Nuorašas

                                                                                                     Baudžiamoji byla Nr. 1-39-443/2015

                                                                                        Teisminio proceso Nr. 1-91-1-00412-2014-6

                                                Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.26.2.1.; 1.2.4.6.8.; 2.3.6.4.2. (N)

(S)

ŠAKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

                                          N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

            2015 m. sausio 22 d.

      Šakiai

Šakių rajono apylinkės teismo teisėjas Arturas Rauktys, sekretoriaujant Irenai Urbštaitei, dalyvaujant prokurorui Linui Frančiakui, nukentėjusiam G. G., kaltinamajam T. M., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs 1995-06-19 Šakių rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, niekur nedirbantis, 11 klasių išsilavinimo, mokosi (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs ir gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, 2013-07-17 baudžiamoji byla Nr. 91-1-00229-13 pagal LR BK 138 str. 1 d., 284 str. 1 d. nutraukta vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 212 str. 1 d. 8 p., ir

n u s t a t ė:                                                           

                             kaltinamasis T. M. 2014 m. rugpjūčio 15 d. apie 18.30 val. Žolinių šventės metu Paluobių kaime, Griškabūdžio seniūnijoje, Šakių rajone, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, viešoje vietoje – prie įrengtos palapinėje kavinės, kitų asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu demonstruodamas aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių visuomenės moralės bei elgesio normų niekinimą, siekdamas priešpastatyti save aplinkiniams, be jokios priežasties, dėl chuliganiškų paskatų, tyčia, sudavė G. G. kumščiu į veidą, tuo padarydamas nukentėjusiajam muštinę nosies žaizdą, nosies kaulų lūžimą, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą bei pažeidė viešąją tvarką, – padarė nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p. ir BK 284 str. 1 d.

Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu visiškai prisipažino kaltu. Be to, kaltinamojo kaltė įrodyta liudytojo ir nukentėjusiojo parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu, specialisto išvada bei kita baudžiamosios bylos medžiaga.

Kaltinamasis teisme parodė, kad 2014m. rugpjūčio 15 d. vykusių Žolinių šventės metu Paluobių kaime, Griškabūdžio seniūnijoje, Šakių rajone, buvo neblaivus. Šventėje, kai dar buvo šviesu, tiksliau laiko neprisimena, ėjo pro kavinę-palapinę ir trenkė vienam iš dešinės einančiam jaunuoliui, kurio tuo metu nepažinojo, vieną kartą kumščiu į nosį ir nuėjo. Dabar žino, kad tai buvo G. ir kad jis gyvena Vilniuje. Taip pasielgė, nes tiesiog nebuvo nuotaikos. Dar prisimena, kad paminėjo frazę “ar tu čia mane gaidžiu vadinai“, o kodėl jam taip pasakė – nežino. Jaunuolis tikrai jo neįžeidė. Dėl to nuoširdžiai gailisi. Jei būtų buvęs blaivus to tikrai nebūtų nutikę. Nukentėjusiojo atsiprašė ir šis priėmė atsiprašymą. 5000 Lt civilinį ieškinį pripažįsta visiškai, tik greitai nepajėgs jos atlyginti – gal per metus laiko, tėvams padedant. Pats mokinasi, gauna 200 Eur per mėnesį stipendiją, iš kurios ir gyvena. Dar kartą atsiprašo nukentėjusiojo, gailisi, daugiau nenusikals, metė gerti.

Lietuvos Respublikos BPK 291 str. 2 d. pagrindu pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu         surinkti įrodymai, nutarta įrodymus tirti sutrumpinta tvarka.

L. M. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014-08-15 Paluobių kaime, Griškabūdžio seniūnijoje, Šakių rajone, buvo organizuojama Žolinių šventė. Apie 18 val., dar neprasidėjus renginiui, aikštėje prie prekybinių palapinių matė vaikštinėjančius jaunuolius, bet kas tokie konkrečiai neužfiksavo, nes buvo labai užsiėmęs. Vėliau sužinojo, kad sužalotas G. ir jam iš nosies bėga kraujas ir jį sužalojo jaunuolis visai be jokios priežasties. Tada paklausinėjo ten buvusių žmonių, gal kas ką matė, kas galėjo sužaloti G. Vienas žmogus, kurį žino tik iš matymo, pasakė, kad tai buvo T. M., gyvenantis Paluobių kaime, Griškabūdžio seniūnijoje, Šakių rajone (b. l. 29-300).

Liudytojas A. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014-08-15 Žolinių šventės metu buvo sužalotas jo draugas G. G., kurį kas sužalojo nematė. Todėl kreipėsi į renginio organizatorių, kuris įvardino jaunuolį T. M. (b. l. 27-28).

Nukentėjęs G. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014-08-15 iš ryto su draugais atvyko į Paluobių kaimą, Griškabūdžio seniūnijoje, Šakių rajone, kur vyko Žolinių šventė. Maždaug apie 18.30 val. buvo netoli prie kavinės-palapinės, kur šalia buvo įrengti suoleliai. Stovėjo vienas ir tuo metu prie jo priėjo jam nepažįstamas jaunuolis, kuris trenkė kumštimi vieną smūgį į nosį. Pasipylė kraujas, jis parklupo. Jaunuolis pasakė, kad G. G. jį pavadinęs gaidžiu. Šio vaikino pats neįžeidinėjo. Reiškia 5000 Lt sumai civilinį ieškinį moralinei žalai atlyginti (b. l. 19-20).

Iš asmens parodymų atpažinti pagal nuotrauką matyti, kad G. G. atpažino jį sužalojusį asmenį T. M. (b. l. 24-26).

Iš atliktos tarp nukentėjusiojo G. G. ir įtariamojo T. M. akistatos matyti, kad įtariamasis T. M. savo kaltę neigė, o nukentėjusysis G. G. patvirtino, kad jį sužalojo be jokios priežasties T. M. (b. l. 37-38).

Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. G 386/14(10) matyti, kad G. G. nustatyta muštinė nosies žaizda, nosies kaulų lūžimas. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, pvz.; ranka, kumščiu ar pan. Sužalojimai padaryti vieno smūgio pasėkoje. Sužalojimas būdingas smūgio sudavimui. Nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl nosies kaulų lūžimo sveikata sutrikdoma ilgiau nei 10 d. (b. l. 5).

Iš Kauno teritorinės ligonių kasų civilinio ieškinio matyti, kad 2014-12-03 pareikštas 39,15 Lt sumai civilinis ieškinys (b. l. 14, 15, 16, 17), kuris yra atlygintas T. M. 2014-12-17 (b. l. 18).

Ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisme ištirtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis dėl chuliganiškų paskatų, viešoje vietoje, – Žolinių šventės metu prie palapinės-kavinės Paluobių kaime, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, pašalinių asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir ignoruodamas žmonių bendravimo taisykles, iš chuliganiškų paskatų, tyčia, be jokios aiškios priežasties, smogė kumštimi nukentėjusiajam į veidą, tuo padarydamas jam muštinę nosies žaizdą, nosies kaulų lūžimą, tokiu būdu nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą ir šiais savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, – padarė nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 284 str. 2 d. 8 p. ir BK 138 str. 1 d.

Byloje nukentėjusiojo reiškiamas kaltinamajam iš esmės jo pripažįstamas 5000 Lt civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo už patirtą sužalojimą, padarytą jam nusikaltimais (kaltinamasis pripažįsta šį civilinį ieškinį, tačiau vertina, kad galės jį atlyginti ne iš karto – per kokius metus).

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teismas pripažįsta, kad dėl tyčinių kaltinamojo veiksmų nukentėjusiam padaryta neturtinė žala – jis akivaizdžiai patyrė fizinį skausmą ir dvasinius išgyvenimus, dirbdamas viešą darbą, – yra turi savo prodiuserinę kompaniją, dažnai tenka būti viešumoje, todėl dėl savo sužalotos nosies ir atitinkamos išvaizdos bendraujant su aplinkiniais jam natūraliai kilo reputacijos bei reprezentacijos sunkumų.

Teismas, priteisdamas asmeniui kito asmens nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, turi atsižvelgti ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininkų interesus, t. y. į kaltininkų turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir kita. Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininkų skirtingų interesų pusiausvyros. Tačiau pusiausvyra tarp nukentėjusiojo asmens teisių į neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimą ir žalą padariusio asmens turtinės padėties turi būti protinga, prioritetą teikiant žalą patyrusiam asmeniui. Taip pat žalą padariusių asmenų turtinė padėtis sveikatos sužalojimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi, nustatant neturtinės žalos dydį. Be to, neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos (pvz., sveikatos sutrikdymo, gyvybės praradimo) tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus. Teismo priedermė yra teisingos piniginės kompensacijos už patirtą skriaudą nustatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės bylos Nr. 3K-3-371/2003, 2K-533/2005, 2K-669/2006).

Teismas, įvertindamas neturtinės žalos nustatymo kriterijus, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus bei atsižvelgdamas: į tai, kad nusikalstama veika, kurios metu buvo sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, padaryta tyčia, kaltininkas visiškai pripažįsta savo kaltę ir ieškinį; į kaltinamojo materialinę padėtį, jo socialinį statusą ir palyginti jauną amžių; į nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo pobūdį, trukmę; į susiformavusią teismų praktiką, priteisiant analogiškus ieškinius, – sprendžia, kad protingas ir teisingas neturtinės žalos dydis, atlygintinas nukentėjusiajam, – priteisti jo reikalaujamus 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe nėra pagrindo pripažinti jo prisipažinimą padarius nusikalstamas veikas, kurių įvykdymu yra kaltinamas, kadangi jis ikiteisminio tyrimo metu prisipažino ne iš karto, o tik verčiamas surinktų įrodymų.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad nusikaltimus padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimų padarymui (Lietuvos Respublikos BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 43-44).

Kaltinamasis Lietuvos Respublikos BPK 140 str. pagrindu laikinai sulaikytas nebuvo

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 54 str., tai yra: į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, – nusikaltimai nesunkus (Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.) ir apysunkis (Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p.); į nusikalstamos veikos stadiją, – nusikaltimai baigti; į kaltės formą ir rūšį, – nusikaltimas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. padarytas esant tiesioginei tyčiai, suvokiant daromų veikų pavojingumą, numatant ir norint, kad atsirastų Lietuvos Respublikos BK numatyti pavojingi padariniai, o nusikaltimas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p. – esant neapibrėžtai tyčiai, tai yra nekonkretizuojant galimų padarinių, tai yra sveikatos sutrikdymo pobūdžio ar laipsnio, tačiau leidžiant atsirasti bet kuriam iš jų; į nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, – nusikaltimai padaryti dėl nepagrįsto nesusivaldymo, visuomenės negerbimo, padidėjusio pykčio ir agresyvumo, į tai, kad kaltinamasis, be jokios aiškios tam priežasties smūgiuodamas nukentėjusiajam į veidą, pats pradėjo nusikalstamą veiką; į kaltinamojo asmenybę, amžių, socialinę brandą, mentalitetą – kaltinamasis yra pilnametis, anksčiau neteistas, nevedęs, šiuo metu niekur nedirba, mokosi; į kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, į atsakomybę sunkinančią aplinkybę; į tai, kad visiškai pripažįstamas nukentėjusiojo byloje reiškiamas neturtinės žalos ieškinys, tačiau jokia šio civilinio ieškinio dalis nėra atlyginta.

Teismo vertinimu, kaltinamajam pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p. skirtina didesnė nei vidurkis dydžio terminuotos laisvės atėmimo bausmės; pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. – laisvės apribojimo bausmė, paskirtos bausmės subendrintinos jų apėmimo būdu, jų vykdymą, atsižvelgus, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo, atidedant (Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d.–2 d.) su Lietuvos Respublikos BK 75 str. 2 d. numatytais atitinkamais įpareigojimais ir draudimais. Tokia bausmė kaltinamajam suteiktų galimybę atitinkamai dirbti, užsidirbti ir užtikrintų greitesnį civilinio ieškinio atlyginimą. 

Įvertindamas tai, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 2 d., teismas

n u s p r e n d ž i a:

T. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p. bei BK 284 str. 1 d., ir nuteisti:                  

- pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p. laisvės atėmimu 3 m.;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. laisvės apribojimu 1 m. 3 mėn.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 2 d. ir 5 d. 1 p. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti laisvės atėmimą 3 m.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 641 str. 1 d. paskirtą bausmę sumažinti vienu               trečdaliu ir paskirti galutinę 2 m. (dvejų metų) laisvės atėmimo bausmę.      

Taikyti Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d. ir 2 d. 7 p. ir 10 p., ir paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 m. (vieneriems metams), įpareigoti bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.  

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Civilinį ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš T. M. 1448,10 EUR (5000 Lt) nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo civilinio ieškovo G. G. naudai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Šakių rajono apylinkės teismui.

Teisėjo parašas.

Nuorašas tikras:

Teisėjas                                                                                                                   Arturas Rauktys