Administracinio nusižengimo byla

Nr. eA6.-178-1055/2025

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-24334-2025-4

Procesinio sprendimo kategorija: 7.11; 21.9.9

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R I M A S

2025 m. gruodžio 23 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ana Karšul,

sekretoriaujant Linai Jusevičiūtei,

dalyvaujant pareiškimą dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo pateikusios institucijos atstovei O. A.,  

nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. Š.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Teismas

n u s t a t ė :

V. Š.

VMI pareiškime su priedais nurodoma, jog UAB (duomenys neskelbtini), yra Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI prie FM) skolininkė. Bendrovės vadovė nuo 2023 m. rugsėjo 26 d. yra V. Š.. VMI prie FM mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2025 m. rugpjūčio 29 d. duomenimis, Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui sudaro 26 045,29 Eur.

Bendrovės mokestinė nepriemoka susidarė Bendrovei pateikus bei patikslinus atitinkamų mokesčių deklaracijas bei nustatytu terminu nesumokėjus deklaruotų sumų. Mokestinės nepriemokos susidarymas – 20 515,05 Eur GPM (mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2023 m. vasario 16 d.), 2 575,27 GPM delspinigiai, 2 592,64 Eur PVM (mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2023 m. rugpjūčio 26 d.), 349,33 Eur PVM delspinigių, 13,00 Eur pagal vykdomąjį dokumentą, išduotą Lietuvos institucijų. VMI prie FM išieškojimą iš Bendrovės sąskaitų ir turto vykdo nuo 2023 m. spalio 3 d., tačiau mokestinės nepriemokos išieškoti nepavyko.

Siekiant patikrinti mokesčių įstatymuose bei jų lydimuose teisės aktuose nustatytų mokėtojų pareigų biudžetui vykdymą bei mokestinės nepriemokos susidarymo priežastis VMI prie FM 2025 m. birželio 13 d. kreipėsi į Swedbank AB ir AB Artea banką prašydama pateikti Bendrovei priklausančių sąskaitų išrašus. AB Artea bankas 2025 m. birželio 18 d., Swedbank AB 2025 birželio 20 d. pateikė Bendrovės sąskaitų išrašus. P. S. AB pateiktą sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ir AB Artea banko sąskaitų Nr.  (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)   išrašus nustatyta, kad Bendrovė, būdama įsiskolinusi valstybės biudžetui, pirmenybę teikė atsiskaitymams su kitais kreditoriais.

Išanalizavus nurodyto laikotarpio pateiktus bankų sąskaitų išrašus, nustatyta, kad analizuojamu laikotarpiu Bendrovės banko sąskaitose buvo vykdomos piniginių lėšų judėjimas, nesilaikant CK 6.9301 straipsnyje numatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. 2023 m. spalio 23 d. grąžinta paskola UAB „(duomenys neskelbtini)  4 950,00 Eur, 2023 m. spalio 24 d. grąžinta paskola UAB „(duomenys neskelbtini)  “ 3 050,00 Eur, 2023 m. spalio 24 d. grąžinta paskola UAB „(duomenys neskelbtini)  “ 3400,00 Eur, 2023 m. lapkričio 7 d. grąžinta paskola UAB (duomenys neskelbtini)  3 000,00 Eur, 2023 m. lapkričio 21 d. grąžinta paskola UAB „(duomenys neskelbtini)  “ 5 000,00 Eur, 2023 m. lapkričio 21 d. grąžinta paskola V. B. 3 500,00 Eur, 2023 m. lapkričio 21 d. grąžinta paskola V. B. 3 900,00 Eur, 2023 m. lapkričio 21 d. sumokėta UAB „(duomenys neskelbtini)  “ 1 097,00 Eur, 2023 m. lapkričio 21 d. grąžinta paskola UAB „(duomenys neskelbtini)  “ 500,00 Eur, 2023 m. rugsėjo 26 d. už V. B. pirkinius M. V. sumokėta 269,16 Eur, 2023 m. rugsėjo 27 d. UAB „(duomenys neskelbtini)  “ grąžinta paskola 2 000,00 Eur, 2023 m. spalio 17 d. V. M. išmokėtas darbo užmokestis 1 204,18 Eur, 2023 m. lapkričio 13 d. UAB „“(duomenys neskelbtini)   sumokėta 100,00 Eur, 2023 m. lapkričio 15 d. A. M. išmokėtas darbo užmokestis 544,50 Eur, 2023 m. gruodžio 15 d. Z. M. išmokėtas darbo užmokestis 544,50 Eur. Atkreipia dėmesį, jog bendrovė, gaudama dideles įplaukas į savo sąskaitą (2023 m. lapkričio 20 d. gauta 17 454 Eur iš B. G. turėjo didelę galimybę padengti dalį mokestinės nepriemokos, tačiau to nepadarė. Tokiu būdu Bendrovės vadovė V. Š. atsiskaitymo prioritetą teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais, o ne VMI prie F. D. tokių V. Š. veiksmų buvo pažeisti VMI prie FM interesai, o mokestinė nepriemoka nepadengta.

Bendrovės vadovė V. Š., žinodama apie Bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. V. Š. pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais ir tuo pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumą bei tvarką. Kadangi V. Š. inkriminuojamas nusižengimas yra trunkamasis, duomenys apie lėšų judėjimą VMI buvo pateikti 2025 m. birželio 18 ir 20 dienomis, todėl senaties terminas nuobaudai skirti nėra praleistas. Pareiškimu prašoma skirti UAB vadovei V. Š. ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą baudos vidurkį – 2 200 Eur dydžio baudą.

Teismo posėdžio metu Institucijos atstovė prašė pareiškimą tenkinti ir papildomai paaiškino, kad V. Š. yra UAB (duomenys neskelbtini)  vadovė. Ji eina vadovės pareigas nuo (duomenys neskelbtini) d. Bendrovė yra VMI skolininkė. Įsiskolinimas nepakito nuo pareiškime nurodytos sumos. Bendrovei buvo iškelta bankroto byla. Mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2023 m. vasario 16 d. Pareiškime pateikta visa nepriemokos detalizacija ir išieškojimo veiksmai. Buvo bandyta išieškoti skolą, tačiau to padaryti nepavyko. Kai VMI kreipėsi į kredito įstaigas „Swedbank“ ir „Artea“ banką, prašydama pateikti sąskaitų išrašus, minėtos įstaigos pateikė išrašus, ir, juos išnagrinėjus, buvo nustatyta, kad bendrovė, būdama įsiskolinusi, pirmenybę teikė kitiems kreditoriams. Buvo nustatyti atsiskaitymai: UAB(duomenys neskelbtini)  buvo mokėta, V. B., kaip pastoviam akcininkui, taip pat buvo atsiskaityta su darbuotojais. Pareiškime nurodytos operacijos pagrindžia faktą, kad bendrovės vadovė vykdė pirkimus ir atsiskaitė ne su VMI, o su kitais kreditoriais, ir dėl tokių veiksmų buvo pažeisti VMI interesai. Mokestinė nepriemoka liko nepadengta. T. V. Š. pažeidė CK 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, kas pagal ANK 120 straipsnį užtraukia atsakomybę bendrovės vadovui. Dėl to prašo paskirti V. Š. už kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą baudos vidurkį - 2200 Eur dydžio baudą.

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2025 m. gruodžio 15 d. 10.00 val. paskirtame teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. Š. nedalyvavo. Apie posėdžio laiką ir vietą informuota tinkamai, nepateikė prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, todėl vadovaujantis ANK 630 straipsnio 2 dalimi, byla išnagrinėta administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant.

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai.

ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais). To paties straipsnio 2 dalis nustato atsakomybę už analogiškus veiksmus, padarytus pakartotinai. Iš ANK 120 straipsnio 1 dalies dispozicijos matyti, kad šio nusižengimo sudėtis yra formali, todėl atsakomybei kilti pakanka nustatyti veiksmų, kuriais pažeidžiami atitinkamų teisės aktų reikalavimai, atlikimo faktą, neatsižvelgiant į tai, ar dėl tokių neteisėtų veiksmų kilo padariniai.

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.9301 straipsnyje reglamentuotas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas, pagal kurį skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl CK 6.9301 straipsnyje įtvirtinto atsiskaitymo eiliškumo taikymo sąlygų, yra išaiškinęs, kad sprendžiant, ar skolininko atliktas mokėjimas pažeidžia CK 6.9301 straipsnio įtvirtintą imperatyvą, turi būti nustatyta, ar egzistuojant pirmesnės eilės kreditoriams skolininkas atsiskaitymo metu su kitais kreditoriais neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) nutartys civilinėse bylose Nr. e3K-3-351-611/2017, Nr. 3K-3-175-403/2018).

CK 6.9301 straipsnio ir ANK 120 straipsnio nuostatomis įstatymo leidėjas siekia nustatyti vienodą, socialiai teisingą fizinių ir juridinių asmenų, kai jie neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams tenkinti, atsikaitymo eiliškumą grynaisiais ir negrynaisiais pinigais, siekiant išvengti galimo ūkio subjekto piktnaudžiavimo, kai turintis finansinių sunkumų asmuo atsiskaito visų pirma su pasirinktais kreditoriais ir, neatsiskaitęs su darbuotojais ir valstybės, savivaldybių ar Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetais ar kitais, socialiai jautriais kreditoriais, inicijuoja bankrotą. Civiliniame kodekse įtvirtintas atsikaitymų eiliškumas turi užtikrinti socialinį teisingumą ir pagerinti įmokų į biudžetą surinkimą.

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABĮ) 37 straipsnio 7 dalis numato, kad bendrovės vadovas savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, bendrovės įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais, stebėtojų tarybos bei valdybos sprendimais ir pareiginiais nuostatais. ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 1 ir 16 punktai numato, kad bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, kitų ABĮ ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, taip pat bendrovės įstatuose ir bendrovės vadovo pareiginiuose nuostatuose nustatytų pareigų vykdymą.

Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad bendrovės vadovas, atstovaudamas juridiniam asmeniui, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą, turi veikti rūpestingai, sąžiningai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus (LAT nutartis Nr. 3K-3-528/2009).

CK 6.9301 straipsnyje įtvirtintu reguliavimu siekiama užtikrinti finansinę drausmę ir apsaugoti pirmesnėje eilėje esančių kreditorių teisę lėšas gauti anksčiau už paskesnėje eilėje esančius kreditorius. Be to, Lietuvos teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, nesumokėjus mokesčių arba sumokėjus juos ne laiku, valstybės iždas negauna pajamų, auga biudžeto deficitas, ribojamos ar net atimamos galimybės valstybei įgyvendinti savo uždavinius ir vykdyti funkcijas, gyvybiškai svarbias jos piliečiams, tautai, valstybei. Mokėti mokesčius yra konstitucinė pareiga, todėl turi būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kad būtų užtikrintas mokesčių tinkamas mokėjimas ir mokesčiai būtų mokami laiku.

 Šiuo konkrečiu atveju V. Š. pradėta administracinio nusižengimo teisena dėl to, kad ji, būdama UAB (duomenys neskelbtini) vadove, laikotarpiu nuo 2023 m. rugsėjo 26 d. iki 2023 m. gruodžio 15 d. neužtikrino, kad būtų laikomasi CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo ir pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais bendrovės kreditoriais.

Vertinant byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad V. Š. padarė jai inkriminuojamą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, nes ji, nuo 2023 m. rugsėjo 26 d. būdama UAB (duomenys neskelbtini)  vadove ir atskaitingu asmeniu, žinodama, kad bendrovė turi neįvykdytų mokestinių prievolių valstybės biudžetui, tikrinamuoju laikotarpiu nuo 2023 m. rugsėjo 26 d. iki 2023 m. gruodžio 15 d. nesilaikė CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, taip pažeisdama kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos teises, nes pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais.

Kaip matyti iš pareiškimo, Bendrovės mokestinė nepriemoka MAIS duomenimis 2025 m. rugpjūčio 29 d. buvo 26 045,29 Eur, iš jos Gyventojų pajamų mokestis – 20 515,05 Eur, Pridėtinės vertės mokestis – 2 592,64 Eur. Mokestinė nepriemoka susidarė pagal Bendrovės pateiktas ir patikslintas deklaracijas: gyventojų pajamų mokesčio nepriemoka susidarė nuo 2023 m. vasario 16 d., pridėtinės vertės mokesčio – nuo 2023 m. rugpjūčio 26 d., nesumokėjus deklaruotų mokesčių.

Kaip matyti iš pateiktų banko sąskaitų išrašų, tikrintu laikotarpiu nuo 2023 m. rugsėjo 26 d. iki 2023 m. gruodžio 15 d. Bendrovė mokėjo tam tikras sumas VMI, siekdama padengti mokestinę nepriemoką. Taip pat matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)  turėdama nuolatinę mokestinę nepriemoką, kaltinime nurodytu laikotarpiu nuo 2023 m. rugsėjo 26 d. iki 2023 m. gruodžio 15 d. iš bendrovės sąskaitų vykdė atsiskaitymus su žemesnės eilės nei VMI kreditoriais (prekių/paslaugų tiekėjais, kitais asmenimis), valstybės biudžetui lėšų buvo pervesta ženkliai mažiau, nei kitiems kreditoriams. Iš pateiktų duomenų matyti, kad V. Š. bendrovės vadove yra nuo 2023 m. rugsėjo 26 d. iki šiol.

Pažymėtina, kad CK 6.9301 straipsnio nuostatos paskirtis yra įvesti finansinę drausmę neturinčio pakankamai pinigų sumokėti visų skolininkų mokėjimo eiliškumo srityje. Šios normos tikslas užtikrinti pirmiausia labiausiai pažeidžiamų kreditorių, vėliau - viešųjų finansų valdytojų (kreditorių) interesus, taip pat kreditorių, turinčių teisę į priverstinį skolų išieškojimą pagal vykdomuosius dokumentus, ir paskutine eile atsiskaityti su likusiais kreditoriais pagal mokėjimo dokumentus. Pagal suformuotą teismų praktiką, sprendžiant ar skolininko atliktas mokėjimas pažeidžia CK 6.9301 straipsnyje įtvirtintą imperatyvą, turi būti nustatyta, kad skolininkas atsiskaitymo neturi pakankamai lėšų visiems reikalavimams patenkinti. Nustatant šią aplinkybę, būtina įvertinti skolininko lėšas grynaisiais ir negrynaisiais pinigais atlikto ginčijamo atsiskaitymo momentu, taip pat pareikštų reikalavimų skolininkui tuo pačiu metu apimtį. Taip pat turi būti nustatyta, kad skolininkas, esant pirmiau aptartai sąlygai, atliko mokėjimą pažeisdamas CK 6.9301 straipsnio 1 ar 2 dalyje nustatytą eiliškumą, t. y. turi būti nustatyta, ar egzistuoja pirmesnės eilės kreditoriai, kaip jie įvardinti aptartoje normoje, palyginti su kreditoriumi, kuriam atliktas mokėjimas yra ginčijamas.

CK 6.9301 straipsnyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kurios privaloma laikytis visiems. Nei minėtas straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenumato jokių išimčių, kad šių nuostatų būtų galima nepaisyti. Priešingai, ši teisės norma ir yra skirta būtent tokiai situacijai, kai bendrovėje yra susidariusi sudėtinga finansinė padėtis ir trūksta lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais – ši teisės norma reglamentuoja tvarką, kuria turi būti atsiskaitoma su kreditoriais negalint vienu metu patenkinti visų kreditorių reikalavimų. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini)  turėdama nuolatinę mokestinę nepriemoką, laikotarpiu nuo 2023 m. rugsėjo 26 d. iki 2023 m. gruodžio 15 d. vykdė atsiskaitymus su žemesnės eilės nei VMI kreditoriais (prekių/paslaugų tiekėjais, kitais asmenimis). Tai, kad bendrovė žinojo apie savo finansinius įsipareigojimus ir tai, kad ji nepajėgi vykdyti savo finansinius įsipareigojimus, patvirtina bendrovės balansai. UAB (duomenys neskelbtini) direktorės V. Š. padarytą nusižengimą patvirtina ir kiti byloje surinkti ir įvertinti įrodymai, t. y. banko sąskaitos išrašai bei kiti byloje esantys įrodymai. Įmonės buvimas sudėtingoje finansinėje padėtyje sukėlė pareigą įmonės vadovei vykdyti atsiskaitymus CK 6.9301 nustatyta tvarka, ir tokios imperatyviai nustatytos pareigos nevykdymas yra ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas.

Tokiu būdu yra pagrindas konstatuoti, kad buvo pažeistas CK 6.9301 straipsnyje numatytas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas, o UAB (duomenys neskelbtini) vadovė V. Š., žinodama bendrovės finansinę padėtį, apie susidariusią mokestinę nepriemoką bei didėjančius įsipareigojimus VMI, tačiau atlikdama bendrovės atsiskaitymus su kitais, žemesnės eilės kreditoriais, taip pažeisdama minėtas CK 6.9301 straipsnio nuostatas, padarė nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad V. Š. kaltė dėl padaryto administracinio nusižengimo yra visiškai įrodyta ir jai skirtina nuobauda.

Dėl

ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nurodyta, kad už šį administracinį nusižengimą įmonės vadovui gali būti skiriama bauda nuo 1 400 Eur iki 3 000 Eur.

ANK 34 straipsnyje nustatyti bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pažeidimą padariusiam asmeniui skirtinos baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

V. Š.

Teismas, įvertinęs visas administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad šiuo atveju administracinės nuobaudos paskirtis, nustatyta ANK 22 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekta V. Š. paskyrus ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą administracinę nuobaudą – baudą, kurios dydis atitinka sankcijoje nustatytas vidurkį – 2 200 Eur. T. V. Š. atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas nėra teisinio pagrindo.

ANK 39 straipsnyje numatyta, kad administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju – per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos. Nagrinėjamu atveju V. Š. padarytas administracinis nusižengimas yra trunkamasis, duomenis apie atsiskaitymo su kreditoriais tvarkos pažeidimą Institucija iš bankų gavo 2025 m. birželio 18 ir 20 dienomis, taigi konstatuotina, jog trunkamasis nusižengimas paaiškėjo būtent nuo nurodytų datų, todėl senaties terminas nuobaudai už V. Š. inkriminuojamą nusižengimą paskirti nėra praleistas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsniu, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai 2 200 Eur (dviejų tūkstančių dviejų šimtų eurų) dydžio baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.

Bauda

1) LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas);

2) LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“;

3) LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB;

4) (duomenys neskelbtini), esančią AB „Medicinos bankas“;

5) LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”; ar

6) LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą, mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – šios administracinio nusižengimo bylos numerį – A6.-178-1055/2025.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).

Išaiškinti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                        Ana Karšul