vykdoma, vien remiantis siekio parduoti turtą už didžiausią kainą aplinkybe paprastai neturi materialinio suinteresuotumo konkrečia vykdomąja byla. Dėl analogiškos priežasties suinteresuotu asmeniu nelaikytina ir UAB ,,Emilė“, savo suinteresuotumą grindusi aplinkybe, jog yra skolininko solidari bendraskolė ir dėl to yra suinteresuota turto pardavimu už kuo didesnę kainą. Iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad ši bendrovė nėra įtraukta į vykdymo proceso dalyvius. Pažymėtina ir tai, kad nurodyti pareiškėjai teigė, jog jiems aktuali kaina, už kurią Turtas bus parduotas iš varžytinių, tačiau skundžiamu patvarkymu šiuo aspektu pareiškėjams nebuvo sukurtos jokios teisės ar pareigos, nes nespręstas iš varžytinių parduodamo turto rinkos vertės nustatymo klausimas, o pardavimo iš varžytinių kaina nustatoma varžytinių proceso metu. Dėl to, kaip pagrįstai nurodė antstolis, būtent varžytinių kaina ir galėtų būti savarankišku bylos nagrinėjimo dalyku, nes tik su kaina, už kurią Turtas parduotas iš varžytinių, gali būti siejamas pareiškėjų nurodomas siekiamas materialinis teisinis efektas.
23. Analogiškai pasisakytina ir dėl UAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ akcininko United Engineering & Consulting Capital AG, nes nei CPK, nei Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas nesuteikia teisės skųsti antstolio veiksmus nedalyvaujant vykdymo procese. Vilniaus apygardos teismas, nagrinėdamas aplinkybėmis panašią civilinę bylą Nr. e2S-1483-933/2021, 2021 m. gegužės 27 d. nutartyje nurodė, kad pagal CK nuostatas, juridinio asmens dalyvis (akcininkas, narys, dalininkas ir pan.) yra asmuo, kuris turi nuosavybės teisę į juridinio asmens turtą, arba asmuo, kuris nors ir neišsaugo nuosavybės teisių į juridinio asmens turtą, bet įgyja prievolinių teisinių ir/ar pareigų, susijusių su juridiniu asmeniu. Juridinio asmens dalyvio (aptariamu atveju – uždarosios akcinės bendrovės akcininko) teisės ir pareigos priklauso nuo konkretaus juridinio asmens teisinės formos ir paprastai yra išvardintos konkrečių juridinių asmenų teisinių formų įstatymuose. ABĮ 14–18 straipsniai, įtvirtinantys uždarosios akcinės bendrovės akcininkų teises ir pareigas, expressis verbis nenumato teisės akcininkams skųsti antstolio veiksmų vykdomojoje byloje, kurioje atliekami priverstinio vykdymo (išieškojimo) veiksmai bendrovės atžvilgiu. Tokios teisės nenumato ir CPK. Pastebima ir tai, kad kasacinio teismo praktikoje akcentuota, jog (i) juridiniai asmenys įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus (CK 2.81 straipsnio 1 dalis). Bendrovės akcininkas tiesiogiai nedalyvauja valdant įmonę, išskyrus balsavimą visuotiniame akcininkų susirinkime sprendžiant šiam susirinkimui patikėtus klausimus (ABĮ 20 straipsnis), kitų neturtinių teisių akcininkas neturi; (ii) akcininkas per visuotinį akcininkų susirinkimą dalyvauja formuojant akcinės bendrovės valdymo organus (ABĮ 20 straipsnio 1 dalies 3 punktas), tačiau neturi įgaliojimų veikti bendrovės vardu, išskyrus įstatymo ar steigimo dokumentų nustatytais atvejais (CK 2.81 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-202-915/2019). Todėl teisę skųsti antstolio veiksmus turi tik pats juridinis asmuo, kuris aptartą teisę įgyvendina per savo valdymo organus (CK 2.81 straipsnio 1 dalis). Aplinkybė, kad akcininkas yra suinteresuotas, jog vykdymo procese bendrovės, kuri yra skolininkė, turimas turtas būtų parduotas kuo didesne kaina, per se nesuteikia akcininkui teisės veikti bendrovės vardu.
24. Aukščiau minėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad vykdymo veiksmai vykdomosiose bylose Nr. 0174/17/00095 ir Nr. 0174/17/00096 neturi įtakos UAB „Idea In“, UAB „Kardos“, UAB „Samagis“ „Betelgeuse“ EOOD, UAB „Emilė“, United Engineering & Consulting Capital AG, teisėms ir pareigoms, todėl šie pareiškėjai negali būti laikomi suinteresuotais asmenimis nagrinėjamoje byloje nei CPK 433 straipsnio 3 dalies, nei CPK 633 straipsnio 2 dalies prasme. Atsižvelgiant į tai, bylos dalis pagal jų skundus nutrauktina.
Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis
25. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji, atskira ir savarankiška civilinio proceso stadija, kurios metu įgyvendinamas priimtas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2014; 2013 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2013). Vykdymo procesui esant vienai iš civilinio proceso stadijų, vykdymo procese turi būti taikomi ir bendrieji civilinio proceso principai. Vienas iš bendrųjų (ir pamatinių) civilinio proceso principų – proceso koncentracija ir ekonomiškumas (CPK 7 straipsnis). CPK 7 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas imasi šiame Kodekse nustatytų priemonių, kad būtų užkirstas kelias procesui vilkinti, o CPK 7 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Pažymėtina, jog CPK 7 straipsnis įtvirtina ir draudimo piktnaudžiauti procesu principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-469/2020).
26. CPK 95 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus (nesąžiningai pareiškiant nepagrįstą ieškinį ir (ar) kitą procesinį dokumentą; arba sąmoningai veikiant prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą), gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį numatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę.
27. CPK 95 straipsnyje yra reglamentuotos ne tik piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės, bet ir piktnaudžiavimo pripažinimo pagrindai. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis CPK 95 straipsnio prasme yra siejamas su nesąžiningu nepagrįsto ieškinio ar kito procesinio dokumento pateikimu ir sąmoningu veikimu prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Šie piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pripažinimo pagrindai yra savarankiški, jie nėra būtinoji vienas kito taikymo sąlyga – piktnaudžiavimui konstatuoti pakanka vieno ar kito pagrindo. Proceso įstatymo nuostatos, reglamentuojančios piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes, neapibrėžia objektyvių kriterijų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti ir spręsti, ar atitinkamas šalies ar kito dalyvaujančio byloje asmens procesinis elgesys gali būti kvalifikuotas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Vadinasi, kiekvienu konkrečiu atveju, pasitelkus individualių aplinkybių vertinimą, turi būti sprendžiama dėl asmens elgesio atitikties piktnaudžiavimo požymiams, išskirtiems CPK 95 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-969/2019).
28. Vykdomosios bylos Nr. 0174/17/00095 ir Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, pareiškėjų ginčas dėl Turto įkainojimo tęsiasi nuo 2017 metų, o pareiškėjai nuolat bando sustabdyti turto realizavimo, t. y. pardavimo iš varžytinių, procesą, teikdami prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, skundus dėl antstolio veiksmų, nušalinimus antstoliui (žr. pvz.: Nr. e2YT-5224-1101/2021, Nr. e2YT-5257-931/2021, Nr. e2YT-5765-819/2021, Nr. e2YT-42308-820/2017, Nr. e2YT-14781-1134/2021, Nr. e2S-130-258/2018 ir kt.). Kaip nurodo antstolis, iš viso šiuo laikotarpiu pateikti 63 skundai dėl antstolio veiksmų organizuojant įkeisto turto realizavimą bei 3 pareiškimai dėl antstolio nušalinimo nuo vykdomosios bylos vykdymo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog absoliučioje daugumoje bylų, pareiškėjų pozicija yra suderinta, grindžiama tapačiais argumentais, siekiama bendro tikslo. Teismai jau yra išaiškinę dėl turto įkainojimo teisėtumo bei reikalavimų ribų nagrinėjimo teisme, tačiau pareiškėjai ir toliau siekia bylinėtis dėl to paties objekto, taip vilkindami vykdymo procesą, kelia ginčus dėl skelbiamų varžytinių, nors varžytynių dalyvis būna pats suinteresuotas asmuo.
29. Nagrinėjamu atveju teismas nustatė, kad pareiškėjai UAB „Idea In“, UAB „Kardos“, UAB „Samagis“ „Betelgeuse“ EOOD, UAB „Emilė“, United Engineering & Consulting Capital AG skundus dėl antstolio veiksmų pateikė neturėdami teisinio suinteresuotumo dėl antstolio atliekamų vykdymo veiksmų, be to, teismo vertinimu, paminėti pareiškėjai turėjo ir galėjo suprasti, jog skundžiamas antstolio patvarkymas jiems negali sukelti jokių teisinių pasekmių. Ši aplinkybė jau ne kartą konstatuota ir išaiškinta pareiškėjams kitose nagrinėtose bylose. Taip pat byloje nustatytas ir kitų pareiškėjų UAB „Nekilnojamojo turto valdymas “, UAB „Primestus“, UAB „NT Paslaugos“, skundų faktinis ir teisinis nepagrįstumas. Teismo vertinimu, ta aplinkybė, jog teismui buvo pateiktas didelis kiekis skundų ir prašymų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kurie buvo iš esmės susiję su vienu antstolio patvarkymu, kurio pripažinti neteisėtu ir nepagrįstu teismas nenustatė teisinio pagrindo, atsižvelgiant į tai, kad visi pareiškėjų prašymai ir skundai buvo iš esmės vienodo turinio, pateikti tuo pačiu pasikartojančiu pagrindu, o vykdomosiose bylose pateikti duomenys patvirtina, kad pareiškėjai per jų valdymo organus, akcininkus yra tarpusavyje susiję, – sudaro pakankamą pagrindą teismui pripažinti, jog pareiškėjų veiksmai skundžiant antstolio veiksmus ir teikiant prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo suderinti tarpusavyje ir nukreipti ne savo teisių gynybai, bet išimtinai vykdymo proceso vilkinimui. Pareiškėjai suteiktomis teisėmis skųsti antstolio neteisėtus veiksmus ir prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones naudojosi ne pagal jų paskirtį, tokiam procesiniam elgesiui objektyviai neatitinkant sąžiningo elgesio standartų, kas lėmė nepateisinamą teismo resursų eikvojimą ir vykdymo veiksmų vilkinimą, pažeidžiant išieškotojo interesus, todėl kiekvienam iš pareiškėjų skirtina 1 000 Eur bauda, 50 procentų priteisiant suinteresuotam asmeniui UAB „Intrum Lietuva“, o kitą dalį sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (CPK 95 straipsnio 1 dalis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 95, 290–291, 510, 513 straipsniais, teismas
n u t a r i a :
Atmesti pareiškėjų UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, UAB „NT Paslaugos“ ir UAB „Primestus“ skundus dėl antstolio veiksmų.
Nutraukti civilinės bylos Nr. e2YT-24318-1097/2021 dalį pagal pareiškėjų UAB „Idea In“, UAB „Kardos“, UAB „Samagis“ „Betelgeuse“ EOOD, UAB „Emilė“, United Engineering & Consulting Capital AG skundus dėl antstolio veiksmų.
Paskirti pareiškėjams UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ (j. a. k. 300145575), UAB „Idea In“ (j. a. k. 304220979), UAB „Primestus“ ( j. a. k. 304228958), UAB „Kardos“ (j. a. k. 124137827), UAB „Samagis“ (j. a. k. 304104024), UAB „NT paslaugos“ (j. a. k. 304491457), United Engineering & Consulting Capital AG (j. a. k. CH-130.3.019.9255-0), „Betelgeuse“ EOOD (j. a. k. 202840539), UAB „Emilė“ (j. a. k. 302629571) po 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) dydžio baudą kiekvienam už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 50 procentų kiekvienam iš pareiškėjų paskirtos baudos sumos skiriant suinteresuotam asmeniui (išieškotojui) UAB „Intrum Lietuva“ ( j. a. k. 304615887), o kitą dalį sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Rūta Latvelė